4462e63077bb11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS556-463/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00434-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Olkusjana“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Olkusjana“ skundą atsakovams Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų savivaldybės agentūrai, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Olkusjana“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti: 1) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) Elektrėnų savivaldybės agentūros 2011 m. gruodžio 23 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-16.2-12; 2) Vilniaus RAAD 2012 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. VR-1.7-123; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame be minėtų reikalavimų prašė panaikinti Vilniaus RAAD Elektrėnų savivaldybės agentūros 2012 m. balandžio 30 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-16.2-3.

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - sustabdyti Vilniaus RAAD Elektrėnų savivaldybės agentūros 2012 m. balandžio 30 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-16.2-3 galiojimą iki sprendimo priėmimo dienos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 24 d. nutarties dalimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str.).

Teismas konstatavo, jog ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pareiškėjas prašo sustabdyti Vilniaus RAAD Elektrėnų savivaldybės agentūros 2012 m. balandžio 30 d. privalomojo nurodymo galiojimą, kurio reikalavimai privalomi įvykdyti iki 2012 m. liepos 20 d. Pareiškėjas savo prašymo iš esmės nemotyvavo, iš nurodymo duomenų matyti, jog nurodymo įvykdymo terminas dar nėra pasibaigęs, todėl teismas padarė išvadą, kad taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netikslinga.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir išspręsti pareikštą prašymą teigiamai.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad tiek bylos esmė, tiek teismo nutarties motyvai nepalieka kito sprendimo, tik kaip taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, ne jos realizavimas, be kita ko, yra susijęs su statybos darbais, t. y. bendrovės materialinėmis išlaidomis.

Atsakovas Vilniaus RAAD atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutarties dalį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepasinaudojo Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje suteikta teise apskųsti 2012 m. balandžio 30 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-16.2-3 aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas yra reikalavimo užtikrinimo priemonės – iki teismo sprendimo priėmimo dienos Vilniaus RAAD Elektrėnų savivaldybės agentūros 2012 m. balandžio 30 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-16.2-3 galiojimo sustabdymas – taikymas. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Byloje nustatyta, kad ginčijamu 2012 m. balandžio 30 d. privalomuoju nurodymu pateiktas nurodymas, vykdant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 17 punkte nustatytus reikalavimus, nutraukti nevalytų paviršinių nuotekų, surenkamų nuo įmonės teritorijos, išleidimą į gamtinę aplinką. Šis Reglamentas nustato aplinkosaugos reikalavimus paviršinių nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui, siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos. Taigi privalomasis nurodymas pateiktas siekiant užtikrinti, jog paviršinės nuotekos nepatektų į aplinką nevalytos.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008).

Sprendžiant minėtą klausimą, taip pat atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės iš esmės nemotyvavo. Pareiškėjas neargumentavo, kuo gali pasireikšti negalėjimas įvykdyti galimai jam palankų teismo sprendimą – nenurodo, kaip pasikeis situacija, jei prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nebus taikyta, ir kaip tokia situacija gali padaryti negalimu teismo sprendimo įvykdymą. Pareiškėjas, atskirajame skunde teigdamas apie statybos darbus, susijusius su bendrovės materialinėmis išlaidomis, nepateikė įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų galimas neigiamas pasekmes, susijusias su privalomojo nurodymo vykdymu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos aplinkybes, ginčijamo akto turinį - privalomasis nurodymas pateiktas siekiant užtikrinti, jog paviršinės nuotekos nepatektų į aplinką nevalytos, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, jog šios bylos faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šioje byloje nėra tikslingas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutarties dalis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Olkusjana“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė - Maculevičienė