Legislator Case Law & Legislation
445a003e-a17d-4245-b1a8-789abd182c74 AI generated

445a003e-a17d-4245-b1a8-789abd182c74 · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number 445a003e-a17d-4245-b1a8-789abd182c74
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-2814-644/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00488-2016-3Procesinio sprendimo kategorija15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 21 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. Ž. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

445a003e-a17d-4245-b1a8-789abd182c74 · Kauno apygardos administracinis teismas: teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Keywords

AI generated
weather-related loss of work unfit notwithstanding health condition noise sensitivity level health impairment in military insurance bad weather noise exposure cadastre
AI generated
1be2bede-ac2d-4277-8936-175489cdd220
                                                                                     20.2.3.2.; 37.2.; 55.1.1.(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 9 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Deivydui Aidukui, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. S. ( E. S.) atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiojo suinteresuotojo asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovams,          raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
43b2e8dd-3774-4354-92db-b5ffa69ff904
valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.
7c0453e8-d880-4543-a583-f34a34ce54cd
Administracinė byla Nr. I-229-505/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01310-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.;20.2.3.2.;51.5.;55.1.1. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 2 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. Å ., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovams,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.
46a53a9b-92b1-4197-bc3e-e3e7dca6319c
Pareiškėja A-B                                                   Administracinė byla Nr.
0d541304-0e0b-4aad-8694-4a97ab9b84fb
?Administracinė byla Nr.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-2814-644/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00488-2016-3Procesinio sprendimo kategorija15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 21 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. Ž. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas M. Ž. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 18249 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 5-6).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 20 d. buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje netinkamomis sÄ lygomis. PaaiÅ¡kino, kad buvo apgyvendintas perpildytose kamerose, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, pareiÅ¡kėjui jose teko iki 1,8 kv. m. gyvenamojo ploto.

Daug kameros ploto užėmė baidai – 4 dviaukštės lovos, stalas, 4 kėdės, 5 spintelės, praustuvė, unitazas, dėl ko pareiškėjas turėjo nuolat gulėti lovoje. Stalas buvo pritaikytas 4 asmenims, todėl valgyti turėjo atsisėdęs ant lovos arba laukti kol kiti pavalgys. Neturėjo galimybės rašyti laiškų, nes dėl vietos trūkumo jautėsi nuolat stebimas. Pažymėjo, kad dėl gyvenamojo ploto trūkumo reiškė pareigūnams pretenzijas, tačiau jam atsakydavo, kad nėra laisvų vietų.

Neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis, kad pasivaikščioti buvo iÅ¡leidžiamas tik kartÄ per parÄ , tačiau pareiÅ¡kėjui to nepakako, dėl ko pareiÅ¡kėjas patyrė sÄ narių skausmus. Kalint perpildytoje kameroje trÅ«ko oro. Kameros buvo vėdinamos per langus, tačiau dėl atvirų langų susidarydavo skersvėjai, dėl ko gydėsi perÅ¡alimo ligas. ŽiemÄ dėl atviro lango kameroje bÅ«davo Å¡alta, temperatÅ«ra nukrisdavo iki minusinės, o vasarÄ - karÅ¡ta. DuÅ¡ai tardymo izoliatoriuje netvarkingi, nėra tinkamai dezinfekuojami, dėl to pareiÅ¡kėjas susirgo odos grybeliu.

Pažymėjo, kad laikydamas pareiÅ¡kėjÄ minėtomis sÄ lygomis, atsakovas žemino pareiÅ¡kėjo orumÄ , pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, dėl ko pareiÅ¡kėjui atsirado fobija uždaroms patalpoms, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jis patyrė fizinius skausmus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, pasidarė dirglus, kilo depresija, tapo emociÅ¡kai prislėgtas.Atsakovas atsiliepime (b. l. 9-13) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad beveik visÄ pareiÅ¡kėjo kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpį pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas teisės aktais reglamentuotas minimalus kameros plotas, kadangi pareiÅ¡kėjui kameroje teko nuo 3,68 iki 8,83 kv. m. gyvenamojo ploto.

Kamerų įrengimas izoliatoriuje atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Kauno visuomenės sveikatos centras tardymo izoliatoriuje reguliariai atlieka patikrinimus, tačiau ginčo laikotarpiu kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, patikrinimai nebuvo atlikti. Ginčo laikotarpiu Kauno visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimÄ duÅ¡o patalpoje, pažeidimų nebuvo nustatyta. Pažymėjo, kad įstaiga yra sudariusi sutartį su UAB „Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis“, kuri atlieka vabzdžių bei graužikų kontrolę ir naikinimÄ , sutartiniai įsipareigojimai vykdomi.

Ä®staigoje yra įrengta 16 pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas nuo 11,08 kv. m. iki 17,43 kv. m., dviejuose kiemeliuose yra įrengta sporto įranga bei teniso kambarys, kur nuteistieji gali sportuoti. PareiÅ¡kėjui buvo suteikta galimybė vienÄ valandÄ per parÄ pasivaikščioti gryname ore. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinę tarnybÄ kreipėsi tris kartus, jo psichinė bÅ«klė buvo gera. PareiÅ¡kėjas skundėsi problemomis, susijusiomis su narkotikų vartojimu, nervinimusi dėl teismo.

Mano, kad pareiÅ¡kėjo tikslas yra noras pasipelnyti. Kauno TI pareigÅ«nų veiksmai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo teisėti, todėl jo reikalavimas yra nepagrįstas. Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas atmestinas.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam kalint Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Kauno TI) teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Kauno tardymo izoliatorius arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų (pareiÅ¡kėjui teko mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto), vienam asmeniui kamerose teko iki 1,8 kv. m., be to, daug vietos užėmė baldai, kitas inventorius, taigi dėl vietos trÅ«kumo teko nuolat gulėti lovoje ir pan.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Bylos duomenimis nustatyta, kad M. Ž. į Kauno tardymo izoliatorių atvyko 2015 m. birželio 2 d. ir su pertraukomis jame buvo laikomas iki 2015 m. lapkričio 19 d. (b. l. 14).

Minėtais duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas Å¡iose kamerose: nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2015 m. birželio 9 d. kameroje Nr. 345, 2015 m. birželio 22 d. – kameroje Nr. 341, nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d. – kameroje Nr. 326, nuo 2015 m. lapkričio 16 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d. – kameroje Nr. 217. Bylos duomenimis, ginčo laikotarpiu kartu su pareiÅ¡kėju kamerose gyveno iki 8 asmenų. IÅ¡ atsakovo atstovo į bylÄ pateiktos Pažymos apie M.

Ž. laikymo sÄ lygas Kauno tardymo izoliatoriuje (b. l. 15-18) matyti, jog mažesnio, nei teisės aktai numato, ploto sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas pusę paros 2015 m. lapkričio 16 d. kameroje Nr. 217, kurioje pareiÅ¡kėjui teko 3,48 kv. m. gyvenamojo ploto. Daroma iÅ¡vada, kad ginčo laikotarpiu pusę paros pareiÅ¡kėjas Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas pažeidžiant Ä®sakymo 1.3.1 punkte nustatytÄ minimaliÄ 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto normÄ .PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad daug kameros ploto užėmė baldai, kitas inventorius, dėl vietos trÅ«kumo kameroje neturėjo galimybės judėti, turėjo nuolat gulėti lovoje, negalėjo raÅ¡yti laiÅ¡kų, nes jautėsi nuolat stebimas kitų.

Tačiau teismas akcentuoja, kad teisės aktai nenumato, jog asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma turi bÅ«ti skaičiuojama neįskaitant baldų bei kito inventoriaus. Teismas pažymi, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Nagrinėjamu atveju buvo konstatuota, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo pažeista, nepilnÄ parÄ (pareiÅ¡kėjui trÅ«ko 0,12 kv. m.). Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuojamas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007). Teismo vertinimu, 0,12 kv. m. gyvenamojo ploto trÅ«kumas pusę paros negalėjo pareiÅ¡kėjui sukelti jo skunde nurodytų neigiamų pasekmių ir iÅ¡gyvenimų, kuriuos bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, juo labiau, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skundęsis tardymo izoliatoriaus administracijai dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Be to, ginčo laikotarpiu daugeliu atveju pareiÅ¡kėjui teko nuo 4,29 iki 8,83 kv. m. gyvenamojo ploto.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis, kad kameroje nebuvo tinkamo vėdinimo, jam trÅ«ko oro, kadangi kameros buvo vėdinamos tik per langus, dėl ko susidarydavo skersvėjis. Pažymėjo, kad žiemÄ kameroje buvo šalta, temperatÅ«ra nukrisdavo iki minusinės, vasarÄ â€“ karÅ¡ta.Iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau– Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktÄ , laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. PanaÅ¡i nuostata yra įtvirtinta ir nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 17 punkte. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.10 punktÄ , tardymo izoliatoriaus kameroje turi bÅ«ti įrengtas natÅ«ralus arba mechaninis vėdinimas. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad kameros Kauno tardymo izoliatoriuje buvo vėdinamos per atvirus langus. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti kameros per atveriamÄ langÄ . Be to, iÅ¡ atsakovo atstovo į bylÄ pateiktų foto nuotraukų matyti, kad kamerose yra įrengta mechaninė vėdinimo sistema (b. l. 22-23).

Nenustačius atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtumo, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos kamerose atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad temperatÅ«ra kameroje žiemÄ dėl atviro lango buvo neigiama. Tačiau teismas pažymi, kad, bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas ne žiemos laikotarpiu, todėl jo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad pasivaikščiojimų kiemeliai maži, pasivaikščioti buvo iÅ¡leidžiamas tik kartÄ per parÄ , tačiau pareiÅ¡kėjui to nepakako.

Kadangi negalėjo tinkamai judėti, patyrė sveikatos pablogėjimÄ , sÄ narių skausmus.Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktÄ , pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1-114 patvirtintos Suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo pasivaikščioti gryname ore ir kiemų, kuriuose įrengta sportinė įranga tvarkos apraÅ¡o (b. l. 33-35) 13 punkte nustatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems suteikiama teisė kasdien vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

PareiÅ¡kėjas neneigia, kad buvo vedamas pasivaikščioti ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per parÄ , todėl neteisėtų atsakovo veiksmų, suteikiant pareiÅ¡kėjui galimybę pasivaikščioti gryname ore vienÄ valandÄ per dienÄ , nenustatyta. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl pasivaikščiojimo laiko pailginimo, todėl suteikti jam ilgesnį pasivaikščiojimÄ atsakovo atstovas neturėjo jokio teisinio pagrindo.

Akcentuotina tai, kad teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų ir nenustato vienam asmeniui tenkančio pasivaikščiojimo kiemelio ploto normos. Atsakovo atstovas atsiliepime pateikė duomenis apie Kauno tardymo izoliatoriuje įrengtus pasivaikščiojimų kiemelius – įstaigoje įrengta 16 pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas nuo 11,08 kv. m. iki 17,43 kv. m., dvejuose kiemeliuose įrengta sporto įranga bei teniso kambarys. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylÄ pateiktais duomenimis, minėtas aplinkybes patvirtina į bylÄ pateiktos foto nuotraukos (b. l. 39).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, jog atsakovas savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidęs pareiÅ¡kėjo teises ar teisėtus interesus suteikiant pareiÅ¡kėjui galimybę pasivaikščioti, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad Kauno tardymo izoliatoriuje duÅ¡ai netvarkingi, nėra tinkamai dezinfekuojami, dėl to jis susirgo odos grybeliu.Pagal Higienos normos HN 76:2010 57 punktÄ , sanitariniai techniniai įrenginiai turi bÅ«ti plaunami ir dezinfekuojami kiekvienÄ dienÄ .

Esant reikalui, laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veiklÄ (HN 76:2010 60 p). Pagal Higienos normos HN 134:2015 28 punktÄ , duÅ¡o patalpoje daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys po kiekvieno naudojimosi iÅ¡plaunami ir dezinfekuojami, duÅ¡inės, prausyklos patalpos kasdien turi bÅ«ti valomos ir dezinfekuojamos.Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno tardymo izoliatorius nuo 2013 m. lapkričio 12 d. su UAB „Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis“ yra sudaręs dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugų teikimo sutartį, pagal kuriÄ Kauno TI patalpose atliekamos dezinsekcijos ir deratizacijos procedÅ«ros (b.l. 46-48).

Byloje nėra pateikta duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebÅ«tų vykdomi. PareiÅ¡kėjo teiginius apie nedezinfekuotus duÅ¡us paneigia Kauno visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 6 d. patikrinimo aktas Nr. 36-1573 (b. l. 49-51), iÅ¡ kurio matyti, kad duÅ¡o patalpose dezinfekcija atliekama iÅ¡ karto, kai nuteistieji baigia maudytis, patikrinimo metu pažeidimų duÅ¡o patalpoje nenustatyta. IÅ¡ duÅ¡inės foto nuotraukų (b. l. 27-29) matyti, kad patalpos yra tvarkingos, neapleistos. Teismas pabrėžia, kad savo teiginiams pagrįsti pats pareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius apie nedezinfekuotas ir netvarkingas dušų patalpas nepateikė, o teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, kad jis vykdo pareigÄ užtikrinti Kauno TI laikomiems asmenims saugiÄ sveikatai gyvenamÄ jÄ aplinkÄ .

Nenustačius atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtų veiksmų, pareiškėjo argumentai dėl nešvarių, nedezinfekuotų dušų atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad stalas kameroje buvo mažas (keturvietis), nors kameroje buvo laikoma iki 8 asmenų, dėl ko nebuvo kur atsisėsti pavalgyti. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 punkte numatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai).

Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų aprÅ«pinimo normose nurodoma, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areÅ¡tinių bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi bÅ«ti įrengtas stalas (1 vnt.), taburetės (1 vnt. asmeniui) arba stalo ilgio suoliukas (2 vnt.). Taigi, teisės aktai nereglamentuoja stalo konstrukcinių ypatumų. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad sanitarinis mazgas nuo kameros atskirtas tik sienele, dėl ko pareiÅ¡kėjas jautė pažeminimÄ , gėdÄ .Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte numatyta, kad kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa, kuri turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. IÅ¡ atsakovo atstovo į bylÄ pateiktų foto nuotraukų matyti, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus (b. l. 20, 21). Minėtos nuotraukos patvirtina atskiros sanitarinio mazgo ventiliacijos sistemos ir gana aukÅ¡tos lengvai valomos sienelės įrengimÄ . Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų/neveikimo dėl kamerų sanitarinių mazgų izoliavimo nuo gyvenamosios patalpos, negali bÅ«ti konstatuoti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, taigi pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., 2009 m. vasario 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 - 95/2009).

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė 18249 Eur dydžio neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė pažeminimu, dvasiniais skausmais, depresija, pablogėjusia sveikata ir pan. Ä® bylÄ pateikti duomenys apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę vertinamuoju laikotarpiu, patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ kreipėsi dėl nemigos, nerimo, galvos svaigimo, virÅ¡kinamojo trakto sutrikimų (b. l. 57-70). PareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis, depresijos požymių nepastebėta (b. l. 63, 65), o nerimas kilo dėl bylos nagrinėjimo (b. l. 64, 70).

Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis, pareiškėjas vartoja narkotines medžiagas, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti sveikatos sutrikimai galėjo kilti dėl narkotinių medžiagų poveikio ir abstinencijos po jų vartojimo. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad būtent dėl byloje konstatuoto pažeidimo būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.Teismas pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju byloje liko nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl gyvenamojo ploto trūkumo (pusę paros pareiškėjui trūko 0,12 kv. m.), tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.

CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad bÅ«tent dėl byloje konstatuoto pažeidimo bÅ«tų pablogėjusi pareiÅ¡kėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. PareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai, dėl jo kalinimo sÄ lygų Kauno tardymo izoliatoriuje nenustatyti ir nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui dėl nustatyto pažeidimo kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjui Å¡iuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala (CK 6.250 str. prasme), o nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LVAT 2015-10-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. Ž. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                     Audrius Grauželis