2020-11-25 Nr. AB-22322-3-64-3-00212-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2128-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00212-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. kalint Šiaulių TI nebuvo tiekiamas jam priklausantis dietinis maitinimas, kuris jam yra paskirtas gydytojo. Per visą buvimo Šiaulių TI laikotarpį jis buvo marinamas badu, kadangi dietinis maitinimas jam nebuvo skirtas. Pareikalavus tinkamo maisto, būdavo atsakoma, jog pareigūnai nieko nežino, pareiškėjo nėra sąrašuose. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas teigė patyręs psichologinius išgyvenimus, negalėjęs užmigti, jam skaudėjo skrandį, silpnai jautėsi, tapo irzlus ir nervingas, numetė svorio.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo trumpai ir periodiškai. Laisvės atėmimo vietose kalintys asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, atsižvelgiant į medicinines indikacijas, gali būti maitinami pagal specialius valgiaraščius, tačiau šiuo klausimu būtinos kalinimo įstaigos sveikatos priežiūros tarnybos išvados. Duomenų, jog pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas netinkamas maitinimas, nėra. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti jo patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su jo laikymo Šiaulių TI sąlygomis, pareiškėjas žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių TI buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas, susipažinęs su pareiškėjo asmens ligos istorija, nustatė, kad jam 2018 m. vasario 27 d. buvo paskirtas dietinis maitinimas. Duomenų, jog toks maitinimas jam būtų paskirtas anksčiau, nėra. Įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikotarpius, teismas nustatė, kad po to, kai pareiškėjui buvo paskirtas dietinis maitinimas, jis Šiaulių TI buvo tris dienas: nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. balandžio 5 d.

7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra pateikta pakankamų įrodymų dėl tinkamo maitinimo suteikimo pareiškėjui, o pats pareiškėjas ginčija, jog jam toks maitinimas buvo suteiktas, nurodė, kad abejonės traktuotinos pareiškėjo naudai.

8. Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu buvo bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje tinkamo maitinimo, t. y. Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

9. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija pareiškėją išskyrė iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam netinkamo maitinimo sąlygas, į tai, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos, nesuteikiant dietinio maitinimo, iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai, įvertinęs tai, kad laikotarpis, kurio metu buvo pažeidžiamos jo teisės, buvo labai trumpas (tik 3 dienos), taip pat įvertinęs paties pareiškėjo pateikto skundo nekonkretumą bei klaidinančiai nurodytas aplinkybes dėl buvimo Šiaulių TI laiko, dietinio maitinimo paskyrimo pradžios, bei tai, jog iš esmės skundas tenkinamas vertinant abejones pareiškėjo naudai, teismas sprendė, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytų sąlygų pažeidimo pripažinimu.

III. 10. Pareiškėjas M. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjui 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, tenkinti jo skundą.

11. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo abstrakčiai, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo galimybės pateikti įrodymus yra ribotos, teismas nesiėmė veiksmų, kad būtų pateikti atsakymai į skunde keliamus klausimus. Atsakovas nepateikė pareiškėjo nurodyto prašymo, kad būtų pateiktas asmenų registracijos žurnalas, nuolat vedama apskaita, kiek asmenų gauna maistą. Konstatuotinas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Yra labai sunku kęsti alkį, dėl to pareiškėjas turėjo kankintis, kentė skrandžio skausmus, sukildavo rūgštingumas. Atsakovas jam nesuteikė maitinimo, kuris jam priklausė pagal gydytojo paskyrimą. Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, sąmoningai nepaisė įstatymų ir žalojo pareiškėjo sveikatą. Pareiškėjas teigė, kad jis kreipėsi į atsakovą su skundu dėl nesuteikto maitinimo, jam 2019 m. vasario ir kovo mėn. raštais buvo atsakyta, kad atsakovas nežino, ar pareiškėjui paskirtas dietinis maitinimas.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

13. Atsakovas nurodo, kad nors teismas vertino, jog atsakovas nepateikė neginčijamų įrodymų apie suteiktą dietinį maitinimą, o abejonės vertinamos pareiškėjo naudai, vis dėlto, atsakovo nuomone, toks pažeidimo nustatymas yra formalaus pobūdžio, be to, po paskirto dietinio maitinimo pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas tik 3 dienas. Tai įvertinus, net ir negavus dietinio maitinimo, pareiškėjui per tokį trumpą laikotarpį negalėjo kilti sveikatos sutrikimų. Taigi, pažeistos teisės konstatavimas yra visiškai pakankamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas siejo su dietinio maitinimo jam nesuteikimu Šiaulių TI nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d.

15. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui dietinis maitinimas buvo paskirtas 2018 m. vasario 27 d., kad po to pareiškėjas Šiaulių TI buvo tris dienas (nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. balandžio 5 d.), nustatęs, jog byloje nėra pateikta pakankamų įrodymų dėl dietinio maitinimo minėtu laikotarpiu suteikimo pareiškėjui ir šią aplinkybę vertindamas pareiškėjo naudai, pripažino, kad 3 dienas valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje tinkamo maitinimo, t. y., pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių TI buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

16. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo abstrakčiai, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo galimybės pateikti įrodymus yra ribotos, teismas nesiėmė veiksmų, kad būtų pateikti atsakymai į skunde keliamus klausimus. Pareiškėjo įsitikinimu, turi būti konstatuotas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Teisėjų kolegija atmeta kaip abstrakčius ir nepagrįstus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad teismas bylą išnagrinėjo abstrakčiai, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo galimybės pateikti įrodymus yra ribotos, teismas nesiėmė veiksmų, kad būtų pateikti atsakymai į skunde keliamus klausimus. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus (duomenų, paneigiančių pareiškėjo teiginius, nebuvimą) vertino palankiai pareiškėjui, t. y. nustatęs, kad byloje nėra pateikta pakankamų įrodymų dėl tinkamo maitinimo suteikimo pareiškėjui, o pats pareiškėjas teigia, jog jam toks maitinimas buvo suteiktas, pripažino nustatyta aplinkybę, kad pareiškėjui nebuvo suteiktas gydytojo paskirtas dietinis maitinimas. Minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra abstraktūs, pareiškėjas jų nedetalizavo, nenurodė, kokiais klausimais nebuvo pasisakyta ar kokių veiksmų, pareiškėjo manymu, teismas neatliko, nors turėjo atlikti, nesiejo šių argumentų su konkrečiomis bylos faktinėmis aplinkybėmis. Tokie apelianto argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad teismas netinkamai nustatė kurias nors aplinkybes ar netinkamai jas įvertino. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepateikė jokių faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų ir nenurodė įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo atliktą pareiškėjo laikymo Šiaulių TI sąlygų (dietinio maitinimo aspektu) vertinimą.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi itin trumpą pažeidimo trukmę (3 paros), kitą byloje esančią medžiagą ir visumą nustatytų aplinkybių, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju dėl šioje byloje konstatuoto pažeidimo pareiškėjo patirti nepatogumai, neigiami išgyvenimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl su tuo susijusių pirmosios instancijos teismo argumentų nekartoja.

20. Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.). Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

21. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, į nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (3 paras pareiškėjui nebuvo užtikrintas dietinis maitinimas), pareiškėjo patirto diskomforto dydį, atsižvelgus į tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs sukelti nepatogumus pareiškėjui, jį išskirti iš kitų nuteistųjų ar kad būtų kilę ilgalaikių padarinių pareiškėjo sveikatai, į kitas byloje nustatytas aplinkybes, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti, pareiškėjui priteistinas 30 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Nors pareiškėjas prašė, kad jam būtų priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė ir teismas nenustatė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala.

22. Apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 30 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui M. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 30 Eur (trisdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius