44702f1e-840d-4c6f-9ea4-3a8fbbf1c4e7 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1818-324/2019 Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00647-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.2.13; 3.3.2.5 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A.

M. ieÅ¡kinį atsakovui V. M. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir atsakovo V. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, dalyvaujant iÅ¡vadÄ byloje teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui Å akių rajone. Teismas n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl atsakovo kaltės, pripažinti 0,0491 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe, po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti pavardę „M.“.

2. Atsakovas pateikė ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės, priteisti ieÅ¡kovei asmeninėn nuosavybėn nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 72 595,71 Eur piniginę kompensacijÄ už tai, kad ieÅ¡kovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka didesnė turto dalis natÅ«ra, kompensacijÄ už tai, kad bendro gyvenimo metu buvo pagerintas nekilnojamasis turtas atsakovo lėšomis; nustatyti sÅ«naus D.

M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kovu; iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti materialinį iÅ¡laikymÄ vaikui po 215 Eur periodinėmis piniginėmis iÅ¡mokomis, mokamomis kas mėnesį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo iki vaiko pilnametystės; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 3. 2019 m. rugpjūčio 26 d. teismo nutartimis pagal Å¡iuos ieÅ¡kinius iÅ¡keltos civilinės bylos Nr. 2-5711-443/2019 ir Nr. e2-6011-443/2019 sujungtos į vienÄ , paliekant bylos numerį e2-6011-443/2019.

A. M. nustatyta ieškovės procesinė padėtis, V. M. – atsakovo.

4. IeÅ¡kovė 2019 m. liepos 29 d. teismui pateikė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nustatant jos siÅ«lomÄ laikinÄ atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi D. M. tvarkÄ : atsakovė bendrauja su sÅ«numi kiekvieno kalendorinio mėnesio lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grÄ Å¾indama vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 18 val., taip pat kiekvieno kalendorinio mėnesio ketvirtÄ savaitę nuo pirmadienio iki sekmadienio, pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos pirmadienį 18 val. ir grÄ Å¾indama į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 18 d.

5. Nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartimi laikina atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarka nebuvo nustatyta. Å alys nesutaria dėl jos bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkos – Å¡iuo metu ribojama atsakovės galimybė bendrauti su vaiku, nes ieÅ¡kovas sudaro tam kliÅ«tis, yra prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs atsakovės atžvilgiu, savo veiksmais siekia atitolinti mažametį sÅ«nų nuo motinos; tikėtina, jog atsakovei vėl mėginant pasimatyti su nepilnamečiu sÅ«numi, bus sukurtos netinkamos sÄ lygos bendrauti, dalyvaus paÅ¡aliniai asmenys, bus kviečiami policijos pareigÅ«nai, vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai.

Susiklosčiusi situacija pažeidžia vaiko interesus matytis su motina ir motinos teisę bendrauti su sÅ«numi, motinos ir vaiko bendravimas tokiomis sÄ lygomis yra vaikÄ gÄ sdinantis ir traumuojantis, kenkia nepilnamečio interesams. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. liepos 31 d. nutartimi praÅ¡ymÄ patenkino iÅ¡ dalies. Nustatė, kad nuo 2019 m. liepos 31 d. atsakovė su nepilnamečiu sÅ«numi D. M. bendrauja vaiko laikinoje gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant vaiko tėvui arba kitam, laikinojoje vaiko gyvenamojoje vietoje vaikÄ prižiÅ«rinčiam ir vaikui artimam asmeniui, kiekvieno kalendorinio mėnesio lyginių savaičių savaitgaliais – Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį nuo 9.00 val. iki 19.00 val. ir kiekvieno kalendorinio mėnesio ketvirtÄ savaitę – nuo pirmadienio iki sekmadienio nuo 9.00 val. iki 19.00 val.;

šalių susitarimu nepilnamečio sūnaus laikinojoje gyvenamojoje vietoje motinos susitikimai su vaiku gali būti organizuojami ir dažniau šalių suderintomis dienomis ir valandomis.

7. Nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog tėvams nepavyksta susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, siekiant iÅ¡vengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesÄ bendrauti ir matytis su abiem tėvais, taip užtikrinant jam stabilumo ir saugumo jausmus, bylos nagrinėjimo metu yra bÅ«tina laikinai, kol bus iÅ¡nagrinėta byla ir įsiteisės teismo sprendimas, sureguliuoti Å¡iÄ situacijÄ . Atsakovės praÅ¡oma nustatyti laikinoji bendravimo tvarka nepažeidžia vaiko ir tėvų interesų siekiant, kad bÅ«tų iÅ¡saugotas motinos ir nepilnamečio vaiko fizinis ir emocinis ryÅ¡ys, užkirstas kelias tokio ryÅ¡io nutrÅ«kimui ar susilpnėjimui, kad motina galėtų įgyvendinti ne tik savo teises, bet ir pareigas vaiko atžvilgiu.

Vaiko laikinoji gyvenama vieta teismo nutartimi nustatyta kitoje, nei gyvena jo motina, valstybėje, todėl atsakovės pageidaujama bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, jos intensyvumas, atsižvelgiant į labai jaunÄ vaiko amžių bei laikinosios bendravimo tvarkos pobÅ«dį, nors iÅ¡ esmės ir yra pagrįsta, turi bÅ«ti įvertinta ir atsakovės nuolatinės gyvenamosios bei darbo vietų buvimo aspektu. Teismas sprendė, kad yra reali grėsmė, jog atsakovė, nepaisydama 2019 m. liepos 16 d. teismo nutartimi nustatyto draudimo, nepilnametį sÅ«nų D.

M. gali iÅ¡sivežti į NorvegijÄ nuolatiniam gyvenimui, dėl to 2019 m. liepos 16 d. nutarties vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas, taip pat kiltų grėsmė ieÅ¡kovo atžvilgiu priimtam galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui. III. Atskirojo skundo argumentai 8. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – nustatyti ieÅ¡kovės pasiÅ«lytÄ bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ .

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Atsakovo reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas, nes jame nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, joms patvirtinti nepateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, o pateikti įrodymai neatitinka įrodymų pakankamumo taisyklės. Manipuliuodamas faktine situacija, atsakovas jÄ pateikė neobjektyviai, imituodamas, jog motina paliko nepilnametį vaikÄ ir iÅ¡vyko gyventi į užsienį, yra smurtautoja, su kuria vaikas negali augti ir kt. Visos jo ieÅ¡kinyje nurodomos faktinės aplinkybės yra iÅ¡kreiptos, siekiant teismu pasinaudoti kaip įrankiu — manipuliuoti atsakovo santykiais su ieÅ¡kove, uždrausti jai matytis su nepilnamečiu sÅ«numi dėl atsakovo savanaudiÅ¡kų paskatų.

Tokiais savo veiksmais jis aktyviai siekia nutraukti atsakovės bendravimÄ su nepilnamečiu sÅ«numi. 8.2. Teismas neatsižvelgė ir nevertino ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių apie atsakovo aktyvius veiksmus siekiant uždrausti ieÅ¡kovei bendrauti, apie netinkamos bendravimui aplinkos sukÅ«rimÄ . IeÅ¡kovės bendravimas su nepilnamečiu sÅ«numi laikinoje gyvenamojoje vietoje yra žalingas ir vaikui kenkia – ieÅ¡kovei atvykus bendrauti, atsakovas ir jo giminaičiai sukuria prieÅ¡iÅ¡kÄ aplinkÄ , kurioje vyksta konfliktai, juos spręsti kviečiami policijos pareigÅ«nai, vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai.

Å alių sÅ«nus yra vienerių metų amžiaus neturintis kÅ«dikis, kuris nesupranta tokių įvykių priežasties, tačiau puikiai jaučia tėvo ir motinos stresÄ , suvokia, kad vyksta konfliktas, kai atsakovas piktai kalba su ieÅ¡kove, ant jos Å¡aukia, bando jÄ iÅ¡varyti iÅ¡ namų. Vaikas jau po keliolikos minučių, praleistų tokioje aplinkoje, pasidaro neramus, aiÅ¡kiai jaučiasi nesaugus, pradeda verkti ir ieÅ¡kovei nelieka nieko kito, kaip tik nutraukti susitikimÄ ir iÅ¡vykti, siekiant apsaugoti sÅ«nų nuo neigiamo psichologinio poveikio. 8.3.

Teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei įrodymus dėl ieÅ¡kovės darbo ir gyvenamosios vietos, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, jog yra reali grėsmė, kad ieÅ¡kovė gali iÅ¡vežti nepilnametį sÅ«nų į NorvegijÄ nuolatiniam gyvenimui. IeÅ¡kovė gyvena ir dirba Norvegijoje, gyvena nuosavybės teise priklausančiame name su sÅ«numi A. D.. IeÅ¡kovė dažnai bÅ«na Lietuvoje, kad galėtų susitikti su nepilnamečiu sÅ«numi, vesti bylÄ teisme. Ji aiÅ¡kiai supranta ir neketina pažeisti teismo draudimo iÅ¡vežti nepilnametį sÅ«nų iÅ¡ Lietuvos.

Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų netinkamÄ ieÅ¡kovės elgesį su nepilnamečiu sÅ«numi ar bandymÄ be tėvo žinios iÅ¡vežti vaikÄ Ä¯ užsienį. IeÅ¡kovė nebuvo nupirkusi bilietų į NorvegijÄ sau ir nepilnamečiui sÅ«nui, sÅ«nus A. D. gyvena ieÅ¡kovės namuose, o ne pas globėjus, Norvegijoje nevyksta jokie teisminiai procesai, susiję su vaikų teisių pažeidimais, Norvegijos vaiko teisių tarnyba neturi pagrindo paimti nepilnametį sÅ«nų iÅ¡ ieÅ¡kovės Å¡eimos.

9. Atsakovas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 9.1. IeÅ¡kovė jau daugiau kaip mėnuo yra iÅ¡vykusi į NorvegijÄ , nebendrauja su sÅ«numi, todėl nėra jokios tikimybės, kad bendravimas su vaiku bus vykdomas. Ji nepateikė įrodymų apie tai, kad galės atvykti ir bendrauti su vaiku. IeÅ¡kovė turėtų siÅ«lyti realiÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , kuriÄ galėtų įgyvendinti Norvegijoje dirbantis asmuo, nes kitaip laikinosios apsaugos priemonės netenka prasmės ir užtikrinimo funkcijos.

IeÅ¡kovė kelia konfliktines situacijas, o ne ieÅ¡ko galimybės, kaip sutarti su tėvu, kaip geriausiu vaikui bÅ«du bendrauti su juo. 2019 m. liepos 18 d. atvykusi į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ji garsiai rėkavo, konfliktavo su sutuoktinio giminaičiais, iÅ¡ jos pusės buvo vartojamas psichologinis ir psichinis smurtas. 9.2. Atsakovas nesiekia riboti vaiko bendravimo su motina. Tarp tėvų bÅ«ta nesutarimų dėl bendravimo vietos, laiko, eigos, tačiau ne dėl pačios bendravimo teisės. 9.3. Nesutinka, kad Å¡iuo metu motinai bÅ«tų numatyta teisė pasiimti vaikÄ pas save savaitei.

Vaikas yra mažas, neturi ryÅ¡io su motina, todėl teisės jį pasiimti su savimi suteikimas yra per ankstyvas. Motinai pabendravus su vaiku, užtikrinus, kad vaikui nebus streso su ja bÅ«ti, palaipsniui bÅ«tų galima didinti bendravimo apimtį. 9.4. Atsakovė yra Å«maus bÅ«do, netinkamai įgyvendina tėvų valdžiÄ kito savo vaiko A. D. atžvilgiu. Tikėtina, kad ir su Å¡alių vaiku bus netinkamai elgiamasi, kad jam bus sukurta nesaugi aplinka. 9.5. IeÅ¡kovė nesugeba prižiÅ«rėti vaiko. Kai atsakovas buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos į NorvegijÄ uždarbiauti, ieÅ¡kovės prižiÅ«rimas vaikas nugulėjo galvos Å¡onÄ ; motinai buvo rekomenduota kalbinti ir maitinti vaikÄ iÅ¡ deÅ¡inės pusės, skatinti gulėjimÄ ant pilvo.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis). Dėl naujų įrodymų priėmimo 12. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė gyvenamosios vietos deklaracijÄ , praneÅ¡imÄ apie registruotÄ persikraustymÄ , patvirtinimÄ apie registruotÄ tėvų atsakomybę, vaiko teisių apsaugos tarnybos praneÅ¡imÄ apie nutartį byloje dėl ieÅ¡kovės sÅ«naus A.

D., sÄ skaitos informacijÄ , Å¡alių susiraÅ¡inėjimÄ , sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , gimimo liudijimÄ , A. D. laiÅ¡kÄ , darbdavio charakteristikÄ , pajamų deklaracijÄ .

13. Atsakovas su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ teismui pateikė savo 2019 m. liepos 19 d. pareiÅ¡kimÄ dėl vaiko teisių apgynimo, adresuotÄ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui; medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä /siuntimÄ ; Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ .

14. Å ių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį Å¡eimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais Å¡alys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo argumentų įvertinimui, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principÄ (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), į tai, kad bylos procesas raÅ¡ytinis, siekiant jÄ iÅ¡nagrinėti visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai, priimtinas atsakovo pateiktas 2019 m. liepos 19 d. pareiÅ¡kimas dėl vaiko teisių apgynimo, medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as/siuntimas.

Kitų su atskiruoju skundu ir su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateiktų įrodymų priėmimo klausimas nespręstinas, nes jie byloje yra jau priimti. Dėl bendravimo su vaikų tvarkos nustatymo 15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose be kitų tikslų prioritetiÅ¡kai yra siekiama užtikrinti tinkamÄ nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugÄ , taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iÅ¡ jų interesų sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo iÅ¡laikymo ir kt.

Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, o taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.

16. CK 3.156 straipsnis numato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ ; minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK3.175 straipsnio 2 dalis).

17. Sutiktina su apeliante, kad esant šalių nesutarimams, ieškovės bendravimas su nepilnamečiu vaiku atsakovo gyvenamoje vietoje provokuotų (ir provokuoja) šalių konfliktus. Toks bendravimas kenktų vaiko, kuriam yra vos vieneri metai, interesams.

18. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad abi Å¡alys siekia nutraukti santuokÄ dėl kito sutuoktinio kaltės. Savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose jos kaltina viena kitÄ dėl santuokos iÅ¡irimo priežasčių, o iÅ¡ Å¡alių tarpusavio susiraÅ¡inėjimo žinutėmis, pateikto su praÅ¡ymu nustatyti laikinÄ bendravimo tvarkÄ , galima daryti preliminariÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas, su kuriuo nustatyta laikina vaiko gyvenamoji vieta, demonstruoja aiÅ¡kiÄ padėties Å¡eimininko pozicijÄ , ieÅ¡kovei siekiant bendrauti su vaiku (atsakovas:

„tu taikstaisi prie manęs“, „aš pasakau, kada gali ir kada negali matytis“, „atvažiuosi, būsi vėl išprašyta, tau aiškiai pasakiau savaitgalį vaiko nematysi ir nebetrukdyk, man savaitgalis“; ieškovė: „aš turiu teisę matytis su vaiku, tu man neleidi. Tu turi leisti matytis su vaiku, nes taip parašyta juodai ant balto. Matytis su vaiku tavo nurodytoje vietoje, o čia ne mano problema, kad tavo mamai nepatinka ar tau, rytoj būsiu 15 val.“; atsakovas: „Tau atsakau būsi tada vėl būsi ir išprašyta ir išprašyta policijos, aiškiai atsakau ar ne“).

19. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad ieÅ¡kovės bendravimas su sÅ«numi atsakovo gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant atsakovui arba kitam laikinoje vaiko gyvenamojoje vietoje vaikÄ prižiÅ«rinčiam ir vaikui artimam asmeniui, bÅ«tų ne tik nevisavertis, bet ir sunkiai įvykdomas (pažymėtina, kad jokie kiti asmenys nėra nagrinėjamos bylos dalyviais). Pastebėtina ir tai, jog apeliacine tvarka vertinamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nėra pasisakęs apie grėsmę vaiko interesams dėl nepriežiÅ«ros iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės, konstatavo motinos lygiaverčio bendravimo su sÅ«numi bÅ«tinybę, todėl atmestini su Å¡alių sÅ«naus priežiÅ«ra susiję atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai. Atsakovo nuostatos patvirtina apeliantės teiginius apie ginčijamos laikinosios apsaugos nesuderinamumÄ su motinos ir vaiko interesais bei laikinos bendravimo tvarkos įgyvendinimo problematiÅ¡kumÄ .

20. KritiÅ¡kai vertintina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie bendravimo vietos ribojimÄ dėl realios vaiko iÅ¡vežimo į NorvegijÄ grėsmės. Tai, kad ieÅ¡kovė gyvena Norvegijoje, Å¡ios grėsmės egzistavimo savaime nereiÅ¡kia. Pirma, Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. liepos 16 d. nutartimi nustatė Å¡alių sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu, uždraudė ieÅ¡kovei iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos iÅ¡vežti sÅ«nų į užsienį, Å¡i nutartis įsiteisėjo apeliacinės instancijos teismui priėmus 2019 m. spalio 29 d. nutartį.

Antra, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų ieÅ¡kovės bandymus be tėvo žinios iÅ¡vežti vaikÄ Ä¯ užsienį. Kita vertus, jei toks ginčas ir kiltų, jis patektų į 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų reglamentavimo sritį. Pagal 1980 m. Hagos konvencijos 16 straipsnį, gavusi praneÅ¡imÄ apie neteisėtÄ iÅ¡vežimÄ ar laikymÄ , nurodytÄ Hagos konvencijos 3 straipsnyje, susitariančiosios valstybės, į kuriÄ vaikas yra iÅ¡vežtas arba kurioje jis laikomas, teismo ar administracinė institucija nesprendžia dėl vaiko globos teisių iÅ¡ esmės, kol nenustatoma, kad vaikas neturi bÅ«ti grÄ Å¾inamas pagal Hagos konvencijÄ , arba sprendžia dėl globos teisių iÅ¡ esmės tik tada, jei per protingumo kriterijų atitinkantį laikotarpį nuo minėto praneÅ¡imo gavimo dienos nepateikiamas praÅ¡ymas pagal Å¡iÄ KonvencijÄ .

21. Vadovaudamasis nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad spręsdamas ginčo klausimÄ pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog nagrinėjama Å¡eimos byla, kurioje jis turi pareigÄ veikti aktyviai (CPK 376 straipsnis). PraÅ¡ymÄ dėl laikinos vaiko bendravimo su motina tvarkos nustatymo teismas iÅ¡nagrinėjo raÅ¡ytinio proceso tvarka, neiÅ¡klausęs Å¡alių paaiÅ¡kinimų, negavęs atitinkamų vaiko teisių apsaugos institucijos skyrių iÅ¡vadų nurodytu klausimu, neiÅ¡siaiÅ¡kinęs, kur yra ar galėtų bÅ«ti vieta, kurioje ieÅ¡kovė pageidauja bÅ«ti su vaiku bendravimo metu, nenustatęs, kokios sÄ lygos ten vaikui bÅ«tų sudarytos, netyręs, ar ieÅ¡kovė bus pajėgi realizuoti pageidaujamÄ bendravimÄ atsižvelgiant į jos gyvensenos (darbo) Norvegijoje pobÅ«dį (tam turėtų grįžti į LietuvÄ kas antrÄ savaitgalį ir čia bÅ«ti visÄ vienÄ savaitę), ir kt.

Nenustatęs ir neįvertinęs laikinosios apsaugos taikymui aktualių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas ginčo klausimÄ iÅ¡sprendė formaliai, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis panaikintina ir praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduotinas iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Virginija Gudynienė