445c1db1-e306-4226-b889-b59c65ce72e9 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2668-611/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04890-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4; 35.5; 45.5; 121.14; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. spalio 31 d.Vilnius                           Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

G. ieÅ¡kinį atsakovui V. T. dėl skolos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, prašė priteisti jam iÅ¡ atsakovo 5000 Lt skolos, 5 procentų metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2010-11-03 ieÅ¡kovas atsakovo praÅ¡ymu į atsakovo banko sÄ skaitÄ , esančiÄ Swedbank, AB, kaip paskolÄ pervedė 5000 Lt.

SÄ skaitos eilutėje „PaaiÅ¡kinimai“ nurodyta, kad Å¡i pinigų suma yra paskolinta („PASK.“). Žodiniu ieÅ¡kovo ir atsakovo susitarimu, ieÅ¡kovas paskolino atsakovui 5000 Lt, paskolos gavėjas (atsakovas) įsipareigojo laiku, t.y. ieÅ¡kovui pareikalavus, grÄ Å¾inti paskolÄ . 2013-07-09 atsakovui registruotu laiÅ¡ku iÅ¡siuntė pretenzijÄ dėl negrÄ Å¾intos skolos, pareikalavo atsakovo jÄ grÄ Å¾inti iki 2013-07-20. Atsakovas per pareikalautÄ terminÄ paskolos negrÄ Å¾ino. Atsakovas su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodė, kad atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo nurodytos pinigų sumos nesiskolino, paskolos sutarties nesudarinėjo, jokios pretenzijos dėl skolos negrÄ Å¾inimo nėra gavęs. Atsakovas ieÅ¡kovui pats buvo paskolinęs 5000 Lt grynais, kuriuos ieÅ¡kovas atsakovui grÄ Å¾ino 2010-11-03 pavedimu į atsakovo banko sÄ skaitÄ su prieraÅ¡u „PASK.“, o atsakovas grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui paskolos raÅ¡telį. Nurodė, kad jokie paskolos teisiniai santykiai ieÅ¡kovo ir atsakovo nesieja, todėl praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.

          II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 20 d. sprendimu ieÅ¡kovo A. G. ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo A. G. 500 Lt bylinėjimo iÅ¡laidų atsakovui V. T. ir 14,10 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas nustatė, kad byloje nagrinėjamu atveju Å¡alys nebuvo pasirašę paskolos raÅ¡telio ar kito skolos dokumento, todėl nėra galimybės aiÅ¡kinti sutarties arba raÅ¡ytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sÄ lygas, terminologijÄ , gramatinės iÅ¡raiÅ¡kos formas.

Teismas atmetė kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus ieÅ¡kovo argumentus, jog 2013-07-09 pavedime nuorodoje „paaiÅ¡kinimai“ įraÅ¡ius PASK., pats įraÅ¡as patvirtina paskolos suteikimo faktÄ . Vertinant lingvistiÅ¡kai žodžio trumpinys „PASK.“ lietuvių kalboje reikÅ¡mės neturi ir gali bÅ«ti tik žodžio Å¡aknimi. VienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad trumpiniu „PASK.“ buvo užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas negalima, kadangi, vertinant protingo žmogaus požiÅ«riu, ir grÄ Å¾inant paskolÄ , kaip teigia atsakovas, galėjo bÅ«ti įraÅ¡ytas trumpinys „PASK.“Atsakovui ginčijant paskolos suteikimo faktÄ ir laikant, jog bÅ«tent ieÅ¡kovas grÄ Å¾ino atsakovui jo paskolintus pinigus, teismo vertinimu 2013-07-09 pavedimo negalima prilyginti skolos dokumentui, jame negalima nustatyti Å¡alių valios, t.y. ar buvo grÄ Å¾inta skola, ar buvo suteikta paskola.

Minėtas pavedimas nelaikytinas dokumentu, patvirtinančiu atsakovo prievolę ieÅ¡kovui. Be to, nėra duomenų apie įsipareigojimų grÄ Å¾inti pinigus aptarimÄ , aplinkybių dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininkÄ buvimo, įrašų apie sutarties vykdymÄ (grÄ Å¾inimas dalimis, palÅ«kanų mokėjimas, grÄ Å¾inimo terminų pakeitimo ar kt.). 2013-07-09 pavedimas vertintinas kaip patvirtinantis prievolinių teisinių santykių tarp Å¡alių egzistavimÄ , kadangi jų nesiejo jokie kiti teisiniai santykiai (kaip paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu jie buvo menkai pažįstami), tačiau nekankamas nustatyti paskolos teisinius santykius CK 6.870 straipsnio prasme.

Teismas liudytojo M. R. parodymais nesirėmė ir taikė CK 1.93 str. 2 d. nustatytÄ ribojimÄ , kadangi byloje nėra CK 1.93 str. 6 d. numatytų iÅ¡lygų (nėra kitų raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių sutarties sudarymo faktÄ , nėra duomenų apie raÅ¡tinių įrodymų praradimÄ , ieÅ¡kovas nenurodė aplinkybių, jog objektyviai negalėjo pasiraÅ¡yti skolos dokumento, be to, rėmimasis liudytojo, kuris nematė sandorio sudarymo aplinkybių, parodymais, prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams.

Kadangi aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t.y. esminių jos sÄ lygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus įrodinėjimo pareiga tenka ieÅ¡kovui (CPK 176, 177, 185 straipsniai), o Å¡ioje byloje nenustatytas faktas, kad atsakovas yra pasirašęs ir iÅ¡davęs paskolos raÅ¡telį arba kitokį skolos dokumentÄ , patvirtinantį pinigų jam perdavimÄ , ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas atmetė kaip neįrodytÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:remiantis CK 6.873 str. 1 d. ir 3 d., raÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui.

Taigi, Å¡iuo atveju banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodyta, kad atsakovui pervedama 5 000 Lt suma yra paskola („PASK.“). Apeliantas raÅ¡ytiniais įrodymais pagrindė faktÄ , kad atsakovui kaip paskolÄ pervedė 5 000 Lt sumÄ .BÅ«tent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta ir jis privalėjo pateikti Å¡iuos savo teiginius pagrindžiančius įrodymus, tačiau Å¡ios pareigos neįvykdė. Be to, atsakovas bylos nagrinėjimo metu ne kartÄ keitė savo parodymus, nukrypdamas nuo atsiliepime iÅ¡dėstytos pozicijos dėl raÅ¡telio grÄ Å¾inimo atsakovui.Pirmosios instancijos nepagrįstai teismas rėmėsi prielaidomis, o ne įrodymais, o tokiu bÅ«du nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nustatančios pareigÄ skolininkui įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu apelianto finansinė padėtis buvo gera, jis visiÅ¡kai iÅ¡laikė save ir savo Å¡eimÄ , turėjo pastovių pajamų iÅ¡ darbo santykių, turimų vertybinių popierių bei valdomų įmonių, santaupų.

Tuo tarpu atsakovas buvo iÅ¡ esmės iÅ¡laikomas tėvų, nors ir dirbo, tačiau iÅ¡ darbo santykių gaunamos pajamos buvo labai nedidelės. Å ie duomenys akivaizdžiai įrodo, kad atsakovo finansinė padėtis buvo tokia, kad jis neturėjo galimybių menkai pažįstamam žmogui paskolinti 5 000 Lt.Teismas netinkamai vertino liudytojo M. R. parodymus ir be pagrindo taikė CK 1.93 str. 2 d. numatytÄ ribojimÄ . Siekdamas apklausti liudytojÄ , apeliantas norėjo įrodyti savo finansinę padėtį ginčo aktualiu metu.

Be to, teismas nepagrįstai nieko nepasisakė apie liudijusios atsakovo tetos parodymus, kad atsakovui ginčo laikotarpiu 5000 Lt suma buvo didelė ir reikÅ¡minga. Atsakovas registruotÄ laiÅ¡kÄ su praneÅ¡imu grÄ Å¾inti skolÄ asmeniÅ¡kai priėmė, pasiraÅ¡ydamas įteikimo lapÄ , tačiau neįvykdė. Pažymėtina, kad nepareiÅ¡kė jokio prieÅ¡taravimo dėl reikalavimo grÄ Å¾inti skolÄ .Apeliantas patvirtina, kad investavimas į verslÄ buvo viena iÅ¡ jo veiklos sričių ir piniginių operacijų įforminimas jam yra suprantamas ir žinomas, tačiau pabrėžia, kad paskolos suteikimas atsakovui buvo ne investicija, o paskolos sutartis tarp dviejų fizinių asmenų.

                          Atsakovas atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:atsakovui ginčijant paskolos sutarties sudarymo faktÄ , pareiga įrodyti paskolos sutarties sudarymÄ tenka kreditoriui, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ tarp ginčo Å¡alių.Teisinės reikÅ¡mės neturi aplinkybė, kad atsakovas tiksliai neprisimena, kas 2010 metais atsitiko su paskolos raÅ¡teliu, pagal kurį anksčiau jis buvo paskolinęs pinigus ieÅ¡kovui – Å¡iÄ paskolÄ ieÅ¡kovas atsakovui grÄ Å¾ino, todėl atsakovui nebuvo pagrindo saugoti skolos raÅ¡telį.

IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės bendravo tik su atsakovo tėvu, su kuriuo turėjo verslo reikalų, o ne su pačiu atsakovu. Atsakovas tik atsitiktinai trumpam laikui buvo paskolinęs tėvo seife tuo metu buvusius savo grynuosius pinigus, skirtus (sutaupytus) motoroleriui pirkti, kai ieÅ¡kovui skubiai verslui prireikė grynųjų pinigų (vairuotojų komandiruotpinigiams), logiÅ¡ka, kad tėvo akivaizdoje vietoj pinigų į seifÄ padėto skolos raÅ¡telio tikslaus turinio atsakovas negali atkartoti, juolab, jog jokio ginčo dėl Å¡ių pinigų nebuvo ilgÄ laikÄ .Å alių finansinė padėtis savaime neįrodo fakto, kad paskolos sutartis buvo sudaryta.

IeÅ¡kovo pateikti į bylÄ dokumentai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad apelianto materialinė padėtis 2010-11-03 buvo gera. Pavienių dienų banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai leidžia manyti, kad sÄ skaitoje nuolat nebuvo didesnių piniginių lėšų, o paskutinieji du įraÅ¡ai prieÅ¡ 2010-11-03 įrodo, kad apeliantui trÅ«ko ar galėjo trÅ«kti piniginių lėšų verslo apyvartai ir investicijoms, apie kurias jis pats kalbėjo. 2010-09-28 banko sÄ skaitoje tebuvo 2941 Lt, 2010-10-30 – 5048, taigi mažai tikėtina, kad apeliantas bÅ«tų skolinęs paskutinius savo pinigus atsakovui neapibrėžtam laikui neaiÅ¡kiam tikslui neaptarus sutarties sÄ lygų.

Be to, liudytojas M. R. tik iÅ¡ paties apelianto žodžių žinojo apie jo neva gerÄ materialinę padėtį, tačiau jokių kitų objektyvių duomenų nepateikė ir nenurodė.Aplinkybė, kad atsakovas tuo metu buvo iÅ¡laikomas tėvų kaip tik pagrindžia faktÄ , jog jis neturėjo poreikio skolintis pinigų, už mokslus mokėjo mama, smulkioms iÅ¡laidoms pakako savo pajamų ir tėvų teikiamų kiÅ¡enpinigių, tad nebuvo jokio poreikio ir tikslo skolintis tokiÄ sumÄ iÅ¡ tėvo verslo partnerio.

                          IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentų.Byloje nustatyta, kad 2010-11-03 ieÅ¡kovas į atsakovo banko sÄ skaitÄ pervedė 5 000 Lt. Mokėjimo pavedimo paaiÅ¡kinimuose nurodyta mokėjimo paskirtis „PASK.“. IeÅ¡kovas teigė, kad Å¡iÄ sumÄ paskolino atsakovui, tačiau pastarasis skolos negrÄ Å¾ino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pavedimo paaiÅ¡kinimuose nurodytas įraÅ¡as „pask.“ nepatvirtina paskolos suteikimo fakto, o ieÅ¡kovas neįrodė paskolos sudarymo.

Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka, nurodydamas pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kadangi jų visuma patvirtina, kad jis suteikė atsakovui paskolÄ , tačiau jis jos negrÄ Å¾ino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apelianto argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti dėl žemiau iÅ¡dėstytų motyvų.CPK 185 str. 1 d. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-350/2008). Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai įvertinus ir nevisiškai ištyrus faktines bylos aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius apelianto argumentus kaip nepagrįstus, nes nagrinėjamoje byloje, kaip matyti iÅ¡ teismo sprendimo, teismas iÅ¡tyrė ir įvertino visus Å¡alių į bylÄ pateiktus įrodymus, juos visumoje įvertino, iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes ir padarė atitinkamas iÅ¡vadas, Å¡ias iÅ¡vadas motyvavo.Pažymėtina, kad pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Sutiktina su apeliantu, jog bendroji įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – kad paskolÄ grÄ Å¾ino. Vis dėlto, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad sandorio Å¡alys įrodinėjimo procese gali pasinaudoti įstatyminėmis prezumpcijomis tik tuo atveju, kai byloje yra neginčijamai konstatuotas faktas, kuriam įstatymo suteikiama privilegijuota reikÅ¡mė (pas kreditorių yra paskolos sutartis, pas skolininkÄ yra skolos dokumentas ar pakvitavimas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis Nr.3K-3-187/2008).

Taigi, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui neturint tinkamos formos paskolos sutarties ar paskolos raÅ¡telio, o atsakovui ginčijant paskolos sudarymo faktÄ , bÅ«tent ieÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti paskolos suteikimÄ . Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas paskolos sutarties teisinių santykių egzistavimo fakto neįrodė.CK 6.871 str. 1 d. įtvirtina raÅ¡ytinę paskolos sutarties formÄ , o pagal CK 1.73 str. 2 d. ir CK 6.192 str. 2 d. raÅ¡ytinės paskolos sutarties formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui.

Å ia norma remiamasi, kai nėra sudarytos raÅ¡ytinės formos sutarties bendrosios paprastos raÅ¡ytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir iÅ¡davęs paskolos raÅ¡telį arba kitokį skolos dokumentÄ , patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui. Tiek raÅ¡ytinės paskolos sutarties, tiek ir raÅ¡ytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimÄ , todėl nagrinėjamu atveju ginčo Å¡alims nepasiraÅ¡iusius paskolos raÅ¡telio ar paskolos sutarties, turi bÅ«ti nustatytas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas bei paskolos teisinių santykių egzistavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis Nr.3K-7-430/2013).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovo pateiktas banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, kuriame pervedant 5000 Lt sumÄ atsakovui paaiÅ¡kinimuose nurodytas trumpinys „pask.“ jokiu bÅ«du nepatvirtina, kad toks pavedimas ir paaiÅ¡kinimas reiÅ¡kia ar įrodo paskolos suteikimo faktÄ , o kartu ir gavėjo įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti Å¡iÄ sumÄ . Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs šį trumpinį dar ir lingvistiniu metodu, pagrįstai nusprendė, kad trumpinys „pask.“ gali bÅ«ti nurodytas ne tik paskolinant pinigus, tačiau ir grÄ Å¾inant paskolÄ , todėl iÅ¡ Å¡io paaiÅ¡kinimo negalima nustatyti ginčo Å¡alių valios.

Apelianto ar liudytojų nurodytos aplinkybės, neva paskolos suteikimo metu jo finansinė padėtis buvo gera, o atsakovas buvo išlaikomas tėvų, jokiu būdu neįrodo paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui fakto bei paskolos teisinių santykių egzistavimo. Be to, ieškovas pats patvirtino, kad viena iš jo veiklos sričių yra investavimas, todėl sutiktina su ginčijamame sprendime padaryta išvada, jog tokių piniginių operacijų tinkamas įforminimas ir įforminimo paskirtis jam turėjo būti suprantama, nepriklausomai nuo to, ar mokėjimo pavedimas buvo susijęs su investicijomis ar ne.

Taigi, tinkamai ir aiškiai neįforminęs savo mokėjimo, ieškovas turi prisiimti jam dėl to kylančias neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kasacinio teismo, o taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui, sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v.

Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30), teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 6; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-462/2011; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-356/2011; kt.), pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms ir teismo motyvų nekartoja.

Kiti ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako ir nevertina.Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

IeÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamÄ teismo sprendimÄ pakeisti arba panaikinti (LR CPK 320 str.), todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 str.). Atsakovas patyrė 500 Lt dydžio teisinės pagalbos iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , kurios atitinka LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų nuostatas, todėl jos priteistinos atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 93 str.).             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsakovui V. T. priteisti 500 Lt (penkis Å¡imtus litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovo A. G.. Teisėjas                          Andžej Maciejevski