2025-10-08 Nr. AB-16101-3-64-3-01582-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-992-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01582-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu) ir prašė panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2025 m. kovo 4 d. raštą Nr. (1.23 Mr)-7R-818 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą tinkamai išnagrinėti jo kreipimąsi dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo, priteisti sumokėtą žyminį mokestį.

Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą bei pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 teiginiai neatitinka tikrovės.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą), už piktnaudžiavimą procesu skyrė 200 Eur baudą, kurią nurodė sumokėti į valstybės biudžetą.

Teismas analizavo Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) duomenis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Rašto informacinio pobūdžio ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktai paminėti rezoliucijoje).

Teismas nusprendė, jog pareiškėjo skundo reikalavimas pripažinti Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimus neatitinkančiais tikrovės taip pat nenagrinėtinas administracinių teismų dėl to, kad tai negali būti laikoma savarankišku ginčo administracinėje byloje dalyku. Teismas analizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuo aspektu ir pareiškėjo reikalavimą dėl Konstitucinio Teismo nutarimo teiginių neatitikimo tikrovei atsisakė priimti ir dėl to, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 4 p.).

Pripažinęs, jog pareiškėjas piktnaudžiauja procesu, teismas skyrė jam 200 Eur baudą (ABTĮ 83 str. 1 d. 6 p., 2 d.).

Nustatęs, jog pareiškėjo 2025 m. kovo 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1941 sumokėtas žyminis mokestis nebuvo įskaitytas, teismas nesprendė jo grąžinimo klausimo.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 17 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo (ABTĮ 4 str.), pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, kuriame išaiškinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, neatitinka tikrovės, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika sustabdyti situaciją dėl nepradedamų nagrinėti administracinių bylų (ABTĮ 5 str. 3 d.), priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Teisėjų garbės teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad teismas eiline, kartotine ir teisiškai netikslia nutartimi išsprendė skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą ir atsisakė skundą priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų pagrindais. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jis į teismą kreipiasi pagal įstatymų nustatytą tvarką, įgyvendindamas pažeistų asmens teisių gynybą, o jam skiriamos baudos neteisingai aiškinant piktnaudžiavimo sąvoką, turint teisę pareikalauti sumokėti tik žyminį mokestį. Pareiškėjas nurodo nepraleidęs skundo (pareiškimo) padavimo termino, nes situacija sukurta teismo neveikimo, vilkinimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo P. V. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu ir skirta 200 Eur bauda, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį. Taip pat ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje , be kita ko, nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nustatęs, kad yra priimtos įsiteisėjusios Regionų administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. eI3-10928-780/2025, eI3-11863-362/2025, Nr. eI3-12364-505/2025 dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. birželio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-641-815/2025 pripažino Raštą informacinio pobūdžio dokumentu, nesukeliančiu pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėtina, kad sistemiškai aiškinant ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą sąvoką „įsiteisėjęs teismo sprendimas“, juo turėtų būti suprantamas sprendimas, kuris priimtas išnagrinėjus bylą iš esmės (žr., pvz., 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-990-492/2025).

Liteko duomenys patvirtina, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-10928-780/2025 atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. birželio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-557-662/2025 atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartį paliko nepakeistą. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-11863-362/2025 atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. birželio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-641-815/2025 pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį paliko nepakeistą. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-12364-505/2025 atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-691-552/2025 pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi įsiteisėjusiomis Regionų administracinio teismo nutartimis pareiškėjo skundas nebuvo išnagrinėtas iš esmės.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, šioje byloje atsisakydamas priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Rašo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus dėl to, kad Regionų administracinis teismas minėtose administracinėse bylose sprendė analogiško turinio pareiškėjo skundo priėmimo klausimą ir atsisakė jį priimti, netinkamai taikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą šiuo teisiniu pagrindu.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus dėl analogiškų reikalavimų kaip ir šioje administracinėje byloje (žr., pvz., 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-557-662/2025; 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-815/2025; 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-990-492/2025), laikėsi pozicijos, jog Ministerijos Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, šį pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas ginčijamą Raštą vertinti kitaip.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, tačiau ne ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte, o ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, nes skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas, nors atskirajame skunde ir teigia priešingai, 2025 m. liepos 11 d. kreipdamasis į teismą dėl Teisingumo ministerijos 2025 m. kovo 4 d. Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, yra akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti, todėl yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu. Tokia teisėjų kolegijos išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-990-492/2025).

Pareiškėjas skunde (pareiškime) taip pat prašė teismo pripažinti Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimus neatitinkančiais faktinės tikrovės. Nors pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad tokie reikalavimai nenagrinėtini administracinių teismų dėl to, kad tai negali būti laikoma savarankišku ginčo administracinėje byloje dalyku, tačiau šią pareiškėjo skundo dalį taip pat atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Atsižvelgusi į aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą bei motyvus, teisėjų kolegija pažymi, kad ir šiuo atveju yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundo dalį dėl tam tikrų aplinkybių pripažinimo, tačiau ne ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte, o ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Tų pačių argumentų pagrindu teisėjų kolegija nenagrinėja ir pareiškėjo atskirajame skunde pateikto analogiško prašymo dėl pripažinimo (ABTĮ 17 str., 18 str.).

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjui skirta 200 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą administraciniu procesu. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė baudą neteisingai aiškindamas piktnaudžiavimo sąvokos sampratą.

ABTĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. ABTĮ 36 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (tai yra kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį. ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šias nuostatas, yra pažymėjęs, kad įstatymai garantuoja asmens teisę kreiptis teisminės gynybos, tačiau šia teise turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-759/2011; ir kt.). Teismų sistema yra skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus ir ja neturi būti naudojamasi nepagrįstam ir vien formaliam bylinėjimuisi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-861/2011; 2010 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-85/2010; ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, nustatant piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise, taikomas konkretus kiekybinis kriterijus – kreipimasis į teismą dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, tačiau vien tik intensyvus (kiekybiniu aspektu) asmens bylinėjimasis teismuose savaime nereiškia piktnaudžiavimo teisminės gynybos teise; turi būti vertinamas ir keliamo ginčo bei siekiamų apginti asmens teisių pobūdis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-180/2010; 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-347-552/2017). Spręsdamas baudos už piktnaudžiavimą procesu skyrimo klausimą, teismas vertina proceso šalies ir (ar) jos atstovo elgesį piktnaudžiavimo aspektu ir skiria baudą tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018; ir kt.).

Kaip jau ne kartą konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2025 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-630-629/2025; 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-742-815/2025; ir kt.), pareiškėjas, nesulaukęs skundo priėmimo proceso pabaigos, nuolat iš naujo kreipiasi su tapačiais skundais į teismą, t. y. inicijuoja naujus teismo procesus ir pakartotinai prašo panaikinti tuos pačius sprendimus. Taigi, pareiškėjo elgesys, kuomet jis tendencingai kreipiasi su skundais į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu pagrįstai pripažintinas piktnaudžiavimu administraciniu procesu. Toks itin dažnas (ir galbūt nepagrįstas) bylinėjimasis gali sudaryti kliūtis teismui operatyviai ir sklandžiai nagrinėti bylas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijama nutartimi skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

Apibendrinusi išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo galutinė išvada atsisakyti priimti pareiškėjo skundą yra pagrįsta, tačiau šiuo atveju turėjo būti nurodyti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktuose įtvirtinti atsisakymo priimti skundą pagrindai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų atitiktį Konstitucijai. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nenurodė jokių argumentų, sudarančių pagrindą abejoti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų (konkrečių jų dalių) atitiktimi Konstitucijai. Nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, teisėjų kolegija taip pat nenustatė poreikio kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų atitiktį Konstitucijai. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo teismo priimti atskirąją nutartį. ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Įvertinusi nagrinėjamos situacijos aplinkybes teisėjų kolegija nenustatė pagrindo priimti atskirąjį nutartį. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia prašymą priimti atskirąją nutartį, yra deklaratyvaus, subjektyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo priimti atskirosios nutarties. Teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, taip pat nenustatė poreikio priimti atskirosios nutarties. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija netenkina minėto pareiškėjo prašymo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 17 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė