4465ff17-e16e-4522-8eb0-089bf7341a50 · Klaipėdos apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-55-417/2022 Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00027-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 2.4.6.2.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 28 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Linai Gricienei, dalyvaujant prokurorui Gintui Pikčiūnui, nuteistajam K.

B. ir jo gynėjui advokatui Ruslanui Mazurovui (Ruslan Mazurov), nuteistojo R. K. gynėjui advokatui Aleksandrui Pociui, apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. B. ir jo gynėjo advokato Ruslano Mazurovo ir nuteistojo R. K. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2021-11-08 nuosprendžio, kuriuo: K. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipnio 1 dalyje, ir jam paskirta 120 MGL (6 000 Eur) bauda.

R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 MGL (3 000 Eur) bauda. Nukentėjusiojo D. M. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies. IÅ¡ nuteistojo K. B. priteista 5 000 Eur ir iÅ¡ nuteistojo R. K. – 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam D. M.. IÅ¡ nuteistųjų K. B. ir R. K. priteista po 450 Eur iÅ¡laidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti nukentėjusiajam D. M.. Nuspręsta iÅ¡ nuteistųjų K. B. ir R. K. iÅ¡ieÅ¡koti po 21,63 Eur iÅ¡laidų byloje dalyvavusios liudytojos I.

K. ir po 8,32 Eur iÅ¡laidų byloje dalyvavusios liudytojos K. D. kelionės iÅ¡laidoms padengti. Teismas nustatė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. K. B. ir R. K. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, 2017-09-23, apie 23.45 val., vieÅ¡oje vietoje – kavinėje „PajÅ«rio žibintas“, esančioje J. Basanavičiaus g. 36, Palangoje, įžūliu elgesiu be jokios pateisinamos priežasties demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y.

K. B. sudavė rankoje laikomo peilio galu vienÄ smÅ«gį D. M. į pakaušį, D. M. nuo suduoto smÅ«gio parkrito ant grindų, tuomet K. B. ant jo užkrito. Tuo pat metu R. K. ne mažiau kaip tris kartus spyrė nukentėjusiajam D. M. į deÅ¡inį Å¡onÄ . Nukentėjusiajam D. M. atsistojus, K. B. trenkė D. M. kumščiu į kairę veido pusę ir jis nukrito dar kartÄ . Tokiais smurtiniais veiksmais K. B. D. M. padarė muÅ¡tines pakauÅ¡io ir kairio skruosto žaizdas, minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imus ir kraujosruvas kairės akiduobės srities minkÅ¡tuosiuose audiniuose, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , R.

K. nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imus ir kraujosruvas deÅ¡iniame klube, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. B. ir jo gynėjas Ruslanas Mazurovas su Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2021-11-08 nuosprendžiu nesutinka, praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1.

Teismas visus baudžiamosios bylos duomenis vertino tik iÅ¡ kaltinimui palankios pusės, visas abejones aiÅ¡kino ne, kaip numato įstatymas, K. B., bet kaltinimo iÅ¡keltos versijos naudai, neatkreipė dėmesio į parodymų prieÅ¡taringumÄ , prieÅ¡taravimų nepaÅ¡alino, taip padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus. K. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, jų nekeitė. Jis paaiÅ¡kino, kad, iÅ¡girdęs bare žmonos Å¡Å«ksnį padėti, atbėgęs prie durų pamatė stambų nepažįstamÄ vyrÄ (vėliau sužinojo, kad tai D.

M.), laikantį jo žmonÄ už rankos ir Å¡aukiantį ant jos. K. B. užkliuvo už slenksčio ir užgriuvo ant D. M., jie kartu pargriuvo. Atsistojęs D. M. ėmė Å¡aukti ant K. B. Supratęs, kad D. M. jį tuoj puls, K. B. D. M. sudavė vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ , dėl to D. M. nugriuvo nuo laiptų ant nugaros, atsikėlęs jis iÅ¡bėgo iÅ¡ baro. Vėliau K. B. ir R. K. kalbantis, ar nereikėtų kviesti policijos, D. M. atbėgo į barÄ ir peiliu sužalojo R. K. Tokius K. B. parodymus patvirtino Å¡alia buvęs R.

K., liudytojai K. B., M. M., tačiau teismas be pagrindo ir motyvų Å¡ių parodymų nevertino ir jais nesirėmė. Taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Aplinkybė, kad K. B. sudavė D. M. peilio galu į pakaušį, paremta iÅ¡ esmės vienos liudytojos – K. D. parodymais, kurie vertinti kaip patikimi. Tačiau tokia iÅ¡vada prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Pateiktos pokalbių tarp D. M. artimųjų iÅ¡klotinės patvirtina, liudytojai K. D. buvo siÅ«lomi pinigai už parodymų davimÄ .

R. K. parodė, kad D. M. artimieji vežė minėtÄ liudytojÄ pas ikiteisminio tyrimo tyrėjÄ , siÅ«lė darbÄ užsienyje. Nors pati K. D. neigė gavusi kokį nors atlygį, tačiau natÅ«ralu, kad asmuo neprisipažįsta davęs melagingus parodymus. Liudytojos A. G. parodymai, kad D. M. nukrito ant grindinio lyg bÅ«tų iÅ¡mestas jėga, neprieÅ¡tarauja K. B. parodymams, kad jis gindamasis sudavė D. M. vienÄ smÅ«gį ir jis nukrito. A. G. neminėjo peilio ar smÅ«gio peiliu. Liudytojas A. N. tik matė suklupusį nukentėjusįjį, jo kruvinÄ veidÄ ir už jo nugaros K.

B., tačiau nematė nei smÅ«gio sudavimo, nei įvykių prieÅ¡ smÅ«gio sudavimÄ . D. M. parodymų negalima vertinti kaip patikimų, jis pats yra nuteistas už sunkų R. K. sveikatos sutrikdymÄ , todėl turi pagrindÄ kerÅ¡yti tiek jam, tiek K. B. Liudytoja K. B. parodė, kad bÅ«tent dėl nukentėjusiojo agresyvių veiksmų prasidėjo įvykių grandinė. Be to, nukentėjusiojo parodymų, kad K. B. jį smaugė, kėlė į viršų, pargriuvus sudavė daug smÅ«gių į deÅ¡inę veido pusę, nepatvirtina ne tik teismo medicininis tyrimas, bet net ir jam palankių liudytojų parodymai.

Vertindamas D. M. padarytus sužalojimus teismo medicinos ekspertas D. Vitkus tiek iÅ¡vadoje, tiek apklausiamas teisme nurodė, kad labiausiai tikėtinas sužalojimų atsiradimo mechanizmas – žaizda pakauÅ¡yje galėjo atsirasti gavus smÅ«gį į veidÄ ir tuomet griÅ«vant ant grindinio, t. y. galvos pakauÅ¡iu trenkiantis į reljefinį pavirÅ¡ių. Tačiau teismas tokį sužalojimo mechanizmÄ atmetė remdamasis vienos liudytojos K. D. parodymais, „pritempdamas“ specialisto iÅ¡vadÄ prie Å¡ių parodymų, kad žaizda galėjo bÅ«ti padaryta ir suduodant buku daiktu. 2.2.

BK 28 straipsnio 1 dalyje numatyta asmens teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Nagrinėjamu atveju yra visos bÅ«tinosios ginties reikalingumÄ patvirtinančios sÄ lygos. K. B. iÅ¡ pradžių bandė apginti savo žmonÄ , vėliau – ir save. Kad kėsinimasis buvo realus, patvirtina tai, kad D. M. tyčia peiliu sužalojo R. K. Be to, D. M. baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas neįžvelgė kitų nusikalstamų veikų (pvz., K. B.) ir nesikreipė dėl jų į prokurorÄ , taip pat nenustatė D.

M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pavyzdžiui, veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojamas ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. 2.3. Nagrinėjamu atveju neįrodytas bÅ«tinasis nusikalstamos veikos požymis – padariniai. Liudytojo M. M. atsitraukimas nuo darbo buvo nulemtas D. M. padarytos nusikalstamos veikos (dėl R. K. sužalojimo M. M. teko atsitraukti nuo darbo ir valyti kraujÄ ). Teismo iÅ¡vada, kad kavinės lankytojai dėl kilusio konflikto, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta D.

M. sveikata, ėmė praÅ¡yti sÄ skaitų ir skirstytis, yra nepagrįsta. BÅ«tent dėl R. K. sužalojimo, kai jį peiliu sužalojo D. M. ir R. K. buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba, buvo sutrikdyta kavinės rimtis. VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, tačiau K. B. iÅ¡ pradžių gynė savo žmonÄ , vėliau gynėsi pats, jis nesiekė sutrikdyti visuomenės rimties ir tvarkos, bet ir negalėjo numatyti, kad tokios pasekmės gali kilti. 2.4. D. M. iÅ¡ K. B. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis – 5 000 Eur – neatitinka teismų praktikoje analogiÅ¡kose bylose priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, taip pat Å¡alių interesų pusiausvyros, teisingumo ir protingumo kriterijų.

IÅ¡ D. M. už tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymÄ , kai buvo kilusi reali grėsmė R. K. gyvybei, priteista tik 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. O Å¡ioje byloje už nežymų sveikatos sutrikdymÄ , netrukusį net deÅ¡imties dienų, priteista 5 000 Eur, o už fizinio skausmo sukėlimÄ â€“ 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde analizuojamos kasacinio teismo iÅ¡nagrinėtos baudžiamosios bylos ir jose priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį nukentėjusio asmens kaltė vertinama kaip vienas iš žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. su Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2021-11-08 nuosprendžiu nesutinka, praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. R. K. apeliacinis skundas dėl BK 284 straipsnio sudėties nebuvimo, dėl abejonių ir prieÅ¡taravimų vertinimo kaltinamųjų naudai, teismo padarytų iÅ¡vadų neatitikties bylos faktinėms aplinkybėms, liudytojos K. D. prieÅ¡taringų parodymų dėl galimo jos papirkimo, D.

M. parodymų nepatikimumo kerÅ¡ijant R. K. bei neatitikties specialisto iÅ¡vadai ir D. M. iÅ¡ R. K. priteisto neturtinės žalos dydžio grindžiamas analogiÅ¡kais argumentais, kaip ir K. B. apeliacinis skundas. Papildomai skunde R. K. nurodo, kad jis D. M. nesudavė ir jo nespardė. BÅ«tent D. M. R. K. peiliu dÅ«rė į krÅ«tinę, jam buvo perdurta Å¡irdis, tu kartus buvo iÅ¡tikusi klinikinė mirtis. R. K. nurodo, kad sportuoja dziudo, Å¡io sporto filosofija jam neleidžia nepagrįstai naudoti fizinę jėgÄ prieÅ¡ kitus.

Teigia, kad jo parodymus visiÅ¡kai patvirtina kiti liudytojai – K. B., K. B., M. M., tačiau teismas jais nesirėmė. A. G. parodymai, kad R. K. spyrė (ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad spyrė kelis kartus, nagrinėjimo teisme metu parodė tik tai, kad spyrė) D. M., yra prieÅ¡taringi, be to, Å¡i liudytoja yra M. draugė, tÄ dienÄ jie kartu leido laikÄ kavinėje. Teismas nevertino liudytojo A. N., kuris taip pat yra D. M. draugas, parodymų, kad nieko, iÅ¡skyrus K. B., prie D. M., kai jis buvo suklupęs, nebuvo.

4. Teismo posėdyje nuteistojo R. K. gynėjas advokatas A. Pocius R. K. prašė iÅ¡teisinti, nuteistasis K. B. prašė jį iÅ¡teisinti, jo gynėjas advokatas R. Mazurovas prašė K. B. iÅ¡teisinti arba panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, taip pat skundžiamÄ nuosprendį panaikinti dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

6. Taigi, bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ ir prireikus iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nustatė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio suraÅ¡ymo metu buvo Å¡aliÅ¡kas, Å¡ių pažeidimų negalima iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunkčiu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintinas ir byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teismui.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimÄ , teisė, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Å ios nuostatos perkeltos į BPK 58, 59 straipsnius, kuriuose detalizuotai pateikiamas sÄ raÅ¡as aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali bÅ«ti laikomas neÅ¡aliÅ¡ku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimÄ .

Aptariamoje teisės normose įtvirtintas neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, tai yra nė vienas teisėjas negali asmeniÅ¡kai turėti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Be to, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, tai yra turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ su tuo susijusiÄ abejonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-738/2004, 2K-340/2008, Nr.2K-414/2010).

Tokios pačios praktikos laikomasi Europos žmogaus teisių teismo sprendimuose: 2000-10-10 sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 42095/98; 2009-10-15 sprendimas byloje Micallef prieÅ¡ MaltÄ , peticijos Nr. 17056/06. NeÅ¡aliÅ¡kumo principo esmė yra ta, kad byla turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėta taip, kad nekiltų jokių tiek tiesioginių, tiek ir netiesioginių abejonių dėl nuosprendį priėmusio teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, nepriklausomai nuo to, koks sprendimas yra priimtas.

8. Å ioje byloje nėra konkrečių duomenų, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta esant Baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teismo Å¡aliÅ¡kumo atvejams, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas pagal subjektyvųjį kriterijų. Tačiau, vertinant objektyviuosius teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principo aspektus, yra pagrindas iÅ¡vadai, kad nustatyti nuosprendžio suraÅ¡ymo trÅ«kumai bei kiti nuosprendyje iÅ¡dėstyti teiginiai sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad nuosprendis priimtas esant objektyviojo Å¡aliÅ¡kumo pagrindams, dėl to jis negali bÅ«ti laikomas teisėtu.

Visų pirma pažymėtina, kad savo forma ir turiniu nuosprendis privalo atitikti BPK 303–307 straipsniuose iÅ¡dėstytus ir oficialiems dokumentams keliamus reikalavimus, jis turi bÅ«ti logiÅ¡kas, aiÅ¡kus, iÅ¡samus, įtikinamas ir, kaip nurodyta Å¡ios nutarties 5 punkte, nekelti abejonių dėl jame padarytų iÅ¡vadų pagrįstumo. Patikrinus Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2021-11-08 nuosprendžio turinį bei jo formÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡dėstytų nuostatų nesilaikė, suraÅ¡ydamas nuosprendį padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, dėl to skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis negali bÅ«ti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

9. Apylinkės teismas, pripažindamas K. B. ir R. K. kaltais dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, nurodė, kad įvertino įrodymus ir padarė išvadas, tačiau teismo nurodyto įrodymų vertinimo negalima laikyti tinkamu ir pagrįstu teisiniais argumentais.

10. Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas savarankiÅ¡kais įrodymais laikė bei vertino prokuroro, nukentėjusiojo atstovo ir nuteistųjų gynėjų baigiamÄ sias kalbas. Teisėjų kolegija pažymi, kad baigiamosios kalbos nėra savarankiÅ¡ki įrodymai, kurie vertinami visų kitų įrodymų kontekste. Pagal BPK 293 ir 324 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas nuostatas baigiamųjų kalbų metu bylos nagrinėjimo teisme dalyviai paprastai pateikia savo iÅ¡vadas dėl įrodymų tyrimo rezultatų, iÅ¡dėsto teismui savo samprotavimus ir vertinimus apie kaltinimo teisingumÄ ir pagrįstumÄ . Baigiamojoje kalboje iÅ¡dėstyti argumentai turi reikÅ¡mės formuojantis teisėjo vidiniam įsitikinimui, teisingo sprendimo priėmimui, tačiau Å¡ių klausimų iÅ¡sprendimas yra teismo prerogatyva.

11. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Minėta, kad Å¡iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina ir tai, kad vertinant įrodymus svarbu ne tik juos iÅ¡vardyti, bet ir įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir jų visumÄ , sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir tik po to galima daryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios ir logiÅ¡kos.

Visos nuosprendžio dalys turi bÅ«ti suderintos, nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai bei teismo iÅ¡vados nuosprendyje iÅ¡dėstomi nuosekliai ir turi sudaryti logiÅ¡kÄ visumÄ . Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartÄ yra pabrėžęs teismo priimto sprendimo (baigiamojo teisės akto) ypatingÄ jÄ svarbÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-09-21 nutarime aiÅ¡kindamas Konstitucijos 109 straipsnio ir kitas Konstitucijos nuostatas, inter alia (be kita ko), konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo, tinkamo teisinio proceso, teisinio aiÅ¡kumo, tikrumo, teisės vieÅ¡umo principus, pažymėjo, kad „teisingumo vykdymas suponuoja ir tai, kad teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstytais argumentais.

Tai reiškia, kad oficialiai skelbiant teismo nuosprendį jame turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas“. Taip pat minimame nutarime nurodoma, kad „iš Konstitucijos kylantis baigiamojo teismo akto vientisumo reikalavimas reiškia ir tai, kad tokio akto rezoliucinę dalį visuomet, be jokių išimčių, privalu grįsti aplinkybėmis ir argumentais, expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) išdėstytais aprašomojoje ir (arba) motyvuojamojoje dalyse“.

12. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas nuosprendį grindė ne objektyviai nustatytais duomenimis, o prielaidomis. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad „tikėtina po pirmo konflikto įvyko antras konfliktas, t. y. jei D. M. nebūtų sužalotas, tikėtina, kad R. K. nebūtų buvęs sužalotas peiliu“. Be to, nors teisiamuosiuose posėdžiuose kaip liudytojai buvo apklausti ir N. N., R. P., A. N., K. B., L. K., M. B., J. K., tačiau šių asmenų parodymai ir jų nurodytos aplinkybės skundžiamame nuosprendyje apskritai nebuvo vertinami, neatsižvelgta į minėtų asmenų nurodytas konflikto tarp K.

B., R. K. ir D. M. aplinkybes. Teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡vadas padarė tik įvertinęs specialisto iÅ¡vadas dėl D. M. sužalojimo, eksperto paaiÅ¡kinimÄ dėl iÅ¡vadų, liudytojų M. M., K. D. ir A. G. parodymus, tačiau nepateikė detalios Å¡ių parodymų analizės ir vertinimo, minėta, ir kitų byloje esančių įrodymų vertinimo, o vadovaudamasis tik eksperto, liudytojų M. M., K. D. ir A. G. parodymais padarė iÅ¡vadas dėl K. B. ir R. K. kaltės padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Teismas, skundžiamame nuosprendyje iš esmės nenurodė jokių motyvų, argumentų ir paaiškinimų, kodėl nesivadovavo ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, išskyrus M. M., K. D. ir A. G. parodymus, kuriais grindžiamas kaltinimas.

13. Dėl Å¡ių nurodytų priežasčių nuosprendyje liko netinkamai įvertinti, nemotyvuoti ir prieÅ¡taringi ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Visa tai nagrinėjamu atveju neabejotinai patvirtina teisėjo netinkamÄ požiÅ«rį į bylos nagrinėjimo ribų nustatymÄ , jo abstraktų įrodymų vertinimÄ , nepateikiant iÅ¡samios įrodymų analizės ir pagrįstų teisiniais argumentais iÅ¡vadų. Dėl nuodytų priežasčių apylinkės teismo nuosprendyje iÅ¡dėstyti nemotyvuoti ir prieÅ¡taringi ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo metu surinkti duomenys galėjo bÅ«ti netinkamai įvertinti. Nuosprendžio suraÅ¡ymo ydingumas, iÅ¡samiai neiÅ¡dėstant bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų duomenų, nepateikiant jų iÅ¡samios analizės bei argumentuotų iÅ¡vadų, kitų bÅ«tinų nuosprendžio suraÅ¡ymo reikalavimų nesilaikymas sudaro prielaidas manyti, kad teismas nagrinėdamas bylÄ galėjo bÅ«ti Å¡aliÅ¡kas.

14. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, baudžiamÄ jÄ bylÄ su kaltinamuoju aktu perduodant į teismÄ , nei K. B., nei R. K. nebuvo inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, tačiau baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva analizavo abiejų nuteistųjų veiksmų atitiktį minėto straipsnio dispozicijai, konstatavo, kad padarytu nusikaltimu buvo pasikėsinta, be kita ko, ir į žmogaus sveikatÄ , tačiau, įvertinęs BK 140 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies konkurencijÄ , pripažino, kad nagrinėjamu atveju BK 284 straipsnio dispozicija apima ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ , todėl konstatavo, kad veika kvalifikuotina pagal 284 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas K. B. ir R. K. veiksmus vertinti ir BK 140 straipsnio 1 dalies prasme. Teismų praktikoje ne kartÄ yra akcentuota, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali bÅ«ti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali bÅ«ti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sÄ lygų ir tvarkos (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014, 2K-262/2014, 2K-441/2014, 2K-526/2014, 2K-265-693/2015, 2K-42-942/2016).

Pagal BPK 255 straipsnio 2 dalį kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta. Padarytos veikos perkvalifikavimas nesudaro prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimÄ ir jo teisę į gynybÄ , jei iÅ¡ esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių siaurinama tik kaltinimo apimtis (kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis).

Apie tokiÄ veikos perkvalifikavimo galimybę teisiamajame posėdyje iÅ¡ anksto nepraneÅ¡ama. Nors nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte K. B. ir R. K. nebuvo inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, kaltinamųjų neinformavęs apie jų veiksmų atitikties BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijai vertinimÄ , savo iniciatyva svarstė jų veiksmų atitiktį minėtam baudžiamajam įstatymui.

15. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, kad nuo 2017-01-01 BK 284 straipsnis buvo pakeistas, t. y. BK 284 straipsnio 2 dalis neteko galios, skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodo, kad K. B. ir R. K. kaltinami padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, tačiau rezoliucinėje dalyje abu asmenys yra nuteisti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

16. Apibendrinant iÅ¡dėstytus motyvus, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ir suraÅ¡ant apkaltinamÄ jį nuosprendį buvo padaryta procesinių klaidų, kurių pobÅ«dis sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadas apie galimÄ teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , dėl to apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai yra esminiai, Å¡iuo konkrečiu atveju sudaro objektyviojo Å¡aliÅ¡kumo požymį ir tokie pažeidimai teismui sukliudė iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisėtÄ procesinį sprendimÄ .

Atsižvelgusi į tai teisėjų kolegija tenkina nuteistojo K. B. gynėjo ir prokuroro praÅ¡ymus, skundžiamas teismo nuosprendis panaikinamas dėl bylÄ nagrinėjusios teisėjos Å¡aliÅ¡kumo, o byla perduodama iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teismui. Priėmus sprendimÄ panaikinti skundžiamÄ nuosprendį nurodytu pagrindu, apeliacinių skundų argumentai dėl nuteistųjų kaltės nenagrinėjami, kadangi Å¡ie klausimai bus sprendžiami bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunkčiu, nutaria: Panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2021-11-08 nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjai Edita Lapinskienė Eduardas MaÅ¡kevičius Linas Pauliukėnas