445f7d1f-eece-49f0-a0d4-d7a25d61d866 · PanevÄžio apygardos teismas
Legislator summary
AI generated?Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo CivilinÄ byla Nr. 2A-22-544/2019 teisÄjas Tomas Venckus Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11920-2014-9 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.39.2.6.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 18 d. PanevÄžys PanevÄžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos RamunÄs ÄeknienÄs, kolegijos teisÄjų Eigirdo Äinkos ir Laimanto MisiÅ«no, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovÄs ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianÄios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-18583-912/2017 pagal ieÅ¡kovo A.
Legislator headnote
AI generated445f7d1f-eece-49f0-a0d4-d7a25d61d866 · PanevÄžio apygardos teismas: Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu atsakovÄ ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys buvo patenkintas, ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį visiÅ¡kai atmesti bei priteisti patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Full text
?Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo CivilinÄ byla Nr. 2A-22-544/2019 teisÄjas Tomas Venckus Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11920-2014-9 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.39.2.6.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 18 d. PanevÄžys PanevÄžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos RamunÄs ÄeknienÄs, kolegijos teisÄjų Eigirdo Äinkos ir Laimanto MisiÅ«no, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovÄs ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianÄios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-18583-912/2017 pagal ieÅ¡kovo A.
N. (A. N.) ieÅ¡kinį atsakovei ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianÄiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , tretiesiems asmenims BUAB âR2 grupÄâ, UADBB âNT draudimasâ dÄl draudimo iÅ¡mokos priteisimo ir n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovÄs 23 824,14 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ir 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas.
2. NurodÄ, kad su atsakove 2012 m. rugsÄjo 19 d. sudarÄ Transporto priemonių draudimo sutartį, pagal kuriÄ kasko draudimu atsakovÄ apdraudÄ ieÅ¡kovo automobilį âMercedes Benzâ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodytas automobilis 2013 m. liepos 5 d. buvo pavogtas iÅ¡ gyvenamajam namui priklausanÄios aikÅ¡telÄs, kuriÄ saugojo saugos tarnyba. Apie įvykį ieÅ¡kovas praneÅ¡Ä policijai ir atsakovei. AtsakovÄ 2013 m. liepos 12 d. raÅ¡tu atsisakÄ iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ , pripažindama šį įvykį nedraudžiamuoju, nes vagystÄs metu transporto priemonÄje buvo jos registracijos liudijimas.
IeÅ¡kovo manymu, tai, jog jis automobilyje paliko registracijos dokumentus, nereiÅ¡kia, kad sukurtos palankesnÄs sÄ lygos automobiliui pavogti (nusikaltimui įvykdyti), o atsakovei nebuvo pagrindo atsisakyti mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 3. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2017 m. spalio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pripažino nesÄ Å¾ininga ir negaliojanÄia vartojimo sutarties sÄ lyga atsakovÄs ERGO Insurance SE Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 4.2.1.5 punktÄ .
PriteisÄ ieÅ¡kovui A. N. iÅ¡ atsakovÄs 17 868,11 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos (2014 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinÄjimosi iÅ¡laidas. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetÄ.
4. Teismas nustatÄ, kad bylos Å¡alys 2012 m. rugsÄjo 19 d. sudarÄ transporto priemonÄs draudimo sutartį, pagal kuriÄ kasko draudimu atsakovÄ apdraudÄ ieÅ¡kovo automobilį âMercedes Benzâ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobilis 2013 m. liepos 5 d. pavogtas iÅ¡ gyvenamajam namui priklausanÄios saugomos aikÅ¡telÄs. AtsakovÄ atsisakÄ iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ , nes pagal draudimo taisykles įvykis nedraudžiamasis â vagystÄs metu transporto priemonÄje buvo jos registracijos liudijimas. AtsakovÄs Draudimo taisyklių 4.2.1.5 punkte įtvirtinta, jog transporto priemonių kasko draudimas neatlygina žalos dÄl transporto priemonÄs vagystÄs, jei Å¡ioje transporto priemonÄje buvo palikti Å¡ios transporto priemonÄs dokumentai. Nurodytas taisyklių punktas yra įtvirtintas Draudimo taisyklių IV dalyje, nustatanÄioje nedraudžiamuosius įvykius. Nurodyta sÄ lyga yra viena esminių sutarties sÄ lygų.
5. Teismas nurodÄ, kad bylos Å¡alių sudaryta transporto priemonÄs draudimo sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis, nes atsakovÄ yra verslininkÄ, o ieÅ¡kovas â fizinis asmuo. Pastarasis sutartį sudarÄ asmeniniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 1.39 straipsnio 1 dalis (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d.), CK 6.2281 straipsnio 1 dalis). Aptariamai sutarÄiai taikomi atitinkami sutarÄių aiÅ¡kinimo ir silpnesniosios sutarties Å¡alies apsaugos standartai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) bei nesÄ Å¾iningų sutarÄių sÄ lygų kontrolÄ reglamentuojanÄios normos, kai transporto priemonÄs draudimo sutartyje yra individualiai neaptartų sÄ lygų (CK 6.188 straipsnis (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d.), CK 6.2284 straipsnis).
6. Teismas pažymÄjo, jog ginÄo sÄ lyga (Å¡alių sutarties 4.2.1.5 punktas) individualiai neaptarta, atsakovÄs iÅ¡ anksto ieÅ¡kovui pasiÅ«lyta standartinÄ sutarties sÄ lyga. Su ja ieÅ¡kovas sutiko, sudarÄs draudimo sutartį prisijungimo bÅ«du. Nors pas atsakovÄ yra įgaliojimų keisti draudimo sutarties sÄ lygas sistema ir ieÅ¡kovas turÄjo galimybÄ susipažinti su draudimo taisyklÄmis bei derÄtis dÄl draudimo taisyklių 4.2.1.5 punkto iÅ¡braukimo iÅ¡ nedraudžiamųjų įvykių sÄ raÅ¡o, bet iÅ¡ tikrųjų Å¡ia savo teise jis negalÄjo pasinaudoti. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas grindÄ tuo, kad atsakovÄ nepateikÄ ieÅ¡kovui kelių draudimo apsaugos variantų, nepaaiÅ¡kino draudimo įmokų skirtumo, vieno ar kito varianto ekonominių padarinių â nustatytos draudimo iÅ¡mokos dydžio ar draudiko teisÄs atsisakyti jÄ iÅ¡mokÄti nedraudžiamojo įvykio pagrindu.
7. NustatÄs, kad ieÅ¡kovas neturÄjo galimybÄs pagal tikslius ir suprantamus kriterijus įvertinti dÄl ginÄo sÄ lygos atsirandanÄių ekonominių padarinių, teismas sprendÄ, jog draudimo taisyklių 4.2.1.5 punktas nepatenka į CK 6.2284 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos iÅ¡imties reguliavimo sritį. DÄl to nurodytÄ taisyklių punktÄ toliau teismas vertino sÄ Å¾iningumo požiÅ«riu (CK 6.2284 straipsnis).
8. Teismas vertino, jog Draudimo taisyklių 4.2.1.5 punkte įtvirtintu nedraudžiamuoju įvykiu nustatyta neproporcingai didelÄ ieÅ¡kovo atsakomybÄ už sutarties netinkamÄ Ä¯vykdymÄ , nes dÄl ieÅ¡kovo veiksmo (automobilio dokumentų palikimo automobilyje), neturinÄio įtakos automobilio vagystei, Å¡is asmuo paranda teisÄ Ä¯ visiÅ¡kÄ nuostolių atlyginimÄ , kaip teisÄtÄ lÅ«kestį pagal sudarytÄ turto draudimo sutartį. SprendÄ, kad draudimo taisyklių 4.2.1.5 punktas yra nesÄ Å¾ininga bylos Å¡alių sudarytos draudimo sutarties sÄ lyga (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5, 16 punktai).
9. NustatÄ, kad ieÅ¡kovas savo prievoles pagal draudimo sutartį įvykdÄ: mokÄjo draudimo įmokas, iki vagystÄs ir po jos elgÄsi apdairiai (transporto priemonÄ užrakino, paliko su veikianÄiomis apsaugos sistemomis saugomoje UAB âR2 grupÄâ aikÅ¡telÄje, nepaliko automobilio raktelių, vÄliau juos pateikÄ policijai), iÅ¡kart po vagystÄs praneÅ¡Ä teisÄsaugos institucijoms, atsakovei. DÄl to ieÅ¡kovas įvykdÄ prievoles, susijusias su apdrausto daikto apdairiu saugojimu ir įvykių tyrimu (CK 6.987 straipsnis).
10. Teismas nurodÄ, kad Draudimo sutartyje nustatytas draudimas pagal rinkos vertÄ, o vagystÄs atveju taikoma 10 procentų iÅ¡skaita. Pagal UAB âFinance propertyâ 2014 m. kovo 19 d. transporto priemonÄs vertinimo ataskaitÄ , ieÅ¡kovo automobilio vidutinÄ rinkos vertÄ Lietuvoje buvo 26 471,47 Eur (91 400 Lt). Atsižvelgus į pavogto automobilio vertÄ bei 10 procentų iÅ¡skaitÄ , draudimo iÅ¡moka bÅ«tų 23 824,14 Eur. Ä®vertinÄs bylos aplinkybes, atsižvelgÄs į teismų praktikÄ bei ieÅ¡kovo padaryto pažeidimo pobÅ«dį, teismas darÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui priteistinos draudimo iÅ¡mokos dydis mažintinas 25 procentais ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs priteistina 17 868,11 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu atsakovÄ ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys buvo patenkintas, ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį visiÅ¡kai atmesti bei priteisti patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
12. Nurodo, kad sprendimas yra neteisÄtas, nepagrįstas, priimtas netinkamai taikant materialines teisÄs normas, nesivadovaujant Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika, todÄl yra naikintinas.
13. PrieÅ¡ingai nei sprendÄ teismas, Taisyklių 4.2.1.5. punkto sÄ lyga atitinka skaidrumo reikalavimus ir negali bÅ«ti vertinama nesÄ Å¾iningumo požiÅ«riu. Vidutinis, pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas (prieÅ¡ draudimo sutarties sudarymÄ susipažįstantis su draudimo taisyklÄmis, o ne pasirenkantis draudimo apsaugÄ tik pagal mažiausios kainos kriterijų) galÄjo suvokti 4.2.1.5. punkto sÄ lygoje numatytÄ taisyklÄ ir įvertinti jos taikymo ekonominius padarinius. Byloje nÄra ginÄo, jog Taisyklių 4.2.1.5. punkto sÄ lyga yra gramatiÅ¡kai aiÅ¡ki, taip pat Å¡i sÄ lyga, nustatanti nedraudžiamÄ jį įvykį, nÄra spÄjama ar iÅ¡vestinÄ iÅ¡ kitų Taisyklių sÄ lygų, o yra iÅ¡reiÅ¡kiama tiesiogiai Taisyklių skyriuje âNedraudžiamieji įvykiaiâ vienu sakiniu. Å iuo atveju teismas nepagrįstai konstatavo, kad Taisyklių 4.2.1.5. punkto sÄ lyga nepatenka į CK 6.2284 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos iÅ¡imties reguliavimo sritį.
14. Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovÄs pareigÄ pateikti ieÅ¡kovui keletÄ draudimo apsaugos variantų (su Taisyklių 4.2.1.5. punkto sÄ lyga ir be jos), o Å¡ios pareigos nevykdymÄ nepagrįstai laikÄ aplinkybe, pagrindžianÄia ieÅ¡kovo nesupažindinimÄ su Taisyklių 4.2.1.5. punkto sÄ lyga. Atsižvelgiant į tai, kad visos sÄ lygos, nustatanÄios nedraudžiamuosius ir draudžiamuosius įvykius, yra esminÄs, lemia draudimo paslaugos kainÄ ir yra lygiavertÄs draudimo sutarties sÄ lygos, teismo vertinimas iÅ¡ esmÄs reiÅ¡kia, kad vartotojo supažindinimo su Taisyklių sÄ lygomis pareiga yra laikoma tinkamai įvykdyta tik tuo atveju, jeigu Taisyklių sÄ lygos, nustatanÄios draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius, su vartotoju yra individualiai aptariamos.
TaÄiau toks teismo vertinimas prieÅ¡tarauja Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikai, pagal kuriÄ draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklÄmis (standartinÄs sÄ lygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sÄ lygomis.
15. Teigia, jog bylos faktinÄs aplinkybÄs rodo, kad ieÅ¡kovas nepasinaudojo suteikta protinga galimybe susipažinti su TaisyklÄmis dÄl savo kaltÄs. BÅ«tent draudimo brokerio atstovas pasiÅ«lÄ ieÅ¡kovui susipažinti su TaisyklÄmis draudimo brokerio biuro patalpose arba, ieÅ¡kovui pageidaujant, persiųsti jas elektroniniu paÅ¡tu. IeÅ¡kovas patvirtino, kad draudimo polisÄ gavo, taÄiau Taisyklių neskaitÄ ir su jomis susipažino tik po automobilio vagystÄs.
16. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovas negalÄjo pasinaudoti teise derÄtis dÄl Taisyklių 4.2.1.5. punkto pakeitimo arba panaikinimo. VieÅ¡ojoje teisÄje numatytas teisinis reguliavimas numato kiekvieno asmens teisÄ derÄtis dÄl sutarties sÄ lygų. AtsakovÄs lokaliniame teisÄs akte įgaliojimų sistemoje taip pat yra numatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį ieÅ¡kovas galÄjo derÄtis dÄl Taisyklių 4.2.1.5. punkto sÄ lygos iÅ¡braukimo iÅ¡ nedraudžiamųjų įvykių sÄ raÅ¡o. TaÄiau ieÅ¡kovas neteikÄ nei atsakovei, nei draudimo sutartį pasiraÅ¡iusiam draudimo brokeriui praÅ¡ymo pakeisti arba panaikinti Taisyklių 4.2.1.5. punkto sÄ lygÄ . Nesant tokio praÅ¡ymo, atsakovÄ negalÄjo net svarstyti Å¡ios sÄ lygos pakeitimo arba panaikinimo.
17. Teigia, jog teismas, konstatuodamas draudimo iÅ¡mokos mažinimo, o ne atsisakymo sumokÄti draudimo iÅ¡mokÄ atvejį (nedraudžiamÄ jį įvykį), nepagrįstai modifikavo Taisyklių 4.2.1.5. punkto sÄ lygÄ . Taip pat teismas nepagrįstai nurodÄ, kad Taisyklių 4.2.1.5. punkte įtvirtintu nedraudžiamuoju įvykiu yra nustatyta neproporcingai didelÄ ieÅ¡kovo atsakomybÄ už sutarties netinkamÄ vykdymÄ . Svarbu tai, kad draudiko elgesys nedraudžiamųjų įvykių ir draudimo iÅ¡mokos mažinimo atvejais yra reguliuojamas skirtingų teisÄs normų.
Nedraudžiamieji įvykiai paÅ¡alina draudiko pareigÄ mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ ab initio, o sÄ lygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokÄti draudimo iÅ¡mokos, buvimas įpareigoja draudikÄ vertinti draudÄjo kaltÄ, draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimo sunkumÄ , jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dÄl pažeidimo, dydį. Bylos faktinÄs aplinkybÄs rodo, kad ieÅ¡kovas, savo paraÅ¡u patvirtinÄs susipažinimÄ su TaisyklÄmis, nors faktiÅ¡kai su jomis nesusipažino, atsakovei sukÅ«rÄ iliuzijÄ apie susipažinimÄ su TaisyklÄmis ir jose nurodytų nedraudžiamųjų įvykių privalomumÄ .
Be to, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartÄ pasisakyta, kad draudÄjo paraÅ¡as, patvirtinantis susipažinimÄ su draudimo taisyklÄmis ir jų gavimÄ , yra pakankamas įrodymas konstatuoti, kad draudÄjui buvo suteikta protinga galimybÄ susipažinti su draudimo sutarties sÄ lygomis ir draudÄjas žino TaisyklÄse numatytÄ teisinį reguliavimÄ .
18. Atsiliepimu į atsakovÄs apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas A. N. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.
19. Nurodo, kad teismas ginÄÄ iÅ¡sprendÄ teisingai, sprendimas priimtas atsižvelgiant į Å¡ioje byloje Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartyje Nr. 3K-3-424-701/2016 pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, taip pat kitÄ aktualiÄ kasacinio teismo ir ESTT praktikÄ . Kadangi jis neturÄjo galimybÄs pasirinkti draudimo apsaugos apimties, o Draudimo taisyklių 4.2.1.5. punktas įvertintas kaip nesÄ Å¾iningas, tai sudarÄ pagrindÄ priteisti jam iÅ¡ atsakovÄs draudimo iÅ¡mokos dalį.
20. Teigia, kad neturÄjo galimybÄs susitarti su atsakove, jog Draudimo sutartyje bÅ«tų susitarta dÄl kitų, nei numatyta Taisyklių 4.2.1.5 punkte, sÄ lygų, o konkreÄiai, kad Å¡is punktas bÅ«tų priskirtas prie draudžiamųjų įvykių. Å iuo atveju pagrįstai pripažinta, kad Draudimo sutarties 4.2.1.5 punkto sÄ lyga laikytina nesÄ Å¾ininga. Vertindamas ginÄo faktinÄ situacijÄ , sutinka su teismu, jog Draudimo taisyklių 4.2.1.5 punkte numatyta atsakomybÄ vartotojui už transporto priemonÄs dokumentų joje palikimÄ , kai transporto priemonÄ yra pavogta, yra neproporcingai per didelÄ, iÅ¡ esmÄs pažeidžianti sutarties Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ bei ieÅ¡kovo (vartotojo) teises ir interesus.
21. Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, nustatytu terminu atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikÄ. TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 22. Apeliacinis skundas atmetamas.
23. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 straipsnio 1 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas, remdamasis iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas Å¡ioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
24. Pagal CK 6.987 straipsnio nuostatas draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokÄti kitai Å¡aliai (draudÄjui) arba treÄiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaiÄiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo sutartimi draudimo objektui (draudÄjo ar naudos gavÄjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nÄra absoliuti â draudikas prisiima ne visÄ Ä¯manomÄ , bet ribotÄ draudimo rizikÄ ; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sÄ lygų, pagrindu prisijungimo bÅ«du (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-172/2013).
25. Draudžiamasis įvykis â draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ . Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiÅ¡kinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkreÄiai â draudiko pareigÄ iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ . Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrÄžia draudiko prisiimamos rizikos mastÄ , draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrÄžtį patenkantis įvykis, taÄiau Å¡alys yra susitariusios, kad dÄl konkreÄių aplinkybių ir savitų aiÅ¡kiai draudimo sutartyje nustatytų sÄ lygų Å¡is įvykis nelemia draudiko pareigos iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ .
DÄl skirtingų sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sÄ lygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ . Tokios sÄ lygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sÄ lygų laikymusi. Nedraudžiamieji įvykiai paÅ¡alina draudiko pareigÄ mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ ab initio (iÅ¡ anksto), o sÄ lygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokÄti draudimo iÅ¡mokos, buvimas įpareigoja draudikÄ arba ginÄÄ sprendžiantį teismÄ vertinti draudÄjo kaltÄ, draudimo sutarties pažeidimo sunkumÄ , jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dÄl pažeidimo, dydį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinÄje byloje 3K-3-316/2013).
26. Draudikas privalo užtikrinti sutarties sÄ lygų teisinį apibrÄžtumÄ ir jų suderinamumÄ , draudimo taisyklÄse pateiktos sÄ vokos turi bÅ«ti kiek įmanoma aiÅ¡kiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytÄ draudimo sutartį, jos tampa sudÄtine sutarties dalimi. Siekdamas apsaugoti turtinius interesus žalos atsiradimo atveju, draudÄjas gali susitarti dÄl kitokios, nei nustatyta draudimo taisyklÄse, draudimo apsaugos apimties, Å¡ias sÄ lygas individualizuojant draudimo polise. DÄl to sprendžiant klausimÄ dÄl draudimo iÅ¡mokos mokÄjimo ar nemokÄjimo, turi bÅ«ti įvertinama, dÄl kokių draudimo apsaugos ribų buvo susitarta draudimo sutartimi, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, ar draudimo apsaugos ribos nustatytos standartinÄse, ar individualiai aptartose sutarties sÄ lygose.
Jeigu sutarties sÄ lygos suformuluojamos nepakankamai aiÅ¡kiai, teismas, sprÄsdamas Å¡alių ginÄÄ dÄl sutarties sÄ lygų vykdymo, jas aiÅ¡kina, vadovaudamasis sutarÄių aiÅ¡kinimo taisyklÄmis (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. gegužÄs 21 d nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-279/2014).
27. GinÄo byloje Å¡alių sudaryta Transporto priemonių draudimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas kasko draudimu apdraudÄ savo automobilį, kvalifikuota kaip vartojimo sutartis. Tais atvejais, kai sutartis kvalifikuota kaip vartojimo, teismas turi pareigÄ jos sÄ lygų atitiktį nesÄ Å¾iningumo kriterijams vertinti ex officio (CK 6.188 straipsnis (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d.), CK 6.2284 straipsnio 9 dalis). ApeliantÄ savo atsisakymÄ iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ grindžia Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030, kurios yra Å¡alių sudarytos Sutarties dalis, 4.2.1.5 punkto nuostata, pagal kuriÄ nedraudžiamasis įvykis, be kita ko, yra transporto priemonÄs vagystÄ, jeigu Å¡ioje transporto priemonÄje buvo palikti Å¡ios transporto priemonÄs dokumentai (nagrinÄjamu atveju â transporto priemonÄs registracijos liudijimas).
28. PažymÄtina, kad, esant ginÄui dÄl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmÄ, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, Å¡alių derybas dÄl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisÄs principais.
Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarÄių aiÅ¡kinimo taisykles, turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡siaiÅ¡kinta Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarÄių kylanÄius įsipareigojimus. Sprendžiant klausimÄ , ar sutarties neįvykdÄ kuri nors Å¡alis ir ar ji atsakinga už neįvykdymÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į Å¡alių elgesį prieÅ¡ ir po sutarties sudarymo: derybas dÄl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-703/2013).
29. Pirmosios instancijos teismas ginÄijamame sprendime konstatavo, kad ieÅ¡kovas, sudarydamas su atsakove Transporto priemonių draudimo sutartį, neturÄjo galimybÄs susitarti dÄl kitokios, nei nustatyta Draudimo taisyklÄse, draudimo apsaugos apimties, dÄl ko Draudimo taisyklių 4.2.1.5 punktÄ vertino kaip nepatenkantį į CK 6.2284 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos iÅ¡imties reguliavimo sritį, todÄl nurodÄ, jog jį vertina sÄ Å¾iningumo aspektu. ApeliantÄs teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo Draudimo taisyklių 4.2.1.5 punkto sÄ lygÄ kaip neatitinkanÄiÄ skaidrumo reikalavimo.
TaÄiau teisÄjų kolegija atkreipia apeliantÄs dÄmesys, jog Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas Å¡ioje byloje priimtoje nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-424-701/2016, atsižvelgdamas į ESTT praktikÄ , konstatavo, kad sutarties nuostata yra aiÅ¡ki ir suprantama, kai ji ne tik suprantama gramatiÅ¡kai, bet kartu vartotojui sudaroma galimybÄ remiantis tiksliais ir suprantamais kriterijais įvertinti jam dÄl tokios sÄ lygos atsirandanÄius ekonominius padarinius.
30. PažymÄtina, kad įstatyme nedraudžiama draudimo sutartyje nustatyti iÅ¡imÄių, kada draudikas turi teisÄ atsisakyti iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ arba jÄ sumažinti, taÄiau Å¡i teisÄ neturi paneigti draudimo esmÄs ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, kad nebÅ«tų sudarytos sÄ lygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ , paneigiant draudimo sutarties esmÄ. Siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo, vartotojui ypaÄ svarbu prieÅ¡ sudarant sutartį bÅ«ti informuotam apie sutarties sÄ lygas ir jos sudarymo pasekmes.
BÅ«tent remdamasis Å¡ia informacija jis nusprendžia, ar nori bÅ«ti saistomas sÄ lygų, iÅ¡ anksto suformuluotų profesionalaus prekybininko ar tiekÄjo. Pareiga įrodyti, kad informavimo pareiga buvo įvykdyta, tenka draudikui. Taigi bÅ«tent draudikas turi įrodyti, kad tinkamai įvykdÄ jam tenkanÄias ikisutartines pareigas, t. y. kad konkreti sutarties (Draudimo taisyklių) sÄ lyga buvo ne tik gramatiÅ¡kai aiÅ¡ki, bet ir kad vartotojas turÄjo galimybÄ priimti sprendimÄ dÄl sutarties sudarymo suprasdamas jam potencialiai reikÅ¡mingus draudimo sutartyje įtvirtintos garantijos apribojimo ekonominius padarinius.
31. Kaip pažymÄjo Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas Å¡ioje byloje, jei teismas, remdamasis vien tipine sÄ lyga (kuria vartotojas patvirtina, kad prieÅ¡ sudarant sutartį su draudimo taisyklÄmis buvo supažindintas ir jų kopijÄ gavo) pripažintų, kad draudÄjas (vartotojas) patvirtino, jog draudikas tinkamai įvykdÄ visas jam tenkanÄias ikisutartines informavimo pareigas, vartotojui bÅ«tų perkelta tokių pareigų įvykdymo įrodinÄjimo pareiga ir bÅ«tų pakenkta vartotojų apsaugos tikslui. Nurodyta tipine sÄ lyga draudÄjas patvirtina supažindinimo ir draudimo taisyklių kopijos gavimo faktų įvykimÄ , o ne visiÅ¡kÄ ir tinkamÄ draudikui tenkanÄios informavimo pareigos įvykdymÄ . Be to, Å¡i sÄ lyga negali suteikti galimybÄs draudikui iÅ¡vengti savo pareigų vykdymo, atitinkamai vartotojui neturi bÅ«ti apsunkinta ar net užkirsta galimybÄ Ä¯gyvendinti teisÄ ginÄyti aplinkybÄ, jog draudikas jam tenkanÄias informavimo pareigas vykdÄ tinkamai.
32. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje iÅ¡dÄstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomi teismui, iÅ¡ naujo nagrinÄjanÄiam bylÄ . Pirmosios ar apeliacinÄs instancijos teismas, pakartotinai nagrinÄjantys bylÄ , negali nepaisyti Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų konkreÄioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnÄs instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. gegužÄs 25 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-7-145-421/2018). Taigi, nagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisÄtai nevertino ginÄo Draudimo taisyklių sÄ lygos tik gramatiniu požiÅ«riu, o, remdamasis Å¡ioje byloje jau pateiktu kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, sprendÄ, ar ieÅ¡kovas turÄjo galimybÄ pasirinkti draudimo apsaugos apimtį.
33. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantÄ, teismas pagrįstai vertino aplinkybÄ, ar atsakovÄ buvo pateikusi ieÅ¡kovui keletÄ draudimo apsaugos variantų (su Draudimo taisyklių 4.2.1.5 punkto sÄ lyga ar be jos), t. y. ar ieÅ¡kovas turÄjo galimybÄ pasirinkti draudimo apsaugos apimtį, ir, atsižvelgdamas į tai, vertino, ar Å¡i sÄ lyga patenka į CK 6.2284 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos iÅ¡imties reguliavimo sritį. Kasacinis teismas Å¡ioje byloje priimtoje nutartyje nurodÄ, kad nagrinÄjamoje byloje teismai nesiaiÅ¡kino, ar draudÄjas turÄjo galimybÄ susitarti dÄl kitokios, nei nustatyta draudimo taisyklÄse, draudimo apsaugos apimties, pavyzdžiui, draudikui pateikiant kelis standartinių sutarties sÄ lygų variantus, kuriuose, atsižvelgiant į nustatytas į draudimo apsaugos ribas, bÅ«tų atitinkamai modifikuotas vartotojo mokamos įmokos dydis, arba ar draudÄjas turÄjo galimybÄ Å¡ias sÄ lygas individualizuoti, apskaiÄiuojant kitokį mokamos įmokos dydį.
Tokiai galimybei esant, vartotojui turÄjo bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kintas ryÅ¡ys tarp suteikiamos apsaugos apimties ir mokamos įmokos dydžio.
34. Å iuo aspektu pirmosios instancijos teismas pasisakÄ, jog draudimo brokerio atstovai paaiÅ¡kino, kad informavo ieÅ¡kovÄ , jog su atsakovÄs draudimo taisyklÄmis jis gali susipažinti draudimo brokerio biuro patalpose ir, jeigu ieÅ¡kovas pageidauja, taisyklÄs gali bÅ«ti persiųstos elektroniniu paÅ¡tu; ieÅ¡kovas nurodÄ, kad tik pasiraÅ¡Ä, jog gavo draudimo taisykles ir su jomis susipažino, taÄiau, gavÄs draudimo polisÄ , neskaitÄ draudimo taisyklių, o jas perskaitÄ tik tada, kai vagys pavogÄ automobilį; teismo posÄdyje paaiÅ¡kinimus teikÄ atsakovÄs darbuotojai nurodÄ, kad draudimo taisyklių 4.2.1.5 punktÄ Ä¯manoma pakeisti, bet tam reikia gauti kliento (draudÄjo) arba draudimo brokerio praÅ¡ymÄ ; ieÅ¡kovas atsakovei tokio praÅ¡ymo nepateikÄ; byloje reikÅ¡minga tai, kad atsakovÄ nepateikÄ draudimo brokeriui, o pastarasis savo ruožtu nepateikÄ ieÅ¡kovui kelių atsakovÄs siÅ«lomos draudimo apsaugos variantų ir mokÄtinų draudimo įmokų dydžių, kai nuo vagystÄs draudžiama esant draudimo taisyklių 4.2.1.5 punktui ir be Å¡ios sÄ lygos; teismo posÄdžio metu atsakovÄs atstovai negalÄjo nurodyti konkreÄių skirtumų ir draudimo įmokų dydžių, kai draudimo sutartis sudaroma esant ginÄo sÄ lygai ir be jos; atsakovÄs darbuotojai paaiÅ¡kino, kad atsakovÄs veikloje nebuvo atvejų, kad bÅ«tų individualizuota draudimo taisyklių 4.2.1.5 punkte nustatyta sutarties sÄ lyga arba sudaryta konkreti draudimo sutartis be Å¡ios sÄ lygos; atsakovÄs darbuotojai paaiÅ¡kino, jog nei ieÅ¡kovas, nei draudimo tarpininkas nesikreipÄ Ä¯ juos dÄl draudimo taisyklių 4.2.1.5 punkto iÅ¡braukimo iÅ¡ nedraudžiamųjų įvykių sÄ raÅ¡o, dÄl to atsakovÄ, prieÅ¡ sudarydama draudimo sutartį su ieÅ¡kovu, nesvarstÄ draudimo taisyklių 4.2.1.5 punkto individualizavimo klausimo.
Kadangi atsakovÄ nepateikÄ ieÅ¡kovui kelių draudimo apsaugos variantų, nepaaiÅ¡kino draudimo įmokų skirtumo, ekonominių vieno ar kito varianto padarinių â nustatytos draudimo iÅ¡mokos dydžio ar draudiko teisÄs atsisakyti jÄ iÅ¡mokÄti nedraudžiamojo įvykio pagrindu, tai ieÅ¡kovas, nežinodamas, kad turi teisÄ derÄtis dÄl draudimo taisyklių 4.2.1.5 punkto, bÅ«damas vartotoju, neturÄjo galimybÄs susitarti su atsakove dÄl kitokios, negu nustatyta draudimo taisyklÄse, draudimo apsaugos apimties.
35. Ä®vertinus kasacinio teismo nurodymus bei pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtas aplinkybes ir padarytas iÅ¡vadas, kritiÅ¡kai vertinamas apeliantÄs argumentas apie tai, kad ji neturÄjo pareigos individualizuoti nedraudžiamųjų įvykių, kurie yra bendri ir taikomi visiems draudÄjams, sudarantiems transporto priemonių draudimo sutartis be derybų akceptuojant atsakovÄs pasiÅ«lymus, o ieÅ¡kovas pats už tai atsakingas, nes nesusipažino ir neperskaitÄ Draudimo taisyklių ginÄo sÄ lygos. Kartu pažymÄtina, kad Draudimo sutartis sudaryta pagal atsakovÄs patvirtintÄ standartinÄ draudimo liudijimo formÄ (Draudimo taisyklių 2.1. punktas), kas neabejotinai apriboja draudÄjo galimybÄ ne tik keisti draudimo taisyklių, bet ir standartinÄs draudimo sutarties sÄ lygas.
Be to, Draudimo taisykles parengÄ pati atsakovÄ, jos patvirtintos atsakovÄs generalinio direktoriaus 2011 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 149. TeisÄjų kolegijos nuomone, esant tokiam Draudimo taisyklių pateikimui, kai aiÅ¡kiai nurodyta, kad jos yra jau patvirtintos ir pasiraÅ¡ytos draudimo įmonÄs vadovų, nelogiÅ¡ka, kad vartotojas be draudimo bendrovÄs aiÅ¡kiai nurodytos galimybÄs turÄjo suprasti, jog dar gali dÄl taisyklių turinio derÄtis ar kad tos taisyklÄs gali bÅ«ti keiÄiamos paprasto vartotojo, siekianÄio apsidrausti vienÄ automobilį, praÅ¡ymu.
Be to, kaip minÄta, nors įmonÄje iÅ¡ esmÄs egzistuoja Draudimo taisyklių keitimo sistema, taÄiau matyti, kad nÄra mechanizmo ir derybų tvarkos, kaip tokia sistema yra įgyvendinama, kai draudimo sutartys yra sudaromos per draudimo brokerius. Tokiu bÅ«du, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas realiai neturÄjo galimybÄs tartis su atsakove dÄl draudimo apsaugos apimties keitimo.
36. AtsakovÄ skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai modifikavo Draudimo taisyklių 4.2.1.5 punkto sÄ lygÄ , kadangi ieÅ¡kovas savo paraÅ¡u patvirtino, kad su Å¡ia sÄ lyga sutinka. Å ioje byloje kasacinis teismas nurodÄ, kad, nesant galimybÄs draudÄjui (vartotojui) pasirinkti draudimo apsaugos apimties ir remiantis tiksliais ir suprantamais kriterijais įvertinti dÄl ginÄo sÄ lygos atsirandanÄius ekonominius padarinius, Draudimo taisyklių 4.2.1.5 punktas vertintinas kaip nepatenkantis į CK 6.2284 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos iÅ¡imties reguliavimo sritį, taigi, teismui tenka pareiga jį vertinti sÄ Å¾iningumo požiÅ«riu (CK 6.2284 straipsnis).
TeisÄjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog teismas pagrįstai 4.2.1.5 punkto sÄ lygÄ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikoma įvykis, kai patiriama žala dÄl transporto priemonÄs vagystÄs, jei Å¡ioje transporto priemonÄje buvo paliktas Å¡ios transporto priemonÄs registracijos liudijimas, vertino kaip nesÄ Å¾iningÄ , o joje numatytÄ draudimo taisyklių pažeidimÄ laikÄ kaip pagrindÄ ne atsisakyti mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ , o sumažinti jos dydį.
37. TeisÄjų kolegijos nuomone, nagrinÄjamu atveju svarbu tai, kad ieÅ¡kovas sutartį vykdÄ tinkamai, elgÄsi apdairiai ir atidžiai: mokÄjo draudimo įmokas, automobilį paliko užrakintÄ , veikiant apsaugos sistemai saugomoje aikÅ¡telÄje, kuri buvo stebima vaizdo kameromis, neilgam laikui, apie vagystÄ iÅ¡kart informavo policijÄ ir atsakovÄ, automobilis buvo pavogtas įsibrovus į privaÄiÄ teritorijÄ . Byloje objektyviais ir patikimais įrodymais nenustatyta, kad registracijos liudijimo palikimas automobilyje bÅ«tų turÄjÄs įtakos draudiminio įvykio (vagystÄs) kilimui, kad pats ieÅ¡kovas (draudÄjas) bÅ«tų prisidÄjÄs prie automobilio vagystÄs ar kad jo veiksmuose bÅ«tų užfiksuota kokios nors kitos nusikalstamos veikos, susijusios su automobilio vagyste, požymių.
Be to, kaip jau aptarta, Draudimo taisyklių 4.2.1.5 punkto sÄ lyga nebuvo individualiai aptarta, ieÅ¡kovui nebuvo sudaryta galimybÄ remiantis tiksliais ir aiÅ¡kiais kriterijais įvertinti jam dÄl 4.2.1.5 punkto sÄ lygos atsirandanÄius draudimo apsaugos apimties apribojimus bei dÄl to galinÄius atsirasti ekonominius padarinius. IeÅ¡kovas negalÄjo daryti įtakos draudimo taisyklių parengimui, o draudimo taisyklÄse numatytos sÄ lygos buvo nustatytos iÅ¡ anksto atsakovÄs parengtose standartinÄse Transporto priemonių draudimo taisyklÄse.
38. NÄra pagrindo sutikti su apeliantÄs apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamasis pirmosios instancijos teismo sprendimas prieÅ¡tarauja kasacinio teismo praktikai. PrieÅ¡ingai, nagrinÄjamu atveju aktualu tai, kad pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ pagal faktines bylos aplinkybes panaÅ¡iose bylose, automobilio registracijos dokumentų palikimas jame savaime nereiÅ¡kia, jog taip valdytojas sudaro palankesnes sÄ lygas kitam asmeniui įvykdyti nusikaltimÄ (vagystÄ) ir kad automobilis bus pavogtas. DÄl to automobilio registracijos dokumentų palikimas automobilyje vertinamas kaip nepakankamai atsargus savininko elgesys, taÄiau tokio pobÅ«džio draudimo taisyklių pažeidimas nÄra pagrindas atsisakyti mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ , bet kaip pagrindas sumažinti jos dydį.
Tuo atveju, jeigu transporto priemonÄs valdytojas susitaria su vagystÄ siekianÄiu įvykdyti asmeniu, kad jis paliks automobilyje jo registracijos dokumentus, tai toks transporto priemonÄs valdytojo elgesys gali bÅ«ti atitinkamai įvertintas kaip vagystÄs organizavimas, kurstymas ar padÄjimas pavogti, ir bÅ«tų pagrindas svarstyti, jog nÄra draudžiamojo įvykio. Jeigu tokių transporto priemonÄs valdytojo veiksmų nenustatyta, tai automobilio registracijos dokumentų jame palikimas nelemia draudžiamojo įvykio (vagystÄs), bet gali sudaryti palankesnes sÄ lygas tolimesniems vagystÄ padariusio asmens veiksmams (automobilio paslÄpimui, realizavimui ir kt.).
Taigi, nÄra pagrindo iÅ¡vadai, kad automobilio registracijos dokumentų palikimas jame savaime reiÅ¡kia, jog Å¡is bus pavogtas (pavyzdžiui, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-180/2012 ir kt.).
39. Nors ginÄo atveju automobilis buvo pavogtas su jame paliktais transporto priemonÄs registracijos dokumentais, taÄiau, kaip jau minÄta, transporto priemonÄs valdytojo (ieÅ¡kovo) veiksmai, kuriais galÄjo bÅ«ti prisidÄta prie įvykio ar kuriais padidintos vagyste sukeltos pasekmÄs, nenustatyti. TodÄl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minÄta kasacinio teismo praktika, pagrįstai konstatavo, kad Draudimo taisyklių 4.2.1.5 punkte įtvirtintu nedraudžiamuoju įvykiu nustatyta neproporcingai didelÄ ieÅ¡kovo atsakomybÄ už sutarties netinkamÄ Ä¯vykdymÄ , nes dÄl ieÅ¡kovo veiksmo (automobilio dokumentų palikimo automobilyje), neturinÄio įtakos automobilio vagystei, Å¡is asmuo paranda teisÄ Ä¯ visiÅ¡kÄ nuostolių atlyginimÄ , kaip teisÄtÄ lÅ«kestį pagal sudarytÄ turto draudimo sutartį.
40. Vertinant Draudimo sutarties sÄ lygÄ sÄ Å¾iningumo aspektu, taip pat pastebÄtina, kad pati atsakovÄ savo veiksmais iÅ¡ esmÄs pripažino, jog Draudimo taisyklių 4.2.1.5 punkto sÄ lyga, visiÅ¡kai eliminuojanti teisÄ Ä¯ draudimo iÅ¡mokos atlyginimÄ , yra nesÄ Å¾ininga, kadangi Draudimo taisyklÄs, galiojusios Å¡alių sudarytos draudimo sutarties sudarymo metu, vÄliau buvo pakeistos (tai matyti iÅ¡ atsakovÄs vieÅ¡ai skelbiamų Draudimo taisyklių), numatant, jog ginÄijama 4.2.1.5 punkto sÄ lyga yra sÄ lyga, sudaranti pagrindÄ sumažinti iÅ¡mokamos draudimo iÅ¡mokos dydį.
41. Remdamasi iÅ¡dÄstytais argumentais, teisÄjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatÄ ir įvertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, pagal įrodinÄjimo procesÄ reglamentuojanÄias teisÄs normas įvertino įrodymus, teisingai paskirstÄ Ä¯rodinÄjimo pareigas, tinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ materialinÄs teisÄs normas, atsižvelgÄ Ä¯ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus. TodÄl padarÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ginÄo atveju CK 6.2284 straipsnio 7 dalyje numatyta iÅ¡imtis dÄl vartojimo sutarÄių sÄ lygų, kurios nevertinamos nesÄ Å¾iningumo požiÅ«riu, netaikytina, o Draudimo taisyklių 4.2.1.5 punkte nurodyta sÄ lyga laikytina nesÄ Å¾ininga, dÄl ko nÄra pagrindo ieÅ¡kovui nemokÄti draudimo iÅ¡mokos, o yra pagrindas sumažinti draudimo iÅ¡mokos dydį.
Kadangi skundžiamas teismo sprendimas teisÄtas ir pagrįstas, jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisÄjų kolegija: RamunÄ ÄeknienÄ Eigirdas Äinka Laimantas MisiÅ«nas