446f1d0c-7e4f-4f31-a770-0d3766e02c8d · Alytaus apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-27-297/2020 Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00053-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.3; 21.10.4 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. kovo 4 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Danguolė Urbanavičienė, sekretoriaujant Vismantei Valentaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. G., teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka iÅ¡nagrinėjo S. G. skundÄ dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2020 m. sausio 6 d. sprendimo atsisakyti grÄ Å¾inti teisę vairuoti transporto priemones.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mams skundÄ dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Kelių policijos skyriaus virÅ¡ininko Raimondo Virkučio 2020 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. 52-ANR_K-77-2020, kuriuo atsisakyta pareiÅ¡kėjui grÄ Å¾inti teisę vairuoti transporto priemones, nesuėjus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytam terminui.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 2020 m. sausio 3 d. jis kreipėsi į InstitucijÄ su praÅ¡ymu grÄ Å¾inti jam teisę vairuoti transporto priemones. 2020 m. sausio 6 d. jis gavo Institucijos sprendimÄ , kuriuo jo praÅ¡ymas buvo netenkintas ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 punktu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 (2015 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 1V-100 red.) patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) 22 punktu, atsisakyta grÄ Å¾inti jam teisę vairuoti transporto priemones, nesuėjus Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – ir SEAKÄ®) nustatytam 10 metų terminui.

PareiÅ¡kėjas su tokiu Institucijos sprendimu nesutinka. Nurodo, kad jis įvykdė visas sÄ lygas, bÅ«tinas norint susigrÄ Å¾inti teisę vairuoti transporto priemones, t. y. VÄ® „Regitra“ iÅ¡laikė vairavimo teorijos ir praktinį egzaminus, pasitikrino sveikatÄ , sumokėjo už administracinius teisės pažeidimus jam paskirtas baudas; teisės vairuoti atėmimo laikotarpiu nepadarė jokių naujų teisės pažeidimų, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Teisė vairuoti transporto priemones jam bÅ«tina, nes jo darbovietė yra toli nuo namų, be to, neturėdamas Å¡ios teisės, jis negali gauti geriau apmokamo darbo.

Mano, kad Institucijos sprendimas negrÄ Å¾inti jam teisės vairuoti transporto priemones yra neteisėtas, pažeidžia jo teises, saugomas Konstitucijos. Jam žinoma, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui jau yra pateikti praÅ¡ymai dėl teisės normos, kuria vadovaujasi Institucija, t. y. SEAKÄ® 24 straipsnio 7 dalies atitikties Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjas prašė skundžiamÄ Institucijos sprendimÄ panaikinti arba sustabdyti ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡aiÅ¡kinti, ar SEAKÄ® 24 straipsnio 7 dalies nuostatos, kad asmeniui, iÅ¡ kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimÄ bÅ«damas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inama ne anksčiau kaip po 10 metų, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatoms, konstituciniam teisinės valstybės principui (b. l. 2–3).

Institucija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriame nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime pažymėjo, kad teisės vairuoti transporto priemones suteikimo, atėmimo ir grÄ Å¾inimo klausimus reglamentuoja SEAKÄ® bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Nagrinėjant pareiÅ¡kėjo S. G. praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti jam teisę vairuoti transporto priemones, buvo įvertintas jo padarytų teisės pažeidimų atitikimas SEAKÄ® 24 straipsnio nuostatoms ir priimtas sprendimas atsisakyti grÄ Å¾inti teisę vairuoti transporto priemones.

Toks sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. S. G. teisė vairuoti transporto priemones už vairavimÄ esant neblaiviam buvo atimta du kartus, t. y. 2016 m. birželio 21 d. Å alčininkų rajono apylinkės teismo nutarimu ir 2016 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas grÄ Å¾inti jam teisę vairuoti buvo netenkintas, nes nuo paskutinio nutarimo atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo dienos nebuvo praėjęs SEAKÄ® 24 straipsnio 7 dalyje nustatytas 10 metų terminas.

Pagal SEAKÄ® 22 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų įgyti teisę vairuoti transporto priemones, yra reikalavimas nustatyta tvarka iÅ¡laikyti egzaminÄ ir turėti vairuotojo pažymėjimÄ . Å i teisė asmeniui negali bÅ«ti suteikiama, jei nėra pasibaigęs teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, įstatymų nustatyta tvarka paskirtas asmeniui už Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimus. SEAKÄ® 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmeniui, iÅ¡ kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl teisės pažeidimo padarymo vieneriems metams ir ilgiau, teisė vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inama tik pasibaigus Å¡ios teisės atėmimo laikui ir perlaikius egzaminÄ .

IÅ¡ Å¡io teisinio reguliavimo matyti, kad teisės vairuoti transporto priemones suteikimas (įgijimas) ir Å¡ios teisės sugrÄ Å¾inimas yra skirtingos teisinės kategorijos. Teisės vairuoti transporto priemones suteikimas yra pirminis veiksmas, o Å¡ios teisės sugrÄ Å¾inimas yra pasekmė prieÅ¡ tai įvykusio teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tai lemia, kad teisės vairuoti transporto priemones suteikimas (įgijimas), Å¡ios teisės atėmimas bei jos sugrÄ Å¾inimas teisine prasme yra skirtingi įvykiai, kurie seka vienas paskui kitÄ ir, kaip taisyklė, laike nesutampa.

Tokiu būdu SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalies nuostatų taikymas pareiškėjo atžvilgiu nėra jo dvigubas nubaudimas. Institucija pažymėjo, kad Konstituciniame Teisme yra priimtas nagrinėti Telšių apylinkės teismo prašymas Nr. 1B-9/2019 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalis, todėl papildomas kreipimasis tuo pačiu klausimu būtų perteklinis ir nemotyvuotas, kadangi pripažinus, jog SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalies nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei šias nuostatas panaikinus ar pakeitus, S. G.

įgys teisę kreiptis į InstitucijÄ dėl priimto sprendimo peržiÅ«rėjimo ir teisės vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inimo (b. l. 19–21). Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas S. G. palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti skunde nurodytų aplinkybių pagrindu. Papildomai paaiÅ¡kino, kad jis buvo du kartus baustas administracine nuobauda už vairavimÄ esant neblaiviam ir jam buvo atimta teisė vairuoti, t. y. 2016 m. birželio 21 d. Å alčininkų rajono apylinkės teismo nutarimu teisė vairuoti transporto priemones atimta 1 metams, o 2016 m. birželio 22 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu – 2 metams 1 mėnesiui. Specialiosios teisės atėmimo terminas baigėsi 2019 m. liepos mėn. Per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį jis naujų teisės pažeidimų nepadarė. Pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, jis ėmėsi veiksmų susigrÄ Å¾inti vairuotojo pažymėjimÄ â€“ gavo sveikatos žinių atestavimo pažymėjimÄ , iÅ¡klausė papildomo vairuotojų mokymo kursus ir VÄ® „Regitra“ perlaikė teorinį bei praktinį vairavimo egzaminÄ .

Tačiau Institucija skundžiamu sprendimu atsisakė grÄ Å¾inti jam teisę vairuoti transporto priemones. Mano, kad toks sprendimas yra neteisėtas, nes taip jis yra antrÄ kartÄ baudžiamas už tuos pačius pažeidimus, todėl Institucijos sprendimas turi bÅ«ti panaikintas ir teisė vairuoti transporto priemones jam grÄ Å¾inta. Skundas atmestinas. Teisės vairuoti transporto priemones suteikimo, atėmimo ir grÄ Å¾inimo sÄ lygas bei tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas bei su jo įgyvendinimu susijęs teisės aktas – Teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos apraÅ¡as.

SEAKÄ® 24 straipsnio 7 dalyje (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-360 redakcija, įsigaliojusi 2014 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad asmeniui, iÅ¡ kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimÄ bÅ«damas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inama ne anksčiau kaip po 10 metų. Teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. 1V-418 (2015 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 1V-100 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. vasario 20 d.), 17 punkte nurodyta, kad jei nustatoma, kad teisės vairuoti atėmimo terminas nepasibaigė ar nebuvo sutrumpintas, nepraėjo 10 metų nuo paskutinio nutarimo atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo (kai teisė vairuoti buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimÄ bÅ«damas neblaivus arba apsvaigęs, ar teisė vairuoti pagal įstatymus buvo atimta tris kartus), pareiÅ¡kėjas nepateikė ApraÅ¡o 12 punkte nurodytų dokumentų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas atitinka bÅ«tinas teisės vairuoti grÄ Å¾inimo sÄ lygas, neiÅ¡laikė egzamino (ApraÅ¡o 12.5 ir 13 punktuose nustatytu atveju), policijos įstaigos įgaliotas pareigÅ«nas ar VÄ® „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimÄ atsisakyti grÄ Å¾inti teisę vairuoti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Institucija 2020 m. sausio 6 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo S. G. praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti teisę vairuoti transporto priemones. Sprendimas grindžiamas tuo, kad S. G. buvo du kartus atimta teisė vairuoti transporto priemones už tai, kad jis vairavo bÅ«damas neblaivus, ir nuo paskutinio nutarimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo 10 metų, taigi, yra nesuėjęs SEAKÄ® 24 straipsnio 7 dalyje nustatytas 10 metų terminas (b. l. 15). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Sigitas G.

Å . rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarimu nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį už vairavimÄ transporto priemonės esant neblaiviam, kai nustatytas lengvas (0,46 promilių) girtumas, 289 Eur bauda ir jam atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 metams. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarimu pareiÅ¡kėjas S. G. nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį už vairavimÄ transporto priemonės esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis (1,65 promilių) girtumas, 700 Eur bauda ir jam atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams 1 mėnesiui (b. l. 22–26).

Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu priimtas 2016 m. birželio 21 d. teismo nutarimas įsiteisėjo 2016 m. liepos 12 d., o 2016 m. birželio 22 d. nutarimas įsiteisėjo 2016 m. liepos 13 d. Taigi, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas S. G. neblaivus padarė teisės pažeidimus, t. y. vairavo transporto priemones bÅ«damas neblaivus, už kÄ iÅ¡ jo du kartus buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, ir tai įvyko galiojant SEAKÄ® ir ApraÅ¡o normoms, kurios numatė papildomus apribojimus (10 metų terminÄ ) grÄ Å¾inant teisę vairuoti transporto priemones.

Nustačius tokias faktines aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Institucija visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, jog pareiÅ¡kėjas S. G. neatitinka SEAKÄ® 24 straipsnio 7 dalyje imperatyviai nustatytų sÄ lygų, todėl atsisakė grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui teisę vairuoti transporto priemones. Laikytina, kad Institucijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. PareiÅ¡kėjas, ginčydamas Institucijos 2020 m. sausio 6 d. sprendimÄ , teigia, kad tai yra jo antras nubaudimas už tuos pačius teisės pažeidimus, todėl Institucijos sprendimas pažeidžia jo Konstitucijos saugomas teises.

Tuo pagrindu pareiÅ¡kėjas prašė teismÄ kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡aiÅ¡kinti, ar SEAKÄ® 24 straipsnio 7 dalis neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatoms, konstituciniam teisinės valstybės principui. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo tinklapyje skelbiamos informacijos matyti, kad Konstitucinis teismas 2019 m. birželio 17 d. priėmė nagrinėti TelÅ¡ių apylinkės teismo praÅ¡ymÄ Nr. 1B-9/2019 iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieÅ¡tarauja SEAKÄ® 24 straipsnio 7 dalis (2013 m. birželio 13 d.

įstatymo Nr. XII-360 redakcija), taip pat 2019 m. rugpjūčio 28 d. priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymas Nr. 1B-16/2019 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 5 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams neprieštarauja SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalis (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-360 redakcija). Vadinasi, galima teigti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas, ištyręs minėtus prašymus, spręs ir išaiškins, ar pareiškėjo skundo nagrinėjimui aktualaus teisės akto – SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 5 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.

Administracinių nusižengimų bylos turi bÅ«ti nagrinėjamos greitai ir objektyviai, turi bÅ«ti vadovaujamasi teisingo proceso ir operatyvumo principais (ANK 563, 564 straipsniai). Tuo vadovaudamasis teismas sprendžia, kad yra netikslinga teikti Konstituciniam Teismui dar vienÄ analogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ , todėl pareiÅ¡kėjo S. G. praÅ¡ymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ netenkinamas. Kartu teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra administracinė nuobauda asmeniui už jo padarytÄ teisės pažeidimÄ ; paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu asmuo praranda teisę vairuoti transporto priemones ir nuobaudos galiojimo metu negali nustatyta tvarka susigrÄ Å¾inti teisės vairuoti transporto priemones; tik pasibaigus paskirtos nuobaudos galiojimo laikui, asmuo įgyja teisinę galimybę susigrÄ Å¾inti teisę vairuoti transporto priemones, kuri gali bÅ«ti sugrÄ Å¾inta tik nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

Taigi, teisės vairuoti transporto priemones sugrÄ Å¾inimas yra ne nuobauda, o teisinė pasekmė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, todėl Å¡ios teisė grÄ Å¾inimo apribojimas nelaikytinas antrÄ kartÄ skiriama administracine nuobauda už tÄ pačiÄ veikÄ (Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimas byloje Nr. I-1444-428/2019, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m.. gegužės 21 d. sprendimas byloje Nr. eI-3060-535/2019). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Å iuo gi atveju, kol SEAKÄ® 24 straipsnio 7 dalies atitiktis Konstitucijai nėra nuginčyta, teismas vadovaujasi galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir suformuota teismų praktika, pagal kuriÄ SEAKÄ® 24 straipsnio 7 dalies taikymas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nėra jo dvigubas nubaudimas. Tuo atveju, jei Konstitucinis Teismas nuspręs, kad SEAKÄ® 24 straipsnio 7 dalis prieÅ¡tarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, pareiÅ¡kėjas turės galimybę pasinaudoti teise iÅ¡ naujo kreiptis į InstitucijÄ dėl teisės vairuoti transporto priemones sugrÄ Å¾inimo.

Taigi, iÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad Institucijos 2020 m. sausio 6 d. sprendimas dėl teisės vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inimo S. G. yra pagrįstas bei motyvuotas ir naikinti skundžiamÄ Institucijos sprendimÄ nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas. Teismas atkreipia dėmesį, kad Institucijos 2020 m. sausio 6 d. sprendime aiÅ¡kinant teisės vairuoti grÄ Å¾inimo sÄ lygas, remiamasi ApraÅ¡o 22 punktu, nors tokio punkto ApraÅ¡e apskritai nėra, o apie teisės sugrÄ Å¾inimÄ praėjus 10 metų nuo paskutinio nutarimo atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo yra nurodyta ApraÅ¡o 17 punkte (2015 m. gruodžio 19 d.

įsakymo Nr. 1V-100 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. vasario 20 d.). Taigi, Institucija sprendime nurodė klaidingÄ ApraÅ¡o punktÄ , reglamentuojantį teisės vairuoti grÄ Å¾inimÄ , tačiau aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė ApraÅ¡o 17 punkte keliamus teisės vairuoti grÄ Å¾inimui reikalavimus, todėl pripažintina, kad nustatytas Institucijos sprendimo netikslumas nesudaro pagrindo vertinti šį sprendimÄ kaip neteisėtÄ ir jį panaikinti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, n u t a r i a : pareiÅ¡kėjo S. G. skundÄ atmesti.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2020 m. sausio 6 d. sprendimÄ dėl teisės vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inimo S. G. palikti nepakeistÄ . Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismÄ . Teisėja Danguolė Urbanavičienė