A-492-2350-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-2350/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00403-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 11.12 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant atsakovo atstovei Janinai Juškevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. Č., P. P. N., D. P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys I. M. B., Z. R., A. D., R. S., L. A., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. pareiškėjai L. Č., P. P. N. ir D. P. (V. V., mirusios 2009 m. birželio 23 d., teisių perėmėja) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 6–9) ir prašė panaikinti 2011 m. rugpjūčio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Palangos žemėtvarkos skyriaus raštą Nr. 1655-(14.16.45.)-393 ir įpareigoti atkurti eiliškumą, nustatytą Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 16VĮ-(14.16.2)-223 priede „Piliečių, kuriems atkuriant nuosavybės teises į žemę bus perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai Palangos mieste“ (eilės Nr. 407).

Paaiškino, jog pretenduoja atkurti nuosavybės teises į senelio S. (S.) N., mirusio 1997 m. birželio 5 d., nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos valdytą 0,56 ha žemės sklypą, esantį Žvejų g., Palangoje. Nurodė, jog 1999 m. balandžio mėnesį Palangos žemėtvarkos skyriui pateikė prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau prašymai nebuvo priimti argumentuojant, jog 1992 m. kovo 22 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į to paties savininko turėtą žemę padavė kiti pretendentai – S. (S.) N. vaikai I.

M. B., Z. R. ir V. (V.) N.. Teigė, jog jiems buvo paaiškinta, kad norėdami pateikti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi gauti I. M. B., Z. R. ir V. (V.) N. notarine tvarka patvirtintą sutikimą, jog šie neprieštarauja, kad pareiškėjai taip pat pretenduotų atkurti nuosavybės teises į S. (S.) N. valdytą žemę. Nurodė, jog Palangos žemėtvarkos skyriui pateikę 1999 m. balandžio 16 d. notaro patvirtintą I. M. B., Z. R. ir V. (V.) N. sutikimą, buvo informuoti, jog yra pateikti visi būtini dokumentai ir pareiškėjai yra įtraukti į Pretendentų, kurių žemė buvo Palangos miesto centrinėje dalyje, ir kuriems bus suteikiami nauji sklypai, eilę.

Pareiškėjai nurodė, jog 2010 metų gruodžio mėnesį kreipęsi į Palangos žemėtvarkos skyrių sužinojo, kad jie nėra pretendentai atkurti nuosavybės teises į senelio S. (S.) N. turėtą žemę, nes per įstatymo nustatytą terminą, t. y. iki 2001 m. gruodžio 31 d., nepateikė prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 16 d. sprendimu atnaujino pareiškėjams praleistą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti. Įsiteisėjus teismo sprendimui Palangos žemėtvarkos skyriui 2011 m. liepos 27 d. padavė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo prašydami nekeisti Tarnybos Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011 m. birželio 20 d.

įsakymo Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-223 priede nurodytos jų eilės numerio 407. Aiškino, jog Palangos žemėtvarkos skyrius 2011 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. 1699-(14.16.45)-393 informavo, kad jų prašymo pateikimo data laikoma 2011 m. liepos 27 d. ir į eilę jie bus įrašyti pagal prašymo pateikimo datą. Pareiškėjai mano, jog prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo padavimo data yra 1999 m. balandžio 16 d., kai jie pateikė kitų pretendentų sutikimą dėl jų tapimo pretendentais į S. (S.) N. valdytą žemę.

Atsakovas Tarnybos Palangos žemėtvarkos skyrius atsiliepimu pareiškėjų skundą (b. l. 43–46) prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog 2011 m. liepos 27 d. gavo pareiškėjų prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko S. N. 0,5600 ha žemės sklypą Žvejų gatvėje Palangoje ir įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-379-163/2011, kuriuo atnaujintas praleistas terminas pareiškėjų prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti. Atsakovas aiškino, kad prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo padavimo data laikytina 2011 m. liepos 27 d., pagal kurią pareiškėjai bus įrašyti į piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Palangos mieste, eilę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 37–38 punktais.

Tretieji suinteresuoti asmenys I. M. B., Z. R., A. D., R. S., L. A. atsiliepimais (b. l. 85–88) pareiškėjų skundą prašė tenkinti.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 23 d. sprendimu (b. l. 95–100) pareiškėjų skundą tenkino – panaikino Tarnybos Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugpjūčio 26 d. raštą Nr. 1655-(14.16.45)-393 ir įpareigojo Tarnybos Palangos žemėtvarkos skyrių atkurti eiliškumą, nustatytą Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-223 priede „Piliečių, kuriems atkuriant nuosavybės teises į žemę bus perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai Palangos mieste, eilė“ (Nr. 407).

Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjai, pateikę kitų pretendentų sutikimą (1999 m. balandžio 16 d.), buvo laikomi pretendentais į S. N. turėtos žemės nuosavybės teisių atkūrimą, matyti iš Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje esančio žemės padalijimo tarp 7 pretendentų paskaičiavimo bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 m. gruodžio 1 d. pažymos Nr. 48 „Dėl nuosavybės teisės į žemę bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų“. Teismas vertino, kad nurodytos aplinkybės patvirtina pareiškėjų teiginius, jog jie laiku, t. y. iki 2001 m. gruodžio 31 d., kreipėsi į žemėtvarkos skyrių prašydami atkurti nuosavybės teises į S. N. valdytą žemę. Teismas akcentavo, kad nurodytos faktinės aplinkybės yra konstatuotos įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-379-163/2011, jų neneigia ir atsakovas atsiliepime.

Teismas pažymėjo, jog tai, kad pareiškėjus Palangos žemėtvarkos skyrius laikė tinkamais pretendentais, įrodo ir Tarnybos Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-223 priedas „Piliečių, kuriems atkuriant nuosavybės teises į žemę bus perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai Palangos mieste, eilė“, kuriame pareiškėjai įrašyti eilėje numeriu 407, nurodyta, kad pareiškėjų prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimo data yra 1992 m. kovo 22 d., nors ankstesniu, 2010 m. gruodžio 28 d., Tarnybos Palangos žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. R4-724-(3.1) pareiškėjai informuoti, jog nuosavybės teise į ginčo žemę turi teisę atkurti tik Z. R., I. M. B. ir V. N.. Teismas nurodytus atsakovo veiksmus laikė prieštaringais.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10–11 straipsnių ir Tvarkos 9 punkto nuostatomis teismas padarė išvadą, kad piliečio prašymas yra pagrindas pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai būtų pateikę tokį prašymą atkurti nuosavybės teises šių teisės normų požiūriu. Teismas akcentavo, kad vertinant tokio pareiškėjų veiksmo (neveikimo) galimas pasekmes, t. y. prašymo nepateikimą, yra svarbu, ar atsakovas veikė taip, kaip veikti jam nurodo gero administravimo principai. Teismas pripažino pagrįstais pareiškėjų argumentus, jog jie buvo įsitikinę, kad yra pateikę visus būtinus dokumentus, sudarančius pagrindą nuosavybės teisių atkūrimui.

Teismas konstatavo, kad susidariusi teisinė situacija nėra leistina nei viešojo administravimo principų, nei asmenų teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principų požiūriu. Pažymėjo, kad atsakovas, savo veiksmais sukūręs teisinę situaciją, kurioje pareiškėjai pagrįstai manė, jog pateikę 1999 m. balandžio 16 d. kitų pretendentų sutikimą patys tapo pretendentais ir yra pateikę prašymą nuosavybės teisių atkūrimui, neturėjo teisinio pagrindo išbraukti pareiškėjų iš 2011 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-223 patvirtintos eilės, kurioje pareiškėjai buvo įrašyti numeriu 407. Akcentavo, jog iš Tvarkos 15 punkto (Tvarkos redakcija, galiojusi nuo 1997 m. spalio 4 d. iki 1998 m. spalio 1 d.) ir šiuo metu galiojančios redakcijos (nuo 2011 m. balandžio 24 d.) 17 punkto nuostatų matyti, jog notaro patvirtintas pretendentų susitarimas, nurodantis, į kurias to paties turto dalis jie pageidauja atkurti nuosavybės teises, yra pateikiamas po (prie) prašymo atkurti nuosavybės teises. Teismas nurodė, kad iš faktinės bylos situacijos matyti, jog atsakovui, pasiūliusiam pareiškėjams 1999 metais pateikti pretendentų susitarimą, nekilo abejonių dėl pareiškėjų teisinio statuso nuosavybės teisių atkūrimo procese, t. y. jie buvo laikomi tinkamais pretendentais. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjai įgaliotai institucijai teikė nuosavybės teises patvirtinančius ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus, tačiau byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija iki 2003 m. gruodžio 31 d. būtų informavusi pareiškėjus, kad jie nėra pateikę prašymo atkurti nuosavybės teises.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjų teisė pateikti reikiamus dokumentus per įstatyme nustatytus terminus buvo apsunkinta, nes jie apie tokį poreikį nežinojo ir negalėjo žinoti dėl institucijos, įgaliotos įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimą, nepakankamo veikimo. Teismas vertino, kad pareiškėjai buvo pakankamai aktyvūs, jų veiksmai liudija, jog elgėsi sąžiningai, rūpestingai, operatyviai veikė siekdami įgyvendinti nuosavybės teises į žemę.

Teismas nurodė, kad Palangos žemėtvarkos skyrius, manydamas, jog yra padaryta klaida, turėjo laikytis klaidos ištaisymo procedūros, numatytos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 35 straipsnyje. Teismas vertino, kad atsakovas galėjo įpareigoti pareiškėjus pateikti prašymą, atitinkantį Atkūrimo įstatymo 11 straipsnio ir Tvarkos 9 punkto reikalavimus, tačiau nepriklausomai nuo jo pateikimo datos, atsižvelgiant į teisinių santykių turinį ir esmę, t. y. į tai, jog pareiškėjų atžvilgiu jau buvo pradėta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra ir jie jau buvo eilėje Piliečių, kuriems atkuriant nuosavybės teises į žemę, bus perduodami neatlygintinai žemės sklypai, nelaikyti prašymo paduotu pirmą kartą ir nekeisti jų eiliškumo pagal formalaus prašymo pateikimo datą.

Teismas nustatė, kad Tarnybos Palangos žemėtvarkos skyrius 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu pakeitė savo paties 2011 m. birželio 20 d. priimtą įsakymą, nors Viešojo administravimo įstatymas nenumato galimybės viešojo administravimo institucijoms pačioms pakeisti ar panaikinti savo priimtus sprendimus. Vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 10 d. administracinėje byloje Nr. A143-870/2011 pateiktu išaiškinimu ir pažymėjo, kad skundžiamame atsakovo įsakyme nėra nuorodos į teisės aktą, kuris galėtų būti laikomas teisiniu pagrindu priimti tokį sprendimą (įsakymą).

III. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Palangos žemėtvarkos skyrius padavė apeliacinį skundą (b. l. 103–108), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais esminiais argumentais:

1. Vadovaujasi Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi ir pažymi, kad esant gyvam iki nacionalizacijos turėto nekilnojamojo turto savininkui, prašymą dėl nuosavybės teisių į jo turėtą turtą atkūrimo atitinkamai institucijai gali pateikti tik pats savininkas arba teisės aktų nustatyta tvarka jam atstovaujantis asmuo. Pažymėjo, kad iki S. N. mirties dienos, tai yra iki 1997 m. birželio 6 d., prašymą atkurti nuosavybės teises į jo iki nacionalizacijos turėtą nekilnojamąjį turtą turėjo teisę pateikti tik šios žemės savininkas arba jo įgaliotas asmuo.

2. Pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-379-163/2011 nuspręsdamas atnaujinti terminą prašymui paduoti, patvirtino, kad pareiškėjų prašymas 1999 m. balandžio 16 d. nebuvo paduotas, nes jei teismas būtų nustatęs, kad prašymas buvo paduotas, nebūtų nagrinėjamas pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą prašymui paduoti klausimas.

3. Nesutinka su teismo argumentu, kad Tarnybos Palangos žemėtvarkos skyrius neturėjo teisinio pagrindo 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu pakeisti savo paties 2011 m. birželio 20 d. priimtą įsakymą. Paaiškina, kad piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus mieste, eilė tikslinama vadovaujantis Tvarkos 37 ir 38 punktais.

4. Akcentuoja, kad pareiškėjai neskundė 2011 m. spalio 10 d. Tarnybos direktoriaus sprendimo Nr. 1T-(3.5)-108, kuriame konstatuota, kad Palangos žemėtvarkos skyrius, 2011-06-20 įrašydamas pareiškėjus į eilę, pažeidė Atkūrimo įstatymo bei Tvarkos 37 punkto 1 pastraipos nuostatas.

Pareiškėjai L. Č., P. P. N. ir D. P. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 120–123) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Atsiliepime dėsto argumentus, kuriuos buvo nurodę skunde. Papildomai akcentuoja, kad buvo įsitikinę, jog Palangos žemėtvarkos skyriuje dirba kvalifikuoti specialistai, tačiau, Palangos žemėtvarkos skyriaus darbuotojai, padarytomis klaidomis užkirto pareiškėjams kelią laiku ir tinkamai pateikti visus būtinus dokumentus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjų teisė būti įtrauktiems į Piliečių, kuriems atkuriant nuosavybės teises į žemę, bus perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai, eilę, pagal prašymo dėl nuosavybės teisių į minėto savininko turėtą žemę atkūrimo pateikimo datą.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011 m. birželio 20 įsakymo Nr. 16VĮ-(14.16.2)-223 priedu „Piliečių, kuriems atkuriant nuosavybės teises į žemę bus perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai Palangos mieste, eilė“ buvo nustatyta, kad pareiškėjai L. Č., P. N. ir V. V., kurios teises perėmė D. P., yra įtraukti į minėtą eilę Nr. 407 pagal prašymo padavimo datą – 1992 m. kovo 22 d.

Prašymą atstatyti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą 1992 m. kovo 22 d. pateikė B. I.-M., buvusį savininką nurodė S. J., savo senelį, kitais pretendentais nurodė savo seserį Z. R. bei brolį V. N.. Palangos miesto apylinkės teismo 1993 m. spalio 4 d. sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas pagal S. N. pareiškimą, kad jis priėmė ir nuosavybės teise valdė 0,56 ha J. S. žemę Žvejų g. Palangos mieste. S. N. mirė 1997 m.

Pareiškėjų šioje byloje L. Č., P. N. ir V. V. (teisių perėmėja D. P.) tėvas K. N. yra S. N., kuris faktiškai nuosavybės teise valdė žemės sklypą iki nacionalizacijos, sūnus, todėl jie turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuris nustato, kad tokią teisę turi turto savininko vaiko, kuris yra miręs, vaikai.

Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad iki žemės savininko mirties 1997 m. prašymą atkurti nuosavybės teises galėjo pateikti tik jis pats arba jo įgalioti asmenys. Tačiau šie apelianto teiginiai neturi reikšmės pareiškėjų teisei į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nes jie nuosekliai tiek šioje byloje, tiek anksčiau išnagrinėtoje Klaipėdos apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-162-243/2012 dėl termino atnaujinimo teigė, kad į Palangos žemėtvarkos skyrių kreipėsi 1999 m. balandžio mėnesį, t. y. jau po turto savininko mirties. Ar asmenys, 1992 m. pateikę prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, buvo savininko įgalioti, nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką, šiuo metu tarp pretendentų nėra ginčo dėl teisių į nuosavybės atkūrimą, be to, pastarąją aplinkybę turėjo patikrinti Palangos miesto valdybos atsakingi tarnautojai, priėmę prašymą.

Byloje nustatyta aplinkybė, kad asmenys, 1992 m. pateikę prašymą atkurti nuosavybės teises, 1999 m. balandžio 16 d. notariškai patvirtino savo sutikimą, kad būtų atkurta nuosavybės teisė ir pareiškėjams. Šis sutikimas buvo pateiktas Palangos miesto žemėtvarkos skyriui, pareiškėjai buvo įtraukti į pretendentų sąrašą, jiems 2003 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 48 buvo nurodyta iki 2003 m. gruodžio 31 d. pateikti trūkstamus dokumentus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovui nekilo abejonių dėl pareiškėjų teisinio statuso nuosavybės teisių atkūrimo procese – t. y. jie buvo laikomi tinkamais pretendentais. Teisėjų kolegija, papildydama šiuos argumentus, pažymi, kad pareiškėjai buvo pripažįstami tinkamai savo valią atkurti nuosavybės teises į išlikusį savininko S. N. nekilnojamąjį turtą pareiškusiais pretendentais, nes prašymo raštu pateikimas yra formalus veiksmas, gi prašymo turinys yra asmens konkrečios valios išraiška. Atsakovui nebuvo jokių abejonių dėl pareiškėjų valios, kuri turi būti pareikšta dėl visų prašymo turinio elementų.

Prašymo atkurti nuosavybės teises forma ir turinys yra nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 1997 m. rugsėjo 29 d. Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 7 ir 9 punktuose. Tvarkos 7 punkte numatyta, kad prašymą atkurti nuosavybės teises į tą patį turtą keli piliečiai gali pateikti kartu arba atskirai. Prašymą pasirašo jį pateikęs pilietis, o tais atvejais, kai prašymą pateikia kartu keli piliečiai, – visi prašymą pateikę piliečiai, t. y. numatyta prašymo pateikimo forma raštu. Tvarkos 9 punkte nurodyti reikalavimai prašymo turiniui.

Taigi nagrinėjamo ginčo atveju atsakovui ilgą laiką – iki 2010 m. gruodžio mėn. – nekilo abejonių dėl pareiškėjų išreikštos valios, buvo atliekami veiksmai, kuriais buvo realizuojama pareikšta valia, tame tarpe priimtu Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011 m. birželio 20 įsakymo Nr. 16VĮ-(14.16.2)-223 priedu pareiškėjai buvo įtraukti į piliečių eilę, kuriems atkuriant nuosavybės teises į žemę bus perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai Palangos mieste, Nr. 407.

Apeliantai teigia, kad tik po to, kai Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-379-163/2011 atnaujino terminą pareiškėjams prašymui paduoti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jų seneliui S. N. nuosavybės teise iki nacionalizacijos priklausiusį 0,56 ha žemės sklypą, esantį Žvejų g., Palangoje, atsirado pagrindas pareiškėjams pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises, ir tokio teismo sprendimo priėmimas tik patvirtina, kad pateikus pretendentų 1999 m. balandžio 16 d. sutikimą prašymas nebuvo paduotas.

Teisėjų kolegija, vertindama šioje byloje kilusią prieštaringą situaciją, kai viena vertus, teismo sprendimu yra atnaujintas terminas prašymui pateikti, ir kita vertus, kai atsakovo veiksmai patvirtina, kad nebuvo abejonių dėl pareiškėjų valios išraiškos ir buvo atliekami teisės aktuose numatyti veiksmai atkuriant pareiškėjams nuosavybės teises, sprendžia, kad prioritetas konkrečiu atveju negali būti teikiamas išimtinai formaliajam kriterijui – prašymo pateikimui raštu. Tokį vertinimą lemia byloje nustatytų aplinkybių visuma – pareiškėjai teigia, kad tokį prašymą buvo atsakovui pateikę 1999 m. balandžio mėnesį, tačiau jo nepriėmė ir pareikalavo pateikti kitų pretendentų sutikimą.

Po to, kai pretendentų sutikimas buvo pateiktas atsakovui, jis nėra nurodęs, kad būtinas prašymas raštu, nors kitų dokumentų reikalavo ir juos priėmė į bylą. Be to, kaip jau buvo minėta aukščiau, pareiškėjai buvo įtraukti į eilę gauti naujiems žemės sklypams individualiai statybai ar kitai paskirčiai Palangos mieste, Nr. 407, pagal kitų pretendentų prašymo pateikimo datą. Taigi atsakovas savo veiksmais sukūrė teisinę situaciją, ką pagrįstai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, kai pareiškėjai, pateikę 1999 m. balandžio 16 d. pretendentų sutikimą, pagrįstai manė, kad pakanka duomenų, patvirtinančių jų valią atkurti nuosavybės teises į išlikusį senelio turtą, t. y. kad jie įgijo pretendentų statusą.

Kai atsakomybė už prieštaringos situacijos sukūrimą išimtinai tenka viešojo administravimo subjektui, tik dėl šios aplinkybės negalima riboti asmens teisių įgyvendinimo apimties, nes tai prieštarautų gero viešojo administravimo, teisingumo ir protingumo principams, taip pat pažeistų pareiškėjų teisėtus lūkesčius. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-379-163/2011 nagrinėjamu atveju reikšmingas daugiau prašymo formalaus pateikimo, bet ne pareiškėjų valios išraiškos (prašymo turinio) aspektu.

Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, kad Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas patikslinti pareiškėjų eilę pagal pateiktą 2011 m. liepos 27 d. prašymą yra neteisėtas bei naikintinas, yra pagrįsta. Išimtinai formaliais kriterijais grindžiami apeliacinio skundo argumentai, kai nėra vertinama aplinkybių, patvirtinančių pareiškėjų valios išraišką ir jos faktinį realizavimą visuma, nesudaro pagrindo šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį naikinti ar keisti.

Kita vertus, atsakovas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad Tvarkos 37 ir 38 punktai nustato, kad piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, eilė turi būti sudaroma pagal jų prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą. Pareiškėjai buvo Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011 m. birželio 20 įsakymo Nr. 16VĮ-(14.16.2)-223 priedu įtraukti į eilę Nr. 407 pagal kitų pretendentų prašymo padavimo datą – 1992 m. kovo 22 d. Tačiau nagrinėjant bylą buvo nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjų valia atkurti nuosavybės teises buvo pareikšta vėliau – 1999 m. balandžio mėnesį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovas buvo įpareigotas atkurti pareiškėjų eiliškumą, nustatytą 2011 m. birželio 20 įsakymo Nr. 16VĮ-(14.16.2)-223 priedu, yra nepagrįsta ir naikintina. Atsakovas, turėdamas Tvarkos 38 punkte nustatytą pareigą sudaryti piliečių pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, eiles pagal jų prašymų pateikimo datą, turėtų įvertinti šioje byloje nustatytus faktus apie pareiškėjų pareikštą valią ir įtraukti juos į atitinkamą eilę pagal datą, ne vėlesnę negu kitų pretendentų pareikštas 1999 m. balandžio 16 d. sutikimas.

Apeliantas teigia, kad pareiškėjai neskundė 2011 m. spalio 10 d. Tarnybos direktoriaus sprendimo Nr. 1T-(3.5)-108, kuriame konstatuota, kad Palangos žemėtvarkos skyrius, 2011 m. birželio 20 d. įrašydamas pareiškėjus į eilę, pažeidė Atkūrimo įstatymo bei Tvarkos 37 punkto 1 pastraipos nuostatas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka priimtas sprendimas yra reikšmingas šioje byloje nustatant terminus pareiškėjų skundui dėl viešojo administravimo subjekto sprendimų, kurie sukelia pasekmes pareiškėjų teisėms ir teisėtiems interesams, pateikti, tačiau savarankiškų teisinių pasekmių šis sprendimas nesukelia ir jo ginčijamas savarankišku reikalavimu būtų tik formalaus pobūdžio. Pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimas išimtinai formaliais pagrindais neatitiktų teisingumo bei protingumo kriterijaus, prieštarautų proceso efektyvumo principui.

Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau aptartais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir vertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai aiškino materialinės teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti jo dalį, kuria panaikintas neteisėtas viešojo administravimo subjekto sprendimas. Tačiau teisėjų kolegija, kitaip įvertinusi faktinę aplinkybę apie pareiškėjų valios išreiškimo momentą, naikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį atsakovo įpareigojimo dalyje, ir šią pareiškėjų skundo dalį atmeta (ABTĮ 57 str., 142 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti jo dalį, kuria įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos Palangos žemėtvarkos skyrių atkurti pareiškėjams L. Č., P.-P. N., D. P. eiliškumą, nustatytą Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-223 priede „Piliečių, kuriems atkuriant nuosavybės teises į žemę bus perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai Palangos mieste, eilė“ (Nr. 407), ir pareiškėjų skundo šioje dalyje netenkinti.

Likusią Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė