44720c0d-3dba-4958-a2a3-ddff2759fbc8 · Kauno apygardos teismas

Byla Nr. ATP-866-785/2016Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00534-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 79.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS             N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas RamÅ«nas Antanavičius,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal D. B. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimo D.

B. administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismas n u s t a t ė : D. B., gim. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas už tai, kad 2016 m. balandžio 9 d., 22 val. 46 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – „Saab 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir virÅ¡ijo leistinÄ 50 km/h greitį, važiavo 117 km/h, leistinÄ greitį virÅ¡ijo 67 km/h. Tokiais savo veiksmais D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 129 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimu D. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, padarymÄ paskirta 350 Eur (trijų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.Skunde D. B. praÅ¡o panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.Apeliantas mano, kad skundžiamas nutarimas yra priimtas remiantis prielaidomis, o ne neginčijamų įrodymų visuma.

D. B. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, nurodydamas, kad virÅ¡ino greitį, tik neigė, jog galėjo važiuoti tokiu dideliu 117 km/h greičiu. Apeliantas buvo sustojęs prie Å¡viesoforo, esančio prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, todėl pradėdamas judėti iÅ¡ nulinės greičio padėties iki vietos, kurioje stabdė pareigÅ«nai, t. y. maždaug per 80-100 metrų atstumÄ negalėjo pasiekti tokio didelio greičio su standartinio modelio „SAAB 9-3“ markės automobiliu, nes tai padaryti techniÅ¡kai neįmanoma.

Tiek pats D. B., tiek liudytojai T. K., T. B. teigė, kad D. B. automobilis tikrai buvo sustojęs prie Å¡viesoforo. Dėl prie minėtos sankryžos sustojusio kito automobilio teismas pasisakė, kad tokio automobilio iÅ¡ viso nebuvo ir tai yra gynybinė D. B. pozicija, nes tai patvirtina vaizdo fiksatoriaus duomenys. Tačiau bÅ«tent iÅ¡ vaizdo fiksatoriaus matyti, kad prie sankryžos tikrai buvo daugiau automobilių, o du iÅ¡ jų vienas paskui kitÄ pravažiuoja ir pro policijos automobilį, greta, kurio stovėjęs pareigÅ«nas stabdė D.

B. vairuojamÄ automobilį. Kita vertus, nors teismas Å¡iuo vaizdo įraÅ¡u rėmėsi kaip patikimu įrodymų Å¡altiniu, kuriuo grindė D. B. kaltę, tačiau įraÅ¡as kaip įrodymų Å¡altinis jo leistinumo prasme turėtų bÅ«ti vertinamas kaip netinkamas Å¡altinis, kadangi greičio matavimo prietaiso iÅ¡klotinėje užfiksuotas laikas – 22 val. 46 min, o vaizdo fiksatoriuje rodomas laikas – 22 val. 09 min. Taigi pažeidimo laikas visiÅ¡kai nesutampa, todėl nėra galimybės teigti, kad bÅ«tent tuo metu ir bÅ«tent konkretaus automobilio, priklausančio D.

B., greitis buvo užfiksuotas. PareigÅ«nai teisme patys pripažino, kad vaizdo fiksatorius buvo naudojamas be metrologinės patikros, jis yra buitinis. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog liudytojas vyr. patrulis D. G. tarnybiniame praneÅ¡ime yra nurodę, kad tarnybiniu automobiliu „Škoda Yeti“ pažeidėjo automobilį privažiavo sustojusį už 300 metrų, kai teisme nurodė, kad už 100 metrų. Teisme pareigÅ«nas R. S. teigė, kad pažeidėjÄ vijosi apie 300 metrų. Tačiau protokolas D.

B. dėl nepaklusimo pareigÅ«no reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nebuvo suraÅ¡ytas. Taip pat pareigÅ«nų parodymai neatitinka ir dėl atstumo iki byloje nurodytos (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, nes jie nurodę, kad atstumas buvo apie 200-300 metrų, kai tuo tarpu realiai iki policijos tarnybinio automobilio, kur įvyko pažeidėjo stabdymas, nuo Å¡ios sankryžos yra apie 100-120 metrų.PareigÅ«nai, fiksavę galimÄ pažeidimÄ , teisme teigė, kad jie privalo pažeidėjui iÅ¡ karto pateikti greičio matuoklio rodmenis ir su jais supažindinti lygiai taip pat kaip su alkoholio matuoklio rodmenimis, tačiau pažeidimo dienÄ to nepadarė, nes jų teigimu, prietaisas pats savaime iÅ¡sijungė.

Tokie pareigÅ«nų parodymai atrodo nepatikimi. Teisme jie nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kaip galėjo greičio matavimo prietaisas pats savaime iÅ¡sijungti. Taip pat neatsakė, kodėl neįvykdė jiems pagal policijos įstaigų norminių aktų reikalavimus keliamos pareigos dėl matavimo prietaiso rodmenų pateikimo galimam pažeidėjui. Juk buvo galimybė surasti pareigÅ«nÄ , turintį teisę atvykti į pažeidimo vietÄ ir galimam pažeidėjui pateikti greičio rodmenis iÅ¡ prietaiso atminties, tačiau tai nebuvo padaryta.Vertinant policijos pareigÅ«nų parodymus taip pat nurodoma, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamoje praktikoje pasisakyta, jog pareigÅ«nų statusas yra kiek kitoks nei tų liudytojų, kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi.

Tokie liudytojai (policijos pareigÅ«nai) visada yra suinteresuoti, nes jie susiję su vykdomÄ ja valdžia ir baudžiamojo persekiojimo vykdymu. Remiantis tokia Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota praktika, teismas, priimdamas galutinį sprendimÄ byloje, negali vadovautis tik policijos pareigÅ«nų, suinteresuotų bylos baigtimi, parodymais.Manoma, jog pažeidimo dienÄ patrulis D. G. neturėjo teisinio pagrindo atlikti matavimų prietaisu, kuriuo buvo matuojamas greitis, todėl matyt ir nebuvo kvalifikuotai atliktas matavimas, nebuvo tinkamai ir iÅ¡ karto įformintas pažeidimas, suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , o atliktas matavimas, jei jis ir buvo padarytas bÅ«tent D.

B. vairuojamam automobiliui, yra neteisėtas. Byloje pateikta matavimo prietaiso „UNIPAR SL 700“ rodmenų išklotinė taip pat neleidžia daryti neginčijamos išvados, kad išklotinė yra būtent to prietaiso, nes prietaiso pavadinimas ir numeris nurodytas ranka, o ne atspausdinti paties prietaiso, taip pat iš išklotinės duomenų negalima spręsti, kad 2016 m. balandžio 9 d., 22 val. 46 min., buvo užfiksuotas būtent D. B. vairuoto automobilio greitis, kadangi išklotinėje nėra užfiksuota automobilį ar jį vairuojantį asmenį identifikuojančių duomenų (kaip yra nustatant stacionariais greičio matuokliais).Kitas dalykas – greičio vidinės atminties duomenų atspausdinimas ir parodymas D.

B. Kelių policijos skyriuje, praėjus po įvykio trijų dienų laikotarpiui. Pateikti duomenys sukėlė pagrįstÄ Ä¯tarimÄ ar tai jo automobilio greitis, nes juose tik baltame popieriaus lape fiksuoti skaičiai ir ranka užraÅ¡ytas prietaiso pavadinimas, tačiau nesimato, kad bÅ«tų užfiksuota kokio tai automobilio, kokiu valstybiniu numeriu pažymėto, rodmenys. Užfiksuotas tik greičio fiksavimo laikas, kuris greičio matavimo prietaise ir vaizdo fiksatoriuje visiÅ¡kai nesutampa.Atsiliepime į D.

B. apeliacinį skundÄ Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko pavaduotojas Harimantas PoÅ¡kevičius praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad sutinka su skundžiamu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimu. Teismas k o n s t a t u o j a : D. B. apeliacinis skundas atmetamas.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ATPK 30211 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde ginčijamos teismo iÅ¡vados dėl D. B. kaltės padarius ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytÄ pažeidimÄ . D. B. įsitikinimu, apylinkės teismas nepagrįstai netikėjo jo ir liudytojų T. K., T. B. paaiÅ¡kinimais ir mano, jog skundžiamas Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimas yra priimtas remiantis prielaidomis, o ne neginčijamų įrodymų visuma.Pagal ATPK 257 straipsnio nuostatas administracinę bylÄ nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248 straipsnis, 257 straipsnis, 284 straipsnis).

Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimu D. B. buvo nubaustas už tai, kad virÅ¡ijo leistinÄ 50 km/h greitį, važiavo 117 km/h greičiu ir leistinÄ greitį virÅ¡ijo 67 km/h. Pažeidimas buvo užfiksuotas rankiniu greičio matuokliu „SL 700“. Nors pažeidimo padarymo metu administracinio teisės pažeidimo protokolas nebuvo suraÅ¡ytas, nes greičio matuoklis iÅ¡sijungė, kai policijos pareigÅ«nai vijosi pažeidėjÄ , tačiau pažeidėjo virÅ¡ytas greitis iÅ¡sisaugojo greičio matuoklio atmintyje.

Minėtas iÅ¡raÅ¡as yra pateiktas byloje, iÅ¡ kurio matyti, kad 2016 m. balandžio 9 d., 22 val. 46 min., buvo užfiksuotas 119 km/h greitis. Ä®vertinus tai, kad greičio matuoklio paklaida yra +/– 2 km/h, todėl į administracinio teisės pažeidimo protokolÄ buvo įraÅ¡yta, jog pažeidėjas važiavo 117 km/h greičiu. Å ias aplinkybes patvirtino ir policijos pareigÅ«nas D. G., kuris tiek savo 2016 m. balandžio 9 d. tarnybiniame praneÅ¡ime, tiek ir apklaustas pirmos instancijos teisme parodė, kad iÅ¡girdęs stiprų garsÄ ir matydamas artėjantį greitai automobilį „Saab“, greičio matavimo prietaisÄ nukreipė į jį ir prietaisas užfiksavo Å¡io automobilio greitį apie 117 km/val.

IÅ¡bėgo į keliÄ ir modamas lazdele stabdė šį automobilį, tačiau jis nestojo. Tuomet sėdo į tarnybinį automobilį, greičio matavimo prietaisÄ numetė kažkur ant sėdynės, ir vijosi pažeidėjÄ . Automobilis „Saab“ sustojo už kokių 100 metrų. Pastebėjo, kad greičio matavimo prietaisas iÅ¡sijungęs. Ä®jungus aparatÄ ekrane rodmenų jau nebÅ«na, užfiksuotas greitis iÅ¡lieka aparato atmintyje. Å ias aplinkybes taip pat patvirtino ir liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas R.

S.. Netikėti greičio matuoklio atmintyje iÅ¡saugotais duomenimis ir policijos pareigÅ«nų parodymai pagrindo nėra. Tuo tarpu apeliaciniame skunde minimi prieÅ¡taravimai tarp policijos pareigÅ«nų parodymų nėra esminiai. Policijos pareigÅ«nų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklÅ«s ir tarpusavyje tapatÅ«s, atitinkantys kitus byloje esančius įrodymus.Vertinant byloje esančio Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos bÅ«rio vado E. B. paraÅ¡u patvirtinto iÅ¡raÅ¡o apie greičio matuoklio užfiksuotus duomenis patikimumÄ , teismo posėdyje buvo apklaustas šį iÅ¡raÅ¡Ä pasirašęs E. B..

Liudytojas patvirtino, kad greičio matavimo prietaiso atminties duomenis iÅ¡imti gali tik bÅ«rio vadai, o įvykio diena E. B. buvo poilsio diena, todėl duomenys buvo iÅ¡imti tik 2016 m. balandžio 11 d. Å ias aplinkybes patvirtino ir apklaustas Marijampolės apskrities VPK atstovas M. M., kuris parodė, kad pareigÅ«nai greičio matavimo prietaisus tikrina kartÄ per savaitę. Kompiuterinės programos pagalba iÅ¡imami duomenys iÅ¡ prietaiso atminties, tada sutikrinami duomenys ar suraÅ¡yti visi protokolai. Å iuos duomenis pagal Marijampolės AVPK virÅ¡ininko įsakymÄ iÅ¡ atminties iÅ¡imti gali tik bÅ«rių vadai.

Kiti pareigÅ«nai tokios teisės neturi. Apeliaciniame skunde teigiama, kad matavimo prietaiso „UNIPAR SL 700“ rodmenų iÅ¡klotinė neleidžia daryti neginčijamos iÅ¡vados, kad iÅ¡klotinė yra bÅ«tent to prietaiso, nes prietaiso pavadinimas ir numeris nurodytas ranka, o ne atspausdintas paties prietaiso. Tačiau pažymima, kad liudytoju apklaustas Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos bÅ«rio vadas E. B. paaiÅ¡kino, jog matavimo prietaiso atminties iÅ¡raÅ¡e ranka užraÅ¡ytas prietaiso pavadinimas todėl, kad kompiuterinė programa iÅ¡duodama dalį atminties ant iÅ¡raÅ¡o nepažymi aparato modelio, todėl asmuo, kuris iÅ¡ima tokį iÅ¡raÅ¡Ä , jame pažymi matuoklio modelį ir pasiraÅ¡o, tuo patvirtindamas duomenų tikrumÄ .

Kadangi matavimo prietaiso atminties išrašas yra pasirašytas, todėl konstatuojama, kad abejoti jo patikimumu nėra pagrindo.Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama ir tai, kad greičio fiksavimo laikas greičio matavimo prietaise ir vaizdo fiksatoriuje visiškai nesutampa. Tačiau šiame kontekste pažymima, jog liudytojas E. B. paaiškino, kad vaizdo įrašymo įrangai neatliekama patikra. Dėl šios įrangos kokybės fiksuojamas netikslus laikas. Tuo tarpu tikslus laikas yra greičio matavimo prietaisu užfiksuotas laikas.

Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog vien tai, kad vaizdo įrašymo įrangoje fiksuojamas laika nėra sureguliuotas, nepaneigia paties vaizdo įrašo patikimumo ir jame užfiksuotų aplinkybių.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat neigia savo kaltę dėl ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo tvirtindamas, kad viršijo greitį, tačiau neigia, jog galėjo važiuoti tokiu dideliu 117 km/h greičiu. D. B. teigia, jog buvo sustojęs prie šviesoforo, esančio 80-100 metrų atstumu nuo tos vietos, kur policijos pareigūnai matavo greitį, todėl negalėjo pasiekti tokio didelio greičio su standartinio modelio „SAAB 9-3“ markės automobiliu.

D. B. taip pat nurodo, jog prie sankryžos šalia jo buvo sustojęs ir kitas automobilis. Nors šias aplinkybes patvirtino apklausti liudytojai T. K. ir T. B., tačiau atkreipiamas dėmesys, kad minėti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi jie yra pažįstami su D. B. ir pažeidimo padarymo metu važiavo kartu su juo. Be to, tokia versija nėra patvirtinta jokiais kitais bylos duomenis. Tuo tarpu iš byloje esančio vaizdo įrašo, kuris buvo fiksuojamas iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, matyti, jog pravažiuojant pro policijos automobilį, greta D.

B. automobilio nevažiavo kitas automobilis. Kitas automobilis, kurį, tarp kitko, D. B. aplenkė kur kas anksčiau ir tai padarė pro dešinę lenkiamo automobilio pusę, tik vėliau pravažiavo už pažeidėjo automobilio ir jo greitis buvo akivaizdžiai mažesnis. Versija, jog D. B. buvo sustojęs prie šviesoforo, esančio 80-100 metrų atstumu nuo tos vietos, kur policijos pareigūnai matavo greitį, todėl negalėjo pasiekti tokio didelio greičio, laikoma gynybinio pobūdžio ir atmetama.

Å i versija nėra nauja. JÄ apeliantas pateikė ir apylinkės teisme, Å¡i versija buvo patikrinta ir pagrįstai pirmos instancijos teismo atmesta. Kaip pažymėjo pirmos instancijos teismas, Å¡i aplinkybė niekuo nepatvirtinta, tai neužfiksuota vaizdo registratoriumi, to nepatvirtino ir policijos pareigÅ«nai, todėl pagrįstai konstatuota, kad D. B. įsibėgėjo iÅ¡ daug didesnio atstumo, o ne nuo Å¡viesoforo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai iÅ¡vadai dėl D.

B. kaltės padaryti, todėl skundo argumentas, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo paÅ¡alinti byloje esantys prieÅ¡taravimai, atmestinas kaip nepagrįstas. Atkreipiamas dėmesys, kad įrodinėjimo procesas negali bÅ«ti begalinis – įrodymų turi bÅ«ti surenkama tiek, jog jų pakaktų padaryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltės ar nekaltumo. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, kad D. B. padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 124 straipsnio 6 dalyje.

Pasisakant dėl D. B. skirtos nuobaudos pažymima, kad ATPK 30 straipsnyje numatyta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimÄ yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , nustatytose ribose, tiksliai laikantis Å¡io kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.Už ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytÄ pažeidimÄ asmeniui gali bÅ«ti skiriama bauda nuo dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynių iki keturių Å¡imtų trisdeÅ¡imt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki Å¡eÅ¡ių mėnesių.Skirdamas nuobaudÄ pirmos instancijos teismas įvertino, kad D.

B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rÅ«Å¡ies administracinis teisės pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Teismas taip pat įvertino tai, jog pažeidėjas daugiau nei dvigubai virÅ¡ijo leistinÄ greitį miesto ribose, prie gyvenamųjų namų. Taigi, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pagrįstai skyrė didesnę negu sankcijos vidurkis bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu didesniam negu vidurkis terminui (350 Eur baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams).AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

D. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                                            RamÅ«nas Antanavičius