2025-11-19 Nr. AB-20087-3-61-3-04666-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1299-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04666-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. T. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties administracinėje pagal pareiškėjo M. T. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas M. T. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2025 m. liepos 25 d. raštą Nr. 1SD-86544-(15.2.48 Mr.) „Dėl žemės sklypų pardavimo“ (toliau – ir 2025 m. liepos 25 d. raštas); 2) panaikinti NŽT 2025 m. gegužės 12 d. raštą Nr. 1SD-54811-(15.2.48 Mr.) „Dėl žemės sklypų pardavimo“ (toliau – ir 2025 m. gegužės 12 d. raštas); 3) įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. liepos 22 d. prašymą ir pateikti atsakymą dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo.

Pareiškėjas kartu su skundu pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą dėl NŽT 2025 m. gegužės 12 d. rašto panaikinimo, pažymėdamas, kad terminas skundui paduoti dėl šio akto yra praleistas. Pareiškėjas nurodė, jog minėtame rašte apskundimo procedūra nurodyta netiksli ir klaidinanti, todėl jis nesuprato, ar turėtų būti skundžiami valstybės tarnautojo veiksmai, ar pats atsisakymas parduoti žemės sklypą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad individualiame administraciniame akte apskundimo tvarkos nenurodymas arba neaiškus jos nurodymas gali būti laikomas objektyvia priežastimi, sukliudžiusia pareiškėjui laiku kreiptis į teismą.

Pareiškėjas pažymėjo, kad vėlesnis NŽT 2025 m. liepos 25 d. raštas yra tiesiogiai susijęs su 2025 m. gegužės 12 d. raštu. NŽT, nagrinėdama pareiškėjo prašymą užbaigti pradėtą žemės pirkimo-pardavimo procedūrą ir parduoti bet kokį jos dispozicijoje esantį sklypą, atsisakė tai daryti, motyvuodama, kad į prašymą jau buvo atsakyta ankstesniu raštu. Apie tokias aplinkybes pareiškėjas negalėjo žinoti anksčiau, todėl negalėjo šiuo pagrindu skųsti 2025 m. gegužės 12 d. rašto laiku. Pareiškėjas aplinkybe, pateisinančia praleistą skundo padavimo terminą, nurodė ir abejonę dėl atsakymą pateikusios valstybės tarnautojos kompetencijos priimti sprendimą ne tik atsisakyti parduoti prašomus sklypus, bet ir užbaigti jau pradėtą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo procedūrą.

Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį, nurodyti, ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka bei nurodyti, ar pageidauja byla nagrinėti naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas.

Pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 9 d. teismui pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo reikalavimus dėl NŽT 2025 m. liepos 25 d. rašto panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. liepos 22 d. prašymą, tačiau netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl NŽT 2025 m. gegužės12 d. rašto paduoti ir atsisakė priimti šį skundo reikalavimą.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde prašo panaikinti NŽT 2025 m. gegužės 12 d. raštą Skundžiamame akte nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas NŽT direktoriui Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1P-139-(1.1 E.) „Dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka ir terminais.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali skųsti teismui.

Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjas į NŽT kreipėsi su prašymu parduoti žemės sklypą (sklypus) iš laisvos žemės fondo įskaitant už žemės sklypą sumokėtas įmokas, NŽT 2025 m. gegužės 12 d. raštu nurodė, jog pareiškėjo nurodyti žemės sklypai neatitinka nurodytų sąlygų, todėl galimybių (be aukciono) juos įsigyti nėra.

Atsižvelgęs į aptartą teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas į teismą dėl NŽT 2025 m. gegužės 12 d. rašto panaikinimo turėjo kreiptis iki 2025 m. birželio 11 d., todėl pateikęs skundą teismui 2025 m. rugpjūčio 25 d., pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą.

Spręsdamas, ar praleistas procesinis terminas atnaujintinas, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Teismas nurodė, jog pareiškėjas, gavęs NŽT 2025 m. gegužės 12 d. raštą, neiniciavo jo apskundimo, tačiau 2025 m. liepos 22 d. kreipėsi į NŽT su nauju prašymu pasiūlyti kitą lygiavertį 1,0812 ha namų valdos žemės sklypą Vilniaus rajone arba kelis sklypus, kurių bendra vertė atitiktų neišpirktą 1,0812 ha žemės plotą. Teismo vertinimu, priešingai, nei teigė pareiškėjas, jo 2025 m. liepos 22 d. pateiktas prašymas nėra susijęs su pirmuoju, t. y. pareiškėjas į NŽT 2025 m. balandžio 14 d. ir 2025 m. liepos 22 d. kreipėsi su atskirais prašymais. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo apsisprendimas kreiptis į NŽT su nauju prašymu, o ne skųsti 2025 m. gegužės 12 d. raštą yra išimtinai subjektyvaus pobūdžio, todėl ši priežastis negali būti laikoma objektyvia, nuo pareiškėjo valios nepriklausančia aplinkybe, kuri pagrįstų praleisto termino atnaujinimą.

Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jis nesuprato administracinio akto apskundimo tvarkos, o tai, pareiškėjo vertinimu, buvo svarbi priežastis, teismas nurodė, kad teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių.

Įvertinęs NŽT 2025 m. gegužės 12 d. rašto turinį, teismas sprendė, jog jame buvo nurodyta šio rašto apskundimo tvarka, tačiau pareiškėjas ja nepasinaudojo. Be to, iš aukščiau aptartų pareiškėjo veiksmų buvo matyti, jog jis pasirinko kreiptis į NŽT su nauju prašymu, todėl teismas vertino, kad toks pareiškėjo pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas nelaikytinas svarbia priežastimi atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundas dėl NŽT 2025 m. gegužės 12 d. rašto panaikinimo teismui paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą dėl pareiškėjo veiksmų (neveikimo). Teismo įsitikinimu, pareiškėjo veiksmai, siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, neatitiko rūpestingumo, sąžiningumo, operatyvumo ir atidumo reikalavimų, todėl buvo konstatuota, jog terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl subjektyvių aplinkybių. Todėl teismas šio termino neatnaujino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl NŽT 2025 m. gegužės 12 d. rašto panaikinimo (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl NŽT 2025 m. gegužės 12 d. rašto panaikinimo. Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą ir perduoti šią skundo dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad terminas skundui dėl NŽT 2025 m. gegužės 12 d. rašto paduoti praleistas ne dėl aplaidumo, o dėl objektyvių kliūčių: šiame rašte netinkamai išaiškinta apskundimo tvarka, naujos aplinkybės paaiškėjo tik vėliau gavus NŽT 2025 m. liepos 25 d. raštą, o ginčijamą NŽT 2025 m. gegužės 12 d. raštą, tikėtina, priėmė nekompetentinga valstybės tarnautoja. Todėl pareiškėjas mano, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir jis turėtų būti atnaujintas.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, matyti, kad dėl NŽT 2025 m. gegužės 12 d. rašto jis 2025 m. birželio 2 d. pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui civiline tvarka. Taigi, pareiškėjas nepraleido termino skundui paduoti, kuris baigiasi 2025 m. birželio 11 d. Vėliau, 2025 m. birželio 12 d. bendrosios kompetencijos teismas nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti (civ. bylos Nr. e2-26675-1014/2025), pareiškėjui trūkumų nepašalinus, teismo nutartis dėl ieškinio grąžinimo įsiteisėjo 2025 m. liepos 24 d. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jo kreipimąsi į teismą civiline tvarka lėmė netinkamas apskundimo tvarkos išaiškinimas NŽT 2025 m. gegužės 12 d. rašte. Jeigu apskundimo tvarkos išaiškinimas būtų tinkamas, pareiškėjas būtų kreipęsis į teismą ne civilinio, bet administracinio proceso tvarka. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad dėl NŽT 2025 m. liepos 25 d. rašto pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą, t. y. pagal nurodytą rašto apskundimo tvarką.

Pareiškėjas teigia, kad spręsdamas termino praleidimo klausimą, teismas turėjo būti objektyvus ir vertinti ne tik pareiškėjo veiksmus, bet ir NŽT veiksmus, taip pat tai, ar šie veiksmai galėjo suklaidinti pareiškėją.

Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo pareiškėjo argumento dėl pareigūnės kompetencijos, nepareikalavo iš NŽT dokumentų, patvirtinančių įgaliojimus, nesiėmė aktyvių veiksmų rinkti duomenis, reikalingus bylai teisingai išspręsti. Pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti pareigūnės kompetencijos klausimą iki priimant sprendimą dėl termino atnaujinimo.

Pareiškėjas nurodo, kad abejonės dėl pareigūnų kompetencijos kilo tik rengiant skundą dėl antrojo NŽT 2025 m. liepos 25 d. rašto. Iki tol pareiškėjas objektyviai neturėjo žinių apie institucijos vidinę struktūrą ir negalėjo įvertinti, ar administracinį aktą pasirašęs asmuo yra kompetentingas. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai vertino situaciją, todėl neužtikrinimo objektyvaus aplinkybių ištyrimo ir priėmė nepagrįstą nutartį.

Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

NŽT atkreipia teismo dėmesį į tai, kad 2025 m. gegužės 12 d. rašte išdėstytoje apskundimo tvarkoje nėra nurodyta, kad pareiškėjas turi galimybę savo pažeistas teises ginti bendrosios kompetencijos teismuose, tačiau kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą jis apsisprendė savo nuožiūra. Pažymėtina, kad pareiškėjas apsisprendė pateikti NŽT naują prašymą, o ne skųsti 2025 m. gegužės 12 d. raštą, todėl atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisnių žinių trūkumas paprastai nesudaro pagrindo pripažinti, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

NŽT nurodo, kad pareiškėjo ginčijamą 2025 m. gegužės 12 d. raštą priėmė tinkamas subjektas, o jį pasirašė atstovaujantis pagal teisėtai išduotą įgaliojimą asmuo.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. spalio 21 d. pateikė patikslintą atskirąjį skundą, į kurį NŽT 2025 m. lapkričio 4 d. pateikė atsiliepimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui dėl NŽT 2025 m. gegužės 12 d. rašto paduoti ir atsisakyta priimti skundo reikalavimą dėl šio rašto panaikinimo, kaip paduotą praleidus nustatytą terminą ir jo neatnaujinus, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos laikytis nustatytos tvarkos ir terminų.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-742-502/2020; 2023 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-11-442/2023). Sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015; 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-65-525/2023; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010; kt.).

Pareiškėjas skunde, be kitų reikalavimų, prašė panaikinti NŽT 2025 m. gegužės 12 d. raštą, kuriuo netenkintas pareiškėjo 2025 m. balandžio 14 d. prašymas parduoti valstybinės žemės sklypus.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali skųsti teismui.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šio skundo reikalavimo priėmimo klausimą, nurodė, kad pareiškėjas į administracinį teismą turėjo kreiptis iki 2025 m. birželio 11 d., todėl pateikęs skundą 2025 m. rugpjūčio 25 d. praleido skundo padavimo terminą. Konstatavęs, kad terminas dėl NŽT 2025 m. gegužės 12 d. rašto apskundimo yra praleistas, teismas vertino, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą.

Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog paskutinė diena skundui dėl NŽT 2025 m. gegužės 12 d. rašto paduoti yra 2025 m. birželio 11 d., atsižvelgęs į skundžiamo sprendimo priėmimo datą. Tačiau byloje nėra jokių faktinių duomenų, kada NŽT 2025 m. gegužės 12 d. raštas pareiškėjui buvo įteiktas, kada su šiuo aktu pareiškėjas susipažino. Šio vertinimo nekeičia ir tai, kad pareiškėjas mano, jog praleido procesinį terminą kreiptis į teismą.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė reikšmingų aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti apie termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią ir nepagrįstai ją siejo su NŽT 2025 m. gegužės 12 d. rašto priėmimo data, todėl nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą dėl NŽT 2025 m. gegužės 12 d. rašto panaikinimo.

Nenustačius šių teisiškai reikšmingų aplinkybių, nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad procesinis terminas buvo praleistas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl praleisto procesinio termino neatnaujinimo.

Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas atskirajame skunde nurodo naujas aplinkybes, t. y. dėl kreipimosi į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu dėl NŽT 2025 m. gegužės 12 d. rašto panaikinimo, kurių nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose. Teisėjų kolegija apeliacine tvarka tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdama atskirojo skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d., 151 str.) ir vertindama tik tuos bylos duomenis, kurie buvo žinomi pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Taigi visus duomenis ir juos pagrindžiančius įrodymus pareiškėjas turi teikti jo skundo (dalyje dėl NŽT 2025 m. gegužės 12 d. rašto panaikinimo) priėmimo klausimą sprendžiam pirmosios instancijos teismui.

Kadangi ABTĮ nuostatos neįtvirtina apelianto teisės tikslinti atskirąją skundą pasibaigus jo padavimo terminui, teisėjų kolegija taip pat nenagrinėja pareiškėjo patikslinto atskirojo skundo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl NŽT 2025 m. gegužės 12 d. rašto panaikinimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutarties dalis panaikinama ir pareiškėjo skundo dalies dėl NŽT 2025 m. gegužės 12 d. rašto panaikinimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. T. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas ir neatnaujintas terminas skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. gegužės 12 d. rašto Nr. 1SD-54811-(15.2.48 Mr.) „Dėl žemės sklypų pardavimo“ panaikinimo paduoti bei atsisakyta priimti šį skundo reikalavimą, panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo dalies dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. gegužės 12 d. rašto Nr. 1SD-54811-(15.2.48 Mr.) „Dėl žemės sklypų pardavimo“ panaikinimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys