2018-02-28 Nr. AB-3968-3-63-3-01579-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1464-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01579-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos teritorinės muitinės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. S. su 2016 m. liepos 7 d. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas jam iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės, priteisti 3 430 Eur turtinei ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti jam patirtas teismo išlaidas.

2. P. S. paaiškino, kad Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus vyriausiasis inspektorius 2015 m. birželio 7 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 straipsnio 2 dalį, kuriame nurodė, kad 2015 m. birželio 7 d. 21.50 val. vykdamas iš Rusijos Federacijos per Lietuvos Respublikos sieną lengvuoju automobiliu „Toyota Previa“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), žodžiu deklaruodamas, kad gabena du cigarečių pakelius, tačiau nepateikdamas muitinės kontrolei ir slėpdamas, pareiškėjas Automobilio salone gabeno 170 pakelių cigarečių, kurių bendra vertė – 409,7 Eur. 2015 m. birželio 7 d. daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolu buvo paimtos kontrabandos būdu gabentos cigaretės, Automobilis, kurio vertė 3 430 Eur, ir šios transporto priemonės techninis pasas.

3. P. S. pažymėjo, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutarimu nurodyta veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 210 straipsnio 2 dalį ir paskirta administracinė nuobauda – 1 448 Eur bauda, kontrabandos būdu gabentų prekių, Automobilio ir transporto priemonės techninio paso konfiskavimas. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutarimą paliko nepakeistą. Nesutikdamas su priimta nutartimi, P. S. kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ir prašė atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą bei panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimo dalį dėl transporto priemonės konfiskavimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarties panaikinimo, atnaujino bylos nagrinėjimą ir priimtų procesinių dokumentų vykdymą, kol bus išnagrinėta atnaujinta P. S. administracinio teisės pažeidimo byla, sustabdė. Išnagrinėjęs atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 17 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutarimą bei Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartį pakeitė ir panaikino pareiškėjui paskirtą administracinę nuobaudą – Automobilio bei transporto priemonės techninio paso konfiskavimą.

4. P. S. nurodė, kad jo įgaliotas atstovas 2016 m. vasario 24 d. kreipėsi į Klaipėdos teritorinę muitinę ir prašė pareiškėjui grąžinti Automobilį bei transporto priemonės techninį pasą. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) 2016 m. kovo 24 d. bei 2016 m. gegužės 4 d. raštuose P. S. atstovą informavo, kad Automobilis 2015 m. gruodžio 11 d. buvo parduotas ir buvo gauta 1 096,5 Eur. Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad neturėjo galimybės sustabdyti turto realizavimo proceso, kadangi apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarties vykdymo sustabdymo buvo informuota tik 2015 m. gruodžio 14 d., t. y, jau po to, kai Automobilis buvo parduotas.

5. Pareiškėjas teigė, kad Klaipėdos teritorinė muitinė yra subjektas, kuriam buvo pavesta nutarimo vykdymo kontrolė, todėl ši institucija, gavusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį, privalėjo nedelsdama imtis visų veiksmų, kad ši nutartis būtų įvykdyta. Pareiškėjo duomenimis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis nedelsiant buvo išsiųsta visiems proceso dalyviams, tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija informaciją iš Klaipėdos teritorinės muitinės apie nutarimo vykdymo sustabdymą gavo tik 2015 m. gruodžio 14 d. P. S. nuomone, Klaipėdos teritorinė muitinė turėjo visas technines galimybes skubiai informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją apie nutarties vykdymo sustabdymą.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad Klaipėdos teritorinei muitinei buvo žinoma, jog Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimas, kuriuo buvo konfiskuotas Automobilis, buvo skundžiama apeliacine tvarka ir kad Automobilio savininkas turi įstatymo suteiktą teisę per tris mėnesius kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl proceso atnaujinimo. Klaipėdos teritorinei muitinei taip pat turėjo būti žinoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos komisija 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi sustabdė Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarties vykdymą, kol bus išnagrinėta atnaujinta P. S. administracinio teisės pažeidimo byla. Ši nutartis tą pačią dieną buvo įkelta į Lietuvos teismų informacinę sistemą „Liteko“. Atsakovo atstovas nesidomėjo bylos eiga ir priimtomis teismų nutartimis, nors privalėjo užtikrinti, kad jų vykdymas būtų teisėtas. P. S. nuomone, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis nebuvo įvykdyta ir jam priklausantis Automobilis buvo realizuotas dėl aplaidžių Klaipėdos teritorinės muitinės veiksmų, o tokie pareigūnų veiksmai (neveikimas) turi būti pripažinti neteisėtais, todėl Lietuvos valstybei kilo civilinė atsakomybė. Pareiškėjas teigė, kad dėl neteisėtų Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų veiksmų (neveikimo) jam buvo padaryta 3 430 Eur turtinė žala. Atkreipė dėmesį, kad tarp jam padarytos turtinės žalos ir muitinės pareigūnų veiksmų (neveikimo) egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.

7. P. S. akcentavo, kad jam buvo padaryta ir neturtinė žala, kadangi gavęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, o vėliau susipažinęs ir su nutartimi, kuria buvo panaikintas Automobilio ir transporto priemonės techninio paso konfiskavimas, pagrįstai tikėjosi, jog jam priklausantis Automobilis bus grąžintas. Sužinojęs, kad dėl Klaipėdos teritorinės muitinės neteisėtų veiksmų Automobilis buvo parduotas, pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, prarado pasitikėjimą valdžios institucijomis, o šie neigiami išgyvenimai suponuoja neturtinės žalos, kurią jis vertina 300 Eur, atsiradimą.

8. Teismo posėdyje pareiškėjas P. S. bei jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjas pažymėjo, kad anksčiau į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą nesikreipė dėl teisinių žinių trūkumo, o turtinę žalą kildino iš to, kad laiku nebuvo sustabdytas turto realizavimo procesas. Nurodė, kad dėl sumos, kurią Klaipėdos teritorinė muitinė sutiko grąžinti, grąžinimo į minėtą instituciją nesikreipė, kadangi jo ši suma netenkino. P. S. atstovas papildomai paaiškino, kad Klaipėdos teritorinė muitinė, sužinojusi apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį, nepagrįstai kreipėsi į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) Sulaikytų prekių administravimo skyrių, o ne į Valstybinę mokesčių inspekciją, nors buvo žinoma, kad už konfiskuoto turto realizavimą atsakinga institucija buvo Valstybinė mokesčių inspekcija. Pabrėžė, kad dėl minėto neteisėto delsimo kreiptis į tinkamą subjektą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis nebuvo tinkamai įvykdyta, todėl pareiškėjui buvo padaryta turtinė bei neturtinė žala. P. S. atstovas akcentavo, kad Klaipėdos teritorinė muitinė turėjo technines ir fizines galimybės dar 2015 m. gruodžio 10 d. Valstybinę mokesčių inspekciją informuoti, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi buvo sustabdytas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų vykdymas. Pareiškėjo atstovo nuomone, skunde nurodyta konfiskuoto Automobilio vertė yra reali ir atitinka prarasto turto vertę, kadangi ji iki transporto priemonės pardavimo nekito.

9. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos teritorinė muitinė prašė P. S. skundą atmesti.

10. Atsakovo atstovas paaiškino, kad nėra teisinių prielaidų iš valstybės reikalauti žalos atlyginimo, numatyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje. Klaipėdos teritorinė muitinė teigė, kad pareiškėjo argumentai, jog ji nekontroliavo bylos vykdymo, neveikė operatyviai, nesidomėjo procesu ir panašiai, yra nepagrįsti. Nurodė, kad muitinės pareigūnų neteisėti veiksmai dėl minimo įvykio nebuvo užfiksuoti nei muitinėje, nei kitose teisėsaugos institucijose. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad ėmėsi visų įmanomų veiksmų, jog būtų skubiai įvykdyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis, tačiau administracinės bylos Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjimo metu jau buvo žinoma, kad Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo nutarties vykdymo sustabdymas visa apimtimi nėra įmanomas. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad nesant jo neteisėtų veiksmų, teisės į turtinės žalos atlyginimą realizavimas nėra galimas.

11. Klaipėdos teritorinė muitinė pažymėjo, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, jog asmuo, kuris kreipėsi į teismą, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno ir realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas buvo juntamas ir ši dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio. Atsakovo atstovo nuomone, rūpesčiai, ginant savo teises, yra neišvengiama būtinybė ir neturtinė žala atsiranda tik tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas. Klaipėdos teritorinė muitinė teigė, kad P. S. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius dėl patirtos neturtinės žalos, t. y., kad Klaipėdos teritorinė muitinė delsė atlikti veiksmus ir veikė neoperatyviai. Atkreipė dėmesį, kad pats pareiškėjas delsė ir į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą kreipėsi tik po dviejų su puse mėnesių po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, nors turėjo elgtis rūpestingai ir numatyti dėl ilgo laukimo galinčias kilti neigiamas pasekmes. Nenustačius neteisėtų Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų veiksmų, teisės į neturtinės žalos atlyginimą realizavimas nėra galimas.

12. Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnas, susipažinęs su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi ir siekdamas įvertinti, kokių veiksmų buvo imtasi, siekiant realizuoti iš pareiškėjo konfiskuotą transporto priemonę, pirmiausia kreipėsi į Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyrių. Pažymėjo, kad Klaipėdos teritorinė muitinė ėmėsi visų veiksmų, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis būtų nedelsiant įvykdyta. Nurodė, kad realizuojant P. S. priklausančią transporto priemonę, buvo laikytasi teisės aktų keliamų reikalavimų ir dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis (toliau – Taisyklės), turėtų kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 22 d. gavo Klaipėdos teritorinės muitinės 2015 m. rugsėjo 18 d. pranešimą, kad Klaipėdos teritorinė muitinė antstoliui pateikė vykdyti Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimą, kuriuo remiantis buvo konfiskuojamas pareiškėjui priklausantis automobilis. Nurodė, kad 2015 m. spalio 19 d. turto apžiūros aktu, atsižvelgusi į atitinkamos markės, modelio ir gamybos metų automobilių vidutines rinkos kainas bei Automobilio techninę būklę, Valstybinė mokesčių inspekcija Automobilį įvertino 1 290 Eur ir jį perdavė realizuoti. Trečiasis suinteresuotas asmuo, 2015 m. lapkričio 23 d. gavęs uždarosios akcinės bendrovės „Agrimetas“ prašymą ir įvertinęs, jog Automobilis daugiau nei mėnesį nebuvo parduotas, jo vertę sumažino iki 1 096,5 Eur. Automobilis 2015 m. gruodžio 11 d. buvo parduotas už nurodytą kainą. Valstybinė mokesčių inspekcija, realizuodama turtą, patyrė 97,56 Eur išlaidų. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos teritorinės muitinės pranešimą apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtą 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį gavo tik 2015 m. gruodžio 14 d. elektroniniu paštu ir 2015 m. gruodžio 16 d. registruotu laišku.

II. 14. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjo P. S. skundą patenkino iš dalies – pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės, priteisė 2 431,09 Eur turtinei žalai ir 50 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusi P. S. skundo dalis buvo atmesta kaip nepagrįsta, o pareiškėjo prašymas dėl patirtų teismo išlaidų atlyginimo buvo paliktas nenagrinėtas.

15. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai aptaręs faktines bylos aplinkybes, susijusias su Automobilio konfiskavimu, jo realizavimu ir teismų priimtais sprendimais, apžvelgęs teisinį reguliavimą dėl žalos atlyginimo ir nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo tvarką bei teismų praktiką, pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog P. S. administracinio pažeidimo protokolą surašė Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus vyriausiasis inspektorius, Klaipėdos teritorinė muitinė buvo subjektas, kuris vykdė nutarimo vykdymo kontrolę.

16. Teismas nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. lydraštį, kuriuo Klaipėdos teritorinei muitinei vykdyti buvo išsiųsta šio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. (nurodyta data 2015 m. gruodžio 17 d. laikytina rašymo apsirikimu) nutartis sustabdyti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarties vykdymą, atsakovo atstovas gavo 2015 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos teritorinė muitinė su 2015 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. (7.1.)11(MM20)-19795 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties kopiją išsiuntė skubiai vykdyti Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriui. Atsakovo atstovas 2015 m. gruodžio 11 d. elektroniniais laiškais Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriui išsiuntė nutarimo nuorašą skubiai vykdyti ir prašė pateikti informaciją apie turto realizavimo eigą. Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyrius 2015 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. (23.3)3B-13069 Klaipėdos teritorinę muitinę informavo, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-1186-850/2015 yra įvykdytas: konfiskuotas Automobilis 2015 m. spalio 20 d. buvo perduotas Valstybinei mokesčių inspekcijai.

17. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad Klaipėdos teritorinė muitinė 2015 m. gruodžio 11 d. raštu antstolę A. R.-Ž. ir Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją informavo apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį, kuria buvo atnaujinta P. S. administracinio teisės pažeidimo byla ir sustabdytas Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutarimo bei Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarties vykdymas. Šis raštas adresatams buvo išsiųstas 2015 m. gruodžio 14 d. Be to, Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė su 2015 m. gruodžio 14 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Valstybinės mokesčių inspekcijos tarnautoją V. V. ir prašė skubiai informuoti, ar Automobilis yra realizuotas. Teismas pažymėjo, kad Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriaus pateiktas 2015 m. spalio 20 d. išduotų iš muitinės sandėlio prekių sąrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog konfiskuotas Automobilis iš muitinės sandėlio buvo perduotas būtent Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojos V. V. žinion. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2015 m. gruodžio 17 d. elektroniniu laišku atsakovo atstovui atsakė, kad Automobilis 2015 m. gruodžio 11 d. buvo parduotas. Teismas akcentavo, kad Klaipėdos teritorinės muitinės 2015 m. gruodžio 11 d. raštas Nr. (7.1)11(MM20)-19860 dėl vykdymo sustabdymo Klaipėdos apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje buvo įregistruotas 2015 m. gruodžio 15 d.

18. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Klaipėdos teritorinė muitinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį gavo 2015 m. gruodžio 10 d. ir tos pačios dienos rezoliucija ją nukreipė vykdyti atsakingiems asmenims. Taigi, nevertinant to, ar Klaipėdos teritorinė muitinė turėjo galimybę Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ susipažinti su minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, yra akivaizdu, jog nutartis buvo įteikta protokolą surašiusiai institucijai, atsakingai už nutarimo vykdymą, dar iki valstybei perduoto realizuoti turto pardavimo momento, todėl būtina įvertinti, ar Klaipėdos teritorinė muitinė ėmėsi visų būtinų ir neatidėliotinų veiksmų, vykdant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį, kuria buvo atnaujinta P. S. administracinio teisės pažeidimo byla ir sustabdytas Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutarimo bei Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarties vykdymas.

19. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes bei ATPK 269 straipsnio 1 dalį, teismas pažymėjo, išnagrinėjus administracinio pažeidimo bylą ir teismui priėmus procesinį sprendimą, kuriuo pareiškėjui neskiriama nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas, Klaipėdos teritorinė muitinė turėjo pareigą sulaikytą Automobilį grąžinti jo savininkui. Taigi, P. S. turėjo pagrįstus lūkesčius, kad Automobilis jam bus grąžintas. Teismas pabrėžė, kad Klaipėdos teritorinei muitinei ir nutarimą dėl turto realizavimo vykdančiai Valstybinei mokesčių inspekcijai privalėjo būti žinoma, jog vadovaujantis ATPK 30219 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas turėjo teisę per tris mėnesius nuo nutarimo ar nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjimo kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl bylos proceso atnaujinimo. Teismo nuomone, atsakovo atstovo argumentai, kad P. S. šia teise naudojosi nerūpestingai, nes dėl proceso atnaujinimo į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą kreipėsi praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarties įsiteisėjimo, todėl nebuvo galima numatyti galinčių kilti neigiamų pasekmių, nėra pagrįsti. Įstatymo leidėjas nenustato jokių šios teisės ribojimų, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą pasinaudojo teisės aktų suteikta teise kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl bylos atnaujinimo, negali būti vertinama kaip aplinkybė, eliminavusi Klaipėdos teritorinės muitinės prievolę tinkamai įvykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį.

20. Aptaręs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 692 straipsnio bei Taisyklių 2 punkto nuostatas, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad antstolės A. R.-Ž. kontoros antstolės padėjėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 punktu, 2015 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos teritorinę muitinę informavo apie konfiskuotiną turtą, kuris 2015 m. spalio 19 d. turto perdavimo–priėmimo aktu buvo perduotas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Valstybinė mokesčių inspekcija buvo institucija, atsakinga už konfiskuoto turto realizavimą, ir tai Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnams turėjo būti žinoma, tačiau nepaisant to, Klaipėdos teritorinė muitinė, jai 2015 m. gruodžio 10 d. pateikus vykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį, pirmiausia dėl informacijos pateikimo kreipėsi į Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyrių, o ne į Valstybinę mokesčių inspekciją, kuriai buvo perduotas realizuoti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutarime nurodytas konfiskuotinas turtas. Teismas nurodė, kad Klaipėdos teritorinei muitinei buvo pateikta visa reikiama informacija, susijusi su nutarimo vykdymu, todėl nebuvo jokių kliūčių tinkamai ir laiku, naudojantis visomis įmanomomis komunikavimo priemonėmis, užtikrinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties įvykdymą.

21. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos teritorinė muitinė administracinio teisės pažeidimo byloje buvo institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl vadovaujantis ATPK 309 straipsnio 2 dalimi, ji privalėjo nuolat kontroliuoti priimto nutarimo vykdymą, o būdama ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ vartotoja, turėjo galimybę sekti administracinio teisės pažeidimo bylos proceso eigą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. rugpjūčio 5 d. rašte Nr. 2ATP-309 nurodė, kad šio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis į Lietuvos teismų informacinę sistemą „Liteko“ buvo įkelta 2015 m. gruodžio 7 d. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad Klaipėdos teritorinė muitinė nesiėmė neatidėliotinų veiksmų, kad būtų užtikrintas tinkamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties įvykdymas.

22. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas patirtos turtinės žalos atlyginimą siejo su realizuoto Automobilio verte. Pažymėjo, kad 2015 m. birželio 7 d. daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokole Nr. 5LMC803620 yra nurodyta, jog Automobilio vertė – 3 430 Eur, kuri buvo grindžiama vidutine transporto priemonės kaina pagal 2015-06 katalogą. Analogišką konfiskuojamos transporto priemonės vertę procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismai, nagrinėję P. S. administracinio teisės pažeidimo bylą. Teismas sprendė, kad ginčo dėl Automobilio vertės nėra.

23. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo patirta žala, susijusi su Automobilio praradimu, realizuojant jį tretiesiems asmenims, pagal savo pobūdį turi būti tiesiogiai siejama su nurodytais neteisėtais atsakovo veiksmais, kadangi tinkamai įvykdžius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį, P. S. nebūtų atsiradusi turtinė žala. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų Klaipėdos teritorinės muitinės veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos.

24. Teismas akcentavo, kad analizuojant, ar dėl Klaipėdos teritorinės muitinės veiksmų P. S. patirta turtinė žala yra būtent Automobilio vertės dydžio – 3 430 Eur, būtina įvertinti ir tai, jog Valstybinė mokesčių inspekcija 2016 m. gegužės 4 d. rašte Nr. (28.8-08-4)RNA-13583 pareiškėjo atstovą informavo, kad Automobilis buvo parduotas už 1 096,50 Eur ir dėl jo realizavimo buvo patirta 97,59 Eur išlaidų suma. Trečiasis suinteresuotas asmuo minėtame rašte taip pat nurodė, jog remdamasis Taisyklių 149, 150 ir 151 punktais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartimi, yra pasiruošęs P. S. grąžinti 998,91 Eur sumą, jeigu Automobilio savininkas ar jo įgaliotas asmuo pateiks prašymą grąžinti turtą. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, jog nebuvo kreiptasi į minėtą instituciją, prašant P. S. pervesti realizuojant turtą gautas lėšas. Įvertinęs tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjui turi būti grąžinta turto pardavimo metu gauta lėšų suma – 998,91 Eur, kurią turi išmokėti Valstybinė mokesčių inspekcija, todėl šia dalimi sumažino žalos atlyginimo sumą ir sprendė, kad dėl Klaipėdos teritorinės muitinės neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirta reali turtinė žala yra 2 431,09 Eur. Teismas pažymėjo, kad tarp šios pareiškėjo patirtos turtinės žalos ir valstybės institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) yra priežastinis ryšis, todėl nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, nurodyta suma turi būti priteista iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės.

25. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pripažinus, jog Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai neveikė taip kaip, pagal įstatymus ir teises principus privalėjo veikti, jam nekyla abejonių, kad P. S. dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus, kurie, atsižvelgiant į pažeidimą padariusį subjektą, negali būti vertinami kaip nežymūs. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta pakankamai duomenų ir įrodymų, kad pareiškėjas realiai dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų sukelto streso patyrė negrįžtamų padarinių. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Klaipėdos teritorinės muitinės neteisėti veiksmai nebuvo tokio intensyvaus pobūdžio ir tokie ilgalaikiai, kad būtų galima įvertinti jais P. S. sukeltą neturtinę žalą jo įvardijama 300 Eur suma. Pažymėjo, kad pareiškėjas, 2015 m. birželio 7 d. vykdamas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką, slėpdamas automobilio salone, gabeno 170 pakelių cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis ir jų nepateikė muitinės kontrolei. P. S. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 210 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta, veikos fakto neginčija ir pats pareiškėjas. Įvertinęs tai, teismas konstatavo, kad P. S. sąmoningai nesilaikė Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, todėl sprendė, jog ir jo paties neteisėti veiksmai iš dalies turėjo įtakos patirtų dvasiniams išgyvenimams ir neigiamoms pasekmėms atsirasti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes pagal teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus ir atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylose, pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 50 Eur suma. Pažymėjo, kad tarp P. S. patirtos neturtinės žalos ir valstybės institucijų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, taigi, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, nurodyta suma turi būti priteista iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės.

26. Atsižvelgęs į tai, kad P. S. nenurodė patirtų teismo išlaidų sumos ir nepateikė patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų, teismas jo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo paliko nenagrinėtą ir pažymėjo, kad prašymas dėl patirtų teismo išlaidų bei jas pagrindžiantys dokumentai gali būti paduoti teismui ne vėliau nei per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

III. 27. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos teritorinės muitinės, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

28. Apeliantas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pateikė prieštaringas išvadas: nurodė, kad Klaipėdos teritorinė muitinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį gavo 2015 m. gruodžio 10 d. ir tos pačios dienos rezoliucija ją nukreipė vykdyti atsakingiems asmenims, ir nevertino, ar atsakovo atstovas turėjo galimybę Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ susipažinti su minėta nutartimi. Teismas pabrėžė, kad būdama ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ vartotoja, Klaipėdos teritorinė muitinė turėjo galimybę sekti ir administracinio teisės pažeidimo bylos proceso eigą. Teismas nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis į Lietuvos teismų informacinę sistemą „Liteko“ buvo įkelta 2015 m. gruodžio 7 d. Atsakovo atstovo nuomone, tokia dviprasmiška situacija susiklostė dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko visų reikšmingų įrodymų byloje ir padarė neobjektyvią išvadą, nors nagrinėjant bylą teisme Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė paaiškino, jog negali tiksliai atsakyti į klausimą dėl buvusios galimybės institucijai su minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi susipažinti 2015 m. gruodžio 7 d. Kadangi atsakovo atstovas, nagrinėjant bylą, neturėjo galimybės pateikti objektyvių įrodymų, teismas susidarė klaidingą nuomonę, kuri, nustatant aplinkybes, turėjo labai svarbią reikšmę – buvo padaryta išvada, kad Klaipėdos teritorinė muitinė galbūt su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi susipažino 2015 m. gruodžio 7 d., o ne po trijų kalendorinių dienų, t. y., 2015 m. gruodžio 10 d. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai patvirtina, jog Klaipėdos teritorinė muitinė prie portalo gali prisijungti tik kaip Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotoja, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis į šį portalą nebuvo įkelta (buvo suformuoti tik metaduomenys), o skaitmenizuota minėto dokumento versija atsakovo atstovui tapo prieinama tik 2015 m. gruodžio 14 d., kadangi Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai neturėjo galimybės prisijungti prie Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“.

29. Apeliantas pažymi, kad atsakingas Klaipėdos teritorinės muitinės skyrius su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties turiniu susipažino 2015 m. gruodžio 10 d. 15.09 val. ir tai patvirtina kartu su apeliaciniu skundu pateikti Lietuvos muitinėje įdiegtos Vidinės komunikacijos sistemos (VKS) duomenys, iš kurių matyti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties originalas su lydraščiu buvo paruoštas kitą dieną po to, kai buvo gautas Klaipėdos teritorinėje muitinėje. Teismas sprendime nenurodė, kad toks būdas yra netinkamas. Klaipėdos teritorinė muitinė pažymi, kad Valstybinė mokesčių inspekcija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį gavo tik 2015 m. gruodžio 14 d., kadangi 2015 m. gruodžio 12 d. (nurodyta data 2015 m. gruodžio 11 d. laikytina rašymo apsirikimu) ir 2015 m. gruodžio 13 d. buvo nedarbo dienos. Apelianto nuomone, neteisinga būtų konstatuoti, kad taip pateikdamas dokumentus Valstybinei mokesčių inspekcijai, pareigūnas elgėsi aplaidžiai ar nerūpestingai. Jis taip pat nesutinka su teismo padaryta išvada, kad Klaipėdos teritorinė muitinė veikė netinkamai, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį pirmiausia nukreipė vykdyti ir dėl informacijos pateikimo kreipėsi į Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyrių, o ne į Valstybinę mokesčių inspekciją, kuriai buvo perduotas realizuoti konfiskuotas turtas. Klaipėdos teritorinė muitinė mano, kad teismas neteisingai konstatavo, jog jai buvo pateikta visa reikiama informacija, susijusi su nutarimo vykdymu. Pažymi, kad nors Klaipėdos teritorinė muitinė buvo atsakinga už bylos kontrolę, tačiau įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymas įstatymų nustatyta tvarka buvo pavestas Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriui. Atsakovo atstovas pirmiausia kreipėsi į Lietuvos muitinės struktūrinį padalinį, kuris privalėjo turėti ir turėjo visą reikiamą informaciją, susijusią su bylos vykdymu.

30. Atsakovas nesutinka su P. S. atstovo nagrinėjant bylą pateiktais kaltinimais, kad Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai elgėsi nekompetentingai. Teigia, kad pareiškėjo atstovas suklaidino teismą. Atsakovas nesupranta, kodėl teismas P. S. atstovo susirašinėjimą tarp Lietuvos muitinės atsakingų pareigūnų elektroniniu paštu interpretuoja kaip nekompetenciją, o ne kaip vieną iš būdų greitai bei konstruktyviai gauti reikiamą informaciją. Klaipėdos teritorinė muitinė atkreipia dėmesį, kad darbiniai procesai vyksta nuolat, pareigūnai atlieka ne vieną jiems pavestą užduotį, reikalaujančią laiko, į tai, kad nepalankiai susiklostė aplinkybės – Automobilį Valstybinė mokesčių inspekcija realizavo kitą dieną po to, kai muitinės pareigūnai susipažino su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi, t. y., 2015 m. gruodžio 10 d. 15.09 val. Teritorinės muitinės pareigūnai tokios informacijos anksčiau neturėjo, iš esmės buvo žinoma, kad transporto priemonė buvo konfiskuota, tačiau tai nereiškia, kad buvo žinoma jos galimo realizavimo data. Be to, nebuvo įvertinta, kad P. S. delsė ir nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, nesidomėjo bylos procesu, nors jam atvykus į Klaipėdos teritorinę muitinę pasiimti asmeninių daiktų iš Automobilio, buvo paaiškinta, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimas yra vykdomas ir įstatymų nustatyta tvarka transporto priemonė bus realizuota. Nebuvo įvertinta ir tai, kad asmens delsimas atnaujinti bylą taip pat savaime sukelia pasekmes – realizavimo procesas nestabdomas. Nei Lietuvos muitinė, nei Valstybinė mokesčių inspekcija įstatymų nustatyta tvarka neturi teisės laukti tris mėnesius. Susiklostė dviprasmiška situacija, kad asmuo tikėjosi, jog Automobilis jam bus grąžintas natūra, o ne kompensuoti nuostoliai, tačiau savo elgesiu pareiškėjas parodė, kad transporto priemonės susigrąžinimas natūra jam nėra svarbus. Atsakovas sutinka, kad asmuo turėjo teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo per tris mėnesius, tačiau pažymi, kad P. S. pats užkirto kelią, jog laiku būtų įvykdyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis.

31. Klaipėdos teritorinė muitinė nesutinka, kad savo veiksmais pareiškėjui padarė turtinę žalą. Pažymi, kad teismo sprendime nurodyti muitinės pareigūnų veiksmai (neveikimas) nėra pagrįsti jokias objektyviai įrodymais. Teigia, kad visi pareigūnų veiksmai buvo atliekami, kiek tai įmanoma, operatyviai laikantis administracinių teisės pažeidimų proceso reikalavimų. Atsakovo nuomone, patirtų nuostolių atlyginimo klausimas šioje byloje turi būti sprendžiamas vadovaujantis Taisyklių nuostatomis.

32. Atsakovas pažymi, kad liko neįvertinta tai, jog P. S. sąmoningai 2015 m. birželio 7 d. veikė neteisėtai – jis padarė itin pavojingą tyčinį pažeidimą – prekes gabeno kontrabandos būdu, suprasdamas savo veikos neigiamas pasekmes. Klaipėdos teritorinė muitinė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti neturtinę žalą pareiškėjui, kuris padarė žalą valstybei. Be to, P. S. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius dėl neva patirtos neturtinės žalos. Pažymi, kad viešojo administravimo institucijos pareigūnų padaryta neturtinė žala asmeniui atlyginama tais atvejais, kai ji padaroma viešojo administravimo institucijos pareigūnų neteisėtomis veikomis (veiksmais arba neveikimu), tačiau nagrinėjamu atveju neteisėtų muitinės pareigūnų veiksmų nebuvo nustatyta.

33. Pareiškėjas P. S. prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

34. Pareiškėjas paaiškina, kad priešingai nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, surinko visus reikšmingus įrodymus byloje, o nustatydamas materialiąją tiesą byloje, vertino įrodymų visumą – prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.11-1186-850/2015 medžiagą, pareiškėjo, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus dokumentus. Teismas teisingai nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas ištyrė išsamiai ir visapusiškai, o padarytas išvadas pagrindė teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumos analize bei konkrečiomis teisės normomis.

P. S. nuomone, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog Klaipėdos teritorinei muitinei apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį dėl vykdymo veiksmų sustabdymo tapo žinoma dar iki valstybei perduoto realizuoti turto pardavimo momento, yra prieštaringa, neobjektyvi ir paremta tik aplinkybe, jog atsakovo atstovas, būdamas Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ vartotoju, turėjo galimybę sekti administracinio teisės pažeidimo bylos proceso eigą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis dėl vykdymo veiksmų sustabdymo atsakovo atstovui buvo įteikta dar iki valstybei perduoto realizuoti turto pardavimo momento, pirmiausia vertino ne tik tai, ar Klaipėdos teritorinė muitinė turėjo galimybę jau 2015 m. gruodžio 7 d.

Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ susipažinti su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, bet rėmėsi paties atsakovo atstovo pateiktais susirašinėjimo su kitų institucijų atstovais duomenimis, taip pat pareiškėjo bei trečiojo suinteresuoto asmens pateiktais įrodymais ir, juos ištyręs, padarė pagrįstą išvadą, jog Klaipėdos teritorinė muitinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarti gavo 2015 m. gruodžio 10 d. ir tos pačios dienos rezoliucija ją nukreipė vykdyti atsakingiems asmenims.

Taigi, atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog Klaipėdos teritorinei muitinei, kaip Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojai, skaitmenizuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties kopija buvo prieinama ne 2015 m. gruodžio 7 d., o tik 2015 m. gruodžio 14 d., neturi esminės reikšmės ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad atsakovo atstovas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo paštu gavo 2015 m. gruodžio 10 d. ir tos pačios dienos rezoliucija ją nukreipė vykdyti atsakingiems asmenims, kurie minėtą nutartį trečiajam suinteresuotam asmeniui, vykdžiusiam Automobilio realizavimą, perdavė 2015 m. gruodžio 14 d., t. y., jau po to, kai P. S. priklausantis automobilis 2015 m. gruodžio 11 d. buvo realizuotas.

Kita vertus, Klaipėdos teritorinė muitinė, būdama subjektu, kontroliuojančiu pareiškėjo atžvilgiu priimto nutarimo vykdymą, kaip Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotoja, turėjo galimybę sekti administracinio teisės pažeidimo bylos proceso eigą. Nepaisant to, kad skaitmenizuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties kopija į Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą buvo įkelta tik 2015 m. gruodžio 14 d., 2015 m. gruodžio 7 d. dokumento metaduomenys jau buvo suformuoti, vadinasi, pranešimas apie įvykį procese atsakovui atstovaujančiai institucijai per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą taip pat buvo išsiųstas 2015 m. gruodžio 7 d.

Jeigu Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai būtų buvę atidūs ir rūpestingi, jie jau 2015 m. gruodžio 7 d., gavę per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą pranešimą apie įvykį procese, būtų galėję kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ir dar iki 2015 m. gruodžio 11 d. sužinoti apie priimtą nutartį.

35. Pareiškėjas nurodo, kad teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Valstybinė mokesčių inspekcija, laikydamasi Taisyklių reikalavimų, priima, apskaito, saugo, realizuoja, grąžina ir pripažįsta atliekomis bešeimininkį, konfiskuotą, valstybės paveldėtą, valstybei perduotą turtą, radinius, lobius ir daiktinius įrodymus. Valstybinė mokesčių inspekcija yra kompetentinga atlikti visas Taisyklėse mokesčių inspekcijai pavestas funkcijas arba įgalioti tai padaryti bet kurią mokesčių inspekciją. Nustatyta, kad atsakovo atstovas P. S. atžvilgiu priimtą nutarimą dėl transporto priemonės konfiskavimo antstoliui pateikė vykdyti 2015 m. rugsėjo 18 d. 2015 m. rugsėjo 28 d. antstolio padėjėjas, vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 28 punktu, Klaipėdos teritorinę muitinę informavo apie konfiskuotiną turtą, kuris 2015 m. spalio 19 d. turto perdavimo–priėmimo aktu buvo perduotas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į teisinį reguliavimą, pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju Valstybinė mokesčių inspekcija buvo institucija, atsakinga už konfiskuoto turto realizavimą. Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnams, atsakingiems už nutarimų vykdymo kontrolę, privalu pagal einamas pareigas žinoti ir išmanyti teismo sprendimų (nutarimų) vykdymą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus, taip pat žinoti subjektus, atsakingus už konfiskuoto turto realizavimą, tačiau Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai, kuriems 2015 m. gruodžio 10 d. buvo nukreipta vykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, šios nutarties Valstybinei mokesčių inspekcijai iš karto nepateikė, o pirmiausia dėl informacijos pateikimo kreipėsi į Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyrių.

36. P. S. nesutinka, kad aptarti Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų veiksmai buvo teisėti ir atitiko Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1B-8 patvirtintų Prekių sulaikymo Lietuvos Respublikos muitinėje taisyklių reikalavimus. Pažymi, kad minėtas teisės aktas Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriui nesuteikia teisės vykdyti funkcijų, susijusių su konfiskuoto turto realizavimu. Pareiškėjo nuomone, atsakovo atstovui buvo pateikta visa reikiama informacija, susijusi su jo administracinio teisės pažeidimo byloje priimto nutarimo vykdymu, todėl, kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, nebuvo jokių kliūčių tinkamai ir laiku, naudojantis visomis įmanomomis komunikavimo priemonėmis, užtikrinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties įvykdymą bei išvengti jos nevykdymo teisinių pasekmių.

37. P. S. akcentuoja, kad Klaipėdos teritorinė muitinė nesiėmė neatidėliotinų veiksmų, kuriais būtų buvęs užtikrintas tinkamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties vykdymas, apie šią nutartį Valstybinę mokesčių inspekciją informavo tik 2015 m. gruodžio 14 d., t. y., pavėluotai, nes 2015 m. gruodžio 11 d. Automobilis buvo parduotas. Neabejotina, kad jei pranešimą apie vykdymo veiksmų sustabdymą pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį muitinė Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikusi iš karto, tik gavusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, ši nutartis būtų buvusi įvykdyta ir neteisėto pareiškėjui priklausančio turto realizavimo būtų išvengta. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų veiksmus (neveikimą) pripažino neteisėtais.

38. Pareiškėjo nuomone, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės, jam buvo priteistas pagrįstai, teismui nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Nepagrįsti yra apelianto argumentai, kad P. S. yra kaltas dėl to, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis nebuvo įvykdyta, nes pareiškėjas nerūpestingai naudojosi įstatyme numatyta teise per tris mėnesius nuo nutarimo ar nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjimo kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl bylos proceso atnaujinimo. Pažymi, kad įstatymas nenumato jokių teisės kreiptis dėl proceso atnaujinimo ribojimų, todėl aplinkybė, kad P. S. per įstatymo nustatytą terminą pasinaudojo įstatymo suteikta teise kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl bylos atnaujinimo, negali būti vertinama kaip aplinkybė, eliminavusi Klaipėdos teritorinės muitinės prievolę tinkamai įvykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

40. Valstybinės mokesčių inspekcijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį atsiranda esant trims sąlygoms, t. y., esant valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos tarnautojai ar darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) aktų neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jeigu jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pažymi, kad kiekvieno konkretaus ginčo atveju turi būti nustatytos individualiam ginčui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reguliuojančias teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, valstybės institucijoms realizavus pareiškėjo turtą, nors teismo nutartimi paskirtos nuobaudos vykdymas buvo sustabdytas.

42. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

43. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantas ginčija pirmosios instancijos atliktą įrodymų vertinimą.

44. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad apeliantas savo teiginius privalo įrodyti pagal bendras įrodinėjimo taisykles. Pažymėtina, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

45. Atlikus pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo patikrinimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino tinkamai. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad Klaipėdos teritorinė muitinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį gavo 2015 m. gruodžio 10 d., o tai reiškia, kad nutartis buvo įteikta protokolą surašiusiai institucijai, atsakingai už nutarimo vykdymą, dar iki valstybei perduoto realizuoti turto pardavimo momento. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos teritorinėje muitinėje nebuvo įdiegtos efektyvios administracinės procedūros, pajėgios užtikrinti asmenų teises vykdant nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose. Klaipėdos teritorinė muitinė nesiėmė neatidėliotinų veiksmų, kad būtų užtikrintas tinkamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties įvykdymas. Apygardos administracinis teismas teisingai nurodė, kad Klaipėdos teritorinei muitinei buvo pateikta visa reikiama informacija, susijusi su nutarimo vykdymu, todėl nebuvo jokių kliūčių tinkamai ir laiku, naudojantis visomis įmanomomis komunikavimo priemonėmis, užtikrinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties įvykdymą.

46. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog Klaipėdos teritorinei muitinei, kaip Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) vartotojai, skaitmenizuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties kopija buvo prieinama ne 2015 m. gruodžio 7 d. (t. y. šios nutarties priėmimo ir įkėlimo į Lietuvos teismų informacinę sistemą „Liteko“ dieną), o tik 2015 m. gruodžio 14 d., neturi esminės reikšmės ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, jog atsakovo atstovas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo paštu gavo 2015 m. gruodžio 10 d.

47. Apeliantas teigia, kad P. S. delsė ir nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, nesidomėjo bylos procesu. Teismo nuomone, šie apelianto argumentai nėra įrodyti. Byloje nėra įrodyta, kad P. S. būtų pažeidęs kokias nors teisės normas nutarimo vykdymo procese ar būtų elgęsis akivaizdžiai aplaidžiai.

48. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

49. Turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės, pareiškėjui buvo priteistas pagrįstai, pirmosios instancijos teismui nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas – pareiškėjo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir priežastinį ryšį tarp pareiškėjo patirtos turtinės bei neturtinės žalos ir Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo). Teismas, pritardamas skundžiamo teismo sprendimo argumentams, motyvų nekartoja.

50. Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės, apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas