447a3d12-6654-42e5-81d9-b5e55aba8a0b · Vilniaus miesto 2 apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracine byla Nr. A2.6.-2407-818/2011(Proceso Nr. 4-02-3-05207-2009-4)Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 45.4.3. (S) VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKES TEISMAS NUTARIMAS 2011 m. rugsejo 26 d.Vilnius Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo teisejas Miroslavas Gvozdovicius,sekretoriaujant Vidai Âuminienei, Renatai Kvaraciejutei, dalyvaujant advokatui Edmundui Rusinui bei administracinen atsakomyben traukiamam asmeniui J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbancio UAB (duomenys neskelbtini) keliu eismo inËinieriumi, administracine tvarka bausto, neteisto, iÂnagrinejo administracinio teises paËeidimo byla,- n u s t a t e:
Legislator headnote
AI generated447a3d12-6654-42e5-81d9-b5e55aba8a0b · Vilniaus miesto 2 apylinkÄs teismas: âMercedesâ automobili jie apËiurejo vizualiai ir pastebejo ÂvieËiai padarytus apgadinimus, kurioje vietoje apgadinimai buvo neatsimena, tada nuejo apËiureti automobilius maËdaug pagal aukÂti ir apËiureti ar ÂvieËiai yra padaryti apgadinimai ant kitu automobiliu. Jam atrodo, tiksliai neprisimena ant dvieju automobiliu, kurie stovejo link iÂvaËiavimo i gatve, toje vietoje yra kelio vaËiuojamosios dalies susiaurejimas, ten buvo jam atrodo du automobiliai, kurios galimai uËkabino ir apgadino paËeidejas, paskui dar apËiurejo viena automobili, trecia rado lyg tai apgadinta, bet ar âMercedesâ ar ne dabar neatsimena, bet apgadinimai buvo ÂvieËiai padaryti.
Full text
Administracine byla Nr. A2.6.-2407-818/2011(Proceso Nr. 4-02-3-05207-2009-4)Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 45.4.3. (S) VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKES TEISMAS NUTARIMAS 2011 m. rugsejo 26 d.Vilnius Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo teisejas Miroslavas Gvozdovicius,sekretoriaujant Vidai Âuminienei, Renatai Kvaraciejutei, dalyvaujant advokatui Edmundui Rusinui bei administracinen atsakomyben traukiamam asmeniui J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbancio UAB (duomenys neskelbtini) keliu eismo inËinieriumi, administracine tvarka bausto, neteisto, iÂnagrinejo administracinio teises paËeidimo byla,- n u s t a t e:
Administracinio teises paËeidimo 2009-12-09 protokolas J. B. buvo suraÂytas del to, kad jis vairuodamas automobili âMercedes Benzâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-12-08 apie 23.50 val. FabijoniÂkiu g. 3, Vilniuje, kieme, pravaËiuodamas stovincius automobilius nepaliko tarpo i Âono, kliude ir sugadino tris automobilius. Vairavo neblaivus. Nepateike automobilio techninio registracijos dokumento. Nepateike technines apËiuros talono. Nepateike privalomojo civilines atsakomybes draudimo, t.y. padare paËeidimus numatytus LR ATPK 123 str. 5 d., 1241 str. 6 d., 127 str. 3 d.J.
B. teismo posedyje paaiÂkino, jog protokolas suraÂytas nepagristai, nes tokio kaip vairavimo fakto nebuvo. Buvo tokia situacija: automobilis stovejo palikta kieme, jis buvo pas drauga. Nusileido i jo buto, automobilyje pas ji buvo palikta rankine, dokumentai, pinigai, pinigine, viskas buvo maÂinoje. Jis atsidare automobili, o automobilyje, kai atsidaro dureles, automatiÂkai uËsidega Âviesos. MaÂina buvo priparkuota ir iÂvaËiuoti i kiemo buvo neimanoma. Jis atidare dureles, pasieme savo rankine, dar automobilyje pabuvo.
Tarp priparkuotu automobiliu buvo maËas tarpas, todel durelemis galejo kuria nors maÂina paliesti, to neneigia. UËdares automobili jis pasieme rankine, iÂejo i gatve ir ejo link âIKIâ parduotuves. Skambino, kad atvaËiuotu ji paimti ir parveËtu namo. Tuo metu, kai jis ejo link parduotuves, sustojo, uËsiruke cigarete, tada privaËiavo Keliu policijos patruline maÂina prie jo ir sustojo. Jis pastebejo, kad kaËkoks asmuo rodo i ji pirÂtu. Protokole nurodyta, kad jis nepateike nei techninio paso, nei draudimo, automobilis nuosavybes teise jam nepriklauso, todel visi dokumentai buvo maÂinoje (techninis pasas, draudimas ir kt.).
Parode, kad savo dokumentus, jis turejo prie saves, t.y. vairuotojo paËymejima, pasa. Tuomet ji pareigunai isodino i maÂina ir jis paklause, gal paveÂ, o jis uË tai pasiule sumoketi, jeigu reikia. Vairavimo fakto pareigunai nemate. Jis neËino, kodel jie suraÂe protokola. Automobilis âMercedes Benz S320â priklauso R. M. R. M. yra jo sesuo. 2009 m. gruodËio 8 d. jis automobili âMercedes Benz S320â nuveËe i servisa remontuoti, todel automobili paeme ryte apie 8 val. ir 9 val. ta pacia diena jis nuvaËiavo pas drauga.
Pas drauga namuose iÂgere, todel buvo neblaivus. Neneigia, kad gruodËio 8 diena jis atvyko pas drauga apie 19 val. ir jie vartojo alkoholi. Jie iÂgere Âampano taure, apie 3-4 stikliukus degtines. Jis asmeniÂkai iÂgere 100-150 gramu degtines. PaaiÂkinimo raÂyti jis nemate pagrindo, nes jis nevairavo automobilio, galvojo jam cia nepagristai pateikti kaltinimai, nebuvo vairavimo fakto.Liudytojas A. D. teisme parode, kad jis yra Vilniaus apskrities Keliu policijos valdybos patrulis. Jie tada dirbo 6 policijos komisariato (toliau PK) teritorijoje, naktineje pamainoje.
I Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo praneÂima, kad FabijoniÂkiu g. 2 ar 3, monolitinis didelis namas, kad ten automobilis âMercedes Benzâ apgadino keleta automobiliu ir vairuotojas bando Âalintis i ten eidamas. Buvo Ëmogus, kuris ejo i paskos ir praneÂinejo jo buvimo vieta. Atvykus i ivykio vieta su porininku patruliu A. S. pamate Ëmogu ties treciu namu, kuris ejo, nuo antro-trecio namo, jis buvo nutoles kiek nepamena, pasakyti tiksliai negali. Mate, kad Ëmogus eina nuo tu namu, o i paskos eina vaikinukas, kuris jiems ir pasake, kad tas Ëmogus vairavo automobili âMercedesâ, atsitrenke i viena automobili ir i kita.
Jie J. B. sustabde, sulaike, pasodino pas save i automobili ir nuvaËiavo pasiËiureti, kurie automobiliai yra apgadinti, kieme. Kieme jie pamate, kad automobiliai buvo priparkuoti, tada jie pradejo Ëiureti kiekviena automobili, ieÂkojo sugadinimu, Ëiurejo apgadintus automobilius, pagal pobudi, apgadinimo pobudËio spalvas, kurios liko ant automobiliu. Jam atrodo, kad i liudininko parodymu greiciausiai, jisai nurode tuos automobilius. Atsakinedamas i teisejo klausimus parode, kad automobilis, kuri galimai vairavo paËeidejas, buvo rastas, jisai aikÂteleje stovejo.
Jie paËeidejo pareikalavo pateikti dokumentus. Buvo praÂomas automobilio privalomasis draudimas, nes buvo raÂomas protokolas, techninis pasas, technines apËiuros talonas, vairuotojo paËymejimas, kad nustatyti asmenybe. Jis nepamena ka pateike, ko nepateike, taciau vairuotojas buvo pristatytas i 6 PK iÂsiaiÂkinti arba girtumui nustatyti, nes jie alkotesterio tuo metu neturejo. I narkologini girtumui nustatyti veËe ju ekipaËas. Liudininkas buvo vienas vyras, jisai veliau priejo, kai, jie sedejo maÂinoje. Liudytojas teigia, kad patruliai paËeideja pristate i 6 PK.
Kadangi J. B. atsisake tikrinti blaivuma (nepute i alkotesteri), todel jie paËeideja nuveËe i Narkologini. Taip pat parode, kad saleje yra panaÂaus amËiaus asmuo, kuris pagal liudytojo parodymus galimai vairavo automobili ir kuris vaËiuodamas apgadino automobilius. Atsakinedamas i administracinen atsakomyben traukiamo asmens atstovo klausimus parode, kad yra tikras, kad automobilis butent stovejo toje vietoje, kaip pavaizduota eismo ivykio schemoje. Patvirtina, kad jie braiËo schema kaip stovi visi automobiliai. Apie subraiËymus, atsitrenkimus suËinojo i liudytojo, tiesiogiai patys nemate.
Jie kai atvyko, paklause ar tikrai tas Ëmogus vairavo ta automobili, nes jiems svarbu Ëinoti ar jisai vairavo, gal jisai nevairavo, gal nematete vairavimo fakto. Liudytojas atsake, kad jis mate vairavimo fakta. Tesdamas atsakymus i teisejo klausimus, parode, kad kas suraÂyta dokumentuose jis viska patvirtina, nes tuos duomenis, kurios nurode ivykio liudytojas jis uËfiksavo savo tarnybiniame praneÂime.Liudytojas A. S. teisme parode, kad dirba Vilniaus apskrityje Vyriausiajame policijos komisariate Keliu policijos valdyboje Keliu patruliu rinktineje, patruliu.
Vykdant tarnybines pareigas su patruliu A. D., gavo iÂkvietima i budetoju VPK, kad FabijoniÂkiu rajone, dabar neatsimena, kad asmuo padare eismo ivyki ir bando pasitraukti i eismo ivykio vietos, tiksliai neatsimena, bet nuvykus i nurodyta vieta (daugiabucio namo kieme), pamate stovinti automobili âMercedes Benzâ. Paties eismo ivykio nemate, suprato, kad apie apgadintus automobilius praneÂe ivykio liudininkas. Atsakinedamas i teisejo klausimus parode, kad kiek atsimena jam su tuo liudytoju bendrauti neteko, neatsimena ar bande jie nustatyti ar ne, bet bendrauti nebendravo.
âMercedesâ automobili jie apËiurejo vizualiai ir pastebejo ÂvieËiai padarytus apgadinimus, kurioje vietoje apgadinimai buvo neatsimena, tada nuejo apËiureti automobilius maËdaug pagal aukÂti ir apËiureti ar ÂvieËiai yra padaryti apgadinimai ant kitu automobiliu. Jam atrodo, tiksliai neprisimena ant dvieju automobiliu, kurie stovejo link iÂvaËiavimo i gatve, toje vietoje yra kelio vaËiuojamosios dalies susiaurejimas, ten buvo jam atrodo du automobiliai, kurios galimai uËkabino ir apgadino paËeidejas, paskui dar apËiurejo viena automobili, trecia rado lyg tai apgadinta, bet ar âMercedesâ ar ne dabar neatsimena, bet apgadinimai buvo ÂvieËiai padaryti.
Jis braiËe ivykio schema. Numeriu vienas yra paËymetas automobilis âMercedesâ. Schema, joje nurodyti iÂmatavimai nubraiËyti pagal esama situacija, taip, kaip jie rado, atvykus i ivykio vieta. Ar automobilis stovejo su uËvestu varikliu, Âviesos dege, nedege, ir, ar signalizacija ijungta nieko nepamena, buvo apgadinta priekine dalis. KryËiukais schemoje paËymeta automobilio apgadinimu vieta, o visi iÂsamus apgadinimai suraÂyti kitoje protokolo puseje. Patvirtina, kad kitoje protokolo puseje suraÂyti apgadinimai suraÂyti jo ranka.
Su vairuotoju, kuris galimai vairavo jie aiÂkinos, jis neige, kad vairavo, buvo akivaizdËiai neblaivus, sklido alkoholio kvapas, ar kalba buvo riÂli neatsimena, bet atsimena, kad jis neige vairavima. Atsakinedamas i administracinen atsakomyben traukiamo asmens atstovo klausimus liudytojas parode, kad ivykio vietos schema buvo braiËoma neatsimena. Jeigu turejo pakankamai laiko, tai jis braiËe pagal masteli automobilyje atsisedes, jeigu reikia patraukti automobili, tai braiËo juodraÂti. Visi iÂmatavimai atliekami dalyvaujant administracinen atsakomyben traukiamam asmeniui, o schema braiËoma nebutinai jam dalyvaujant.
Âita schema buvo braiËoma vietoje ar komisariate, neatsimena. Kokioje vietoje jie asmeni sulaike negali konkreciai pasakyti ar jis maÂinoje buvo, gal ir gale kiemo vaikÂciojo, bet maÂina, kiek atsimena, buvo atrakinta.Liudytojas L. Ë. teisme parode, kad gyvena FabijoniÂkiu g.
3. Jis gyvena kieme, kur buvo ivykis. Jis griËo velai vakare po treniruotes ir kildamas i kalna, uË posukio pastebejo, kad automobilis bando iÂvaËiuoti i posukio. Ten buvo priparkuota tiek automobiliu, jog vairuotojui ne kaip sekesi iÂvaËiuoti i kiemo. Atstumas nuo jo iki automobilio tuo metu buvo apie 20 metru. Jis priejo prie vairuotojo. Jam dar kylant i kalna jis pamate, kad vairuotojas atsitrenke i du stovincius automobilius. Atsakinedamas i teisejo klausimus parode, kad automobiliai stovejo ties posukiu. Buvo raudonas âVW Jettaâ ir âMazdaâ, trecias automobilis lyg pilkas.
Ta vieta, kur stovejo automobiliai buvo apÂviesta, todel jis puikiai mate kur automobiliai -âJettaâ ir âMazdaâ stovejo. Bandydamas iÂvaËiuoti automobilis âMercedes Benzâ kliude abieju automobiliu kampus, sparnus. Jis teigia, kad automobilis âMersedes Benzâ vaËiavo ir atsitrenke i viena ir tuo paciu momentu i karto i antra automobili, po to bande iÂvaËiuoti, bet nepavyko, po ko atsitrauke atgal. Jis tuo momentu priejo prie automobilio vairuotojo pasake, jog kaËkas blogai. Vairuotojas atidare langeli, liudytojas dar karta paklause: ar viskas gerai, gal jam reikia padeti, nes jis mate, kad jam reikia padeti, nes kilo itarimas, kad vairuotojas yra neblaivus.
Vairuotojas vairavo automobili âMercedesâ pilkos spalvos. I kiemo jis neiÂvaËiavo, tik atsitrauke vel atgal i aikÂtele. PaËeidejas pamate, kad liudytojas kviecia policija, nes Âalia jo stovejo, todel tikriausiai pabugo, dar truputi pasedejo maÂinoje, iÂlipo i jos, paliko ja vidury kiemo, variklis buvo iÂjungtas, iÂlipo ir pradejo eiti. Liudytojo teigimu, J. B. buvo vienas automobilyje. Vairuotojas pradejo eiti i kiemo, kai jis jau buvo iÂkvietes policija. Liudytojas pagalvojo, jog paËeidejas gali speti pasiÂalinti i ivykio vietos, o policijai atvaËiavus, Âi paËeidejo neras, tik stovinti automobili.
Todel jis jausdamas pareiga vel paskambino policijai ir paËeideja seke eidamas i paskos tikslu praneÂti policijai jo buvimo vieta. Nuo paËeidimo vietos vairuotojas ejo link McDonaldâs, nuejo 500-600 metru. Tada atvaËiavo vienas policijos ekipaËas, paËeideja sulaike, po to kitas policijos ekipaËas atvaËiavo kiek atsimena. Vienas ekipaËas sulaike ir iÂveËe J. B., kitas ekipaËas ji apklause, pasisodino i tarnybini policijos automobili ir vaËiavo i ivykio vieta. Prie sulaikant, paËeidejas ejo vienoje kelio puseje, o liudytojas ejo kitoje kelio puseje, kad laikyti saugu atstuma, nes savo atËvilgiu girdejo daug grasinimu.
Taip eidamas liudytojas laikesi saugaus atstumo ir seke paËeideja. Liudytojas visa laika palaike telefonini ryÂi su operatore. Liudytojas mate, kai policijos pareigunai atvaËiavo, sulaike paËeideja, po to pareigunai paklause kas cia vyko, L. Ë. papasakojo trumpai apie eismo ivyki ir prisistate. Po to, pareigunai paËeideja pasisodino i policijos tarnybini automobili ir nuvaËiavo i ivykio vieta. Papildomai liudytojas nurode, kad kitu transporto priemoniu iÂvaËiuojanciu i kiemo nebuvo, tai buvo vienintelis automobilis, buvo velus vakaras.
Atsakinedamas i atstovo klausimus liudytojas parode, kad po ivykio, kai pareigunai viska raÂe, jam paciam buvo idomu ir jis apËiurejo kartu apgadintus automobilius.Liudytoja R. M. teisme parode, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakinedama i teisejo klausimus parode, kad automobilis âMercedes Benz S320â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai. Âiuo automobiliu naudojasi J. B., kuris yra brolis. Apie apgadintas kitas transporto priemones jai nera Ëinoma, o kad buvo toks atvejis, Ëino i brolio pasakojimu. Liudytoja teigia, kad automobilis âMercedesâ nebuvo apgadintas. 2009 m. gruodËio 8 d., 23.50 val.
FabijoniÂkiu rajone ji nebuvo. Ta diena velai vakare mineta transporto priemone galejo vairuoti jos brolis, nes ji kreipesi i ji, kad jis automobili nuvarytu i remonta. Kitam asmeniui, o tik broliui ji neperdave Âios transporto priemones. Yra du automobilio uËvedimo rakteliai, automobilyje irengta signalizacija, greiciu deËe yra automatine. Devintu metu laikotarpiui automobilis buvo draustas privalomuoju civilines atsakomybes draudimu. Kokioje imoneje draustas automobilis negali pasakyti. Automobilio technine apËiura buvo atlikta.
Kai automobiliu naudojosi brolis, mineti dokumentai buvo jam perduoti. Brolis Âiuos dokumentus galejo saugoti rankineje, galejo buti jie ir kaËkur automobilyje padeti, susitarimo nebuvo kur juos laikyti. Ji neËino kodel jisai policijai nepateike dokumentu, bet dokumentai buvo tinkamai iforminti. Atsakinedama i administracinen atsakomyben traukiamo asmens atstovo klausimus parode, kad automobilis priekineje dalyje apgadintas nebuvo. Nuo ivykio, t.y. 2009 metu gruodËio menesio iki Âiol i draudimo kompanijos, i automobiliu âVW Jettaâ arba i âMazdaâ savininku nera turejusi jokiu pretenziju.Liudytojas L.
M. teisme parode, kad dirba Vilniaus priklausomybes ligu centre ir 2009-12-09 teko atlikti tyrima. Jis gali vertinti savo suraÂyta akta Nr.2161. Liudytojas teigia, kad kai atveËamas paËeidejas, ji atveËa pareigunai, arba kiti asmenys, pvz. gali buti darbdavys, tada dokumentuose uËregistruojamas tas atvejis, siuntimas ir uËpildomas aktas. Slaugytoja uËpildo akte tam tikrus duomenis ir perduoda Âi dokumenta gydytojui, prie apËiura yra reikalavimas, kad tiriamasis Ëmogus duotu krauja, jeigu alkoholio koncentracija tiriama, arba Âlapima, jeigu narkotines medËiagos.
Taip pat dar papraÂoma asmens pusti i alkotesteri, jeigu jis atsisako atlikti minetus veiksmus, galima traktuoti kaip vengima apËiuros. IÂ Âio akto turinio matyti, kad J. B. pirma karta megino pusti, bet nesugebejo, o paskui atsisake pusti alkotesteri ir krauja atsisake duoti. Jo apraÂyta yra, t.y. jo stebejimas, kai bendrauji su Ëmogumi vertini asmeni, kaip jis iejo i kabineta, kaip jis sedejo, kaip jis elgesi ir viskas yra paraÂyta akte. Vieno simptomo nebuvo, klinikiniai poËymiai buvo, laikysena atsaini, kvepavimas suletejes, atsisake apËiuros, apraÂe ir eisena, kaip jis iejo i kabineta, kaip jis sedejo iÂsidrebes kedeje.
Kai atsisako apËiuros, tada negalima atlikti ir atitinkamu meginiu, kurie padetu patikslinti ta iÂvada. J. B. neneigia fakto, kad vartojo alkoholi ir toliau svarbus poËymiai, tai jo psichika apraÂyta, elgesys neadekvatus, vangus, mieguistas, gincijasi, keikiasi, grasina pareigunams, kaltina, kad reikalavo pinigu. I visu dalyku sudaromas ivertinimas. Buvo garsi kalba, nenuosekli, mastymas nenuoseklus, klampus, nesugebejo paaiÂkinti aplinkybiu. Klausinejo, kas atsitiko ir gydytojas daro iÂvadas i to, kaip bendrauja, kaip kalbejo.
Kadangi paËeidejas atsisake atlikti paminetus veiksmus, sunku nustatyti, koks girtumas butu buves, gal sunkus, gal vidutinis. Priverstinai negalima imti kraujo ir ji apËiureti. Kvapas buvo ryÂkus per atstuma, jeigu butu putes alkotesteri, butu iraÂytas rezultatas ir laikas, taip pat panaÂiai butu iraÂytas ir paimtas kraujas. Gavus atsakyma po savaites ar dvieju, butu rezultatas iraÂytas i laboratorijos ir tada turint visus tuos duomenis butu daroma iÂvada, kadangi kraujas neduotas ir atsisake pusti, atsisake ivertinimo, esant girtumo poËymiams, liudytojas padare tokia iÂvada.
Atsisakius darytis tyrimus, tai prilyginama sunkiam girtumui. L. M. teigimu, paËeidejas turejo tureti daugiau negu viena promile girtumo, daËniausiai tokiu atveju Ëmones stengiasi vykdyti paliepimus, o Âiuo atveju tai buvo ignoravimas ir nesiorientavimas situacijoje, tai yra poËymiai sunkaus girtumo. Liudytojas S. K. teisme parode, kad Âiuo metu jokios transporto priemones nevairuoja. Vairavo âMazdaâ automobili 2009 m., neprisimena automobilio valstybinio numerio. Pilkos spalvos buvo automobilis. Kiek prisimena nebuvo apgadintas jo automobilis.
Automobilis buvo pirktas lizingo budu, lyg tai SEB banke. 2009 m. pagal lizingo sutarti naudojosi âMazdaâ automobiliu. Galejo gal kartais ir Ëmona vairuoti automobili, kiek atsimena automobilio jokiu apgadinimu nebuvo. Jis nieko neËino, gali buti, kad kaËkas apgadino automobili, bet jis nieko nepastebejo. Atsakinedamas i administracinen atsakomyben traukiamo asmens atstovo klausimus parode, kad nebuvo jokiu apgadinimu per ta laikotarpi, kol jis turejo ta automobili.Administracinen atsakomyben traukiamo asmens atstovas parode, kad ju nuomone ATP protokolas yra suraÂytas nesant teises paËeidimu sudeciu, kurios inkriminuojamos ir praÂo byla nutraukti.
LVAT yra suformaves praktika, kad teismas nagrineja byla remdamasis konkreciais dokumentais, t.y. nutarimas ir protokolas. Protokole yra formuojamas kaltinimas ir konkretus irodymai, i kaltinimo yra trys sudetys, kurias pagal protokola ivykde traukiamas asmuo. Visu pirma pagal LR ATPK 123 str. 5 d., Âis paËeidimas, jo dispozicija yra apibreËta kaip transporto priemones vairavimas neapsidraudus transporto priemones civiliniu draudimu, bet kaip matyti i Âiandien pateiktu dokumentu, tas straipsnis negali buti taikomas, kadangi jis buvo apsidraudes ir automobilis dokumentus turejo.
Del LR ATPK 1241 str. 6 d., kur yra apibreËta kaip kiti eismo taisykliu paËeidimai, bet kaip galima susidaryti ispudi i policijos pareigunu, tai kalba ejo apie automobilio technines apËiuros talono turejima, ju manymu, jiems nebuvo pateiktas talonas ir jie inkriminavo ta straipsni, kad nebuvo atlikta technine apËiura. Bet velgi byloje yra irodytas faktas, kad asmuo turejo ta talona ir inkriminuoti Âi teises paËeidima nera jokio teisinio pagrindo. Del LR ATPK 127 str. 3 d., tai girto ar apsvaigusio nuo narkotiku asmens vairavimas transporto priemone.
Kad administracinen atsakomyben traukiamas asmuo buvo neblaivus tai yra faktas ir jis to neneige nei policijoje, nei teisme, tas faktas yra irodytas, del to jokio ginco nera. Klausimas yra tik toks, ar jis padare ta paËeidima, kuriuo yra kaltinamas, t.y. ar jis apgadino konkrecius automobilius ir buvo neblaivus. Vairavimo fakto nebuvo uËfiksuota, jis buvo sulaikytas ne automobilyje ir tik vieno i liudytoju parodymu, kuris teige, kad jis vairavo. Esant neaiÂkumui ir gincui, neaiÂkumai turi buti traktuojami administracinen atsakomyben traukiamo asmens naudai.
Teigti, kad jis buvo girtas ir jis vairavo, nera jokio pagrindo. IÂ visu duomenu matyti, kad automobilis turi âpalydek mane namo funkcijaâ, t.y. isedus i ji ar uËdarius ji, kuri Âviecia Âviesos, galbut liudytojui pasirode, kad administracinen atsakomyben traukiamas asmuo vairuoja automobili. Ten butu kamÂtis susidares ir tokia schema, jo manymu neatitinka realios situacijos ir mano, kad teismas turetu vertinti kritiÂkai ta schema. Teismas emesi aktyviu veiksmu suËinoti, ar tie veiksmai buvo. Nera nei vieno asmens, kuris butu pasakes, kad automobiliai buvo apgadinti ir kurie butu kokiu nors irodymu pateike.
Kaltinti asmeni, kad jis tai padare nera jokiu irodymu. Nera jokio irodymo, kur stovejo tas automobilis. Kaltinti tuo asmeni, kai yra tiek neaiÂkumu ir tokios aplinkybes, kai yra neimanoma viso to atgaminti. Net jeigu ir butu tie irodymai, tai turi buti vertinami paties paËeidejo naudai, nes yra daug neaiÂkumu. Del dvieju sudeciu yra pateikti irodymai, kad paËeidimu nebuvo, del vairavimo taip pat nera tu irodymu ir patiems automobiliu valdytojams teigiant, kad nebuvo automobiliu apgadinimu ir konstatuoti, kad asmens kaltes nera. PraÂo teismo del visu triju sudeciu suraÂyta protokola laikyti nepagristu ir administracine byla nutraukti.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teises paËeidimo byloje irodymai yra vertinami pagal vidini isitikinima, pagrista visapusiÂku, pilnutiniu ir objektyviu visu bylos aplinkybiu viseto iÂnagrinejimu.
I esmes analogiÂkos nuostatos itvirtintos ir Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau â ir ABTI) ABTI 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas ivertina irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusiÂku, iÂsamiu ir objektyviu bylos aplinkybiu viseto iÂnagrinejimu, vadovaudamasis istatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvima ar nebuvima galima tik remiantis byloje surinktu irodymu visuma, o ne atskirais irodymais. Nustatant teisiÂkai reikÂmingas aplinkybes turi buti ivertintas surinktu irodymu pakankamumas, ju nuoseklumas, galimi ju prieÂtaravimai, logiÂkumas, atitinkamu duomenu nurodymo aplinkybes, irodymu Âaltiniu patikimumas.ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad irodymai administracinio teises paËeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigunai) istatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teises paËeidimas, ar jo nera, ar del jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turincias reikÂmes bylai iÂspresti, o Âie duomenys nustatomi tokiomis priemonemis: administracinio teises paËeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo iraÂais, liudytoju parodymais, nukentejusio ir patraukto administracinen atsakomyben asmens paaiÂkinimais, eksperto iÂvada, specialisto paaiÂkinimais, daiktiniais irodymais, daiktu ir dokumentu paemimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.Kaip seka i liudytoju:
A. D. ir A. S. parodymu, po eismo ivykio dokumentu iforminimo ir esant akivaizdiems girtumo poËymiams (vairuotojo kalba buvo neriÂli, i burnos sklido alkoholio kvapas) vairuotojas J. B. galimam neblaivumui nustatyti buvo nuveËtas i Vilniaus VPK 6 PK, kur paËeidejui atsisakius tikrintis alkotesteriu, jis buvo nuveËtas i Narkologini centra. Âiuo aspektu paËymetina, kad nera svarbus apelianto nurodomi atsisakymo tikrintis neblaivuma motyvai (pykcio priepuolis ir pan., b. l. 60), kadangi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobiliu keliais istatymo 13 straipsnio 6 punktas numato, kad policijos pareiguno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybes nustatyta tvarka patikrinamas, ar nera neblaivus, apsvaiges nuo psichika veikianciu medËiagu.
Taigi vairuotojo pareiga policijos pareiguno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nera neblaivus, kyla i istatymo. Keliu eismo taisykliu 18 punktas numato analogiÂka pareiga vairuotojui.Pagal Vyriausybes 2006 m. geguËes 12 d. nutarimu Nr. 452, patvirtintu Transporto priemones vairuojanciu ir kitu asmenu neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykliu 5 punkta, pristatyti transporto priemones vairuotoja i asmens sveikatos prieËiuros istaiga atlikti medicinines apËiuros neblaivumui nustatyti policijos pareigunai privalo Âiais atvejais:
1) kai objektyviai negalima atlikti vairuotojo tikrinimo specialiosiomis techninemis priemonemis;
2) vairuotojas itariamas nusikalstamos veikos padarymu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodes, kad atsisakymas tikrintis girtuma (nagrinejamuoju atveju â neblaivumo tikrinimo imitavimas, neteisingas putimas) alkotesteriu negali buti prilyginamas situacijai, kai itariamo neblaivumu transporto priemones vairuotojo tikrinimas objektyviai neimanomas. Tokiais atvejais laikoma, kad apelianto neblaivumo (girtumo) buvo negalima nustatyti ne del objektyviu aplinkybiu, o del subjektyvios asmens pozicijos (LVAT bylos Nr. N62-7787/2010).Tai, jog J.
B. 2009 m. gruodËio 8 d., apie 23.50 val., FabijoniÂkiu g. 3, Vilniuje, vairavo automobili budamas neblaivus, kai konstatuotas sunkus girtumo laipsnis (vairuotojo atsisakymas tikrinti blaivuma prilyginama sunkiam girtumo laipsniui), patvirtina: administracinio teises paËeidimo protokolas (b.l. 2). Vilniaus apskrities VPK KPV KPR 2-osios kuopos 1-ojo burio tarnybinis praneÂimas (b.l. 6). Eismo ivykio schema, i kurios matyti, kad automobilis stovi viduryje kiemo (b.l. 7). L. Ë. paaiÂkinimas, bei teisme duoti parodymai, kur jis paaiÂkino, jog mate kaip J.
B. vairavo automobili (b.l. 8). Medicinines apËiuros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 2161, kurio nustatytas sunkus girtumo laipsnis (b.l. 10). Taip pat teisme duotais liudytoju A. D., A. S., L. Ë., R. M., L. M., S. K., parodymais. Fakto, kad administracinen atsakomyben traukiamas asmuo buvo iÂgeres negincijo ir pats J. B. ir jo atstovas. Liudytojo L. M. teigimu, sprendËiant i J. B. elgsenos narkologijos kabinete tyrimo metu, Âiuo atveju tai buvo ignoravimas ir nesiorientavimas situacijoje, tai yra poËymiai sunkaus girtumo, vairuotojas turejo tureti daugiau negu viena promile girtuma.
Liudytojo L. Ë. parodymus (teismas neturi pagrindo netiketi liudytojo parodymais), jog eismo ivykio metu automobili vairavo butent J. B., kuri (automobili) jis paliko stoveti viduri automobiliu stovejimo aikÂteles, patvirtina medËiagoje esantys kiti duomenis, o butent, 2009-12-08 eismo ivykio schema (b.l. 7), kurioje uËfiksuota automobilio âMercedes Benzâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvimo vieta bei Âios transporto priemones iÂsidestymas. Liudytojai policijos pareigunai - A. S. ir A. D. teismo posedËio metu patvirtino aplinkybe, jog automobilis liko stoveti tokioje padetyje, kaip nurode L.
Ë.. Tai, jog L. Ë. mate, kad automobili vairavo J. B., patvirtina jo teiginys apie aikÂteles gera apÂvietima dirbtine Âviesa (b. l. 69), liudytojui einant link ivykio vietos, jis nuolat stebejo J. B. meginima iÂvaËiuoti automobiliu, kitu judanciu transporto priemoniu nebuvo, o atstumas iki Mercedes Benzâ pasak liudytoja negalejo virÂyti 20 metru. Jokiu kliuciu matyti ir stebeti automobilio vaËiavimo i aikÂteles aplinkybes, L. Ë. netrukde. Nenustatyta, kad liudytojai: L. Ë., A. D., A. S., del kokiu tai prieËasciu galejo apkalbeti J.
B.. Ju parodymai nuoseklus, iÂsamus, patvirtina ATPK nurodytas aplinkybes, todel teismas jais tiki ir juos laiko J. B. kaltes irodymais. Teismas nenustate jokiu aplinkybiu, del kuriu liudytojai L. Ë., A. S., A. D. butu suinteresuoti duoti klaidinancius parodymus ar butu pagrindas abejoti tarnybines pareigas vykdËiusiu pareigunu nurodytais faktais.Teismo manymu, administracinen atsakomyben traukiamo asmens iÂkelta versija, jog automobilio budamas neblaivus jis nevairavo, neatitinka realybes, kadangi ji paneigta aukÂciau apraÂytu aplinkybiu visuma, todel yra laikytina administracinen atsakomyben traukiamo asmens pasirinkta gynybine versija, siekiant iÂvengti administracines atsakomybes.
Pagal bylos surinktus duomenis, matyti J. B. teismui pateike automobilio technini registracijos dokumenta, technines apËiuros talona, privalomojo civilines atsakomybes draudimo polisa, todel nera jo atsakomybe kvalifikuojanciu aplinkybiu pagal LR ATPK 123 str. 5 d., 1241 str. 6 d., ir Âioje dalyje administracine byla nutraukiama.Taip pat pagal byloje surinktus duomenis neirodyta, jog J. B. vairuodamas automobili MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-12-08 apie 23.50 val. FabijoniÂkiu g. 3, Vilniuje, kieme, pravaËiuodamas stovincius automobilius nepaliko tarpo i Âono, kliude ir sugadino tris automobilius.
Galimai kliudytu automobiliu savininkai, jokiu pretenziju nepareiÂke, o atvirkÂciai patvirtino, jog automobiliai nebuvo apgadinti, todel nera jo atsakomybe kvalifikuojanciu aplinkybiu pagal LR ATPK 127 str. 3 d., taciau yra surinkta pakankamai irodymu, jog jis vairavo automobili budamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todel veika turi buti kvalifikuojama pagal LR ATPK 126 str. 4 d.Administracinen atsakomyben traukiamo asmens atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta (LR ATPK 31 str.).Administracinen atsakomyben traukiamo asmens atsakomybe sunkinancia aplinkybe pripaËintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pacios ruÂies teises paËeidimas, uË kuri asmeniui jau buvo paskirta administracine nuobauda (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).AtsiËvelgiant i tai, kad nenustatyta atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, o nustatyta atsakomybe sunkinanti aplinkybe, yra pagrindas J.
B. paskirti artima vidurkio dydËio nuobauda numatyta LR ATPK 126 str. 4 d., sankcijoje.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administraciniu teises paËeidimu kodekso 286-288 str., teismas,- n u t a r e: J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), pripaËinti kaltu padarius administracini teises paËeidima, numatyta LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir paskirti administracine nuobauda â 2200 Lt (dvieju tukstanciu dveju Âimtu litu) bauda su teises vairuoti transporto priemones atemimu dvejiems metams ir trims menesiams, teises vairuoti transporto priemones atemimo termina skaiciuojant nuo nutarimo isiteisejimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, bauda paËeidejas turi sumoketi ne veliau kaip per keturiasdeÂimt dienu nuo nutarimo skirti bauda iteikimo jam dienos, o apskundes toki nutarima â ne veliau kaip per keturiasdeÂimt dienu nuo praneÂimo apie skundo nepatenkinima dienos.
Bauda mokama Valstybinei mokesciu inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) i biudËeto pajamu surenkamaja saskaita Nr. LT247300010112394300, esancia AB banke âSwedbankâ, banko kodas 73000, imokos kodas 55513. Baudos sumokejima patvirtinanti dokumenta reikia pristatyti i Vilniaus miesto 2 apylinkes teisma (Laisves pr. 79A, Vilnius). Jeigu neturite galimybes sumoketi bauda, turite teise LR ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis i bauda paskyrusia institucija ar pareiguna del paskirtos baudos mokejimo iÂdestymo.Nutarimas per deÂimt dienu gali buti skundËiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus miesto 2 apylinkes teisma.
Teisejas                                                                                                              Miroslavas Gvozdovicius