2021-03-17 Nr. AB-5432-3-61-3-00940-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-630-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00940-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Lietuvos dailės fondas“ skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai (trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Lietuvos dailės fondas“ (toliau – ir pareiškėjas, Fondas) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ (toliau – ir atsakovas, Agentūra, CPVA) 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 2018/2-7696 dėl VšĮ „Lietuvos dailės fondas“ 2018 m. rugpjūčio 9 d. paraiškos Nr. 07.1.1-CPVA-K-30602-0003 atmetimo (toliau – ir 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2019 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. S2-373 „Atsakymas į VšĮ „Lietuvos dailės fondas“ skundą“ (toliau – ir 2019 m. vasario 15 d. sprendimas); 3) įpareigoti CPVA pakartotinai įvertinti pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 9 d. paraišką Nr. 07.7.1-CPVA-K-306-02-0003 dėl projekto „Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ atnaujinimas ir pritaikymas kultūrinėms reikmėms“ (toliau – ir Paraiška) finansavimo; 4) įpareigoti CPVA pripažinti, kad Paraiška atitinka Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. lapkričio 14 d. įsakyme Nr. ĮV-1085 „Dėl 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ Nr. 07.1.1-CPVA-K-306 priemonės „Modernizuoti viešąją ir privačią kultūros infrastruktūrą“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1 patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) įtvirtintus tinkamumo finansuoti reikalavimus; 5) įpareigoti CPVA įrašyti VšĮ „Lietuvos dailės fondas“ projektą „Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ atnaujinimas ir pritaikymas kultūrinėms reikmėms“ (toliau – ir Projektas) į atrinktų projektų ataskaitą pagal 2017 m. gruodžio 20 d. kvietimą teikti paraiškas, nurodytą Aprašo 9.2 papunktyje; 6) įpareigoti Ministerija pagal 5-tame materialiniame reikalavime nurodytą CPVA atrinktų projektų ataskaitą, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės), 153 punktu, skirti 1 665 708,25 Eur finansavimą Projektui; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Tiek Agentūra, tiek Ministerija netinkamai aiškino ir taikė Aprašo nuostatas, dėl ko buvo priimti nepagrįsti ir neteisėti sprendimai. Su Projektu ir Paraiška susijusias faktines aplinkybes tinkamai ir visapusiškai įvertinus galiojančio teisinio reguliavimo kontekste, darytina vienareikšmiška išvada, kad Projektas ir Paraiška atitinka visus teisės aktuose įtvirtintus tinkamumo finansuoti reikalavimus. Dėl savo pobūdžio bei apimties Projektas turėtų išskirtinę reikšmę Europos Sąjungos (toliau – ir ES) fondų lėšomis finansuojamos priemonės „Modernizuoti viešąją ir privačią kultūros infrastruktūrą“ (toliau – ir Priemonė) visapusiškam ir realiam praktiniam įgyvendinimui. Tuo tarpu šiuo metu, inter alia, atsisakius finansuoti Projektą, ES lygiu keliamas tikslas dėl privačios kultūros infrastruktūros modernizavimo nėra tinkamai įgyvendinamas, o tam skirtos ES fondų lėšos didžiąja dalimi apskritai nėra panaudojamos. Skundžiami sprendimai yra nepagrįsti, neteisėti ir pažeidžiantys viešąjį interesą;

2.2. Reikalavimas, kuriuo remiantis buvo atmesta Paraiška, nėra įtvirtintas Apraše, be to, reikalavimas, kuriuo remiantis buvo atmesta Paraiška, yra nesuderinamas tiek su Programos nuostatomis, tiek ir su nacionaliniais Programos įgyvendinimo priemones įtvirtinančiais teisės aktais. Paraiška atitinka Programos tikslus ir uždavinius, Aprašo ir kitų Programos įgyvendinimo priemones įtvirtinančių teisės aktų reikalavimus;

2.3. Fondas buvo įsteigtas 2013 m. Nuo pat Fondo įsteigimo yra įgyvendinami šie esminiai Fondo veiklos tikslai: sukurti dailės ir meno muziejų, skirtą su Lietuva susijusių dailės ir meno kūrinių bei rinkinių surinkimui, kaupimui, saugojimui, restauravimui, ištyrimui, konservavimui ir eksponavimui; skatinti visuomenės domėjimąsi menu; remti ir skatinti iniciatyvas, tiesiogiai ir netiesiogiai prisidedančias prie dailės ir kito meno populiarinimo; skatinti, remti ir populiarinti tapytojus, dailininkus, muziejus ir kitus menininkus bei subjektus, veikiančius su daile ir kitu menu susijusiose srityse, ir jų kūrinius; prisidėti prie dailininkų bei kitų menininkų veiklos sąlygų gerinimo;

2.4. Fondas yra sukaupęs Lietuvos visuomenei ir jos pažinimui ypač svarbią Lietuvos meno kūrinių kolekciją, kurios išskirtiniai bruožai yra orientacija tik į su Lietuvos istorija susijusius meno kūrinius, tematinis daugiaplaniškumas ir mastas. Šiuo metu kolekcijoje sukaupta apie 1 tūkstantis tapybos darbų, per 360 skulptūrų, per 490 žemėlapių, per 1 100 istorinės grafikos darbų (seniausi rinkinyje esantys pavyzdžiai siekia XV amžių), per 2 tūkstančius lituanistinių knygų ir kitų spaudinių, išleistų iki 1905 m. Taip pat yra kaupiami lituanistinės medalistikos, sidabro kalybos bei kitų artefaktų pavyzdžiai (senoviniai Lietuvoje naudoti šarvai, ginklai, pinigai, papuošalai ir kt.). Iš viso kolekcijoje yra per 7 tūkstančius eksponatų, dauguma jų – surinktas po visą pasaulį išsibarstęs lituanistinis paveldas;

2.5. Fondas būtent ir buvo įkurtas tam, kad šią išskirtinę su Lietuvos istorija susijusių meno kūrinių kolekciją, surinktą išimtinai tik privačiomis lėšomis, būtų galima atverti Lietuvos visuomenei. Taip siekta ir siekiama prisidėti prie viešojo Lietuvos intereso – kelti žmonių kultūrinį sąmoningumą, skatinti domėjimąsi menu ir kokybišką užimtumą;

2.6. Fondo veiklos tiksluose numatytam muziejui įkurti buvo pasirinktas Kultūros vertybių registre esantis valstybės saugomas pastatas visuomenei lengvai pastebimoje ir prieinamoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Pastatas). Fondui pradedant savo veiklą Pastatas buvo avarinės būklės ir netinkamas ne tik muziejaus, bet ir apskritai jokios veiklos vykdymui. 2009 m. rugsėjo 15 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrindiniame name, įvyko gaisras. Sudegė pastogės ir antrojo aukšto patalpos, medinės buto įrangos dalys (durys, langų konstrukcijos, perdangos ir kitos konstrukcijos). Pastatas buvo avarinės būklės, be stogo dangos ir iki 2014 m. buvo tinkamai neprižiūrimas, t. y. ardomas atmosferinių kritulių. Todėl dar 2012–2014 m., siekiant atkurti tinkamą kultūros vertybės – Pastato būklę ir jį įveiklinti, be kita ko, įkuriant muziejų (dailės galeriją) Fondo sukauptai kolekcijai eksponuoti buvo atlikti šie projektų parengimo / reikiamų leidimų gavimo darbai – 2012 m. spalio mėn. buvo parengti Pastato rekonstravimo projektiniai pasiūlymai (toliau – ir Projektiniai pasiūlymai). „Negyvenamųjų, gyvenamųjų, kavinės, kūrybinių dirbtuvių patalpų, pastatų grupėje adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje <...>, rekonstravimo į dvibutį gyvenamąjį namą su dailės galerijos patalpomis“ projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte, be kita ko, numatyta, kad „dalyje namo patalpų, įrengiamos dailės galerijos patalpos, į kurias patenkama esamu atskiru įėjimu, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės“. Taip pat nurodytas konkretus planuojamas visuomeninės paskirties pastatų – Dailės galerijos plotas;

2.7. Projektiniuose pasiūlymuose pateiktuose rūsio ir pirmojo aukšto planuose konkrečiai pavaizduota, kur yra planuojamos dailės galerijos patalpos, ir dar detaliau išskiriamas jų plotas atskiruose aukštuose (rūsyje ir pirmajame aukšte);

2.8. 2014 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštu Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas) rekomenduota pritarti projektiniams pasiūlymams dėl Pastato rekonstravimo į dviejų butų gyvenamąjį namą su dailės galerijos patalpomis. Kultūros paveldo departamentas 2014 m. gegužės 22 d. išdavė atitinkamas projektavimo sąlygas. Taigi derinant Projektinius pasiūlymus ir rengiant projekto sprendinius statybą leidžiančiam dokumentui gauti, projekto sprendiniuose, projekto bendruosiuose rodikliuose buvo suprojektuotos dailės galerijos patalpos ir gauti reikiami atitinkamų institucijų patvirtinimai;

2.9. 2013 m. kovo mėn. buvo atliktas tvarkybos darbų (remonto) projektas tvarkomiesiems paveldosaugos darbams Pastate atlikti ir pagal jį gautas Kultūros paveldo departamento 2013 m. gegužės 17 d. leidimas atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus (2013 m. tvarkybos leidimas). Papildomai 2013 m. lapkričio mėn. buvo parengtas dalies dailės galerijos (pastato paveldosaugos požiūriu saugotinoje dalyje) tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektas „Pastato – gyvenamojo namo dalies patalpų, rūsio ir 1 aukšto patalpų pritaikymo dailės galerijai, II etapo tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir kapitalinio remonto projektas“. Šiame projekte vėlgi expressis verbis numatyta, kad tvarkomieji paveldosaugos darbai atliekami, be kita ko, siekiant dalį pastato patalpų pritaikyti dailės galerijos veiklai;

2.10. Pagal 2013 m. pritaikymo dailės galerijai projektą gautas Kultūros paveldo departamento 2014 m. vasario 6 d. leidimas atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus;

2.11. 2014 m. liepos mėn. buvo parengtas projektas „Dvibučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstravimo projektas Nr. ATB-1257/TP“, kuriame aiškiai, nedviprasmiškai ir pakartotinai įtvirtinta, kad didelė dalis rekonstruojamo pastato yra skirta dailės galerijai bei numatyti atskiri rekonstravimo sprendiniai būtent dailės galerijos patalpoms;

2.12. Pagal 2014 m. rekonstrukcijos projektą Kultūros paveldo departamentas 2014 m. gegužės 22 d. išdavė atitinkamas projektavimo sąlygas, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014 m. rugsėjo 30 d. leidimą rekonstruoti pastatą;

2.13. Jau nuo 2012 m. buvo rengiami projektai, gaunami atitinkami leidimai ir atliekami kiti darbai, tikslingai siekiant Pastate įrengti kultūros infrastruktūros objektą – dailės galeriją. Informacija apie tai buvo aiškiai ir nedviprasmiškai pateikta oficialiuose statybos dokumentuose (suderintuose su atitinkamomis valstybės institucijomis), mažiausiai nuo 2012 m. Projektų sprendiniuose dailės galerijos patalpos neviršijo pastato gyvenamosios paskirties ploto, todėl pastato pavadinimas „Dvibutis gyvenamasis namas“, rašant specialiuosius architektūrinius reikalavimus ir išduodant statybą leidžiantį dokumentą buvo suteiktas pagal vyraujantį pagrindinį pastato paskirties plotą. Dailės galerijos patalpos atskiru turtiniu vienetu buvo numatytos formuoti kadastriniais matavimais, registruojant valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“, po statybos užbaigimo procedūros, vadovaujantis suderintais projektų sprendiniais;

2.14. 2017 m. lapkritį, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad buvo atliktas žemės sklypų, ant kurių yra Pastatas, formavimas ir pertvarkymas, ko pasėkoje pagal teisės aktus yra reikalaujama atlikti naują techninio projekto laidą ir gauti naują statybas leidžiantį dokumentą, parengtas 2014 m. rekonstrukcijos projektą patikslinantis 2017 m. projektas „Dvibutis gyvenamasis namas. (duomenys neskelbtini), Vilnius. Rekonstravimo projektas“ „B“ laida. 2017 m. patikslintame rekonstrukcijos projekte atlikti nedideli sklypo plano dalies pakeitimai, nežymus nenešančių vidaus sienų perplanavimai, balkono įstiklinimas, stoglangių formos pakeitimai ir kiti neesminiai sprendinių pakeitimai, taip pat numatyta dailės galerijai skirtų patalpų paskirtį pakeisti į kultūros paskirtį;

2.15. Pagal 2017 m. patikslintą rekonstrukcijos projektą 2018 m. rugsėjo 12 d. gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimas, kuriame taip pat numatyta dailės galerijos patalpų paskirtį pakeisti į kultūros paskirtį;

2.16. Šiuo metu (kaip ir pateikiant Fondo paraišką) Pastato atnaujinimo baigtumas siekia 75–80 proc., todėl toks dalinis kultūros infrastruktūros užbaigimas nesudaro sąlygų užsiimti kultūros (muziejaus) veikla;

2.17. Atlikdamas papildomų finansavimo šaltinių paiešką, Fondas nustatė, kad jo siekiamas įgyvendinti projektas – meno pažinimo centro atnaujinimas ir pritaikymas kultūrinėms reikmėms – atitinka Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu patvirtintos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos (Programa) 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ Nr. 07.1.1-CPVA-K-306 priemonės „Modernizuoti viešąją ir privačią infrastruktūrą“ (Priemonė) tikslus ir yra tinkamas finansuoti šiai priemonei iš ES fondų skirtomis lėšomis. Nepraleisdamas antrojo kvietimo skelbime numatyto termino, Fondas 2018 m. rugpjūčio 9 d. pateikė Paraišką finansuoti Projektą „Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ atnaujinimas ir pritaikymas kultūrinėms reikmėms“ ir reikiamus Paraiškos priedus. Be to, Paraiškos vertinimo metu CPVA atstovai lankėsi Projekto įgyvendinimo vietoje, teikė Fondui paklausimus ir prašymus pateikti dokumentus. Fondas visuomet geranoriškai bendradarbiavo su CPVA ir pateikė reikalautus paaiškinimus bei dokumentus;

2.18. CPVA sprendimu Fondo Paraiška buvo atmesta išimtinai tik dėl to, kad Fondo pateiktame 2014 m. rekonstrukcijos leidime nebuvo numatytas dailės galerijos patalpų paskirties pakeitimas į kultūros paskirtį. Pareiškėjas, atsižvelgdamas, be kita ko, į tai, kad nei Programoje, nei Apraše nei kituose taikytinuose teisės aktuose nėra ir nebuvo numatytas reikalavimas, kad kultūros infrastruktūros objekto, kuriam prašoma skirti paramą pagal Priemonę, paskirtis iki paraiškų pateikimo momento būtų pakeista į kultūros paskirtį, dėl CPVA sprendimo 2018 m. gruodžio 17 d. pateikė skundą Ministerijai, kuri 2019 m. vasario 15 d. sprendimu skundą atmetė;

2.19. Fondo Paraiška atitinka visus Apraše ir kituose taikytinuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Paraiška buvo atmesta tiek CPVA, tiek ir Ministerijai netinkamai išaiškinus ir pritaikius tokių teisės aktų nuostatas, esminius viešojo administravimo principus, bendruosius Programos tikslus ir taip pažeidžiant ne tik Fondo, bet ir bendrąjį visuomenės (kuri, Fondui gavus paramą, galėtų susipažinti su Fondo sukaupta vertinga kolekcija) interesą;

2.20. Reikalavimas, kuriuo remiantis buvo atmesta Paraiška, kad pateikiant Paraišką privalu turėti specialaus turinio, t. y. kultūros paskirtį, numatantį statybos leidimą – nėra įtvirtintas Apraše. Reikalavimas, kuriuo remiantis buvo atmesta Paraiška, kad pateikiant Paraišką privalu turėti specialaus turinio, t. y. kultūros paskirtį, numatantį statybos leidimą yra nesuderinamas tiek su Programos nuostatomis, tiek ir su nacionaliniais Programos įgyvendinimo priemones įtvirtinančiais teisės aktais. Paraiška atitinka Programos tikslus ir uždavinius, Aprašo ir kitų Programos įgyvendinimo priemones įtvirtinančių teisės aktų reikalavimus;

2.21. Priimant skundžiamus sprendimus jokia apimtimi neatsižvelgta į tai, kad Fondas turėjo ir CPVA buvo pateikęs: 2012 m. projektinius pasiūlymus, 2013 m. tvarkybos projektą, 2013 m. pritaikymo dailės galerijai projektą, 2014 m. rekonstrukcijos projektą, kuriuose buvo numatytos, aprašytos ir planuose aiškiai struktūriškai išskirtos dailės galerijos patalpos; šių projektų pagrindu išduotus 2013 m. ir 2014 m. tvarkybos leidimus bei 2014 m. rekonstrukcijos leidimą; taip pat 2017 m. patikslintą rekonstrukcijos projektą, kuriame buvo numatytas paskirties keitimas į kultūros bei pagal jį 2018 m. rugsėjo 12 d., t. y. dar vykstant Paraiškų vertinimo procedūrai, gautą rekonstrukcijos leidimą su kultūros paskirtimi;

2.22. Skundžiamuose sprendimuose formuluojamas reikalavimas pateikti specialaus turinio (t. y. kultūros paskirtį) numatantį statybos leidimą jokia apimti nėra įtvirtintas Apraše. O CPVA ir Ministerijos pasirinkta Aprašo nuostatų interpretacija nėra suderinama su teisės aktais ir gero viešojo administravimo principais;

2.23. Aprašo 29.3.3 papunktyje, kuriuo remiamasi CPVA sprendime, jokie specialūs reikalavimai statybos leidimo turiniui (kokios paskirties objektui jis turi būti išduotas) nėra įvardinti. Aprašo 29.3.7 papunkčio nuostata yra specialioji teisės norma taikoma tik specifiniais atvejais. Ji yra taikoma tik kultūros paveldo objektams (t. y. kai suplanuoti atlikti tvarkomieji statybos ir (ar) tvarkybos darbai) ir, bet kuriuo atveju, ja yra reikalaujama pateikti ne leidimą, o būtent ir išimtinai tik projektą su nurodyta kultūros paskirtimi. Aprašo 29.3.7 papunkčio reikalavimus Fondas įvykdė. Kadangi Pastatas yra įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą, Fondas CPVA pateikė 2017 m. patikslintą rekonstrukcijos projektą, kuriame numatytas dailės galerijos patalpų paskirties keitimas į kultūros paskirtį (ir nei CPVA, nei Ministerija to neginčija). Būtent iš Aprašo 29.3.3 ir 29.3.7 papunkčių nuostatų, kuriose jokia apimtimi netgi nėra užsimenama apie specialaus turinio statybos leidimą, neva „sisteminio“ aiškinimo skundžiamuose sprendimuose (būtent juose, o ne teisės aktuose) yra suformuluojamas Paraiškos atmetimo pagrindas – neva iki Paraiškos pateikimo Fondas privalėjo gauti statybos leidimą kultūros paskirties pastate arba statybos leidimą kitos paskirties pastate, keičiantį paskirtį į kultūros;

2.24. CVPA pasirinktas „sisteminis“ aiškinimas ne tik akivaizdžiai neatitinka pačių Aprašo 39.3.3 ir 29.3.7 papunkčių nuostatų, bet yra sistemiškai nesuderinamas su kitomis Aprašo nuostatomis. Būtų nelogiška ir su Aprašo 44.3.2 papunkčiu nesuderinama Aprašo 29.3 papunktį aiškinti taip, kaip tai yra daroma skundžiamuose sprendimuose – neva jau pradiniame, t. y. paraiškų pateikimo etape, pareiškėjai turi turėti statybos leidimus, patvirtinančius kultūros paskirtį (nors Aprašo 44.3.2 papunktyje aiškiai nurodoma, kad tokios paskirties reikalaujama tik galutiniame projekto įgyvendinimo etape);

2.25. Apraše keliamas tik reikalavimas pateikti bendro pobūdžio (nekonkretizuojant statinio paskirties) statybos leidimą ir statybos projektą (jeigu darbai vykdomi kultūros paveldo objekte – projektą, kuriame nurodyta kultūros paskirtis) ir užbaigus statybos darbus pakeisti pastato / patalpų paskirtį į kultūros iki projekto įgyvendinimo pabaigos. Šį reikalavimą Fondas visiškai įgyvendino;

2.26. CPVA, savo sprendime pateikdama tokį Aprašo nuostatų aiškinimą, kuris iš esmės reiškia naujo, Apraše nenurodyto Paraiškų tinkamumo finansuoti reikalavimo suformulavimą, šiurkščiai peržengė savo diskrecijos ribas ir pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ). CPVA sprendimu pažeidė įstatymo viršenybės bei proporcingumo principus, taip pat nesilaikė viešojoje teisėje taikomo principo, kad bet kokie neaiškumai turi būti aiškinami privačiu asmenų naudai, nesivadovavo teismų praktika;

2.27. Programoje jokia apimtimi nėra užsimenama apie investicijas į kultūros paskirties objektus. Tačiau Programa apima kitus objektus ir veikas, kurioms būtent ir yra skirtas Projektas, kurį Skundžiamais sprendimais atsisakyta finansuoti. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1090 „Dėl 20142020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ 119 punktą akivaizdu, kad būtent atitinkamos ministerijos parengtas Programos priemonių įgyvendinimo planas yra esminis teisės aktas, kuriame įtvirtinama kokios konkrečios priemonės ir kokia apimtimi bus finansuojamos (t. y. nustatomos remiamos veiklos, galimi pareiškėjai ir partneriai).

Finansavimo sąlygų aprašai (kaip ir nagrinėjamu atveju aktualus Aprašas) tėra įgyvendinantys teisės aktai, skirti Programos priemonių įgyvendinimo plane įtvirtintų priemonių konkrečių projektų atrankos kriterijų patvirtinimui. Vadovaujantis minėto Nutarimo 119 punktu buvo priimtas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. gegužės 12 d. įsakymas Nr. ĮV-380 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ (Priemonių įgyvendinimo planas).

Iš šio Priemonės aprašymo akivaizdu, kad Priemone yra siekiama remti modernios, atitinkančios šiuolaikinės visuomenės poreikius kultūros infrastruktūros sukūrimą, be kita ko, skatinant papildomus lankytojų srautus. Priemonės aprašyme, kaip ir Programoje, jokia apimtimi neužsimenama apie tai, kad remiama kultūros infrastruktūra statybos leidimuose ir (ar) registruose turėtų būti nurodyta kaip tam tikros (konkrečios) paskirties. Esminis įtvirtintas remiamų veiklų kriterijus – kad būtų siekiama modernizuoti būtent kultūros infrastruktūrą.

Kultūros objektų aktualizavimo programoje įtvirtintas kultūros infrastruktūros objekto apibrėžimas taip pat nėra siejamas su kokia nors (oficialiai įregistruota ir / ar dokumentuose nurodyta) paskirtimi: Nagrinėjamas Aprašas būtent ir buvo priimtas siekiant įgyvendinti Programą ir vadovaujantis, be kita ko, minėtais Nutarimu (į jį nuoroda daroma įsakymo, kuriuo patvirtintas Aprašas, preambulėje), Priemonių įgyvendinimo planu (nuoroda – Aprašo 2.3 papunktis) ir Kultūros objektų aktualizavimo programa (nuoroda – Aprašo 2.4 papunktis);

2.28. Bendrai vertinant Programos, Priemonių įgyvendinimo plano ir Kultūros objektų aktualizavimo programos nuostatas, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pagal Priemonę remiamos veiklos yra būtent prie modernios kultūros infrastruktūros sukūrimo prisidedančios veiklos. Tuo tarpu Aprašą aiškinat taip, kaip tai daro CPVA (kad tinkamos finansuoti yra tik tos veiklos, kurios atliekamos objektuose su oficialiai įregistruota ir / ar leidimuose nurodyta kultūros paskirtimi) yra reikšmingai ir visiškai nepagrįstai susiaurinama ir iškreipiama tokia minėtuose teisės aktuose, kuriais vadovaujantis buvo priimtas Aprašas, įtvirtinta Priemone remiamų veiklų apimtis;

2.29. Skundžiamuose sprendimuose suformuluotas (ir Apraše jokia apimtimi neįtvirtintas) reikalavimas jau paraiškų pateikimo metu turėti kultūros paskirties statybos leidimą būtų nelogiškas ir žvelgiant iš statybų teisės reglamentavimo perspektyvos. Pagal galiojančius teisės aktus toks paskirties išskyrimas projektiniuose dokumentuose (pagal kuriuos gaunami atitinkami leidimai) yra teisėtas ir nėra reikalaujama atitinkamų negyvenamosios (visuomeninės) paskirties patalpų suformuoti kaip teisiškai atskiro turtinio vieneto. Net ir nesuformavus tokio atskiro turinio vieneto atitinkamose patalpose (šiuo atveju galerijos patalpose) leidžiama teikti kultūros paslaugas.

Būtent todėl nuo pat Pastato atnaujinimo / rekonstrukcijos pradžios dailės galerijos patalpos Pastato projektiniuose dokumentuose (pagal kuriuos buvo gauti atitinkami leidimai) buvo nurodytos ir išskirtos atskirai kaip negyvenamosios (visuomeninės) paskirties patalpos, o įregistruoti kaip kultūros paskirties tiesiog nebuvo praktinio poreikio. Tam, kad atitinkamos patalpos teisės aktų registruose būtų įregistruotos kaip kultūros paskirties, yra būtina jas suformuoti kaip atskirą turtinį vienetą su atskiru unikaliuoju numeriu. O tai reikalauja parengti atitinkamus dokumentus ir atlikti atskiras juridines procedūras, kurios praktikoje neretai užtrunka ilgą laiką (kuris netgi gali būti ilgesnis nei laikas nuo kvietimo pagal tam tikrą finansavimo priemonę paskelbimo iki nustatyto paraiškų pateikimo termino).

Akivaizdu, kad tokio atskiro turtinio vieneto suformavimas (pakeičiant paskirtį į kultūros) yra išimtinai tik formalus kriterijus, neturintis jokios įtakos atitinkamame pastate / patalpose teikiamoms kultūros paslaugoms. Nėra aišku, kodėl Apraše finansavimas pagal Priemonę yra susietas su kultūros paskirties reikalavimu. Akivaizdu tai, kad reikalavimas iki paraiškų pateikimo termino gauti kultūros paskirties statybos leidimą Apraše nėra ir negalėtų būti įtvirtintas, nes taip būtų nepagrįstai susiaurinama pagal Priemonę remiamų veiklų apimtis ir, atitinkamai, tai būtų nesuderinama su Programa ir kitais teisės aktais, kuriais vadovaujantis Aprašas buvo priimtas.

Fondo Paraiška atitinka Programos tikslus ir uždavinius, Aprašo bei kitų Programos įgyvendinimo priemones įtvirtinančių teisės aktų reikalavimus. Netgi nesulaukęs paraiškų vertinimo pabaigos Fondas įgijo ir pateikė CPVA dokumentą, patvirtinantį, kad Fondo ketinimas pakeisti patalpų paskirtį į kultūros iki Projekto įgyvendinimo pabaigos, kaip to reikalaujama Apraše, yra realus ir įgyvendinamas – 2018 m. rekonstrukcijos leidimą, kuris patvirtina, kad atlikus statybos darbus bus įrengtos kultūros paskirties patalpos;

2.30. Netgi gavus ES paramą Fondo kuriamo meno pažinimo centro veikla bus nuostolinga, nuostolius didžiąją dalimi ketino dengti Fondo dalininkai. CPVA sprendimu atmetus Paraišką, Fondo padėtis tapo labai sudėtinga;

2.31. Projektas, dėl kurio Fondas teikė Paraišką, yra ne tik tinkamas, bet ir dėl savo pobūdžio ir apimties turėtų išskirtinę reikšmę ES fondų lėšomis finansuojamos Priemonės „Modernizuoti viešąją ir privačią kultūros infrastruktūrą“ visapusiškam ir realiam praktiniam įgyvendinimui Lietuvoje.

3. Atsakovas CPVA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Nusitiktina su pareiškėjo formuojama pozicija, kad nuo pat Pastato statybos darbų pradžios buvo siekiama sukurti galerijos patalpas, kurios turėjo būti prieinamos visuomenei ir vien tai leistų daryti išvadą, kad Paraiška atitiko Aprašo reikalavimus;

3.2. Sistemiškai įvertinus teisinį reguliavimą – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtintą Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį ir tvarkos aprašą, darytina išvada, kad daikto savininkas gali daryti su daiktu viską, kas nėra draudžiama įstatymo ir jei tai nepažeidžia kitų asmenų interesų, pavyzdžiui, savo gyvenamajame name įrengti galeriją, tačiau tai nereiškia, kad vien dėl šių veiksmų Paraiška turėtų būti traktuojama kaip iš anksto atitinkanti Aprašo reikalavimus. Nekeičiant gyvenamosios paskirties pastate įrengtos dailės galerijos patalpų paskirties į kultūros, bendruoju atveju, muziejinė veikla galėjo vykti gyvenamosios paskirties patalpose, t. y. nepakeitus galerijos patalpų paskirties į kultūros paskirtį, tačiau Apraše yra nustatyti griežtesni reikalavimai, susiję su finansavimo skyrimu ir patalpų paskirtimi;

3.3. Apraše nustatyti reikalavimai įpareigoja pareiškėjus, prašančius finansavimo iš ES struktūrinių fondų lėšų pastatų / patalpų statybos ir (ar) tvarkybos darbų išlaidoms apmokėti, pakeisti minėtų pastatų / patalpų paskirtį į kultūros paskirtį ir turėti iki kvietimo teikti paraiškas skelbime nustatyto termino paskutinės dienos (2018 m. rugpjūčio 9 d.) išduotą statybą leidžiantį dokumentą, kurio pagrindu patalpų paskirtis bus pakeista į kultūros paskirtį iki projekto įgyvendinimo pabaigos. Šis reikalavimas yra išskirtinai susijęs su Aprašo, pagal kurį skiriamas finansavimas iš Europos Struktūrinių fondų lėšų, reikalavimais;

3.4. CPVA sprendimu Paraiška buvo atmesta kaip neatitinkanti Aprašo 29.3.3 papunkčio, 57.8 papunkčio ir 1 priedo 5.6 papunkčio reikalavimų;

3.5. Nesutiktina, kad Aprašo 29.3.7 papunktis yra speciali teisės norma, kuri taikoma tik specifiniais atvejais, o būtent, kai kalbama apie kultūros paveldo objektus, ir joje nėra pasisakoma apie leidimą dėl pastato / patalpų paskirties pakeitimo. Pareiškėjas netinkamai bei fragmentiškai aiškina Aprašą. Sistemiškai įvertinus Aprašo 10, 15, 44 punktus, 4.3 papunktį, priemonės tikslas – kultūros infrastruktūros modernizavimas, kurią sudaro kultūros paskirties pastatai / patalpos, neatsižvelgiant į tai, ar kultūros paskirties pastatas / patalpos yra kultūros paveldo objektas / objekte, o teikiamos paraiškos parengtumui taikomi Aprašo 29.3 papunktyje nustatyti reikalavimai, t. y. pareiškėjas turi būti pasiruošęs (turi turėti visus Apraše nurodytus dokumentus) iki paraiškos pateikimo ir galimybė gauti būtinus leidimus paraiškos vertinimo metu ar įgyvendinant projektą Apraše nėra nustatyta;

3.6. Kultūros paskirties pastatas nėra tapatu kultūros paveldo objektui. Kultūros paveldo objekto sąvoka yra pateikta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, o kultūros paveldo statinio sąvoka yra pateikta to paties įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje, nurodant, kad kultūros paveldo statinys – vertingųjų savybių turintis pastatas, jo dalis, inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis, monumentalūs nekilnojamieji dailės kūriniai. Jeigu kultūros paveldo statinys yra pastatas, jo paskirtis nustatoma ar keičiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nustatytais reikalavimais, o leidimas keisti pastato ar patalpų paskirtį išduodamas vadovaujantis Aprašo 29.3.3 papunktyje nurodytu teisės aktu;

3.7. Aprašo 29.3.7 papunktyje nurodytiems darbams taikomi Aprašo 29.3.3 papunktyje nustatyti reikalavimai, t. y. 29.3.7 papunktyje nurodyti tvarkomieji statybos darbai apibrėžti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje, kurioje nurodyta, kad tai yra statybos darbai, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, atliekami kultūros paveldo objekte. Atsižvelgiant į tai, šiems darbams yra taikomas Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir pareiškėjas, planuodamas įgyvendinti projektą, kuriame atliekami statybos darbai, pagal 29.3.3 papunktyje nustatytą reikalavimą privalėjo šiems statybos darbams turėti statybą leidžiantį dokumentą, gautą iki kvietimo teikti paraiškas skelbime nustatyto termino paskutinės dienos;

3.8. Sistemiškai įvertinus Aprašo 29.3.7 papunkčio ir kitas Aprašo nuostatas, susijusias su projektų parengimu bei statybos leidimų gavimu (neatsižvelgiant į tai, ar pastatas yra kultūros paveldo objektas, ar nėra), pareiškėjas turėjo dvi alternatyvias galimybes teikdami paraiškas, t. y.: pateikti kultūros paskirties pastato projektą ir leidimą (-us) statybos darbams atlikti; pateikti pastato paskirties keitimo į kultūros projektą ir leidimą pastato paskirties keitimui. Trečios alternatyvos, kurią skunde nurodo pareiškėjas, Aprašas nenumato. Toks aiškinimas koreliuoja su Aprašo 44 punktu, kuriame detalizuojamos tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos. Šiame punkte išskiriamos dvi grupės darbų, kurių išlaidos yra tinkamos finansuoti. Aprašo 44 punkte yra apibrėžiamos pagal Aprašą tinkamų arba netinkamu finansuoti išlaidu kategorijos. Tai, jog šioje normoje nurodyta „Tinkamomis finansuoti laikomos tik <...> 2) statybos ir (ar) tvarkybos darbų, atliekamų pastate / patalpose, kurių paskirtis bus pakeista į kultūros paskirties iki projekto įgyvendinimo pabaigos, išlaidos;“ absoliučiai nepaneigia Aprašo 29.3.3 ir 29.3.7 papunkčiuose nustatytų reikalavimų, taikomų projektų parengtumui;

3.9. Nesutiktina, kad Aprašo 29.3.7 papunktyje nurodytas specialusis reikalavimas tūrėti būtent specialaus turinio projektą, aiškiai parodo, kad tokio specialaus turinio nėra reikalaujama nei Aprašo 29.3.2 papunktyje, nei 29.3.3 papunktyje;

3.10. Pareiškėjas netinkamai traktuoja Aprašo 29.3.7 papunkčio reikalavimus, kuriuose nurodoma, jog, jeigu projekte suplanuoti tvarkomieji statybos ir (ar) tvarkybos darbai, turi būti pateikiamas kultūros paskirties pastato / patalpų projektas arba projektas, keičiantis esamą pastato / patalpų paskirtį į kultūros paskirtį. Aprašo 29.3.3 papunktyje nurodoma, kad, jeigu įgyvendinant projektą bus vykdomi statybos darbai (kaip minėta anksčiau, tvarkomieji statybos darbai – tai yra statybos darbai, atliekami kultūros paveldo objekte), pareiškėjas (partneris) privalo turėti statybą leidžiantį dokumentą. Įvertinus abu punktus, yra aišku, kad paraiškai dėl projekto finansavimo iš ES struktūrinių fondų lėšų yra keliami du tarpusavyje susiję reikalavimai, kurių vienas įpareigoja pareiškėją turėti atitinkamą techninį projektą, o kitas – jam išduotą leidimą. Šios dvi Aprašo nuostatos nėra prieštaraujančios viena kitai ir nėra nei CPVA, nei Ministerijos interpretacija, o reglamentuoja du skirtingus dokumentus – techninį projektą ir jam išduotą leidimą. CPVA savavališkai neaiškino Aprašo nuostatų. Yra akivaizdu, jog su paraiška, atsižvelgiant į vykdomus statybos (tvarkomuosius statybos) darbus, privalo būti pateiktas vienas iš leidimų: leidimas atlikti statybos darbus kultūros paskirties pastate ar leidimas atlikti statybos darbus kitos paskirties pastate, kartu keičiant jo ar tam tikrų patalpų paskirtį į kultūros paskirtį. Kitoks, nei aukščiau nurodytas leidimas, neatitinka projekto parengtumo reikalavimu;

3.11. Pareiškėjas neginčija, kad jo kartu su Paraiška pateiktas 2014 m. rugsėjo 30 d. statybos leidimas leido atlikti tvarkomuosius statybos darbus pastate, kuriame esančių dailės galerijos patalpų paskirtis nebuvo kultūros, kartu jų paskirtis nebuvo keičiama į kultūros. Pareiškėjas akcentuoja, kad Aprašo 29.3.7 papunkčio reikalavimą įvykdė. Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, jog Aprašo nuostatos pareiškėjui buvo neaiškios ir turėtų būti traktuojamos jo naudai. 2018 m. rugsėjo 12 d. buvo išduotas naujas leidimas, o esamas panaikintas, tokiu būdu įsipareigojant, kad ateityje pastato paskirtis tikrai bus pakeista;

3.12. Aprašas nenumato galimybės su paraiška arba paraiškos vertinimo metu teikti dokumentų, kuriais pareiškėjai įsipareigotų ateityje tenkinti reikalavimus, kurie yra taikomi projekto parengtumui, t. y. reikalavimai turi būti įgyvendinti iki paraiškos pateikimo CPVA. Toks reglamentavimas pažeistų kitų pareiškėjų, kurie pateikė paraiškas, atitinkančius parengtumo reikalavimus, interesus ir lygiateisiškumo principą. Aprašo 7 punkte nurodoma, jog projektų atranka pagal Priemonę atliekama projektų konkurso būdu, todėl CPVA, vertindama pateiktas paraiškas, privalo vadovautis objektyvumo ir lygiateisiškumo principais, t. y. visos pateiktos paraiškos turi būti vertinamos išimtinai pagal Aprašo reikalavimus, tokiu būdu užtikrinant pareiškėjų teisėtą interesą dėl lygiaverčio ir objektyvaus paraiškų vertinimo, nei vienam iš jų nesuteikiant tokios teisės, kurios Aprašas nenumato (pvz. pateikti tinkamą statybos leidimą po paraiškų pateikimo). Pareiškėjo pateikta Paraiška neatitiko Aprašo 29.3.3 papunktyje nustatytų reikalavimų, todėl jos neatmetusi CPVA pažeistų įstatymo viršenybės principą, nes pareiškėjui, savo nuožiūra netaikytų Aprašo 29.3.3 papunktyje nurodytų privalomų reikalavimų, kurie buvo taikomi visiems pareiškėjams, pateikusiems paraiškas. Aprašo 66 punkte nurodoma, kad paraiška atmetama, kai pareiškėjas nepateikia Aprašo 57.8 papunktyje nurodyto statybos leidimo, išduoto atsakingų institucijų iki kvietimo teikti paraiškas skelbime nustatyto termino paskutinės dienos. Kaip matyti iš Aprašo nuostatos, teisės akto leidėjas nustatė pasekmes, kurios atsiranda nepateikus konkretaus dokumento, gauto iki 2018 m. rugpjūčio 9 d.;

3.13. Iki Paraiškos pateikimo pareiškėjo atstovai elektroniniais laiškais konsultavosi su CPVA dėl Aprašo 29.3.3 ir 29.3.7 papunkčiuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas buvo informuotas apie tai, jog su Paraiška privaloma pateikti tiek techninį projektą, kurio pagrindu keičiama pastato (patalpų) paskirtis į kultūros paskirtį, tiek šiam projektui atitinkamą leidimą, t. y. leidimą, kurio pagrindu keičiama pastato (patalpų) paskirtis į kultūros. Teikiant Paraišką 2018 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjas per Duomenų mainų svetainę įkėlė priedų rinkinį „Ekspertizės ir leidimai“, kuriame kartu su 2014 m. rugsėjo 30 d. statybos leidimu buvo pateiktas dokumentas pavadinimu „Statybos leidimas 2018“, kurio nebuvo įmanoma atidaryti, t. y. iš susirašinėjimo su būsimu pareiškėju, atliktų pareiškėjo veiksmų ir pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas žinojo, jog su Paraiška tokį dokumentą buvo būtina pateikti;

3.14. Sutinkama, kad projekte, kuriam 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo išduotas statybos leidimas, buvo planuojama įrengti dailės galerijos patalpas, tačiau šių patalpų paskirtis nebuvo keičiama į kultūros paskirtį ir 2014 m. rugsėjo 30 d. statybos leidime nėra informacijos apie tai, kad dailės galerijos patalpų paskirtis būtų keičiama į kultūros paskirtį, ką patvirtinta ir pats pareiškėjas. Jeigu būtų buvusi keičiama dailės galerijos patalpų paskirtis iš gyvenamosios į kultūros paskirtį, 2014 m. rugsėjo 30 d. statybos leidime tokia informacija būtų pateikta;

3.15. 2018 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai išdavus statybos leidimą, kuriuo keičiama dailės galerijos patalpų paskirtis, 2014 m. rugsėjo 30 d. išduotas statybos leidimas (2018 m. rugsėjo 12 d. statybos leidimo informacija) buvo panaikintas, o ne patikslintas, kaip teigia pareiškėjas. Taigi, 2014 m. rugsėjo 30 d. statybos leidimas ne tik nesuteikė teisės keisti dailės galerijos patalpų paskirties, bet ir buvo panaikintas Paraiškos vertinimo metu. Pareiškėjas Paraiškos vertinimo metu turėjo tik 2018 m. rugsėjo 12 d. galiojantį leidimą, išduotą po kvietimo teikti paraiškas skelbime nustatyto termino paskutinės dienos;

3.16. Sistemiškai įvertinus Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių (toliau – ir Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklės) 2.33 papunktyje ir 6.2.7 papunktyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad už aprašų parengimą ir paaiškinimą yra atsakinga Ministerija. Šio ginčo atveju Ministerija Apraše konkrečiai ir aiškiai nurodė, kad kultūros infrastruktūros objektas – kultūros paskirties pastatas (Aprašo 4.3 papunktis), t. y. ji Apraše individualizavo ir detalizavo kultūros infrastruktūros objekto sąvoką, kuri taikoma konkrečiai tik pagal šį Aprašą teikiamoms paraiškoms. Šią savo poziciją Ministerija iš esmės patvirtino ir nagrinėdama CPVA sprendimą bei pripažindama jį pagrįstu.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Sutinkama su pareiškėjo teiginiu, kad kartu su Paraiška pateiktas 2017 m. Projektas atitinka Aprašo 29.3.7 papunkčio reikalavimą, pagal kurį turi būti pateikiamas kultūros paskirties pastato / patalpų projektas arba projektas, keičiantis esamą pastato / patalpų paskirtį į kultūros paskirtį ir šios aplinkybės neginčija. Tačiau pagal 2017 m. Projektą suprojektuotiems darbams statybą leidžiančio dokumento kartu su Paraiška pareiškėjas nepateikė, tokiu būdu nebuvo įgyvendinti reikalavimai, nustatyti Aprašo 29.3.3 ir 57.8 papunkčiuose. Pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 13 d. elektroniniu paštu CPVA pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotas 2018 m. rugsėjo 12 d. statybos leidimas yra išduotas ir pateiktas CPVA praleidus Aprašo 66 punkte nustatytą terminą, t. y. pažeidžiant Aprašo 29.3.3 papunktyje nustatytą reikalavimą – iki paraiškos pateikimo įgyvendinančiajai institucijai turėti ir pateikti kartu su Paraiška statybą leidžiantį dokumentą;

4.2. Nesutiktina su pareiškėjo teiginiu, jog statybos leidimo nepateikimas yra formali, todėl nesvarbi (biurokratinė) priežastis, kadangi vadovaujantis tokiu požiūriu bet koks dokumento nepateikimas turėtų būti laikomas formaliu, todėl nesvarbiu reikalavimu. Nagrinėjamu atveju projektai pagal priemonę atrenkami konkurso būdu, t. y. finansuojami tik geriausiai parengti projektai, kurių parengtumas vertinamas pagal Apraše nustatytus projektų parengtumui taikomus reikalavimus (Aprašo 29 punktas). Todėl bet kuris iš projekto parengtumo reikalavimų yra vienodai svarbus projektams, siekiant įrodyti jų pasirengimą ir konkuruojant tarpusavyje, bei negali būti laikomas formaliu ar mažareikšmiu. Priešingu atveju, paraiškų konkuravimas prarastų savo esmę, t. y. toks paraiškų tikslinimas iškreiptų objektyvią projektų konkurso esmę, jog atrenkami tinkami finansuoti geriausiai pasirengę įgyvendinti projektai;

4.3. Nesutiktina su skunde nurodytu teiginiu, esą CPVA reikalavo specialaus turinio statybos leidimo. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 2 priede, kuriame pateikiama leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) ar remontuoti pastatą (-us) forma, yra pateikiami įrašai „Paskirtis“ ir „Būsima paskirtis“, ties kuriais turi būti nurodoma atitinkama informacija. Dėl šios priežasties pareiškėjo teiginys dėl CPVA reikalaujamo „specialaus turinio“ statybą leidžiančio dokumento yra nepagrįstas ir neatitinka teisinio reglamentavimo;

4.4. Pareiškėjas vadovaujasi Aprašo IV skyriuje „Tinkamų finansuoti projekto išlaidų ir finansavimo reikalavimai“ nustatytais projektų išlaidų tinkamumui keliamais reikalavimais, bet ne Aprašo III skyriuje „Projektams taikomi reikalavimai“ nustatytais projektų parengtumo reikalavimais, dėl kurių neatitikimo buvo atmesta Paraiška. Pareiškėjo siekis sumenkinti, paneigti ar aiškinti projektų parengtumo reikalavimų turinį vadovaujantis projektų išlaidų tinkamumui keliamais reikalavimais nėra tinkamas Aprašo nuostatų aiškinimas, nes minėti reikalavimai turi skirtingus tikslus, t. y. vieni skirti įvertinti projektų parengtumą ir turi būti įgyvendinti iki paraiškų pateikimo, o kiti – išlaidų tinkamumą ir turi būti užtikrinami viso projekto įgyvendinimo metu. Atsižvelgiant į tai, Aprašo 44 punkte pateiktos lentelės 3 eilutės 2 punkte atitinkamai pabrėžiama, kad projekto įgyvendinimo pabaigoje tinkamomis išlaidomis bus pripažįstamos tik tokios išlaidos, kurios patirtos atliekant statybos ir (ar) tvarkybos darbus pastatuose / patalpose, kurių paskirtis bus pakeista į kultūros paskirties iki projekto įgyvendinimo pabaigos. Kitaip tariant, jeigu projekto įgyvendinimo pabaigoje dėl tam tikrų priežasčių nebus pakeista pastato / patalpų paskirtis į kultūros paskirtį, tokios statybos ir (ar) tvarkybos darbų išlaidos negalės būti pripažįstamomis trinkamomis finansuoti ir nebus apmokamos iš ES struktūrinių fondų lėšų;

4.5. Nesutiktina su pareiškėjo teiginiu, esą reikalavimas, kuriuo remiantis buvo atmesta Paraiška – kad pateikiant Paraišką privalu turėti specialaus turinio, t. y. kultūros paskirtį, numatantį statybos leidimą, yra nesuderinamas tiek su Programos nuostatomis, tiek su nacionaliniais Programos įgyvendinimo priemones įtvirtinančiais teisės aktais. Konkrečius parengtumo reikalavimus nustato Aprašas. Aprašas yra ES finansavimą reglamentuojantis teisės aktas, kurio vietos teisės sistemoje nepakeičia nei Programos nuostatos, nei kiti nacionaliniai Programos įgyvendinimo priemones įtvirtinantys teisės aktai, t. y. Aprašo nuostatų taikymas yra būtina sąlyga Projekto parengtumui patikrinti;

4.6. CPVA priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą bei pagrįstai atmetė Paraišką, kaip neatitinkančią Aprašo 29.3.3 papunktyje nustatyto reikalavimo, t. y. kartu su Paraiška pateikti statybą leidžiantį dokumentą, kurį pareiškėjas pateikė CPVA el. paštu tik 2018 m. rugsėjo 13 d., t. y. praėjus mėnesiui po kvietimo teikti paraiškas skelbime nustatyto termino paskutinės dienos (2018 m. rugpjūčio 9 d.). CPVA pagrįstai nurodė, kad statybą leidžiantis dokumentas turi būti išduotas kartu su Paraiška pateiktam techniniam projektui, kuriame numatoma keisti atnaujinamo statinio paskirtį iš gyvenamosios į kultūros. Priešingu atveju, bet kokį statybos leidimą CPVA turėtų vertinti kaip tinkamą, kas nėra suderinama su Aprašo 29 punkte nustatytu projektų parengtumo reikalavimų tikslu – įsitikinti, kad Paraiškoje nurodyto projekto įgyvendinimui yra gauti visi pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privalomi dokumentai Apraše nustatytais terminais (šiuo atveju techniniai projektai ir juose suprojektuotų statybos darbų įgyvendinimui reikalingi statybos leidimai), kitaip tariant, įsitikinti Paraiškoje nurodyto projekto parengtumu;

4.7. Sutiktina su CPVA Sprendime išdėstytais kitais argumentais (dėl 2014 m. Projekto turinio vertinimo, sisteminio Aprašo nuostatų vertinimo, pareiškėjo tendencingo Aprašo nuostatų aiškinimo ir pan.).

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo VŠĮ „Lietuvos dailės fondas“ skundą tenkino iš dalies: panaikino CPVA 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir Ministerijos 2019 m. vasario 15 d. sprendimą; įpareigojo CPVA iš naujo įvertinti VšĮ „Lietuvos dailės fondas“ Paraišką; priteisė iš atsakovo pareiškėjui 23 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl atsakovo įpareigojimo pripažinti pareiškėjo Paraišką atitinkančią teisės aktų reikalavimus nutraukė, o likusią skundo dalį atmetė.

6. Teismas iš bylos duomenų nustatė:

6.1. 2013 m. sausio 21 d. buvo įsteigtas Fondas. Fondo veiklos tikslai: sukurti dailės ir meno muziejų, skirtą su Lietuva susijusių dailės ir meno kūrinių bei rinkinių surinkimui, kaupimui, saugojimui, restauravimui, ištyrimui, konservavimui ir eksponavimui; skatinti, remti ir populiarinti tapytojus, dailininkus, muziejus ir kitus menininkus bei subjektus, veikiančius su daile ir kitu menu susijusiose srityse, ir jų kūrinius; skatinti visuomenės domėjimąsį menu ir kt.;

6.2. Fondas įkurtas pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje;

6.3. 2012 m. buvo parengti Pastato rekonstravimo projektiniai pasiūlymai. „Negyvenamųjų, gyvenamųjų, kavinės, kūrybinių dirbtuvių patalpų, pastatų grupėje adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje <...>, rekonstravimo į dvibutį gyvenamąjį namą su dailės galerijos patalpomis“ projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte, be kita ko, numatyta, kad: „dalyje namo patalpų, įrengiamos dailės galerijos patalpos, į kurias patenkama esamu atskiru įėjimu, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės“ nurodytas konkretus planuojamas visuomeninės paskirties pastatų – Dailės galerijos – plotas (galerijos patalpų rūsyje – 366 kv. m, pirmame aukšte – 75,03 kv. m);

6.4. 2014 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštu Kultūros paveldo departamentui rekomenduota pritarti Projektiniams pasiūlymams dėl Pastato rekonstravimo į dviejų butų gyvenamąjį namą su dailės galerijos patalpomis. Kultūros paveldo departamentas 2014 m. gegužės 22 d. išdavė atitinkamas projektavimo sąlygas;

6.5. 2013 m. kovo mėn. buvo atliktas tvarkybos darbų (remonto) projektas tvarkomiesiems paveldosaugos darbams Pastate atlikti ir pagal jį gautas Kultūros paveldo departamento 2013 m. gegužės 17 d. leidimas atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus;

6.6. 2013 m. lapkričio mėn. buvo parengtas dalies dailės galerijos (pastato paveldosaugos požiūriu saugotinoje dalyje) tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektas „Pastato – gyvenamojo namo dalies patalpų, rūsio ir 1 aukšto patalpų pritaikymo dailės galerijai, II etapo tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir kapitalinio remonto projektas“. Pagal šį projektą gautas Kultūros paveldo departamento 2014 m. vasario 6 d. leidimas atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus;

6.7. 2014 m. liepos mėn. buvo parengtas projektas „Dvibučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstravimo projektas Nr. ATB-1257/TP“, kuriame numatyta, kad dalis – 493,95 kv. m rekonstruojamo pastato, yra skirta dailės galerijai bei numatyti atskiri rekonstravimo sprendiniai būtent dailės galerijos patalpoms;

6.8. Pagal 2014 m. rekonstrukcijos projektą Kultūros paveldo departamentas 2014 m. gegužės 22 d. išdavė atitinkamas projektavimo sąlygas;

6.9. 2014 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą rekonstruoti pastatą;

6.10. Pagal pareiškėjo 2017 m. patikslintą rekonstrukcijos projektą 2018 m. rugsėjo 12 d. gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimas, kuriame numatyta dailės galerijos patalpų paskirtį pakeisti į kultūros paskirtį;

6.11. 2017 m. gruodžio 20 d. pagal Priemonę paskelbti 4 kvietimai teikti paraiškas. Antrasis kvietimas buvo skirtas pareiškėjams, kurių kultūros infrastruktūra, į kurią planuojamos investicijos patenka į penkis didžiųjų Lietuvos miestų integruotose teritorijų vystymo programose nurodytas tikslines teritorijas ir kurie po projekto įgyvendinimo teiks ne viešąją kultūros paslaugą. Numatytas finansavimas – 4 686 927,00 Eur, visas finansavimas skiriamas iš ES struktūrinių fondų lėšų;

6.12. Kvietimo teikti paraiškas CPVA skelbime nustatyta paraiškų pateikimo termino paskutinė diena – 2018 m. rugsėjo 9 d.;

6.13. Fondas 2018 m. rugpjūčio 9 d. pateikė Paraišką finansuoti iš ES struktūrinių fondų lėšų Projektą „Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ atnaujinimas ir pritaikymas kultūrinėms reikmėms“;

6.14. CPVA 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Paraišką dėl Projekto finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Ministerija 2019 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo skundo dėl CPVA 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimo netenkino.

7. Teismas nurodė, kad Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014)6397 buvo patvirtinta 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1090 patvirtintose 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklėse nustatoma ES struktūrinių fondų finansinių priemonių administravimo tvarka. Taisyklėse numatyta, jog pagal priemonę turi būti parengtas ir patvirtintas projektų finansavimo sąlygų aprašas ir priemonių įgyvendinimo planas. Taigi, finansavimo sąlygų aprašai yra įgyvendinantys teisės aktai, skirti Programos priemonių įgyvendinimo plane įtvirtintų priemonių konkrečių projektų atrankos kriterijui patvirtinti.

8. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. ĮV-711 patvirtinta Kultūros objektų aktualizavimo 2014–2020 metų programa (toliau – ir Kultūros objektų aktualizavimo programa). Kultūros objektų aktualizavimo programoje yra įtvirtinta kultūros infrastruktūros objekto sąvoka. Kultūros infrastruktūros objektas yra apibrėžiamas kaip statinys, įranga, mobili struktūra ar kita erdvė, kurioje kuriami, skleidžiami ir (ar) pristatomi kultūros produktai ir (ar) teikiamos kultūros paslaugos. Tarp šalių nėra ginčo, jog pareiškėjo Projektas atitinka kultūros infrastruktūros objektui keliamus reikalavimus, kadangi finansavimas prašomas Fondui, kuriame būtų pristatomi kultūros produktai ir būtų teikiamos kultūros paslaugos eksponuojant Fondo meno kolekciją. Nei CPVA, nei Ministerija neginčija Fondo ketinimų ateityje vykdyti galerijos / muziejaus veiklą bei ketinimų teikti kultūros paslaugas.

9. Taip pat Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. ĮV-380 patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo planas ir Nacionalinių stebėsenos skaičiavimo aprašas. Iš šio priemonės aprašymo (1.1–1.4 papunkčių) matyti, kad, šia Priemone yra siekiama remti modernios, atitinkančios šiuolaikinės visuomenės poreikius kultūros infrastruktūros sukūrimą, skatinti papildomus lankytojų srautus.

10. Projektų finansavimo sąlygų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. ĮV-1085 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ Nr. 07.1.1-CPVA-K-306 priemonės „Modernizuoti viešąją ir privačią kultūros infrastruktūrą“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1 patvirtinimo“ nustato reikalavimus, kuriais turi vadovautis pareiškėjai, rengdami ir teikdami paraiškas finansuoti iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamus projektus pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. įgyvendinimo sprendimu, kuriuo patvirtinami tam tikri „2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos“ elementai, kad, siekiant investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo, iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Europos socialinio fondo ir specialaus asignavimo Jaunimo užimtumo iniciatyvai būtų teikiama parama Lietuvai (apie nurodytą sprendimą Europos Komisija pranešė dokumentu Nr. C(2014)6397), 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ Nr. 07.1.1-CPVA-K-306 priemonės „Modernizuoti viešąją ir privačią kultūros infrastruktūrą“ finansuojamas veiklas, iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų vykdytojai, įgyvendindami pagal Aprašą finansuojamus projektus, taip pat institucijos, atliekančios paraiškų vertinimą, atranką ir projektų įgyvendinimo priežiūrą. Priemonės tikslas – modernizuojant ir (ar) sukuriant šiuolaikinės visuomenės poreikius atitinkančią kultūros infrastruktūrą (muziejus, bibliotekas, kultūros centrus, profesionaliojo scenos meno įstaigas, kino teatrus), siekti aukštesnės kultūros paslaugų kokybės, prieinamumo ir interaktyvumo, kurti didesnę jų pridėtinę vertę ir paklausą, skatinant papildomus lankytojų srautus, formuojant paklausą vietos verslams, didinant patrauklumą investicijoms, verslo plėtrai, naujų darbo vietų kūrimui tikslinėse teritorijose (Aprašo 10 punktas).

11. Teismas, įvertinęs Aprašo 66 punkto, 29.3.2. ir 29.3.3 papunkčių turinį, nurodė, kad pareiškėjas kartu su Paraiška turi pateikti priedus, tame tarpe, pagal Aprašo 57.8 papunktį statybą leidžiančio dokumento, išduoto vadovaujantis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nustatyta tvarka ir atvejais, jeigu kultūros paveldo objekte numatoma atlikti tvarkomuosius statybos darbus, kopiją.

12. Teismas, vadovaudamasis Aprašo 29.3.7 papunkčių, įvertinęs ginčijamo atsakovo sprendimo turinį, konstatavo, kad Aprašo 29.3.3 papunktyje yra numatytas reikalavimas turėti statybą leidžiantį dokumentą išduotą nustatyta tvarka, tačiau nėra įvardinti jokie specialūs reikalavimai statybos leidimo turiniui. Šiuo atveju tik Aprašo 29.3.7 papunktis aiškiai numato reikalavimą pateikti kultūros paskirties pastato / patalpų projektą arba projektą, keičiantį pastato paskirtį į kultūros paskirtį, ir tik tuomet, jeigu projekte suplanuoti tvarkomieji statybos ir (ar) tvarkybos darbai. Aprašo 29.3.2 papunktyje yra įtvirtintas reikalavimas turėti statinio projektą, tačiau taip pat nėra numatytas specialaus turinio statinio projekto reikalavimas. Taigi, būtent Aprašo 29.3.7 papunktyje yra įtvirtintas reikalavimas turėti specialaus turinio projektą, tačiau toks specialus reikalavimas nėra numatytas nei Aprašo 29.3.2, nei 29.3.3 papunkčiuose. Teismas sutiko su pareiškėju, jog priešingu atveju, t. y. aiškinant Aprašo 29.3.3 papunktį kaip reikalaujantį būtent kultūros paskirties statybos leidimo, atitinkamai, ir Aprašo 29.3.2 papunktis turėtų būti aiškinamas kaip reikalaujantis būtent kultūros paskirties projekto. O tokiu atveju Aprašo 29.3.7 papunktis apskritai prarastų savo prasmę, nes juo, kaip ir Aprašo 29.3.2 papunkčiu būtų reikalaujama kultūros paskirties projekto. Teismas darė išvadą, jog Aprašo 29.3.2 ir 29.3.3 papunkčiuose reikalaujama bendro pobūdžio (nekonkretizuojant statinio paskirties), atitinkamai, projekto ir statybos leidimo, o Aprašo 29.3.7 papunktyje yra numatyta specialioji taisyklė, jog norint gauti finansavimą kultūros paveldo objekte atliekamiems darbams, turi būti pateiktas specialaus turinio, t. y. kultūros paskirties, projektas. Atitinkama specialioji taisyklė tam tikrais atvejais turėti būtent specialaus turinio statybos leidimą nėra numatyta.

13. Teismas, vertindamas skundo argumentų, kad Aprašo 29.3.3 papunktis negali būti aiškinamas kaip įtvirtinantis reikalavimą pateikiant paraišką turėti kultūros paskirties statybos leidimą, pagrįstumą, nurodė, kad Aprašo 44 punkto lentelė nustato pagal šį Aprašą tinkamų arba netinkamų finansuoti išlaidų kategorijas. Išlaidų kategorijoje Nr. 3 “Statyba, rekonstravimas, remontas ir kiti darbai” yra numatyta, kad tinkamomis finansuoti laikomos tik (2) statybos ir (ar) tvarkybos darbų, atliekamų pastate, patalpose, kurių paskirtis bus pakeista į kultūros paskirties iki projekto įgyvendinimo pabaigos, išlaidos.

14. Teismas pažymėjo, kad tiek atsakovas teismo posėdžio metu pabrėžė, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė savo procesiniuose dokumentuose, jog Aprašo 44 papunkčio lentelė reglamentuoja ne paraiškų parengtumo, o išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimus. Tačiau Aprašo 44 papunkčio nuostata aiškiai reglamentuoja, jog šis tinkamumo finansuoti reikalavimas – pastato / patalpų paskirties pakeitimas į kultūros paskirtį iki projekto įgyvendinimo pabaigos – patvirtina Aprašo nuostatas, įtvirtinančias paraiškų parengtumo kriterijus, kad pastatai / patalpos kultūros paskirtį įgytų iki projekto įgyvendinimo pabaigos.

15. Teismas vertino, kad pareiškėjo CPVA pateikti statybos techniniai dokumentai (2012 m. projektiniai pasiūlymai, 2013 m. tvarkybos projektas, 2013 m. pritaikymo dailės galerijai projektas, 2014 m. rekonstrukcijos projektas, kuriame buvo numatytos, aprašytos ir planuose aiškiai struktūriškai išskirtos dailės galerijos patalpos; šių projektų pagrindu išduoti 2013 m. ir 2014 m. tvarkybos leidimai bei 2014 m. rekonstrukcijos leidimas; 2017 m. patikslintas rekonstrukcijos projektas, kuriame buvo numatytas paskirties keitimas į kultūros paskirtį) patvirtina faktą, jog atliekant Pastato statybos darbus 2014 m. rekonstrukcijos leidimo pagrindu buvo kryptingai ir nuosekliai siekiama įrengti kultūros infrastruktūros objektą – dailės galeriją. Jau nuo 2012 m. statybos dokumentuose yra aiškiai išskirtos dailės galerijos patalpos. Be to, tai, jog dar iki paraiškų vertinimo pabaigos Fondas pateikė CPVA 2018 m. rugsėjo 12 d. rekonstrukcijos leidimą, patvirtina, jog atlikus statybos darbus bus įrengtos kultūros paskirties patalpos.

16. Teismas konstatavo, kad CPVA, vertindama Fondo Paraišką, netinkamai išaiškino ir pritaikė teisės aktų nuostatas.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimai Nr. 5 ir Nr. 6 yra išvestiniai reikalavimai iš reikalavimų panaikinti ginčijamus sprendimus. Teismui panaikinus tiek atsakovo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens sprendimus ir įpareigojus atsakovą iš naujo nagrinėti Paraišką bei priimti sprendimą, šie pareiškėjo reikalavimai negali būti tenkinami. Teismui panaikinus ginčijamus sprendimus CPVA turi iš naujo nagrinėti Paraiškos tinkamumą finansuoti pagal Aprašo nuostatas ir priimti naują sprendimą dėl Paraiškos finansavimo.

18. Teismas dėl skundo reikalavimo Nr. 4 pažymėjo, kad jame suformuluotas prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas negali būti pareikštas ir nagrinėjamas, kadangi neatitinka ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai. Tuo tarpu teiginys dėl faktų pripažinimo galėtų būti vertinamas kaip pareiškėjo skundo motyvacijos dalis, tačiau negali būti vertinamas atskirai kaip savarankiškas reikalavimas. Šiuo atveju pareiškėjo skundo reikalavimas yra susijęs išimtinai su faktų ar tam tikrų aplinkybių pripažinimu, todėl vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šioje dalyje byla nutrauktina.

19. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, priteisė pareiškėjui žyminį mokestį.

20. Teismas vertino, kad kiti proceso šalių teismui pateikti argumentai nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia padarytos išvados, todėl dėl jų nepasisakė.

III. 21. Atsakovas CPVA apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti šiais argumentais:

21.1. Aprašo 29.3.7 papunktyje ir statybos procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose tokio projekto (kultūros paskirties projektas), kurį mini teismas, nėra. Reikalavime nurodyta, kad „<...> turi būti pateikiamas kultūros paskirties pastato / patalpų projektas arba projektas, keičiantis esamą pastato / patalpų paskirtį į kultūros paskirtį“, o ne kultūros paskirties projektas. Šis reikalavimas yra taikomas tuomet, kai atliekami kultūros paveldo objekto tvarkomieji statybos darbai ir (ar) tvarkybos darbai. Ginčo atveju galėjo būti dvi situacijos: pareiškėjas galėjo pateikti projektą, kuriame tvarkomieji statybos darbai (statybos darbai) suprojektuoti jau esamame kultūros paskirties pastate, kuris yra kultūros paveldo objektas, tokiu atveju paskirties keisti nereikėjo; jeigu pastato, kuris yra kultūros paveldo objektas, paskirtis yra ne kultūros paskirtis, tuomet pareiškėjas privalėjo pateikti statinio projektą, kurio sprendinius įgyvendinus būtų pakeista pastato / patalpų paskirtis į kultūros paskirtį. Kartu turėjo būti pateiktas leidimas tokiems darbams atlikti. Pirmuoju atveju ne visada privalomas statybą leidžiantis dokumentas, pvz., jeigu būtų atliekami tik tvarkybos darbai, tam tikrais atvejais – paprastojo remonto darbai. Tokiu atveju Aprašo 29.3.3 papunkčio reikalavimas nebūtų taikomas. Antruoju atveju, kuris atitinka šiame skunde minimos Paraiškos situaciją, pareiškėjas su Paraiška pateikė techninį projektą, kuris buvo parengtas 2014 m. ir pakeistas 2017 m., bei kuriam statybą leidžiantis dokumentas, keičiantis pastato paskirtį, teikiant Paraišką 2017 m. rugpjūčio 9 d., gautas nebuvo;

21.2. Pareiškėjas tenkino Aprašo 29.3.2 bei 29.3.7 papunkčių nuostatų reikalavimus, nes pateikė 2017 m. statinio projektą, kuriuo pastato paskirtis keičiama į kultūros paskirtį, tačiau pareiškėjas netenkino Aprašo 29.3.3 papunkčio reikalavimų, nes nepateikė statybą leidžiančio dokumento 2017 m. statinio projekto „B“ laidai, t. y. pareiškėjo atveju statybą leidžiantis dokumentas buvo privalomas, nes pagal Aprašo 29.3.3 papunktyje nurodyto STR 1.05.01:2017 48 punkto nuostatas, pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą STR 1.05.01:2017 nustatyta tvarka;

21.3. Nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 11 dalyje ir Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 43 punkte įtvirtintas teisinis reglamentavimas;

21.4. Pareiškėjas, pakeisdamas 2014 m. projekto sprendinius, 2017 m. suprojektavo papildomus tvarkomuosius statybos darbus (išleido naują projekto laidą „B“), kurie buvo būtini pakeisti pastato paskirtį, nes iki šių pakeitimų pastato patalpų paskirtis pirminiu projektu nebuvo keičiama. Toks keitimas yra laikomas esminiu projekto sprendinio pakeitimu ir šiems tvarkomiesiems statybos darbams privalėjo būti gautas statybą leidžiantis dokumentas;

21.5. Naujas statybą leidžiantis dokumentas 2017 m. parengtam techniniam projektui (patikslintam projektui), kuriuo keičiama dailės galerijos patalpų paskirtis ir panaikinamas 2014 m. rugsėjo 30 d. išduotas statybos leidimas, buvo gautas 2018 m. rugsėjo 12 d., pasibaigus galutiniam kvietimo teikti paraiškas nustatytam paraiškų pateikimo terminui (2018 m. rugpjūčio 9 d.), t. y. Paraiškos pateikimo metu, 2017 m. parengtam techniniam projektui (patikslintam projektui) leidimas nebuvo gautas;

21.6. Aprašo 29.3.3 papunktyje nėra išskirti konkretūs statybą leidžiantys dokumentai, t. y. pagal Aprašo nuostatas reikalaujami tie statybą leidžiantys dokumentai, kurie privalomi pagal STR 1.05.01:2017, pvz., jeigu planuojama atlikti statybos (tvarkomuosius statybos) darbus pagal statinio rekonstrukcijos projektą, jam privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą. Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsniu, statinio projektas galėjo būti skirtingo pobūdžio, atsižvelgiant į statinio statybos rūšį, t. y. pvz.: statinio rekonstravimo projektas, statinio kapitalinio remonto projektas, statinio paprastojo remonto projektas ir kt., kuriam pagal savo pobūdį privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, kaip numatyta Statybos įstatymo 27 straipsnyje;

21.7. Apraše nėra išvardinti visi atvejai, kada privaloma gauti statybą leidžiančius dokumentus, nes tuos atvejus reglamentuoja STR 1.05.01:2017, kuris taikomas pagal konkretų atvejį, todėl nesutinkama su teismo išvada, kad Aprašo 29.3.3 papunktyje nereikalaujama leidimo statybos darbams (tvarkomieji statybos darbai – statybos darbai, atliekami kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 37 punktas), kai keičiama pastato ar patalpų paskirtis, vien dėl to, kad jis aiškiai jame nėra nurodytas. Tais atvejais, kai keičiama paskirtis, pagal Aprašo 29.3.3 papunktį ir STR 1.05.01:2017 nuostatas yra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuriame nurodoma, kad keičiama pastato paskirtis (1 ir 2 priedo informacija), neatsižvelgiant į tai, kad Aprašo 29.3.3 papunktyje jis nėra nurodytas;

21.8. Aprašo 44 papunkčio nuostata nesuteikia galimybės pareiškėjui nepateikti leidimo keisti pastato paskirtį iki kvietimo teikti paraiškas skelbime nustatyto termino paskutinės dienos (2018 m. rugpjūčio 9 d.). Aprašo 44 papunktis nustato išlaidų tinkamumo reikalavimus, kurie pateikti Aprašo IV skyriuje „Tinkamų finansuoti projekto išlaidų ir finansavimo reikalavimai“, bet ne paraiškos parengtumo reikalavimus, kurie pateikti Aprašo III skyriuje „Projektams taikomi reikalavimai“. Aprašas (jo III skyrius) nenumato galimybės su paraiška arba paraiškos vertinimo metu teikti dokumentų, kuriais pareiškėjai įsipareigotų projekto parengtumo reikalavimus tenkinti ateityje, t. y. projekto parengtumo reikalavimai turi būti įgyvendinti iki paraiškos pateikimo CPVA dienos. Priešingu atveju visada susidarytų neapibrėžtumas dėl projekto rezultatų ir projekto trukmės, nes pvz. reikėtų koreguoti techninį projektą, gauti statybas leidžiantį dokumentą, o tai žymiai pailgintų projekto įgyvendinimą;

21.9. Sutiktina su tuo, kad projekte, kuriam 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo išduotas statybos leidimas, buvo planuojama įrengti dailės galerijos patalpas, tačiau šių patalpų paskirtis nebuvo keičiama į kultūros paskirtį ir 2014 m. rugsėjo 30 d. statybos leidime nėra informacijos apie tai, kad dailės galerijos patalpų paskirtis būtų keičiama į kultūros paskirtį (ką patvirtinta ir pats pareiškėjas). STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, kuris galiojo išduodant 2014 m. rugsėjo 30 d. statybos leidimą, 2 priede pateikta leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) forma, kurioje nurodyta pastaba: „2. Leidimo 2–7 punktų papunkčiuose nurodoma statinio (patalpos) pagrindinė naudojimo paskirtis (esama ir būsima, jei paskirtis keičiama) <...>“. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad, jeigu būtų buvusi keičiama dailės galerijos patalpų paskirtis iš gyvenamosios į kultūros paskirtį, 2014 m. rugsėjo 30 d. statybos leidime tokia informacija būtų pateikta;

21.10. 2018 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai išdavus statybos leidimą, kuriuo keičiama dailės galerijos patalpų paskirtis, 2014 m. rugsėjo 30 d. išduotas statybos leidimas (2018 m. rugsėjo 12 d. statybos leidimo informacija) buvo panaikintas, o ne patikslintas. Taigi, 2014 m. rugsėjo 30 d. statybos leidimas ne tik nesuteikė teisės keisti dailės galerijos patalpų paskirties, bet ir buvo panaikintas Paraiškos vertinimo metu. Pareiškėjas Paraiškos vertinimo metu turėjo tik 2018 m. rugsėjo 12 d. galiojantį leidimą, išduotą po kvietimo teikti paraiškas skelbime nustatyto termino paskutinės dienos (2018 m. rugpjūčio 9 d.);

21.11. Vadovaujantis Aprašo 29.3 papunkčiu, iki Paraiškos pateikimo termino paskutinės dienos, t. y. 2018 m. rugpjūčio 9 d., CPVA turėjo būti pateiktas Aprašo 29.3.3 papunktyje nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, kuris išduotas STR 1.05.01:2017 nustatyta tvarka. Kadangi buvo pakeisti esminiai statinio projekto sprendiniai (pakeista pastato patalpų paskirtis), patikslintam projektui, kaip tą numato Statybos įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nuostatos, turėjo būti gautas statybą leidžiantis dokumentas. Šis leidimas buvo išduotas 2018 m. rugsėjo 12 d., t. y. pasibaigus galutiniam paraiškų pateikimo terminui (2018 m. rugpjūčio 9 d.), todėl, vadovaujantis Aprašo 66 punktu, Paraiška buvo atmesta nepažeidžiant teisės aktuose nustatyto reglamentavimo.

22. Pareiškėjas Fondas atsiliepime į apeliacinį skundą, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir išvadoms, prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Nei Programoje, nei Apraše, nei kituose taikytinuose teisės aktuose nėra ir nebuvo numatytas reikalavimas, kad kultūros infrastruktūros objekto, kuriam prašoma skirti paramą pagal Priemonę, „kultūros“ paskirtis iki paraiškų pateikimo momento turėtu būti konkrečiai įvardinta būtent statybos leidime;

22.2. Apeliacinis skundas jokia apimtimi nepaneigia, jog: Apraše nėra tokio reikalavimo, kuriuo remiantis CPVA atmetė Fondo Paraišką; reikalavimas, kuriuo remiantis atmesta Paraiška, yra nesuderinamas su Aprašu įgyvendinamų teisės aktų nuostatomis; net jeigu CPVA nurodomas reikalavimas iš Aprašo turinio ir galėtų būti kildinamas (su kuo Fondas nesutinka), Paraiška vis tiek negalėjo būti atmesta, nes ji tokį reikalavimą tenkina;

22.3. Aprašo 29.3.2 ir 29.3.3 papunkčiuose nenurodomi jokie specialus reikalavimai statinio projekto ir statybos leidimo turiniui. Vienintelis Aprašo 29.3 papunktyje įtvirtintas projekto parengtumo reikalavimas, kuriame yra daroma nuoroda būtent į kultūros paskirtį, yra nurodytas Aprašo 29.3.7 papunktyje, tačiau šio papunkčio nuostata taikoma tik specifiniais atvejais (tik kultūros paveldo objektams) ir bet kuriuo atveju ja yra reikalaujama pateikti ne leidimą, o būtent ir išimtinai tik projektą su nurodyta kultūros paskirtimi. Šiame papunktyje nurodytus reikalavimus Fondas taip pat įvykdė. Kita vertus, Aprašo 29.3.7 papunktis niekaip negali sudaryti pagrindo sistemiškai aiškinti bendrosios teisės normos, numatytos 29.3.3 papunktyje, kuri taikoma visais atvejais;

22.4. Atsakovo sisteminis Aprašo nuostatų aiškinimas nesuderinamas su Aprašo 29.3.2 papunkčio ir Aprašo 44 punkto nuostatomis. Aprašo 44 punkto nuostata reglamentuoja ne paraiškų parengtumo, o išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimus. Tinkamumo finansuoti reikalavimas (kad pastato / patalpų paskirtis būtų pakeista į kultūros paskirtį iki projekto įgyvendinimo pabaigos), aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, kad (tiek, kiek tai susiję su kultūros paskirtimi) esminis Aprašu siekiamas tikslas finansuojant projektus pagal Priemonę yra, kad atitinkami pastatai / patalpos kultūros paskirtį įgytų iki projekto įgyvendinimo pabaigos. Atitinkamai, būtų nelogiška ir su Aprašo 44.3.2 papunkčiu nesuderinama Aprašo 29.3 papunktį aiškinti taip, kaip tai yra daroma skundžiamuose sprendimuose – neva jau pradiniame, t. y. paraiškų pateikimo etape, pareiškėjai turi turėti statybos leidimus su atskirai pažymėta kultūros paskirtimi (nors Aprašo 44.3.2 papunktyje aiškiai nurodoma, kad tokios paskirties reikalaujama tik galutiniame projekto įgyvendinimo etape);

22.5. CPVA, savo sprendime pateikdama Aprašo nuostatų aiškinimą, kuris iš esmės reiškia naujo, Apraše nenurodyto Paraiškų parengtumo reikalavimo suformulavimą, šiurkščiai peržengė savo diskrecijos ribas ir pažeidė VAĮ 3 straipsnio 1, 4 ir 10 punktuose įtvirtintus principus ir 8 straipsnio 1 dalyje individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus;

22.6. Atsakovas neturėjo diskrecijos teisės sukurti reikalavimą, kuris Apraše nėra įtvirtintas. Priešingu atveju būtų pažeidžiami teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nes pareiškėjai negalėtų numatyti, kokius reikalavimus jie turi atitikti tam, kad gautų ES struktūrinių fondų paramą, o tokios paramos suteikimas priklausytų išimtinai nuo subjektyvaus CPVA sprendimo;

22.7. Aprašo aiškinimas, kurį nurodo CPVA, nesuderinamas su Aprašu įgyvendinamų teisės aktų nuostatomis, t. y. tiek su Programos nuostatomis, tiek ir su nacionaliniais Programos įgyvendinimo priemones įtvirtinančiais teisės aktais, pagal kuriuos nėra reikalaujama, kad pagal Priemonę finansuojamas objektas turėtų kokią nors specialaus turinio paskirtį. Priešingai, šių teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad Programa ir Priemone siekta finansuoti kur kas platesnės apimties projektus nei tik objektus, turinčius statybos leidimuose ir (ar) registruose nurodytą kultūros paskirtį. Apeliacinės instancijos teismui sutikus su CPVA sprendime pateiktu Aprašo nuostatų aiškinimu, kiltų klausimas dėl Aprašo atitikimo aukštesnės galios teisės aktams;

22.8. Šios bylos nagrinėjimo ribose nėra reikalo analizuoti, ar Fondo su Paraiška pateiktas 2014 m. statybos leidimas atitiko Apraše neįtvirtintą ir CPVA vienašališkai suformuluotą reikalavimą. Kita vertus, ne tik 2017 m. patikslintas statinio projektas ir 2018 m. statybos leidimas, bet ir 2014 m. statinio projektas bei 2014 m. statybos leidimas buvo CPVA pageidaujamos „kultūros paskirties“. O tai reiškia, kad Paraiška būtų tenkinusi CPVA sprendime nurodyta reikalavimą dėl „kultūros paskirties“, net jei toks reikalavimas Apraše ir egzistuotų. Su Paraiška Fondas pateikė būtent tokį leidimą, kokio ir reikalauja CPVA, t. y. 2014 m. statybos leidimą, nes šiuo leidimu įgyta teisė įgyvendinti 2014 m. statinio projekte numatytus sprendinius, be kita ko, ir sprendinius, atskirai suformuluotus ir tikslingai pritaikytus kultūros infrastruktūros objekto – dailės galerijos – patalpų įrengimui;

22.9. Apeliaciniame skunde nenurodoma jokių teisiškai pagrįstų motyvų, dėl kurių CPVA pasirinktas Aprašo nuostatų aiškinimas turėtų būti pripažintas pagrįstu. Atsakovo argumentai prieštaringi, nes apeliaciniame skunde atsakovas laikosi pozicijos, kad Fondas tenkino Aprašo 29.3.2 bei 29.3.7 papunkčių nuostatas, nes pateikė 2017 m. statinio projektą, tačiau ginčijamame sprendime nurodė, kad pareiškėjo pateikta Paraiška neatitinka Aprašo 29.3.3 ir 29.3.7 papunkčiuose nustatytų reikalavimų. Su apeliacinio skundo pozicija sutiktina iš dalies, nes su Paraiška pateiktas 2017 m. patikslintas statinio projektas apskritai buvo skirtas ne tiek dėl Aprašo 29.3.7 papunkčio reikalavimų patenkinimo, nes Aprašo 29.3.7 papunkčio reikalavimą jau patenkino pateiktas 2014 m. statinio projektas, kuriam buvo išduotas 2014 m. statybos leidimas, kiek tikslu informuoti CPVA apie būsimus 2014 m. statinio projekto pakeitimus ir kad tokie pakeitimai taip pat atitiks Aprašo 29.3.7 papunkčio reikalavimus;

22.10. Tam, kad dailės galerijos patalpos, užbaigus Pastato rekonstrukcijos darbus, galėtų įgyti „kultūros“ paskirtį pagal teisės aktus, 2014 m. statinio projekte neturėjo būti atskirai pavadinime išskirtas dailės galerijos patalpų paskirties keitimas į kultūros paskirtį ir / ar nurodyta, kad šios patalpos yra atidalijamos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Pagal teisės aktų reikalavimus pakako, kad rekonstruojant pastatą kultūros paskirties patalpų įrengimo sprendiniai būtų tiesiog numatyti pačiame statinio rekonstravimo projekte. Tai 2014 m. statinio projekte ir buvo numatyta. CPVA to neginčijo. Taigi ir 2014 m. projekte dailės galerijos patalpų nurodymas ir sprendinių joms pritaikymas buvo visiškai pakankami tam, kad, užbaigus Pastato rekonstrukciją, dailės galerijos patalpos būtų suformuotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip „kultūros paskirties“. Atitinkamai, ne tik CPVA nurodomas 2017 m. statinio projektas, bet ir kitas su Paraiška pateiktas projektas – 2014 m. statinio projektas – tenkino Aprašo 29.3.7 papunkčio reikalavimus;

22.11. Atsakovas nepagrįstai siekia sudaryti įspūdį neva pasikeitęs „esminis sprendinys“, dėl kurio pagal STR reikalavimus turėjo būti rengiama nauja statinio projekto laida ir gaunamas naujas statybos leidimas, buvo dailės galerijos patalpų paskirties keitimas. Tai buvo kitas sprendinys – pasikeitusi statinio vieta sklype. Nors pagal 2017 m. patikslintą statinio projektą formaliai pasikeitė statybos vieta (pertvarkius žemės sklypus), tačiau visi kiti esminiai sprendiniai išliko tokie pat kaip 2014 m. statinio projekte, įskaitant ir sprendinius, sudarančius pagrindą įrengti kultūros infrastruktūros objektą – dailės galeriją;

22.12. Remiantis teisės aktų nuostatomis, kol nebuvo gautas naujas statybos leidimas parengtai naujai projekto laidai, galiojo ankstesnis (pirminis) statybos leidimas, t. y. 2014 m. statybos leidimas. Todėl būtent šis statybos leidimas ir buvo pateiktas su Paraiška. Paraiškos pateikimo metu jis atitiko statybos techninių reglamentų reikalavimus ir galiojo pilna apimtimi (įskaitant ir leidimą įgyvendinti dailės galerijos įrengimui skirtus 2014 m. statinio projekto sprendinius);

22.13. CPVA sprendimo panaikinimas ir Fondo Paraiškos persvarstymas jokia apimtimi nepažeistų kitų subjektų teisių. Priešingai, prašomų finansavimo lėšų Projektui suteikimas prisidėtų prie Programoje numatytų tikslų visapusiškesnio įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje ir tinkamo ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo.

23. Ministerija, pritardama apeliacinio skundo argumentams, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Bylos ginčas yra kilęs dėl Paraiškos tinkamumo Projekto finansavimui iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

25. Atsakovas 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu atmetė Parašką kaip neatitinkančia Aprašu nustatytų tinkamumo finansuoti reikalavimų, t. y. kaip neatitinkančia Aprašo 29.3.3 papunkčio, 57.8 papunkčio ir 1 priedo 5.6 papunkčio reikalavimų.

26. Aprašo 29.3.3 papunkčiu nustatyta, kad jeigu įgyvendinant projektą bus vykdomi statybos darbai, pareiškėjas (partneris) privalo turėti statybą leidžiantį dokumentą, išduotą vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

27. Byloje nėra ginčo, kad Projekto įgyvendinimo metu bus vykdomi statybos darbai ir tokiems darbams statybos leidimas yra privalomas.

28. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė statybos leidimo keisti pastato paskirties, nors toks leidimas yra privalomas, nes pagal pareiškėjo 2017 m. patikslintą rekonstrukcijos projektą 2018 m. rugsėjo 12 d. gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimas, kuriame numatyta dailės galerijos patalpų paskirtį pakeisti į kultūros paskirtį.

29. Šis atsakovo reikalavimas yra pagrįstas, kadangi pagal Aprašo 44 punktą tinkamomis finansuoti lėšomis gali būti pripažintos tik kultūros paskirties pastatų / patalpų ir (ar) inžinerinių statinių statybos ir (ar) tvarkybos darbų išlaidos, o pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punktą leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį yra statybą leidžiantis dokumentas.

30. Pareiškėjui nepateikus iki Paraiškos teikimo pabaigos (2018 m. rugpjūčio 9 d.) teisės aktus atitinkančio statybos leidimo, atsakovas pagrįstai pripažino, kad Paraiška neatitinka Aprašo 57.8 papunkčio reikalavimų bei Aprašo 1 priedo 5.6 papunkčiu nustatyto projekto parengtumo.

31. Aprašo 66 punktu nustatyta, kad paraiška atmetama, kai pareiškėjas nepateikia Aprašo 57.7, 57.8, 57.10 ir 57.11 papunkčiuose nurodytų dokumentų, išduotų atsakingų institucijų iki kvietimo teikti paraiškas skelbime nustatyto termino paskutinės dienos.

32. Atsakovas, vadovaudamasis Aprašo 66 punktu, negalėjo vertinti pareiškėjo pateiktų dokumentų pasibaigus kvietimo teikti paraiškas terminui, nes priešingai būtų pažeistas lygiateisiškumo principas kitų pareiškėjų atžvilgiu.

33. Atsakovo sprendimas atmesti pareiškėjo Paraišką yra teisėtas bei pagrįstas. Taip pat pagrįstai Lietuvos Respublikos kultūros ministerija atmetė pareiškėjo skundą išnagrinėjusi jį išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

34. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas pareiškėjo ginčijamus sprendimus, neteisingai taikė bei aiškino materialiosios teisės normas, dėl ko teismo sprendimas dalyje dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą pakartoti administracinę procedūrą bei žyminio mokesčio priteisimo naikintinas (ABTĮ 147 straipsnis).

35. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, šioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimas Nr. 2018/2-7696 dėl VšĮ „Lietuvos dailės fondas“ 2018 m. rugpjūčio 9 d. paraiškos Nr. 07.1.1-CPVA-K-30602-0003 atmetimo, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2019 m. vasario 15 d. sprendimas Nr. S2-373 „Atsakymas į VšĮ „Lietuvos dailės fondas“ skundą“, viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra įpareigota iš naujo įvertinti viešosios įstaigos „Lietuvos dailės fondas“ paraišką, priteistas 23 Eur žyminis mokestis, ir šioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Kita Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Rytis Krasauskas