44657249-9a76-4d8e-9b3f-9f5fcfbd4e8c · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-215-601/2016Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00723-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.2.4.2.; 2.5.39.2.6.1.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 15 d. Kaunas         Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB ,,Rimansta“, atstovaujamos advokatės L.

K., apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1019-814/2015 pagal ieÅ¡kovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Rimansta“, trečiajam asmeniui A. D., dėl žalos priteisimo regreso tvarka.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė         IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Rimansta“                      28 025,73 Eur žalos atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad tarp ieÅ¡kovės UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovės UAB „Rimansta“ 2011-11-11 buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta automobilio VOLVO FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Draudimo įmokÄ atsakovė mokėjo dalimis. 2011-11-28, 16.30 val., PrancÅ«zijoje eismo įvykio metu buvo sužeisti du asmenys – F. T. ir D. V., apgadinti automobiliai VW POLO, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), FORD FIESTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kelio atitvarai. Eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio VOLVO FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. D.. Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nukentėjusiajam D. V. ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 56 051,46 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu (t. 2, b. l. 52-58):IeÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.Priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Rimansta“ ieÅ¡kovės UAB DK „PZU Lietuva“ naudai 23 768,23 Eur žalos atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (23 768,23 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-03-31) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 2 136,37 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.Priteisė atsakovei UAB „Rimansta“ ieÅ¡kovės UAB DK „PZU Lietuva“ 63 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.Priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Rimansta“ valstybei – 11,02 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB DK „PZU Lietuva“ valstybei – 1,95 Eur.Teismas nustatė, kad Å¡alys 2011-11-11 sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta automobilio VOLVO FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Pagal sutartį draudėjas įsipareigojo draudimo įmokÄ draudikui sumokėti sutarties sudarymo dienÄ . Atsakovė nustatytÄ draudimo įmokÄ sumokėjo praleidusi sutartyje nustatytÄ terminÄ jai sumokėti: 2011-11-14 sumokėjo 620,08 Eur (2 141 Lt), 2011-12-09 – 1 766,68 Eur (6 100 Lt). 2011-11-28 PrancÅ«zijoje įvyko eismo įvykis, kurio kaltininku pripažintas automobilio VOLVO FH 12, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. D. Dėl to paties eismo įvykio metu padarytos žalos ieÅ¡kovė nukentėjusiajam D. V. 2015-02-09 papildomai iÅ¡mokėjo 56 051,46 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Eismo įvykio metu padaryta didesnė žala, nei reikalaujama priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kinyje, t. y. ieÅ¡kovė reikalauja atlyginti pusę (28 025,73 Eur) nukentėjusiajam iÅ¡mokėtos sumos. Å alių sudaryta sutartis įsigaliojo 2011-11-11, nepriklausomai nuo to, ar atsakovė buvo sumokėjusi pagal sutartį mokėtinÄ draudimo įmokÄ ar ne.

IeÅ¡kovė privalėjo suteikti draudimo apsaugÄ atsakovės transporto priemonei. Atsakovė ieÅ¡kovei jokio įspėjimo dėl sudarytų draudimo sutarčių nutraukimo ar sustabdymo nebuvo pateikusi. Teismas laikė, kad Nr. 2A-871-260/2014 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galiÄ ir iÅ¡ naujo neįrodinėtinos. Pažymėjo, kad TPVCAPDÄ® 11 str. 7 d. reglamentuota regresinė prievolė, kuri laikoma draudimo apsaugos paÅ¡alinimu draudėjo atžvilgiu dėl draudimo sutarties nevykdymo ar nesÄ Å¾iningo elgesio.

Teismas konstatavo, kad yra visos TPVCAPDÄ® 11 str. 7 d. numatytos sÄ lygos ieÅ¡kovei reikalauti žalos atlyginimo, kadangi eismo įvykio PrancÅ«zijoje metu atsakovė nebuvo sumokėjusi nustatyto dydžio draudimo įmokos, eismo įvykio metu buvo sutrikdyta trečiųjų asmenų sveikata, apgadintas jų turtas bei kelio atitvarai. IeÅ¡kovė turi į draudėjÄ regreso teisę. Vertindamas praÅ¡omos priteisti iÅ¡mokos dydį (50 proc.), teismas pažymėjo, kad papildomai ieÅ¡kovė nukentėjusiajam asmeniu D.

V. išmokėjo žalos atlyginimo, kuris grindžiamas dėl ligos negautomis pajamomis, neapdraustais sveikatos mokesčiais, sunkumais atlikti kasdienius darbus, pakenkimu fiziniam ir psichologiniam integralumui, poveikiu profesinei veiklai, skausmais ir kančiomis, pašto ženklų išlaidomis ir kelionės išlaidomis. Teismas konstatavo, kad sumos, išskyrus pašto ir kelionės išlaidas, pilnai pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Ieškovės prašoma priteisti suma nesidubliuoja su Nr. 2A-871-260/2014 byloje teismo priteistomis sumomis.

Be to, praÅ¡oma atlyginti tik 50 proc. iÅ¡mokėtos sumos. Teismas pažymėjo, kad praÅ¡omÄ priteisti žalÄ taip pat sudaro 7,50 Eur paÅ¡to (15 Eur/2) ir 4 250 Eur transporto (8 500 Eur/2) iÅ¡laidos, tačiau jų paskaičiavimas teismui kelia abejonių dėl jų realaus pagrįstumo, sprendė, kad žalos atlyginimas už paÅ¡to iÅ¡laidas ir kelionės iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės nepriteistinas (iÅ¡ atsakovės priteistinÄ Å¾alos atlyginimo sumÄ mažino iki 23 768,23 Eur). IÅ¡ atsakovės priteisė 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: Atsakovė UAB ,,Rimansta“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1019-814/2015 dalį, kuria tenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, likusiÄ sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys atmestas – palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas apeliantės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir teismo iÅ¡laidas (t. 2, b. l. 60-68).Motyvuose nurodė, kad byloje pateiktas iÅ¡mokėtos sumos detalizavimas ir įrodymai nepagrindžia, kad ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtas žalos atlyginimo dydis trečiajam asmeniui yra pagrįstas.

Pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais draudikas iÅ¡ esmės įrodinėja iÅ¡mokėtos sumos dydį, o ne jos pagrįstumÄ . Po nelaimingo atsitikimo nukentėjusysis buvo atleistas ir negavo jokių pajamų nuo 2013-04-17 iki 2014-04-11, D. V. nedarbo laikotarpis truko beveik metus. Å iuo pagrindu jam buvo priskaičiuota 21 316,80 Eur iÅ¡moka. Teismas nesiaiÅ¡kino, ar draudikas, iÅ¡mokėdamas iÅ¡mokÄ dėl negautų pajamų už tokį ilgÄ laikotarpį, domėjosi apie nukentėjusiojo pastangas ir galimybes įsidarbinti kitoje darbo vietoje.

Eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas D. V., PrancÅ«zijoje įvyko 2011-11-28, o nukentėjusysis darbo neteko 2013-04-17. D. V. 2012-07-11 sugrįžus į darbÄ , (duomenys neskelbtini) komercinėje zonoje, (duomenys neskelbtini) mieste įvyko pasikeitimas, dėl kurio darbo, dėl kurių darbo valandos buvo ne tokios palankios, apėmė ir darbÄ savaitgaliais ir kt. Nuo 2012-09-11 nukentėjusysis vėl nebedirbo, ir tai truko iki 2012-12-15. 2012-12-17 D. V. turėjo grįžti į darbÄ , bet negalėjo to padaryti, nes tuo laiku nebuvo laisvos darbo vietos, dėl ko vėliau D.

V. pakartotinai 2013-03-04, 2013-03-22, buvo siunčiami pasiÅ«lymai dėl persikvalifikavimo, o D. V. visus pasiÅ«lymus atmetė, dėl ko jis buvo atleistas. D. V. atleidimas iÅ¡ darbo siejamas ne su 2011-11-28 įvykusiu eismo įvykiu, o su pasikeitusiomis darbo sÄ lygomis. Dėl poveikio profesiniam gyvenimui buvo iÅ¡mokėta 20 000 Eur dydžio iÅ¡moka, tačiau neaiÅ¡ku, kokiais objektyviais paskaičiavimais, principais ar koeficientais apskaičiavus buvo nustatyta bÅ«tent 20 000 Eur suma. Draudikas, iÅ¡mokėdamas Å¡iÄ Å¾alos atlyginimui skirtÄ iÅ¡mokÄ , nesiaiÅ¡kino, ar pagrįstai yra nurodoma tokia didelė suma, ar negalėjimas kelti sunkių daiktų gali iÅ¡ esmės daryti įtakÄ virtuvės Å¡efo profesinei veiklai, jo tiesioginio darbo kokybei, karjerai.

Nėra objektyvių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad nukentėjusysis patyrė žalÄ dėl sunkumo atlikti kasdienius darbus, tačiau iÅ¡moka jam vis tiek buvo iÅ¡mokėta. D. V. jau buvo iÅ¡mokėta iÅ¡moka už neturtinę žalÄ dėl patirto fizinio skausmo ir kančių, o remiantis medicininės ekspertizės iÅ¡vadomis daugiau skausmo D. V. nepatyrė. Taigi ieÅ¡kovės papildomai iÅ¡mokėti 2 400 Eur sumÄ neturėjo jokio pagrindo. IeÅ¡kovė, prieÅ¡ iÅ¡mokėdama pakartotinę draudimo iÅ¡mokÄ , nepranešė atsakovei, niekaip kitaip jos neinformavo nei apie patį iÅ¡mokėjimo faktÄ , nei apie planuojamÄ iÅ¡mokėti sumÄ , nesistengė derėtis dėl mažesnio žalos atlyginimo dydžio.

Nr. 2A-871-260/2014 byloje žalos atlyginimui D. V. iÅ¡ viso jau buvo sumokėjusi 20 408,40 Eur. Teismas nevertino visų įrodymų. IeÅ¡kovė UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ â€“ 203,26 Eur už atliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (t. 2, b. l. 74-77).Motyvuose nurodė, kad nukentėjusysis neteko darbo dėl 2011-11-28 eismo įvykio metu sukeltų padarinių, tai patvirtina 2013-01-16 medicininės ekspertizės ataskaita.

Ä®vykis sukėlė Å¡ias su profesija susijusias pasekmes: deÅ¡iniojo peties skausmai trukdo kelti sunkius krovinius ir atlikti pasikartojančius judesius deÅ¡iniuoju petimi. Jei nukentėjusysis nebÅ«tų pakliuvęs į 2011-11-28 eismo įvykį, jis bÅ«tų toliau dirbęs tÄ patį darbÄ , už tai gavęs pastovias darbines pajamas ir jam nebÅ«tų kilę neigiamų pasekmių. Dėl 2011-11-28 PrancÅ«zijoje kilusio eismo įvykio metu padarytos žalos nukentėjusiajam D. V. ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo 56 051,46 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

Žalos dydis yra tinkamai pagrįstas byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais. 2 500 Eur sumÄ ieÅ¡kovas buvo grÄ Å¾inęs ankstesnėmis draudimo iÅ¡mokomis. Nukentėjusiam iÅ¡mokėtÄ suma sudaro: 23 159,34 Eur už dėl ligos negautas pajamas; 177,12 Eur už neapdraustus sveikatos mokesčius; 1 662 Eur už sunkumus atliekant kasdieninius darbus; 2 638 Eur už pakenkimÄ fiziniam ir psichologiniam integralumui; 20 000 Eur už poveikį profesinei veiklai; 2 400 Eur už skausmÄ ir kančias; 15 Eur už paÅ¡to ženklų iÅ¡laidas ir 8 500 Eur už kelionės iÅ¡laidas.

Ankstesnės atsakovo ieÅ¡kovui sumokėtos sumos nėra susijusios su Å¡ioje civilinėje byloje nagrinėjamais ieÅ¡kovo reikalavimais dėl papildomai nukentėjusiojo asmens pareikÅ¡tų reikalavimų. Atsakovo pastebėjimai dėl ieÅ¡kovo nebendradarbiavimo yra nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais. IeÅ¡kovas neturėjo pareigos pasitarti su atsakovu nei nustatinėjant draudimo iÅ¡mokos dydį, nei prieÅ¡ iÅ¡mokant draudimo iÅ¡mokÄ . ŽalÄ ir jos dydį vertino ir nustatė PrancÅ«zijos specialistai, rengę į bylÄ pateiktus žalos dokumentus, kuriuos taip pat vertino ir ieÅ¡kovo žalų ekspertai.

IeÅ¡kovas, kaip draudikas, taip pat suinteresuotas, kad atlyginant žalÄ Å¾alos dydis bÅ«tų apskaičiuotas tinkamai ir nebÅ«tų permokama. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Apeliacinio skundo esmė – ieškovės, kaip draudiko, pareiškusio regresinį ieškinį atsakovei, eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėto, žalos atlyginimo pagrįstumas.Nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 28 d. Prancūzijoje eismo įvykio metu, kurio kaltininkas buvo atsakovės vairuotojas, buvo sužalotas D. V.. 2014 m. birželio 16 d. Kauno apygardos teismo sprendimu, dėl šio eismo įvykio, patenkino ieškovės ieškinį ir priteisė iš atsakovės 50 procentų jos išmokėtų sumų (kaip to ir prašė ieškovė) D.

V. už :

1) turtinę žalÄ â€“ 5 830,19 Eur, 2) neturtinę žalÄ dėl sveikatos sutrikdymo – 1 120 Eur, 3) neturtinę žalÄ dėl patirto skausmo, kančių ir moralinės žalos, iÅ¡laidų gydytojams – 800,88 Eur, 4) neturtinę žalÄ dėl skausmo, kančių, moralinės žalos, soc. draudimo iÅ¡mokų/ligoninės iÅ¡laidų, iÅ¡laidų gydytojams – 18 911,36 Eur. 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu (ginčijamu sprendimu) pirmosios instancijos, pagal 2015 m. kovo 26 d. ieÅ¡kinį, priteisė iÅ¡ atsakovės papildomai (dėl to paties esmo įvykio) 50 procentų ieÅ¡kovės iÅ¡mokėtų sumų D. V. už :

1) dėl ligos negautas pajamas – 23 159,34 Eur, 2) neapdraustus sveikatos mokesčius - 177,12 Eur, 3) sunkumus atlikti kasdienius darbus – 1 662 Eur, 4) pakenkimÄ fiziniam ir psichologiniam integralumui – 2 638 Eur, 5) poveikį profesinei veiklai – 20 000 Eur, 6) skausmÄ ir kančias – 2 400 Eur. Pažymėtina, kad sprendžiant tokio pobÅ«džio ginÄÄ , bÅ«tina atsižvelgti į formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ . Kasacinio teismo ne kartÄ nurodyta, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kuriÄ draudikas perima iÅ¡ draudėjo nuostolių atsiradimo rizikÄ ; be to, tai yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos Å¡alių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis; dėl to draudimo sutarties Å¡alys privalo bÅ«ti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visÄ informacijÄ , kuri gali bÅ«ti reikÅ¡minga Å¡iai sutarčiai sudaryti bei jos sÄ lygoms nustatyti ir vykdyti.

Ä®vardyti draudimo sutarties ypatumai lemia didesnę Å¡ios sutarties Å¡alių pareigÄ bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), taip pat didesnį atidumÄ ir rÅ«pestingumÄ viena kitos atžvilgiu. Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmuo gali bÅ«ti įpareigotas atlyginti žalÄ , tik esant priežastiniam ryÅ¡iui tarp teisei prieÅ¡ingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryÅ¡io nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalÄ .

Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiÅ¡kia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytÄ Å¾alÄ . Å iuo atveju nepakanka įrodyti draudimo iÅ¡mokų fakto, bet bÅ«tina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo iÅ¡mokų dydis yra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su žalÄ padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu). Jei nukentėjusiajam (draudėjui) dėl kokių nors priežasčių buvo sumokėta daugiau, negu privalėtų atlyginti žalÄ padaręs asmuo, tai ir tokiu atveju draudikas iÅ¡ žalÄ padariusio asmens regreso tvarka gali gauti tokio dydžio žalos atlyginimÄ , kuris yra realus ir pagrįstas.

Tai susiję su tuo, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, kurios Å¡alys privalo bÅ«ti absoliučiai atviros viena kitai ir abipusiÅ¡kai atskleisti viena kitai reikÅ¡mingÄ informacijÄ . Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas privalėjo patikrinti, ar civilinės atsakomybės draudikas, iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ trečiajam asmeniui, tinkamai vykdė pareigÄ bendradarbiauti, ar rÅ«pinosi ekonomiÅ¡ku žalos atlyginimo prievolės vykdymu, ar pareikalavo patikimų žalos atlyginimo įrodymų.

Kitaip tariant, teismas turėjo patikrinti, ar ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtas žalos atlyginimo dydis trečiajam asmeniui yra pagrįstas. Nustačius, kad draudikas Å¡ių pareigų neatliko, o rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieÅ¡taringi, nepagrindžia ar patikimai ir tikrai neįrodo realių nuostolių dydžio, atsiranda pagrindas mažinti regreso tvarka praÅ¡omÄ priteisti sumÄ ar regresinį ieÅ¡kinį visiÅ¡kai atmesti dėl to, kad nuostoliai neįrodyti (CK 6.249 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Draudikui tenka įrodinėjimo naÅ¡ta, kad jis dėjo visas pastangas ir bendradarbiaudamas su savo draudėju siekė ekonomiÅ¡kai įvykdyti jo žalos atlyginimo prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010).        Nors apeliantė savo skunde neginčija priežastinio ryÅ¡io, kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, buvimo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės veiksmų (jos darbuotojo veiksmų) ir nukentėjusiojo žalos yra, nes, bÅ«tent dėl eismo įvykio metu atsiradusių sveikatos sutrikimų, D.

V. turėjo gydytis, nedirbti, jausti nepatogumus ir pan.         Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias nuostatas, kas sÄ lygojo nepagrįstai didelės žalos priteisimÄ iÅ¡ atsakovės.        Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ieÅ¡kovės praÅ¡omo priteisti žalos dydžio realumo ir pagrįstumo prasme.

Pateikti įrodymus, dėl žalos realumo ir pagrįstumo, turi ieškovė, tačiau patikimų, pagrindžiančių realius nuostolius ieškovė nepateikė. Ieškovės pateikti įrodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas (išmokėtos sumos detalizavimas, medicininės ekspertizės išvados, negautų pajamų paskaičiavimas, paaiškinimai), nepagrindžia nuostolių realumo, priešingai, tik patvirtina, jog jų skaičiavimas yra pakankamai subjektyvus (Prancūzijoje nėra nustatytos kompensavimo sistemos, o tik rekomendacinės gairės), priklauso nuo šalių derybų.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų (pačių atliktų skaičiuočių pagal reikalaujamÄ Å¾alÄ , derybų dokumentų tiek su PrancÅ«zijoje nukentėjusiu asmeniu, tiek su atsakove, pasiÅ«lymų ir pan.), jog dėjo visas pastangas ir bendradarbiaudama su savo draudėju (atsakove) siekė ekonomiÅ¡kai įvykdyti jos žalos atlyginimo prievolę. IÅ¡ esmės buvo atlyginta papildomai pareikalauta itin didelė žala, o tik vykstant ginčui teisme buvo pareikalauta sumokėtų sumų pagrindimo.

Tačiau, kaip jau minėta, papildomi paaiškinimai nepatvirtina išmokėtų sumų dydžių realumo ir pagrįstumo (t.

2. b. l. 32-41). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nukentėjusiojo sveikatos bÅ«klę po eismo įvykio (nukentėjusysis eismo įvykio metu nebuvo sunkiai sužalotas, nebuvo hospitalizuotas, jam iÅ¡ esmės laikinų nepatogumų nėra, nėra sveikatos sutrikdymo padarinių, nėra ilgalaikių estetinių ar seksualinių padarinių, dėl nuolatinio funkcinio nepakankamumo nustatytas 3 procentų sveikatos sutrikdymas), į tai, kad jis pats atsisakė darbo pasiÅ«lymų (dėl ko buvo atleistas iÅ¡ darbo), į praėjusį ilgÄ laikÄ ir nukentėjusiojo galimybę dirbti iÅ¡ esmės nevaržomai, į tai, kad jam jau priteistas žalos atlyginimas (praÅ¡oma papildomų nuostolių), į tai kad ieÅ¡kovė nedėjo pastangų ir nebendradarbiavo su atsakove, siekiant kuo ekonomiÅ¡kiau įvykdyti atsiradusiÄ prievolę, į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus, sprendžia, jog dėl itin didelės iÅ¡mokėtos žalos yra kalta ir atsakovė, todėl ginčijami atlygintini papildomi nuostoliai mažintini 50 procentų (CK 6.248 str. 4 d.).

Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, jog yra ginčijami šie nuostoliai:

1) dėl ligos negautas pajamas – 23 159,34 Eur, 2) už sunkumus atlikti kasdienius darbus – 1 662 Eur, 4) už pakenkimÄ fiziniam ir psichologiniam integralumui – 2 638 Eur, 5) už poveikį profesinei veiklai – 20 000 Eur, 6) už skausmÄ ir kančias – 2 400 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl skausmo ir kančių nurodomi nuostoliai jau yra priteisti 2014 m. birželio 16 d. Kauno apygardos teismo sprendimu, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys atmestinas, o kiti priteisti ginčijami nuostoliai mažintini 50 procentų.

Patirta žala dėl neapdraustų sveikatos mokesčių (177,12 Eur) ir pakenkimo fiziniam ir psichologiniam integralumui (2 638 Eur), kurių paskaičiavimas yra aiÅ¡kus ir suprantamas – pripažintina realia ir pagrįsta bei priteistina visa. Taigi, ieÅ¡kovei priteistina suma yra 12 612,90 Eur.Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant priteistinÄ Å¾alos atlyginimÄ iki 12 612,90 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).Bylinėjimosi iÅ¡laidos.         Apeliacinį skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies ir sumažinus priteistinos žalos dydį, keistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas.

        Ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 2 513,38 Eur bylinėjimosi išlaidų (841 Eur žyminis mokestis, 1 219,66 Eur už teisines paslaugas, 452,72 Eur už vertimo paslaugas). Ieškinys patenkintas 45 procentais, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1 131,02 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 203,26 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 91,47 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Taigi, iÅ¡ viso ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 1 222,49 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.        Atsakovė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėjo 1 848 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (420 už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme, 778 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ , 650 už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme), todėl atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1 016,40 Eur (CPK 93 str. 2 d.).        Atlikus Å¡alių, priteistų vienai iÅ¡ kitos, bylinėjimosi iÅ¡laidų įskaitymÄ (1 222,49 – 1 016,40), bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos tik ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės, t. y. 206,09 Eur.        Nagrinėjamoje byloje susidarė 15,52 Eur paÅ¡to siuntimo iÅ¡laidų, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina – 8,54 Eur, o iÅ¡ atsakovo priteistina – 6,98 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a:         Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ pakeisti ir iÅ¡dėstyti taip:        Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Rimansta“, įm. k. (duomenys neskelbtini), buveinė: Jonavos r., Å eÅ¡uvos k., ieÅ¡kovės UAB DK „PZU Lietuva“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), buveinė: Vilnius, Konstitucijos pr. 7, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, b. k. (duomenys neskelbtini) naudai 12 612,90 Eur (dvylika tÅ«kstančių Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvylika eurų 90 ct) žalos atlyginimo, 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (12 612,90 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-03-31) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 206,09 Eur (du Å¡imtus Å¡eÅ¡is eurus 9 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.        LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.        Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Rimansta“, įm. k. (duomenys neskelbtini), valstybei – 6,98 Eur (Å¡eÅ¡is eurus 98 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įm. k. (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ sk.

Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).        Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB DK „PZU Lietuva“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei – 8,54 Eur (aÅ¡tuonis eurus 54 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įm. k. (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ sk. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).        Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1019-814/2015 taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovės turto atžvilgiu palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (turto areÅ¡to akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)).

Teisėjai                                                                                                                     Evaldas Burzdikas                                                                                                                          Gintautas Koriaginas                                                                                                           Arūnas Rudzinskas