445fd116-e813-4a9b-975f-e6f4abdd89ca · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-724-459/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14607-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Aurimo Brazdeikio ir Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės G.

D. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G. D. ieÅ¡kinį atsakovui R. D. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslino, praÅ¡ydama nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku A.

D., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarkÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad santuoka tarp Å¡alių nutraukta 2015 m. spalio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu ir nutraukiant santuokÄ ginčų, susijusių su vaiku, nebuvo. Nutraukus santuokÄ , Å¡alys dar gyveno kartu, atsakovas nuolat uždarbiaudavo (duomenys neskelbtini). Å alys gyveno kartu iki 2017 m. rugsėjo mėnesio ir nuo tada pradėjo kilti nesutarimų dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos. IeÅ¡kovė mano, kad atsakovas, manipuliuodamas vaiku, mėgino kontroliuoti ieÅ¡kovę.

Be to, grįžęs į Lietuvos RespublikÄ , pasiimdavo vaikÄ kelioms paroms, nevesdavo į darželį, neinformuodavo ieÅ¡kovės, kur yra vaikas, kaip jis jaučiasi, neleisdavo pakalbėti su vaiku telefonu. Dirbdamas užsienyje, atsakovas kas antrÄ vakarÄ tarp 21–22 val. skambindavo ieÅ¡kovei kompiuterine programa „Skype“ ir reikalaudavo leisti bendrauti su vaiku. IeÅ¡kovė mano, kad bendravimas tokiu laiku kenkia vaiko interesams, tai neatitinka vaiko dienotvarkės. Pažymi, kad atsakovas ėmė nuteikinėti vaikÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę, dėl to po pasimatymų su tėvu dukra keletÄ dienų bÅ«na irzli, atsakovas provokuoja konfliktus, plÅ«sta ieÅ¡kovę vaiko akivaizdoje.

Nurodė, kad praÅ¡oma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkÄ , sudarytÄ atsižvelgiant į vaiko interesus, amžių, dienotvarkę, prisiriÅ¡imÄ prie motinos, į atsakovo galimybes jam dirbant užsienyje bendrauti su vaiku. Taip pat, ketinant iÅ¡vengti ginčų ateityje tuo atveju, jei atsakovas nuspręstų nuolat gyventi ir dirbti Lietuvoje, kÄ ne kartÄ yra minėjęs, ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ ir atsižvelgiant į Å¡iÄ galimybę. Santykiai tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo įtempti, jau ilgÄ laikÄ tarp jų kilęs nesutarimas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.

Atsakovas piktnaudžiauja savo kaip tėvo teisėmis, bendravimo su dukra metu neatsižvelgia į vaiko dienotvarkę, negrÄ Å¾ina vaiko motinai sutartu laiku, kliudo jai susisiekti su vaiku jai laikÄ leidžiant su tėvu, neteikia vaiko motinai (ieÅ¡kovei) informacijos apie vaikÄ . Paskutiniu metu ieÅ¡kovė duomenų apie vaikÄ neturėjo keletÄ parų ir gavo galimybę pasikalbėti su vaiku telefonu tik pagrasinus kreiptis pagalbos į policijÄ . IeÅ¡kovė pasiÅ«lė bendravimo su vaiku tvarkÄ .

2. Atsakovas pateikė atsiliepimus į ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį, nurodė, kad sutinka iÅ¡ dalies. Prašė nustatyti bendravimo tvarkÄ ir priteisti bylinėjimo iÅ¡laidas. Pažymėjo, kad gyveno su ieÅ¡kove Å¡eimoje, o 2015 metais ieÅ¡kovė nusprendė grįžti gyventi į Lietuvos RespublikÄ . 2015 m. spalio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12770-613/2015 santuoka buvo nutraukta bendru tarpusavio susitarimu. Teismo patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.3 punkte Å¡alys sutarė, kad tėvas aktyviai bendraus su vaiku ir dalyvaus jo gyvenime.

Pažymėjo, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), todėl siekė ir stengėsi iÅ¡saugoti artimus santykius ir ryšį su dukra, bendraudavo kompiuterine programa „Skype“, toks bendravimas dėl vaiko amžiaus yra priklausomas nuo ieÅ¡kovės nuotaikos, problemiÅ¡kas. Pažymėjo, kad, jam pasiėmus vaikÄ , vaiko buvimo vieta atsakovei yra žinoma, ji gali susisiekti su atsakovu, o jei jis neatsiliepia – gali susisiekti su jo tėvais, vaiko seneliais. Taip pat pažymėjo, kad su dukra stengėsi bendrauti nuolat, tuo pačiu abiem įprastu ir nusistovėjusiu metu: kelerius metus bendraudavo kas antrÄ dienÄ nuo 21 val., kaip buvo pasiÅ«liusi pati ieÅ¡kovė.

O nuo 2017 m. spalio 31 d. kilo problemų – negalėjo su dukra susisiekti tris dienas iÅ¡ eilės. Nuo tada ieÅ¡kovė vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeitė nusistovėjusiÄ bendravimo tvarkÄ , galbÅ«t dėl to, kad ieÅ¡kovė turi gyvenimo draugÄ . Pažymi, kad ieÅ¡kovės asmeninis gyvenimas rÅ«pi tik tiek, kiek tai susiję su dukros gyvenimu ir jos gera savijauta. Mano, kad su ieÅ¡kove turi vienodas pareigas rÅ«pintis dukra, jos auklėjimu ir vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, tokiu bÅ«du turi bÅ«ti užtikrinama vaiko teisė pažinoti savo tėvus ir bendrauti su jais.

Taip pat pažymėjo, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, turi užtikrinti vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais ir neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, draudimas bendrauti su vaiku vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas. Pažymi, kad konfliktų kyla dėl to, kad ieškovė nori visus sprendimus priimti vienvaldiškai, ji neatsižvelgia į dukros interesus, nuolat ieško dingsčių, kad ieškovo bendravimas su dukra neįvyktų.

Nurodė, kad į LietuvÄ grįžta kartÄ per mėnesį ar rečiau ir stengiasi laikÄ praleisti su dukra ir seneliais, kurių ryÅ¡ys su anÅ«ke taip pat turi bÅ«ti iÅ¡laikytas, mano, kad ir atsakovui nebÅ«nant Lietuvoje ryÅ¡ys tarp senelių ir anÅ«kės turi bÅ«ti iÅ¡laikomas. Atsakovas nurodė, kad su dalimi ieÅ¡kovės siÅ«lomos tvarkos nesutinka, ir pasiÅ«lė savo bendravimo su vaiku tvarkÄ .

3. IÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad Å¡iuo atveju problema yra vaiko tėvų nenoras susitarti, atsižvelgti į vaiko interesus, į esantį ryšį tarp atsakovo ir dukters. Pažymėjo, kad tėvai yra pareigingi ir tinkamai rÅ«pinasi dukra. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 4. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku A.

D., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ , laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas 2017 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi (dėl atsakovo laikinos bendravimo tvarkos nustatymo su nepilnamečiu vaiku), panaikino įsiteisėjus teismo sprendimui, priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 37,50 EUR sumokėto žyminio mokesčio, 587,50 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 1202 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pagrindiniai sprendimo motyvai: 4.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad Å¡alys (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters A.

D.. Santuoka tarp Å¡alių nutraukta 2015 m. spalio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12770-613/2015. Nutraukiant santuokÄ ginčų, susijusių su vaiku, nebuvo. Å alys sutarė, kad R. D. aktyviai bendraus su vaiku ir dalyvaus jo gyvenime. A. D. lanko lopÅ¡elį-darželį (duomenys neskelbtini). Ä® bylÄ pateiktos atsakovo sudarytos pažymos-lentelės dėl bendravimo su dukra laiko, termino ir bÅ«do nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d. iki 2018 m. birželio 17 d. ir įrodymai, kad atsakovas teikė iÅ¡laikymÄ po 360 EUR per mėnesį nuo 2017 m. vasario 26 iki 2018 m. sausio 26 d. 4.2.

Pirmosios instancijos dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nurodė, kad šalys pateikė savo siūlomas bendravimo tarp dukros ir atsakovo R. D. detalizuotas tvarkas, kur iš esmės daug kas sutampa. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su šalių pateiktomis tvarkomis iš esmės sutinka, papildomai nurodė, kad atsakovo tikslas kuo daugiau bendrauti su dukra turi būti tenkinamas ir saugomas esantis ryšys tarp tėvo ir dukters.

Ir tai yra ne tik atsakovo, kaip tėvo, pareiga, bet ir ieÅ¡kovės, kuri privalo sudaryti sÄ lygas skyrium gyvenančiam tėvui kaip įmanoma daugiau bendrauti su dukra Amėja. Nurodė, kad Å¡iuo atveju nepilnametės A. D. bendravimo su tėvais ir tėvo artimaisiais tvarka nustatytina, iÅ¡skirtinai atsižvelgiant į vaiko interesus bei poreikius. 4.3. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių vertinimo nustatant bendravimo su vaiku tvarkÄ nurodė, kad bÅ«tina atsižvelgti į aplinkybę, kad vaiko tėvas gyvena užsienyje, todėl negalima sutikti su ieÅ¡kovės argumentu, kad tėvo ir dukros bendravimo laikas turėtų bÅ«ti maksimaliai apribotas.

Kaip tik tėvo ir dukros bendravimo laikas turėtų būti kuo maksimalesnis. Sutiktina su ta aplinkybe, kad vaikas yra mažametis, todėl vaikui sunku ilgam laikui sutelkti dėmesį, be to, maži vaikai linkę greičiau užmiršti įvykius, atsižvelgiant į tai bendravimas turėtų būti kuo dažnesnis. Teismo vertinimu, tokia bendravimo tvarka šiuo metu labiausiai atitiktų paties vaiko interesus, padėtų išlaikyti, stiprinti bei išsaugoti tėvo ir dukros emocinius ryšius. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje esančius duomenis, institucijos atstovės nuomonę, R.

D. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. D., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka nustatoma iÅ¡ esmės tenkinant 1/2 dalį ieÅ¡kinio reikalavimų ir atsižvelgiant į pateiktÄ atsakovo pasiÅ«lytÄ pakoreguotÄ jo bendravimo su vaiku ir vaiko bendravimo su seneliais tvarkÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 5. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieÅ¡kovė) G. D. praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ nustatant apeliantės pasiÅ«lytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ be atsakovo siÅ«lomų pakeitimų ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 5.1. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas iÅ¡ dalies, dėl esminių procesinių ir materialinių teisės normų pažeidimo. Teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tokio pobÅ«džio bylose privalo bÅ«ti aktyvus, tačiau iÅ¡ tiesų nevykdė Å¡ių pareigų. Nurodo, kad apeliantė teikė įrodymus, jog vaiko ryÅ¡ys su tėvu nėra stiprus, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių nevertino, paties Å¡eÅ¡erių metų vaiko nuomonės neiÅ¡klausė, nepagrįstai rėmėsi maksimalaus tėvo bendravimo principu, tinkamai neįvertinęs bylos aplinkybių. 5.2.

Apeliantė iÅ¡ esmės apeliaciniu skundu reiÅ¡kia nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos punktų, tai yra: dėl 1 tvarkos punkto, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis iÅ¡ gyvenamosios vietos, apeliantės teigimu, bendravimÄ elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis galima užtikrinti ir bÅ«nant ne namuose, todėl nustatyta tvarka yra nesuderinama nei su apeliantės, nei su vaiko atostogomis; 11 tvarkos punkto, pagal kurį apeliantė turi sudaryti sÄ lygas atsakovui ir jo giminaičiams su vaiku bendrauti apeliantės namuose; apeliantės teigimu, Å¡is punktas žeidžia jos bÅ«sto neliečiamybę; 13 tvarkos punkto, pagal kurį atsakovo tėvams suteikta teisė bendrauti su vaiku.

Apeliantės teigimu, atsakovo tėvai nebuvo byloje dalyvaujantys asmenys, pretenzijų nereiÅ¡kė, be to, apeliantės teigimu, atsakovas grįžęs į Lietuvos RespublikÄ apsistoja pas tėvus, tad kartu, pasiėmęs dukrÄ , leidžia laikÄ ir su jais. 5.3. Apeliantė taip pat reiÅ¡kia nesutikimÄ dėl nustatytos tvarkos 5–11 punktų. Apeliantė reikÅ¡dama nesutikimÄ iÅ¡ esmės motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas bendravimo su vaiku tvarkÄ neatsižvelgė į tai, kad nustatyta tvarka, kai vaikas yra grÄ Å¾inamas po 20.30 val., yra neadekvati vaiko amžiui, be to, vaikas po apsilankymo pas tėvÄ grįžta purvinas, susivėlęs, dėl to bÅ«tina skirti papildomo laiko ir dėl to nukenčia vaiko interesai.

Teigia, kad pagal nustatytÄ tvarkÄ vaiko atskyrimas kasmet po dvi savaites prieÅ¡tarauja vaiko interesams, nes vaikas bendrauti su tėvu nenori. Pažymi, kad nustatyta tvarka dėl bendravimo Å¡venčių dienomis kenkia vaiko ir apeliantės, kaip mamos, interesams. Teigia, kad teismas nustatęs bendravimÄ Å¡venčių dienomis ignoravo dukrai įprastas ir svarbias tradicijas Å¡vęsti Å¡v. Kalėdas ir Kūčias.

6. Atsakovas R. D. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡o palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai: 6.1. Atsakovas dėl materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimo nurodo, kad apeliantė nurodo tik deklaratyvius, įrodymais nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus. Teigia, kad apeliantė pati veikė prieÅ¡ greitÄ ir sÄ Å¾iningÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , kadangi pirmosios instancijos teismas apeliantės dalyvavimÄ turėjo pripažinti bÅ«tinu.

Nurodo, kad apeliantės argumentas dėl vaiko ir tėvo emocinio ryÅ¡io nebuvimo yra nepagrįstas, o byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad vaikas su tėvu bendrauja, todėl teismas atliko tinkamÄ ir visapusiÅ¡kÄ bylos aplinkybių tyrimÄ , buvo aktyvus, ėmėsi visų priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes. 6.2. Atsakovas dėl bendravimo su vaiku ryÅ¡io priemonėmis (1 tvarkos punktas) nurodo, kad apeliantė nenori užtikrinti vaiko stabilaus, nuolatinio bendravimo su tėvu, teigia, kad jei nebus nustatyta aiÅ¡ki tvarka, tai pakenks tėvo ir dukters bendravimui.

Dėl vaiko aplankymo apeliantės namuose (tvarkos 11 punktas) nurodo, kad Å¡i tvarka nustatyta, siekiant aplankyti dukrÄ jai sergant, o prieÅ¡ingas situacijos vertinimas, nenustačius bendravimo tvarkos dukrai sergant, pažeistų tėvo teisę bendrauti su vaiku. Dėl bendravimo su seneliais (13 tvarkos punktas) nurodo, kad apeliantė turi sudaryti galimybę seneliams bendrauti su vaiku, kadangi vaikas turi teisę bendrauti su savo seneliais, atsižvelgiant į vaiko teises. 6.3. Atsakovas dėl apeliantės argumentų dėl nustatytos tvarkos 5–11 punktų nesutinka.

Nurodo, kad apeliantė elgiasi taip, kad sukurtų situacijas, kad vaikas nebendrautų su tėvu. Teigia, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina vaiko glaudų ryšį su tėvu. Dėl bendravimo atostogų, Å¡venčių ir gimtadienių dienomis nurodo, kad apeliantė siekia sumažinti ir trukdyti atsakovo bendravimÄ su vaiku, o nurodytos aplinkybės, kad vaiko bendravimas su tėvu pakenks vaiko interesams, yra neįrodytos. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 1, 11 ir 13 punktų 9. Apeliantė, ginčydama bendravimo su vaiku tvarkos 1 punktÄ , nurodo, jog nustatyta tvarka, kad vaikas turi bendrauti su tėvu programa „Skype“ jos gyvenamojoje vietoje, pažeidžia tiek apeliantės, tiek vaiko teises į atostogas, kadangi vaiko bendravimÄ su tėvu galima užtikrinti ir nebÅ«nant namuose, tai yra naudojantis mobiliuoju telefonu.

Atsakovas su Å¡iuo argumentu nesutinka, nurodo, kad, atsižvelgiant į apeliantės elgesį, bÅ«tina nustatyti aiÅ¡kiÄ ir stabiliÄ tvarkÄ siekiant tinkamo vaiko ir tėvo bendravimo užtikrinimo.

10. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymu siekiama iÅ¡laikyti vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rÅ«pinimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

11. Su apeliantės nurodytais argumentais dėl bendravimo su vaiku tvarkos pirmojo punkto pakeitimo sutinkama. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju tėvai tarpusavyje nesutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kÄ patvirtino ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė (nutarties 3 punktas), todėl spręstina, kad nagrinėjamu atveju bendravimo su vaiku tvarka turi bÅ«ti orientuota į aiÅ¡kumÄ ir konkretumÄ siekiant užtikrinti vaiko ir tėvo stabilų bendravimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

Tačiau apeliantė nurodo, jog vaikas turi telefonÄ , telefonas yra nuolatos įkrautas. Taigi, manytina, kad Å¡iuo metu esant pakankamai gerai iÅ¡vystytiems telekomunikacijų tinklams, kai ryÅ¡io operatorių paslaugų prieinamumas įmanomas iÅ¡ bet kokios vietos. Atsižvelgiant į tai kas aptarta, sutiktina su apeliante, jog bendravimÄ elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis ir naudojimÄ si „Skype“ programa galima užtikrinti ir nebÅ«nant namuose, o esant bet kurioje kitoje vietovėje, kadangi turint prieigÄ prie interneto (tam skirtos zonos yra net vieÅ¡ose erdvėse), galima nuolat užtikrintų nuotolinį ryšį.

Atsižvelgiant į tai kas aptarta anksčiau manytina, kad vaiko ir tėvo bendravimas pakeitus tvarkÄ nebÅ«tų papildomai apsunkintas, o tokia tvarka tuo pačiu nesudarytų kliūčių vaiko ir jo mamos atostogų planams, kai tai bus susiję su jų iÅ¡vykimu ir gyvenamosios vietos. Spręstina, kad duomenų, jog taip pakeista tvarka neužtikrintų bendravimo su vaiku tvarkos apibrėžtumo ir aiÅ¡kumo, ar sudarytų papildomas sÄ lygas tėvo ir vaiko bendravimo ribojimui, byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimÄ dėl bendravimo su vaiku tvarkos pirmojo punkto Å¡iuo aspektu netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, todėl jis keistinas ir iÅ¡ jo paÅ¡alintina sÄ lyga, kad vaikas turi bendrauti su tėvu programa „Skype“ dukters gyvenamojoje vietoje.

Spęstina, kad dukra su tėvu gali bendrauti iš bet kurios buvimo vietos.

12. Apeliantė nesutikdama su bendravimo tvarkos 11 punktu, kuriuo teismas nustatė bendravimo su vaiku tvarkÄ , kai vaikas serga, nurodo, kad tokia tvarka pažeidžia teisę į apeliantės bÅ«sto neliečiamumÄ . Atsakovas su tuo nesutikdamas nurodo, kad Å¡is tvarkos punktas taikomas tik tada, kai dukra serga. Teigia, kad sergant dukrai jÄ slaugyti teisę turi ne tik apeliantė, bet ir atsakovas. Pirmosios instancijos teismas 11 tvarkos punktu nustatė – ligos metu apeliantė sudaro sÄ lygas tėvui / seneliams (L. D. ir P. D.) aplankyti dukrÄ / anÅ«kę jos gyvenamojoje vietoje. Jei dukra suserga bÅ«dama su R. D., jis įsipareigoja nedelsiant informuoti apie tai G. D. ir Å¡alys bendru susitarimu turi suderinti dukros gydymÄ ligos atveju. Jei dukra suserga bÅ«dama su R. D. ir susirgimas yra, pvz. sloga, kosulys ar pan., R. D. įsipareigoja nedelsiant informuoti apie tai G. D. ir Å¡alys bendru susitarimu turi derinti dukros gydymÄ ligos atveju.

13. Sprendžiant dėl Å¡io bendravimo tvarkos 11 punkto, atkreiptinas dėmesys, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis; CK 3.3 straipsnio 1 dalis; Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Kaip minėta nutarties 10 punkte, CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ .

AiÅ¡kindamas pirmiau nurodytas teisės normas, kasacinis teismas pasisakė, kad vaiko ryÅ¡ys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigÄ užtikrinti jo palaikymÄ ir vystymÄ si. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ reiÅ¡kia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi, tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

14. Pirma, įvertinus materialines teises normas ir kasacinio teismo praktikÄ (nutarties 13 punktas), darytina iÅ¡vada, kad apeliantės argumentas, jog atsakovui lankant dukrÄ iÅ¡imtinai dėl jos ligos nukenčia apeliantės interesai dėl bÅ«sto neliečiamumo, yra nepagrįstas. Pirma, kaip nurodyta nutarties 12 punkte, atsakovas gali aplankyti dukrÄ apeliantės namuose tik iÅ¡imtiniu atveju – kai dėl ligos neįmanomas kitoks vaiko ir tėvo bendravimas. Antra – kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas (pvz., Å¡alių ir (ar) vaiko liga, Å¡alių užimtumas ar kt.) negali bÅ«ti susietas su aiÅ¡kiai neapibrėžtomis sÄ lygomis, todėl kokios sÄ lygos laikytinos objektyviomis keisti nustatytÄ tvarkÄ , turėtų bÅ«ti aiÅ¡kiai įvardyta teismo sprendime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016).

Trečia – svarbu pažymėti ir tai, kad vaikas turi jausti, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, tai yra esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vaiko tėvo apsilankymas apeliantės namuose, kai dukra serga ir nėra įmanomas kitoks bendravimas, yra pakankamai aiškiai apibrėžtas.

Be to, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių gynimo principÄ , apeliantės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas negali lankyti dukros jos ligos atveju, yra nesuderinamos tiek su atsakovo teise bendrauti, slaugyti ir rÅ«pintis vaiku, tiek su vaiko teise bendrauti su tėvu R. D. ir bÅ«ti jo slaugomam.

15. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju 11 tvarkos punktu nustatyta, jog vaikÄ jo ligos laikotarpiu gali aplankyti ir vaiko seneliai. Å iuo aspektu pasisakyta ir tvarkos 13 punkte, t. y. kad, atsakovui negalint bendrauti su dukra, apeliantė turi sudaryti sÄ lygas savaitgaliais susitikti su seneliais. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad nagrinėjamu atveju senelių teisės ir pareigos sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimÄ vertintos nepagrįstai. Pirma – vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais yra savarankiÅ¡ka teisė, nesusijusi su tėvų valdžios įgyvendinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2009).

Antra – pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarkÄ ir seneliams nurodydamas pasiimti vaikÄ iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos, sprendė dėl asmenų teisių ir pareigų, kurie nėra dalyvaujantys byloje asmenys. Trečia – byloje nėra jokių duomenų apie senelių elgesį su vaiku, jų bendravimÄ , Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į Å¡iuos motyvus iÅ¡ dalies sutinkama su apeliacinio skundo argumentais dėl bendravimo su vaiku tvarkos 11 ir 13 punktų, dalyje, kurioje spręsta dėl byloje nedalyvavusių asmenų – senelių L.

D. ir P. D. – teisių ir pareigų, pakeitimo.

16. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta nutarties 9–15 punktuose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas, spręsdamas klausimÄ dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bendravimo su vaiku tvarkos 1, 11 ir 13 punktų keistina. 11 punkte nurodoma, kad ligos metu apeliantė sudaro sÄ lygas tik tėvui aplankyti dukrÄ ir paÅ¡alinamas 13 punktas, kur nustatyta senelių teisė pasiimti nepilnametį vaikÄ sekmadienį 10 val. ir pareiga jį grÄ Å¾inti sekmadienį iki 20 val.

į gyvenamÄ jÄ vietÄ . Dėl nustatytos tvarkos 5–10 punktų 17. Apeliantė nurodo, kad nepagrįstai nustatytas bendravimas su vaiku kas antrÄ penktÄ mėnesio savaitgalį. Teigia, kad apeliantė su dukra gyvena kartu nusistovėjusia tvarka, todėl neturi bÅ«ti ardomi jų ryÅ¡iai dėl nustatyto bendravimo su draugais ir giminaičiais. Nurodo, kad nepagrįstai teismas nustatydamas tvarkÄ nusprendė nustatyti bendravimo laikÄ iki 20.30 val. dukrai sulaukus 10 metų, nes dukra grįžta neÅ¡vari, be to, reikia skirti laiko ir namų darbams, todėl dukrai reikės daugiau poilsio.

Atsakovas su nurodytais argumentais nesutikdamas nurodo, kad apeliantė sukuria situacijas, kad vaikas nebendrautų su tėvu, o nurodytos aplinkybės, jog dukrai nuo 10 metų atsiras daugiau užsiėmimų, yra nepagrįstos prielaidos.

18. Pirmosios instancijos teismas bendravimo su vaiku tvarkos 5 punktu nustatė – R. D. gyvenant Lietuvos Respublikoje, jis bendrauja su dukra pirmÄ , trečiÄ ir kas antrÄ penktÄ kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 19 val. ir darbo dienomis: savaitėmis, kai R. D. praleidžia su vaiku savaitgalį, bendrauja su vaiku trečiadienį po vaiko užsiėmimų, o savaitėmis, kai su vaiku savaitgalių nepraleidžia – antradienį ir ketvirtadienį po vaiko užsiėmimų ir iki 19 val. grÄ Å¾ina į gyvenamÄ jÄ vietÄ . R. D. apie savo grįžimÄ gyventi į Lietuvos RespublikÄ Ä¯sipareigoja praneÅ¡ti G. D. prieÅ¡ 14 (keturiolika) dienų iki planuojamo grįžimo. A. sulaukus 10 metų, bendravimo laikas pratęsiamas iki 20.30 val.

19. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius, norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iÅ¡ tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iÅ¡ jų elgesio, vaiko patirties, iÅ¡gyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vienÄ ar kitÄ norÄ lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikÅ¡mę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

20. Pirmiausia, atmetami apeliantės argumentai, kad atsakovas grÄ Å¾ina dukrÄ neprižiÅ«rėtÄ , purvinÄ ir alkanÄ , kas nurodoma ne tik apeliacinio skundo dalyje dėl 5 tvarkos punkto, bet ir apeliacinio skundo dalyje dėl 6 ir 7 bendravimo su vaiku tvarkos punktų. Nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis) ir (ar) objektyviais duomenimis (CPK 176 straipsnio 1 dalis). PrieÅ¡ingai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad abu tėvai yra pareigingi ir tinkamai rÅ«pinasi dukra.

Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo 5 punkte nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad nustatyta tvarka yra pažeidžiami Å¡alių nepilnamečio vaiko interesai. Pirma, nors apeliantė nurodo, kad dukros interesai sulaukus 10 metų nukentės, kadangi mokykloje daugės užduodamų namų darbų, tačiau tai iÅ¡ esmės yra prielaidos, vadovautis Å¡iomis prielaidomis dėl galbÅ«t pasikeičiančių aplinkybių ateityje nėra teisinio pagrindo, kadangi teismo sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais (CPK 263 straipsnio 2 dalis), be to, pasikeitus esminėms aplinkybėms apeliantė gali inicijuoti procesÄ dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Antra, iÅ¡ nustatytos tvarkos matyti, kad vaiko bendravimas su tėvu prasideda nuo 18 val., todėl manytina, kad, pasibaigus pamokų laikui, iki susitikimo su tėvu Å¡alių dukra turi pakankamai laiko namų darbus paruoÅ¡ti. Trečia, aplinkybė, kad vaikui reikia paruoÅ¡ti namų darbus, ribotų atsakovo teisę bendrauti su vaiku ir iÅ¡ esmės bÅ«tų suvaržyta atsakovo, kaip tėvo, teisė dalyvauti auklėjant dukrÄ , kadangi ir tėvas turi turėti galimybę domėtis dukros edukacija (CK 3.175 straipsnio 2 dalis), be to, apeliaciniu skundu nepaneigtos aplinkybės, kad vaikas namų darbus gali ruoÅ¡ti kartu su tėvu.

Tačiau dalyje dėl bendravimo laiko pratęsiamo iki 20.30 val. kai A. sulauks 10 metų, sutiktina su apeliante ir vaiko grÄ Å¾inimo į gyvenamÄ jÄ vietÄ laikas paliktinas toks pat kaip iki sulaukiant 10 metų, t. y. iki 19 val. Manytina, kad vaikas turi turėti pakankamai laiko adaptuotis po savaitgalio savo gyvenamojoje vietoje, susidėti kuprinę, nusiprausti, papasakoti įspÅ«džius mamai ir t. t., todėl grįžimas 20.30 val. laikytinas pernelyg vėlyvu. Atsižvelgiant į Å¡iuos argumentus, iÅ¡ dalies sutiktina su apeliantės argumentais dėl bendravimo su vaiku tvarkos 5 punkto pakeitimo ir iÅ¡ jo paÅ¡alintina sÄ lyga, kad A. sulaukus 10 metų bendravimo laikas pratęsiamas iki 20.30 val.

21. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog vaikas gali bendrauti kas metus su tėvu nepertraukiamai po dvi savaites per tėvo atostogas. Teigia, kad tai prieštarauja vaiko interesams, nes vaikas ilgiau pabuvęs su tėvu pasiilgsta mamos. Pažymi, kad atsakovas neturi dviejų savaičių atostogų per metus, todėl lieka neaišku, su kuo bus vaikas. Atsakovas nesutikdamas nurodo, kad apeliantė neįrodė, jog nuolatinis bendravimas su tėvu kenkia vaiko interesams, neįrodė, kad tėvas piktnaudžiauja tėvų valdžia. Priešingai – šalių nepilnametis vaikas noriai bendrauja su tėvu.

22. Pirmosios instancijos teismas bendravimo su vaiku tvarkos 6 punktu nustatė – kiekvienais metais dukra su tėvu nepertraukiamai praleidžia pusę tėvo kasmetinių atostogų, bet ne mažiau kaip 2 savaites iÅ¡ eilės tėvo pasirinktoje vietoje (taip pat iÅ¡ užsienyje), tėvas pasiima dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina po atostogų į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ . Apie planuojamÄ atostogų laikÄ ir vietÄ R. D. įsipareigoja informuoti ieÅ¡kovę ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ mėnesį iki atostogų pradžios.

Dukrai pradėjus lankyti mokyklÄ , papildomai R. D. bendraus su dukra po 3 dienas nepertraukiamai dukros rudens ir pavasario atostogų metu, 6 dienas nepertraukiamai – žiemos atostogų metu. Apie planuojamas kasmetines atostogas G. D. privalo informuoti R. D. iÅ¡ anksto (ne vėliau kaip prieÅ¡ 1 (vienÄ ) mėnesį) elektroniniu paÅ¡tu. Å alys susitaria, kad jei G. D. atostogų trukmė ilgesnė kaip 2 savaitės ir dėl to neįvyko R. D. susitikimas su dukra, Å¡is laikas turi bÅ«ti kompensuojamas artimiausiu savaitgaliu be jokio iÅ¡ankstinio derinimo.

23. Apeliantė teigia, kad nesutinka su Å¡ia nuostata, kadangi nustatytas dviejų savaičių bendravimas prieÅ¡tarauja vaiko interesams, nes vaikas pasiilgsta mamos, be to, teismas nenustatė konkretaus grÄ Å¾inimo laiko. Su apeliantės nurodomais argumentais nesutinkama. Pirmiausia, nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad dukra patirtų sukrėtimÄ pabendravusi dvi savaites su tėvu atskirai nuo mamos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas piktnaudžiauja tėvų valdžia ar kelia grėsmę dukters saugumui.

PrieÅ¡ingai, byloje iÅ¡vadÄ duodanti institucija nurodė, kad ne tik apeliantė, bet ir atsakovas tinkamai rÅ«pinasi dukra. Nurodytas argumentas atmetamas kaip deklaratyvus. Antra – kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

Apeliantė praÅ¡ydama apriboti apelianto teisę nepertraukiamai dvi savaites per metus bendrauti su vaiku iÅ¡ esmės nenurodo objektyvių argumentų, kad nustatyta tvarka pažeis vaiko interesus (CPK 178 straipsnis). Trečia – svarbu pažymėti ir tai, kad Å¡alių nepilnametis vaikas gyvena kartu su apeliante, todėl akivaizdu, kad apeliantė praleidžia daugiau laiko su dukra nei atsakovas, todėl, apeliacinio teismo vertinimu, tai, jog atsakovas per metus dvi savaites nepertraukiamai praleis su dukra laikÄ , padės užtikrinti tėvo ir dukros emocinį ryšį, jų tarpusavio santykių palaikymÄ .

24. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 23 punktas), atmetami apeliantės argumentai dėl bendravimo su vaiku tvarkos 6 punkto pakeitimo. Tačiau sutinkant su apeliantės argumentais dėl vaiko grÄ Å¾inimo momento neaiÅ¡kumo, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikÄ , kad bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi bÅ«ti konkreti ir aiÅ¡ki (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014), bendravimo su vaiku tvarkos 6 punktas tikslinamas, nurodant, kad vaikas grÄ Å¾inamas apeliantei paskutinę bendravimo su vaiku atostogų dienÄ iki 20 val.

25. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė vaiko paėmimo laikÄ tėvo gimtadienio metu nuo 9 val. iki 20 val. Nurodo, kad Å¡i nuostata pažeidžia vaiko interesus, nes vaikas 21 val. guldomas miegoti, tačiau vaikas grįžęs iÅ¡ tėvo yra alkanas, todėl bÅ«tinas laikas pavakarieniauti, pasiruoÅ¡ti miegui. Pažymi, kad teismas nenustatė tvarkos bendrauti apeliantei per apeliantės gimimo dienÄ ir Motinos dienÄ . Atsakovas nurodo, kad argumentai nepagrįsti, nes apeliantė siekia trukdyti vaikui bendrauti su vaiku, apeliantė daugiau laiko praleidžia su vaiku, be to, apeliantės argumentai, kad tai pažeidžia vaiko teises, neįrodyti.

26. Pirmosios instancijos teismas bendravimo su vaiku tvarkos 7 punktu nustatė – R. D. kiekvienais metais savo gimtadienį praleidžia su dukra tokia tvarka: jei tai darbo diena – atsakovas dukrÄ pasiima 9 val. ryto iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina į gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 20 val., dukrai pradėjus lankyti mokyklÄ , atsakovas dukrÄ pasiima po pamokų ir grÄ Å¾ina iki 20 val.; jei tai yra ne darbo diena – atsakovas su dukra praleidžia savaitgalį, jÄ pasiima penktadienį iÅ¡ ugdymo įstaigos ir grÄ Å¾ina į gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 20 val. Tokia pat tvarka tėvas su dukra praleidžia savaitgalį, kai yra Å¡venčiama Tėvo diena.

27. Su apeliantės nurodytais argumentais dėl bendravimo su vaiku tvarkos 7 punkto pakeitimo nesutinkama. Pirmiausia, nutarties 20 punkte nurodytais motyvais atmetami apeliantės argumentai dėl galimų atsakovo veiksmų netinkamai rÅ«pinantis dukra ir spėjimų dėl galimo bendravimo trukdymo vaiko edukacijai. Antra – kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri bÅ«tų patogiausia jam. Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, tai yra esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rÅ«pinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vaikas gyvena kartu su mama, todėl akivaizdu, kad vaikas su mama praleidžia daugiau laiko ir turi daugiau galimybių bÅ«ti kartu. Atsižvelgiant į tai, nesutinkama su apeliantės argumentais, kad vaikas tėvo gimtadienio dienÄ kartu su juo turi praleisti mažiau laiko, o ta aplinkybė, kad bendravimo su vaiku tvarkoje nėra nustatyta apeliantės bendravimo su vaiku tvarka dėl mamos gimtadienio ir Motinos dienos, nesudaro pagrindo pakeisti šį punktÄ , kadangi, kaip minėta, dukra gyvena kartu su apeliante, todėl apeliantė turi daugiau galimybių bendrauti ir Å¡vęsti Å¡ventes kartu su dukra.

Kita vertus pažymėtina, kad ieškovė reikalavimo dėl mamos gimtadienio ir Motinos dienos ieškinyje nereiškė. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atmetami apeliantės argumentai dėl bendravimo su vaiku tvarkos 7 punkto pakeitimo.

28. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas turi teisę bendrauti Å¡v. Kalėdų ir Å¡v. Velykų iÅ¡vakarėse. Teigia, kad taip pažeidžiamos mamos ir vaiko tradicijos Å¡vęsti Kučių vakarÄ ir pasitikti rytÄ per Å¡v. Kalėdas ieÅ¡kant dovanų. Atsakovas su nurodytais argumentais nesutinka, nurodo, kad, Å¡alims gyvenant kartu, kiekvienais metais minėtas Å¡ventes sutikdavo su atsakovo tėvais, Å¡ventes atskirai Å¡vęsti pradėjo nuo 2017 metų rudens. Atsakovo teigimu, dėl to, kad Å¡eima kartu negyvena nuo 2017 metų, neiÅ¡vengiamai formuosis naujos tradicijos, tam ir yra sprendime nustatytas Å¡venčių Å¡ventimo rotacijos principas.

29. Pirmosios instancijos teismas bendravimo su vaiku tvarkos 8 punktu nustatė – lyginiais metais Å¡v. Kalėdų pirmÄ jÄ dienÄ , Å¡v. Velykų pirmÄ jÄ dienÄ dukra praleidžia su tėvu R. D.. Atsakovas dukrÄ pasiima iÅ¡ jos gyvenamosios vietos dienÄ prieÅ¡ atitinkamÄ Å¡ventę 17 val. ir grÄ Å¾ina į dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ Å¡v. Kalėdų pirmÄ jÄ dienÄ / Å¡v. Velykų pirmÄ jÄ dienÄ iki 20.30 val. Nelyginiais metais R. D. bendrauja su dukra antrÄ jÄ Å¡v. Kalėdų dienÄ , antrÄ jÄ Å¡v.

Velykų dienÄ , atsakovas pasiima dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos Å¡venčių dienÄ nuo 10 val. ir grÄ Å¾ina iki 20.30 val. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ . Nelyginiais metais Å¡v. Kalėdų pirmÄ jÄ dienÄ , Å¡v. Velykų pirmÄ jÄ dienÄ dukra praleidžia su motina G. D.. Lyginiais metais Naujuosius metus dukra praleidžia su tėvu, nelyginius – su motina. Tėvas dukrÄ pasiima iÅ¡ jos gyvenamosios vietos gruodžio 30 dienÄ 9 val. ryto, grÄ Å¾ina į gyvenamÄ jÄ vienÄ sausio 1 dienÄ iki 20.30 val.

30. Pirma, kaip matyti iÅ¡ nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos aÅ¡tuntojo punkto, apeliantė pateiktu skundu ignoruoja aplinkybę, kad nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra nustatyta aiÅ¡ki rotacija, tai yra kad atsakovas su dukra bendrauja per Å¡ventes lyginiais metais atitinkamÄ Å¡ventinę ar prieÅ¡ventinę dienÄ , o apeliantė – nelyginiais metais pagal kiekvienÄ Å¡ventinę ir prieÅ¡ventinę dienÄ . Atsižvelgiant į tai visiÅ¡kai sutinkama su atsakovo argumentais, kad yra įvesta aiÅ¡ki rotacija.

Antra – kaip nustatyta nutarties 27 punkte, Å¡iuo atveju yra svarbiausi Å¡alių nepilnamečio vaiko interesai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendravimo su vaiku tvarkos 8 punkte nustatyta rotacija yra aiÅ¡ki, labiausiai užtikrinanti vaiko interesus ir nustatyta tvarka labiausiai atitinka vaiko interesus per kasmetines Å¡ventes bendrauti tiek su apeliante, tiek su atsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Trečia – pažymėtina, kad Å¡iuo atveju apeliantė nurodo, kad nustatytos tvarkos įgyvendinimas pareikalaus pastangų atsikeliant anksčiau nei įprastai, be to, po Å¡venčių dukrÄ reikės paruoÅ¡ti mokyklai, tačiau Å¡ios apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti nustatytÄ tvarkÄ .

Akivaizdu, kad tvarkos įgyvendinimas pareikalaus pastangų, tačiau šie pasunkinimai nelaikytini iš esmės suvaržančiais tėvų bendravimo su vaikais galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atmetami apeliantės argumentai dėl tvarkos aštuntojo punkto pakeitimo.

31. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas per dukros gimtadienį dukrÄ gali pasiimti dviem dienoms ir parvežti tik miegui 20.30 val. Teigia, kad neatsižvelgta į vaiko interesÄ gimtadienį sutikti su mama ir jos artimaisiais. Atsakovas nesutikdamas nurodo, kad įvestas rotacijos principas, be to, apeliantės teiginiai yra nepagrįsti, nes bÅ«tinas vaiko psichologinis ryÅ¡ys ne tik su mama, bet ir su tėvu.

32. Pirmosios instancijos teismas tvarkos 9 punktu nustatė – dukros A. D., gim. (duomenys neskelbtini), gimtadienį – tikrÄ jÄ dienÄ dukra su tėvu praleidžia rotacijos principu: 2018 metais – su atsakovu, 2019 m. – su ieÅ¡kove ir t. t. Tėvas dukrÄ pasiima atitinkamų metų spalio 23 dienÄ 10.00 val. ryto (jei tai nedarbo diena) arba iÅ¡ karto iÅ¡ ugdymo įstaigos, grÄ Å¾ina dukrÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ vietÄ spalio 24 dienÄ iki 20.30 val.

33. Atsižvelgiant į Å¡alių nurodytus argumentus (nutarties 31 punktas), nustatytÄ bendravimo tvarkÄ (32 punktas), apeliantės argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pirmiausia, kaip minėta ir nutarties 30 punkte, apeliantė ignoruoja tvarkoje nustatytÄ principÄ , kad dukros gimtadienį Å¡vęsti tėvai turės vienodas galimybes. Tai yra kiekvienais metais dukra gimtadienį sutiks su vienu iÅ¡ tėvų. Antra – pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog tėvo bendravimas pakenks vaiko interesams.

Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokiÄ vieno iÅ¡ tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarkÄ , kuri užtikrintų Å¡io tėvo maksimalų galimÄ dalyvavimÄ auklėjant vaikus, galimybę vaikams bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, tai yra kuri atitiktų vaikų interesus ir bÅ«tų protinga, sÄ Å¾ininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002).

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, atmetami apeliantės argumentai dėl bendravimo su vaiku tvarkos 9 punkto pakeitimo.

34. Apeliantė nurodo, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas 10 ir 11 punktuose nustatė tvarkÄ , skirtÄ kompensuoti ir perkelti bendravimo laikÄ , kai susitikimas negali įvykti dėl objektyvių priežasčių. Teigia, kad jeigu vaikas sirgs, nėra pagrindo keisti tvarkÄ ligos dienas kompensuojant, nes taip bus suardyta įprastinė tvarka, be to, tokios sÄ lygos užprogramuoja ginčus ateityje, neatitinka aiÅ¡kumo reikalavimų. Atsakovas nesutikdamas nurodo, kad apeliantė nurodydama, jog teisę slaugyti dukrÄ turi tik ji pati, prieÅ¡tarauja principams užtikrinti vaiko bendravimÄ su tuo iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

35. Pirmosios instancijos teismas bendravimo su vaiku tvarkos 10 punktu nustatė – Å¡alys gali geranoriÅ¡kai tartis dėl papildomo bendravimo laiko su vaiku ar kitokios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais bei vaiko interesus. Å alys iÅ¡ anksto įsipareigoja bendru tarpusavio susitarimu suderinti pakeitimus. Dukrai susirgus ar dėl kitų priežasčių neįvykus vaiko ir atsakovo susitikimui, bendravimo laikas Å¡alių susitarimu perkeliamas į artimiausiÄ datÄ vaikui pasveikus arba iÅ¡nykus priežastims, dėl kurių ankstesnis susitikimas (-ai) neįvyko, tokiu bÅ«du užtikrinant, kad bendras atsakovo ir dukros bendravimo per kalendorinį mėnesį laikas bÅ«tų ne mažesnės trukmės nei tuo atveju, jei pirmiau Å¡iame punkte nurodytos aplinkybės ar priežastys nebÅ«tų įvykusios. 11 punkto dalyje dėl bendravimo nurodyta – apie dukros A.

D. ligÄ , sveikatai ir gyvybei pavojingas bÅ«kles (traumas ir pan.) Å¡alys privalo informuoti viena kitÄ telefonu (kitomis ryÅ¡io priemonėmis) nedelsiant. Jei dėl dukros ligos atsakovo susitikimas su dukra negali įvykti, jis perkeliamas į kitÄ savaitgalį be jokio atskiro Å¡alių derinimo, <...> jei dukra suserga bÅ«dama su R. D. ir susirgimas yra, pvz., sloga, kosulys ar pan., R. D. įsipareigoja nedelsiant informuoti apie tai G. D. ir Å¡alys bendru susitarimu turi derinti dukros gydymÄ ligos atveju.

36. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais dėl tvarkos 10 ir 11 punktų dalių dėl bendradarbiavimo tvarkos pakeitimo, kai dukros bendravimas su tėvu neįmanomas, nesutinka. Pirmiausia, visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iÅ¡ tėvų, kito skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaikÄ auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimÄ su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kai vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimas nėra įmanomas dėl objektyvių priežasčių, vaiko tėvai turi kooperuotis, derinti bendravimo tvarkÄ taip, kad bÅ«tų užtikrintas Å¡alių vaiko bendravimas su abejais tėvais.

Antra – CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimÄ ir priežiÅ«rÄ tėvai atsako bendrai ir vienodai. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Todėl, atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , kasacinio teismo praktikÄ , atmetami apeliantės argumentai dėl 10 ir 11 bendravimo su vaiku tvarkos punktų pakeitimo, kadangi, atsakovui nesant galimybės bendrauti su vaiku dėl objektyvių priežasčių, tiek tėvas, tiek mama privalo kooperuotis taip, kad bÅ«tų užtikrintas vaiko interesas vienodomis galimybės bendrauti su abiem tėvais.

37. Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tačiau iÅ¡ dalies nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos sprendžiant klausimÄ dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Atsižvelgiant į tai koreguotinas bendravimo su vaiku tvarkos 1 punktas paÅ¡alinant sÄ lygÄ , kad vaikas turi bendrauti su tėvu programa „Skype“ dukters gyvenamojoje vietoje (nutarties 11 punktas), 5 punktas paÅ¡alinant sÄ lygÄ , kad A. sulaukus 10 metų bendravimo laikas pratęsiamas iki 20.30 val. (nutarties 20 punktas), 6 punktas nustatant, kad tėvas paskutinę atostogų dienÄ vaikÄ grÄ Å¾ina iki 20 val. (nutarties 22–25 punktai), tikslinamas bendravimo su vaiku tvarkos 11 punktas nurodant, kad ligos atveju dukrÄ gali aplankyti tik vaiko tėvas (nutarties 12–16 punktai), Å¡alinamas bendravimo su vaiku tvarkos 13 punktas (nutarties 15–16 punktai) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 38. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimÄ atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas.

39. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra patenkinta 50 procentų ieÅ¡kovės ir atsakovo reikalavimų. Teismas ieÅ¡kovei priteisė 50 procentų žyminio mokesčio, tai yra 37,50 Eur, 50 procentų bylinėjimosi iÅ¡laidų, tai yra 587,50 Eur. Atsakovui teismas priteisė 50 procentų bylinėjimosi iÅ¡laidų, tai yra 1 202 Eur. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iÅ¡ viso pirmosios instancijos teismas nustatė 13 bendravimo su vaiku punktų. IÅ¡ dalies tenkinus apeliacinį skundÄ panaikintas 13 punktas ir iÅ¡ dalies pakoreguoti 1, 5, 6 ir 11 punktai.

Jei 13 punktų sudaro 100 procentų, o nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas patenkinęs 50 procentų ieÅ¡kovės ir atsakovo reikalavimų bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstė po 50 procentų, atsižvelgiant į koreguotinÄ proporcijÄ 13:3/2 (11,5 procentai), tačiau pažymint, kad apeliantės praÅ¡yti trys bendravimo su vaiku tvarkos punktai buvo pakoreguoti tik iÅ¡ dalies, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas padidinti apeliantės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas 7 procentais.

Tai yra apeliantei priteistina suma didintina iki 42,75 Eur išlaidų už žyminį mokestį ir 669,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad panaikinamas bendravimo su vaiku tvarkos 13 punktas taip pat koreguotini bendravimo su vaiku tvarkos 6 ir 11 punktai pasiūlyti atsakovo, laikoma, kad yra pagrindas sumažinti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas 7 procentais, tai yra iki 1 129,88 Eur sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 5 dalis). Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 40.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41. Apeliantė pateikė įrodymus, kad patyrė 75 Eur žyminio mokesčio ir 800 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų. Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliantė prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nustatant apeliantės pasiÅ«lytÄ tvarkÄ . Ä®vertinus apeliantės, atsakovo ir pirmosios instancijos teismo nustatytÄ tvarkÄ matyti, kad didžioji dalis bendravimo su vaiku tvarkos punktų sutampa. Tačiau, kaip matyti, apeliantė nesutiko su 1, 5–13 tvarkos punktais, juos ginčijo.

IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nustatytų tvarkos 13 punktų ginčyti 10 punktų, tai yra apeliantė ginčijo 76,92 procento pirmosios instancijos teismo sprendimo. Kaip nustatyta, tenkinus apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies, 4 bendravimo su vaiku tvarkos punktai iÅ¡ 13 yra pakoreguoti apeliantės naudai, kaip nustatyta 39 punkte, 7 procentais. Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad patenkinta 7 procentai apeliacinio skundo reikalavimų ir tokia proporcija paskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Apeliantei priteisiama 61,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsakovui priteisiama 1 125,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ pakeisti iÅ¡ dalies. Pakeitus sprendimo koreguotinus 1, 5, 6 ir 11 punktus juos iÅ¡dėstyti taip: „1. R. D. gyvenant užsienio valstybėje, jis su dukra bendrauja elektroninio ryÅ¡io priemonės - Skype programos pagalba kiekvienos savaitės antradienį, ketvirtadienį ir sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20 val., neribojant bendravimo trukmės, atsižvelgiant į dukros dienotvarkę.

G. D. įsipareigoja sudaryti sÄ lygas R. D. bendrauti su dukra aukščiau nurodyta tvarka bei priemone.

5. R. D. gyvenant Lietuvos Respublikoje, jis bendrauja su dukra pirmÄ , trečiÄ ir kas antrÄ penktÄ kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 19 val. ir darbo dienomis: savaitėmis, kai R. D. praleidžia su vaiku savaitgalį, bendrauja su vaiku trečiadienį po vaiko užsiėmimų, o savaitėmis, kai su vaiku savaitgalių nepraleidžia – antradienį ir ketvirtadienį po vaiko užsiėmimų ir iki 19 val. grÄ Å¾ina į gyvenamÄ jÄ vietÄ . R. D. apie savo grįžimÄ gyventi į Lietuvos RespublikÄ Ä¯sipareigoja praneÅ¡ti G. D. prieÅ¡ 14 (keturiolika) dienų iki planuojamo grįžimo.

6. Kiekvienais metais dukra su tėvu nepertraukiamai praleidžia pusę tėvo kasmetinių atostogų, bet ne mažiau kaip 2 savaites iÅ¡ eilės tėvo pasirinktoje vietoje (taip pat ir užsienyje), tėvas pasiima dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina po atostogų į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 20 val. Apie planuojamÄ atostogų laikÄ ir vietÄ R. D. įsipareigoja informuoti ieÅ¡kovę ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ mėnesį iki atostogų pradžios. Dukrai pradėjus lankyti mokyklÄ , papildomai R.

D. bendraus su dukra po 3 dienas nepertraukiamai dukros rudens ir pavasario atostogų metu, 6 dienas nepertraukiamai – žiemos atostogų metu. Apie planuojamas kasmetines atostogas G. D. privalo informuoti R. D. iÅ¡ anksto (ne vėliau kaip prieÅ¡ 1 (vienÄ ) mėnesį) elektroniniu paÅ¡tu. Å alys susitaria, kad jei G. D. atostogų trukmė ilgesnė kaip 2 savaitės ir dėl to neįvyko R. D. susitikimas su dukra, Å¡is laikas turi bÅ«ti kompensuojamas artimiausiu savaitgaliu be jokio iÅ¡ankstinio derinimo.

11. Apie dukros A. D. ligÄ , sveikatai ir gyvybei pavojingas bÅ«kles (traumas ir pan.) Å¡alys privalo informuoti viena kitÄ telefonu (kitomis ryÅ¡io priemonėmis) nedelsiant. Jei dėl dukros ligos atsakovo susitikimas su dukra negali įvykti, jis perkeliamas į kitÄ savaitgalį be jokio atskiro Å¡alių derinimo. Ligos metu ieÅ¡kovė sudaro sÄ lygas tėvui aplankyti dukrÄ jos gyvenamojoje vietoje. Jei dukra suserga bÅ«dama su R. D., jis įsipareigoja nedelsiant informuoti apie tai G. D. ir Å¡alys bendru susitarimu turi suderinti dukros gydymÄ ligos atveju.

Jei dukra suserga bÅ«dama su R. D. ir susirgimas yra, pvz., sloga, kosulys ar pan., R. D. įsipareigoja nedelsiant informuoti apie tai G. D. ir Å¡alys bendru susitarimu turi derinti dukros gydymÄ ligos atveju“. Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 13 punktÄ . Pakeisti sprendimo dalį, kuria priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, ir jÄ iÅ¡dėstyti taip: „Priteisti iÅ¡ atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 42,75 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iÅ¡ atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 669,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 129,88 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.“ KitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 61,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 125,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Raimonda Andrulienė Aurimas Brazdeikis Alvydas Žerlauskas