445a0ead-2c10-4320-a1b5-23d328e4ca96 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1879/2014Procesinio sprendimo kategorija 126.7. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 21 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kreditoriaus D. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarties dalies, kuria atmestas kreditoriaus D. J. skundas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lodena“ 2014 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2 darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu, civilinėje byloje Nr. B2-2068-413/2014.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :

                                       I. Ginčo esmė UAB „Lodena“ iÅ¡kelta bankroto byla, vykdomos bankroto procedÅ«ros. Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina.PareiÅ¡kėjas D. J. (kreditorius) kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2014 m. gegužės 9 d. BUAB „Lodena“ kreditorių susirinkimo nutarimÄ 2 darbotvarkės klausimu „Dėl įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainų“ ir perduoti klausimÄ dėl BUAB „Lodena“ įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos bei kainų nustatymo BUAB „Lodena“ kreditorių susirinkimui svarstyti iÅ¡ naujo; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2014 m. gegužės 9 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kurio metu 2 darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas įkeistÄ BUAB „Lodena“ nekilnojamÄ jį turtÄ parduoti varžytinėse. Pirmosioms varžytynėms nustatytos pradines turto pardavimo kainos: Kėdainiuose esančių pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir valstybinio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos teisės – 790 000 Lt; Palangoje esančių poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikÅ¡telės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir valstybinio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos teisės – 1 200 000 Lt;

Jonavoje esančių pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos teisės – 2 090 000 Lt. Nepardavus turto pirmosiose varžytynėse ir įkaito turėtojui atsisakius perimti įkeistÄ turtÄ , nustatytos antrosioms varžytynėms pradinės turto kainos – 80 proc. pirmųjų varžytinių kainos. Pažymėjo, kad įkeisto nekilnojamojo turto vertinimas buvo atliktas kreditoriaus „Swedbank“, AB, užsakymu 2014 metais.

PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, turto vertintojo nustatytos parduodamo turto kainos neatitinka rinkos kainų, jos yra per mažos. „Swedbank“, AB, kaip didžiausias ir hipotekinis BUAB „Lodena“ kreditorius, turintis lemiamÄ sprendimų priėmimo teisę, yra akivaizdžiai suinteresuotas, kad BUAB „Lodena“ turtas bÅ«tų parduotas kuo mažesne kaina, kad turto pardavimo atveju galėtų reikÅ¡ti (tikslinti) kuo didesnį finansinį reikalavimÄ (nepadengtai daliai) arba galėtų turtÄ perimti.

PareiÅ¡kėjo nuomone, bÅ«tent antrasis variantas (turto perėmimas) ir yra labiausiai tikėtinas turint omenyje tai, kad turtÄ bankas iki Å¡iol nuomojasi.Atsakovas BUAB „Lodena“ ir trečiasis asmuo kreditorius „Swedbank“, AB prašė skundÄ atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjo skundÄ . Teismas, spręsdamas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo, atkreipė dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas neįrodinėjo dabartinės turto vertės ir savo argumentus iÅ¡ esmės grindė turto vertės nustatymo pažymomis, sudarytomis 2011 m. rugsėjo 13-23 d.

Tačiau, Å¡ios pažymos neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų (22 straipsnis), taigi ir įrodymų leistinumo kriterijų (CPK 177 straipsnio 2 dalis), todėl jais vadovautis teismas neturėjo pagrindo (CPK 185 straipsnis). Be to, kaip nurodė banko atstovas, už 2011 metų pažymose nurodytas kainas turtas buvo pardavinėjamas du kartus, tačiau potencialių pirkėjų neatsirado. Teismas neturėjo pagrindo abejoti 2014 m. turto vertinimo ataskaita, kuriÄ svarstė ir jai pritarė didžioji dalis kreditorių.

Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjo argumentai apie vertinimo ataskaitos trÅ«kumus grindžiami asmenine pareiÅ¡kėjo nuomone ir neparemti kitais objektyviais duomenimis, kurie leistų spręsti apie Å¡ios atskaitos (ne)teisingumÄ , atskaita nėra nuginčyta ir įrodomoji jos vertė nepaneigta kitais įrodymais. Teismas taip pat pažymėjo, kad kreditorių susirinkimas parduodamo turto kainÄ nustatė be PVM, o palyginus Å¡iÄ kainÄ su pareiÅ¡kėjo pažymose nurodyta turto verte ir pridėjus prie turto vertės atskaitose nurodytų turto verčių PVM, pareiÅ¡kėjo nurodytas kainų skirtumas iÅ¡nyktų.Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, teismas sprendė, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė leistinų įrodymų, kad turtas buvo įvertintas galimai neskaidriai, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad kreditoriai galėjo priimti sau nepalankų ir vieÅ¡ajam interesui prieÅ¡taraujantį sprendimÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai PareiÅ¡kėjas D. J. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pripažinti negaliojančiu 2014 m. gegužės 9 d. BUAB „Lodena“ kreditorių susirinkimo nutarimÄ 2 darbotvarkės klausimu „Dėl įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainų“ ir perduoti klausimÄ dėl BUAB „Lodena“ įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos bei kainų nustatymo BUAB „Lodena“ kreditorių susirinkimui svarstyti iÅ¡ naujo.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai įvertino pareiÅ¡kėjo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, t. y. 2011 m. turto vertinimo ataskaitų pažymas ir teismo posėdžio metu duotus pareiÅ¡kėjo atstovo paaiÅ¡kinimus, dėl 2014 m. turto vertinimo ataskaitų esminių trÅ«kumų ir tokiu bÅ«du padarė proceso teisės pažeidimus. 2011 m. turto vertinimo ataskaitų pažymų atitiktis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui Å¡iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi pareiÅ¡kėjas jomis tik norėjo parodyti turto vertės skirtumus 2011 m. (kai buvo ekonominė krizė) ir 2014 m. (kai Å¡alyje yra ekonomikos pakilimas).

Kadangi teismas negali nustatyti pradinės turto pardavimo kainos, todėl apeliantas ir neteikė pilnos apimties turto vertinimo ataskaitų. Teismas, prieÅ¡ tai pasakęs, kad pareiÅ¡kėjo pateiktų 2011 m. turto vertinimo ataskaitų pažymų nevertins, nes jos neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus, nutartyje padarė ir lyginamÄ jÄ 2011 m. ir 2014 m. kainų analizę teigdamas, kad prie 2014 m. kreditorių susirinkimo nustatytų kainų pridėjus PVM, skirtumas tarp 2011 m. turto vertinimo ataskaitų pažymose ir kreditorių susirinkime nustatytų kainų iÅ¡nyktų.

Tokia iÅ¡vada yra nepagrįsta, kadangi 2011 m. pažymose nurodytos turto vertės yra taip pat be PVM.Teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo nurodyti turto vertinimo ataskaitų trÅ«kumai grindžiami asmenine jo nuomone yra nemotyvuota. Tiek pareiÅ¡kėjas skunde, tiek jo atstovas teismo posėdyje nurodė visÄ eilę esminių trÅ«kumų, kurie ataskaitas daro nepatikimomis ir abejotinomis. Pvz., turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitoje Å¡is turtas, kurio plotas 322, 84 kv. m., lygintas su objektais, kurių plotas 49,29 kv. m. ar 77,76 kv. m. nenurodant net Å¡ių objektų adresų.

Turto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1121, 67 kv. m., rinkos vertė nustatyta lyginamaisiais objektais pasirinkus turtÄ , kurio plotai 690 kv. m., 411 kv. m., 148 kv. m., 252 kv. m. Dar daugiau – turto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1784 kv. m. rinkos vertė buvo nustatyta lyginant jį su objektais, kurių plotai 43 kv. m. ir 47 kv. m. Teismas nepateikė jokių motyvų dėl to, kad turto vertinimo ataskaitas užsakė ne BUAB „Lodena“ bankroto administratorius, o didžiausias kreditorius, kuris yra ir vienų iÅ¡ parduodamų patalpų nuomininkas – „Swedbank“, AB.Trečiasis asmuo „Swedbank“ AB atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ skundžiamÄ nutartį praÅ¡o palikti nepakeistÄ , o atskirÄ jį skundÄ atmesti.

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:Turto kainos ir pardavimo tvarkos nustatymas yra kreditorių susirinkimo, o ne teismo kompetencija. Teisės aktai nenustato privalomos turto įvertinimo procedÅ«ros prieÅ¡ kainų tvirtinimÄ kreditorių susirinkime. Å ioje byloje, prieÅ¡ įkeisto turto kainų nustatymÄ , kreditorių susirinkimui buvo pateiktos turto vertinimo ataskaitos.Teismas turi tik patikrinti, ar skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas yra pagrįstas, teisingas, ar nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

BUAB „Lodena“ bankroto administratorius, atsižvelgdamas į pateiktas turto vertinimo ataskaitas, pasiÅ«lė balsuoti už tai, kad pradinė turto pardavimo varžytynėse kaina bÅ«tų 20 proc. didesnė, nei turėtų bÅ«ti, jei turtas bÅ«tų pardavinėjamas CPK reglamentuojamo vykdymo proceso metu. Nei apeliantas, nei kuris nors kitas kreditorius alternatyvių pasiÅ«lymų dėl turto kainų nustatymo nepateikė. Kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas absoliučia balsų dauguma, todėl jis laikytinas teisėtu ir pagrįstu.Turto rinkos vertę apsprendžia ne vertintojų iÅ¡vados, o parduodamo turto paklausa. 2011 m. lapkričio 14 ir 2012 m. balandžio 23 d. turėjo įvykti BUAB „Lodena“ nuosavybės teise priklausančio ginčo turto savanoriÅ¡ki aukcionai, tačiau jie neįvyko dėl to, kad ginčo turtu niekas nesidomėjo ir neįsiregistravo nei vienas potencialus pirkėjas.Teismas teisingai pažymėjo, kad už 2011 m. turto vertinimo ataskaitose nurodytÄ turto kainÄ turtÄ buvo bandoma parduoti du kartus, tačiau tai, kad neatsirado nei vieno potencialaus pirkėjo, tik patvirtina, kad 2011 m. nustatyta vertė neatitinka realios situacijos ir yra per didelė.

Apeliantas nepagrįstai teigia apie 2014 m. vertinimo ataskaitų esminius trūkumus. Vertinimo ataskaitose aiškiai nurodyti lyginamųjų objektų adresai, o tais atvejais, kai lyginami objektai yra skirtingo ploto, turtas vertinamas atsižvelgiant į šiuos skirtumus.Tai, kad apelianto netenkina pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos, įvertinus byloje esamus įrodymus, nereiškia, kad teismas šiuos įrodymus įvertino netinkamai. Atsakovo BUAB „Lodena“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“, atstovas advokatas T.

B. atsiliepime praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . Be argumentų, iÅ¡ esmės analogiÅ¡kų trečiojo asmens „Swedbank“, AB argumentams, nurodo:Teismas pagrįstai pripažino, kad 2011 m. turto vertinimo pažymos neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų. Ä®rodymų leistinumas nepriklauso nuo to, kokiu tikslu Å¡ie įrodymai teikiami, todėl apelianto teiginiai, kad turto vertinimo ataskaitos buvo teikiamos tikslu įrodyti vertės skirtumus, yra nepagrįsti.Turto ir verslo vertinimo įstatymo 23 str. numatyta, jog turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol PriežiÅ«ros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Å¡io įstatymo 22 str. nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.

Nagrinėjamu atveju turto vertinimo ataskaitos nėra nuginčytos, todėl joms taikytina teisingumo prezumpcija.Aplinkybės, jog užsakovÄ ir turto vertintojÄ sieja bendradarbiavimo santykiai, pačios savaime nesuteikia pagrindo abejoti ataskaitoje pateiktų duomenų dėl ginčo turto vertės teisingumu. Be to, pareiÅ¡kėjas buvo vienintelis kreditorius, balsavęs prieÅ¡ tokių turto pardavimo kainų nustatymÄ , todėl nepagrįstas jo teiginys, kad „Swedbank“, AB vienaÅ¡aliÅ¡kai priėmė sprendimÄ dėl pradinių turto kainų nustatymo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Byloje kilęs ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nustatyta įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo tvarka ir kaina, teisėtumo. Dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių nutarimų priėmimo ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus.

Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė, bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla, įmonės likvidavimas, parduodamo turto pardavimo kainos tvirtinimas (ĮBĮ 23 str.). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška.

Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 str.). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus (ĮBĮ 21 str. 2 d. 1 p.).

Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. Tokia kreditoriui suteikta teisė reiškia ne tik tai, kad ji įgyvendinama kiekvieno kreditoriaus nuožiūra, bet ir tai, jog turi būti laikomasi šiame įstatyme nustatytų procedūrų, nepažeidžiant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 21 str. 2 d. 3 p., 24 str. 5 d.).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Ä®BÄ® ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo suÅ¡aukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes Å¡ie procedÅ«rų veiksmai reikÅ¡mingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimÄ .

Dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainos nustatymo Bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainos nustatymas – tai iÅ¡imtinai įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtinas klausimas (Ä®BÄ® 23 straipsnio 5 punktas). Ä®BÄ® 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, numatanti, jog įmonės nekilnojamasis ir įkeistas turtas parduodamas iÅ¡ varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, yra bendrÄ taisyklę dėl įmonės nekilnojamojo ir įkeisto turto pardavimo bÅ«do įtvirtinanti norma.

Ä®statymai ir poįstatyminiai teisės aktai detaliai nereglamentuoja bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų. Ä®monės bankroto proceso metu vykdant įmonės priverstinio likvidavimo procedÅ«ras, siekiama kuo didesnio visų kreditorių reikalavimų patenkinimo, taip pat visų kreditorių interesų pusiausvyros užtikrinimo. Todėl kreditorių susirinkimo patvirtinta įmonės turto pardavimo kaina turi bÅ«ti reali, atitikti tikrÄ jÄ jo rinkos vertę. Jeigu visi įmonės kreditoriai sutinka su pasiÅ«lyta pradine turto pardavimo kaina ar pardavimo bÅ«du bei tvarka, parduodamo turto įvertinimo gali bÅ«ti ir nereikalaujama.

Tačiau jeigu dėl įmonės turto pardavimo kainos, bÅ«dų ar tvarkos kyla ginčas, įmonės bankroto administratorius paprastai turėtų organizuoti parduodamo turto įvertinimÄ . Taigi, teisės aktais parduodamo įkeisto turto vertę ir tvarkÄ nustatyti pavesta kreditorių susirinkimui, t. y. patiems bankrutavusios įmonės kreditoriams, kurie labiausiai suinteresuoti turto pardavimu už didžiausiÄ Ä¯manomÄ kainÄ ir kuo didesniu savo finansinių reikalavimų patenkinimu. Vadinasi, svarbiausias vaidmuo aptariamais klausimais tenka kreditorių susirinkimui, kurio nutarimai priimami balsų dauguma ir privalomi visiems kreditoriams (Ä®BÄ® 24 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2053/2011, 2014 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1782/2014).

Kilus ginčui tarp kreditorių dėl priimto kreditorių susirinkimo nutarimo Å¡iuo klausimu, ginÄÄ sprendžia teismas, pagal proceso įstatymo reikalavimus tirdamas ir vertindamas byloje esančius įrodymus. Tokiose bylose svarbu nustatyti, ar ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarka ir kaina yra ekonomiÅ¡kai pagrįstos ir geriausiai atitinka visų kreditorių teisėtus lÅ«kesčius bei interesus patenkinti savo finansinius reikalavimus (Ä®BÄ® 34, 35 str.).

Teismas, nustatęs tiek esminius procedÅ«rinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimÄ , tiek tai, kad priimti nutarimai prieÅ¡tarauja imperatyviosioms Ä®BÄ®, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, turi panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

Tokį sprendimÄ teismas priima, pavyzdžiui, tokiais atvejais, kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo bÅ«das yra aiÅ¡kiai neprotingi bei nesÄ Å¾iningi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-349/2012).IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. gegužės 9 d. įvyko BUAB „Lodena“ kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 96,7584 proc. visų teismo patvirtintų bendrovės kreditorių reikalavimų sumos.

Kreditorių susirinkimas 2 darbotvarkės klausimu, „už“ balsuojant 72, 2180 proc. kreditorių balsų, „prieš“ – 24,5404 proc. balsų, nutarė įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ parduoti varžytynėse; nustatyti pradines turto pardavimo kainas pirmosioms varžytynėms: (duomenys neskelbtini) esančių pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir valstybinio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos teisės – 790 000 Lt, (duomenys neskelbtini) esančių poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikÅ¡telės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir valstybinio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos teisės – 1 200 000 Lt, (duomenys neskelbtini) esančių pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos teisės – 2 090 000 Lt; nepardavus turto pirmosiose varžytinėse ir įkaito turėtojui atsisakius perimti įkeistÄ turtÄ , antrosioms varžytinėms pradinę turto pardavimo kainÄ nustatė 80 proc. pirmųjų varžytynių kainos.

Tokia turto pardavimo kaina buvo nustatyta kreditorių susirinkimui pritariant bankroto administratoriaus pasiÅ«lymui, pateiktam atsižvelgus į nepriklausomų turto vertintojų 2014 m. turto vertinimo ataskaitas, atliktas vieno iÅ¡ kreditorių – „Swedbank“, AB užsakymu.Apelianto argumentai, kuriais grindžiamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumas, siejami su nustatyta per maža parduodamo turto verte dėl to, kad 2011 m. tas pats turtas buvo įvertintas iÅ¡ viso 810 000 Lt didesne verte ir galimu turto vertintojų neobjektyvumu dėl to, kad turto vertinimÄ užsakė vienas iÅ¡ kreditorių.

 Remiantis bendrÄ ja įrodinėjimo pareigos tarp Å¡alių paskirstymo taisykle (CPK 178 str.), apeliantas turi pareigÄ Ä¯rodyti savo argumentų pagrįstumÄ . Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga.

Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant, tačiau galutinį sprendimÄ dėl bylai reikÅ¡mingų aplinkybių nustatymo priima teismas, vadovaudamasis laisvo įrodymų vertinimo principu (CPK 185 str.).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog apeliantas iÅ¡ esmės neįrodinėjo kitokios rinkos vertės, nei buvo nustatyta 2014 m. turto vertintojų ataskaitose, o tik pateikė 2011 m. turto vertės nustatymo pažymas, kuriomis remdamasis teigė, kad turto vertintojų nustatyta rinkos vertė neatitinka realios rinkos vertės. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyminis reglamentavimas lemia, kad turto vertinimÄ gali atlikti tik reikiamÄ turto vertintojo kvalifikacijÄ turintis asmuo, kuris turi vadovautis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais principais, tame tarpe teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo, vertinimo objektyvumo ir nepriklausomumo.

Å io įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta turto ataskaitos teisingumo prezumpcija, lemianti, kad joje nurodyti duomenys yra teisingi, kol LR Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiÅ«rÄ Ä¯staiga nėra nustačiusi jos neatitikties įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs dėl turto vertintojų ir turto vertinimo užsakovų santykio sprendžiant nustatytos turto rinkos vertės teisingumo klausimÄ ir nurodęs, jog komercinio banko ir turto vertinimo įmonės bendradarbiavimo faktas turto vertės nustatymo srityje pats savaime nepaneigia Å¡ios įmonės parengtose turto vertės nustatymo dokumentuose pateiktų duomenų apie vertinamo turto rinkos vertę teisingumo (Lietuvos apeliacinio teismo2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1361/2012).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie kreditoriaus „Swedbank“, AB, užsakiusio jam įkeisto turto vertinimÄ , ir turto vertintojų – tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės Å iaurės Europoje ir Baltijos Å¡alyse „Newsec“ bendradarbiavimo faktus. Kitų aplinkybių, lemiančių galimÄ turto vertinimo neskaidrumÄ , byloje taip pat nėra, vadinasi, nėra pagrindo abejoti turto rinkos vertės nustatymo objektyvumu. Apelianto teiginius apie 2014 m. turto vertinimų ataskaitų esminius trÅ«kumus dėl nenurodytų lyginamųjų objektų adresų ir skirtingo lyginamųjų objektų ploto paneigia bylos medžiaga: 2014 m. turto vertinimo ataskaitose lyginamųjų objektų adresai nurodyti yra (t. 1, b. l. 99, 172, t. 2, b. l. 73, 78), o atsižvelgiant į tai, kad lyginamieji objektai yra nevienodi pagal plotÄ , nustatant vertinamo turto rinkos vertę į Å¡iuos skirtumus atsižvelgta (t. 1, b. l. 93-95, 167-168, t. 2, b. l. 68-69).

Pažymėtina, kad vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad lyginamieji objektai gali skirtis ir kitais reikšmingais rodikliais – geografinės padėties, privažiavimo, automobilių statymo, turto būklės, baigtumo, infrastruktūros ir kt. Į šiuos skirtumus taip pat atsižvelgiama nustatant atitinkamo turto rinkos vertę. Atskirojo skundo teiginiai, kad 2011 m. turto vertinimo pažymose nustatyta turto vertė nurodyta be PVM, laikytini neįrodytais, kadangi bylos medžiaga patvirtina (t. 1, b. l. 28-33), jog šiose pažymose apskritai nėra įrašo, iš kurio būtų galima spręsti, ar kaina nurodyta su įskaičiuotu PVM, ar be PVM.

Be to, apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog BUAB „Lodena“ turtas už 2011 m. turto vertinimo pažymose nustatytas rinkos kainas buvo pardavinėjamas vieÅ¡o aukciono bÅ«du 2011 metais ir 2012 metais, tačiau aukcionai pripažinti neįvykusiais, nes nebuvo nei vieno įregistruoto potencialaus pirkėjo.  Minėta, kad kreditorių susirinkimui priimant nutarimÄ dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, Å¡iuo nutarimu turi bÅ«ti nustatyta tokia turto pardavimo tvarka bei kaina, kad atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus patenkinti kuo didesnę dalį savo finansinių reikalavimų.

Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat 2014 m. turto vertinimo ataskaitose nurodytÄ BUAB „Lodena“ turto rinkos vertę, 2014 m. gegužės 9 d. ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta parduodamo įmonės turto kaina laikytina atitinkančia tiek bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių teisėtus interesus (CPK 3 str. 6 d., 722 str. 1 d.). Å is turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymas pripažintinas ekonomiÅ¡kai pagrįstu bei atitinkančiu bendruosius teisės principus (CK 1.5 str.).

Taigi, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad BUAB „Lodena“ kreditorių susirinkimas 2014 m. gegužės 9 d. nutarimu 2 darbotvarkės klausimu nustatė ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ ir kreditorių interesus atitinkančiÄ turto pardavimo kainÄ ; kreditorių susirinkimo organizavimo ir sprendimų priėmimo procedÅ«rų pažeidimų nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino kreditoriaus (apelianto) skundo dėl 2014 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2 darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu.Teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 1 dalyje bei 330 straipsnyje, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti naikinama atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais.

Teismas taip pat nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                   Konstantinas Gurinas