2022-07-18 Nr. BB-4908-1-01-1-14138-2021-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3672/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14138-2021-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. liepos 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo L. V. gynėjo advokato Aido Mažeikos kasacinio skundo, dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 6 d. nutarties, priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo L. V. gynėjas prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir bylą nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) bendrosios dalies normas, reglamentuojančias kaltės formas ir atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Kasatorius nuteistas nepagrįstai, nes jo veiksmuose nėra inkriminuoto nusikaltimo subjektyviosios pusės. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, sureikšmino padarytų sužalojimų kiekį, nekreipė dėmesio į jų lokalizaciją, pobūdį, padarymo mechanizmą, todėl nepagrįstai netaikė BK 37 straipsnio nuostatų. Kasacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017) situacijoje, kai nuteistoji išprovokavo konfliktą, o nukentėjusiajam buvo padaryta du kartus daugiau iš esmės analogiškų sužalojimų nei nagrinėjamu atveju, dėl sužalojimų lokalizacijos ir pobūdžio pripažino, kad BK 37 straipsnio taikymas yra galimas. Nagrinėjamu atveju L. V. nesudavė nė vieno smūgio nukentėjusiajai, jo veiksmai kaltinime nurodomi, kaip „sugriebė“, „stūmė“, „suėmė“, „užsuko“. Kasatoriaus teigimu, teisiškai reikšmingi argumentai – iš namų varomo nuteistojo siekis pasiimti jo įmonei priklausančius daiktus, nukentėjusiosios atsisakymas juos atiduoti ir po to sekę aktyvūs jos veiksmai, nuteistojo neįgalumo galima įtaka pasekmėms, jo veiksmų spontaniškumas, t. y. sąmoningo nukentėjusiosios žalojimo nebuvimas, nusikaltimo mažareikšmiškumo kontekste liko neįvertinti ar įvertinti netinkamai.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde iš esmės atkartojami nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo teiginiai, nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu bei reiškiama subjektyvi nuomonė, kad nuteistojo veiksmuose nėra subjektyviojo nusikalstamos veikos, nurodytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymio – tyčios. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio, į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu ir nuteistajam inkriminuotų veiksmų kvalifikavimu, nutartyje atsakyta.

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad jei veika ir buvo, tai ji pagal byloje nustatytas aplinkybes ir kasaciniame skunde nurodomus argumentus yra mažareikšmė. Kasatorius nesutikimą su BK 37 straipsnio nuostatų netaikymu grindžia vien subjektyviu manymu, kad, atsižvelgiant į kasaciniame skunde nurodomas aplinkybes, yra galimybė pritaikyti minėto straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius veikos požymius, kitas reikšmingas aplinkybes, argumentavo, kodėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 37 straipsnio nuostatas. Kasaciniame skunde teisinių argumentų, duodančių pagrindą manyti, kad apeliacinės instancijos teismas padarė minėtos teisės normos aiškinimo ir taikymo klaidų ar esminių BPK pažeidimų, nenurodyta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo L. V. gynėjo advokato Aido Mažeikos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Tomas Šeškauskas

Albinas Antanaitis