4465e10d-e9f1-47b0-9868-cdf4a761e3d9 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-792-516/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00308-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.3.; 3.2.4.; 3.3.1.11. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 1 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V.

G. ir V. U. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2083-619/2016 pagal ieÅ¡kovo V. S. ieÅ¡kinį atsakovams V. G. ir V. U. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo tinkamumo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo teisingumo.IeÅ¡kovas V. S. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų V.

U. ir V. G. 57 774,30 Eur paskolÄ ir 3 930,63 Eur palÅ«kanų, 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas sumažino ieÅ¡kinio reikalavimÄ , nurodydamas, kad negrÄ Å¾inta skola sudaro 56 026,20 Eur, kuri ir turėtų bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovų solidariai.IeÅ¡kovas nurodė, kad 2012 m. lapkričio 22 d. atsakovė V. U. pasiskolino iÅ¡ V. S. 62 232,00 Eur sumÄ ir, siekdama įforminti skolos faktÄ , pateikė V. S. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo sumokėti 62 232,00 Eur iki 2013 m. lapkričio 1 d.

Vekselis buvo laiduojamas atsakovo V. G..IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad nurodytÄ dienÄ vekselis nebuvo pateiktas apmokėti, o informavus atsakovus apie mokėjimo terminÄ â€“ pažadėta atsiskaityti, pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ . Kadangi ieÅ¡kovÄ su atsakovais siejo ilgalaikiai pasitikėjimo santykiai, ieÅ¡kovo teigimu, jis neturėjo pagrindo manyti, kad atsakovai nevykdys savo sutartinių įsipareigojimų. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad jam praleidus vekselio pateikimo apmokėti terminÄ , vekselis tapo skolÄ Ä¯rodančiu dokumentu.

Atsakovai atliko dalinius mokėjimus ieÅ¡kovui ir tai įrodo, kad atsakovai pripažįsta skolÄ , tačiau vengia pilnai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų solidariai 56 026,20 Eur skolos, 3 930,63 Eur palÅ«kanų, 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ 59 956,83 sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015 m. vasario 20 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat po 994 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ kiekvieno atsakovo.Teismas nustatė, kad byloje yra 2012 m. lapkričio 22 d. atsakovės pasiraÅ¡ytas paprastasis vekselis, pagal kurį V.

U. be sÄ lygų įsipareigojo iki 2013 m. lapkričio 1 d. sumokėti V. S. 62 232 Eur. Visos vekselio sumos apmokėjimas laiduotas V. G.. Teismas taip pat nustatė, kad sudarytas vekselis atitinka visus Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau – ir Ä®PVÄ®) iÅ¡vardytus rekvizitus, o atsakovas V. G. 2014 m. gruodžio 12 d. – 2015 m. vasario 12 d. laikotarpiu ieÅ¡kovui sumokėjo 18 320 Lt ir 900 Eur, iÅ¡ viso 6 205,80 Eur, mokėjimo nurodymuose paraÅ¡ydamas, jog tai dalinis paprastojo vekselio, 2012 m. lapkričio 22 d. pasiraÅ¡yto V.

S., V. U. ir laiduotojo V. G., apmokėjimas.Teismas pažymėjo, kad nors suėjus neprotestuotiname paprastajame vekselyje nurodytam mokėjimo terminui, vekselis nebuvo pateiktas notarui dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo, tai nereiÅ¡kia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė ar jis neteko teisinės galios, nes tokių teisinių pasekmių nenustatyta Ä®PVÄ®. Tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda teisę reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį, patenkinti kreiptis ne ginčo tvarka į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo, bet jam iÅ¡lieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka.

Todėl teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovui turint neapmokėtÄ vekselį iÅ¡liko jo reikalavimo teisė atsakovams.Teismas akcentavo, kad bÅ«tent atsakovei, kaip vekselio davėjai, tenka pareiga įrodyti, jog vekselio iÅ¡davimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai – iÅ¡ esmės neegzistuoja. Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pagal paskolos sutartį ji negavo pinigų, pagrindžiančių, jog nebuvo pagrindo iÅ¡duoti vekselį. Teismas pastebėjo, kad byloje esantis paskolos raÅ¡telis, kuriame nurodyta, jog „V. iÅ¡ V.

Maskvoj“ gavo raÅ¡telyje nurodytas pinigines sumas, yra sudarytas po vekselio pasiraÅ¡ymo momento, o mokėjimo nurodymuose atsakovas aiÅ¡kiai nurodė atlikto mokėjimo pagrindÄ â€“ dalinis paprastojo vekselio, pasiraÅ¡yto 2012 m. lapkričio 12 d., apmokėjimas.III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentaiAtsakovas V. G. apeliaciniame skunde praÅ¡o iÅ¡ dalies pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimÄ , priteisiant iÅ¡ V. G. 42 770 Eur pagrindinės paskolos sumÄ , leidžiant jÄ mokėti dalimis po 300 Eur per mėnesį, arba sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Apelianto skola ieÅ¡kovui sudaro 42 770 Eur, nes atsakovas pasiskolino iÅ¡ ieÅ¡kovo 48 670 Eur, o grÄ Å¾inęs jau yra 5 900 Eur. Taigi atsakovo skola ieÅ¡kovui turi bÅ«ti sumažinta 13 256 Eur suma, nes apeliantas iÅ¡ ieÅ¡kovo Å¡ios sumos faktiÅ¡kai negavo.Teismas neteisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį ir tai nulėmė nepagrįsto sprendimo priėmimÄ . Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl vekselio apmokėjimo, kai sudarytas vekselis atitinka visus Ä®PVÄ® iÅ¡vardytus rekvizitus, nors tokia iÅ¡vada akivaizdžiai neteisinga ir ji nulėmė, jog nebuvo atskleista bylos esmė.

IeÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi jau pasibaigus Ä®PVÄ® nustatytiems terminams pateikti apmokėti vekselį ir Å¡iuo atveju aktuali kasacinio teismo praktika, kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti vekselį ir jis praranda vertybinio popieriaus statusÄ ir dėl to nebetaikytinos Ä®PVÄ® nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo ne ginčo tvarka bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių. Praleidus Ä®PVÄ® nustatytÄ paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminÄ , vekselis tampa paprastu skolos raÅ¡teliu, o kai ginčas kyla iÅ¡ paskolos teisinių santykių, taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos bei materialinio Å¡ių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Taigi teismas Å¡ioje byloje turėjo spręsti, ar ieÅ¡kovÄ ir apeliantÄ sieja paskolos teisiniai santykiai, taip pat ar ieÅ¡kovÄ ir apeliantę sieja tokie santykiai, ir jei sieja, tai koks to santykio turinys ir objektas, kokie įrodymai tai patvirtina ar paneigia.IeÅ¡kovas ir atsakovas sudarė žodinį susitarimÄ dėl paskolos suteikimo ir jo pagrindu ieÅ¡kovas 2012 m. liepos 2 d. apeliantui paskolino 30 000 Eur sumÄ , o 2013 m. vasario 11 d.

Maskvoje perdavė apeliantui 13 200 JAV dolerių (7 750 Eur), 8 670 Eur ir 2 250 Eur sumas. Å iÄ aplinkybę patvirtina paties ieÅ¡kovo ranka paraÅ¡ytas raÅ¡telis, kad „V. Maskvoje iÅ¡ V. gavo“ pirmiau minėtas sumas. Nors raÅ¡telyje nėra ieÅ¡kovo paraÅ¡o, ta aplinkybė, kad jis paraÅ¡ytas paties ieÅ¡kovo ranka, paneigia ieÅ¡kovo teiginius neva jis neturi teisinės galios. Visų pinigų perdavimo apeliantui sÄ lyga, kuriÄ iÅ¡kėlė ieÅ¡kovas, buvo tai, kad atsakovė V. U. pasiraÅ¡ytų vekselį 2012 m. lapkričio 22 d. data, nors realiai ieÅ¡kovas Å¡ių pinigų atsakovei nedavė.

Kadangi apeliantui jo verslui Rusijoje vystyti labai reikėjo pinigų, atsakovas sutiko su ieÅ¡kovo sÄ lyga, tikėdamasis papildomai gauti dar 13 562 Eur, todėl paprašė savo sutuoktinės pasiraÅ¡yti ant tuščio popieriaus lapo, kurį vėliau pats savo ranka užpildė, paraÅ¡ydamas vekselio tekstÄ . Tai buvo padaryta be atsakovės žinios. Tačiau ieÅ¡kovas, nors ir gavo atsakovės pasiraÅ¡ytÄ vekselį, apeliantui likusios sumos neperdavė. Taigi iÅ¡ viso ieÅ¡kovas perdavė atsakovui 48 670 Eur sumÄ , tačiau tai žinodamas, nesÄ Å¾iningai reikalauja didesnės sumos priteisimo.Paskolos sutartis yra realinė.

Pagal teismų praktikÄ , esant Å¡alių ginčui dėl paskolinių teisinių santykių, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir jog paskolos sutartis yra sudaryta, tenka paskolos davėjui. IeÅ¡kovo pateiktame raÅ¡te nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko (62 323 Eur) perdavimo apeliantei faktas. Vien ieÅ¡kovo tvirtinimas, kad nurodytÄ pinigų sumÄ jis paskolino savo bute, pinigai buvo duoti grynaisiais, nepateikiant kitų įrodymų, negali bÅ«ti laikomas pakankamu įrodymu paskolos teisiniams santykiams pagrįsti, kai paskolos teisinių santykių egzistavimo įrodinėjimo pareiga tenka bÅ«tent ieÅ¡kovui.Teismas skundžiamame sprendime vadovavosi kasacinio teismo praktika, kuri nėra tinkama Å¡ios bylos aplinkybėms, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose buvo sprendžiami Å¡alių ginčai, kylantys dėl vekselių pagrindu atsiradusių prievolių įvykdymo.Atsakovė V.

U. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde, akcentuodama, kad jos ir ieÅ¡kovo nesieja jokie paskoliniai teisiniai santykiai, atsakovė nurodo iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus atsakovo V. G. skunde nurodytiems argumentus (žr. 11.2, 11.4–11.5 punktus). IeÅ¡kovas V. S. atsiliepimuose į atsakovų apeliacinius skundus praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimai grindžiami Å¡iais pagrindiniais argumentais:AiÅ¡kinimas, kad teismas neteisingai kvalifikavo tiesinius santykius, yra neteisingas, nes skunde akcentuojama iÅ¡ konteksto paimta pirmosios instancijos teismo sakinio dalis, ignoruojant likusiÄ sprendimo motyvuojamÄ jÄ dalį. Teismas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodė, kad tarp Å¡alių susiformavo paskolos teisiniai santykiai, todėl vekselio davėjai kyla pareiga įrodyti, jog vekselio iÅ¡davimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai –neegzistuoja.

Teismas kvalifikavo Å¡alių santykius bÅ«tent kaip paskolos teisinius santykius ir priėmė sprendimÄ , be kita ko vadovaudamasis ir paskolos santykius reglamentuojančiomis normomis, todėl apeliantės argumentas, jog teismas nesivadovavo Å¡iomis normomis nelogiÅ¡kas ir neatitinkantis realios situacijos.Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas nenagrinėjo klausimo, ar ieÅ¡kovÄ ir apeliantę sieja paskolos teisiniai santykiai. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad teismas aiÅ¡kinosi, ar ieÅ¡kovo turtinė padėtis buvo pakankama paskolinti vekselyje nurodytÄ sumÄ , aiÅ¡kinosi kokiu pagrindu ir kokiam tikslui paskola buvo suteikta, kokiu bÅ«du pinigai perduoti.

Teismas nustatė, kad skolÄ patvirtinantį dokumentÄ pasirašė pati apeliantė, savo ranka atskirose dokumento vietose įraÅ¡ydama savo vardÄ , pavardę, asmens kodÄ bei adresÄ . Vien pasižiÅ«rėjus į vekselį akivaizdu, kad apeliantės versija, jog ji pasirašė tuščiame lape, sunkiai įmanoma, nes jos ranka įraÅ¡yti duomenys atskirose vekselio vietose yra įraÅ¡yti tiksliai pagal jame reikalaujamus rekvizitus ir jiems skirtÄ iÅ¡dėstymo vietÄ .Teismo sprendimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad net jeigu paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas tiesiogiai paskolos raÅ¡telyje ir nėra užfiksuotas, jis gali bÅ«ti nustatytas (patvirtintas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, aiÅ¡kinant raÅ¡ytinės sutarties arba raÅ¡ytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sÄ lygas, vertinant pavartotus terminus, gramatines iÅ¡raiÅ¡kos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Taigi, skolÄ Ä¯rodančiame dokumente nesant pinigų perdavimÄ â€“priėmimÄ tiesiogiai iÅ¡reiÅ¡kiančio įraÅ¡o, pinigų perdavimo faktas gali bÅ«ti nustatytas vadovaujantis kitais įrodymais. Be to, kasacinio teismo nurodyta, kad kai įstatymo reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti, tai nereiÅ¡kia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė ar jis netenka teisinės galios. Tokiais atvejais vekselio turėtojui iÅ¡lieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka.

Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais. Taigi ieÅ¡kovui turinti neapmokėtÄ vekselį, iÅ¡lieka jo reikalavimo teisė vekselio davėjai (apeliantei) ir atsakovui, o atsakovai nepagrįstai vadovaujasi kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo Å¡ios bylos aplinkybių.Vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo.

Vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, pagrindžiančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui iÅ¡duoti arba jog tas pagrindas negalioja. Taigi apeliantei teko pareiga įrodyti, kad paskolos teisiniai santykiai neegzistuoja. Apeliantę atstovauja profesionalÅ«s teisininkai, ji ne kartÄ deklaravo, kad teiks prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl prievolės atsiradimo pagrindo pripažinimo negaliojančiu, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių to nepadarė, t. y. net nesiekė ir neginčijo vekselio sudarymo ir prievolės pagal jį atsiradimo.IeÅ¡kovas įrodė, kad jo reikalavimo teisė į atsakovus yra reali.

Atsakovas sutinka su tuo, kad jo, kaip laiduotojo prievolė yra vykdytina, nes jis atliko dalinius mokėjimus, nurodydamas, jog atlieka mokėjimus pagal vekselį, o tai patvirtina neiÅ¡nykusiÄ apelianto prievolę ir paskolos sutarties sudarymo bei pinigų perdavo apeliantei faktÄ .Teismas teisingai konstatavo, kad vekselis yra pakankamas įrodymas paskolos faktui nustatyti ir nėra pagrindo manyti, jog atsakovė negavo visos vekselyje nurodytos pinigų sumos, nors atsakovas pripažįsta tik 48 670 Eur gavimo faktÄ , nes prieÅ¡ingu atveju atsakovė nebÅ«tų pasiraÅ¡iusi tokio vekselio.

Ä®rodyti, kad atsakovė gavo mažesnę paskolos sumÄ nei buvo nurodyta jos pačios pasiraÅ¡ytame vekselyje, tenka atsakovei, o ne ieÅ¡kovui. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad paskola suteikta ir naudojama jo verslui vystyti ir atsakovė pati lėšų negavo, neturi jokios reikÅ¡mės Å¡iai bylai ir paskolos suteikimo faktui nustatyti, nes atsakovę ir apeliantÄ sieja santuokos ryÅ¡iai, todėl logiÅ¡ka, jog pinigai galėjo bÅ«ti naudojami abiejų sutuoktinių interesams naudingam apelianto verslui vystyti.

Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal apeliantų V. U. ir V. G. apeliaciniuose skunduose nustatytas ribas.Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius kaip kylančius iÅ¡ visus Ä®PVÄ® iÅ¡vardintus rekvizitus atitinkančio vekselio neapmokėjimo; neteisingas Å¡alių teisinių santykių kvalifikavimas lėmė neteisingai paskirstytÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ , dėl to teismas, pasak apeliantų, priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ tiek dėl skolos sumos, tiek dėl atsakingo pagal prievolę asmens (asmenų).Dėl Å¡alių teisinių santykių kvalifikavimoNagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė V.

U. ieÅ¡kovui V. S. 2012 m. lapkričio 22 d. pasirašė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, pagal kurį 2013 m. lapkričio 1 d. įsipareigojo sumokėti 62 232 Eur sumÄ . MinėtÄ vekselį užtikrino laidavimu V. U. sutuoktinis atsakovas V. G..Byloje taip pat nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas V. S. į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o nesikreipė ir nurodytu laiku nebuvo pateikęs vekselio apmokėti.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl vekselio, kaip abstraktaus vienaÅ¡alio sandorio, pažymima, kad tokiu atveju sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiÅ¡ka abstrakti prievolė, iÅ¡ esmės teisiÅ¡kai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta.

Skolininkas (vekselio davėjas), iÅ¡duodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiÅ¡kai kitÄ , negu jo įsipareigojimas pagal tÄ teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio iÅ¡duodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015; kt.).Kasacinio teismo taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal CK 6.787 straipsnį, jeigu paskolos gavėjas iÅ¡duoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautÄ paskolos sumÄ , tai CK Å¡eÅ¡tosios knygos XLIII skyriaus „Paskola“ normos Å¡alių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016).Ä®PVÄ® 77 straipsnyje iÅ¡vardyti visi privalomi vekselio rekvizitai, bÅ«tini užpildyti sudarant vekselį tam, kad jis įgytų teisinę galiÄ .

Paprastajame vekselyje turi bÅ«ti nurodyta: žodžiai „paprastasis vekselis“ tekste ta kalba, kuria vekselis iÅ¡raÅ¡ytas; besÄ lyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytÄ sumÄ ; mokėjimo terminas; mokėjimo vieta; pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi bÅ«ti sumokėta; iÅ¡raÅ¡ymo vieta ir data; iÅ¡raÅ¡ančiojo paprastÄ jį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) paraÅ¡as. Atsakovės V. U. V. S. iÅ¡duotas vekselis visus Å¡iuos reikalavimus atitinka, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vekselio apmokėjimo, kai sudarytas vekselis atitinka visus Ä®PVÄ® iÅ¡vardytus rekvizitus.

Pagal Ä®PVÄ® 79 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus paprastajam vekseliui taikomos Å¡io įstatymo įsakomųjų vekselių nuostatos dėl apmokėjimo ir reikalavimų neapmokėjus vekselio. Ä®PVÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytÄ dienÄ arba per tam tikrÄ laikÄ po jo iÅ¡raÅ¡ymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dienÄ arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio turėtojui Ä®PVÄ® 40 straipsnyje nustatytais terminais nepateikusiam apmokėti paprastojo neprotestuotino vekselio iÅ¡lieka reikalavimo teisė vekselio davėjui (Ä®PVÄ® 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 79 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, 80 straipsnio 1 dalis;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011). Kai įstatymo reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra iÅ¡duoto notaro vykdomojo įraÅ¡o, nereiÅ¡kia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė ar jis netenka teisinės galios, nes tokių teisinių pasekmių nenustatyta Ä®PVÄ®. Tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda teisę reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį, patenkinti kreiptis ne ginčo tvarka į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo, bet jam iÅ¡lieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka.

Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016). Taigi, ieÅ¡kovui (vekselio turėtojui) turint neapmokėtÄ vekselį, iÅ¡liko reikalavimo teisė vekselio davėjai (atsakovei V. U.) tik Å¡i teisė nebegali bÅ«ti įgyvendinama ne ginčo tvarka.

Dėl įrodinėjimo pareigos sprendžiant dėl pagrindo prievolei pagal vekselį atsirasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo.

Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimÄ ar jo galiojimÄ , bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui iÅ¡duoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012, kt.).

Taigi, kai teisinis santykis atsiranda iÅ¡ abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo. Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusiÄ prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, bÅ«tent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamÄ vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui iÅ¡duoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013; 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015, kt.).

Apeliantai netiksliai cituoja kasacinio teismo praktikÄ dėl vekselio nepateikimo apmokėti per Ä®PVÄ® nustatytÄ terminÄ teisinių pasekmių : apeliaciniuose skunduose nurodomose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013, 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010) nėra iÅ¡aiÅ¡kinimų, kad praleidus vekselio pateikimo apmokėti terminÄ , jis tampa paprastu skolos raÅ¡teliu. Å iose nutartyse nurodyta tik tai, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusÄ ir dėl jo nebetaikytinos Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo ne ginčo tvarka bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (t. y. apeliantų cituojamose kasacinio teismo nutartyse pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai visiÅ¡kai atitinka Å¡ios nutarties 22 punkte cituojamoje nutartyje esančius iÅ¡aiÅ¡kinimus).

Pažymėtina, kad tokio turinio kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai, kokius nurodo apeliantai (kad vekselis nelaikomas vekseliu, bet yra paprastas skolos raÅ¡telis) aktualÅ«s tuo atveju, kai pateiktas vekselis neturi įstatymo nustatytų privalomųjų rekvizitų (Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 ir 78 straipsniai), o ne kai praleistas jo pateikimo apmokėti terminas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-855/2001), todėl apeliantų nurodomos įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklės, susijusios su pareiga įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktÄ , Å¡ioje byloje nėra aktualios. Taigi bÅ«tent vekselio davėjas turi teisę ginčyti pagrindÄ , iÅ¡ kurio atsirado prievolė mokėti pagal vekselį.

Vekselio davėjai (atsakovei) Å¡iuo atveju teko pareiga įrodyti, kad vekselio iÅ¡davimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai – iÅ¡ esmės neegzistuoja. Atsakovė teigė, kad pagal paskolos sutartį, buvusiÄ prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, ji pinigų negavo ir akcentavo bÅ«tent ieÅ¡kovo pareigÄ Ä¯rodyti, kad pinigai buvo perduoti (paskolinti) jai. Tačiau, atsižvelgiant į pacituotas įrodinėjimo naÅ¡tos taisykles, konstatuojama, kad vekselio davėja nepateikė įrodymų, paneigiančių jos prievolę pagal vekselį ir patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo iÅ¡duoti vekselį (CPK 178 straipsnis).

Nors tiek atsakovė V. U., tiek atsakovas V. G. bylos nagrinėjimo eigoje (taip pat ir apeliaciniuose skunduose) tvirtina, kad paskolos dalykas (tam tikra pinigų suma) buvo perduoti ne V. U., bet atsakovui V. G., ieškovui tvirtinant priešingai ir byloje esant rašytiniam įrodymui – vekseliui, pagal kurį įsipareigojimas sumokėti tenka V. U., konstatuotina, kad atsakovė nenuginčijo vekselio sudarymo ir prievolės pagal šį vekselį atsiradimo būtent jai. Pirmosios instancijos teismas analizavo tiek ieškovo, tiek atsakovų argumentus dėl vekselio pasirašymo aplinkybių ir konstatavo, kad, įvertinant tai, jog vekselio rekvizitai (rankraštinis įrašas, padarytas asmeniškai atsakovės V.

U., nurodant pavardę, vardÄ , adresÄ , asmens kodÄ bei pasiraÅ¡ius) visiÅ¡kai sutampa su Å¡iems įraÅ¡ams vekselyje skirta vieta, neįtikima atsakovų versija, kad Å¡ie įraÅ¡ai padaryti tuščiame lape, o vekselio tekstas iÅ¡spausdintas ir kiti rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai, padaryti atsakovo V. G., buvo įraÅ¡yti vėliau. Byloje konstatavus ieÅ¡kovo reikalavimo teisę atsakovei pagal vekselį ir Å¡iai nenuginčijus prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo, pirmosios instancijos teismas sprendimu teisiÅ¡kai pagrįstai tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ , priteisdamas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės skolÄ pagal vekselį (iÅ¡ jame nurodytos sumos atėmus atsakovo V.

G. grÄ Å¾intas sumas). Apeliantas V. G., neginčydamas savo prievolės pagal vekselį, taip pat nurodo, esÄ ieÅ¡kovas paskolino ne vekselyje nurodytÄ 62 232 Eur sumÄ , o mažesnę – iÅ¡ viso 48 670 Eur sumÄ , kuri skirtingu laiku ir skirtingomis valiutomis jam buvo perduota ieÅ¡kovo. Jau minėta, kad pagal kasacinio teismo suformuotas įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles, pareiga paneigti prievolę pagal vekselį, atitinkantį visus Ä®PVÄ® nurodytus rekvizitus, tačiau nustatytu terminu nepateiktÄ apmokėti, tenka ne vekselio gavėjui, bet jo davėjui, Å¡iuo atveju – atsakovams, tvirtinantiems, kad pinigų apskritai negavo (V.

U.) arba jų gavo mažiau, negu nurodyta vekselyje (V. G.). Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad atsakovų pateikti įrodymai jų nurodomų aplinkybių nepatvirtina. Apelianto V. G. nurodoma paskolos suma nesutampa nei su vekselyje nurodyta suma, nei su suma, įraÅ¡yta apelianto akcentuojamame raÅ¡telyje (t. 1, b.l. 54). Visų pirma, pažymėtina, kad jeigu bÅ«tų remiamasi Å¡iuo raÅ¡teliu kaip skolos dydį patvirtinančiu dokumentu, tai paskolinta suma iÅ¡ viso bÅ«tų 18 670 Eur.

Tačiau pats atsakovas pripažįsta žymiai didesnės sumos (48 670 Eur) gavimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo. Antra, apelianto akcentuojamas raÅ¡telis suraÅ¡ytas 2013 m. vasario 11 d., t. y. praėjus beveik trims mėnesiams po vekselio iÅ¡raÅ¡ymo, todėl toks įrodymas galėtų bÅ«ti vertinamas kaip vėlesnius Å¡alių santykius patvirtinantis, bet ne paneigiantis prieÅ¡ tai buvusius santykius (užfiksuotus vekselyje) įrodymas. Atsakovai jokiais logiÅ¡kais argumentais nepagrindžia, kodėl vekselyje buvo nurodyta daugiau negu dvigubai didesnė už tuo metu jų teigimu paskolintÄ (30 000 Eur) suma : apelianto V.

G. versija, kad vekselyje buvo nurodyta suma, kuriÄ ieÅ¡kovas pažadėjo jam paskolinti ateityje, tačiau pažadÄ Ä¯vykdė tik iÅ¡ dalies, nėra įtikinama, nes joks apdairus, protingas ir rÅ«pestingas civilinių santykių dalyvis neprisiimtų besÄ lygiÅ¡ko įsipareigojimo sumokėti kitam asmeniui sumÄ , kuri yra grindžiama ateities pažadais, o ne realiai įvykusiais veiksmais. Trečia, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo ir aplinkybę, kad apelianto nurodomas esÄ jo skolos dydį patvirtinantis įrodymas ieÅ¡kovo nėra pasiraÅ¡ytas; paraÅ¡ai ties skirtingomis valiutomis nurodytomis sumomis yra tik paties atsakovo, taigi, jis vertintinas kaip atsakovo pripažinimas, jog nurodytÄ dienÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo gavo atitinkamas sumas, tačiau ne kaip ieÅ¡kovo pripažinimas, kad vekselyje nurodyta suma vekselio davėjai (ar atsakovui V.

G.) nebuvo perduota, juo labiau, kad aptariamame raÅ¡telyje nėra apskritai jokios nuorodos į vekselį, o tai reiÅ¡kia, kad nėra įrodytas jo sÄ sajumas su vekseliu.Dėl vekselio laidavimo ir atsakovo V. G. solidariosios prievolėsMinėta, kad apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja pagal atsakovų apeliaciniuose skunduose nustatytas ribas. Pirmosios instancijos teismas atsakovo V. G. solidariÄ jÄ prievolę pagal vekselį konstatavo remdamasis vekselio laidavimu. Nei vienas iÅ¡ apeliantų Å¡io atsakovo prievolės (taip pat ir jos solidarumo) iÅ¡ esmės neginčija (minėta, kad apeliaciniuose skunduose ginčijama bÅ«tent vekselio davėjos V.

U. prievolė pagal vekselį bei prievolės apimtis). Tačiau, įvertinant tai, kad teisinių santykių kvalifikavimas pagal Å¡alių nurodomas faktines aplinkybes yra ne tik teismo teisė, bet ir pareiga, teisėjų kolegija, konstatavusi atsakovės V. U. prievolę pagal vekselį, toliau turi įvertinti ir atsakovo V. G. prievolės (kuri, minėta, nėra ginčijama), pobÅ«dį, t. y. ar egzistuoja teisinis pagrindas Å¡iam atsakovui taikyti solidariÄ jÄ atsakomybę.Ä®PVÄ® 32 straipsnyje nustatyta, kad visos vekselio sumos arba jos dalies apmokėjimas gali bÅ«ti užtikrinamas laidavimu (1 dalis).

Laiduoti gali trečiasis asmuo arba pagal vekselį įsipareigojęs asmuo (2 dalis).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje 2011 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vekselio laidavimÄ ir CK reglamentuotÄ laidavimÄ vienija ta pati prievolių įvykdymo užtikrinimÄ apibÅ«dinanti sÄ voka, tačiau vekselio laidavimas yra savarankiÅ¡kas prievolės pagal vekselį įvykdymo užtikrinimo bÅ«das, reglamentuotas kitame įstatyme. Vekselių laidavimo santykiams taikomas Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (Ä®PVÄ® 1 straipsnis).

TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti tiek skirtinga užtikrinamų prievolių prigimtis, tiek ir užtikrinimo bÅ«dÄ apibrėžianti samprata, pateikta įstatyme. Laidavimas pagal CK inter alia yra nustatomas sutartimi ar įstatymu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis), o vekselio laidavimo atveju pakanka tik vienaÅ¡alės laiduotojo valios iÅ¡raiÅ¡kos vekselyje. Vekselio laidavimÄ nuo CK reglamentuoto laidavimo skiria ir skirtingÄ Å¡ių prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų esmę apibÅ«dinantis požymis. Pagal CK laidavimas yra iÅ¡imtinai papildoma (Å¡alutinė) prievolė.

Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Vekselio laidavimo papildomas pobÅ«dis yra santykinis.Remiantis pirmiau minėta kasacinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartimi (civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011), vekselio turėtojas, Ä®PVÄ® 40 straipsnyje nustatytais terminais nepateikęs apmokėti paprastojo neprotestuotino vekselio, praranda teisę pareikÅ¡ti reikalavimÄ laiduotojui, tačiau jam iÅ¡lieka reikalavimo teisė vekselio davėjui (Ä®PVÄ® 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 79 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, 80 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, kad nepateikęs paprastojo neprotestuotino vekselio laiku apmokėti, vekselio turėtojas paranda teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ laiduotojui, laidavusiam vekselio sumos apmokėjimÄ , atsižvelgdama į pirmiau nustatytas faktines aplinkybes, inter alia tai, jog atsakovas laidavo tik už prievolę pagal vekselį, priėjo iÅ¡vadÄ , kad atsakovo V.

G., kaip vekselio laiduotojo, solidarioji prievolė yra pasibaigusi. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, kad teisės pareikÅ¡ti reikalavimÄ laiduotojui netekimas, kaip ir nurodyta kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011, savaime nesuponuoja reikalavimo teisės į vekselio davėjÄ netekimo, taip pat savaime nereiÅ¡kia, kad solidarioji prievolė neegzistuoja kitais pagrindais (t. y. remiantis ne Ä®PVÄ®, bet CK). Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį, solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama; ji atsiranda įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais.

Nagrinėjamos bylos atveju solidarioji atsakovų prievolė kyla įstatymo pagrindu – pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ ir Å¡io straipsnio 3 dalį. BÅ«tent, Å¡iuo atveju atsakovo V. G. laidavimas už prievolę pagal vekselį patvirtina jo sutikimÄ sutuoktinei V. U. sudaryti šį sandorį (iÅ¡duoti vekselį), taigi, CK 3.109 straipsnio 3 dalyje nustatyta iÅ¡lyga, kuomet solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, netaikytina. Minėta, kad byloje nėra paneigta vekselio davėjos – apeliantės V.

U. prievolė pagal vekselį, tačiau, remiantis CK normomis, reglamentuojančiomis sutuoktinių turto teisinį režimÄ , sutuoktinių prievolių pobÅ«dį, net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų pagrindas konstatuoti, kad realiai pinigai vekselio pagrindu buvo perduoti ne V. U., bet V. G. ir jeigu iÅ¡ tiesų bÅ«tų įrodyta, kad jie buvo panaudoti pastarojo įkurtos įmonės veikloje, nebÅ«tų paneigta nei vieno iÅ¡ sutuoktinių prievolė, kadangi įmonė ir iÅ¡ jos veiklos ar kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu pradėta verstis po santuokos sudarymo (kaip yra Å¡iuo atveju), pripažįstama bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Å¡io straipsnio 2 dalis), o sandoris (paskolos sutartis, patvirtinta vekselio iÅ¡raÅ¡ymu) Å¡iuo atveju buvo sudaryta esant kito sutuoktinio sutikimui, nes vienas iÅ¡ sutuoktinių vekselį iÅ¡davė, o kitas už jį laidavo, t.y. abiejų sutuoktinių valia sudaryto tokį sandorį yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta.Papildomai pažymėtina, kad aplinkybė, jog V.

G. vykdė prievolę grÄ Å¾inti skolÄ bÅ«tent pagal V. U. iÅ¡duotÄ vekselį jau ir po to, kai laidavimo prievolė buvo pasibaigusi, patvirtina iÅ¡vadÄ dėl prievolės, kuri kyla iÅ¡ sutuoktinės sudaryto sandorio esant jo sutikimui, solidarumo. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino abiejų atsakovų solidariÄ jÄ prievolę, nors Å¡is prievolės pobÅ«dis pripažintinas kitu teisiniu pagrindu nei nurodyta teismo sprendime.Dėl naujų įrodymų priėmimoCPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

CPK 306 straipsnio 3 dalyje pažymima, kad kartu su apeliaciniu skundu turi bÅ«ti pateikiami įrodymai, numatyti Å¡io kodekso 314 straipsnyje, o taip pat motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.Nagrinėjamu atveju apeliantė V. U. praÅ¡o priimti ir nagrinėti byloje Å¡alių pokalbio garso įraÅ¡Ä iÅ¡ Skype programos, kuriame įraÅ¡ytas ieÅ¡kovo ir atsakovų pokalbis apie pinigų perdavimÄ (kad pinigai buvo perduoti Maskvoje, ji tame perdavime nedalyvavo, taip pat, kad realiai buvo perduota ne vekselyje užfiksuota, bet atsakovo V.

G. nurodoma suma). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės V. U. praÅ¡ymas dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo atmestinas.Atsakovė teikdama naujÄ Ä¯rodymÄ , nepateikė jokių argumentų (motyvų), kodėl Å¡is įrodymas nebuvo pateiktas anksčiau (t. y. dar pirmosios instancijos teismui ar, kaip numatyta CPK 306 straipsnio 3 dalyje – vėliausiai su apeliaciniu skundu), nors, kaip matyti iÅ¡ praÅ¡ymo turinio, Å¡is įrodymas egzistavo ir buvo atsakovės dispozicijoje (jos kompiuteryje), t. y. galimybė jį pateikti teismui egzistavo.Be to, faktinė aplinkybė, kuris iÅ¡ sutuoktinių realiai gavo pinigus, atsižvelgiant į nutartyje iÅ¡dėstytus argumentus ( žr. 39 punktÄ ), taip pat į tai, kad reikalavimas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu byloje nėra pareikÅ¡tas, negalėtų lemti kitokio Å¡ios bylos rezultato.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųVilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi abu atsakovai iÅ¡ dalies buvo atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinius skundus mokėjimo, todėl, nors apeliaciniai skundai atmetami, nesumokėtos žyminio mokesčio dalys iÅ¡ apeliantų nepriteisiamos.

IeÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti jo patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi iÅ¡laidas ir Å¡ių iÅ¡laidų faktÄ bei dydį patvirtinančius dokumentus (t. 2, b. l. 68-71). Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas spendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i bÅ«tų ir atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . IeÅ¡kovas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimų į atsakovų apeliacinius skundus parengimÄ sumokėjo advokatų profesinei bendrijai ,,STRATEGUM Dargis ir partneriai“ iÅ¡ viso 484 Eur (po 242 Eur už kiekvienÄ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ).

Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad apeliaciniai skundai atmetami, remdamasi CPK 93, 98 straipsniais ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (aktuali redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio 8.11 punktu, priėjo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui iÅ¡ apeliantų priteistina visa jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovui V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės V. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 242 Eur (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt du eurus) ir iÅ¡ atsakovo V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 242 Eur (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt du eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ .

             Teisėjai                                                                 Rasa Gudžiūnienė Danguolė Martinavičienė Gintaras Pečiulis