447a8b4a-9c42-4e78-a60f-ea3ca57bf86c · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-411-241/2016Proceso Nr. 2-55-3-01248-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos:3.4.2.5.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Å iaurės kompanija“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Natural North Caviar“ praÅ¡ymÄ dėl įtraukimo į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės kompanija“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä .

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėja UAB „Natural North Caviar“ (toliau ir – PareiÅ¡kėja) patikslintame pareiÅ¡kime prašė patvirtinti 687 775,59 Lt (199 193,57 EUR) dydžio kreditorinį reikalavimÄ BUAB „Šiaurės kompanija“ (toliau ir – Atsakovė) bankroto byloje. Nurodė, kad 2013–2014 metais PareiÅ¡kėja pardavė / suteikė Atsakovei prekių / paslaugų, mokėjo avansus, apmokėjo Atsakovės kreditorinius įsiskolinimus, tačiau Atsakovė skolos nesumokėjo.BUAB „Šiaurės kompanija“ bankroto administratorius (toliau – Administratorius) nesutiko su pareikÅ¡tais reikalavimais.

Nurodė, kad PareiÅ¡kėja yra ne Atsakovės kreditorė, o debitorė, nes yra skolinga Atsakovei 5 115 337,03 Lt. Dėl Å¡ios priežasties, net jei darytume prielaidÄ , kad Atsakovė yra skolinga PareiÅ¡kėjai nurodomÄ sumÄ , bÅ«tų buvę sudaryti tarpusavio skolų suderinimo aktai ir PareiÅ¡kėja nebÅ«tų dariusi mokėjimų Atsakovei už prekes. Abi įmonės yra susijusios per akcininkus ir valdymo organus. PareiÅ¡kėjos pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros, kuriomis grindžiamas pareikÅ¡tas reikalavimas, galimai yra suklastotos, nes Å¡ios sÄ skaitos nebuvo perduotos Administratoriui kartu su bankrutuojančios įmonės dokumentais, taip pat nebuvo perduotos sutartys, kurių pagrindu iÅ¡raÅ¡ytos Å¡ios sÄ skaitos, sÄ skaitas iÅ¡rašę asmenys tuo metu ėjo analogiÅ¡kas pareigas abiejose įmonėse.

PareiÅ¡kėja už transporto paslaugas marÅ¡rutu „Klaipėda–Šalčininkai“ iÅ¡rašė sÄ skaitas dvigubai didesne kaina nei Atsakovės iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita PareiÅ¡kėjai už transportavimÄ marÅ¡rutu „Šalčininkai–Vokietija“. Mažai tikėtina, kad Atsakovei apskritai reikėjo pirkti tokias paslaugas, kurias pati teikė PareiÅ¡kėjai. IÅ¡ Administratoriui perduotų sÄ skaitų matyti, kad bÅ«tent Atsakovė nuomojo 3 automobilius PareiÅ¡kėjai. Kadangi Administratoriui nebuvo perduoti visi bankrutuojančios įmonės dokumentai, nėra aiÅ¡ku, ar Atsakovė nebuvo sudariusi ryÅ¡io tiekimo paslaugų savo vardu.

Atsižvelgiant į tai, kad abiejose bendrovėse dirbo tie patys darbuotojai, net ir nustačius asmenis, kurie naudojosi PareiÅ¡kėjos pateiktose sÄ skaitose nurodytais telefonų numeriais, labiau tikėtina, kad nebÅ«tų įmanoma nustatyti, kurios įmonės tikslams Å¡ie numeriai naudoti. PrieÅ¡ingai nei teigia PareiÅ¡kėja, Atsakovė tarp jos ir PareiÅ¡kėjos susiklosčiusiuose santykiuose buvo ikrų pardavėja, o ne pirkėja. IÅ¡ Administratoriui perduotų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų matyti, kad PareiÅ¡kėja tÄ patį produkcijos kiekį parduodavo Atsakovei už didesnę kainÄ , nei iÅ¡ jos įsigijo.

Administratoriui pateiktos 2013 m. spalio 31 d. debetinės PVM sÄ skaitos faktÅ«ros serija NNC Nr. 031 rekvizitų iÅ¡dėstymas vizualiai skiriasi nuo PareiÅ¡kėjos pateiktos sÄ skaitos egzemplioriaus, Å¡ios sÄ skaitos egzemplioriai pasiraÅ¡yti skirtingų asmenų, todėl Å¡i sÄ skaita akivaizdžiai suklastota. SÄ skaitas AB Lesto, AB „Lietuvos dujos“, UAB „Nemenčinės komunalininkas“, UAB „Elektros tiekimas“, UAB „Vilniaus vandenys“, Å alčininkų rajono savivaldybės administracijai faktiÅ¡kai privalėjo apmokėti PareiÅ¡kėja, kadangi nuomojo patalpas iÅ¡ Atsakovės ir buvo tikroji patalpų naudotoja.

Dėl sÄ skaitų apmokėjimo kitiems Atsakovės kreditoriams, nėra aiÅ¡ku, kokiu pagrindu ir už kokias paslaugas buvo mokėta, todėl tai negali bÅ«ti laikoma Atsakovės skola PareiÅ¡kėjai. PareiÅ¡kėjai nebuvo jokio pagrindo Atsakovės vardu atlikti mokėjimus už susijusiÄ Ä¯monę UAB „Auksinis erÅ¡ketas“, kuriai Å¡ių mokėjimų metu jau buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Kadangi PareiÅ¡kėja ir Atsakovė yra susijusios įmonės, mažai tikėtina, kad tarp Å¡ių įmonių bÅ«tų susiklosčiusi praktika, jog už prekes / paslaugas mokama avansu.

Be to, Atsakovės PareiÅ¡kėjai iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų suma siekė 288 743,56 Lt, o pagal kasos pajamų orderius iÅ¡ pareiÅ¡kėjos gauta tik 36 959,49 Lt. PareiÅ¡kėja negalėjo Atsakovei perleisti BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ skolÄ už 3 281,81 EUR (11 331,43 Lt), kurios atžvilgiu negalimas iÅ¡ieÅ¡kojimas, o privalėjo pateikti finansinį reikalavimÄ pastarosios bendrovės bankroto byloje. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 26 d. nutartimi PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies – įtraukė į BUAB „Šiaurės kompanija“ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä UAB „Natural North Caviar“ su 149 712 EUR finansinio reikalavimo suma.Dėl transporto paslaugųTeismas nustatė, kad už krovinių pervežimus marÅ¡rutu „Klaipėda–Šalčininkai“ PareiÅ¡kėja iÅ¡rašė Atsakovei PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. 03839, Nr. 03788, Nr. 03969, Nr. 04038, kurių bendra suma 700,88 EUR (2 420 Lt).

Kiekvienoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje yra PareiÅ¡kėjos patvirtinimas, kad sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytas prekes iÅ¡davė, ir Atsakovės patvirtinimas, kad sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytas prekes gavo. Pasak teismo, duomenų, kad PareiÅ¡kėjos iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros bÅ«tų suklastotos, ir / ar PareiÅ¡kėjos marÅ¡rutu „Klaipėda–Šalčininkai“ transporto paslaugų kainos neatitiktų rinkos kainų, Administratorius nepateikė. Atmesdamas Administratoriaus argumentÄ , kad pagal Atsakovės iÅ¡raÅ¡ytÄ PareiÅ¡kėjai 2013 m. kovo 27 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 01088 transportavimo paslaugos kaina yra mažesnė nei PareiÅ¡kėjos nurodoma kaina, teismas vadovavosi pastarosios paaiÅ¡kinimu, kad PareiÅ¡kėja užsakė pas Atsakovę nuvežti nedidelį krovinį „pakeleivingoje“ transporto priemonėje (t. y. pagrindinis marÅ¡rutas buvo į VokietijÄ ), todėl PareiÅ¡kėjai teko apmokėti tik dalį (proporcingÄ pateikto krovinio kiekiui) pervežimo kainos.Dėl automobilių nuomosTeismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad PareiÅ¡kėja automobilius Lexus RX450 H ir Mercedes-Benz B180 CDI ginčo laikotarpiu valdė atitinkamai automobilio nuomos sutarties ir lizingo sutarties pagrindu, todėl, pasak teismo, šį turtÄ galėjo nuomoti (subnuomoti) Atsakovei.

Tarp PareiÅ¡kėjos ir Atsakovės buvo sudarytos 2013 m. gegužės 7 d. Automobilio nuomos sutartis Nr. 2013/05-1 ir 2013 m. balandžio 26 d. Automobilio nuomos sutartis Nr. 2013/04-1. PareiÅ¡kėja už Atsakovei iÅ¡nuomotus automobilius iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. 04438 ir Nr. Nr. 04491, kurių bendra suma 553,70 EUR (1 911,80 Lt). Administratorius nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančius Å¡ių sÄ skaitų neteisėtumÄ . Pasak teismo, tai, kad Administratoriui nebuvo perduotos transporto priemonių nuomos sutartys, savaime nepatvirtina PVM sÄ skaitos faktÅ«ros neteisėtumo.

Teismas pažymėjo, kad įstatymai nenumato draudimo susijusioms įmonėms turėti komercinių santykių, todėl vien tai, kad ginčo įmonės buvo valdomos to paties asmens, savaime neįrodo, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo iÅ¡raÅ¡omos be teisinio pagrindo.Dėl kompensacijos už ryÅ¡io paslaugasTeismas nustatė, kad 2012 m. spalio 1 d. PareiÅ¡kėja ir Atsakovė sudarė susitarimÄ dėl kompensacijų už „Bitė“ ryÅ¡ių paslaugas Nr. 1, kuriuo PareiÅ¡kėja perdavė Atsakovei savo veikloje naudotis telefono numerius bei sutarė, jog pastaroji kompensuos PareiÅ¡kėjai už sunaudotas ryÅ¡io paslaugas.

Teismas atsižvelgė į PareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus ir pateiktus įrodymus, kad tokiu bÅ«du Å¡alys siekė taupyti savo veiklos kaÅ¡tus, kadangi ryÅ¡io operatorius UAB „Bitė Lietuva“ teikė nuolaidas verslo klientams, atsižvelgdamas į praÅ¡omų abonento numerių kiekį (kuo daugiau vienas verslo klientas praÅ¡o abonento numerių, tuo didesnė nuolaida suteikiama). Šį reikalavimÄ PareiÅ¡kėja grindžia Atsakovei iÅ¡raÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis Nr. 04657, Nr. 04490, Nr.04392, Nr. 04267, Nr. 04102, Nr. 03941, kurių bendra suma 569,56 EUR (1 966,58 Lt).

Teismas atmetė Administratoriaus argumentus, kad dalis BUAB „Šiaurės kompanija“ ir UAB „Natural North Caviar“ darbuotojų dirbo abejose bendrovėse, todėl ryšio paslaugas, už kurias įsipareigojo kompensuoti Atsakovė, faktiškai naudojo Pareiškėja. Pasak teismo, Administratorius nepateikė duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad šie telefono numeriai buvo naudojami tų darbuotojų, kurie dirbo abejose bendrovėse. Teismas pažymėjo ir tai, kad Administratorius nepateikė duomenų, kad tuo pačiu metu Atsakovė būtų sudariusi savarankiškas sutartis su įmonėmis, teikiančiomis telefonų abonentų paslaugas.

Pasak teismo, mažai tikėtina, kad įmonė savo veikloje nebÅ«tų naudojusis telefonais. Tenkindamas šį reikalavimÄ , teismas be jau minėtų įrodymų vadovavosi ir PareiÅ¡kėjos 2015 m. birželio 30 d. pažyma, taip pat atsižvelgė į tai, kad Å¡alių sudarytas Susitarimas dėl kompensacijų už ryÅ¡io paslaugas mokėjimo nėra nuginčytas.Dėl mokėjimo pagal debetinę sÄ skaitÄ Teismas nustatė, kad PareiÅ¡kėjas iÅ¡rašė Atsakovei 178 270 Lt sumai 2013 m. spalio 31 d. debetinę PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija NNC Nr. 031 už grÄ Å¾intas nekokybiÅ¡kas prekes, kurias PareiÅ¡kėja buvo įsigijusi iÅ¡ Atsakovės pagal 2013 m. liepos 2 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 01151. Abi PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Å¡alių pasiraÅ¡ytos (prekės perduotos ir priimtos). Pasak teismo, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros yra galiojantys dokumentai, turintys visus įstatymų nustatytus rekvizitus (PVM įstatymo 80 str.) bei įtrauktos į abiejų įmonių buhalterinę apskaitÄ , todėl yra tinkami įrodymai, pagrindžiantys PareiÅ¡kėjos nurodomo kreditinio reikalavimo dydį (CPK 178 str.). PareiÅ¡kėjos pateiktos ir Administratoriaus turimos debetinės PVM sÄ skaitos faktÅ«ros sumos ir paskirtis tokia pati, todėl jų iÅ¡dėstymo ir pasiraÅ¡iusiųjų asmenų skirtumai neturi jokios įtakos finansinio reikalavimo dydžiui ir pagrįstumui.

Duomenų, kad debetine sÄ skaita grÄ Å¾intos prekės buvo kokybiÅ¡kos ir / ar jos grÄ Å¾intos Atsakovei be pagrindo, byloje nepateikta.Dėl PareiÅ¡kėjos atliktų mokėjimų už BUAB „Šiaurės kompanija“Teismas nustatė, kad PareiÅ¡kėja apmokėjo kitų kreditorių Atsakovei iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, t. y. 59,57 EUR pagal UAB „Creditreform Lietuva“ 2014 m. vasario 18 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija BLR LT Nr. 140206 (bylos registracijos mokestis), 240,91 Lt pagal VÅ¡Ä® „Pakuočių tvarkymo organizacija“ 2013 m. gruodžio 10 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (atliekų tvarkymo organizavimas), 36,23 Lt pagal UAB „Nemenčinės komunalininkas“ 2014 m. sausio 31 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija NKOM Nr. 007717 ir 26,61 Lt pagal 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , 394,91 Lt pagal UAB „Kuzmienė ir partneriai“ 2013 m. lapkričio 13 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija KP Nr. 01391 (dujų sistemos techninis aptarnavimas), 2 431,28 Lt pagal Moller Auto UAB 2013 m. rugpjūčio 24 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija AA Nr. 6746990, 2014 m. kovo 3 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija MA Nr. 00656, 4 544,95 Lt žemės nuomos mokestį bei delspinigius už 2013 m.

Å alčininkų rajono savivaldybės administracijai, 199,65 Lt pagal UAB „Somi technika“ 2013 m. rugsėjo 2 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija TS Nr. 002767 (įrangos remontas, derinimas, techniko atvykimas), 191,18 Lt pagal 2013 m. rugpjūčio 30 d. serija TS Nr. 002765 (ploviklis, skiediklis), 205,70 Lt pagal UAB „Creditreform Lietuva“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 140260, 8 558,58 Lt Advokatų profesinei bendrijai „Bagdanskis ILAW“ pagal 2014 m. kovo 26 d. vietinio mokėjimo nurodyme Nr. 8816 iÅ¡vardintas sÄ skaitas faktÅ«ras, 12 383,93 Lt draudimo įmokų bei delspinigių VSDF Valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinio.

Teismas šį PareiÅ¡kėjos reikalavimÄ patvirtino CK 6.50 straipsnio pagrindu.Teismas taip pat nustatė, kad PareiÅ¡kėja sumokėjo už komunalines paslaugas jas teikiančioms įmonėms: AB „Lietuvos dujos“ – 2014 m. vasario 28 d. – 6 708,31 Lt; 2014 m. kovo 31 d. – 3 785,73 Lt; 2013 m. gruodžio 31 d. – 5 721,10 Lt ir 2014 m. sausio 31 d. – 5 000 Lt; AB „Lesto“ – 2014 m. balandžio 6 d. – 5 615,91 Lt, 2014 m. kovo 20 d. – 6 860,40 Lt, 2014 m. sausio 15 d. 6 234,53 Lt, 2013 m. gruodžio 16 d.

– 6 313,81 Lt; UAB „Nemenčinės komunalininkas“ – 2014 m. kovo 12 d. – 36,23 Lt ir 26,61 Lt; UAB „Energijos tiekimas“ naudai – 2014 m. balandžio 6 d. – 4 298,54 Lt; 2014 m. kovo 20 d. – 5 361,78 Lt; UAB „Vilniaus vandenys“ – 686,70 Lt. Pasak teismo, Å¡alys neginčija, jog Atsakovė nuomojo PareiÅ¡kėjai patalpas, bei PareiÅ¡kėja pripažino, kad pagal sutartį ji privalėjo kompensuoti Atsakovei už suteiktus komunalinius patarnavimus. Teismas sutiko su PareiÅ¡kėja, kad jos pateikti duomenys patvirtina, jog Å¡iai 2013 m. kelis mėnesius (2013 m. 7, 10, 11, 12) buvo pateikiamos sÄ skaitos sumokėti kompensacijÄ už komunalinius mokesčius tiesiogiai Atsakovei.

Tačiau apie mokėjimų patvirtinimus pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas, duomenų nepateikta. Byloje pateikti duomenys iÅ¡ Atsakovės sÄ skaitos banke patvirtina, kad Å¡i 2013 m. tiesiogiai mokėdavo už komunalines paslaugas juos teikusioms įmonėms. Tačiau jokių duomenų apie tai, kad 2014 metais PareiÅ¡kėja bÅ«tų mokėjusi kompensacijÄ už komunalinius mokesčius Atsakovei, byloje nepateikta, kaip ir nepateikti duomenys, jog Atsakovė pati 2013 metų gruodžio mėn. – 2014 metų pradžioje (01–04 mėn.) bÅ«tų mokėjusi tiesiogiai komunalines paslaugas teikusioms įmonėms.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus, darė iÅ¡vadÄ , kad PareiÅ¡kėja neįrodė, jog pagal pateiktus mokėjimo pavedimus ji atliko mokėjimus UAB „Šiaurės kompanija“ vardu už suteiktas komunalines paslaugas, ir turi reikalavimo teisę. PareiÅ¡kėja neįrodė, kad ji kompensuodavo už nuomojamų patalpų komunalinius mokesčius tiesiogiai Atsakovei, nes jos pateikti duomenys patvirtina tik galimÄ kompensavimÄ už 2013 m. liepos, spalio, lapkričio, gruodžio mėn. (iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras).

Todėl teismas 17 475,20 EUR (60 338,38 Lt) PareiÅ¡kėjos reikalavimo dalies netvirtino.Dėl mokėjimų už BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“Teismas atmetė PareiÅ¡kėjos reikalavimo dalį, kuri buvo grindžiama Atsakovės praÅ¡ymu AB SEB bankui atliktais mokėjimais už BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“: 2013 m. gruodžio 9 d. – 15 000 Lt, 2013 m. gruodžio 31 d. –15 000 Lt, 2014 m. kovo 21 d. – 15 000 Lt, 2014 m. kovo 24 d. – 30 000 Lt. Pasak teismo, visiÅ¡kai nesuprantama, kokiu pagrindu Å¡ie įsiskolinimai galėjo bÅ«ti dengiami, net ir tuo atveju, kad BUAB „Šiaurės kompanija“ yra užtikrinusi LUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ prievolių AB SEB bankui įvykdymÄ savo nekilnojamojo turto hipoteka.Dėl bankrutuojančiai įmonei pareiÅ¡kėjo sumokėtų grynųjų pinigųTenkindamas šį 5813,21 EUR (20 071,85 Lt) reikalavimÄ , teismas vadovavosi PareiÅ¡kėjos pateiktais kasos iÅ¡laidų orderiais 2014 m. vasario 14 d.

Nr. 230, 2014 m. kovo 13 d. Nr. 249 ir 2014 m. kovo 24 d. Nr. 252, kuriais, kaip teigia PareiÅ¡kėja, avansu sumokėta už prekes / paslaugas. Tai, pasak teismo, iÅ¡ dalies patvirtina Atsakovės kasos pajamų orderiai: serija LAE Nr. 4552397 12 233,11 Lt sumai; LAE Nr. 4552398 – 1113,87 Lt. Teismo vertinimu, Administratoriaus prieÅ¡taravimai dėl Å¡io reikalavimo grindžiami vien abejonėmis ir prielaidomis. Teismui nėra pateikti jokie objektyvÅ«s įrodymai, kad realiai piniginės operacijos nevyko.Dėl ikrų pirkimo pardavimoTeismas, vadovaudamasis PareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimais, nustatė, kad PareiÅ¡kėja prekės ženklÄ ir vardÄ leido naudoti Atsakovei ikrų gamyboje, o pati vykdė tarpininko–pardavėjo veiklÄ .

PareiÅ¡kėjai tarpininkavimo paslaugos bei jos vardo panaudojimas gamyboje buvo atlyginamos Atsakovei parduodant prekes PareiÅ¡kėjai, vėliau Å¡iÄ produkcijÄ atperkant iÅ¡ PareiÅ¡kėjos Å¡iek tiek didesne kaina ir galutinai realizuojant konkrečiam pirkėjui.Teismo vertinimu, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kuriomis grindžiamas Å¡is 49 841 EUR (172 091,01 Lt) reikalavimas, kaip apskaitos dokumentai, turi joms privalomus rekvizitus (Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 d., 8 d.; PVMÄ® 80 str. 1 d.) ir visus pirkimo–pardavimo sutarčiai bÅ«dingus bei reikalingus duomenis (prekių apibÅ«dinimÄ ir kiekį, kainÄ , atsiskaitymo terminus).

Kaip matyti iÅ¡ Å¡ių sÄ skaitų–faktÅ«rų, Atsakovės atstovui pasiraÅ¡ius gautas sÄ skaitas, savo paraÅ¡u patvirtinus, kad PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytas prekes gavo, buvo patvirtintas pirkimo–pardavimo sandorio faktas (prekės perleidimas ir priėmimas), o tuo pačiu sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytų duomenų teisingumas. IÅ¡skyrus 2013 m. kovo 18 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 03971, kurioje nėra BUAB „Šiaurės kompanija“ (jo atstovo) parašų apie sÄ skaitose nurodytų prekių gavimÄ .

Nesant duomenų, jog nurodyta sÄ skaita buvo apskaityta tiek PareiÅ¡kėjos, tiek Atsakovės buhalterinėje apskaitoje, ir kad pagal nurodytÄ sÄ skaitÄ parduotos perkės (žuvų ikrai) užfiksuotos Atsakovės sandėlio apyvartos už 2013 m. apskaitoje, teismas sprendė, kad PareiÅ¡kėja neįrodė, jog pagal Å¡iÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , viso už 10 284,87 EUR (35 511,62 Lt), prekės buvo perduotos Atsakovei kaip pirkėjui, todėl Å¡ioje dalyje reikalavimÄ atmetė.Teismas pažymėjo, kad Administratorius nepateikė PVM sÄ skaitų faktÅ«rų suklastojimo įrodymų (CPK 184 str.).

Pasak teismo, nors Administratoriaus pastebėjimai dėl PVM sÄ skaitų faktÅ«rų struktÅ«rinių skirtumų, trÅ«kumų, netikslumų ir galimų klaidų, aplinkybės, kad nagrinėjamų sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymo metu abi įmonės buvo susijusios, buvo valdomos to paties asmens, įmonėse dirbo tie patys darbuotojai, tuo labiau esant aplinkybei, kad BUAB „Šiaurės kompanija“ bankrotas pripažintas tyčiniu (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-4932-450/2015), sudaro tam tikrų prielaidų abejoti PareiÅ¡kėjos iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų teisėtumu, tačiau, esant nustatytoms aplinkybėms, PareiÅ¡kėjos pateiktiems raÅ¡ytiniems įrodymams ir nesant prieÅ¡ingų įrodymų, labiau tikėtina, kad faktiniai pirkimo pardavimo santykiai tarp ginčo Å¡alių buvo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atsakovė BUAB „Šiaurės kompanija“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas pareiÅ¡kėjos UAB „Natural North Caviar“ 149 712 EUR kreditorinis reikalavimas, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, arba grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; spręsti klausimÄ dėl bylos sustabdymo ir atskirÄ ja nutartimi kreiptis į prokurorÄ , kad bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas siekiant nustatyti, ar PareiÅ¡kėjos pateikto Atsakovei kreditorinio reikalavimo pagrindÄ sudarančios PVM sÄ skaitos–faktÅ«ros nėra suklastotos, taip pat ar iÅ¡raÅ¡ant Å¡ias sÄ skaitas nebuvo Atsakovės ir (ar) PareiÅ¡kėjos, jų vadovų ir (ar) savininkų atliktas apgaulingas apskaitos tvarkymas, taip pat galimai padarytos kitos nusikalstamos veikos; tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų nesikreipti atskirÄ ja nutartimi į prokurorÄ dėl nurodyto ikiteisminio tyrimo pradėjimo, siekiant įsitikinti PareiÅ¡kėjos kreditorinį reikalavimÄ sudarančių PVM sÄ skaitų–faktÅ«rų tikrumu, iÅ¡reikalauti Å¡ių sÄ skaitų originalus ir skirti teismo ekspertizę iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡ios sÄ skaitos nėra suklastotos; bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka; kviesti ir apklausti kaip liudytojus V.

B., J. G. (J. G.). Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Administratoriui pateikus įrodymus dėl galimo PareiÅ¡kėjos kreditorinį reikalavimÄ pagrindžiančių PVM sÄ skaitų–faktÅ«rų suklastojimo, teismas vieÅ¡ojo intereso byloje privalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, o Å¡iuo tikslu, kilus bent menkiausioms abejonėms dėl pareikÅ¡to kreditorinio reikalavimo nepagrįstumo, netgi savo iniciatyva rinkti įrodymus. BUAB „Šiaurės kompanija“ bankrotas teismo nutartimi pripažintas tyčiniu, konstatuojant, kad veikla (verslas) buvo perkelta į susijusiÄ Ä¯monę – PareiÅ¡kėjÄ , kas dar labiau sustiprina įtarimus dėl PareiÅ¡kėjos kreditorinio reikalavimo nepagrįstumo.

Atsakovė ir PareiÅ¡kėja yra susiję asmenys, kadangi abi Å¡ias įmones faktiÅ¡kai valdė tas pats asmuo – S. B., kuris be jokios kontrolės ar trečiųjų asmenų priežiÅ«ros galėjo iÅ¡raÅ¡inėti tikrovės neatitinkančias sÄ skaitas. BUAB „Šiaurės kompanija“ vadovas V. B. neperdavė Administratoriui dalies įmonės dokumentų, UAB „Added Value“ auditoriaus A. V. 2015 m. rugsėjo 25 d. atsakyme į Administratoriaus paklausimÄ pažymima, kad buhalterinės apskaitos programa neleido atidaryti dalies programos duomenų.2.

Teismas nepagrįstai patvirtino 39 556,13 EUR reikalavimo dalį už parduotus ikrus ir prekės ženklo „Monarch“ naudojimÄ . Tariamas Å¡alių susitarimas dėl PareiÅ¡kėjos prekės ženklo naudojimo ne tik privalėjo bÅ«ti įformintas raÅ¡ytine sutartimi, tačiau tokia sutartis netgi privalėjo bÅ«ti įregistruota prekių ženklų registre (Prekių ženklų įstatymo 44 str. 2 ir 5 d.). PareiÅ¡kėja Å¡ių įrodymų nepateikė, todėl neįrodė aplinkybės, kad Atsakovė bÅ«tų naudojusi PareiÅ¡kėjai priklausantį prekės ženklÄ .

Prekės ženklas „Monarch“ buvo sukurtas bÅ«tent BUAB „Šiaurės kompanija“ ir turėjęs bÅ«ti jos nuosavybe, šį faktÄ gali paliudyti buvę BUAB „Šiaurės kompanija“ darbuotojai V. B. ir J. G.. Byloje bÅ«tina nustatyti, kokiu pagrindu bei kada Atsakovė perleido PareiÅ¡kėjai prekės ženklÄ â€žMonarch“, ar PareiÅ¡kėja už šį prekės ženklÄ su Atsakove atsiskaitė ir ar apskritai toks perleidimas realiai įvyko. Teismas netinkamai vertino įrodymus, konstatuodamas tarp PareiÅ¡kėjos ir Atsakovės buvus faktinius ikrų pirkimo–pardavimo teisinius santykius, kurių pagrindu Atsakovei atsirado pareiga apmokėti PareiÅ¡kėjos iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas–faktÅ«ras.

Teismas netyrė Å¡ių sandorių tikslingumo. V. B. ir J. G. gali paliudyti, kad bÅ«tent PareiÅ¡kėja, o ne Atsakovė, užsiėmė prekyba žuvų ikrais, Å¡iÄ aplinkybę taip pat patvirtina mažmeninės prekybos tinklų atsakymai į administratoriaus užklausas, Atsakovės ir asociacijos „GS1 Lithuania“ sutartis bei su ja susiję dokumentai, kurių pagrindu Atsakovė, kaip gamintoja, buvo įregistruota į GS1 sistemos naudotojų registrÄ . Å i sistema skirta bÅ«tent gamintojams, o ne pardavėjams ar platintojams.3.

Teismas nepagrįstai patvirtino 700,88 EUR kreditorinio reikalavimo dalį už suteiktas transportavimo paslaugas. PareiÅ¡kėja nepateikė jokios vežimo sutarties, važtaraščio ar kitokio vežimo sutartinius santykius pagrindžiančio įrodymo (CK 6.808 str. 2 d.). FaktÄ , kad PareiÅ¡kėjos Atsakovei iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos–faktÅ«ros už tariamai suteiktas transportavimo paslaugas yra galimai suklastotos, įrodo Atsakovės PareiÅ¡kėjai 2013 m. kovo 27 d. iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita–faktÅ«ra Nr. 01088, kuria remiantis Atsakovė PareiÅ¡kėjai suteikė transportavimo paslaugas „Šalčininkai–Vokietija“ už dvigubai mažesnę kainÄ nei Atsakovei PareiÅ¡kėja suteikė transportavimo paslaugas „Šalčininkai–Klaipėda“.

Mažai tikėtina, kad Atsakovė apskritai bÅ«tų pirkusi transportavimo paslaugas iÅ¡ PareiÅ¡kėjos, kai pati tokias paslaugas teikė PareiÅ¡kėjai. Tiek Atsakovės sÄ skaitÄ , tiek PareiÅ¡kėjos sÄ skaitas iÅ¡rašė ir priėmė tie patys darbuotojai, kurie analogiÅ¡kas pareigas ėjo abiejose įmonėse.4. Teismas nepagrįstai patvirtino 553,70 EUR kreditorinio reikalavimo dalį už automobilių nuomÄ . PareiÅ¡kėjos ir North Company GmbH 2013 m. gegužės 31 d. sudarytoje Lexus RX450 H nuomos sutartyje PareiÅ¡kėjos teisė subnuomoti transporto priemonę tretiesiems asmenims nenumatyta (CK 6.527 str. 1 d.).

PareiÅ¡kėja taip pat nepateikė lizingo davėjo iÅ¡ankstinio raÅ¡ytinio sutikimo subnuomoti pačios PareiÅ¡kėjos pagal lizingo sutartį naudojamÄ automobilį Mercedes–Benz B180 CDI (CK 6.568 str. 3 d.). Tai reiÅ¡kia, kad PareiÅ¡kėjos 2013 m. gegužės 31 d. PVM sÄ skaita–faktÅ«ra Nr. 04438 ir 2013 m. birželio 10 d. PVM sÄ skaita–faktÅ«ra Nr. 04491 yra galimai suklastotos. Å ie tariamai sudaryti subnuomos sandoriai, kaip prieÅ¡taraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 str.).

Teismas, pažeisdamas pareigÄ bÅ«ti aktyvus vieÅ¡ojo intereso civilinėje byloje, nesikreipė į lizingo davėjÄ dėl PareiÅ¡kėjos teisės subnuomoti automobilį Atsakovei patvirtinimo, nurodytų aplinkybių apskritai nevertino.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad PareiÅ¡kėja įrodė Atsakovės 569,56 EUR skolÄ už ryÅ¡io paslaugas. PareiÅ¡kėjos pateikta 2015 m. birželio 30 d. pažyma dėl darbuotojų įtraukimo į kompensacijÄ už ryÅ¡io paslaugas iÅ¡raÅ¡ytas UAB „Šiaurės kompanija“ neįrodo, kad PareiÅ¡kėjos Atsakovei iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos–faktÅ«ros už ryÅ¡io paslaugų kompensavimÄ bÅ«tent už telefonų numerius, kuriais naudojosi iÅ¡imtinai Atsakovės darbuotojai ir tik Å¡ios įmonės naudai.

PareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų dėl konkrečių telefono numerių priskyrimo konkretiems darbuotojams. Teismas tokiu atveju bÅ«tų galėjęs tokius darbuotojus Å¡aukti liudytojais, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti minėtoje pažymoje nurodomÄ faktÄ . Teismas netinkamai paskirstė Å¡alių įrodinėjimo pareigÄ , nes bÅ«tent PareiÅ¡kėja turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad telefono numeriai faktiÅ¡kai buvo perduoti Atsakovei, jos darbuotojams, o ne toliau naudoti pačios PareiÅ¡kėjos, jos darbuotojų.

Teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1794-450/2015 atmetė kitos susijusios įmonės LUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ analogiÅ¡kÄ reikalavimÄ , grindžiamÄ analogiÅ¡komis aplinkybėmis. Teismas negali analogiÅ¡kų aplinkybių vertinti skirtingai.6. Teismas nepagrįstai atmetė Administratoriaus argumentus dėl PareiÅ¡kėjos 2013 m. spalio 31 d. debetinės PVM sÄ skaitos–faktÅ«ros serija NNC Nr. 03D suklastojimo ir nepagrįstai rėmėsi PareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimu, kad buvo pasiraÅ¡ytas Å¡ios sÄ skaitos dublikatas, veikiausiai klaidingai manant, kad Å¡i sÄ skaita yra pamesta.

PareiÅ¡kėjos byloje pateikta sÄ skaita vizualiai skiriasi nuo Administratoriui kartu su įmonės dokumentais perduotos tos pačios dienos, serijos bei numerio debetinės PVM sÄ skaitos–faktÅ«ros. PareiÅ¡kėjos pateiktÄ sÄ skaitÄ pasirašė apskaitininkė Nijolė StrakÅ¡ienė, tačiau neaiÅ¡ku, kas sÄ skaitÄ gavo (yra tik paraÅ¡as). Administratoriaus pateiktÄ sÄ skaitÄ iÅ¡rašė buhalterė R. V., o gavo UAB „Šiaurės kompanija“ komercijos direktorius S. B.. Tos pačios debetinės PVM sÄ skaitos–faktÅ«ros negali iÅ¡raÅ¡yti du skirtingi asmenys, kaip ir negali tokia sÄ skaita bÅ«ti pateikta dviem skirtingiems asmenims.

BUAB „Šiaurės kompanija“ bankroto pripažinimo tyčiniu kontekste teismas turėjo vadovautis labiau tikėtinais Administratoriaus paaiÅ¡kinimais bei įrodymais. Teismas nepagrįstai perkėlė Atsakovei įrodinėjimo naÅ¡tÄ , nes bÅ«tent PareiÅ¡kėja, iÅ¡raÅ¡ydama ginčijamÄ debetinę PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ už grÄ Å¾intas prekes, turėjo įrodyti Å¡ių prekių realų grÄ Å¾inimÄ ir tokio grÄ Å¾inimo pagrindÄ , t. y. aplinkybę, kad prekės buvo nekokybiÅ¡kos.

Kadangi Administratoriui buvo perduota sugadinta Atsakovės buhalterinės apskaitos programa, dėl tokių objektyvių priežasčių neįmanoma patikrinti, ar minėta debetinė PVM sÄ skaita–faktÅ«ra iÅ¡ tiesų buvo įtraukta į Atsakovės buhalterinę apskaitÄ . Todėl teismas nepagrįstai konstatavo Å¡iÄ sÄ skaitÄ buvus įtrauktÄ Ä¯ apskaitÄ . PareiÅ¡kėjos pateikta sÄ skaita negali bÅ«ti laikoma pakankamu įrodymu dėl pateikto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo.7. Teismas nepagrįstai patvirtino 7 469,69 EUR (24 944,89-17 475,20) reikalavimÄ , grindžiamÄ tariamai už Atsakovę atliktais mokėjimais.

Kreditorius, prieÅ¡ priimdamas skolininko prievolės įvykdymÄ iÅ¡ trečiojo asmens, privalo informuoti apie tai skolininkÄ , kad Å¡is turėtų galimybę, esant poreikiui, pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimÄ dėl prievolės įvykdymo iÅ¡ trečiojo asmens priėmimo, nebent trečiasis asmuo vykdo prievolę už skolininkÄ siekdamas iÅ¡vengti jam pačiam galimų nenaudingų padarinių dėl skolininko delsimo atsiskaityti (CK 6.50 str., 6.51 str.). Byloje nėra duomenų, kad Atsakovė pati negalėjo atlikti mokėjimų kreditoriams, ar kad jai buvo sudaryta galimybė pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimÄ dėl prievolių už jÄ Ä¯vykdymÄ , ar kad Atsakovė kreipėsi į PareiÅ¡kėjÄ su praÅ¡ymu dėl prievolių už jÄ Ä¯vykdymo.

PareiÅ¡kėja neįrodė, kad apskritai turėjo kokį nors teisinį suinteresuotumÄ dėl prievolių už Atsakovę įvykdymo (CK 6.112 ir 6.114 str.).8. Teismas nepagrįstai patvirtino 5 813,21 EUR reikalavimÄ , grindžiamÄ Atsakovei sumokėtais avansais už prekes ir (ar) paslaugas. Mažai tikėtina, kad tarp susijusių įmonių galėjo bÅ«ti susiklosčiusi praktika dėl avanso už prekes ir (ar) paslaugas mokėjimo. Pačiuose kasos pajamų orderiuose nenurodyta, kad tai mokėjimai avansu.

Nėra jokių objektyvių duomenų, kad Atsakovė PareiÅ¡kėjai neperdavė prekių ir (ar) nesuteikė paslaugų, kurios buvo apmokėtos avansu.9. Teismas patvirtino 149 712 EUR dydžio PareiÅ¡kėjos finansinį reikalavimÄ , kurio pagrįstumÄ vertino dalimis, t. y. pripažino pagrįstais Å¡iuos reikalavimus: 700,88 EUR už transportavimo paslaugas, 553,70 EUR už automobilių nuomÄ , 569,56 EUR už ryÅ¡io paslaugas, 51 630,56 EUR už grÄ Å¾intas prekes pagal debetinę PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ , 7 469,69 EUR už PareiÅ¡kėjos atliktus mokėjimus Atsakovės kreditoriams, 5 813,21 EUR už avansu apmokėtas prekes ir (ar) paslaugas pagal kasos iÅ¡laidų orderius, 39 556,13 EUR už parduotus ikrus.

Teismas skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje iÅ¡ esmės nurodė bendrÄ 106 293,73 EUR dydžio tvirtintinÄ PareiÅ¡kėjos kreditorinio reikalavimo sumÄ , tačiau rezoliucinėje dalyje patvirtino 149 712 EUR dydžio finansinį reikalavimÄ . Teismas nemotyvavo, kodėl tvirtinama 43 418,27 EUR reikalavimo dalis, o tai sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindÄ (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). PareiÅ¡kėja UAB „Natural North Caviar“ atsiliepime praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ teismo nutartį palikti galioti.

Nurodo, kad Administratorius remiasi savo nuomone ir kitais nepagrįstais argumentais, neigia akivaizdžius dalykus, kurie patvirtinti buhalteriniais dokumentais, tokiais savo veiksmais gindamas ne kreditorių interesus, o veikdamas iÅ¡vien su tiesiogine PareiÅ¡kėjos konkurente UAB „Royal Caviar“, kuriÄ Ä¯steigė ir kuriai vadovauja J. G. ir V. B.. Pažymi, kad PareiÅ¡kėja nuo visų deklaruotų sandorių yra sumokėjusi mokesčius valstybei. Administratorius nesikreipė dėl kreditoriniame reikalavime iÅ¡vardintų dokumentų pripažinimo negaliojančiais, todėl nėra pagrindo pagal Å¡iuos dokumentus nemokėti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl naujų įrodymų priėmimo ir žodinio bylos nagrinėjimo CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Pagal bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, apeliacinis (atskirasis) skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d., 338 str.).

CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio (atskirojo) skundo nagrinėjamÄ Å¾odinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Apeliantė praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kviesti bei apklausti kaip liudytojus V. B. ir J. G., kurie, pasak apeliantės, gali patvirtinti, kad prekės ženklÄ â€žMonarch“ sukÅ«rė Atsakovė, ir kad Atsakovė užsiėmė žuvies ikrų gamyba, kuriuos parduodavo PareiÅ¡kėjai.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad apeliantės nurodyti asmenys, kaip matyti iÅ¡ PareiÅ¡kėjos atsiliepimo, akivaizdžiai turi prieÅ¡ingÄ nei PareiÅ¡kėja suinteresuotumÄ Å¡ios bylos baigtimi, todėl bet kokie jų parodymai negalėtų bÅ«ti vertinami kaip objektyvÅ«s įrodymai. Antra, apeliantė nenurodo, kodėl bÅ«tinybė apklausti Å¡iuos liudytojus iÅ¡kilo tik apeliacinės instancijos teisme. Trečia, apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė V. B. ir J. G. el. laiÅ¡kus, kuriuose jie patvirtina minėtas aplinkybes (7 t., 51-52 b. l.).

Dėl Å¡ių priežasčių teisėjų kolegija atsisako kviesti į teismo posėdį apeliantės nurodytus liudytojus, o kadangi apeliantė jokių kitų argumentų dėl bÅ«tinybės bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka nenurodo, Å¡is praÅ¡ymas taip pat netenkintinas.Kartu su atskiruoju skundu pateiktų dokumentų apeliantė nepraÅ¡o priimti kaip naujų įrodymų. Pažymėtina, kad kitose civilinėse bylose priimti teismų procesiniai sprendimai nelaikytini įrodymais. Dalis dokumentų (pvz., sutartis su asociacija „GS1 Lithuania“ ir su ja susiję dokumentai) byloje teikiami pakartotinai.

Kitus įrodymus apeliantė galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau atsižvelgiant į vieÅ¡Ä jį interesÄ bankroto bylose bei į tai, kad prieÅ¡inga Å¡alis, t. y. PareiÅ¡kėja su Å¡iais įrodymais yra susipažinusi, prieÅ¡taravimų dėl jų priėmimo nepateikė, teisėjų kolegija priima apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus raÅ¡ytinius įrodymus ir juos vertina. Dėl kreipimosi į prokurorÄ Apeliantė atskirajame skunde praÅ¡o spręsti bylos sustabdymo klausimÄ ir atskirÄ ja nutartimi kreiptis į prokurorÄ , kad bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas siekiant nustatyti, ar PareiÅ¡kėjos pateikto Atsakovei kreditorinio reikalavimo pagrindÄ sudarančios PVM sÄ skaitos–faktÅ«ros nėra suklastotos, taip pat ar iÅ¡raÅ¡ant Å¡ias sÄ skaitas nebuvo Atsakovės ir (ar) PareiÅ¡kėjos, jų vadovų ir (ar) savininkų atliktas apgaulingas apskaitos tvarkymas, taip pat galimai padarytos kitos nusikalstamos veikos.

Å is praÅ¡ymas netenkintinas, kadangi į prokurorÄ su pareiÅ¡kimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo gali kreiptis pats Administratorius. Be to, pagal LITEKO duomenis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pripažino UAB „Šiaurės kompanija“ bankrotÄ tyčiniu (Å¡i nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui palikus jÄ nepakeistÄ 2016 m. sausio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-82-241/2016), todėl pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 6 dalį teismas Å¡ios nutarties kopijÄ jau turėjo pateikti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Juolab, kad minėtoje byloje Administratorius pateikė duomenis, kad jau kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratÅ«rÄ su pareiÅ¡kimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl nurodomų nusikalstamų veikų padarymo. Dėl ekspertizės skyrimo Siekiant įsitikinti PareiÅ¡kėjos kreditorinį reikalavimÄ sudarančių PVM sÄ skaitų faktÅ«rų tikrumu, apeliantė praÅ¡o teismo iÅ¡ PareiÅ¡kėjos iÅ¡reikalauti Å¡ių sÄ skaitų originalus ir skirti teismo ekspertizę iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡ios sÄ skaitos nėra suklastotos.

Atsižvelgiant į tai, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros yra tik vienas iÅ¡ įrodymų sprendžiant dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių pirkimo–pardavimo teisinių santykių, kad byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių įvertinti Å¡ių santykių realumÄ , teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamo ginčo atveju nėra pagrindo skirti byloje ekspertizę PVM sÄ skaitų faktÅ«rų tikrumui nustatyti. Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties dalies, kuria patvirtintas PareiÅ¡kėjos kreditorinis reikalavimas Atsakovės bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartimi UAB „Šiaurės kompanija“ iÅ¡kelta bankroto byla. PareiÅ¡kėja prašė patvirtinti 687 775,59 Lt (199 193 57 EUR) dydžio kreditorinį reikalavimÄ Atsakovės bankroto byloje.

Administratorius ginčijo šį reikalavimÄ visa apimtimi. Teismas skundžiama nutartimi PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies – patvirtino 149 712 EUR dydžio kreditorinį reikalavimÄ , kuris buvo grindžiamas įsiskolinimais už Atsakovei suteiktas tarpininkavimo–pardavimo paslaugas ir prekių ženklo naudojimÄ , transportavimo paslaugas, automobilių nuomÄ , ryÅ¡io paslaugas, grÄ Å¾intas nekokybiÅ¡kas prekes, atliktus mokėjimus Atsakovės kreditoriams, avansu apmokėtas, bet neperduotas prekes / nesuteiktas paslaugas.

Apeliantės manymu, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ tarp Å¡alių, nepagrįstai patvirtino dalį PareiÅ¡kėjos kreditorinio reikalavimo, todėl nutartis turi bÅ«ti panaikinta. Dėl prekės ženklo naudojimo ir tarpininkavimo paslaugų parduodant produkcijÄ PareiÅ¡kėja dalį pareikÅ¡to kreditorinio reikalavimo grindė Atsakovės skola už prekės ženklo naudojimÄ ir suteiktas tarpininkavimo paslaugas parduodant Atsakovės pagamintÄ produkcijÄ (žuvies ikrus).

PareiÅ¡kėjos teigimu, už Å¡ias paslaugas buvo sutarta atsiskaityti tokiu bÅ«du – Atsakovė parduoda produkcijÄ PareiÅ¡kėjai, tačiau vėliau jÄ atperka iÅ¡ PareiÅ¡kėjos Å¡iek tiek didesne kaina. SusidariusiÄ skolÄ PareiÅ¡kėja įrodinėjo PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, kurių Atsakovė neapmokėjo. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 30 punkte įtvirtintÄ sÄ vokos apibrėžimÄ PVM sÄ skaita faktÅ«ra – Å¡iame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios (CPK 185 str. 2 d.), tai tik viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių sprendžiant dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis PareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimais ir iÅ¡raÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, sprendė, kad labiau tikėtina, jog tarp ginčo Å¡alių buvo faktiniai pirkimo–pardavimo santykiai.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įrodymų vertinimo klausimais formuojama praktika, iÅ¡vadas dėl tam tikrų faktų buvimo ar nebuvimo teismas daro vadovaudamasis ne tikėtinumo, o įrodymų pakankamumo principu. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įrodymų vertinimas reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas; teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle ir iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ .

Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad teismas nepakankamai įvertino Å¡iai bylai teisingai iÅ¡nagrinėti Administratoriaus nurodytas aplinkybes – bendrovių sÄ sajas, Atsakovės tyčinio bankroto faktÄ , vadovo nebendradarbiavimo su Administratoriumi ir bendrovės finansinių dokumentų neperdavimo faktÄ , sudarytų sandorių tikslÄ , raÅ¡ytinių sutarčių nebuvimÄ , Atsakovės veiklos pobÅ«dį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios apeliantės nurodytos aplinkybės yra reikÅ¡mingos sprendžiant kreditoriaus pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo klausimÄ .Byloje nėra ginčo, kad PareiÅ¡kėjos ir apeliantės akcininkai bei valdymo organai yra giminystės ryÅ¡iais susiję asmenys. Nustatyta, kad nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d. UAB „Natural North Caviar“ vadovavo S. B. tėvas – A. B., o nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. vadovo pareigas eina S. B., kuris vadovavo BUAB „Šiaurės kompanija“ nuo 2010 m. lapkričio 10 d. iki 2013 m. kovo 13 d. ir yra Å¡ios bendrovės akcininkas.

Taigi tas pats asmuo faktiÅ¡kai turėjo teisę kontroliuoti sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymo procesÄ . Teismas teisingai pažymėjo, kad susijusioms įmonėms nėra draudžiama tarpusavyje vykdyti komercinę veiklÄ . Å i aplinkybė pati savaime nedaro sÄ skaitų nepagrįstomis, tačiau byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia kritiÅ¡kai vertinti iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir neleidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad bÅ«tų konstatuotas tarp Å¡alių susiklosčiusių pirkimo–pardavimo teisinių santykių faktas.Byloje nustatyta, kad apeliantė yra žuvų ikrų gamintoja, o PareiÅ¡kėja – apeliantės pagamintos produkcijos platintoja.

PareiÅ¡kėja Å¡ios aplinkybės neneigia, todėl jos pateiktas paaiÅ¡kinimas apie tarp Å¡alių susiklosčiusį verslo modelį, pagal kurį gamintojas, pardavęs produkcijÄ , vėliau jÄ atperka atgal, kelia pagrįstų abejonių. Nors PareiÅ¡kėja teigia, kad tokiu bÅ«du apeliantė atsiskaitydavo už PareiÅ¡kėjai priklausančio prekės ženklo naudojimÄ ir suteiktas tarpininkavimo paslaugas parduodant produkcijÄ , tokio susitarimo Å¡alys raÅ¡tu neįformino. PareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji apskritai yra prekės ženklo „Monarch“ savininkė (CPK 178 str.).

Vadovaujantis Prekių ženklų įstatymo 44 straipsnio 1–2 dalių nuostatomis, ženklo savininkas turi teisę suteikti kitam asmeniui savanoriÅ¡kÄ iÅ¡imtinę ar neiÅ¡imtinę licencijÄ visoms arba daliai prekių ir (ar) paslaugų žymėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba tam tikroje jos dalyje; licencinės sutarties duomenys įraÅ¡omi į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrÄ vienos iÅ¡ licencinės sutarties Å¡alių praÅ¡ymu. Tokių duomenų PareiÅ¡kėja byloje nepateikė.

Todėl teigti, kad apeliantė, parduodama ir vėliau atpirkdama didesne kaina savo produkcijÄ , taip atsiskaitydavo už prekės ženklo naudojimÄ , nėra pagrindo (CPK 185 str.). Taip pat lieka neaiÅ¡ku, kaip produkcijos atpirkimas yra susijęs su atsiskaitymu už tarpininkavimo paslaugas parduodant Å¡iÄ produkcijÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apeliantė savo produkcijÄ parduodavo PareiÅ¡kėjai ir kitoms susijusioms įmonėms, kurios užsiimdavo Å¡ios produkcijos platinimu. Apeliantė pateikė įvairių mažmeninės prekybos tinklų raÅ¡ytinius patvirtinimus, kad tiekimo sutartys buvo sudarytos bÅ«tent su UAB „Natural North Caviar“, o ne su UAB „Šiaurės kompanija“ (7 t., 76-78, 123-124 b. l.).

Nesant jokių duomenų apie apeliantės sudarytus tiesioginius sandorius su jos produkcijos pirkėjais, PareiÅ¡kėjos įrodinėjami sandoriai, kurių pagrindu gamintoja atperka savo produkcijÄ už tarpininkavimo paslaugas parduodant Å¡iÄ produkcijÄ , apeliantės atžvilgiu negali bÅ«ti vertinami kaip tikslingi ir logiÅ¡kai pagrįsti. Ä®monių sÄ sajumo aplinkybė, jÄ vertinant kartu su sandorių netikslingumu ir loginio paaiÅ¡kinimo nebuvimu, leidžia kitame kontekste vertinti PVM sÄ skaitas faktÅ«ras kaip raÅ¡ytinius įrodymus, neva patvirtinančius pirkimo–pardavimo teisinių santykių realumÄ .Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad aplinkybės, jog nagrinėjamų sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymo metu abi įmonės buvo susijusios, buvo valdomos to paties asmens, įmonėse dirbo tie patys darbuotojai, kad BUAB „Šiaurės kompanija“ bankrotas pripažintas tyčiniu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4932-450/2015, sudaro tam tikrų prielaidų abejoti PareiÅ¡kėjos iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų teisėtumu.

Nepaisant to, teismas, tvirtindamas 39 556,13 EUR reikalavimo dalį, vadovavosi iÅ¡ esmės tik PareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimais ir abiejų Å¡alių pasiraÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡iuo atveju svarbu yra tai, jog įsiteisėjusia teismo nutartimi BUAB „Šiaurės kompanija“ bankrotas pripažintas tyčiniu, be kita ko, konstatavus, kad buvo tikslingai siekiama perkelti verslÄ iÅ¡ UAB „Šiaurės kompanija“ į susijusiÄ Ä¯monę UAB „Natural North Caviar“ (žr.

Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-82-241/2016). Minėta, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros yra tik viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių, sprendžiant dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių pirkimo–pardavimo santykių. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ abejoti realiai tarp Å¡alių susiklosčiusių pirkimo–pardavimo santykių faktu, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma paneigia pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad Atsakovė yra skolinga PareiÅ¡kėjai 39 556,13 EUR už atpirktÄ produkcijÄ .Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių žuvų ikrų pirkimo–pardavimo teisinių santykių buvimo, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų visumÄ , todėl padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių buvo susiklostę žuvų ikrų pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 338 str.).

Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pakeisti skundžiamos teismo nutarties dalį ir 39 556,13 eurais sumažinti patvirtintÄ PareiÅ¡kėjos kreditorinį reikalavimÄ (CPK 337 str. 1 d. 4 p.). Dėl transportavimo paslaugų PareiÅ¡kėja prašė patvirtinti 700,88 EUR (2 420 Lt) reikalavimÄ už penkis Atsakovės krovinių pervežimus marÅ¡rutu „Klaipėda–Šalčininkai“. Šį reikalavimÄ grindė Å¡alių pasiraÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis Nr. 03839, Nr. 03788, Nr. 03969, Nr. 04038 (2 t., 113-116 b. l.).Kaip minėta, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros yra tik viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių, sprendžiant dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių sutartinių santykių pobÅ«džio.

Nagrinėjamu atveju, Administratoriui ginčijant transportavimo paslaugų suteikimÄ Atsakovei, PareiÅ¡kėja turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokias paslaugas faktiÅ¡kai suteikė (CPK 178 str.). Vien ta aplinkybė, kad Atsakovės darbuotojas pasiraÅ¡ytinai priėmė minėtas sÄ skaitas faktÅ«ras, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie tarp Å¡alių sudarytÄ sutartį dėl krovinių pervežimo, ypač turint omenyje jau minėtas reikÅ¡mingas aplinkybes dėl įmonių sÄ sajumo, siekio perkelti verslÄ iÅ¡ Atsakovės į PareiÅ¡kėjos įmonę, buvusio vadovo nebendradarbiavimÄ su Administratoriumi perduodant bankrutuojančios įmonės dokumentus.

Pagal CK 6.808 straipsnio 2 dalį, vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu. PareiÅ¡kėja tokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad apeliantė kaip siuntėja perdavė krovinius vežėjui, o pastarasis ginčo sÄ skaitose nurodytu marÅ¡rutu pristatė krovinius gavėjui (CK 6.808 str. 1 d.), teismui nepateikė. Nesant jokių įrodymų, patvirtinančių tarp Å¡alių sudarytÄ sutartį dėl krovinių pervežimo, kurios pagrindu PareiÅ¡kėja iÅ¡rašė ginčo sÄ skaitas apeliantei, bei nesant jokių įrodymų, kad tokios paslaugos faktiÅ¡kai apeliantei buvo suteiktos, kyla abejonių dėl to, ar pagrįstai PareiÅ¡kėja iÅ¡rašė minėtas sÄ skaitas faktÅ«ras ir ar pagrįstai Atsakovės darbuotojas jas pasirašė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaÅ¡alinus Å¡ių abejonių dėl suteiktų transportavimo paslaugų realumo, nėra pakankamo pagrindo patvirtinti Å¡iÄ PareiÅ¡kėjos reikalavimo dalį (CPK 185 str.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Atsakovės skolos už transportavimo paslaugas egzistavimo, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į Administratoriaus argumentus, todėl padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad PareiÅ¡kėja įrodė šį reikalavimÄ (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Dėl to skundžiama teismo nutartis Å¡ioje dalyje taip pat pakeistina, sumažinant PareiÅ¡kėjos patvirtintÄ kreditorinį reikalavimÄ 700,88 EUR suma. Dėl automobilių nuomos PareiÅ¡kėja byloje pateikė 2013 m. balandžio 26 d. ir 2013 m. gegužės 7 d. su Atsakove sudarytas Automobilio nuomos sutartis, pagal kurias Å¡alys susitarė, kad PareiÅ¡kėja (nuomotoja) perduoda naudoti Atsakovei (nuomininkei) automobilį Mercedes–Benz B180 atitinkamai 2013 m. balandžio 26 d. ir 2013 m. gegužės 7–17 d. (3 t., 83-86 b. l.).

Å ių sutarčių pagrindu PareiÅ¡kėja iÅ¡rašė Atsakovei 2013 m. gegužės 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 04438 bendrai 1 306,80 Lt sumai (2 t., 118 b. l.). Byloje taip pat pateikta PareiÅ¡kėjos iÅ¡raÅ¡yta Atsakovei 2013 m. birželio 10 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 04491 605 Lt sumai už automobilio Lexus RX450H nuomÄ pagal sutartį Nr. 2013/06-03 (2 t., 119 b. l.). Pastarosios sutarties PareiÅ¡kėja byloje nepateikė, tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad PareiÅ¡kėja automobilį Lexus RX450H buvo pati iÅ¡sinuomojusi laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. pagal 2013 m. gegužės 31 d.

Automobilio nuomos sutartį, sudarytÄ su North Company GmbH (3 t., 138-140 b. l.). Automobilį Mercedes–Benz B180 PareiÅ¡kėja valdė lizingo sutarties pagrindu, kÄ patvirtinta byloje pateikta AB SEB banko sÄ skaita už lizingo įmokÄ (3 t., 141 b. l.). Å ių aplinkybių apeliantė neginčija ir neneigia, kad PareiÅ¡kėja buvo perdavusi Atsakovei naudotis minėtus automobilius pagal nurodytas Automobilio nuomos sutartis. Kadangi nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog Atsakovė yra apmokėjusi PareiÅ¡kėjos pateiktas sÄ skaitas už automobilių nuomÄ , teismas pagrįstai patvirtino PareiÅ¡kėjos reikalavimÄ Å¡ioje dalyje.Teisėjų kolegija nepritaria apeliantės argumentams, kad ginčijamų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų Nr. 04438 ir Nr. 04491 suklastojimo faktÄ patvirtina aplinkybės, jog PareiÅ¡kėjos ir North Company GmbH 2013 m. gegužės 31 d. sudarytoje automobilio Lexus RX450 H nuomos sutartyje nenumatyta PareiÅ¡kėjos teisė subnuomoti transporto priemonę tretiesiems asmenims (CK 6.527 str. 1 d.), ir PareiÅ¡kėja nepateikė lizingo davėjo iÅ¡ankstinio raÅ¡ytinio sutikimo subnuomoti automobilį Mercedes–Benz B180 CDI (CK 6.568 str. 3 d.).

Sprendžiant ginÄÄ dėl Atsakovės pareigos apmokėti sÄ skaitas už automobilių nuomÄ , neturi teisinės reikÅ¡mės tai, ar Å¡ių automobilių savininkai buvo davę PareiÅ¡kėjai sutikimÄ iÅ¡nuomoti automobilius Atsakovei. Å ios aplinkybės reikÅ¡mingos tik PareiÅ¡kėjos ir North Company GmbH / lizingo davėjo AB SEB banko tarpusavio santykiams. Byloje nėra duomenų, kad pastarieji nurodytu pagrindu bÅ«tų ginčiję PareiÅ¡kėjos ir Atsakovės sudarytus automobilių subnuomos sandorius, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad Å¡ie sandoriai yra negaliojantys.

Dėl kompensacijos už ryÅ¡io paslaugas Byloje nustatyta, kad 2012 m. spalio 1 d. PareiÅ¡kėja ir Atsakovė sudarė susitarimÄ dėl kompensacijų už „Bitė“ ryÅ¡ių paslaugas Nr. 1, pagal kurį PareiÅ¡kėja perdavė Atsakovei savo veikloje naudotis konkrečius telefono numerius bei sutarė, jog PareiÅ¡kėja kiekvieno mėnesio paskutinę dienÄ iÅ¡raÅ¡ys sÄ skaitÄ už ryÅ¡io paslaugas pagal UAB „Bitė Lietuva“ pateiktÄ sÄ skaitÄ (3 t., 87 b. l.). Remiantis PareiÅ¡kėjos byloje pateiktais paaiÅ¡kinimais, toks susitarimas su Atsakove buvo sudarytas siekiant sutaupyti veiklos kaÅ¡tus, kadangi ryÅ¡io operatorius UAB „Bitė Lietuva“ teikė nuolaidas verslo klientams, atsižvelgdamas į praÅ¡omų abonento numerių kiekį (kuo daugiau vienas verslo klientas praÅ¡o abonento numerių, tuo didesnė nuolaida suteikiama).

Aplinkybes dėl nuolaidų suteikimo PareiÅ¡kėjai patvirtina byloje pateiktos UAB „Bitė Lietuva“ Specialiosios paslaugų teikimo sÄ lygos Nr. 1L6300_2012_10_02_01 (3 t., 88-92 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktomis 2013-07-31 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 04657, 2013-06-30 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 04490, 2013-05-31 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr.04392, 2013-04-30 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 04267, 2013-03-29 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 04102, 2013-02-28 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 03941 (2 t., 129-134 b. l.), konstatavo, kad Atsakovė už ryÅ¡ių paslaugas yra skolinga PareiÅ¡kėjai iÅ¡ viso 569,56 EUR (1 966,58 Lt), nors, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, teismas į Å¡iÄ sumÄ neįtraukė PareiÅ¡kėjos pateiktos 2013 m. sausio 31 d.

PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 03734, kurios suma 442,64 Lt (4 t., 7 b. l.). Todėl bendra PareiÅ¡kėjos kreditorinio reikalavimo dėl kompensacijos už ryÅ¡io paslaugas suma sudaro 697,75 EUR (2 409,22 Lt). PareiÅ¡kėja be iÅ¡vardintų sÄ skaitų, byloje yra pateikusi jai iÅ¡raÅ¡ytas atitinkamas UAB „Bitė Lietuva“ sÄ skaitas už ryÅ¡io paslaugas (4 t., 4-31 b. l.). Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡ioje dalyje PareiÅ¡kėjos reikalavimas yra pagrįstas.Apeliantės teigimu, PareiÅ¡kėja turėjo įrodyti, kad ryÅ¡io paslaugomis, už kurias PareiÅ¡kėja reikalauja kompensacijos, faktiÅ¡kai nesinaudojo tie darbuotojai, kurie tuo metu dirbo abiejose įmonėse.

Byloje yra pateikta PareiÅ¡kėjos 2015 m. birželio 30 d. pažyma dėl darbuotojų įtraukimo į kompensacijÄ už ryÅ¡io paslaugas iÅ¡raÅ¡ytas UAB „Šiaurės kompanija“, kurioje pažymima, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 30 d. darbuotojams, dirbusiems ir UAB „Šiaurės kompanija“, ir UAB „Natural North Caviar“, kompensacija už telefoninius pokalbius nebuvo imama (4 t., 3 b. l.). Apeliantė teigia, kad Å¡i pažyma neįrodo, jog PareiÅ¡kėjos Atsakovei iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos–faktÅ«ros už ryÅ¡io paslaugų kompensavimÄ bÅ«tent už telefonų numerius, kuriais naudojosi iÅ¡imtinai Atsakovės darbuotojai ir tik Å¡ios įmonės naudai.

Viena vertus, minėta pažyma, atsižvelgiant į bylos Å¡alių prieÅ¡ingÄ suinteresuotumÄ , negali bÅ«ti vertinama kaip patikimas įrodymas, neginčijamai patvirtinantis joje nurodytas aplinkybes. Kita vertus, pati apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad tuo laikotarpiu turėjo galiojančių sutarčių su kokiu nors ryÅ¡io operatoriumi. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad mažai tikėtina, jog įmonė savo veikloje nebÅ«tų naudojusis telefonais. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad teismas netinkamai paskirstė Å¡alių įrodinėjimo pareigÄ .

PareiÅ¡kėja pateikė įrodymus, kad perdavė Atsakovei naudotis konkrečius telefonų numerius, tačiau prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantė, PareiÅ¡kėja neprivalo įrodyti, kokie Atsakovės darbuotojai naudojosi Å¡iais telefonų numeriais. Pažymėtina, kad proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

PareiÅ¡kėja byloje pateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtina Å¡alių susitarimÄ dėl kompensacijos už perduotus naudotis telefonų numerius. Duomenų, kad Atsakovė bÅ«tų apmokėjusi minėtas PareiÅ¡kėjos sÄ skaitas, byloje nėra. Apeliantė, teigdama, kad jos darbuotojai faktiÅ¡kai nesinaudojo ryÅ¡io paslaugomis, už kurias PareiÅ¡kėja reikalauja kompensacijos, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, praÅ¡ymo Å¡aukti liudytojais minėtus darbuotojus pirmosios instancijos teismui taip pat nepareiÅ¡kė.Dėl apeliantės argumento, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1794-450/2015 atmetė kitos susijusios įmonės LUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ analogiÅ¡kÄ reikalavimÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).

Apeliantė teisi, kad jos nurodomoje byloje buvo reiÅ¡kiamas iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas reikalavimas dėl kompensacijos už ryÅ¡io paslaugas, tačiau kaip matyti iÅ¡ minėtos teismo nutarties, toje byloje nebuvo pateikta įrodymų apie susitarimo dėl kompensavimo tvarkos sudarymÄ tarp UAB „Auksinis erÅ¡ketas“ ir UAB „Šiaurės kompanija“. Ir nors nurodytoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bÅ«tent kreditorius turėjo įrodyti, jog sÄ skaitose nurodytais numeriais naudojosi iÅ¡imtinai BUAB „Šiaurės kompanija“ darbuotojai ir tik Å¡ios bendrovės naudai, teisėjų kolegija su tokia iÅ¡vada nesutinka.

Dėl grÄ Å¾intų prekių pagal debetinę sÄ skaitÄ PareiÅ¡kėja dalį kreditorinio reikalavimo, t. y. 178 270 Lt (51 630,56 EUR) grindė Atsakovei Å¡ia suma 2013 m. spalio 31 d. iÅ¡raÅ¡yta debetine PVM sÄ skaita faktÅ«rÄ serija NNC Nr. 03D už grÄ Å¾intas nekokybiÅ¡kas prekes (2 t., 164 b. l.), kurias PareiÅ¡kėja buvo įsigijusi iÅ¡ Atsakovės pagal 2013 m. liepos 2 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 01151 (5 t., 142 b. l.). Pagal bendrÄ jÄ taisyklę PVM sÄ skaitos faktÅ«ros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimÄ .

Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sÄ skaitų faktÅ«rų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali bÅ«ti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o iÅ¡vados apie tokių reikalavimų pagrįstumÄ daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).Nagrinėjamu atveju minėtomis sÄ skaitomis faktÅ«romis buvo įformintas jose nurodytos įrangos įsigijimas ir grÄ Å¾inimas.

Byloje nėra ginčo, kad PareiÅ¡kėja yra apmokėjusi 2013 m. liepos 2 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 01151, pagal kuriÄ iÅ¡ apeliantės įsigijo minėtÄ Ä¯rangÄ . Apeliantės teigimu, PareiÅ¡kėja, iÅ¡raÅ¡ydama ginčijamÄ debetinę PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už grÄ Å¾intas prekes, turėjo įrodyti Å¡ių prekių realų grÄ Å¾inimÄ . Taigi apeliantė neigia tÄ aplinkybę, kad prekės faktiÅ¡kai buvo grÄ Å¾intos. Be minėtų sÄ skaitų, jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų prekių perdavimÄ PareiÅ¡kėjai ir jų grÄ Å¾inimÄ apeliantei, byloje nėra.

Apeliantės ginčijama debetinė PVM sÄ skaita faktÅ«ra yra pasiraÅ¡yta abiejų Å¡alių, o tai reiÅ¡kia, kad Å¡alys patvirtino, jog prekės buvo grÄ Å¾intos Atsakovei. Nesant jokių Å¡iÄ aplinkybę paneigiančių įrodymų, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad PareiÅ¡kėja neįrodė realaus prekių grÄ Å¾inimo. Pažymėtina, kad pati apeliantė nenurodo, kokių jos manymu įrodymų trÅ«ksta, kad bÅ«tų patvirtintas debetinėje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytų prekių grÄ Å¾inimas.

Jeigu Administratoriui nebuvo perduotas minėtas įmonės turtas arba buhalterinės apskaitos dokumentai, patvirtinantys vėlesnį Å¡io turto realizavimÄ , tokiu atveju gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas reikalavimas buvusiam vadovui dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo. Kadangi byloje nėra duomenų apie Atsakovės mokėjimÄ pagal PareiÅ¡kėjos iÅ¡raÅ¡ytÄ debetinę PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už grÄ Å¾intas prekes, teismas pagrįstai patvirtino Å¡iÄ PareiÅ¡kėjos reikalavimo dalį.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad teismas nepagrįstai atmetė jos argumentus dėl PareiÅ¡kėjos 2013 m. spalio 31 d. debetinės PVM sÄ skaitos–faktÅ«ros serija NNC Nr. 03D suklastojimo.

Ta aplinkybė, kad byloje yra pateikti du tos pačios debetinės sÄ skaitos egzemplioriai (2 t., 163-164 b. l.), kuriuose skiriasi rekvizitų iÅ¡dėstymas ir juos pasirašė skirtingi asmenys, nepaneigia Å¡io raÅ¡ytinio įrodymo įrodomosios galios, atsižvelgiant į tai, kad abiejuose sÄ skaitos egzemplioriuose nurodytos tos pačios prekės ir kainos. PareiÅ¡kėja byloje pateikė paaiÅ¡kinimus, kad minėti skirtumai atsirado pasiraÅ¡ius debetinės sÄ skaitos faktÅ«ros dublikatÄ , veikiausiai manant, kad ji yra pamesta.

Dėl ginčijamos debetinės PVM sÄ skaitos faktÅ«ros įtraukimo į Atsakovės buhalterinę apskaitÄ , pažymėtina, kad Administratorius pats nurodė, kad jam buvo perduotas Å¡ios sÄ skaitos egzempliorius kartu su kitais įmonės dokumentais. Tai, kad Administratoriui nebuvo sudarytos galimybės patikrinti, ar šį sÄ skaita buvo įtraukta į Atsakovės buhalterinės apskaitos programÄ , nepaneigia Å¡ios sÄ skaitos egzistavimo. Dėl atliktų mokėjimų BUAB „Šiaurės kompanija“ kreditoriams Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad PareiÅ¡kėja apmokėjo kitų kreditorių Atsakovei iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, patvirtino šį kreditorinį reikalavimÄ CK 6.50 straipsnio pagrindu, iÅ¡skyrus 17 475,20 EUR (60 338,38 Lt) reikalavimo dalį, kuri buvo grindžiama mokėjimais už pačios PareiÅ¡kėjos nuomojamų patalpų komunalines paslaugas.CK 6.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡alių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas jÄ Ä¯vykdytų asmeniÅ¡kai.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iÅ¡ trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieÅ¡taraujÄ s tokiam įvykdymui, iÅ¡skyrus CK 6.51 straipsnio 1 dalyje numatytÄ atvejį. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 str. 3 d.).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad PareiÅ¡kėja už Atsakovę yra sumokėjusi 59,57 EUR pagal UAB „Creditreform Lietuva“ 2014 m. vasario 18 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija BLR LT Nr. 140206 (bylos registracijos mokestis) (3 t., 121 b. l., 4 t., 86 b. l.), 240,91 Lt pagal VÅ¡Ä® „Pakuočių tvarkymo organizacija“ 2013 m. gruodžio 10 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (atliekų tvarkymo organizavimas) (3 t., 123 b. l., 4 t., 35 b. l.), 394,91 Lt pagal UAB „Kuzmienė ir partneriai“ 2013 m. lapkričio 13 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija KP Nr. 01391 (dujų sistemos techninis aptarnavimas) (3 t., 128, 4 t., 80 b. l.), 2 760,26 Lt pagal UAB Moller Auto 2013 m. rugpjūčio 24 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija AA Nr. 6746990, 2014 m. kovo 3 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija MA Nr. 00656 (3 t., 130-132 b. l., 4 t., 71 b. l.), 4 544,95 Lt žemės nuomos mokestį bei delspinigius už 2013 m. Å alčininkų rajono savivaldybės administracijai (3 t., 134 b. l., 4 t., 59 b. l.), 390,83 Lt pagal UAB „Somi technika“ 2013 m. rugsėjo 2 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija TS Nr. 002767 (įrangos remontas, derinimas, techniko atvykimas), 2013 m. rugpjūčio 30 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija TS Nr. 002765 (ploviklis, skiediklis) (3 t., 136-137 b. l., 4 t., 77 b. l.), 205,70 Lt pagal UAB „Creditreform Lietuva“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 140260 (4 t., 86 b. l.), 8 558,58 Lt Advokatų profesinei bendrijai „Bagdanskis iLAW“ pagal 2014 m. kovo 26 d. vietinio mokėjimo nurodyme Nr. 8816 iÅ¡vardintas sÄ skaitas faktÅ«ras (4 t., 56 b. l.), 12 383,93 Lt draudimo įmokų bei delspinigių VSDF Valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinio (4 t., 32 b. l.).

Sudėjus Å¡ias sumas, bendrai gaunama 59,57 EUR ir 29 480,07 Lt (8 538,01 EUR), taigi iÅ¡ viso 8 597,58 EUR, o ne 7 469,69 EUR, kaip teigia apeliantė.Apeliantė, nesutikdama su teismo patvirtinta Å¡ia PareiÅ¡kėjos reikalavimo dalimi, teigia, kad kreditoriai, prieÅ¡ priimdami skolininko (Atsakovės) prievolės įvykdymÄ iÅ¡ trečiojo asmens (PareiÅ¡kėjos), privalėjo informuoti skolininkÄ (Atsakovę), kad Å¡is turėtų galimybę, esant poreikiui, pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimÄ . Tačiau apeliantė nenurodo, dėl kokių priežasčių turėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas prieÅ¡taravimas kreditoriams dėl jos prievolių įvykdymo iÅ¡ trečiojo asmens priėmimo.

Ar Atsakovė galėjo pati atsiskaityti su savo kreditoriais, neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl Å¡io PareiÅ¡kėjos kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, kadangi Atsakovė jai iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų neapmokėjo. Atsakovei yra iÅ¡kelta bankroto byla, tad akivaizdu, kad įmonė nebegali atsiskaityti su visais kreditoriais. PareiÅ¡kėja įvykdė pinigines prievoles Atsakovės kreditoriams, todėl jai perėjo kreditoriaus teisės Atsakovės atžvilgiu (CK 6.50 str. 3 d.). Nenurodymas priežasčių, kodėl PareiÅ¡kėja įvykdė Å¡ias prievoles už Atsakovę, taip pat nėra pagrindas atsisakyti tvirtinti PareiÅ¡kėjos reikalavimÄ Å¡ioje dalyje.

Taigi apeliantė nepateikė jokių svarių argumentų, kurie teisėjų kolegijai leistų spręsti, kad teismas nepagrįstai patvirtino PareiÅ¡kėjos reikalavimÄ dėl atliktų mokėjimų už Atsakovę. Dėl avansu apmokėtų, bet neperduotų prekių / nesuteiktų paslaugų PareiÅ¡kėja finansinį reikalavimÄ 5 813,21 EUR (20 071,85 Lt) sumai grindė 2014 m. vasario 14 d. Nr. 230, 2014 m. kovo 13 d. Nr. 249 ir 2014 m. kovo 24 d. Nr. 252 kasos iÅ¡laidų orderiais (2 t., 32, 34, 36, b. l.), kuriais teigia apmokėjusi avansu už prekes / paslaugas, kurios jai nebuvo perduotos / suteiktos.

Tai iÅ¡ dalies patvirtina kartu su kasos iÅ¡laidų orderiais pateikti atitinkami UAB „Šiaurės kompanija“ kasos pajamų orderiai Nr. 4552397 – 12 233,11 Lt sumai; Nr. 4552398 – 1 113,87 Lt sumai (2 t., 33, 35 b. l.).Apeliantė teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog Atsakovė PareiÅ¡kėjai neperdavė prekių / nesuteikė paslaugų, kurios buvo apmokėtos avansu. Kaip minėta, prekių tiekimas arba paslaugų teikimas įforminamas PVM sÄ skaita faktÅ«ra (PVM įstatymo 2 str. 1 d. 30 p.).

Taigi apeliantė, ginčydama šį reikalavimÄ tuo pagrindu, kad PareiÅ¡kėjai jos apmokėtos prekės buvo perduotos / paslaugos suteiktos, turėjo pateikti tai patvirtinančius BUAB „Šiaurės kompanija“ finansinės apskaitos dokumentus (CPK 178 str.). Nesant tokių įrodymų, darytina iÅ¡vada, kad Atsakovei sumokėti pinigai už nesuteiktas paslaugas ir neperduotas prekes turi bÅ«ti grÄ Å¾inti PareiÅ¡kėjai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kasos dokumentai, kuriais buvo vykdomos finansinės operacijos, yra galiojantys, todėl sprendė, kad PareiÅ¡kėjos reikalavimas Å¡ioje dalyje yra pagrįstas.

Teisėjų kolegija nesutikti su tokia teismo išvada neturi pagrindo. Kitus Apeliantės kartojamus argumentus pirmosios instancijos teismas teisingai vertino kaip vien prielaidas ir abejones, todėl teisėjų kolegija šiuos argumentus taip pat atmeta. Apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad realiai piniginės operacijos nevyko. Ta aplinkybė, kad kasos išlaidų ir pajamų orderiuose nėra nurodyta, jog tai avansas, nekeičia šių mokėjimų paskirties ir nepaneigia paties pinigų sumokėjimo fakto.

Jeigu bÅ«tų nustatyta, kad pinigai pagal minėtus dokumentus į Atsakovės kasÄ faktiÅ¡kai nebuvo įneÅ¡ti, tokiu atveju, kaip jai minėta, spręstinas tuo metu įmonės vadovo pareigas ėjusio asmens civilinės atsakomybės klausimas. Dėl bendros patvirtinto kreditorinio reikalavimo sumos Apeliantė teigia, kad sudėjus atskiras pirmosios instancijos teismo patvirtintas PareiÅ¡kėjos kreditorinio reikalavimo dalis, kurios nurodytos skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje, gaunama bendra 106 293,73 EUR suma.

Kadangi rezoliucinėje dalyje patvirtintas 149 712 EUR dydžio finansinis reikalavimas, pasak apeliantės, teismas nemotyvavo, kodėl tvirtinama 43 418,27 EUR reikalavimo dalis.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad PareiÅ¡kėja prašė patvirtinti 199 193,57 EUR dydžio kreditorinį reikalavimÄ . Teismas skundžiama nutartimi PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies – patvirtino 149 712 EUR dydžio kreditorinį reikalavimÄ . Kaip matyti iÅ¡ nutarties motyvuojamosios dalies, teismas netenkino PareiÅ¡kėjos reikalavimo dalies dėl 17 475,20 EUR skolos už PareiÅ¡kėjos atliktus mokėjimus Atsakovės vardu komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms, 75 000 Lt (t. y. 21 721,50 EUR) skolos už Atsakovės vardu atliktus mokėjimus AB SEB bankui už BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“, 10 284,87 EUR pagal PareiÅ¡kėjos 2013 m. kovo 18 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 03971, kurioje nėra BUAB „Šiaurės kompanija“ (jos atstovo) parašų apie sÄ skaitose nurodytų prekių gavimÄ . Taigi teismas motyvuotai PareiÅ¡kėjos reikalavimÄ sumažino 49 481,57 EUR suma (17 475,20 + 21 721,50 + 10 284,87 = 49 481,57), kuriÄ atėmus iÅ¡ bendros PareiÅ¡kėjos praÅ¡omos patvirtinti reikalavimo sumos, gaunama skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta bendra patvirtinta suma – 149 712 EUR (199 193 57 - 49 481,57 = 149 712).Pažymėtina, kad pats Administratorius, ginčydamas PareiÅ¡kėjos praÅ¡omÄ patvirtinti kreditorinį reikalavimÄ , savo argumentus dėstė atskirai pasisakydamas dėl kiekvienos reikalavimo dalies nepagrįstumo.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas priimamÄ procesinį sprendimÄ , ginčijamo kreditorinio reikalavimo pagrįstumÄ vertino aptardamas bÅ«tent tas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurias savo procesiniuose dokumentuose nurodė pats Administratorius. PareiÅ¡kėja nei viename savo procesiniame dokumente atskirai nenurodė jos kreditorinį reikalavimÄ sudarančių sumų, o prašė patvirtint tik bendrÄ reikalavimo sumÄ , kuriÄ grindė byloje pateiktais įrodymais.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad PareiÅ¡kėja pateikė daugiau PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, nei savo procesiniuose dokumentuose nurodė Administratorius, dėl ko ir gavosi minėtas neatitikimas tarp Administratoriaus atskirai nurodytų ginčijamų reikalavimo sumų ir bendros praÅ¡omos patvirtinti reikalavimo sumos. Teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje pasisakė tiek, kiek Administratorius argumentuotai ginčijo PareiÅ¡kėjos kreditorinį reikalavimÄ . Nors teismas apibendrindamas galėjo ir aiÅ¡kiau motyvuoti, kaip apskaičiavo tvirtinamÄ reikalavimo sumÄ , tačiau iÅ¡ esmės dėl visų PareiÅ¡kėjos kreditorinį reikalavimÄ sudarančių dalių pagrįstumo buvo pasisakyta.

Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad dalis PareiÅ¡kėjos reikalavimo patvirtinta nemotyvuotai. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino Å¡ias PareiÅ¡kėjos kreditorinio reikalavimo dalis: 553,70 EUR už automobilių nuomÄ , 697,75 EUR už ryÅ¡io paslaugų kompensavimÄ , 51 630,56 EUR už grÄ Å¾intas prekes pagal debetinę sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , 8 597,58 EUR už atliktus mokėjimus BUAB „Šiaurės kompanija“ kreditoriams ir 5 813,21 EUR už avansu apmokėtas, bet neperduotas prekes / nesuteiktas paslaugas.Todėl skundžiama nutartis pakeistina, sumažinant bendrÄ tvirtintinÄ PareiÅ¡kėjos kreditorinio reikalavimo dydį iki 67 292,80 EUR (553,70 + 697,75 + 51 630,56 + 8 597,58 + 5 813,21 = 67 292,80) (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų perskirstymo              Pagal pateiktus duomenis, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme BUAB „Šiaurės kompanija“ patyrė 850,50 EUR teisinių paslaugų iÅ¡laidų (6 t., 59-63 b. l.). Skundžiama nutartimi Atsakovei iÅ¡ PareiÅ¡kėjos priteista 350 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų. IÅ¡ dalies patenkintus Atsakovės atskirÄ jį skundÄ bei pakeitus skundžiamÄ teismo nutartį, laikytina, kad PareiÅ¡kėjos patenkinta reikalavimų dalis sudaro 34 proc., atmesta – 66 proc.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalimi, skundžiamos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeistina, Atsakovei iš Pareiškėjos priteisiant 561,33 EUR bylinėjimosi išlaidų.Apeliacinės instancijos teismui jokių duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliantė nepateikė, todėl šios išlaidos nepriteistinos. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartį pakeisti iÅ¡ dalies ir jos rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Natural North Caviar“ praÅ¡ymÄ dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės kompanija“ bankroto byloje tenkinti iÅ¡ dalies.Ä®traukti į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės kompanija“ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Natural North Caviar“, į. k. 302662557, su 67 292,80 EUR finansinio reikalavimo suma.Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Šiaurės kompanija“, į. k. 111800973, atstovaujamai administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“, iÅ¡ pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Natural North Caviar“ 561,33 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų.“KitÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ .Apeliantės praÅ¡ymÄ dėl atskirosios nutarties priėmimo atmesti.

Teisėjai                                                                                                                     Danutė Gasiūnienė                                                                                                                                   Dalia Kačinskienė                                                                                                                                   Vigintas Višinskis