2021-04-28 Nr. AB-9012-3-63-3-00935-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-556-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00935-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Amber Grid“ apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Anava“ skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Amber Grid“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Anava“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (5.1.73) A5-1719 „Dėl žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 21R2-62(AG2-34/15-219); 3) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. vasario 18 d. prašymą pakeisti žemės sklypo, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo sklypas), naudojimo paskirtį ir būdą; 4) iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, jog žemės ūkio paskirties Ginčo sklypas, per kurį nutiestas akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Amber Grid“ priklausantis magistralinis dujotiekis, nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. Pareiškėjas Ginčo sklype nori pastatyti statybinių atliekų trumpalaikio saugojimo aikštelę, kurioje būtų surenkamos, trumpai laikomos, perdirbamos ir šalinamos statybinės atliekos. 2019 m. vasario 18 d. pareiškėjas kreipėsi į Administraciją, prašydamas pakeisti Ginčo sklypo naudojimo paskirtį į kitą ir nustatyti naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, tačiau Sprendimu atsisakyta tenkinti prašymą. Sprendimas motyvuotas tuo, jog AB „Amber Grid“ 2019 m. balandžio 5 d. rašte Nr. 7-214-343 „Dėl tarnybinės pagalbos“ (toliau – ir Bendrovės raštas) nurodė, jog Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12 patvirtintų Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17 punktu magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vienete leidžiama ne daugiau kaip 10 žmonėms būti skirtų pastatų ir kad nagrinėjamu atveju šis skaičius jau yra pasiektas, todėl Taisyklių 7.1 ir 16.1 punktuose nurodytų pastatų statyba Ginčo sklypo teritorijoje yra negalima. Sprendimas taip pat motyvuotas tuo, jog pageidavimas pakeisti Ginčo sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą, o būdą į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, neatitinka Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas), patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T11-111, sprendinių, t. y. Aiškinamojo rašto 4 skyriaus „Techninės infrastruktūros vystymas“ 4.2.2 punkto, kuriame nurodyta: „Gamtinių dujų tiekimas“ <...> magistraliniai dujotiekiai yra suprojektuoti ir pastatyti pagal pirmos vietovės klasės reikalavimus; riboti užstatymo intensyvumą esamų magistralinių dujotiekių vietovės klasės vieneto teritorijoje po 200 metrų į abi puses nuo magistralinio dujotiekio ašies ir 1600 metrų išilgai vamzdyno ašies; šioje vietovės klasėje galimas 10 ar mažiau pastatų, skirtų žmonėms būti skaičius.

3. Pareiškėjas teigė, kad nagrinėjamu atveju Taisyklių pagrindu nepagrįstai ribojamos nuosavybės teisės, pareiškėjas Ginčo sklypu negali naudotis ir gauti iš jo pajamų, pareiškėjas rinkoje yra diskriminuojamas, jo galimybės verstis ūkine veikla yra suvaržomos kitos bendrovės – AB „Amber Grid“ verslo labui. Pareiškėjas manė, kad Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalys prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.39 straipsnio nuostatoms toje apimtyje, kur nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai leidžiama poįstatyminiais aktais nustatyti apsaugos zonų atstumus, apsaugos zonose galiojančias specialias žemės ir miško naudojimo sąlygas, apsaugos zonose ribojamus darbus ir veiksmus, mažiausius leistinus atstumus nuo vamzdynų ir kitų įrenginių iki statinių ir kitų objektų, žemės ir vandens paviršiaus, didžiausią leistiną pastatų ir jų aukštų skaičių vietovės klasės teritorijoje ir vietovės klasės vienete, kadangi nuosavybės teisės apribojimas galimas, jeigu tam yra įstatyminis pagrindas, t. y. tik remiantis įstatymu. Gamtinių dujų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose nėra įtvirtintas teisinis reguliavimas, susijęs su ginčo dalyku, t. y. žemės naudojimo paskirties ir būdų nustatymu bei jų keitimu. Taisyklių 18–24 punktai, kurie žemės sklypų, patenkančių į magistralinio dujotiekio vietovės klasės vienetą, savininkams nustato pareigas, varžančias jų nuosavybės teisę, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio ir CK 4.39 straipsnio 1 dalies nuostatoms, konstituciniams teisės viešpatavimo, asmenų lygybės ir teisingumo principams. Žemės įstatymo 22 straipsnio dalis draudžia nustatyti ūkinės ir kitokios veiklos apribojimus poįstatyminiais teisės aktais, žemesnio lygmens nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas.

4. Pareiškėjas teigė, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalis bei Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073, 10 punktas imperatyviai nustato, kad urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Remdamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalimi, pareiškėjas pažymi, kad šioje byloje nagrinėjamu atveju galioja Bendrasis planas, kuris akivaizdžiai Ginčo sklype nustato žemės naudojimo paskirtį – kita (K), o vieną iš galimų naudojimų būdų – (P), t. y. pramonės ir sandėliavimo. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas manė, kad Administracija be jokio teisinio pagrindo atsisakė pakeisti Ginčo sklypo naudojimo paskirtį ir būdą. Administracija, atsisakydama veikti įstatymų nustatyta tvarka, viršijo savo kompetenciją. Pareiškėjas neprašė leisti statyti kokius nors pastatus, todėl Administracija pasisakė visai kitu klausimu, nurodydama faktinį ir teisinį pagrindus, susijusius su kitu materialiniu teisiniu santykiu. Administracija negali savo atsisakymo motyvuoti tuo, kad AB „Amber Grid“ nesutiko, nes tai ne AB „Amber Grid“ kompetencija, be to, nebūdama viešojo administravimo subjektas, AB „Amber Grid“ apskritai negali priimti nei individualių, nei norminių administracinius aktų, o tai lemia, kad ji negali daryti jokios įtakos kitiems asmenims, kiek tai susiję su teisės aktų įgyvendinimu.

5. Pareiškėjo vertinimu, Komisija nenustatinėjo ir nevertino Administracijos sprendime ir Bendrovės rašte nurodytų faktinių aplinkybių, o Administracijos ir AB „Amber Grid“ teiginius priėmė kaip konstantas ir jų tikrumo nevertino, be to, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, nustatytas Bendrojo plano sprendiniuose, todėl Komisijos sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

6. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas pažymėjo, kad aplinkybių, jog pirmos vietovės klasės vienete, į kurį patenka pareiškėjo Ginčo sklypas, jau yra pasiektas maksimalus leistinas statyti žmonėms skirtų būti statinių (ne daugiau kaip 10) tankis, pareiškėjas neginčijo nei bylos nagrinėjimo Komisijoje metu, nei pateikdamas skundą teismui. Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (2015 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. 3D-275/D1-308 redakcija) (toliau – ir Žemės naudojimo būdų turinio aprašas), 19 punktas nustato žemės sklypo naudojimo būdo – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos – turinį. Akivaizdu, kad žemės sklypo paskirties keitimas į kitą bei naudojimo būdo – pramonės ir sandėliavimo teritorijos, nustatymas pagal žemės naudojimo turinį sietinas būtent su statinių statyba, todėl priimant Sprendimą buvo būtina įvertinti ne tik formalų galimą Ginčo sklypo paskirties keitimą bei naudojimo būdo nustatymą, bet ir įvertinti pasekmes, kurios gali kilti pakeitus Ginčo sklypo paskirtį ir nustačius naudojimo būdą, šiuo atveju – ar galima pramonės ir sandėliavimo statinių statyba, t. y. ar statyba galima pagal Bendrąjį planą.

8. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas dar 2017 m. rugpjūčio 10 d., ketindamas įsigyti Ginčo sklypą, kreipėsi į AB „Amber Grid“ su prašymu įvertinti sandėliavimo paskirties pastato statybos Ginčo sklype galimybes ir AB „Amber Grid“ 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 7-211-806 pareiškėjui pateikė analogišką atsakymą, taigi teisinis reglamentavimas, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai bei galimybės vystyti planuojamą veiklą pareiškėjui buvo žinomos iki įsigyjant Ginčo sklypą. Komisijos sprendimas priimtas nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, jį naikinti nėra jokio pagrindo.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

10. AB „Amber Grid“ teigė, kad tarp ginčo šalių dėl to nesant ginčo Komisija neprivalėjo savo iniciatyva papildomai tirti faktinių aplinkybių. Komisija neturėjo teisinio pagrindo aiškinti galimų ūkinės veiklos rūšių sklype. Bendrasis planas turi būti aiškinamas kompleksiškai vertinant jo sprendinius. Sprendimas buvo priimtas dėl žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo, įvertinant Bendrojo plano nuostatas ir reikšmingas tokiam Sprendimui aplinkybes, t. y. įvertinus pastatų skaičių vietovės klasės vienete. Skundo argumentas dėl Bendrovės rašto teisinio statuso nesusijęs su byla, kadangi pareiškėjas šio rašto neginčija. Skunde dėstomi argumentai dėl Gamtinių dujų įstatymo ir Taisyklių konstitucingumo nėra reikšmingi. Pareiškėjas pripažįsta, kad jis nemato būtinybės tirti šių teisės aktų atitiktį Konstitucijai ir nereiškia kitų prašymų.

II. 11. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu tenkino pareiškėjo UAB „Anava“ skundą. Panaikino Administracijos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (5.1.73) A5-1719 „Dėl žemės naudojimo paskirties pakeitimo“. Panaikino Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 21R2-62(AG2-34/15-219). Įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. vasario 18 d. prašymą pakeisti Ginčo sklypo naudojimo paskirtį ir būdą. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Administracijos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. (5.1.73) A5-1719 „Dėl žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ ir Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 21R2-62(AG2-34/15-219) teisėtumo ir pagrįstumo bei Administracijos įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. vasario 18 d. prašymą pakeisti Ginčo sklypo naudojimo paskirtį ir būdą.

13. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi, 91 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir pažymėjo, kad pareiškėjui UAB „Anava“ nuo 2019 m. vasario 11 d. nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), per kurį nutiestas AB „Amber Grid“ priklausantis magistralinis dujotiekis. Ginčo sklypo Nekilnojamojo turto išrašo Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose įrašytas magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos apribojimas. Pareiškėjas su 2019 m. vasario 18 d. prašymu kreipėsi į Administraciją nurodydamas, kad norėtų Ginčo sklype surinkti, trumpam laikyti, perdirbti ir šalinti statybines atliekas ir tuo tikslu prašydamas pakeisti Ginčo sklypo naudojimo paskirtį į kitą ir nustatyti naudojimo būdą pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Administracijos Sprendimu prašymą atsisakyta tenkinti.

14. Teismas pažymėjo, kad Sprendimas motyvuojamas tuo, kad pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T11-166 patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos Kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano, kuris yra Klaipėdos rajono bendrojo plano sudėtinė dalis, sprendinius žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra UKK4.2, GTK1.2/GTK1.1 kraštovaizdžio tvarkymo zonose ir patenka į esamo magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės teritoriją. Paaiškinta, kad UKK4.2 – urbanistinio prioriteto kaimiškas kraštovaizdis–kaimiškųjų gyvenviečių agrarinėse teritorijose kraštovaizdžio tipas, kuriame užstatymo pobūdis dispersiškas (nesudaro kompaktiško užstatymo), GTK1.2 – pramoninių ir technologinių inžinerinių teritorijų kraštovaizdžio tipas, kurioje galima tik su technologinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtra susijusi komercinės ir logistinės paskirties naujų statinių statyba, o GTK1.1 – pramoninių ir technologinių inžinerinių teritorijų kraštovaizdžio tipas, kuriame galima su pramone ir komercine veikla susijusi statyba.

Ginčo sklypo Nekilnojamojo turto išraše Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose yra įrašytas magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos apribojimas. Buvo kreiptasi į AB „Amber Grid“ tarnybinės pagalbos 2019 m. kovo 1 d. raštu Nr. (5.1.73)A5-1069 dėl Ginčo sklypo pagrindinės žemės paskirties ir būdo keitimo, o AB „Amber Grid“ 2019 m. balandžio 5 d. rašte Nr. 7-214-343 nurodyta, jog Ginčo sklypo teritorijoje yra nutiestas magistralinis dujotiekio vamzdynas, kuris, vadovaujantis Taisyklių 14 punktu, o taip pat ir teritorija, esanti po 200 metrų atstumu į abi puses nuo šio esamo magistralinio dujotiekio vamzdyno, yra priskiriami pirmai vietovės klasei.

Dalis Ginčo sklypo ploto patenka į esamo magistralinio dujotiekio apsaugos zoną (ribos – po 25 metrus abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies), todėl Ginčo sklypui yra taikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų VII skyriuje „Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos“ reglamentuoti ūkinės ir / ar kitos veiklos apribojimai, o visas Ginčo sklypo plotas patenka į esamo magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės teritoriją, kurioje, vadovaujantis Taisyklių III skyriaus antrojo skirsnio nuostatomis, yra taikomi užstatymo normatyvai – didžiausias leistinas pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius vietovės klasės vienete bei didžiausias leistinas pastatų aukštų skaičius.

Taisyklių 17 punkte įtvirtinta, kad magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vienete leidžiama ne daugiau kaip 10 žmonėms būti skirtų pastatų. AB „Amber Grid“, išnagrinėjusi turimus bei kitus, viešai prieinamus, duomenis, informavo, kad maksimalus leistinas skaičiuotinų pastatų tankis vertinamame esamo magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vienete, į kurį patenka Ginčo sklypas, jau yra pasiektas, todėl Taisyklių 7.1 ir 16.1 punktuose nurodytų pastatų statyba Ginčo sklypo teritorijoje šiuo metu yra negalima.

15. Taip pat Sprendime nurodyta, jog pagal Bendrojo plano 4 skyriaus „Techninės infrastruktūros vystymas“, 4.2.2 punktą „Gamtinių dujų tiekimas“ <...> magistraliniai dujotiekiai yra suprojektuoti ir pastatyti pagal pirmos vietovės klasės reikalavimus; riboti užstatymo intensyvumą esamų magistralinių dujotiekių vietovės klasės vieneto teritorijoje po 200 metrų į abi puses nuo magistralinio dujotiekio ašies ir 1 600 metrų išilgai vamzdyno ašies; šioje vietovės klasėje galimas 10 ar mažiau pastatų, skirtų žmonėms būti skaičius. <...>. Administracijos Sprendime konstatuota, kad pageidaujama pakeisti Ginčo sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, neatitinka Bendrojo plano sprendinių.

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į Administraciją kreipėsi, nurodydamas planuojamą vykdyti veiklą ir tuo tikslu prašydamas pakeisti Ginčo sklypo naudojimo paskirtį ir nustatyti naudojimo būdą. Remdamasis Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, Aprašo 10, 11, 12 punktais, Gamtinių dujų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalimis, Taisyklių 17 punktu, teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog Ginčo sklypas patenka į magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vienetą. Remdamasis Taisyklių 18.2, 19.6, 20, 24.1 punktais, teismas akcentavo, kad iš Sprendimo matyti, jog pareiškėjo prašymą atsisakyta tenkinti dėl to, kad Ginčo sklypo paskirties keitimas į kitą bei pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų naudojimo būdo nustatymas galimai sudarys sąlygas pažeisti ir (arba) pažeis Taisyklių 17 punktu bei Bendrojo plano Aiškinamojo rašto 4 skyriaus „Techninės infrastruktūros vystymas“ 4.2.2 punktu nustatytus magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vieneto užstatymo normatyvus, t. y. ne daugiau 10 pastatų, skirtų žmonėms būti.

17. Vadovaudamasis Statybos įstatymo 2 straipsnio 16, 37, 41 ir 84 dalimis, Taisyklių 7.1 punktu, 1 priedo 12 punktu, 16.1 punktu, Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 19 punktu, Taisyklių 18.4–18.6, 19.7-19.12 punktais, teismas pažymėjo, kad ginčo byloje nėra, jog Bendrasis planas Ginčo sklype nustato vieną iš žemės naudojimo paskirčių – kita (K), o vieną iš galimų naudojimų būdų – (P), t. y. pramonės ir sandėliavimo. Taigi prašoma pakeisti Ginčo sklypo paskirtis ir prašomas nustatyti naudojimo būdas atitinka nustatytus Bendrajame plane, kaip to reikalauja Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalis ir Aprašo 10 punktas. Tačiau, analizuojant anksčiau paminėtas teisės aktų nuostatas ir Sprendimo turinį, neaišku, kodėl, Administracijos manymu, pakeitus Ginčo sklypo paskirtį į kitą bei nustačius pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų naudojimo būdą, pareiškėjas negalėtų statyti statinių ir įrenginėti įrengimų, kaip tai numato Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 19 punktas, kurie Taisyklių 17 punktu bei Bendrojo plano Aiškinamojo rašto 4 skyriaus „Techninės infrastruktūros vystymas“ 4.2.2 punktu nustatytiems magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vieneto užstatymo normatyvams neturėtų įtakos. Kita vertus, matyti, kad Ginčo sklypo paskirties pakeitimas į kitą bei pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų naudojimo būdo nustatymas dar nesuteikia pareiškėjui teisės be magistralinio dujotiekio savininko sutikimo ne tik statyti pastatus, skirtus žmonėms būti Taisyklių, Bendrojo plano ir Statybos įstatymo prasme, kurie darytų įtaką minėtiems magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vieneto užstatymo normatyvams, bet ir apskritai statyti bet kokius statinius ar įrengti bet kokius įrengimus. Taigi prielaida, kad Ginčo sklypo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimas nagrinėjamu atveju sudarys sąlygas pažeisti ir (arba) pažeis Taisyklių 17 punktu bei Bendrojo plano Aiškinamojo rašto 4 skyriaus „Techninės infrastruktūros vystymas“ 4.2.2 punktu nustatytus magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vieneto užstatymo normatyvus, t. y. ne daugiau 10 pastatų, skirtų žmonėms būti, niekuo nepagrįsta.

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog Sprendimas nepagrįstas teisės aktų normomis, prieštarauja aukštesnės galios aktui – VAĮ 8 straipsnio 1 daliai, todėl yra neteisėtas iš esmės. Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu išdėstė ir daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl jų teismas nenagrinėjo.

19. Vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjo skundas tenkintas ir Sprendimas bei Komisijos sprendimas, kuriuo ginčas išnagrinėtas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, panaikinti, be to, tenkintas ir išvestinis reikalavimas dėl Administracijos įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. Administracija įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. vasario 18 d. prašymą pakeisti Ginčo sklypo naudojimo paskirtį ir būdą.

20. Teismas pažymėjo, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui buvo pateiktas tik žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiantis dokumentas, kuris patvirtina, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, sumokėjo žyminį mokestį – 22,50 Eur. Kitų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjui iš atsakovo teismas priteisė 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 21. Atsakovas Administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliaciniame skunde atsakovas remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Administracijos vertinimu, ginčo Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. jis pagrįstas objektyvais duomenimis ir teisės aktų normomis. Jame nurodytas teisinis pagrindas – Aprašas, Bendrasis planas ir Specialusis planas, kuris yra Bendrojo plano dalis. Faktinis pagrindas – norimi pakeisti Ginčo sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis ir būdas neatitinka Bendrojo plano sprendinių. Be to, nurodyta, kad maksimalus leistinas skaičiuotinų pastatų tankis vertinamame esamo magistralinio dujotiekio pirmos vietos klasės vienete, į kurį patenka Ginčo sklypas, jau yra pasiektas, pakeitus paskirtį ir naudojimo būdą, būtų viršytas užstatymo normatyvas, nustatytas Taisyklių 17 punkte.

21.2. Žemės sklypo paskirties keitimas į kitą bei naudojimo būdo – pramonės ir sandėliavimo teritorijos, nustatymas Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 19 punkte sietinas būtent su statinių statyba, todėl priimant Sprendimą buvo būtina įvertinti ne tik formalų galimą Ginčo sklypo paskirties keitimą bei naudojimo būdo nustatymą, bet ir įvertinti pasekmes, kurios gali kilti pakeitus Ginčo sklypo paskirtį ir nustačius naudojimo būdą, šiuo atveju – ar galima pramonės ir sandėliavimo statinių statyba, t. y. ar statyba galima pagal Bendrąjį planą. Neįvertinus statybų galimybės, pareiškėjui būtų nepagrįstai suteikti teisėti lūkesčiai rengti statybos techninį projektą ir tikėtis gauti statybą leidžiantį dokumentą.

22. Pareiškėjas UAB „Anava“ pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjas pažymi, kad apeliaciniame skunde, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundus, Administracija nurodė daugiau faktinių ir teisinių argumentų, nei jų buvo išdėstyta skundžiamame Sprendime ir tuo neleistinai išplėtė ginčijamo individualaus administracinio akto faktinius ir teisinius argumentus, nurodant ir tuos, kurių apskritai nebuvo ginčijame akte. Apeliaciniame skunde papildomai nurodomi faktai, kurių nebuvo skundžiamame administraciniame akte – kad pakeitus Ginčo sklypo paskirtį į kitą bei nustačius naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, būtų viršytas magistralinio dujotiekio pirmai vietovės klasei taikomo užstatymo normatyvas, nustatytas Taisyklių 17 punkte. Papildomai nurodomi ir nauji teisės aktai, t. y. Aprašas bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintas Žemės naudojimo būdų turinio aprašas.

24. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas Sprendimas, kaip individualus administracinis aktas, neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų pirmiausia dėl nesuprantamos motyvacijos. Administracijos atstovas visuose posėdžiuose pripažino, kad Bendrasis planas ir Specialusis planas nedraudžia pareiškėjui pakeisti Ginčo sklypo paskirtį ir būdą į norimą, tačiau riboja užstatymą. Prašyme buvo nurodyta, jog pakeitus paskirtį, tokie statiniai nebus statomi, o bus statomi leidžiami statiniai, t. y. neskirti žmonėms būti. Pareiškėjas neprašė leisti statyti tokius pastatus, kurie draudžiami pagal Taisyklių 17 punktą, pats prašymas su statyba visiškai nesusijęs (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-983-146-2016). Pareiškėjas ir dabar Ginčo sklype, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, o naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, gali kurti ūkininko sodybą ir statyti žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingus statinius ir to negali uždrausti nei Bendrasis planas, nei Specialusis, nei Taisyklės, nes šis Ginčo sklypas buvo suformuotas su šia paskirtimi ir tokia naudojimo galimybe dar iki šių teisės aktų įsigaliojimo. Neaišku, kuo remiantis daroma išvada, kad maksimalus leistinas skaičiuotinų pastatų tankis vertinamame esamo pirmos vietovės klasės vienete, į kurį patenka Ginčo sklypas, jau yra pasiektas.

25. Bendrojo plano ir Specialiojo plano sprendiniai ginčo teritorijai taikomi tiesiogiai, nes joje nėra galiojančio žemesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento (detaliojo plano), todėl vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostata, žemės naudotojai ir valdytojai turi teisę ir pareigą vadovautis šiais teritorijų planavimo dokumentais. Bendrasis planas akivaizdžiai Ginčo sklype nustato galimą žemės naudojimo paskirtį – kitą (K), o vieną iš galimų naudojimų būdų – (P), t. y. pramonės ir sandėliavimo.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti.

27. AB „Amber Grid“ nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų faktų ir teisės aktų, kurie nebūtų nurodyti Sprendime. Sprendime buvo nurodytas Taisyklių 17 punktas bei faktas, kad magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vienete jau yra pasiektas maksimalus leistinas pastatų skaičius. Tai buvo nurodyta ir Bendrovės 2019 m. balandžio 5 d. rašte. priešingai nei teigia pareiškėjas, Sprendime buvo nurodytas ir Aprašas. Įvertinus pareiškėjo turėtą informaciją, akivaizdu, jog iš atsakovo Sprendimo turinio pareiškėjui buvo / turėjo būti visiškai aišku ir suprantama, kodėl nėra tenkintas jo prašymas.

28. Tikrovės neatitinka ir pareiškėjo atsiliepimo teiginiai, esą jis prašyme nurodė, jog nebus statomi statiniai, kurių statyba Ginčo sklype yra negalima. Prašymo turinys parodo, kad jame nurodyta tik pareiškėjo ketinama vykdyti veikla, galima ir pastatuose. Pareiškėjas atsiliepime nepagrįstai teigia, esą jis prašyme prašė vieno, o jam atsakovo Sprendimu buvo atsakyta dėl kito dalyko. Sprendime aiškiai nurodyta, kad pageidaujama pakeisti Ginčo sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, neatitinka Bendrojo plano sprendinių. Ginčo sklypo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimas buvo neatskiriamai susijęs su statybos galimybėmis jau vien dėl Bendrojo plano sprendinių. Pareiškėjas, skųsdamas Sprendimą, neginčijo dar Bendrovės 2017 m. rugpjūčio 16 d. rašte jam nurodyto ir jau daugiau nei 2 metus jam žinomo fakto, jog yra pasiektas magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vienete maksimalus leistinas 10 pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ pateiktame apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Taip pat prašoma atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde dėstomi tokie pagrindiniai argumentai:

29.1. Teismo konstatuotas faktas, kad pageidaujama Ginčo sklypo paskirtis ir naudojimo būdas numatyti Bendrajame plane, nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog jie gali būti nustatyti. Pagal teisinį reguliavimą Ginčo sklypo paskirtis ir naudojimo būdas gali būti keičiami pagal Bendrąjį planą, kaip grafinių ir tekstinių sprendinių visumą. Sisteminis Bendrojo plano sprendinių aiškinimas patvirtina, jog nėra pagrindo nustatyti / keisti sklypo paskirtį ir naudojimo būdą į nustatytą grafiniuose Bendrojo plano sprendiniuose, jeigu tokia paskirtis ir / ar naudojimo būdas leistų veiklą, negalimą pagal kitus (tekstinius) Bendrojo plano sprendinius. Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų naudojimo būdas leidžia veiklą, kuri Ginčo sklype pagal Bendrojo plano ir imperatyvias Taisyklių normas yra negalima, dėl ko tokio būdo nustatymas pagal Bendrąjį planą bei teisinį reguliavimą nėra galimas.

29.2. Teisinio reguliavimo, teismų praktikos bei įrodymų neatitinka ir teismo išvada, jog Ginčo sklypo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimas nesudarys sąlygų pažeisti Taisyklių 17 punkto bei Bendrojo plano sprendinių dėl maksimalaus 10 pastatų skaičiaus. Teismo išvados neatitinka įstatymų ir juos įgyvendinančių teisės aktų, patvirtinančių, jog Ginčo sklypui nustačius pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų naudojimo būdą, toks sklypas būtų laikomas skirtu / tinkamu statyti ir pastatus, kurių statyba jame pagal Bendrąjį planą bei Taisykles nėra galima. Teismo išvados neatitinka ir Taisyklių, taip pat patvirtinančių, jog pastatų statybai tinkamos sklypo paskirties ir naudojimo būdo nustatymas sudaro sąlygas pažeisti maksimalų leistiną pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių nepriklausomai nuo to, kad statybai yra privalomas atskiras magistralinio dujotiekio savininko sutikimas. Skundžiamas sprendimas neatitinka ir aktualios teismų praktikos, pagal kurią nėra galima netgi planuoti (ne tik nustatyti) pastatų statybai tinkamos sklypo paskirties ir naudojimo būdo, jeigu jau yra pasiektas maksimalus 10 pastatų skaičius magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vienete (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1078/2011; 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1778/2014).

29.3. Teismo išvada, jog atsakovo Sprendimas nepagrįstas teisės normomis, neatitinka aktualaus teisinio reguliavimo ir Sprendimo turinio. Atsakovo Sprendimo turinys patvirtina, kad jame nurodytos esminės teisės normos, t. y. tiek Bendrojo plano tekstinės dalies 4.2.2 punktas, tiek ir Aprašas, pacituojant būtent jo 10 punkto normą, tiek ir Taisyklių 17 punktas.

29.4. Teismo padaryti materialiosios teisės normų pažeidimai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti. Skundžiamas sprendimas priimtas netinkamai aiškinant ir taikant Bendrąjį planą, kaip norminį teisės aktą, t. y. suabsoliutinant sprendinį dėl žemės paskirties ir naudojimo būdo, ignoruojant ir tokiu būdu pažeidžiant Bendrojo plano tekstinės dalies 4.2.2 punktą dėl užstatymo ribojimo bei netaikant šių sprendinių sistemiškai. Tokiu būdu buvo pažeistos ir Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalies bei Aprašo 10 punkto normos.

30. Atsakovas Administracija pateiktame atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu sutinka ir palaiko jame išdėstytus argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Administracijos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. (5.1.73) A5-1719 „Dėl žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

32. Bylos duomenimis, pareiškėjas UAB „Anava“, kuriam nuosavybės teise priklauso 2,28 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), per kurį nutiestas AB „Amber Grid“ magistralinio dujotiekio vamzdynas, 2019 m. vasario 18 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu pakeisti sklypo naudojimo paskirtį į kitą ir nustatyti naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, motyvuodamas tuo, kad norėtų šiame sklype surinkti, trumpam laikyti, perdirbti ir šalinti statybines atliekas.

33. Administracija ginčijamu Sprendimu atsisakė jį tenkinti motyvuodama tuo, kad pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T11-166 patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos Kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano, kuris yra Klaipėdos rajono bendrojo plano sudėtinė dalis, sprendinius Ginčo sklypas yra UKK4.2, GTK1.2/GTK1.1 kraštovaizdžio tvarkymo zonose ir patenka į esamo magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės teritoriją. Ginčo sklypui Nekilnojamojo turto registre yra įrašytas magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos apribojimas. AB „Amber Grid“, į kurią Administracija kreipėsi dėl Ginčo sklypo pagrindinės žemės paskirties ir būdo keitimo, 2019 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 7-214-343 nurodė, kad Ginčo sklypo teritorijoje yra nutiestas magistralinio dujotiekio vamzdynas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12 patvirtintų Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių 14 punktu, o taip pat ir teritorija, esanti po 200 metrų atstumu į abi puses nuo šio esamo magistralinio dujotiekio vamzdyno, yra priskiriami pirmai vietovės klasei. AB „Amber Grid“, išnagrinėjusi turimus bei kitus, viešai prieinamus duomenis, informavo, kad maksimalus leistinas skaičiuotinų pastatų tankis vertinamame esamo magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vienete, į kurį patenka Ginčo sklypas, jau yra pasiektas, todėl Taisyklių 7.1 ir 16.1 punktuose nurodytų pastatų statyba Ginčo sklypo teritorijoje šiuo metu yra negalima.

34. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą Administracijos Sprendimą panaikino kaip neatitinkantį VAĮ 8 straipsnio turinio reikalavimų, motyvuodamas tuo, kad, analizuojant Gamtinių dujų, Statybos ir Žemės įstatymų, Taisyklių, Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, Bendrojo plano nuostatas ir Administracijos Sprendimo turinį, viena vertus, nėra neaišku, kodėl pakeitus Ginčo sklypo paskirtį į kitą bei nustačius pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų naudojimo būdą, pareiškėjas negalėtų statyti statinius ir įrenginėti įrengimus, kaip tai numato Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 19 punktas, kurie Taisyklių 17 punktu bei Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano Aiškinamojo rašto 4 skyriaus „Techninės infrastruktūros vystymas“ 4.2.2 punktu nustatytiems magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vieneto užstatymo normatyvams neturėtų įtakos. Kita vertus, Ginčo žemės sklypo paskirties pakeitimas į kitą bei pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų naudojimo būdo nustatymas dar nesuteikia pareiškėjui teisės be magistralinio dujotiekio savininko sutikimo ne tik statyti pastatus, skirtus žmonėms būti, Taisyklių, Bendrojo plano ir Statybos įstatymo prasme, kurie darytų įtaką minėtiems magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vieneto užstatymo normatyvams, bet ir apskritai statyti bet kokius statinius ar įrengti bet kokius įrengimus, dėl ko manyti, kad Ginčo sklypo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimas sudarys sąlygas pažeisti ir (arba) pažeis Taisyklių 17 punktu bei Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T11-111, Aiškinamojo rašto 4 skyriaus „Techninės infrastruktūros vystymas“ 4.2.2 punktu nustatytus magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vieneto užstatymo normatyvus, t. y. ne daugiau 10 pastatų, skirtų žmonėms būti, nėra nepagrįsta.

35. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinius skundus padavė atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“.

36. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinių skundų ribose (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: teisėjų kolegija, visų pirma primena, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą: ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

37. Ginčo atveju, primintina, kad pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 5 punkto nuostatas, žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, nepriskirtuose 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytiems žemės naudojimo būdams, galima žemės ūkio veikla: žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir apdorojimas, ūkyje pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas ir šių produktų realizavimas, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimas ir geros agrarinės bei aplinkosauginės žemės būklės išlaikymas. Šiuose sklypuose galimi ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingi statiniai. Pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 19 punkto nuostatas, kitos paskirties žemės pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų sklypai skirti gamybos, remonto ir pramonės įmonių ar dirbtuvių, sandėlių statiniams, energetikos objektams, įskaitant branduolinės energetikos objektus ir statinius (atominė elektrinė, branduolinis reaktorius, branduolinių medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų saugykla, jų perdirbimo objektas, taip pat radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys – radioaktyviųjų atliekų kapinynas ir kita), o taip pat – atliekų naudojimo, atliekų paruošimo naudoti ar šalinti, atliekų surinkimo ir atliekų laikymo (naudoti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 3 metus, šalinti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 1 metus) statiniams ir (ar) įrenginiams.

38. Taisyklių, kurių III skyriaus antrojo ir trečiojo skirsnio normos privalomos ir žemės sklypų, statinių ir įrenginių, patenkančių į vietovės klasių teritorijas ar mažiausių leistinų atstumų nuo (iki) magistralinio dujotiekio ribas, savininkams, valdytojams ir naudotojams bei kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie dalyvauja planuojant nurodytas teritorijas, jose formuojant naujus ar pertvarkant esamus žemės sklypus, nustatant ar keičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės naudojimo būdą (būdus), projektuojant, naujai statant (įrengiant), rekonstruojant, remontuojant ar griaunant bet kuriuos statinius ir (ar) įrenginius, keičiant statinių (jų dalių) paskirtį ir (ar) formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus (pastatus ar patalpas), 16 punktas nustato: nuo teritorijos, esančios po 200 metrų į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdyno (toliau – ir MDV) ašies, vietovės klasės priklauso šioje teritorijoje taikomi užstatymo normatyvai, t. y.: didžiausias leistinas pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius bet kuriame atitinkamos vietovės klasės vienete.

Nustatant pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių vietovės klasės vienetuose kiekvienas vienbutis gyvenamasis namas, taip pat kiekvienas butas ar bet kokia kita gyvenamosios paskirties patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas bet kurios paskirties pastate, laikoma atskiru pastatu, skirtu žmonėms būti. Kiekvienas gyvenamosios ar negyvenamosios paskirties pastatas, jeigu jis nėra padalintas į patalpas, suformuotas kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai bei visos viename gyvenamosios ar negyvenamosios paskirties pastate esančios negyvenamosios paskirties patalpos, suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, kuriame (kuriose) vienu metu būna ar gali būti iki 5 žmonių, yra laikomas (laikomos) vienu pastatu, skirtu žmonėms būti; kuriame (kuriose) būna nuo 6 iki 10 žmonių – laikomas (laikomos) dviem pastatais, skirtais žmonėms būti, ir taip toliau.

Visais atvejais laikoma, kad bet kuris negyvenamosios paskirties pastatas, išskyrus pagalbinio ūkio paskirties pastatus, kaip jie apibrėžti Taisyklių 1 priedo 12 punkte nurodytame teisės akte, bei pastatus ir patalpas, kurie (kurios) yra magistralinio dujotiekio priklausiniai ir (arba) nuosavybės teise priklauso magistralinio dujotiekio savininkui, yra laikomas mažiausiai vienu pastatu. Tuo atveju, jeigu žemės sklype nėra pagrindinio pastato, kuriam tarnauti turėtų Taisyklių 1 priedo 12 punkte nurodytame teisės akte nurodytas pagalbinio ūkio paskirties pastatas, pagalbinio ūkio paskirties pastatas laikomas mažiausiai vienu pastatu, skirtu žmonėms būti.

Tuo atveju, jeigu žemės sklype yra keli Taisyklių 1 priedo 12 punkte nurodytame teisės akte nurodyti pagalbinio ūkio paskirties pastatai, tačiau nėra pagrindinio pastato, kuriam jie turėtų tarnauti, bent vienas iš pagalbinio ūkio paskirties pastatų yra laikomas mažiausiai vienu pastatu, skirtu žmonėms būti; didžiausias leistinas pastatų aukštų skaičius; mažiausias leistinas atstumas nuo MDV iki viešam žmonių susibūrimui skirtų statinių ir įrenginių (Taisyklių 16.1–16.3 p.).

39. Kadangi, kaip ir iš esmės yra nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, ne visi statiniai yra pastatai ir įrenginiai, kurių pagal Gamtinių dujų, Statybos ir Žemės įstatymų, Taisyklių, Bendrojo plano nuostatas, atsižvelgiant į vietovės klasės vienete, į kurį patenka Ginčo sklypas, esančių statinių kiekį ir mažiausią leistiną atstumą nuo MDV, čia nėra galima statyti, pareiškėjas, 2019 m. vasario 18 d. prašyme nurodęs, kad šiame sklype norėtų surinkti, trumpam laikyti, perdirbti ir šalinti statybines atliekas, neteigė, norįs čia statyti pastatus ar statinius, kurių čia statyti nėra galima, Ginčijamas Sprendimas pagrįstai panaikintas kaip neteisėtas: statiniai skirstomi į pastatus, kurie pagal paskirtį skirstomi į gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus, ir inžinerinius statinius, kurie pagal paskirtį skirstomi į susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus, hidrotechnikos statinius ir kitus inžinerinius statinius (Statybos įstatymo 2 str. 84 d., statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d.

įsakymu Nr. D1-713, 5 p.). Pagal ginčijame Sprendime nurodytų teisės aktų nuostatas yra ribojamas pastatų, skirtų žmonėms būti (gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų bei patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, kurie skirti žmonėms gyventi, ilsėtis, ūkinei ar kitai veiklai vykdyti bei kuriuose žmogus bet kuriuo laikotarpiu be pertraukos įprastai būna ar gali būti ilgiau kaip dvi valandas, išskyrus pagalbinio ūkio paskirties pastatus, kaip jie apibrėžti Taisyklių 1 priedo 12 punkte nurodytame teisės akte, bei pastatus ir patalpas, kurie (kurios) yra magistralinio dujotiekio priklausiniai ir (arba) nuosavybės teise priklauso magistralinio dujotiekio savininkui) skaičius vietovės klasės vienete, ir viešam žmonių susibūrimui skirtų statinių ir kitų objektų (inžinerinių statinių ir kitų objektų, kurie skirti viešam žmonių susibūrimui (pvz., žaidimų aikštelės, pramogų zonos, lauko teatrai, pobūvių, prekybos ar kitos vietos) bei kuriuose vienu metu įprastai būna ar gali būti 50 ar daugiau žmonių) atstumas nuo MDV (Taisyklių 7.1–7.2 p.).

Nesant duomenų, kad pareiškėjo 2019 m. vasario 18 d. prašyme nurodytai veiklai vykdyti – surinkti, trumpam laikyti, perdirbti ir šalinti statybines atliekas – reikalingi Taisyklių 7.1–7.2 p. nurodyti pastatai ar statiniai, ginčijamas Sprendimas, kuriuo atsisakyta tenkinti tokį prašymą, nėra pagrįstas faktais ir teisės normomis, dėl ko negali būti laikomas teisėtu. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad atsakovo svarstymai, jog tenkinus prašymą, pareiškėjui neva nepagrįstai suteiktus teisėtus lūkesčius rengti statybos techninį projektą ir tikėtis gauti statybą leidžiantį dokumentą, niekuo nepagrįsti: pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimas pagal tokį, kaip antai pareiškėjo 2019 m. vasario 18 d. prašymą, nėra pagrindas įgyti lūkestį žemės sklypą naudoti būdu, kuris pagal kitų teisės aktų nuostatas – Gamtinių dujų, Statybos ir Žemės įstatymų, Taisyklių, Bendrojo plano nuostatas – nėra galimas, iš jų – ir statyti pastatus ar statinius sklype, patenkančiame į vietovės klasės vienetą, kuriame jau yra pasiektas didžiausias leistinas tokių statinių skaičius, arba nesilaikant leistino atstumo nuo MDV.

Pastebėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų aiškinęsis, kokių lūkesčių turėjo pareiškėjas, teikdamas 2019 m. vasario 18 d. prašymą, t. y. kokius statinius ir (ar) įrenginius, skirtus atliekų naudojimui, atliekų paruošimui naudoti ar šalinti, atliekų surinkimui ir atliekų laikymui, jis tikisi čia statyti.

40. Kiti trečiojo suinteresuoto asmens AB „Amber Grid“ apeliacinio skundo argumentai, susiję su pareiškėjo 2019 m. vasario 18 d. prašyme nenurodytais ketinimais ar su šio prašymo tenkinimu tariamai susijusiais jo lūkesčiais, nėra reikšmingi dėl aptartų priežasčių (nutarties 37-39 p.). Taip pat nagrinėjamam ginčui nereikšmingi pareiškėjo svarstymai apie galimybes ginčo sklype vystyti veiklą, nenurodytą jo 2019 m. vasario 18 d. prašyme, bei kiti tokio pobūdžio (nesusiję su 2019 m. vasario 18 d. prašymu) argumentai.

41. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamu sprendimu Administracija yra įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. vasario 18 d. prašymą pakeisti Ginčo sklypo naudojimo paskirtį ir būdą, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tokio pobūdžio prašymo nagrinėjimo procedūrinius aspektus ir galimus sprendimus: Taisyklių 18 ir 19 punktai, be kita ko, nustato, kad negavus magistralinio dujotiekio savininko rašytinio sutikimo, visose vietovės klasėse (t. y. bet kurioje teritorijoje, esančioje 200 metrų ar mažesniu atstumu nuo MDV) yra draudžiama nustatyti ar keisti žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (arba) būdą (būdus) (Taisyklių 18.2 p.), o magistralinio dujotiekio savininko sutikimą pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) nustatymui arba keitimui privaloma gauti iki kreipimosi dėl atitinkamų sprendimų priėmimo (Taisyklių 19.6 p.). Taigi, nesant AB „Amber Grid“ sutikimo dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo iki pareiškėjo 2019 m. vasario 18 d. prašymo pateikimo, pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas, tačiau ne ginčijame Sprendime nurodytais motyvais, kurie, kaip jau minėta, nėra pagrįsti faktais ir teisės normomis, o nesant pateiktam magistralinio dujotiekio savininko rašytiniam sutikimui.

42. Kadangi apeliaciniai skundai nėra tenkinami, tenkinamas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

43. Pareiškėjas UAB „Anava“ prašo priteisti 650 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikia teisinių paslaugų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.

44. Įvertinusi pareiškėjo prašomą priteisti sumą už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą, teisėjų kolegija pažymi, kad prašomos priteisti sumos dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.11 punkte numatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkte nustatytais kriterijais ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, visa prašoma suma (650 Eur) priteistina pareiškėjui iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 137 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Amber Grid“ apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Anava“ iš atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan