Legislator Case Law & Legislation
445f7d1f-eece-49f0-a0d4-d7a25d61d866 AI generated

445f7d1f-eece-49f0-a0d4-d7a25d61d866 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 445f7d1f-eece-49f0-a0d4-d7a25d61d866
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-22-544/2019 teisėjas Tomas Venckus Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11920-2014-9 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.39.2.6.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 18 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Laimanto MisiÅ«no, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18583-912/2017 pagal ieÅ¡kovo A.

Legislator headnote

AI generated

445f7d1f-eece-49f0-a0d4-d7a25d61d866 · Panevėžio apygardos teismas: Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu atsakovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys buvo patenkintas, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį visiÅ¡kai atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-22-544/2019 teisėjas Tomas Venckus Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11920-2014-9 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.39.2.6.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 18 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Laimanto MisiÅ«no, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18583-912/2017 pagal ieÅ¡kovo A.

N. (A. N.) ieÅ¡kinį atsakovei ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , tretiesiems asmenims BUAB „R2 grupė“, UADBB „NT draudimas“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 23 824,14 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ir 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas.

2. Nurodė, kad su atsakove 2012 m. rugsėjo 19 d. sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį, pagal kuriÄ kasko draudimu atsakovė apdraudė ieÅ¡kovo automobilį „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodytas automobilis 2013 m. liepos 5 d. buvo pavogtas iÅ¡ gyvenamajam namui priklausančios aikÅ¡telės, kuriÄ saugojo saugos tarnyba. Apie įvykį ieÅ¡kovas pranešė policijai ir atsakovei. Atsakovė 2013 m. liepos 12 d. raÅ¡tu atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , pripažindama šį įvykį nedraudžiamuoju, nes vagystės metu transporto priemonėje buvo jos registracijos liudijimas.

IeÅ¡kovo manymu, tai, jog jis automobilyje paliko registracijos dokumentus, nereiÅ¡kia, kad sukurtos palankesnės sÄ lygos automobiliui pavogti (nusikaltimui įvykdyti), o atsakovei nebuvo pagrindo atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pripažino nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia vartojimo sutarties sÄ lyga atsakovės ERGO Insurance SE Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 4.2.1.5 punktÄ .

Priteisė ieÅ¡kovui A. N. iÅ¡ atsakovės 17 868,11 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad bylos Å¡alys 2012 m. rugsėjo 19 d. sudarė transporto priemonės draudimo sutartį, pagal kuriÄ kasko draudimu atsakovė apdraudė ieÅ¡kovo automobilį „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobilis 2013 m. liepos 5 d. pavogtas iÅ¡ gyvenamajam namui priklausančios saugomos aikÅ¡telės. Atsakovė atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nes pagal draudimo taisykles įvykis nedraudžiamasis – vagystės metu transporto priemonėje buvo jos registracijos liudijimas. Atsakovės Draudimo taisyklių 4.2.1.5 punkte įtvirtinta, jog transporto priemonių kasko draudimas neatlygina žalos dėl transporto priemonės vagystės, jei Å¡ioje transporto priemonėje buvo palikti Å¡ios transporto priemonės dokumentai. Nurodytas taisyklių punktas yra įtvirtintas Draudimo taisyklių IV dalyje, nustatančioje nedraudžiamuosius įvykius. Nurodyta sÄ lyga yra viena esminių sutarties sÄ lygų.

5. Teismas nurodė, kad bylos Å¡alių sudaryta transporto priemonės draudimo sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis, nes atsakovė yra verslininkė, o ieÅ¡kovas – fizinis asmuo. Pastarasis sutartį sudarė asmeniniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.39 straipsnio 1 dalis (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d.), CK 6.2281 straipsnio 1 dalis). Aptariamai sutarčiai taikomi atitinkami sutarčių aiÅ¡kinimo ir silpnesniosios sutarties Å¡alies apsaugos standartai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) bei nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų kontrolę reglamentuojančios normos, kai transporto priemonės draudimo sutartyje yra individualiai neaptartų sÄ lygų (CK 6.188 straipsnis (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d.), CK 6.2284 straipsnis).

6. Teismas pažymėjo, jog ginčo sÄ lyga (Å¡alių sutarties 4.2.1.5 punktas) individualiai neaptarta, atsakovės iÅ¡ anksto ieÅ¡kovui pasiÅ«lyta standartinė sutarties sÄ lyga. Su ja ieÅ¡kovas sutiko, sudaręs draudimo sutartį prisijungimo bÅ«du. Nors pas atsakovę yra įgaliojimų keisti draudimo sutarties sÄ lygas sistema ir ieÅ¡kovas turėjo galimybę susipažinti su draudimo taisyklėmis bei derėtis dėl draudimo taisyklių 4.2.1.5 punkto iÅ¡braukimo iÅ¡ nedraudžiamųjų įvykių sÄ raÅ¡o, bet iÅ¡ tikrųjų Å¡ia savo teise jis negalėjo pasinaudoti. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė tuo, kad atsakovė nepateikė ieÅ¡kovui kelių draudimo apsaugos variantų, nepaaiÅ¡kino draudimo įmokų skirtumo, vieno ar kito varianto ekonominių padarinių – nustatytos draudimo iÅ¡mokos dydžio ar draudiko teisės atsisakyti jÄ iÅ¡mokėti nedraudžiamojo įvykio pagrindu.

7. Nustatęs, kad ieÅ¡kovas neturėjo galimybės pagal tikslius ir suprantamus kriterijus įvertinti dėl ginčo sÄ lygos atsirandančių ekonominių padarinių, teismas sprendė, jog draudimo taisyklių 4.2.1.5 punktas nepatenka į CK 6.2284 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos iÅ¡imties reguliavimo sritį. Dėl to nurodytÄ taisyklių punktÄ toliau teismas vertino sÄ Å¾iningumo požiÅ«riu (CK 6.2284 straipsnis).

8. Teismas vertino, jog Draudimo taisyklių 4.2.1.5 punkte įtvirtintu nedraudžiamuoju įvykiu nustatyta neproporcingai didelė ieÅ¡kovo atsakomybė už sutarties netinkamÄ Ä¯vykdymÄ , nes dėl ieÅ¡kovo veiksmo (automobilio dokumentų palikimo automobilyje), neturinčio įtakos automobilio vagystei, Å¡is asmuo paranda teisę į visiÅ¡kÄ nuostolių atlyginimÄ , kaip teisėtÄ lÅ«kestį pagal sudarytÄ turto draudimo sutartį. Sprendė, kad draudimo taisyklių 4.2.1.5 punktas yra nesÄ Å¾ininga bylos Å¡alių sudarytos draudimo sutarties sÄ lyga (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5, 16 punktai).

9. Nustatė, kad ieškovas savo prievoles pagal draudimo sutartį įvykdė: mokėjo draudimo įmokas, iki vagystės ir po jos elgėsi apdairiai (transporto priemonę užrakino, paliko su veikiančiomis apsaugos sistemomis saugomoje UAB „R2 grupė“ aikštelėje, nepaliko automobilio raktelių, vėliau juos pateikė policijai), iškart po vagystės pranešė teisėsaugos institucijoms, atsakovei. Dėl to ieškovas įvykdė prievoles, susijusias su apdrausto daikto apdairiu saugojimu ir įvykių tyrimu (CK 6.987 straipsnis).

10. Teismas nurodė, kad Draudimo sutartyje nustatytas draudimas pagal rinkos vertę, o vagystės atveju taikoma 10 procentų iÅ¡skaita. Pagal UAB „Finance property“ 2014 m. kovo 19 d. transporto priemonės vertinimo ataskaitÄ , ieÅ¡kovo automobilio vidutinė rinkos vertė Lietuvoje buvo 26 471,47 Eur (91 400 Lt). Atsižvelgus į pavogto automobilio vertę bei 10 procentų iÅ¡skaitÄ , draudimo iÅ¡moka bÅ«tų 23 824,14 Eur. Ä®vertinęs bylos aplinkybes, atsižvelgęs į teismų praktikÄ bei ieÅ¡kovo padaryto pažeidimo pobÅ«dį, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui priteistinos draudimo iÅ¡mokos dydis mažintinas 25 procentais ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 17 868,11 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu atsakovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys buvo patenkintas, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį visiÅ¡kai atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

12. Nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas netinkamai taikant materialines teisės normas, nesivadovaujant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, todėl yra naikintinas.

13. PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, Taisyklių 4.2.1.5. punkto sÄ lyga atitinka skaidrumo reikalavimus ir negali bÅ«ti vertinama nesÄ Å¾iningumo požiÅ«riu. Vidutinis, pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas (prieÅ¡ draudimo sutarties sudarymÄ susipažįstantis su draudimo taisyklėmis, o ne pasirenkantis draudimo apsaugÄ tik pagal mažiausios kainos kriterijų) galėjo suvokti 4.2.1.5. punkto sÄ lygoje numatytÄ taisyklę ir įvertinti jos taikymo ekonominius padarinius. Byloje nėra ginčo, jog Taisyklių 4.2.1.5. punkto sÄ lyga yra gramatiÅ¡kai aiÅ¡ki, taip pat Å¡i sÄ lyga, nustatanti nedraudžiamÄ jį įvykį, nėra spėjama ar iÅ¡vestinė iÅ¡ kitų Taisyklių sÄ lygų, o yra iÅ¡reiÅ¡kiama tiesiogiai Taisyklių skyriuje „Nedraudžiamieji įvykiai“ vienu sakiniu. Å iuo atveju teismas nepagrįstai konstatavo, kad Taisyklių 4.2.1.5. punkto sÄ lyga nepatenka į CK 6.2284 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos iÅ¡imties reguliavimo sritį.

14. Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės pareigÄ pateikti ieÅ¡kovui keletÄ draudimo apsaugos variantų (su Taisyklių 4.2.1.5. punkto sÄ lyga ir be jos), o Å¡ios pareigos nevykdymÄ nepagrįstai laikė aplinkybe, pagrindžiančia ieÅ¡kovo nesupažindinimÄ su Taisyklių 4.2.1.5. punkto sÄ lyga. Atsižvelgiant į tai, kad visos sÄ lygos, nustatančios nedraudžiamuosius ir draudžiamuosius įvykius, yra esminės, lemia draudimo paslaugos kainÄ ir yra lygiavertės draudimo sutarties sÄ lygos, teismo vertinimas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad vartotojo supažindinimo su Taisyklių sÄ lygomis pareiga yra laikoma tinkamai įvykdyta tik tuo atveju, jeigu Taisyklių sÄ lygos, nustatančios draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius, su vartotoju yra individualiai aptariamos.

Tačiau toks teismo vertinimas prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, pagal kuriÄ draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sÄ lygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sÄ lygomis.

15. Teigia, jog bylos faktinės aplinkybės rodo, kad ieÅ¡kovas nepasinaudojo suteikta protinga galimybe susipažinti su Taisyklėmis dėl savo kaltės. BÅ«tent draudimo brokerio atstovas pasiÅ«lė ieÅ¡kovui susipažinti su Taisyklėmis draudimo brokerio biuro patalpose arba, ieÅ¡kovui pageidaujant, persiųsti jas elektroniniu paÅ¡tu. IeÅ¡kovas patvirtino, kad draudimo polisÄ gavo, tačiau Taisyklių neskaitė ir su jomis susipažino tik po automobilio vagystės.

16. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovas negalėjo pasinaudoti teise derėtis dėl Taisyklių 4.2.1.5. punkto pakeitimo arba panaikinimo. VieÅ¡ojoje teisėje numatytas teisinis reguliavimas numato kiekvieno asmens teisę derėtis dėl sutarties sÄ lygų. Atsakovės lokaliniame teisės akte įgaliojimų sistemoje taip pat yra numatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį ieÅ¡kovas galėjo derėtis dėl Taisyklių 4.2.1.5. punkto sÄ lygos iÅ¡braukimo iÅ¡ nedraudžiamųjų įvykių sÄ raÅ¡o. Tačiau ieÅ¡kovas neteikė nei atsakovei, nei draudimo sutartį pasiraÅ¡iusiam draudimo brokeriui praÅ¡ymo pakeisti arba panaikinti Taisyklių 4.2.1.5. punkto sÄ lygÄ . Nesant tokio praÅ¡ymo, atsakovė negalėjo net svarstyti Å¡ios sÄ lygos pakeitimo arba panaikinimo.

17. Teigia, jog teismas, konstatuodamas draudimo iÅ¡mokos mažinimo, o ne atsisakymo sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ atvejį (nedraudžiamÄ jį įvykį), nepagrįstai modifikavo Taisyklių 4.2.1.5. punkto sÄ lygÄ . Taip pat teismas nepagrįstai nurodė, kad Taisyklių 4.2.1.5. punkte įtvirtintu nedraudžiamuoju įvykiu yra nustatyta neproporcingai didelė ieÅ¡kovo atsakomybė už sutarties netinkamÄ vykdymÄ . Svarbu tai, kad draudiko elgesys nedraudžiamųjų įvykių ir draudimo iÅ¡mokos mažinimo atvejais yra reguliuojamas skirtingų teisės normų.

Nedraudžiamieji įvykiai paÅ¡alina draudiko pareigÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ab initio, o sÄ lygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo iÅ¡mokos, buvimas įpareigoja draudikÄ vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimo sunkumÄ , jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Bylos faktinės aplinkybės rodo, kad ieÅ¡kovas, savo paraÅ¡u patvirtinęs susipažinimÄ su Taisyklėmis, nors faktiÅ¡kai su jomis nesusipažino, atsakovei sukÅ«rė iliuzijÄ apie susipažinimÄ su Taisyklėmis ir jose nurodytų nedraudžiamųjų įvykių privalomumÄ .

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartÄ pasisakyta, kad draudėjo paraÅ¡as, patvirtinantis susipažinimÄ su draudimo taisyklėmis ir jų gavimÄ , yra pakankamas įrodymas konstatuoti, kad draudėjui buvo suteikta protinga galimybė susipažinti su draudimo sutarties sÄ lygomis ir draudėjas žino Taisyklėse numatytÄ teisinį reguliavimÄ .

18. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas A. N. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

19. Nurodo, kad teismas ginÄÄ iÅ¡sprendė teisingai, sprendimas priimtas atsižvelgiant į Å¡ioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartyje Nr. 3K-3-424-701/2016 pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, taip pat kitÄ aktualiÄ kasacinio teismo ir ESTT praktikÄ . Kadangi jis neturėjo galimybės pasirinkti draudimo apsaugos apimties, o Draudimo taisyklių 4.2.1.5. punktas įvertintas kaip nesÄ Å¾iningas, tai sudarė pagrindÄ priteisti jam iÅ¡ atsakovės draudimo iÅ¡mokos dalį.

20. Teigia, kad neturėjo galimybės susitarti su atsakove, jog Draudimo sutartyje bÅ«tų susitarta dėl kitų, nei numatyta Taisyklių 4.2.1.5 punkte, sÄ lygų, o konkrečiai, kad Å¡is punktas bÅ«tų priskirtas prie draudžiamųjų įvykių. Å iuo atveju pagrįstai pripažinta, kad Draudimo sutarties 4.2.1.5 punkto sÄ lyga laikytina nesÄ Å¾ininga. Vertindamas ginčo faktinę situacijÄ , sutinka su teismu, jog Draudimo taisyklių 4.2.1.5 punkte numatyta atsakomybė vartotojui už transporto priemonės dokumentų joje palikimÄ , kai transporto priemonė yra pavogta, yra neproporcingai per didelė, iÅ¡ esmės pažeidžianti sutarties Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ bei ieÅ¡kovo (vartotojo) teises ir interesus.

21. Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, nustatytu terminu atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 22. Apeliacinis skundas atmetamas.

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas Å¡ioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

24. Pagal CK 6.987 straipsnio nuostatas draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visÄ Ä¯manomÄ , bet ribotÄ draudimo rizikÄ ; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sÄ lygų, pagrindu prisijungimo bÅ«du (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2013).

25. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiÅ¡kinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastÄ , draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau Å¡alys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiÅ¡kiai draudimo sutartyje nustatytų sÄ lygų Å¡is įvykis nelemia draudiko pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Dėl skirtingų sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sÄ lygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Tokios sÄ lygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sÄ lygų laikymusi. Nedraudžiamieji įvykiai paÅ¡alina draudiko pareigÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ab initio (iÅ¡ anksto), o sÄ lygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo iÅ¡mokos, buvimas įpareigoja draudikÄ arba ginÄÄ sprendžiantį teismÄ vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumÄ , jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-316/2013).

26. Draudikas privalo užtikrinti sutarties sÄ lygų teisinį apibrėžtumÄ ir jų suderinamumÄ , draudimo taisyklėse pateiktos sÄ vokos turi bÅ«ti kiek įmanoma aiÅ¡kiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytÄ draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Siekdamas apsaugoti turtinius interesus žalos atsiradimo atveju, draudėjas gali susitarti dėl kitokios, nei nustatyta draudimo taisyklėse, draudimo apsaugos apimties, Å¡ias sÄ lygas individualizuojant draudimo polise. Dėl to sprendžiant klausimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos mokėjimo ar nemokėjimo, turi bÅ«ti įvertinama, dėl kokių draudimo apsaugos ribų buvo susitarta draudimo sutartimi, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, ar draudimo apsaugos ribos nustatytos standartinėse, ar individualiai aptartose sutarties sÄ lygose.

Jeigu sutarties sÄ lygos suformuluojamos nepakankamai aiÅ¡kiai, teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ dėl sutarties sÄ lygų vykdymo, jas aiÅ¡kina, vadovaudamasis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 21 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2014).

27. Ginčo byloje Å¡alių sudaryta Transporto priemonių draudimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas kasko draudimu apdraudė savo automobilį, kvalifikuota kaip vartojimo sutartis. Tais atvejais, kai sutartis kvalifikuota kaip vartojimo, teismas turi pareigÄ jos sÄ lygų atitiktį nesÄ Å¾iningumo kriterijams vertinti ex officio (CK 6.188 straipsnis (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d.), CK 6.2284 straipsnio 9 dalis). Apeliantė savo atsisakymÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ grindžia Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030, kurios yra Å¡alių sudarytos Sutarties dalis, 4.2.1.5 punkto nuostata, pagal kuriÄ nedraudžiamasis įvykis, be kita ko, yra transporto priemonės vagystė, jeigu Å¡ioje transporto priemonėje buvo palikti Å¡ios transporto priemonės dokumentai (nagrinėjamu atveju – transporto priemonės registracijos liudijimas).

28. Pažymėtina, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.

Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡siaiÅ¡kinta Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sprendžiant klausimÄ , ar sutarties neįvykdė kuri nors Å¡alis ir ar ji atsakinga už neįvykdymÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į Å¡alių elgesį prieÅ¡ ir po sutarties sudarymo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).

29. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime konstatavo, kad ieÅ¡kovas, sudarydamas su atsakove Transporto priemonių draudimo sutartį, neturėjo galimybės susitarti dėl kitokios, nei nustatyta Draudimo taisyklėse, draudimo apsaugos apimties, dėl ko Draudimo taisyklių 4.2.1.5 punktÄ vertino kaip nepatenkantį į CK 6.2284 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos iÅ¡imties reguliavimo sritį, todėl nurodė, jog jį vertina sÄ Å¾iningumo aspektu. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo Draudimo taisyklių 4.2.1.5 punkto sÄ lygÄ kaip neatitinkančiÄ skaidrumo reikalavimo.

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Å¡ioje byloje priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-424-701/2016, atsižvelgdamas į ESTT praktikÄ , konstatavo, kad sutarties nuostata yra aiÅ¡ki ir suprantama, kai ji ne tik suprantama gramatiÅ¡kai, bet kartu vartotojui sudaroma galimybė remiantis tiksliais ir suprantamais kriterijais įvertinti jam dėl tokios sÄ lygos atsirandančius ekonominius padarinius.

30. Pažymėtina, kad įstatyme nedraudžiama draudimo sutartyje nustatyti iÅ¡imčių, kada draudikas turi teisę atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ arba jÄ sumažinti, tačiau Å¡i teisė neturi paneigti draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, kad nebÅ«tų sudarytos sÄ lygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , paneigiant draudimo sutarties esmę. Siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo, vartotojui ypač svarbu prieÅ¡ sudarant sutartį bÅ«ti informuotam apie sutarties sÄ lygas ir jos sudarymo pasekmes.

BÅ«tent remdamasis Å¡ia informacija jis nusprendžia, ar nori bÅ«ti saistomas sÄ lygų, iÅ¡ anksto suformuluotų profesionalaus prekybininko ar tiekėjo. Pareiga įrodyti, kad informavimo pareiga buvo įvykdyta, tenka draudikui. Taigi bÅ«tent draudikas turi įrodyti, kad tinkamai įvykdė jam tenkančias ikisutartines pareigas, t. y. kad konkreti sutarties (Draudimo taisyklių) sÄ lyga buvo ne tik gramatiÅ¡kai aiÅ¡ki, bet ir kad vartotojas turėjo galimybę priimti sprendimÄ dėl sutarties sudarymo suprasdamas jam potencialiai reikÅ¡mingus draudimo sutartyje įtvirtintos garantijos apribojimo ekonominius padarinius.

31. Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Å¡ioje byloje, jei teismas, remdamasis vien tipine sÄ lyga (kuria vartotojas patvirtina, kad prieÅ¡ sudarant sutartį su draudimo taisyklėmis buvo supažindintas ir jų kopijÄ gavo) pripažintų, kad draudėjas (vartotojas) patvirtino, jog draudikas tinkamai įvykdė visas jam tenkančias ikisutartines informavimo pareigas, vartotojui bÅ«tų perkelta tokių pareigų įvykdymo įrodinėjimo pareiga ir bÅ«tų pakenkta vartotojų apsaugos tikslui. Nurodyta tipine sÄ lyga draudėjas patvirtina supažindinimo ir draudimo taisyklių kopijos gavimo faktų įvykimÄ , o ne visiÅ¡kÄ ir tinkamÄ draudikui tenkančios informavimo pareigos įvykdymÄ . Be to, Å¡i sÄ lyga negali suteikti galimybės draudikui iÅ¡vengti savo pareigų vykdymo, atitinkamai vartotojui neturi bÅ«ti apsunkinta ar net užkirsta galimybė įgyvendinti teisę ginčyti aplinkybę, jog draudikas jam tenkančias informavimo pareigas vykdė tinkamai.

32. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje iÅ¡dėstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomi teismui, iÅ¡ naujo nagrinėjančiam bylÄ . Pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantys bylÄ , negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų konkrečioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-145-421/2018). Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nevertino ginčo Draudimo taisyklių sÄ lygos tik gramatiniu požiÅ«riu, o, remdamasis Å¡ioje byloje jau pateiktu kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, sprendė, ar ieÅ¡kovas turėjo galimybę pasirinkti draudimo apsaugos apimtį.

33. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, teismas pagrįstai vertino aplinkybę, ar atsakovė buvo pateikusi ieÅ¡kovui keletÄ draudimo apsaugos variantų (su Draudimo taisyklių 4.2.1.5 punkto sÄ lyga ar be jos), t. y. ar ieÅ¡kovas turėjo galimybę pasirinkti draudimo apsaugos apimtį, ir, atsižvelgdamas į tai, vertino, ar Å¡i sÄ lyga patenka į CK 6.2284 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos iÅ¡imties reguliavimo sritį. Kasacinis teismas Å¡ioje byloje priimtoje nutartyje nurodė, kad nagrinėjamoje byloje teismai nesiaiÅ¡kino, ar draudėjas turėjo galimybę susitarti dėl kitokios, nei nustatyta draudimo taisyklėse, draudimo apsaugos apimties, pavyzdžiui, draudikui pateikiant kelis standartinių sutarties sÄ lygų variantus, kuriuose, atsižvelgiant į nustatytas į draudimo apsaugos ribas, bÅ«tų atitinkamai modifikuotas vartotojo mokamos įmokos dydis, arba ar draudėjas turėjo galimybę Å¡ias sÄ lygas individualizuoti, apskaičiuojant kitokį mokamos įmokos dydį.

Tokiai galimybei esant, vartotojui turėjo būti išaiškintas ryšys tarp suteikiamos apsaugos apimties ir mokamos įmokos dydžio.

34. Å iuo aspektu pirmosios instancijos teismas pasisakė, jog draudimo brokerio atstovai paaiÅ¡kino, kad informavo ieÅ¡kovÄ , jog su atsakovės draudimo taisyklėmis jis gali susipažinti draudimo brokerio biuro patalpose ir, jeigu ieÅ¡kovas pageidauja, taisyklės gali bÅ«ti persiųstos elektroniniu paÅ¡tu; ieÅ¡kovas nurodė, kad tik pasirašė, jog gavo draudimo taisykles ir su jomis susipažino, tačiau, gavęs draudimo polisÄ , neskaitė draudimo taisyklių, o jas perskaitė tik tada, kai vagys pavogė automobilį; teismo posėdyje paaiÅ¡kinimus teikę atsakovės darbuotojai nurodė, kad draudimo taisyklių 4.2.1.5 punktÄ Ä¯manoma pakeisti, bet tam reikia gauti kliento (draudėjo) arba draudimo brokerio praÅ¡ymÄ ; ieÅ¡kovas atsakovei tokio praÅ¡ymo nepateikė; byloje reikÅ¡minga tai, kad atsakovė nepateikė draudimo brokeriui, o pastarasis savo ruožtu nepateikė ieÅ¡kovui kelių atsakovės siÅ«lomos draudimo apsaugos variantų ir mokėtinų draudimo įmokų dydžių, kai nuo vagystės draudžiama esant draudimo taisyklių 4.2.1.5 punktui ir be Å¡ios sÄ lygos; teismo posėdžio metu atsakovės atstovai negalėjo nurodyti konkrečių skirtumų ir draudimo įmokų dydžių, kai draudimo sutartis sudaroma esant ginčo sÄ lygai ir be jos; atsakovės darbuotojai paaiÅ¡kino, kad atsakovės veikloje nebuvo atvejų, kad bÅ«tų individualizuota draudimo taisyklių 4.2.1.5 punkte nustatyta sutarties sÄ lyga arba sudaryta konkreti draudimo sutartis be Å¡ios sÄ lygos; atsakovės darbuotojai paaiÅ¡kino, jog nei ieÅ¡kovas, nei draudimo tarpininkas nesikreipė į juos dėl draudimo taisyklių 4.2.1.5 punkto iÅ¡braukimo iÅ¡ nedraudžiamųjų įvykių sÄ raÅ¡o, dėl to atsakovė, prieÅ¡ sudarydama draudimo sutartį su ieÅ¡kovu, nesvarstė draudimo taisyklių 4.2.1.5 punkto individualizavimo klausimo.

Kadangi atsakovė nepateikė ieÅ¡kovui kelių draudimo apsaugos variantų, nepaaiÅ¡kino draudimo įmokų skirtumo, ekonominių vieno ar kito varianto padarinių – nustatytos draudimo iÅ¡mokos dydžio ar draudiko teisės atsisakyti jÄ iÅ¡mokėti nedraudžiamojo įvykio pagrindu, tai ieÅ¡kovas, nežinodamas, kad turi teisę derėtis dėl draudimo taisyklių 4.2.1.5 punkto, bÅ«damas vartotoju, neturėjo galimybės susitarti su atsakove dėl kitokios, negu nustatyta draudimo taisyklėse, draudimo apsaugos apimties.

35. Ä®vertinus kasacinio teismo nurodymus bei pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtas aplinkybes ir padarytas iÅ¡vadas, kritiÅ¡kai vertinamas apeliantės argumentas apie tai, kad ji neturėjo pareigos individualizuoti nedraudžiamųjų įvykių, kurie yra bendri ir taikomi visiems draudėjams, sudarantiems transporto priemonių draudimo sutartis be derybų akceptuojant atsakovės pasiÅ«lymus, o ieÅ¡kovas pats už tai atsakingas, nes nesusipažino ir neperskaitė Draudimo taisyklių ginčo sÄ lygos. Kartu pažymėtina, kad Draudimo sutartis sudaryta pagal atsakovės patvirtintÄ standartinę draudimo liudijimo formÄ (Draudimo taisyklių 2.1. punktas), kas neabejotinai apriboja draudėjo galimybę ne tik keisti draudimo taisyklių, bet ir standartinės draudimo sutarties sÄ lygas.

Be to, Draudimo taisykles parengė pati atsakovė, jos patvirtintos atsakovės generalinio direktoriaus 2011 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 149. Teisėjų kolegijos nuomone, esant tokiam Draudimo taisyklių pateikimui, kai aiÅ¡kiai nurodyta, kad jos yra jau patvirtintos ir pasiraÅ¡ytos draudimo įmonės vadovų, nelogiÅ¡ka, kad vartotojas be draudimo bendrovės aiÅ¡kiai nurodytos galimybės turėjo suprasti, jog dar gali dėl taisyklių turinio derėtis ar kad tos taisyklės gali bÅ«ti keičiamos paprasto vartotojo, siekiančio apsidrausti vienÄ automobilį, praÅ¡ymu.

Be to, kaip minėta, nors įmonėje iš esmės egzistuoja Draudimo taisyklių keitimo sistema, tačiau matyti, kad nėra mechanizmo ir derybų tvarkos, kaip tokia sistema yra įgyvendinama, kai draudimo sutartys yra sudaromos per draudimo brokerius. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas realiai neturėjo galimybės tartis su atsakove dėl draudimo apsaugos apimties keitimo.

36. Atsakovė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai modifikavo Draudimo taisyklių 4.2.1.5 punkto sÄ lygÄ , kadangi ieÅ¡kovas savo paraÅ¡u patvirtino, kad su Å¡ia sÄ lyga sutinka. Å ioje byloje kasacinis teismas nurodė, kad, nesant galimybės draudėjui (vartotojui) pasirinkti draudimo apsaugos apimties ir remiantis tiksliais ir suprantamais kriterijais įvertinti dėl ginčo sÄ lygos atsirandančius ekonominius padarinius, Draudimo taisyklių 4.2.1.5 punktas vertintinas kaip nepatenkantis į CK 6.2284 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos iÅ¡imties reguliavimo sritį, taigi, teismui tenka pareiga jį vertinti sÄ Å¾iningumo požiÅ«riu (CK 6.2284 straipsnis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog teismas pagrįstai 4.2.1.5 punkto sÄ lygÄ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikoma įvykis, kai patiriama žala dėl transporto priemonės vagystės, jei Å¡ioje transporto priemonėje buvo paliktas Å¡ios transporto priemonės registracijos liudijimas, vertino kaip nesÄ Å¾iningÄ , o joje numatytÄ draudimo taisyklių pažeidimÄ laikė kaip pagrindÄ ne atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , o sumažinti jos dydį.

37. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad ieÅ¡kovas sutartį vykdė tinkamai, elgėsi apdairiai ir atidžiai: mokėjo draudimo įmokas, automobilį paliko užrakintÄ , veikiant apsaugos sistemai saugomoje aikÅ¡telėje, kuri buvo stebima vaizdo kameromis, neilgam laikui, apie vagystę iÅ¡kart informavo policijÄ ir atsakovę, automobilis buvo pavogtas įsibrovus į privačiÄ teritorijÄ . Byloje objektyviais ir patikimais įrodymais nenustatyta, kad registracijos liudijimo palikimas automobilyje bÅ«tų turėjęs įtakos draudiminio įvykio (vagystės) kilimui, kad pats ieÅ¡kovas (draudėjas) bÅ«tų prisidėjęs prie automobilio vagystės ar kad jo veiksmuose bÅ«tų užfiksuota kokios nors kitos nusikalstamos veikos, susijusios su automobilio vagyste, požymių.

Be to, kaip jau aptarta, Draudimo taisyklių 4.2.1.5 punkto sÄ lyga nebuvo individualiai aptarta, ieÅ¡kovui nebuvo sudaryta galimybė remiantis tiksliais ir aiÅ¡kiais kriterijais įvertinti jam dėl 4.2.1.5 punkto sÄ lygos atsirandančius draudimo apsaugos apimties apribojimus bei dėl to galinčius atsirasti ekonominius padarinius. IeÅ¡kovas negalėjo daryti įtakos draudimo taisyklių parengimui, o draudimo taisyklėse numatytos sÄ lygos buvo nustatytos iÅ¡ anksto atsakovės parengtose standartinėse Transporto priemonių draudimo taisyklėse.

38. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamasis pirmosios instancijos teismo sprendimas prieÅ¡tarauja kasacinio teismo praktikai. PrieÅ¡ingai, nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ pagal faktines bylos aplinkybes panaÅ¡iose bylose, automobilio registracijos dokumentų palikimas jame savaime nereiÅ¡kia, jog taip valdytojas sudaro palankesnes sÄ lygas kitam asmeniui įvykdyti nusikaltimÄ (vagystę) ir kad automobilis bus pavogtas. Dėl to automobilio registracijos dokumentų palikimas automobilyje vertinamas kaip nepakankamai atsargus savininko elgesys, tačiau tokio pobÅ«džio draudimo taisyklių pažeidimas nėra pagrindas atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , bet kaip pagrindas sumažinti jos dydį.

Tuo atveju, jeigu transporto priemonės valdytojas susitaria su vagystę siekiančiu įvykdyti asmeniu, kad jis paliks automobilyje jo registracijos dokumentus, tai toks transporto priemonės valdytojo elgesys gali bÅ«ti atitinkamai įvertintas kaip vagystės organizavimas, kurstymas ar padėjimas pavogti, ir bÅ«tų pagrindas svarstyti, jog nėra draudžiamojo įvykio. Jeigu tokių transporto priemonės valdytojo veiksmų nenustatyta, tai automobilio registracijos dokumentų jame palikimas nelemia draudžiamojo įvykio (vagystės), bet gali sudaryti palankesnes sÄ lygas tolimesniems vagystę padariusio asmens veiksmams (automobilio paslėpimui, realizavimui ir kt.).

Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad automobilio registracijos dokumentų palikimas jame savaime reiškia, jog šis bus pavogtas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2012 ir kt.).

39. Nors ginčo atveju automobilis buvo pavogtas su jame paliktais transporto priemonės registracijos dokumentais, tačiau, kaip jau minėta, transporto priemonės valdytojo (ieÅ¡kovo) veiksmai, kuriais galėjo bÅ«ti prisidėta prie įvykio ar kuriais padidintos vagyste sukeltos pasekmės, nenustatyti. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėta kasacinio teismo praktika, pagrįstai konstatavo, kad Draudimo taisyklių 4.2.1.5 punkte įtvirtintu nedraudžiamuoju įvykiu nustatyta neproporcingai didelė ieÅ¡kovo atsakomybė už sutarties netinkamÄ Ä¯vykdymÄ , nes dėl ieÅ¡kovo veiksmo (automobilio dokumentų palikimo automobilyje), neturinčio įtakos automobilio vagystei, Å¡is asmuo paranda teisę į visiÅ¡kÄ nuostolių atlyginimÄ , kaip teisėtÄ lÅ«kestį pagal sudarytÄ turto draudimo sutartį.

40. Vertinant Draudimo sutarties sÄ lygÄ sÄ Å¾iningumo aspektu, taip pat pastebėtina, kad pati atsakovė savo veiksmais iÅ¡ esmės pripažino, jog Draudimo taisyklių 4.2.1.5 punkto sÄ lyga, visiÅ¡kai eliminuojanti teisę į draudimo iÅ¡mokos atlyginimÄ , yra nesÄ Å¾ininga, kadangi Draudimo taisyklės, galiojusios Å¡alių sudarytos draudimo sutarties sudarymo metu, vėliau buvo pakeistos (tai matyti iÅ¡ atsakovės vieÅ¡ai skelbiamų Draudimo taisyklių), numatant, jog ginčijama 4.2.1.5 punkto sÄ lyga yra sÄ lyga, sudaranti pagrindÄ sumažinti iÅ¡mokamos draudimo iÅ¡mokos dydį.

41. Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, pagal įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas įvertino įrodymus, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus. Todėl padarė teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo atveju CK 6.2284 straipsnio 7 dalyje numatyta iÅ¡imtis dėl vartojimo sutarčių sÄ lygų, kurios nevertinamos nesÄ Å¾iningumo požiÅ«riu, netaikytina, o Draudimo taisyklių 4.2.1.5 punkte nurodyta sÄ lyga laikytina nesÄ Å¾ininga, dėl ko nėra pagrindo ieÅ¡kovui nemokėti draudimo iÅ¡mokos, o yra pagrindas sumažinti draudimo iÅ¡mokos dydį.

Kadangi skundžiamas teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjų kolegija: Ramunė Čeknienė Eigirdas Činka Laimantas MisiÅ«nas