2016-09-27 Nr. AB-18405-3-61-3-04420-2014-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1017-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04420-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Kalėjimų departamentui prie Lietuvis Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. spalio 3 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-8), kurį patikslino 2014 m. lapkričio 17 d. ir 2015 m. gegužės 26 d. (b. l. 17-18; 53), prašydamas: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 2S-4813 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) suremontuoti signalinę prižiūrėtojo iškvietimo sistemą Lukiškių TI-K; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (b. l. 1-8, 17-18, 53).

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose jis buvo laikomas, įrengti signaliniai prižiūrėtojo iškvietimo mygtukai yra neveikiantys ir tai trunka jau dešimt metų. Pareiškėjo teigimu, signalinių prižiūrėtojo iškvietimo mygtukų neįrengimas / neveikimas prieštarauja 2003 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir PĮVTT) V skyriaus, kuriame reglamentuojamas Pataisos įstaigų, kamerų, kamerų tipo patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių bei karcerių įrengimas, reikalavimams, t. y.

PĮVTT 35.4 punktui, numatančiam, kad pataisos įstaigų gyvenamosiose kamerose turi būti įrengtas signalinis mygtukas prižiūrėtojui iškviesti. Kadangi budintysis prižiūrėtojas dažnai budi keliuose postuose iš karto, todėl atsitikus skubiam, nenumatytam atvejui ir neveikiant signaliniam prižiūrėtojo iškvietimo mygtukui, nėra užtikrinama galimybė operatyviai išsikviesti prižiūrėtoją. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas Lukiškių TI-K administracijai 2014 m. liepos 29 d. pateikė prašymą suremontuoti signalinį mygtuką, tačiau 2014 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 96-1700 pareiškėjo prašymą atsisakyta patenkinti.

Pareiškėjas minėtą Lukiškių TI-K administracijos sprendimą apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 2S-4813 atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjo teigimu, Kalėjimų departamento 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. 2S-4813 yra neteisėtas, nepagrįstas, formalus, todėl turi būti panaikintas. Pareiškėjas pažymėjo, kad PĮVTT numatyta kameroje privaloma įrengti signalinė prižiūrėtojo iškvietimo sistema neveikia ir nėra remontuojama ne dėl objektyvių priežasčių (lėšų trūkumo ir pan.), tačiau dėl piktybiškų ir tyčinių Lukiškių TI-K administracijos veiksmų.

Teigė, kad dėl atsisakymo suremontuoti signalinį mygtuką prižiūrėtojui iškviesti buvo pažeistos pareiškėjo laikymo sąlygos ir tai sukėlė tiesiogines neigiamas pasekmes jo psichikai, savigarbai, orumui ir sveikatai, nes staiga prasidėjus galvos, danties skausmams ir kilus kitoms sveikatos problemoms, jis negalėdavo laiku išsikviesti pareigūno ir likdavo be laiku ir tinkamai suteiktos pagalbos. Be to, pareiškėjo kalinimo laikotarpiu daug kartų kameroje buvo užsikimšusi kanalizacija, dėl ko kamera būdavo užpilama kanalizacijos turiniu, todėl nesant galimybės laiku išsikviesti budintįjį, buvo pažeista pareiškėjo teisė į saugią sveikatai aplinką ir jis neteko dalies asmeninių daiktų, t. y. patyrė turtinę žalą, o vieną kartą jam vos pavyko išvengti elektros smūgio.

Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas iki šiol jaučiasi nesaugus, jį kamuoja psichologinės problemos, neigiami dvasiniai išgyvenimai ir diskomfortas.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 35-37) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad ginčijami sprendimai teisėti ir pagrįsti, atitinka teisės aktų reikalavimus, į pareiškėjo prašymus atsakyta tinkamai, prašoma informacija pateikta. Pažymėjo, kad pagal PĮVTT 35.4 punktą, kameroje turi būti signalinis mygtukas prižiūrėtojui iškviesti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 1R-22, PĮVTT V skyrius, taigi ir PĮVTT 35 punktas, neteko galios nuo 2010 m. sausio 27 d., todėl šiuo metu minėta nuostata yra negaliojanti. Pažymėjo, kad kamerose pavojaus mygtukai yra įrengti, tačiau labai dažnai juos gadina ir laužo kamerose esantys suimtieji bei nuteistieji, todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Nors pareiškėjas teigia, kad apie 10 metų buvo laikomas kamerose, kuriose neveikė signalinis mygtukas, tačiau teisminės gynybos dėl to kreipėsi tik 2014 m. spalio 1 d., t. y. praėjus nemažai laiko. Atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas teismui skundą parašė 2014 m. spalio 1 d., atsakovas prašė pareiškėjo reikalavimams dėl tariamai padarytos žalos atlyginimo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, o reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Pareiškėjas neįrodė esant priežastinį ryšį tarp jo skunde nurodytų teiginių ir aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti, kad jam buvo padaryta neturtinė žala. Kadangi šiuo atveju nėra būtinų CK 6.271 straipsnyje nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybės civilinė atsakomybė negalima.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu (b. l. 57-61) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Bylos dalį dėl reikalavimų atlyginti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2004 m. spalio 3 d. iki 2011 m. spalio 3 d. nutraukė.

Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K direktorius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2014 m. liepos 29 d. prašymą (reg. Nr. 40-591) pataisyti kameroje Nr. 239 esantį neveikiantį signalinį mygtuką prižiūrėtojui iškviesti, į jį atsakė 2014 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 96-1700, kuriame nurodė, kad gyvenamoje kameroje Nr. 239 signalinis mygtukas neveikia ir šiuo metu nėra galimybės jį suremontuoti, nes šiems darbams neskirtas finansavimas, taip pat pažymėjo, kad pareiškėją dažnai lanko Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas, o budintysis pareigūnas nuolat apžiūri gyvenamojo posto kameras (b. l. 29). Šį atsakymą pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 18 d. apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 2S-4813 pareiškėjo skundą atsisakė patenkinti, nurodydamas, kad Lukiškių TI-K administracijos pateikti duomenys patvirtina, jog Lukiškių TI-K kamerose neveikia pareigūnų iškvietimo sistema todėl, kad nuteistieji prie jungiklio laidų pajungia 220 V el. srovę ir išveda iš rikiuotės visą sistemą; norint sutvarkyti visą sistemą, būtina pakeisti laidus, o tai padaryti galima atliekant kapitalinį remontą; Lukiškių TI-K yra 370 kamerų, kurioms būtinas remontas, būtina įrengti aliarminius mygtukus; 2014 m. remontas atliekamas antro posto kamerose, todėl atliekant kapitalinį remontą pareiškėjo kameroje, bus sutvarkyti ir signaliniai-iškvietimo jungikliai (b. l. 23-28, 32).

Pataisos įstaigų kamerų, kamerų tipo patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių bei karcerių įrengimas reglamentuojamas 2003 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių V-ame skyriuje, kurio 35.4 punkte numatyta, kad kameroje, be kitos įrangos, turi būti signalinis mygtukas prižiūrėtojui iškviesti. Minėta PĮVVT nuostata galiojo laikotarpiu nuo 2003 m. rugpjūčio 2 d. iki 2010 m. sausio 26 d., kuomet Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2010 m. sausio 20 d. įsakymo „Dėl Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo” pakeitimo” Nr. 1R-22, įsigaliojusio nuo 2010 m. sausio 27 d., 3-iuoju punktu pripažino netekusiu galios PĮVVT V skyrių, taigi ir šiame skyriuje esantį 35.4 punktą.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra kalinamas Lukiškių TI-K gyvenamojoje kameroje Nr. 293 ir šioje kameroje esantis signalinis mygtukas prižiūrėtojui iškviesti neveikia galimai dešimt metų (šį terminą skaičiuojant atgal nuo pareiškėjo skundo teismui padavimo dienos, t. y. 2014 m. spalio 3 d.). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymo sutaisyti kameroje Nr. 239 esantį neveikiantį signalinį mygtuką prižiūrėtojui iškviesti padavimo Lukiškių TI-K administracijai metu (2014 m. liepos 29 d.), PĮVVT V skyriaus 35. 4 punkto nuostata, numatanti, kad kameroje turi būti įrengtas signalinis mygtukas prižiūrėtojui iškviesti, jau buvo netekusi galios, todėl atsakovo atstovas neturėjo pareigos tenkinti pareiškėjo 2014 m. liepos 29 d. prašymą. Kalėjimų departamento Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra. Taip pat nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovo atstovą Lukiškių TI-K atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymėjo, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą teismui paštu išsiuntė 2014 m. spalio 3 d. ir prašo atlyginti jam per dešimties metų laikotarpį, t. y. nuo 2004 m. spalio 3 d. iki 2014 m. spalio 3 d., padarytą neturtinę žalą (b. l. 12). Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, jo atnaujinti neprašė, teismas pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimams taip pat nenustatė. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo kreipimosi su skundu į teismą datą (2014 m. spalio 3 d.), taip pat į pareiškėjo reikalavimų apimtį, konstatavo, kad pareiškėjas dėl laikotarpio nuo 2004 m. spalio 3 d. iki 2011 m. spalio 3 d. į teismą su skundu kreipėsi praėjus daugiau nei 3 metams nuo sužinojimo apie galimai jam padarytą neturtinę žalą, todėl, vadovaudamasis CK 1.125 straipsnio 8 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies, 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatomis, minėto pareiškėjo skundo reikalavimo atžvilgiu taikė ieškinio senatį ir bylą šioje dalyje nutraukė. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą šioje byloje teismas nagrinėjo dėl laikotarpio nuo 2011 m. spalio 3 d. iki 2014 m. spalio 3 d.

Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas Lukiškių TI-K šioje byloje nagrinėjamu pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 3 d. iki 2014 m. spalio 3 d. neturėjo teisės aktuose numatytos pareigos taisyti neveikiantį signalinį mygtuką prižiūrėtojui iškviesti arba jį įrengti naują, o pareiškėjas nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų apie, jo teigimu, patirtos neturtinės žalos faktą, jos pobūdį, patirtų išgyvenimų intensyvumą bei poveikį jo sveikatai. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui dėl galimai patirtų neigiamų emocijų būtų pablogėjusi sveikata ir kad jis dėl to būtų kreipęsis į specialistus bei kad jam būtų konstatuotas būtent su šioje byloje ginčijamais veiksmais susijęs sveikatos sutrikimas (sutrikimai). Atsakovo atstovas pripažįsta ir neginčija aplinkybės, kad kameroje, kurioje laikomas pareiškėjas, esantis signalinis mygtukas prižiūrėtojui iškviesti yra neveikiantis, tačiau minėta faktinė aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjas dėl to patyrė kokių nors konkrečių neigiamų pasekmių. Pareiškėjo teiginiai, kad kameroje nesant veikiančio signalinio mygtuko prižiūrėtojui iškviesti jis jaučiasi nesaugiai, nes atsitikus kokiam nors įvykiui (kilus ūmiam skausmui, įvykus kanalizacijos gedimui ir pan.), jam nebus užtikrinta galimybė operatyviai išsikviesti prižiūrėtoją, yra bendro pobūdžio ir vertintini tik kaip pareiškėjo pageidavimai turėti galimybę išsikvieti prižiūrėtoją. Lukiškių TI-K 2014 m. rugsėjo 5 d. rašto Nr. 9-19047 turinys patvirtina, kad gyvenamąsias kameras kasdien aplanko Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkai, budintis prižiūrėtojas nuolat apžiūri priežiūros posto kameras, o aliarminiai mygtukai sugadinami pačių kamerose laikomų asmenų (b. l. 31). Taigi, esant būtinumui, kameroje esantis asmuo turi galimybę kreiptis į posto kameras apžiūrintį budintį prižiūrėtoją. Jokių duomenų, kad pareiškėjas, esant būtinumui, negalėjo išsikviesti budinčio prižiūrėtojo, byloje nėra.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nenustatyta būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, t. y. atsakovo atstovo Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, taip pat ir žalos fakto, todėl šiuo atveju valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Taigi, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės jam laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 3 d. iki 2014 m. spalio 3 d. padarytą neturtinę žalą atmestas kaip nepagrįstas.

Atsisakius patenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus, pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmestas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

III. Pareiškėjas R. R. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 68-71) bei jo papildymus, kuriuose prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą, atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą laikotarpiu nuo 2003 m. rugpjūčio 2 d. iki 2010 m. sausio 27 d. ir priteisti pareiškėjui 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą taip pat įpareigoti atsakovo atstovą suremontuoti signalinę prižiūrėtojo iškvietimo sistemą arba administracinę bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas, šališkas, prasilenkiantis ne tik su teisingumu, bet ir su žmogiškumu apskritai, labai nekompetentingas, biurokratiškas, priimtas neatsižvelgus į bylos esmę.

2. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, teisėjų kolegijos pirmininkė Medofija Povilaitienė pareiškėjui neleido pasisakyti, argumentuojančios kalbos.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas kategoriškai patvirtino, kad apie teismui skundžiamus veiksmus (dėl iškvietimo sistemos privalomo buvimo Lukiškių TI-K) jis sužinojo tik prie pirmosios instancijos teismui paduodant skundą, t. y. ne ilgiau nei 6 mėn. laikotarpiu iki paduodant skundą. Todėl senaties terminas byloje negalėjo būti taikomas. Jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas žinojo apie skundžiamus pažeidimus laikotarpiu nuo 2003 m. rugpjūčio 2 d. iki 2010 m. sausio 27 d. nėra. Pirmosios instancijos teismo atnaujinti praleistą senaties terminą neprašė dar ir todėl, kad nežinojo, jog jam reikia tokį prašymą pateikti, kadangi neturi teisinių žinių, jau keturiolika metų laikomas kalėjime, izoliuotas nuo išorinio pasaulio, kur informacija yra labai ribota, tačiau dėl to pareiškėjo teisė į teisingą ir nešališką teismą nesumažėja. Todėl pareiškėjo nežinojimo apie tokį prašymą priežastis turėtų būti suprantama, o pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės ieškoti priežasties atmesti pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo būtent dėl to, kad pareiškėjas nepateikė teismui prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

4. Per laikotarpį nuo 2003 m. rugpjūčio 2 d. iki 2010 m. sausio 27 d. buvo nuolatinis, tęstinis teisės aktų pažeidimas, kuris tiesiogiai ir betarpiškai pareiškėjui kėlė stiprias psichologines, emocines problemas, nesaugumo jausmą. Be to, neturtinės žalos supratimas / patyrimas yra subjektyvus dalykas, išgyvenimas, todėl pareiškėjo teigimas apie patirtus neigiamus išgyvenimus dėl jam padarytų atsakovo atstovo pažeidimų yra sunkiai kvestionuojamas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aplinkybes, kad pareigūno iškvietimo sistemos nebuvimas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2003 m. rugpjūčio 2 d. iki 2010 m. sausio 27 d. dėl atsakovo atstovo neteisėto neveikimo, kai daugybę kartų suėmus ūmiam skausmui ar kanalizacijos turiniui užpylus gyvenamąsias patalpas bei iškilus mirtinam aukštos įtampos elektros smūgio pavojui, nėra galimybės iškviesti pareigūną, įvertino kaip paviršutiniškus, abstrakčius, smulkmeniškus, pageidaujamo pobūdžio nusiskundimus. Pareiškėjui šis pažeidimas sukėlė daugybę rimtų tiek turtinio pobūdžio (pvz., įvykus kanalizacijos avarijai), tiek neturtinio pobūdžio (moralinio psichologinio – ilgai trunkanti baimės, nerimo, nesaugumo jausmas) problemų ir neigiamų pasekmių.

5. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad gyvenamąsias patalpas kasdien aplanko Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkai, kad budintis prižiūrėtojas nuolat apžiūri priežiūros posto kameras ir kad pareiškėjas esant būtinumui turi galimybę kreiptis į posto kameras apžiūrintį budintį prižiūrėtoją, vertintinos kritiškai. Praktiškai yra visai kitaip. Pirmosios instancijos teismo pavartotas žodis „nuolat“ nenurodo tiksliai, kaip dažnai tai vyksta. Kartais tai būna du kartai per parą. Be to, laikotarpiu nuo 2003 m. rugpjūčio 2 d. iki 2010 m. sausio 27 d. pareigūno iškvietimo sistema turėjo veikti pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, todėl Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko kasdienis aplankymas ar budinčio prižiūrėtojo nuolatinis kameros apžiūrėjimas nepanaikina būtinybės veikti iškvietimo sistemai. Sprendžiant pagal tai, kiek žmonių, laikomų Lukiškių TI-K nusižudo, bando nusižudyti, susižaloja patys arba sužaloja kitus, kiek atsitinka kitokių įvairių konfliktų, taip pat ir sveikatos sutrikimų, kanalizacijos avarijų ir pan., ne taip jau ir dažnai bei nepakankamai nuteistieji, laikomi kamerose, apžiūrimi, aplankomi.

6. Signalinė prižiūrėtojo iškvietimo sistema pataisos įstaigose esančiose kamerose privalo būti įrengta ne tik pagal 2003 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ V skyriaus 35.4 punktą, kuris nuo 2010 m. sausio 27 d. neteko galios, tačiau ir pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-82 „Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės“ 16.11 punktą. Į tai pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, o pareiškėjui tai tapo žinoma tik padavus apeliacinį skundą.

7. 2006 m. sausio 30 d. apie 9:40 val. pareiškėją ištiko ūmi chirurginė liga, skrandyje atsivėrė žaizdos, kuomet skrandžio turinys pradėjo veržtis į pilvo ertmę. Ir būtent dėl to, kad tuo metu neveikė pareigūno iškvietimo sistema, pareiškėjas liko kameroje be jokios pagalbos iki tos dienos 12 val., kai atsitiktinai buvo pastebėtas gulintis kameroje susirietęs ant grindų. Pareiškėjo gyvybei buvo iškilęs realus pavojus, pareiškėjas patyrė nežmoniškas kančias ir skausmą. Tik tos pačios dienos vakare apie 17 val. pareiškėjui buvo atlikta skubi operacija. Pasak medikų, dar po valandos ar dviejų dėl atviros žaizdos skrandyje būtų įvykęs kraujo užkrėtimas ir pareiškėjas nebūtų išgyvenęs. Taigi tai sukėlė iškvietimo sistemos nebuvimas. Visa tai patvirtina prie apeliacinio skundo papildymo pridėtas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. balandžio 3 d. raštas Nr. 16/07-392.

8. Pareigos įrengti signalinį prižiūrėtojo iškvietimo mygtuką Lukiškių TI-K nevykdė bei pažeidė tie tuomet, kai pareiškėją ištiko ūmi chirurginė liga (2006 m.), tiek jos nevykdo bei pažeidžia iki šiol, todėl toks pažeidimas yra tęstinis nuolatinio pobūdžio, trunkantis nuo 2003 m. liepos 2 d. iki šiol. Lukiškių TI-K pats pripažįsta, jog turėjo teisinę pareigą užtikrinti veikiančią signalinę prižiūrėtojo iškvietimo sistemą gyvenamosiose kamerose laikomiems asmenims, bet to nepadarė. Tai patvirtina ir prie apeliacinio skundo papildymo pridėtas 2016 m. rugpjūčio 18 d. raštas Nr. 96-2882.

9. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina ir iš rūpesčių, kuriuos patyrė gindamas savo pažeistą teisę ir siekdamas, kad ji būtų atstatyta. Dėl to patyrė daug streso, nebūdamas teisininku ir gindamas savo pažeistą teisę.

10. Prašo pareiškėjo apeliacinį skundą išnagrinėti ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos kontekste, kadangi pareiškėjo laikymas Lukiškių TI-K kameroje ilgiau negu 10 metų, nesant prižiūrėtojo iškvietimo sistemos, pareiškėjui sukėlė kankinimus, prilygstančius žiauraus, nežmoniško ir žmogaus orumą žeminančio elgesio veiksmams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija ir 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, kilusios iš netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas neteisėtais veiksmais prašo pripažinti atsakovo neveikimą, dėl kurio Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose jis buvo laikomas, neveikė įrengti signaliniai prižiūrėtojo iškvietimo mygtukai.

Pataisos įstaigų kamerų, kamerų tipo patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių bei karcerių įrengimas reglamentuojamas 2003 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 35.4 punktu, kuriuo buvo nustatyta, kad kameroje, be kitos įrangos, turi būti signalinis mygtukas prižiūrėtojui iškviesti. Šis punktas galiojo laikotarpiu nuo 2003 m. rugpjūčio 2 d. iki 2010 m. sausio 26 d., kai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. sausio 20 d. įsakymo „Dėl Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo” pakeitimo” Nr. 1R-22, įsigaliojusiu nuo 2010 m. sausio 27 d., 3-iuoju punktu buvo pripažintas netekusiu galios. Analogiškas reikalavimas kamerų įrengimui buvo nustatytas nuo 2011 m. kovo 9 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintinų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punktu, kuriuo nustatyta, kad kamerose įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Europos kalinimo taisyklių 18.2 punkto c) dalimi (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalinimo taisyklių“) nustatyta, kad visose vietose, kuriose kaliniai gyvena, dirba ar susirenka turi būti įrengta aliarmo sistema, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu.

Atsakovas nurodo, kad prižiūrėtojo iškvietimo sistema neveikia ir šiuo metu yra įrenginėjama. Todėl sutiktina su pareiškėjo teiginiu, kad iškvietimo sistema neveikė jo kalinimo dešimties metu laikotarpiu. Esant nurodytoms aplinkybėms bei teisiniam reguliavimui, yra pagrindas pripažinti atsakovo neteisėtus veiksmus, kad jis pareiškėjo kalinimo metu Lukiškių TI-K pažeidė kamerų įrengimo reikalavimą ir neįrengė privalomos prižiūrėtojo iškvietimo sistemos.

Atsakovo duomenimis, pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo patalpintas 2001 m. gruodžio 13 d., todėl ši data pripažintina pareiškėjo teisės naudotis prižiūrėtojo iškvietimo sistema pažeidimu. Pažeidimas nėra pašalintas iki pareiškėjo kreipimosi į teismą 2014 m. spalio 6 d., todėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymui taikytina CK 1.127 straipsnio 5 dalis kaip tęstiniam pažeidimui. Remiantis taisykle, kad tęstinio pažeidimo atveju senatis skaičiuoti pradedama tik nuo tos dienos, kurią pažeidimas baigiasi, konstatuotina, kad pareiškėjas senaties termino jo skundo reikalavimams nepraleido, todėl prašymas dėl tokio termino atnaujinimo nesvarstytinas, o pareiškėjo teisė gintina.

Atsakovas privalo pašalinti padarytą pažeidimą, todėl tenkintinas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą įrengti prižiūrėtojo iškvietimo sistemą pareiškėjo gyvenamoje kameroje Lukiškių TI-K.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kadangi dėl neįrengtos prižiūrėtojo iškvietimo sistemos buvo pažeistos jo laikymo sąlygos ir tai sukėlė tiesiogines neigiamas pasekmes jo psichikai, savigarbai, orumui ir sveikatai, nes staiga prasidėjus galvos, danties skausmams ir kilus kitoms sveikatos problemoms, jis negalėdavo laiku išsikviesti pareigūno ir likdavo be laiku ir tinkamai suteiktos pagalbos.

Kadangi yra konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai, jis yra atsakingas už pareiškėjui padarytą žalą ir privalo ją atlyginti pagal CK 6.271 straipsnį. Todėl pareiškėjo reikalavimas iš esmės yra pagrįstas, tačiau atlygintinos neturtinės žalos dydis yra individualus ir būtina vertinti visas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (CK 6.250 str. 2 d.), dėl ko pareiškėjo nurodyta žalos atlyginimo piniginė išraiška teismui nėra privaloma ir jis turi teisę nustatyti teisingą bei protingą atlygintinos žalos dydį. Teisėjų kolegijos nuomone, atlygintinos žalos dydžiui reikšmės turi ta aplinkybė, kad pareiškėjas apie savo pažeistą teisę, kad kameroje prižiūrėtojo iškvietimo sistema neveikia, sužinojo 2001 m. gruodžio 13 d., kai buvo patalpintas į Lukiškių TI-K. Tačiau įstaigos administracijai pretenzijų nereiškė ir nepagrindė, dėl kokios priežasties neteikė prašymo dėl pažeidimo pašalinimo. Kalėjimų departamento 2006 m. balandžio 3 d. atsakymas Nr. 16/07-392 pareiškėjui patvirtina, kad jam buvo teikiama medicininė pagalba ir nėra duomenų, kad medicininės pagalbos suteikimą ribojo ta aplinkybė, kad nebuvo galimybės iškviesti prižiūrėtoją. Esant šioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad pareiškėjas turėjo realią galimybę pasinaudoti teisinės gynybos priemonėmis, teikti prašymą administracijai dėl jo pažeistos teisės, kadangi įrodymų patvirtinančių šios teisės ribojimą byloje nėra. Kad prašymo teikimas administracijai yra veiksminga gynybos priemonė, patvirtina administracijos veiksmai, nurodyti minėtame Kalėjimų departamento 2006 m. balandžio 3 d. atsakyme pareiškėjui Nr. 16/07-392 apie medicininės pagalbos suteikimą, kuri buvo suteikta, gavus pareiškėjo kreipimąsi.

Neturtinės žalos atlyginimas yra susijęs su pažeidimu sukeltomis atitinkamomis pasekmėmis, nurodytomis CK 6.250 straipsnyje, t. y. fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, pažeminimu, reputacijos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu ir kita, teismo įvertinta pinigais. Tai suponuoja nukentėjusio elgesį, kuris turėtų būti nukreiptas pašalinti nurodytas pasekmes sukeliančius veiksnius, šiuo atveju teikiant atitinkamą prašymą kalinimo įstaigos administracijai. Tačiau nagrinėjamu atveju yra nustatytas pareiškėjo nepagrįstas delsimas pasinaudoti teisine gynyba, kas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad jis nepatyrė žalos tokioje apimtyje, kurią nurodo savo skunde. Kartu teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teisės pažeidimas nėra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Todėl teismas, vadovaudamasis sąžiningumo kriterijumi, mažina pareiškėjo prašomos neturtinės žalos atlyginimą iki 300 Eur.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos tesimo sprendimas keistinas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą pakeisti.

Patenkinti pareiškėjo R. R. skundą iš dalies.

Įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą įrengti prižiūrėtojo iškvietimo sistemą pareiškėjo gyvenamoje kameroje Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

Priteisti pareiškėjui R. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 Eur (trijų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas