447300bb-4261-4e69-b0f0-c2f25528f906 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Valdas Vitunskas                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-842-383/2015Teisėjas Algimantas Brigadierius                          Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00068-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.6.; 2.8. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 22 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Danutės Giačaitės ir Jurgio KiÅ¡kio, sekretoriaujant Vidai ButiÅ¡kienei, dalyvaujant prokurorei Dangirai Vidutienei, gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal asmens, kuriam yra paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės J.

R. apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutarties, kuria pripažinta, kad J. R., bÅ«dama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. ir taikyta jai priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

J. R. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis už tai, kad bÅ«dama nepakaltinama 2015-01-10, apie 13.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., tarpusavio konflikto metu, supykusi tyčia pastÅ«mė rankomis motinÄ G. R. į krÅ«tinę, bei jai nuo pastÅ«mimo parvirtus ant sofos, užsimovusi pirÅ¡tines, užlaužė už nugaros ir laikė G. R. kairę rankÄ bei tuo metu su kaire ranka pagriebė už veido ir jį bei lÅ«pas stipriai spaudė, spausdama stipriai laužė jos galvÄ , kad pastaroji nesiprieÅ¡intų, kojos keliu prispaudė krÅ«tinę, taip sukeldama fizinį skausmÄ ir padarydama kraujosruvas veide.Asmuo, kuriam yra paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės J.

R. apeliaciniame skunde prašė, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-06-05 nutartį panaikinti ir bylÄ nutraukti, nes neįrodyta, kad ji padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ . Skunde nurodė, kad skundžiama nutartis turi bÅ«ti panaikinta, kadangi yra neteisinga, nepagrįsta, o iÅ¡vados absurdiÅ¡kos ir visiÅ¡kai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Skundžiama nutartis yra grindžiama prielaidomis, o nutartyje nurodytų teismo iÅ¡vadų nepatvirtina atitinkami įrodymai ir nutartis yra grindžiama melagingomis žiniomis.

Apeliantės teigimu teisėjas savo nutartyje nurodė, kad jos padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika visiÅ¡kai įrodyta teisme iÅ¡tirtais nukentėjusiosios ir raÅ¡ytiniais įrodymais, nors teisėjas skundžiamojoje nutartyje kai kurių įrodymų (pvz. raÅ¡ytinių) neįvardijo. Teisėjas nenurodė jokių motyvų, kodėl jis tiki J. R. motinos parodymais, nes jokių Å¡io įvykio liudytojų nebuvo. Apeliantė neneigia, kad 2015-01-10 apie 13 val. tarp jos ir jos motinos įvyko konfliktas, tačiau kiti jos motinos teiginiai ir jos paaiÅ¡kinimai yra melagingi, o ir patį konfliktÄ jos motina pati iÅ¡provokavo.

Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme buvo ignoruojami Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimai dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo bylos aplinkybėms patvirtinti, nes skundžiama nutartis yra grindžiama tik G. R. žodiniais paaiÅ¡kinimais ir teiginiais dėl esÄ jos atžvilgiu pavartoto smurto ir sužalojimų.Apeliantės įsitikinimu pirmos instancijos teismas G. R. parodymus ir paaiÅ¡kinimus dėl esÄ jai padarytu kÅ«no sužalojimu ir f?zinio skausmo sukėlimo, turėjo vertinti kritiÅ¡kai. Byloje nėra jokio dokumento, kuris objektyviai tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtintų apie jos motinai padarytus kÅ«no sužalojimus (kraujosruvas, sumuÅ¡imus, nubrozdijimus ar kt.) ir sukeltÄ fizinį skausmÄ , t. y. iÅ¡rašų iÅ¡ medicininių dokumentų ir Teismo medicinos eksperto iÅ¡vados KÅ«no sužalojimo sunkumo laipsniui nustatyti.

BÅ«tent tokiais įrodymais turi bÅ«ti pagrįstas J. R. inkriminuotas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas pagal BK 140 straipsnį. Skunde taip pat teigiama, jog byloje nėra jokio dokumento, kuris objektyviai patvirtintų tÄ faktÄ , kad J. R. ignoruoja ambulatorinio gydymo sÄ lygas dėl esÄ jai paskirtų vaistų nevartojimo ar dėl nesilankymo pas gydytojÄ - psichiatrę. Apeliantė įsitikinimu pirmos instancijos teismas G. R. parodymus ir paaiÅ¡kinimus dėl esÄ jai ambulatorinio gydymo sÄ lygų ignoravimo turėjo vertinti kritiÅ¡kai.

Nors teismo posėdyje dalyvavusi psichiatrė - ekspertė S. G. paaiÅ¡kino, o TPPE iÅ¡vada patvirtina J. R. nustatytÄ miÅ¡raus tipo Å izoafektinį sutrikimÄ dėl kurio ji nesuvokia savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti, tačiau Å¡is įrodymas nepatvirtina, o byloje nėra jokių kitokių duomenų, kurie objektyviai patvirtintų J. R. pavojingumÄ visuomenei ir bÅ«tinybę taikyti jai priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje.

J. R. manymu, pirmos instancijos teismas turėjo priimti nutartį bylÄ nutraukti, nes byloje nėra jokių įrodymų, kurie įstatymų nustatyta tvarka objektyviai patvirtintų, kad ji padarė nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 140 str. 2 d. ar kitokiÄ baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , yra pavojinga visuomenei, valstybei ar jos konstitucinei santvarkai. Atsiliepimų į J. R. apeliacinį skundÄ negauta.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje asmens, kuriam yra paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės J.

R. gynėja apeliacinį skundÄ prašė tenkinti. Prokurorė, J. R. skundÄ prašė atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Asmens, kuriam yra paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės J. R. apeliacinis skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustato, kad teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinamai iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog J. R. padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 140 str. 2 d. yra įrodyta.

Pripažindamas J. R. padariusia nusikalstamÄ veikÄ , apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas. Teismo nutartis suraÅ¡yta laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, jog iÅ¡tirtų ir iÅ¡analizuotų įrodymų pagrindu J. R. veika pagal BK 140 str. 2 d. kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka Å¡io nusikaltimo požymius. J. R. apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nutartį ir priimti naujÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimtos nutarties motyvams, kad yra įrodyta, kad J.

R. įvykdė nusikalstamÄ veikÄ .J. R. apeliacinio skundo argumentai, kad skundžiama nutartis yra grindžiama prielaidomis, nutartyje nurodytų teismo iÅ¡vadų nepatvirtina atitinkami įrodymai ir nutartis yra grindžiama melagingomis žiniomis, yra nepagrįsti, todėl atmetami.Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas J. R. kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 140 str. 2 d. ir priimdamas skundžiamÄ nutartį, vertino surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ . Å ių įrodymų kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, nukentėjusiosios G.

R. parodymus, kurie viso proceso metu atitiko nustatytas faktines bylos aplinkybes ir buvo nuoseklÅ«s bei tarpusavyje neprieÅ¡taringi. Nukentėjusioji G. R. apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu bei patvirtino tas aplinkybes, jog 2015-01-10, apie 13 val., ji nuėjo į dukters kambarį ir liepė keltis, prašė padėti sutvarkyti namus. Dukra iÅ¡ lovos nesikėlė, liepė iÅ¡eiti iÅ¡ kambario. Kilus konfliktui, dukra jÄ pastÅ«mė, dėl to ji nugriuvo ant sofos.

Dukra iÅ¡ rankinės pasiėmė ir užsidėjo pirÅ¡tines, deÅ¡ine ranka užlaužė jos kairę rankÄ už nugaros, o kaire ranka sugriebė už veido ir jį stipriai spaudė, tuo pat metu ji kairės kojos keliu prispaudė krÅ«tinę. Po Å¡io įvykio dukra buvo gydoma Marių ligoninėje. Ji dukros bijo, nes Å¡i vis grasina, kad užmuÅ¡, nudurs, teigia, kad yra ligonis, nepakaltinama. Ä®vykio metu ji į medikus nesikreipė, buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytos dvi kraujosruvos ant krÅ«tinės, viena virÅ¡ virÅ¡utinės lÅ«pos, dar viena ant kairio žasto (b. l. 95).

Nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir nebuvo apklausta liudytoja I. D., tačiau jos parodymai posėdžio metu buvo pagarsinti ir tiriami. Ikiteisminio tyrimo metu I. D. patvirtino, jog 2015-01-10 jai paskambino močiutė G. R. ir pasakė, kad jos mama J. R. smurtavo prieÅ¡ jÄ . Močiutė telefonu jai paaiÅ¡kino, kad mama pargriovusi jÄ namuose ant sofos užlaužė rankÄ ir jÄ smaugė. Močiutė pasakojo, kad ji su mama apsižodžiavo, o mama supykusi parvertė jÄ ant sofos su ranka spaudė močiutei veidÄ .

Močiutei ant lÅ«pos buvo matyti kraujosruva. Močiutė jai parodė, kad ant jos krÅ«tinės yra dvi kraujosruvos, tačiau iÅ¡ susijaudinimo tada nepaaiÅ¡kino kaip tos kraujosruvos atsirado. Kai mama J. R. negeria jai paskirtų vaistų, tampa agresyvi ir jai pasireiÅ¡kia visi ligos požymiai (b.l. 30). Tai, kad J. R. sukėlė G. R. fizinį skausmÄ ir padarė kraujosruvas veide, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Z. M.. Jos parodymai buvo pagarsinti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.

Liudytoja Z. M. nurodė, jog ji dirba kartu su G. R.. 2015-01-12 ryte jai atėjus į darbÄ , jos bendradarbė G. R. papasakojo, kad 2015-01-10 bÅ«nant namuose, kilus konfliktui jÄ sumušė dukra J. R.. G. R. buvo sutinusi apatinė lÅ«pa, matėsi, kad lÅ«pa sužalota. G. R. patraukusi palaidinę parodė, kad jai ant krÅ«tinės yra keturios kraujosruvos, kurios buvo mėlynos spalvos. Ji papasakojo, kad jos dukra J. R. 2015-01-10 pasidarė agresyvi ir jÄ sumušė, užsidėjusi pirÅ¡tines smaugė (b. l. 31-32).

Nors J. R. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę dėl G. R. atvžvilgiu pavartoto smurto ir sužalojimų, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog apklausta ikiteisminio tyrimo metu pati J. R. neneigė, jog tarp jos ir mamos G. R. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu ji susistumdė su savo mama. Atidarius G. R. duris ir įėjus į virtuvę, ji vėl susistumdė su mama. Po jos suduoto smÅ«gio mama trenkėsi veidu į spintelę. Po konflikto virtuvėje ji nuėjo į savo kambarį ir iÅ¡sikvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , kadangi jautė, kad suprastėjo sveikata (b. l. 37).

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta psichiatrė ekspertė S. G. patvirtino ekspertizės akto išvadas, papildomai paaiškino, kad pastaruoju metu J. R. yra nuolatinėje baimėje, kad jai bus skirtas priverstinis gydymas, neaišku, kiek laiko ji išsilaikys ir gers vaistus. Ji yra pavojinga aplinkiniams (b. l. 95-96).  Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, J. R. veiksmų turinį patvirtina išvardinti įrodymai, kurie kartu su J. R. ikiteisminio tyrimo duotais parodymais, nukentėjusiosios G.

R., liudytojų I. D. ir Z. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, ekspertės S. G. paaiÅ¡kinimais, sudaro vieningÄ visumÄ , tarpusavyje vieni kitus papildo.Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, jog byloje nėra jokio dokumento, kuris objektyviai tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtintų apie G. R. padarytus kÅ«no sužalojimus ir sukeltÄ fizinį skausmÄ , t. y. iÅ¡rašų iÅ¡ medicininių dokumentų ir Teismo medicinos eksperto iÅ¡vados KÅ«no sužalojimo sunkumo laipsniui nustatyti.AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog BK 140 str. 2 d. yra numatyta atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ savo artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui.

Pagal BK 140 str. 2 d. veikos kvalifikacijai iÅ¡orinių sužalojimų nebuvimas, jokios įrodomosios reikÅ¡mės neturi, kadangi Å¡iai veikai kvalifikuoti pakanka konstatuoti fizinio skausmo sukėlimo faktÄ , todėl J. R. skundo argumentas, jog byloje nėra jokio dokumento, kuris patvirtintų apie G. R. padarytus kÅ«no sužalojimus ir sukeltÄ fizinį skausmÄ , atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakant į kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad J.

R. padarė jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 140 str. 2 d. Taigi, nors J. R. praÅ¡o, skundžiamÄ nutartį panaikinti ir bylÄ nutraukti, nes neįrodyta, kad ji padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , jos kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su skundžiamoje nutartyje padarytomis teismo iÅ¡vadomis, kitaip interpretuodama byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindama, nėra pagrindas tenkinti jos apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : Apeliantės J. R. apeliacinį skundÄ atmesti.Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Kolegijos primininkas                                        Valdas Vitunskas Teisėjai                                                    Danutė Giačaitė Jurgis KiÅ¡kis