4464ed0f-bfd1-4bb9-9f2d-8ccd2b869680 · Plungės rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-642-514/2014Procesinis Nr. 2-33-3-00442-2014-8Procesinio sprendimo kategorija (S) 11.9.10.8; 16.5.1; 16.5.4; 16.6; 16.8; 116.1 PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 3 d.                                                                     Plungė                                                           Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Aušra Volskytė, sekretoriaujant Vilmai Grosienei,dalyvaujant ieškovui J.

I.,ieÅ¡kovo atstovei adv. pad. Saulenai GasiÅ«nienei, atsakovo atstovams P. P., adv. pad. Vladimirui Tiurinui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. I. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl atleidimo Å¡i darbo pripažinimo neteisėtu ir iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo ir pagal atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui J. I. dėl žalos atlyginimo ir n u s t a t ė:ieÅ¡kovas prašė pripažinti, jog 2014-02-03 darbo sutartis nutraukta pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 11 p. neteisėtai; nustatyti, jog darbo sutartis nutraukiama nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensacijÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad nuo 2011-08-01 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju.

Vykdydamas savo tiesiogines pareigas, veždavo krovinius į jų paskirties vietÄ . 2014-02-03 ryte tarp ieÅ¡kovo ir darbdavio kilo konfliktas dėl automobilio gedimo, ieÅ¡kovui atsisakius vykdyti bendrovės direktoriaus nurodymÄ Å¡alinti gedimÄ , buvo pasiÅ«lyta nutraukti darbo sutartį. IeÅ¡kovas tÄ pačiÄ dienÄ parašė praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo savo noru nuo 2014-02-03 ir į darbÄ nebegrįžo. Apie darbo sutarties nutraukimÄ , atleidimo pagrindÄ nebuvo informuotas. Apie priimtÄ Ä¯sakymÄ , kuriuo nutraukta darbo sutartis už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , sužinojo tik 2014-02-20 atvykęs į buvusiÄ darbovietę pasiteirauti dėl darbo užmokesčio.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės praÅ¡ymu parašė atsakymÄ Ä¯ 2014-02-03 reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti, tuo pat metu buvo įteikti susipažinimui ir kt. dokumentai: darbo sutarties egzempliorius ir įsakymas dėl atleidimo. Tik tada, t.y. 2014-02-20, ieÅ¡kovas sužinojo  darbo sutarties nutraukimo pagrindÄ , perskaitydamas įsakymÄ . Ä®sakymo dėl atleidimo kopija ieÅ¡kovui nebuvo įteikta, nežinodamas, kaip elgtis tokioje situacijoje, 2014-03-06 kreipėsi į VSDFV, iÅ¡ kur gavo pažymÄ , kad yra atleistas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ .

Neturėdamas dokumentų, kuriuose bÅ«tų nurodytas atleidimo pagrindas, ieÅ¡kovas negalėjo kreiptis į teismÄ ir ginčyti atleidimo pagrindÄ . Be to, įsakyme dėl atleidimo nenurodoma data, nuo kurios ieÅ¡kovas atleidžiamas. Dėl Å¡ių priežasčių praÅ¡o atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .  IeÅ¡kovas nurodo, kad pagal pareigybinius nuostatus neprivalėjo pats remontuoti transporto priemonių gedimų, apie 2014-02-01 įvykusį priekabos gedimÄ nedelsiant informavo bendrovės administracijÄ , savo jėgomis atlikęs remonto darbus, kuriems nereikėjo specialių patalpų bei priemonių, grįžo į garaÅ¾Ä .

Pareigybiniuose nuostatuose nėra imperatyvaus reikalavimo vairuotojui pačiam remontuoti automobilį ar priekabÄ , todėl atsisakydamas remontuoti priekabos gedimus darbo drausmės nepažeidė. Jam priskirtu automobiliu veždavo biokurÄ , kurio svoris dažnai virÅ¡ydavo leistinÄ , tačiau tai darydavo darbdavio nurodymu, todėl tokie ieÅ¡kovo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip darbo drausmės pažeidimas. 2014-02-03 įsakyme dėl atleidimo iÅ¡ darbo nurodoma, kad dėl ieÅ¡kovo aplaidaus darbo sugedo priekabos rato diskas, priekabos aÅ¡is, priekinė automobilio padanga, dingo stebulė.

IeÅ¡kovo nuomone, dėl įsakyme minimų transporto priemonės dalių sugadinimo jo kaltės nėra. Padanga buvo natÅ«raliai susidėvėjusi, o rato diskas sugedęs dar 2012 m. Darbo drausmės pažeidimų ieÅ¡kovas nepadarė, todėl negalėjo bÅ«ti taikoma ir drausminė atsakomybė. Pripažinus atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, dėl buvusių konfliktinių santykių neturėtų galimybių grįžti į buvusį darbÄ , todėl darbo sutartis turėtų bÅ«ti nutraukiama teismo sprendimu.

Remiantis DK 140 str. 1 d., praÅ¡o priteisti 2000 Lt iÅ¡eitinę kompensacijÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs DK 300 str. 1 d. nustatytÄ 1 mėnesio terminÄ kreiptis į teismÄ ir ginčyti atleidimÄ . IeÅ¡kovas 2014-02-03 buvo informuotas apie jam skirtÄ drausminę nuobaudÄ bei darbo sutarties nutraukimÄ , kÄ patvirtina paties ieÅ¡kovo paraÅ¡ai ant darbo sutarties bei jo pasiaiÅ¡kinimas, todėl ieÅ¡kinio senatis baigėsi 2014-03-03.

Dokumentai, susijęs su atleidimu, buvo įforminti tinkamai, ieÅ¡kovui pateiktas darbdavio turimas darbo sutarties egzempliorius su jau darbdavio užpildyta darbo sutarties nutraukimo priežastimi, ieÅ¡kovas pasiraÅ¡yti šį dokumentÄ atsisakė, tai paaiÅ¡kindamas raÅ¡tu. IeÅ¡kovas darbdaviui savo turėtos darbo sutarties nepateikė, todėl Å¡is sutarties egzempliorius liko neužpildytas. Kad ieÅ¡kovui buvo žinoma apie atleidimÄ ir jo pagrindÄ , patvirtina jo paties paraÅ¡as ant 2014-02-03 reikalavimo pasiaiÅ¡kinti dėl padarytų darbo drausmės pažeidimų.

Pagal vairuotojo pareigybinius nuostatus vairuotojas atsako už jam patikėto automobilio techninę bÅ«klę. IeÅ¡kovas nesilaikė krovinio masei taikomų apribojimų, kas nulėmė autotransporto priemonės bei priekabos sugadinimÄ nerÅ«pestingai ir aplaidžiai atliko savo pareigas, neužtikrindamas automobilio techninės bÅ«klės, kas sÄ lygojo didelių nuostolių atsiradimÄ , todėl pagrįstai ieÅ¡kovui buvo skirta drausminė nuobauda. IeÅ¡kovas praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ darbo savo noru atsakovui nebuvo pateikęs. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 3000 Lt materialinei žalai atlyginti ir   2100 Lt už prarastÄ automobilio detalę (stebulę).

Nurodė, kad dėl netinkamų ieškovo veiksmų, t.y. krovinio masei taikomų apribojimų nesilaikymo, automobilio techninės būklės neužtikrinimo, atsakovas patyrė nuostolius. Dėl to, kad ieškovas neužtikrino tinkamo transporto priemonės ir puspriekabės eksploatavimo, buvo sugadintas priekabos rato diskas, priekinė automobilio padanga, priekabos ašis, dingo automobilio stebulė. Atlikti puspriekabės remonto darbai kainavo 6459,19 Lt, padangos keitimas ir lydintys darbai – 1325,50 Lt, viso 7784,69 Lt.

Remdamasis DK 254 str., Å¡iems nuostoliams iÅ¡ dalies atlyginti praÅ¡o priteisti trijų vidutinių mėnesio darbo užmokestį, t.y. 3000 Lt. Be to, ieÅ¡kovui eksploatuojant automobilį Scania, dingo automobilio stebulė, kokiomis aplinkybėmis tai atsitiko ieÅ¡kovas pasiaiÅ¡kinti atsisakė, papildomai už Å¡iÄ dingusiÄ detalę praÅ¡o priteisti 2100 Lt.IeÅ¡kovas atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad automobilio priekabos rato diskas buvo sugedęs 2012 m. vasarÄ , iki atleidimo iÅ¡ darbo darbdavys jokių pretenzijų dėl to nereiÅ¡kė.

Nesant ieÅ¡kovo kaltės dėl priekabos rato disko sugadinimo, neprivalo atlyginti žalos. Nesutiko su atsakovo kaltinimu dėl padangos sugadinimo, ieÅ¡kovo nuomone, automobilio padangos buvo natÅ«raliai susidėvėjusios, jų rida buvo apie 100 000 km. Be to, kelionės metu 2013 m. gruodžio mėnesį, pastebėjęs padangos gedimus, jÄ numontavo ir perdavė remontui. Dėl kokių priežasčių padanga sugadinta nepataisomai, ieÅ¡kovui nėra žinoma. IeÅ¡kovui priskirtas automobilis Scania nebuvo naujas, detalės nusidėvėjusios. 2014-02-01 bÅ«damas Klaipėdoje pastebėjo pertrÅ«kusius stebulę ir guolius, tačiau turimomis priemonėmis nuimti stebulės negalėjo.

Grįžęs į garaÅ¾Ä , pastebėjo, jog stebulės nėra. Gali bÅ«ti, kad stebulė nukrito pakeliui. IeÅ¡kovo nuomone, jis nėra atsakingas už prarastÄ stebulę, o taip pat aÅ¡ies gedimÄ , nes gedimas atsirado ne dėl ieÅ¡kovo kaltės. Darbdavys, ne ieÅ¡kovas, turi pasirÅ«pinti, kad darbo priemonės atitiktų joms keliamus reikalavimus, o esant jų gedimui, pasirÅ«pinti, kad gedimai bÅ«tų iÅ¡taisyti. IeÅ¡kovas, dirbdamas vairuotoju, negalėjo nepaklusti darbdavio reikalavimams, negalėjo turėti įtakos jo daromiems sprendimams, turėjo atlikti savo pareigas, eksploatuoti jam priskirtÄ automobilį su nusidėvėjusiomis detalėmis.

Atsakovas neužtikrino detalių pakeitimo tinkamomis. Nors atsakovas nurodo, kad turėtų bÅ«ti taikoma ribota materialinė atsakomybė, tačiau reikalavimas papildomai atlyginti už stebulę virÅ¡ija įstatyme nustatytÄ ribotos materialinės atsakomybės ribÄ . Stebulė negali bÅ«ti priskirta darbo įrankiui, drabužiui ar apsaugos priemonei, todėl atsakovas netinkamai kvalifikavo ginčo materialinį teisinį santykį. Atsakovo pateiktos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros patvirtina automobilio remontÄ , tačiau neįrodo ieÅ¡kovo kaltės. Atsakovui neįrodžius materialinės atsakomybės sÄ lygų ir nepagrindus padarytos žalos dydžio, prieÅ¡ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas, jo atstovė ieÅ¡kinį palaikė. Nurodė, kad ieÅ¡kovui dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ drausminės nuobaudos nebuvo taikytos, galimybių paÅ¡alinti automobilio gedimus, esant dideliam Å¡alčiui, neturėjo, o ir neprivalėjo, todėl mano, kad atleistas iÅ¡ darbo už Å¡iukÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ neteisėtai. Nesutinka atlyginti atsakovo praÅ¡omos žalos dėl sugadintos padangos, priekabos rato disko ir priekabos aÅ¡ies bei stebulės dingimo, nes nėra ieÅ¡kovo kaltės. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai palaikė atsiliepimuose iÅ¡dėstytÄ nuomonę ir prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas dažnai pažeidinėjo darbo drausmę, dėl ko ne kartÄ buvo žodžiu įspėtas. 2014-02-03 ieÅ¡kovo buvo papraÅ¡yta ne remontuoti automobilį, bet atlikti keletÄ smulkių remonto darbų (paruoÅ¡ti automobilį aÅ¡ies nuėmimui), tačiau ieÅ¡kovas atsisakė tai daryti. ApžiÅ«rėjus automobilį, nustatyta, kad yra sugadintas priekabos rato diskas, priekabos aÅ¡is, mano, kad Å¡ie gedimai atsirado dėl ieÅ¡kovo kaltės, kÄ iÅ¡ dalies pripažino ir pats ieÅ¡kovas 2014-02-03 raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime, todėl taikyta drausminė nuobauda ieÅ¡kovo atžvilgiu nėra per griežta. 2014-02-03 atleidžiant ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, su juo buvo visiÅ¡kai atsiskaityta, su atleidimo dokumentais supažindintas, po jais pasiraÅ¡yti ieÅ¡kovas atsisakė, todėl klaidina teismÄ , kad jam nebuvo žinomas atleidimo pagrindas.

Ieškovo veiksmais padaryta žala, todėl prašė priešieškinį tenkinti. Ieškinys ir priešieškinis atmestini. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės Ieškovas nuo 2011-08-01 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju pagal 2011-08-01 darbo sutartį Nr.

18. IeÅ¡kovas iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareigų atleistas 2014-02-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. „Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo skyrimo vairuotojui J. I.“ 2014-02-03, remiantis Lietuvos Respublikos DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , 235 straipsnio 11 punktÄ už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ â€“ skirtos darbo priemonės automobilio Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba techninės bÅ«klės nepriežiÅ«rÄ .

Galutinis atsiskaitymas su ieÅ¡kovu iÅ¡mokėtas 2014-02-03.IeÅ¡kovas ginčija jo atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , DK 235 straipsnio 11 punktÄ , teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . IeÅ¡kovas nesutinka, kad tinkamai nepriÅ«rėjo automobilio, dėl ko sugadintos kai kurios automobilio detalės, teigia, kad darbo drausmės pažeidimų nepadarė, todėl drausminė atsakomybė negalėjo bÅ«ti taikoma. Teismui nusprendus, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senties terminÄ , praÅ¡o jį atnaujinti.Atsakovas, nesutikdamas su ieÅ¡kinui, praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo ieÅ¡kiniu dėl neteisėto atleisdimo iÅ¡ darbo pareikÅ¡tiDarbo kodekso 297 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iÅ¡ darbo, per vienÄ mėnesį nuo atitinkamo dokumento gavimo dienos turi teisę kreiptis į teismÄ . AiÅ¡kindamas, nuo kada skaičiuotina ieÅ¡kinio senaties termino pradžia, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieÅ¡kinio senaties termino eiga turi bÅ«ti skaičiuojama kitÄ dienÄ po tos dienos, kuriÄ darbuotojas gavo darbo sutarties nutraukimÄ (atleidimÄ iÅ¡ darbo) patvirtinantį dokumentÄ .

Darbdavys turi pareigÄ tinkamai įforminti dokumentus, todėl jam tenka pareiga įrodinėti, jog darbuotojas vengė susipažinti su įsakymu dėl jo atleidimo. Vieno mėnesio termino pradžia siejama su objektyvaus ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo kriterijumi – atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įsakymas dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbÄ priimtas 2014-02-03. IeÅ¡kovo teigimu su Å¡iuo įsakymu jis supažindintas tik 2014-02-20, pačiam ieÅ¡kovui įsakymas nebuvo įteiktas.

Tačiau liudyt. G. Ž. parodymais nustatyta, kad su 2014-02-03 įsakymu dėl ieÅ¡kovo atleidimo jis buvo supažindintas tÄ pačiÄ dienÄ , t.y. 2014-02-03. IÅ¡ 2014-02-03 įsakymo kopijos dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo matyti, kad ieÅ¡kovas atsisakė po Å¡iuo dokumentu pasiraÅ¡yti, padarydamas prieraÅ¡Ä â€žpo Å¡iuo dokumentu atsisakau pasiraÅ¡yti“. IÅ¡ byloje esančios darbo sutarties kopijos matyti, kad ties grafa apie darbo sutarties nutraukimÄ DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 235 straipsnio 11 punkto pagrindu yra ieÅ¡kovo prieraÅ¡as „pasiraÅ¡yti atsisakau”.

Byloje taip pat pateiktas ieÅ¡kovo atsakymas į 2014-02-03 reikalavimÄ , kuriame ieÅ¡kovas pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ dėl darbdavio nurodomų darbo drausmės pažeidimų. Nei viename iÅ¡ Å¡ių dokumentų ieÅ¡kovas dokumentų pasiraÅ¡ymo datos nenurodė, teigdamas, jog Å¡iuos dokumentus pasirašė 2014-02-20 atvykęs į buhalterijÄ pasiteirauti dėl darbo užmokesčio, tačiau tokiems teiginiams pagrįsti, įrodymų nepateikia. Dėl ko teismas neturi pagrindo abejoti, kad su Å¡iais dokumentais ieÅ¡kovas buvo supažindintas ne jų priėmimo dienÄ , bet vėliau.

Juolab, kad atsakovas pateikė atlyginimo žiniaraščius už 2014 m. sausio ir vasario mėnesius, buhalterinę pažymÄ apie priskaičiuotÄ kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ kasos knygos, 2014-02-03 kasos iÅ¡laidų orderį, iÅ¡ kurių matyti, kad pinigai galutiniam atsiskaitymui su ieÅ¡kovu iÅ¡ kasos paimti 2014-02-03, t.y. ieÅ¡kovo atleidimo dienÄ . Pateikti buhalteriniai dokumentai, ieÅ¡kovo paraÅ¡as žiniaraÅ¡tyje apie iÅ¡mokėtus pinigus. atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimai, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog su ieÅ¡kovu buvo atsiskaityta jo atleidimo dienÄ , ne 2014-02-20 kaip teigia ieÅ¡kovas.

Be to, iÅ¡ TelÅ¡ių teritorinės darbo biržos pateiktų dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovas po dviejų dienų po darbo sutarties nutraukimo 2014-02-05 registravosi darbo biržoje kaip ieÅ¡kantis darbo. Pildant darbo ieÅ¡kančio asmens kortelę, nurodytas atleidimo iÅ¡ darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindas DK 136 str., ties kuriuo yra ieÅ¡kovo paraÅ¡as, kortelė užpildyta 2014-02-05, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovui buvo žinoma atleidimo iÅ¡ darbo priežastis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pagrindas anksčiau nei nurodo ieÅ¡kovas.

Dėl to pagrįstas atsakovų atstovo argumentas, kad ieÅ¡kovas sužinojo apie savo teisės pažeidimÄ atleidžiant jį iÅ¡ darbo. IeÅ¡kovas teigia, kad dėl atleidimo iÅ¡ darbo pateikė darbdaviui praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė nutraukti darbo sutartį paties ieÅ¡kovo iniciatyva. Atsakovo atstovai nurodė, kad toks praÅ¡ymas administracijoje nebuvo gautas, liudyt. G. Ž., tvarkanti bendrovėje ir personalo klausimus, parodė, kad ieÅ¡kovas praÅ¡ymo nutraukti darbo sutartį nepateikė, toks praÅ¡ymas nėra registruotas ir bendrovės praÅ¡ymų dėl priėmimo į darbÄ , atleidimo iÅ¡ darbo, atostogų suteikimo registracijos žurnale, dėl ko ieÅ¡kovo teiginys apie ketinimus nutraukti darbo sutartį jo paties praÅ¡ymu neįrodytas.

Konstatuotina, kad ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kiniui pateikti teisme pradžia laikytinas momentas, kai darbuotojas sužino apie atleidimÄ iÅ¡ darbo, gaudamas apie tokį faktÄ iÅ¡samiÄ informacijÄ . Atsakovo pateiktų dokumentų pagrindu, remdamasis liudyt. G. Ž. parodymais, teismas sprendžia, kad atleidimo pagrindas ir su juo susijusios reikÅ¡mingos aplinkybės ieÅ¡kovui tapo žinomos ne gavus dokumentus apie atleidimÄ iÅ¡ VSDFV, bet darbo sutarties nutraukimo dienÄ , t.y. 2014-02-03. IeÅ¡kovas į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi 2014-03-12, paduodamas ieÅ¡kinį dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ieÅ¡kovas praleido vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminÄ (DK 297 straipsnio 1 dalis).

Pagrindas atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ sietinas su aplinkybėmis, kurios sutrukdė asmeniui ginti savo pažeistÄ teisę. PastarÄ sias aplinkybes turi įrodyti Å¡alis, praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis į teismÄ ir siekianti teisių apsaugos po Å¡io termino pabaigos (CPK 12, 178 str.). Ä®statymuose nenurodyta aplinkybių, neįvardinta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. KlausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir ar sudaro pagrindÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ , teismas sprendžia, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, konkretaus ieÅ¡kinio senaties termino trukmę, į ginčo esmę, Å¡alikų elgesį, kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.

Svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis gali bÅ«ti pripažįstamos aplinkybės, kurios realiai trukdė asmeniui laiku ir tinkamai ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo Å¡io asmens valios. Praleisto ieÅ¡kinio senaties termino klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant tik į ieÅ¡kovo interesus.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovas savo iniciatyva kreipėsi į Valstybinio socialini draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrių, iÅ¡ kur gavęs informacijÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ .

Tačiau kreipimasis į kitÄ institucijÄ dėl aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinimo nėra reikÅ¡mingas, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimÄ , kartu vertinant ir kita bylos aplinkybes. Kaip nustatyta, ieÅ¡kovas po dviejų dienų po darbo sutarties nutraukimo 2014-02-05 registravosi darbo biržoje kaip ieÅ¡kantis darbo, užpildydamas darbo ieÅ¡kančio asmens kortelę. Minėtoje kortelėje yra anketinis klausimas apie darbo ieÅ¡kančio asmens ketinimus apskųsti teismui atleidimÄ iÅ¡ darbo, ties kuriuo ieÅ¡kovas teigiamo atsakymo nepažymėjo, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apie tokiÄ galimybę ieÅ¡kovas žinojo.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ sieja su aplinkybėmis, susijusiomis su informacijos apie atleidimÄ gavimu. Tačiau teismas sprendžia, kad dėl paties atsakovo kaltės (atsisakymo susipažinti su dokumentais), nebendradarbiavimo su darbdaviu, dokumentai, patvirtinantys ieÅ¡kovo atleidimÄ , nebuvo įteikti. Toks ieÅ¡kovo elgesys neatitinka atidaus ir rÅ«pestingo elgesio standartui, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas įstatymo nustatytÄ terminÄ ginčyti 2014-02-03 įsakymÄ praleido dėl savo pasirinkto elgesio, dėl ko nėra pagrindo Å¡io termino atnaujinti.IÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų seka, kad ketinimÄ ginčyti atleidimÄ iÅ¡ darbo lėmė aplinkybės, susijusios su nedarbo iÅ¡mokos mokėjimu (sužinojus, jog dėl darbo sutarties nutraukimo atleidimo pagrindo nebus iÅ¡ kart po darbo sutarties nutraukimo pradėta mokėti nedarbo iÅ¡moka).

Taigi, ieÅ¡kovo delsiamas ginti pažeistÄ teisę nebuvo sÄ lygotas aplinkybių, nepriklausančių nuo ieÅ¡kovo valios.Teismų praktikoje pažymėta, kad darbo teisės normų taikymas nereiÅ¡kia iÅ¡imtinai darbuotojui palankių teisės normų taikymo, nes vieno subjekto sÄ skaita negali bÅ«ti paneigimai kito subjekto interesai, o turi bÅ«ti siekiama protingos ir sÄ Å¾iningos Å¡ių interesų pusiausvyros.Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, kliudžiusios ieÅ¡kovui laiku ir tinkami ginti savo pažeistas teises, ieÅ¡kovo nurodytas priežastis teismas laiko nepakankamai svarbiomis ieÅ¡kinio senaties terminui atnaujinti, praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas neatnaujintinas.CK 1.131 straipsnio, reglamentuojančio ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes, 1 dalyje nurodyta, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kinį atmesti.

Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. IeÅ¡kovas praleido vieno mėnesio terminÄ ieÅ¡kiniui į teismÄ paduoti, praleidimo priežastys nėra svarbios, dėl kurių Å¡is terminas atnaujintinas, atsakovui praÅ¡ant taikyti ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kinys dėl neteisėto atleidimo atmestinas. Teismui atmestu ieÅ¡kinį dėl ieÅ¡kinio senaties kt. ieÅ¡kovo nurodyti argumentai dėl atleidimo tampa nebereikÅ¡mingi ir teismas dėl jų nebepasisako.

Dėl darbo užmokesčio priteisimo IeÅ¡kovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atleidžiant ieÅ¡kovÄ , jam nebuvo iÅ¡mokėtas atlyginimas už 2014 m. vasario 1 ir 3 d., todėl teismas, remdamasis CPK 417 straipsnio nuostatomis. turėtų priteisti darbo užmokestį už minėtas dvi darbo dienas, Bylose pagal darbuotojo ieÅ¡kinį, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, teismas gali virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 str.), tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nebuvo nustatyta.

Kaip nustatyta ieÅ¡kovo pateikta darbo sutartimi Nr.18, sudaryta 2008-08-18, ieÅ¡kovui buvo nustatyta penkių dienų darbo savaitė. IeÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginimo už 2014-02-01, pateikė 2014-02-01 krovinio važtaraÅ¡tį, patvirtinantį, kad vežė krovinį marÅ¡rutu Plungė – Klaipėda. Å is važtaraÅ¡tis užpildytas paties ieÅ¡kovo, jame nėra krovinį iÅ¡davusio asmens atžymų, dėl ko negalima iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas šį krovinį pasikrovė ir pristatė tÄ pačiÄ dienÄ .

Juolab, kad atsakovo atstovo teigimu šį krovinį ieÅ¡kovui buvo pavesta pristatyti darbo laiku, o už sausio mėnesį ieÅ¡kovui darbo užmokestis iÅ¡mokėtas. Be to, nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas dirbo 2014-02-01 visÄ darbo dienÄ , todėl teismo vertinimu nėra pagrindo ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl darbo užmokesčio priteisimo už darbo dienÄ 2014-02-01 tenkinti. Reikalavimas dėl darbo užmokesčio priteisimo už 2014-02-03 taip pat netenkintinas. Kaip nustatyta Å¡alių paaiÅ¡kinimais, ieÅ¡kovas minėtÄ dienÄ nebedirbo, jokių darbinių funkcijų neatliko, kilus konfliktui tarp ieÅ¡kovo ir darbdavio atstovo, buvo atleistas, atleidimas įformintas 2014-02-03 pirmoje darbo pusėje.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovui už nedirbtÄ laikÄ atlyginimas nepriskaičiuotas pagrįstai (DK 217 str.). Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio             Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo žalos atlyginimÄ , susijusį su automobilio ir puspriekabės remontu, detalės dingimu. Nurodė, kad dėl netinkamų ieÅ¡kovo veiksmų, t.y. krovinio masei taikomų apribojimų nesilaikymo, automobilio techninės bÅ«klės neužtikrinimo, atsakovas patyrė nuostolius. Dėl to, kad ieÅ¡kovas neužtikrino tinkamo transporto priemonės ir puspriekabės eksploatavimo, buvo sugadintas priekabos rato diskas, priekinė automobilio apdanga, priekabos aÅ¡is, dingo automobilio stebulė.

Atlikti puspriekabės remonto darbai kainavo 6459,19 Lt, padangos keitimas ir lydintys darbai – 1325,50 Lt, viso 7784,69 Lt. Remdamasis DK 254 str., Å¡iems nuostoliams iÅ¡ dalies atlyginti praÅ¡o priteisti trijų vidutinių mėnesio darbo užmokestį, t.y. 3000 Lt. Už dingusiÄ detalę praÅ¡o priteisti 2100 Lt, už dingusiÄ stebulę – 2100 Lt.             Atsakovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo nuostolių atlyginimÄ , todėl, atsižvelgiant į tai, kad žala nėra preziumuojama, jÄ privalo įrodyti reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs asmuo, t.y. atsakovas.             Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovui pagal darbo sutartį buvo patikėta transporto priemonė – automobilis Scania su puspriekabe.

IeÅ¡kovas 2014-02-03 transporto priemonę grÄ Å¾ino sugadintÄ , buvo sugadintas: priekabos rato diskas, automobilio priekinė padanga, priekabos aÅ¡is. Be to, dingo automobilio stebulė. Atsakovo atstovų teigimu dėl nustatytų sugadinimų kaltas ieÅ¡kovas.              Atsakovas, vykdydamas įrodinėjimo pareigÄ , pateikė sÄ skaitas-faktÅ«ras, patvirtinančias turėtas iÅ¡laidas, fotonuotraukas, kuriose užfiksuota padangos bÅ«klė, bei automobilio Scania su puspriekabe 2014-02-03 apžiÅ«ros aktÄ .             Pateiktos sÄ skaitos-faktÅ«ros neatspindi buvusių gedimų pobÅ«džio.

Taip pat pažymėtina, kad atsakovo pateiktoje 2014-02-10 sÄ skaitoje-faktÅ«roje Nr.EH-1151 nėra apie duomenų guolių pakeitimÄ .             Automobilio Scania su puspriekabe 2014-02-03 apžiÅ«ros metu, atliktu vienasmeniÅ¡kai bendrovės direktoriaus, nustatyta, kad sugadintas priekabos rato diskas, automobilio padanga, priekabos aÅ¡is, nėra automobilio stebulės. Tačiau Å¡ių sugadinimų priežastys nebuvo nustatytos. Kaip vienÄ iÅ¡ priežasčių, dėl ko galėjo bÅ«ti sugadinta priekabos aÅ¡is, atsakovo atstovai nurodo tai, kad ieÅ¡kovas vežiojo techninių parametrų neatitinkančius krovinius. Byloje pateikta Klaipėdos teritorinės muitinės 2014-03-20 informacija, kad 2013-12-17 darbuotojui J.

I. (ieÅ¡kovui) suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 145 str. 3 d. Atsakomybė ATPK 145 str. 3 d. nustatyta už važiavimÄ be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) virÅ¡ijant leidžiamÄ aÅ¡ies (aÅ¡ių) apkrovÄ ir (ar) leidžiamÄ bendrÄ svorį, Administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas 2013-12-17, priekabos aÅ¡ies sugadinimas nustatytas 2014-02-03, todėl mažai tikėtina, kad vienkartinis pažeidimas, vežant krovinį, galėjo sukelti priekabos aÅ¡ies gedimÄ .

Kaip matyti iÅ¡ vairuotojo pareigybinių nuostatų Nr4, patvirtintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2010-09-03 įsakymu Nr.22, automobilio vairuotojas, kuriam patikėtas automobilis, atsako už jam patikėto automobilio techninę bÅ«klę, Å¡varÄ ir saugÄ eksploatavimo metu, kelionėje pastebėtus automobilio gedimus darbuotojas Å¡alina pats arba kreipiasi į specializuotas remonto dirbtuves ir apie tai nedelsdamas praneÅ¡a įmonės vadovui nuostatų 8 p.), automobilio remonto klausimus sprendžia direktorius (nuostatų 5 p.).             IeÅ¡kovo teigimu, jis, bÅ«damas Klaipėdoje, pastebėjęs automobilio puspriekabės guolio įtrÅ«kimÄ , ėmėsi galimų priemonių, nuėmė ratÄ , grįžo automobiliu į jo saugojimo vietÄ .

IeÅ¡kovo nuomone, dėl to nei priekabos rato diskas, nei priekabos aÅ¡is negalėjo bÅ«ti sugadinta. Kuriuo momentu dingo stebulė, nesuprato, galimai tai galėjo atsitikti grįžtant iÅ¡ Klaipėdos į Plungę. Be to, 2012 m. buvo atliktas priekabos rato disko remontas.              Byloje nėra pateikta jokių iÅ¡vadų apie galimas automobilio puspriekabės gedimo priežastis, todėl negalima teigti, kad ieÅ¡kovo sprendimas (užfiksavus gedimÄ , grįžti automobiliu į bendrovės buveinės vietÄ ir kreiptis į remonto dirbtuves) buvo neteisingas ir nepateisinamas techniniu požiÅ«riu, kad dėl tokių ieÅ¡kovo veiksmų buvo sukeltas gedimas (priekabos rato disko ir priekabos aÅ¡ies), dingo detalė (stebulė).

Juolab, kad atsakovo atstovai samprotavimams apie galimas gedimo priežastis pagrįsti jokių kt. įrodymų nepateikė.              IeÅ¡kovas taip pat neigia, kad dėl jo kaltės buvo sugadinta padanga. IeÅ¡kovo aiÅ¡kinimu, padanga buvo sugadinta automobilį eksploatuojant.              Byloje nėra duomenų, paneigiančių tokį ieÅ¡kovo aiÅ¡kinimÄ .Pagal vairuotojų pareigybinių nuostatų 5 p. prieÅ¡ laikÄ susidėvėjusios padangos gali bÅ«ti nuraÅ¡omos, pateikiant defektinius aktus, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad darbdavys, numatė galimybę padangų nusidėvėjimÄ dėl eksploatacijos.

Nesant duomenų apie sugadintos padangos techninę bÅ«klę, ridÄ , tik pagal pateiktas fotonuotraukas apie sugadinimus padangoje spręsti, kad padangos sugadinimai padaryti ieÅ¡kovui netinkamai eksploatuojant automobilį, nėra pagrindo. Atsakovo pateikti įrodymai nesudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad atsakovo nurodyta žala padaryta dėl ieÅ¡kovo kaltės.             Sudarius darbo sutartį su ieÅ¡kovu, automobilio Scania su puspriekabe perdavimas ieÅ¡kovui nebuvo įformintas perdavimo - priėmimo aktu, dėl ko negalima nustatyti, kokios techninės bÅ«klės automobilis buvo perduotas ieÅ¡kovo žinion priimant į darbÄ .

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad automobilis nebuvo naujas, jį eksploatuojant dėl vienokių ar kitokių gedimų buvo atliekamas remontas, todėl atsakovo nurodyti gedimai galėjo atsirasti ir dėl transporto priemonės amortizacijos.              Vien tai, kad ieškovas buvo atsakingas už patikėto automobilio techninę būklę, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas privalo atlyginti atsakovo patirtus nuostolius, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kad automobilio ir puspriekabės gedimai kilo dėl to, jog ieškovas netinkamai, neatsargiai, nerūpestingai eksploatavo automobilį.

Be to, darbdavys taip pat turi atitinkamas pareigas, pav. suteikti reikiamas darbo priemones, užtikrinti techniÅ¡kai tvarkingų transporto priemonių darbuotojui perdavimÄ .Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalÄ , padarytÄ neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. DK 246 straipsnis nustato, kad materialinę atsakomybę taikyti galima tuomet, kai yra visos tam reikalingos sÄ lygos. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejo darbo teisiniai santykiai, tačiau sÄ lygos materialinei atsakomybei taikyti, t.y. atsakovo neteisėta veika, priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryÅ¡ys ir kaltė nenustatytos.             Esant tokiems įrodymams ir nustatytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas neįrodė, kad transporto priemonė buvo sugadinta dėl ieÅ¡kovo kaltės, o nenustačius atsakovo kaltės, nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimo dėl nuostolių, susijusių su sugadintos transporto priemonės remontu, priteisimo (DK 255, 256, CK 6.246-6.249, CPK 178 str.).  Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal CPK 93 str. 1 d.

Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. CPK 98 str. 1 d. analogiÅ¡kai reglamentuoja ir iÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimÄ . Tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo reikalavimai atmetami, todėl, atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį, bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ , spręstina, kad Å¡alys neprivalo viena kitai kompensuoti jų turėtų iÅ¡laidų.             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268, 270 str., n u s p r e n d ė:ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                     Aušra Volskytė