2019-05-23 Nr. AB-11753-3-62-3-02640-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-555-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02640-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.3; 14.6; 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėja), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui (teisių perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kauno švara“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2016 m. lapkričio 3 d. privalomąjį nurodymą Nr. RSP-25 (toliau - ir Nurodymas, Privalomasis nurodymas) ir Departamento direktoriaus 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. V-91 (toliau – ir Įsakymas).

2. Skunde nurodė, kad Nurodymas ir Įsakymas yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl turi būti panaikinti. Pažymėjo, kad Privalomasis nurodymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 punktu. Ši teisės norma suponuoja privalomąjį nurodymą priėmusiam pareigūnui pareigą tinkamai pagrįsti nurodomų veiksmų būtinybę, t. y. įvardyti konkrečias faktines aplinkybes, kurios sudaro aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis. Pareiškėjo nuomone, Privalomasis nurodymas yra nekonkretus, neapibrėžtas, nemotyvuotas, priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3, 8 straipsnių nuostatas, neatitinka Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 ir 20 straipsnių reikalavimų. Privalomajame nurodyme nėra įvardinta nei viena konkreti faktinė aplinkybė, kuri pagrįstų suformuluotą Nurodymą nutraukti atliekų apdorojimo (suspaudimo) veiklą be taršos leidimo (duomenys neskelbtini).

3. Nurodė, kad iš Privalomojo nurodymo turinio negali įvertinti, kokiais konkrečiais veiksmais jis pažeidė teisės aktus, nurodytus Privalomajame nurodyme, kokio aplinkos apsaugos reikalavimo pažeidimu yra kaltinamas pareiškėjas, dėl kokių priežasčių jo vykdomai veiklai yra reikalingas taršos leidimas.

4. Pažymėjo, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas 2016 m. lapkričio 3 d. Privalomąjį nurodymą Nr. RSP-25 UAB „Kauno švara“ atžvilgiu priėmė dėl neva be taršos leidimo vykdomos atliekų apdorojimo veiklos 2014 m. gruodžio 30 d. sutarties pagrindu Raseinių perkrovimo stotyje, esančioje (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Perkrovimo stotis). Pažymėjo, kad pagal šią sutartį UAB „Kauno švara“ atlieka tik atliekų pervežimą, tačiau minėtoje Perkrovimo stotyje nevykdo atliekų apdorojimo veiklos, todėl pareiškėjo vykdomai veiklai taršos leidimas nereikalingas. Tvirtino, jog Perkrovimo stotis nuosavybės teise priklauso Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui (toliau – ir KRATC), kuriam yra išduotas taršos leidimas dviem objektams, t. y. Perkrovimo stočiai ir atliekų priėmimo aikštelei (abu šie įrenginiai yra vienas šalia kito). Pažymėjo, jog KRATC taršos leidime net nėra numatyta suspaudimo veikla (S504), nes išduodant leidimą komunalinių atliekų suspaudimas (presavimas), atliekamas Perkrovimo stotyje prieš pervežant atliekas į apdorojimo įrenginius (MBA), nelaikyta atliekų apdorojimo veikla, kuri patenka į šio kodo turinį. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, atliekų apdorojimas – atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, atliekų naudojimas – veikla, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekas sudarančių medžiagų naudojimas konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų, arba veikla, kurios rezultatas yra atliekų paruošimas naudoti pagal tą paskirtį įmonėje arba visame ūkyje; o pagal 16 dalį, atliekų šalinimas – veikla, nepriskiriama prie atliekų naudojimo, net jei antrinis tokios veiklos rezultatas yra medžiagų ar energijos gavimas.

5. Pareiškėjas tvirtino, kad nei viena veikla, patenkanti į atliekų apdorojimo veiklos sudėtį, Perkrovimo stotyje nevykdoma, todėl šiuo atveju taršos leidimas eksploatuojant Perkrovimo stotį, kaip atskirą įrenginį, nėra reikalingas. KRATC taršos leidimas išduotas ne dėl Perkrovimo stotyje vykdomos veiklos, o dėl atliekų priėmimo aikštelėje galimos vykdyti atliekų saugojimo veiklos.

6. Pažymėjo, jog atliekų suspaudimas Perkrovimo stotyje yra atliekamas prieš atliekų pervežimą, o ne apdorojimą, turint tikslą daugiau atliekų sutalpinti vieno transportavimo metu ir tokiu būdu sumažinti pervežimo kaštus. Jokio paruošimo atliekas naudoti ar šalinti UAB „Kauno švara“ perkrovimo stotyje neatlieka dar ir dėl to, jog atliekos pervežtos į MBA yra išpilamos ir įgauna iki pervežimo turėtą (užimtą) tūrį ir tik tada pradedamas paruošimas (rūšiavimas) naudojimui ar šalinimui. Taigi, ne UAB „Kauno švara“, vykdanti tik atliekų pervežimo į MBA paslaugą, kuriai vykdyti turi visus būtinus leidimus, o būtent MBA atlieka atliekų paruošimą pakartotiniam naudojimui ar šalinimui. Be to, UAB „Kauno švara“ nesudaro sutarčių dėl atliekų priėmimo į Perkrovimo stotį ir nėra atsakinga už atliekų sutvarkymą ir apdorojimą. Atliekų apskaitos žurnalus ir ataskaitas pildo ir teikia KRATC. UAB „Kauno švara“ neįsigyja šių atliekų, pervežant atliekas ji pildo važtaraščius, kuriuose atliekų turėtojas yra į Perkrovimo stotį komunalines atliekas atvežusi įmonė.

7. Pareiškėjo nuomone, UAB „Kauno švara“ net neturi subjektinės teisės reikalauti išduoti ar gauti taršos leidimo, jeigu šio proceso neinicijuoja šiuo metu taršos leidimą turintis KRATC. Minėta įmonė jokiu teisiniu pagrindu UAB „Kauno švara“ nėra perdavusi Perkrovimo stoties ir joje esančio įrenginio eksploatavimo ir techninio funkcionavimo kontrolės, todėl ir dėl šios priežasties veiklos vykdytoju Perkrovimo stotyje yra KRATC, o ne UAB „Kauno švara“. Tvirtino, jog Perkrovimo stotyje esantis presas nėra įrenginys, kuriam būtų reikalingas Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnyje numatytas taršos leidimas, nes jis neatitinka nei vieno kriterijaus, numatyto Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priede „Kriterijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia leidimo“.

8. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

9. Atsiliepime nurodė, kad Departamento Raseinių rajono agentūros vyriausiasis specialistas surašė UAB „Kauno švara" 2016 m. lapkričio 3 d. privalomąjį nurodymą Nr. RSP-25, įpareigojantį nutraukti atliekų apdorojimo (suspaudimo) veiklą be taršos leidimo (duomenys neskelbtini). Privalomasis nurodymas buvo duotas atlikus UAB „Kauno švara“ (duomenys neskelbtini) neplaninį patikrinimą, kurio metu nustatyta, jog UAB „Kauno švara“ pagal 2014 m. gruodžio 30 d. sudarytą sutartį Nr. 14-63 su VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl Raseinių perkrovimo stoties operatoriaus paslaugų pirkimo (toliau - ir Sutartis) atliekų perkrovimo stotyje (duomenys neskelbtini)vykdo atliekų apdorojimą-suspaudimą-presavimą, naudodama stacionarią presavimo stotį. Šiai veiklai vykdyti yra privaloma turėti taršos leidimą, tačiau UAB „Kauno švara“ leidimo neturi. Atsakovo nuomone, taršos leidimą pareiškėjas įsipareigojo turėti pagal Sutarties priedo 3 punktą, be to taršos leidimas (toliau – ir Taršos leidimas) tokio pobūdžio veiklai yra privalomas sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 7 punkto, 6 straipsnio 1 dalies, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo” (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės) 44 punkto, Minėtų taisyklių 4 priedo „Atliekų tvarkymo veiklų sąrašas“, Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 1 priedo 3.1. papunkčio nuostatas. Pažymėjo, jog už tai, kad pareiškėjas vykdė atliekų apdorojimo veiklą neturėdamas Taršos leidimo, jam buvo skirta administracinė nuobauda. Jo nuomone, į bylą pateiktas Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. gegužės 11 d. raštas Nr. (15.9)-A4-5103 „Dėl taršos leidimo keitimo procedūrų“ įrodo, kad atliekų suspaudimo (presavimo) įrenginio, esančio atliekų perkrovimo stotyje (duomenys neskelbtini) eksploatavimui, yra privaloma turėti Taršos leidimą pareiškėjo vardu.

10. Nesutiko su pareiškėjo pozicija dėl to, kad Privalomasis nurodymas nėra aiškus, tvirtino, jog Privalomajame nurodyme yra nuoroda į Patikrinimo aktą, kuris yra sudėtinė Privalomojo nurodymo dalis, iš jo turinio aišku, kokie konkretūs pareiškėjo veiksmai ir kokius aplinkosauginių teisės aktų reikalavimus pažeidžia, todėl skundžiamas aktas yra motyvuotas.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Kauno regiono atliekų centras“ (toliau - ir Centras) atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje nurodė, kad skundo pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra. Jo nuomone, veiklai, kurią pagal Sutartį vykdo pareiškėjas Perkrovimo stotyje, taršos leidimas nereikalingas.

II. 12. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, atlikęs UAB „Kauno švara“ vykdomos veiklos neplaninį patikrinimą Atliekų perkrovimo stotyje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 25 d. patikrinimo akte konstatavo, jog įmonė vykdo veiklą, neturėdama taršos leidimo, dėl to buvo nutarta skirti administracinę baudą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 511 str. 6 d. ir duoti privalomą nurodymą nutraukti neteisėtai vykdomą veiklą.

14. Atsakovas Privalomajame nurodyme Nr. RSP-25 pareiškėjui nurodė nutraukti vykdomą atliekų apdorojimo (suspaudimo) veiklą be taršos leidimo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, nesutikdamas su Privalomuoju nurodymu, pasinaudodamas ikiteismine tvarka, pateikė skundą Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriui, kuris 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-91 Privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą.

15. Privalomojo nurodymo priėmimo teisiniu pagrindu nurodytas Aplinkos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies pažeidimas, faktiniu – 2016 m. gegužės 25 d. patikrinimo metu nustatytos aplinkybės dėl pareiškėjo veiklos. Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 punktas numato, kad privalomieji nurodymai duodami, kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis. Konkrečiu atveju Privalomasis nurodymas priimtas siekiant nutraukti atliekų apdorojimo (suspaudimo) veiklą, nes ji vykdoma be Taršos leidimo.

16. Teismas nurodė, kad UAB „Kauno švara“ 2014 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. 14-63 su VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl Raseinių perkrovimo stoties, esančios (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso KRATC, operatoriaus paslaugų pirkimo. Pagal minėtos sutarties priedo Nr. 1 „Techninė užduotis“ 2 punktą, pareiškėjui pavesta eksploatuoti stotį, įskaitant mišrių komunalinių atliekų paruošimą pervežimui (presavimą) ir pervežimą į regioninį nepavojingų atliekų sąvartyną bei atlikti įrenginių ir statinių techninę apžiūrą ir remontą. Sutarties priedo 3 punkte nurodyta, kad perkrovimo stotys eksploatuojamos prisilaikant visų aplinkosauginių, darbų saugos ir kitų teisės aktų, kurie privalomi eksploatuojant šiuos įrenginius, o Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas privalo būti išduotas UAB „Kauno švara“ vardu ir UAB „Kauno švara“ per 1 (vieną) mėnesį po Sutarties pasirašymo privalo suderinti su Departamentu ir kitomis kontroliuojančiomis organizacijomis TIPK leidimą, techninį reglamentą ir kitus privalomuosius dokumentus.

17. Teismas nustatė, kad UAB „Kauno švara“ eksploatuojamoje (duomenys neskelbtini) atliekų perkrovimo stotyje yra stacionari presavimo stotis, kuri naudojama atliekų presavimui. Patikrinimo akte užfiksuota, kad stacionari presavimo stotis sukomplektuota iš trijų pagrindinių dalių: pirmoji dalis skirta atliekų paėmimui ir padavimui į presą; antroji dalis - atliekų presas, kuriame yra 3,5 m talpos atliekų piltuvas (priimtuvas), pakrovimo dėžė, suspaudimo mechanizmas su hidrauline pompa, visiškai automatizuotas durų uždarymo mechanizmas, trečioji preso dalis sudaryta iš 26 kv. m talpos preso prijungtų plieninių konteinerių. Prie preso dirbantis UAB „Kauno švara“ darbuotojas R. K. priima atvežtas atliekas, jas supresuoja ir po to perkrauna į didesnio gabarito mašinas. Šių aplinkybių pareiškėjas neginčija.

18. Pareiškėjas tvirtino, kad jo veikla iš esmės apima tik atliekų pervežimą. Sutarties įvadinėje informacijoje nurodyta, kad Raseinių rajone surinktos komunalinės atliekos gabenamos į perkrovimo stotis, iš kurių pervežamos į regioninius sąvartynus. Įgyvendinus Europos Sanglaudos fondo finansuojamą projektą „Kauno regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ nuo 2015 m. rugsėjo mėn. visos surinktos mišrios komunalinės atliekos tvarkomos Kauno mechaninio–biologinio apdorojimo įrenginiuose ((duomenys neskelbtini)).

19. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir faktinę situaciją, sutiko su pareiškėjo pozicija, kad pareiškėjas tiesiogiai neužsiima atliekų apdorojimo ir šalinimo veikla, kaip ji apibrėžta Įstatymo 2 straipsnio 11 ir 12 punktuose, ši veikla atliekama mechaninio –biologinio apdorojimo įrenginiuose (MBA), tačiau prieš perveždamas atliekas į MBA, pareiškėjas atlieka jų paruošimą pervežimui, t. y. presavimą. Ši veikla pagal savo pobūdį atitinka atliekų paruošimo naudoti arba šalinti veiklą, kuri pagal teisės aktus prilyginama atliekų apdorojimui (išankstiniam atliekų apdirbimui), todėl sisteminio teisės aktų aiškinimo požiūriu tokio pobūdžio veiklai yra reikalingas Taršos leidimas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pagal Sutarties Techninės užduoties 2 punktą, pareiškėjui pavesta vykdyti Perkrovimo stoties eksploatavimo paslaugas, taip pat atliekų presavimą, kurią jis vykdo pagal Sutarties Techninės užduoties 3 punktą, paslaugos teikėjas yra įsipareigojęs laikytis visų aplinkosauginių reikalavimų, turėti privalomus jo veiklai dokumentus, todėl jo argumentai, kad UAB „Kauno švara“ neturi subjektinės teisės ir pareigos reikalauti išduoti Taršos leidimo, yra nepagrįsti.

20. Teismas vertino, kad konkrečiu atveju Privalomasis nurodymas priimtas siekiant nutraukti atliekų apdorojimo (suspaudimo) veiklą, atsakovui konstatuojant konkrečią priežastį, kadangi minėta veikla vykdoma be Taršos leidimo. Privalomajame nurodyme yra išdėstytas jo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindas, be to, jame yra nuoroda į Patikrinimo aktą, kuriame išsamiai nurodytos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės ir teisės aktai, reglamentuojantys ginčo teisinius santykius, todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl Viešojo administravimo įstatymo ir kitų procedūrinio pobūdžio pažeidimų atmetė kaip nepagrįstus.

III. 21. Pareiškėjas UAB „Kauno švara“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą pareiškėjo skundą tenkinti.

22. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas priimtas netinkamai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, todėl turi būti panaikintas. Teismo išvada, kad Perkrovimo stotyje, esančioje (duomenys neskelbtini) sav., prieš atliekų pervežimą į mechaninio–biologinio apdorojimo įrenginį (MBA), pareiškėjo vykdoma veikla atliekų paruošimas pervežimui, t. y. presavimas, pagal savo pobūdį atitinka atliekų paruošimo naudoti arba šalinti veiklą, pagal teisės aktus prilyginamą atliekų apdorojimui (išankstiniam atliekų apdirbimui), kuriai reikalingas Taršos leidimas, yra visiškai nepagrįsta, nes padaryta neteisingai aiškinant ir taikant teisės aktus, be to, neteisingai nustačius faktines bylos aplinkybes.

Teismas neįvertino, kad Perkrovimo stotis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui KRATC, kurio vardu šiuo metu yra išduotas taršos leidimas. Leidimas yra išduotas vienas dviem objektams, t. y. Perkrovimo stočiai ir atliekų priėmimo aikštelei (abu šie įrenginiai yra vienas šalia kito). KRATC taršos leidime nėra numatyta suspaudimo veikla (S504), nes tokios veiklos nei KRATC, nei pareiškėjas Perkrovimo stotyje nevykdo. Tokia Taršos leidimus išduodančios institucijos pozicija yra logiška ir atitinkanti teisės aktų reikalavimus, nes komunalinių atliekų suspaudimas (presavimas), atliekamas Perkrovimo stotyje prieš pervežant atliekas į apdorojimo įrenginius (MBA), nelaikyta atliekų apdorojimo veikla, kuri patenka į šio kodo turinį.

Tai paaiškinama tuo, jog pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, atliekų apdorojimas – atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, atliekų naudojimas – veikla, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekas sudarančių medžiagų naudojimas konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų, arba veikla, kurios rezultatas yra atliekų paruošimas naudoti pagal tą paskirtį įmonėje arba visame ūkyje; o pagal 16 dalį atliekų šalinimas – veikla, nepriskiriama prie atliekų naudojimo, net jei antrinis tokios veiklos rezultatas yra medžiagų ar energijos gavimas.

Nei viena veikla, patenkanti į atliekų apdorojimo veiklos sudėtį, Perkrovimo stotyje nevykdoma, todėl šiuo atveju taršos leidimas eksploatuojant Perkrovimo stotį, kaip atskirą įrenginį, nėra reikalingas. KRATC taršos leidimas išduotas ne dėl Perkrovimo stotyje vykdomos veiklos, o dėl atliekų priėmimo aikštelėje galimos vykdyti atliekų saugojimo veiklos. Atliekų saugojimo veiklos pareiškėjas nevykdo. Dėl nurodytų priežasčių teismo išvada, kad pareiškėjas Perkrovimo stotyje vykdo veiklą, priskiriamą atliekų apdorojimui, yra prieštaraujanti tiek byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, tiek teisės aktų turiniui ir aiškinimui.

23. Pareiškėjas pažymi, kad teismas ignoravo, jog KRATC skelbė konkursą tik Perkrovimo stoties eksploatavimui ir su UAB „Kauno švara“ pasirašė tik Perkrovimo stoties operatoriaus paslaugų pirkimo sutartį. Joje numatyta komunalinių atliekų paruošimas pervežimui (presavimas) (atkreipia dėmesį, kad ne paruošimas naudoti (tikrinimas, valymas ar taisymas) arba šalinti, o paruošimas pervežimui) bei pervežimo paslauga į MBA, t. y. į atliekų apdorojimo įrenginį (sutarties 1 priedo „Techninė užduotis“ 2 punktas). Tai aiškiai pacituota ir skundžiamame Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2016 m. lapkričio 25 d. įsakyme Nr. V-91. Atliekų suspaudimas Perkrovimo stotyje yra atliekamas prieš atliekų pervežimą, o ne apdorojimą, su tikslu daugiau atliekų sutalpinti vieno transportavimo metu ir tokiu būdu sumažinti pervežimo kaštus. Jokio paruošimo atliekas naudoti ar šalinti UAB „Kauno švara“ Perkrovimo stotyje neatlieka dar ir dėl to, kad atliekos pervežtos į MBA yra išpilamos ir įgauna iki pervežimo turėtą (užimtą) tūrį ir tik tada pradedamas paruošimas (rūšiavimas) naudojimui ar šalinimui. Taigi ne UAB „Kauno švara“, vykdanti tik atliekų pervežimo į MBA paslaugą, kuriai vykdyti turi visus būtinus leidimus, o būtent MBA atlieka atliekų paruošimą pakartotiniam naudojimui ar šalinimui. Teismas taip pat nevertino pareiškėjo argumentų, kad UAB „Kauno švara“ nesudaro sutarčių dėl atliekų priėmimo į perkrovimo stotį ir nėra atsakinga už atliekų sutvarkymą ir apdorojimą. Atliekų apskaitos žurnalus ir ataskaitas pildo ir teikia KRATC. UAB „Kauno švara“ neįsigyja šių atliekų, pervežant atliekas ji pildo važtaraščius, kuriuose atliekų turėtojas yra į Perkrovimo stotį komunalines atliekas atvežusi įmonė. Taigi UAB „Kauno švara“ pagal Sutartį atlieka tik atliekų pervežimo paslaugą, į kurios sudėtį patenka komunalinių atliekų suspaudimas (presavimas), atliekamas Perkrovimo stotyje prieš pervežant, bet ne apdorojant, atliekas į apdorojimo įrenginius (MBA).

24. Akcentuoja, kad tai, jog 2014 m. gruodžio 30 d. Sutarties 1 priedo „Techninė užduotis“ 3 punkte nurodyta, kad perkrovimo stotys eksploatuojamos prisilaikant visų aplinkosauginių, darbų saugos ir kitų teisės aktų, kurie privalomi eksploatuojant šiuos įrenginius, o Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas privalo būti išduotas UAB „Kauno švara“ vardu ir kt., taip pat negalėjo būti pagrindu pripažinti, kad UAB „Kauno švara“ Perkrovimo stotyje, esančioje (duomenys neskelbtini), vykdo atliekų apdorojimą (suspaudimą), kuriam reikalingas taršos leidimas. Iš šios sutarties priedo nuostatos turinio akivaizdu, jog joje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kad eksploatuojant perkrovimo stotis (Sutartyje kalbama ne apie konkrečią perkrovimo stotį, o apskirtai apie perkrovimo stotis) reikia laikytis aplinkosauginių, darbų saugos ir kitų teisės aktų, kurie privalomi eksploatuojant šiuos įrenginius, reikalavimų, o Taršos leidimas, jeigu toks būtų reikalingas pagal veiklos pobūdį, turi būti išduotas UAB „Kauno švara“ vardu. UAB „Kauno švara“ nevykdo veiklos, kuriai reikalingas taršos leidimas. Todėl ir dėl šios priežasties sutarties nuostata teismo negalėjo būti aiškinama kaip įpareigojanti gauti taršos leidimą.

25. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, jog tiek priimant skundžiamą Privalomąjį nurodymą, tiek skundžiamą Įsakymą, UAB „Kauno švara“ pagal galiojančius teisės aktus net neturėjo ir šiuo metu neturi teisinės galimybės savo vardu gauti taršos leidimą veiklai Perkrovimo stotyje vykdyti ar įrenginiui joje eksploatuoti. Pagal Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 51.1 papunktį, leidimo turėtojas (šiuo atveju KRATC) privalėjo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo duomenų pasikeitimo informuoti Agentūrą apie pasikeitusius veiklos vykdytojo duomenis ir kartu pateikti prašymą pakeisti Taršos leidimą. Būtent tokį išaiškinimą pareiškėjui 2015 m. gegužės 11 d. yra pateikusi Aplinkos apsaugos agentūra. KRATC to nėra padaręs, nes teisine prasme UAB „Kauno švara“ nelaiko atliekų apdorojimo veiklos vykdytoju. Pareiškėjas neturi subjektinės teisės reikalauti išduoti ar gauti Taršos leidimą, jeigu šio proceso neinicijuoja šiuo metu Taršos leidimą turintis KRATC.

26. Akcentuoja, kad KRATC jokiu teisiniu pagrindu UAB „Kauno švara“ nėra perdavęs Perkrovimo stoties ir joje esančio įrenginio eksploatavimo ir techninio funkcionavimo kontrolės, kurią vykdo pats. Todėl ir dėl šios priežasties veiklos vykdytoju Perkrovimo stotyje laikytinas KRATC, o ne UAB „Kauno švara“. Taigi, jeigu Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūrai kyla abejonių dėl taršos leidimo, turėtų kreiptis į šio leidimo turėtoją (KRATC), o ne UAB „Kauno švara“.

27. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, teismo spendimą palikti galioti.

28. Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, jog teismas ignoravo, kad KRATC skelbė konkursą tik Perkrovimo stoties eksploatavimui ir su UAB „Kauno švara“ pasirašė tik Perkrovimo stoties operatoriaus paslaugų pirkimo sutartį, todėl Taršos leidimas pareiškėjo vardu nėra reikalingas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus nustatė, jog pareiškėjas 2014 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. 14-63 su VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl Raseinių perkrovimo stoties, esančios (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso KRATC, operatoriaus paslaugų pirkimo. Pagal minėtos sutarties priedo Nr. 1 „Techninė užduotis“ 2 punktą, pareiškėjui pavesta eksploatuoti šią stotį, įskaitant mišrių komunalinių atliekų paruošimą pervežimui (presavimą) ir pervežimą į regioninį nepavojingų atliekų sąvartyną bei atlikti įrenginių ir statinių techninę apžiūrą ir remontą. Sutarties priedo 3 punkte nurodyta, kad perkrovimo stotys eksploatuojamos prisilaikant visų aplinkosauginių, darbų saugos ir kitų teisės aktų, kurie privalomi eksploatuojant šiuos įrenginius, o Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas privalo būti išduotas pareiškėjo vardu ir jis per vieną mėnesį po Sutarties pasirašymo privalo suderinti su Departamentu ir kitomis kontroliuojančiomis organizacijomis TIPK leidimą, techninį reglamentą ir kitus privalomuosius dokumentus.

29. Pareiškėjo eksploatuojamoje Perkrovimo stotyje yra stacionari presavimo stotis, kuri naudojama atliekų presavimui. Patikrinimo akte užfiksuota, kad stacionari presavimo stotis sukomplektuota iš trijų pagrindinių dalių: pirmoji dalis skirta atliekų paėmimui ir padavimui į presą; antroji dalis - atliekų presas, kuriame yra 3,5 m talpos atliekų piltuvas (priimtuvas), pakrovimo dėžė, suspaudimo mechanizmas su hidrauline pompa, visiškai automatizuotas durų uždarymo mechanizmas, trečioji preso dalis sudaryta iš 26 kv. m talpos preso prijungtų plieninių konteinerių. Prie preso dirbantis UAB „Kauno švara“ darbuotojas R. K. priima atvežtas atliekas, jas supresuoja ir po to perkrauna į didesnio gabarito mašinas. Šių aplinkybių pareiškėjas neginčijo. Be to, byloje esantis Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. gegužės 11 d. raštas Nr. (15.9)-A4-5103 „Dėl taršos leidimo keitimo procedūrų“ tik įrodo, kad atliekų suspaudimo (presavimo) įrenginio, esančio atliekų Perkrovimo stotyje, eksploatavimui privaloma turėti Taršos leidimą pareiškėjo vardu.

30. Atsakovas nesutinka ir su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad KRATC taršos leidime net nėra numatyta suspaudimo veikla (S504), nes tokios veiklos nei KRATC, nei pareiškėjas Perkrovimo stotyje nevykdo. Pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priedo „Atliekų tvarkymo veiklų sąrašas“ 3 lentelę, atliekų paruošimas naudoti ir šalinti, žymimas kodu S5, apima šias išankstinio atliekų apdirbimo veiklas: jų ardymą, išmontavimą, rūšiavimą, smulkinimą, suspaudimą, granuliavimą, džiovinimą, supjaustymą, kondicionavimą, atskyrimą, maišymą, prekybą, tarpininkavimą bei atliekų laikymą susidarymo vietoje iki jų surinkimo ir ne atliekų tvarkymo metu susidariusių pavojingųjų atliekų laikymą ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingųjų - ilgiau kaip vienerius metus nuo jų susidarymo.

31. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinę situaciją, sprendimo motyvuojamoje dalyje iš dalies sutiko, jog pareiškėjas tiesiogiai neužsiima atliekų apdorojimo ir šalinimo veikla, kaip ji apibrėžta Įstatymo 2 straipsnio 11 punkte ir 12 punkte, ši veikla atliekama mechaninio - biologinio apdorojimo įrenginiuose (MBA), tačiau prieš perveždamas atliekas į MBA, pareiškėjas atlieka jų paruošimą pervežimui, t. y. presavimą. Ši veikla pagal savo pobūdį atitinka atliekų paruošimo naudoti arba šalinti veiklą, kuri pagal aukščiau nurodytus teisės aktus prilyginama atliekų apdorojimui (išankstiniam atliekų apdirbimui), todėl sisteminio minėtų teisės aktų aiškinimo požiūriu tokio pobūdžio veiklai yra reikalingas Taršos leidimas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pagal Sutarties Techninės užduoties 2 punktą, pareiškėjui pavesta vykdyti Perkrovimo stoties eksploatavimo paslaugas, taip pat atliekų presavimą, kurią jis vykdo pagal Sutarties Techninės užduoties 3 punktą, paslaugos teikėjas yra įsipareigojęs laikytis visų aplinkosauginių reikalavimų, turėti privalomus jo veiklai dokumentus, todėl argumentai, kad UAB „Kauno švara“ neturi subjektinės teisės ir pareigos reikalauti išduoti Taršos leidimo yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2016 m. lapkričio 3 d. privalomojo nurodymo Nr. RSP-25, kuriuo pareiškėjui nurodyta nutraukti atliekų apdorojimo (suspaudimą) veiklą be taršos leidimo (duomenys neskelbtini), ir 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. V-91, kuriuo privalomasis nurodymas paliktas galioti, teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas UAB „Kauno švara“ apeliacinio skundo ribų.

34. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai pagrindė ir motyvavo priimtą sprendimą, todėl pritardama sprendime nurodytiems motyvams jų nekartoja, tik juos papildo atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

36. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu aplinkybių vertinimu. Teigia, jog ne visos reikšmingos ginčui aplinkybės įvertintos, teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus. Pareiškėjo teigimu, jis nevykdo veiklos, kuriai vykdyti reikalingas taršos leidimas, jis vykdo tik atliekų pervežimą, bet ne jų apdorojimą, todėl taršos leidimas jam nereikalingas.

37. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovo atlikto UAB „Kauno švara“ vykdomos veiklos neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas Perkrovimo stotyje ((duomenys neskelbtini)) vykdo atliekų apdorojimo (suspaudimo) veiklą neturėdamas šiai veiklai reikalingo Taršos leidimo. Todėl 2016 m. lapkričio 3 d. atsakovas Privalomuoju nurodymu pareiškėjui nurodė nutraukti vykdomą atliekų apdorojimo (suspaudimo) veiklą be taršos leidimo (duomenys neskelbtini). Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ikiteismine tvarka, skundžiamu 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-91 Privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą.

38. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad atliekų apdorojimas yra atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti. Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. galiojanti redakcija), 38 punkte nurodyta, kad atliekų apdorojimas apima atliekų naudojimą ir (ar) šalinimą, įskaitant atliekų paruošimą naudoti ir (ar) šalinti, pvz., ardymą, išmontavimą, smulkinimą, suspaudimą, granuliavimą, džiovinimą, supjaustymą, kondicionavimą, atskyrimą, maišymą ir kt. Šių taisyklių 39 punkte nurodyta, kad atliekų apdorojimo veiklų sąrašas nurodytas Taisyklių 4 priede. Pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priedo „Atliekų tvarkymo veiklų sąrašas“ 3 lentelę, atliekų paruošimas naudoti ir šalinti, žymimas kodu S5, apima šias išankstinio atliekų apdirbimo veiklas: jų ardymą, išmontavimą, rūšiavimą, smulkinimą, suspaudimą, granuliavimą, džiovinimą, supjaustymą, kondicionavimą, atskyrimą, maišymą, prekybą, tarpininkavimą bei atliekų laikymą susidarymo vietoje iki jų surinkimo ir ne atliekų tvarkymo metu susidariusių pavojingųjų atliekų laikymą ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingųjų - ilgiau kaip vienerius metus nuo jų susidarymo.

39. Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias - ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus. Atliekų tvarkymo taisyklių 44 punkte nurodyta, kad įmonė, atliekanti atliekų apdorojimą, ir įmonė, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikanti ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias - ilgiau kaip vienerius metus, privalo turėti leidimą. Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259, 1 priedo 3.1 punkte, 2 priedo 4 priedėlyje numatyta, kad atliekų apdorojimui (naudojimui ar šalinimui, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir laikymui reikalingas leidimas.

40. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 21 punkte numatyta, kad atliekų vežėjas - įmonė, kuri priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža ir perduoda atliekų naudotojui ar šalintojui. Šio straipsnio 40 punkte nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga – viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Atliekų naudojimas - veikla, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekas sudarančių medžiagų naudojimas konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų, arba veikla, kurios rezultatas yra atliekų paruošimas naudoti pagal tą paskirtį įmonėje arba visame ūkyje. Nebaigtinį atliekų naudojimo veiklų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija) (2 str. 11 p.). Atliekų perdirbimas – atliekų naudojimo veikla, kai atliekas sudarančios medžiagos perdirbamos į tos pačios ar kitos paskirties produktus ar medžiagas. Ši veikla apima organinių medžiagų perdirbimą, tačiau neapima naudojimo energijai gauti ir perdirbimo į medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras ar užpildas (2 str. 12 p.).

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas, prieš perveždamas atliekas mechaniniam – biologiniam apdorojimui įrenginiuose (MBA), atlieka atliekų paruošimą pervežimui – suspaudimą (presavimą), šios aplinkybės neginčija ir pareiškėjas. Tačiau, kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, nors pareiškėjas tiesiogiai ir neužsiima atliekų apdorojimo ir šalinimo veikla Įstatymo 2 straipsnio 11 ir 12 punktų prasme, tačiau tokia veikla pagal savo pobūdį atitinka atliekų paruošimo naudoti ar šalinti veiklą, kuri, atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, prilygsta atliekų apdorojimui (išankstiniam atliekų apdirbimui), o šiai veiklai reikalingas taršos leidimas.

42. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo. Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad skundžiami Privalomasis nurodymas ir Įsakymas yra pagrįsti objektyviai nustatytomis aplinkybėmis bei teisės aktų normomis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė