445a003e-a17d-4245-b1a8-789abd182c74 · Kauno apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla Nr. I-2814-644/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00488-2016-3Procesinio sprendimo kategorija15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 21 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisÄjas Audrius Grauželis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo M. Ž. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t Ä :
Legislator headnote
AI generated445a003e-a17d-4245-b1a8-789abd182c74 · Kauno apygardos administracinis teismas: teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), taÄiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.DeliktinÄ atsakomybÄ yra viena iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs rūšių, todÄl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 â 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisÄtų veiksmų rezultatu.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
AdministracinÄ byla Nr. I-2814-644/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00488-2016-3Procesinio sprendimo kategorija15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 21 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisÄjas Audrius Grauželis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo M. Ž. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t Ä :
PareiÅ¡kÄjas M. Ž. skundu kreipÄsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 18249 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ (b. l. 5-6).PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. lapkriÄio 20 d. buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje netinkamomis sÄ lygomis. PaaiÅ¡kino, kad buvo apgyvendintas perpildytose kamerose, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisÄs aktų reikalavimų, pareiÅ¡kÄjui jose teko iki 1,8 kv. m. gyvenamojo ploto.
Daug kameros ploto užÄmÄ baidai â 4 dviaukÅ¡tÄs lovos, stalas, 4 kÄdÄs, 5 spintelÄs, praustuvÄ, unitazas, dÄl ko pareiÅ¡kÄjas turÄjo nuolat gulÄti lovoje. Stalas buvo pritaikytas 4 asmenims, todÄl valgyti turÄjo atsisÄdÄs ant lovos arba laukti kol kiti pavalgys. NeturÄjo galimybÄs raÅ¡yti laiÅ¡kų, nes dÄl vietos trÅ«kumo jautÄsi nuolat stebimas. PažymÄjo, kad dÄl gyvenamojo ploto trÅ«kumo reiÅ¡kÄ pareigÅ«nams pretenzijas, taÄiau jam atsakydavo, kad nÄra laisvų vietų.
NeturtinÄ Å¾alÄ grindÄ aplinkybÄmis, kad pasivaikÅ¡Äioti buvo iÅ¡leidžiamas tik kartÄ per parÄ , taÄiau pareiÅ¡kÄjui to nepakako, dÄl ko pareiÅ¡kÄjas patyrÄ sÄ narių skausmus. Kalint perpildytoje kameroje trÅ«ko oro. Kameros buvo vÄdinamos per langus, taÄiau dÄl atvirų langų susidarydavo skersvÄjai, dÄl ko gydÄsi perÅ¡alimo ligas. ŽiemÄ dÄl atviro lango kameroje bÅ«davo Å¡alta, temperatÅ«ra nukrisdavo iki minusinÄs, o vasarÄ - karÅ¡ta. DuÅ¡ai tardymo izoliatoriuje netvarkingi, nÄra tinkamai dezinfekuojami, dÄl to pareiÅ¡kÄjas susirgo odos grybeliu.
PažymÄjo, kad laikydamas pareiÅ¡kÄjÄ minÄtomis sÄ lygomis, atsakovas žemino pareiÅ¡kÄjo orumÄ , pažeidÄ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, dÄl ko pareiÅ¡kÄjui atsirado fobija uždaroms patalpoms, sumažÄjo pasitikÄjimas savimi, jis patyrÄ fizinius skausmus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, pasidarÄ dirglus, kilo depresija, tapo emociÅ¡kai prislÄgtas.Atsakovas atsiliepime (b. l. 9-13) su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad beveik visÄ pareiÅ¡kÄjo kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpį pareiÅ¡kÄjui buvo užtikrintas teisÄs aktais reglamentuotas minimalus kameros plotas, kadangi pareiÅ¡kÄjui kameroje teko nuo 3,68 iki 8,83 kv. m. gyvenamojo ploto.
Kamerų įrengimas izoliatoriuje atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Kauno visuomenÄs sveikatos centras tardymo izoliatoriuje reguliariai atlieka patikrinimus, taÄiau ginÄo laikotarpiu kamerose, kuriose pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas, patikrinimai nebuvo atlikti. GinÄo laikotarpiu Kauno visuomenÄs sveikatos centras atliko patikrinimÄ duÅ¡o patalpoje, pažeidimų nebuvo nustatyta. PažymÄjo, kad įstaiga yra sudariusi sutartį su UAB âKauno profilaktinÄs dezinfekcijos stotisâ, kuri atlieka vabzdžių bei graužikų kontrolÄ ir naikinimÄ , sutartiniai įsipareigojimai vykdomi.
Ä®staigoje yra įrengta 16 pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelių, kurių plotas nuo 11,08 kv. m. iki 17,43 kv. m., dviejuose kiemeliuose yra įrengta sporto įranga bei teniso kambarys, kur nuteistieji gali sportuoti. PareiÅ¡kÄjui buvo suteikta galimybÄ vienÄ valandÄ per parÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore. PareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu į PsichologinÄ tarnybÄ kreipÄsi tris kartus, jo psichinÄ bÅ«klÄ buvo gera. PareiÅ¡kÄjas skundÄsi problemomis, susijusiomis su narkotikų vartojimu, nervinimusi dÄl teismo.
Mano, kad pareiÅ¡kÄjo tikslas yra noras pasipelnyti. Kauno TI pareigÅ«nų veiksmai pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu buvo teisÄti, todÄl jo reikalavimas yra nepagrįstas. PraÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas atmestinas.NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisÄtais valstybÄs valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam kalint Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau â ir Kauno TI) teisÄs aktų reikalavimų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis.Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau â EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ.
ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.
Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl žalos, atsiradusios dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).
ValstybÄs ir savivaldybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybÄ) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:
1) neteisÄti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);
2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);
3) teisÄs pažeidÄjo kaltÄ (CK 6.248 straipsnis);
4) teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), taÄiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.DeliktinÄ atsakomybÄ yra viena iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs rūšių, todÄl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 â 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisÄtų veiksmų rezultatu.
TodÄl, sprendžiant pareiÅ¡kÄjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Kauno tardymo izoliatorius arba jo pareigÅ«nai (deliktinÄ atsakomybÄ reglamentuojanÄių normų taikymo prasme) veikÄ neteisÄtai arba neveikÄ taip, kaip turÄjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kÄjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo klausimÄ kiekvienu konkreÄiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinÄjimo taisyklÄ, kiekviena ginÄo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A575-662/11).
Taigi pareiÅ¡kÄjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinanÄius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ABTÄ®) 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.). PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad jis buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisÄs aktų reikalavimų (pareiÅ¡kÄjui teko mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto), vienam asmeniui kamerose teko iki 1,8 kv. m., be to, daug vietos užÄmÄ baldai, kitas inventorius, taigi dÄl vietos trÅ«kumo teko nuolat gulÄti lovoje ir pan.KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d.
įsakymo Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ (toliau â Ä®sakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Bylos duomenimis nustatyta, kad M. Ž. į Kauno tardymo izoliatorių atvyko 2015 m. birželio 2 d. ir su pertraukomis jame buvo laikomas iki 2015 m. lapkriÄio 19 d. (b. l. 14).
MinÄtais duomenimis nustatyta, kad ginÄo laikotarpiu pareiÅ¡kÄjas buvo kalinamas Å¡iose kamerose: nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2015 m. birželio 9 d. kameroje Nr. 345, 2015 m. birželio 22 d. â kameroje Nr. 341, nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2015 m. lapkriÄio 5 d. â kameroje Nr. 326, nuo 2015 m. lapkriÄio 16 d. iki 2015 m. lapkriÄio 19 d. â kameroje Nr. 217. Bylos duomenimis, ginÄo laikotarpiu kartu su pareiÅ¡kÄju kamerose gyveno iki 8 asmenų. IÅ¡ atsakovo atstovo į bylÄ pateiktos Pažymos apie M.
Ž. laikymo sÄ lygas Kauno tardymo izoliatoriuje (b. l. 15-18) matyti, jog mažesnio, nei teisÄs aktai numato, ploto sÄ lygomis pareiÅ¡kÄjas buvo kalinamas pusÄ paros 2015 m. lapkriÄio 16 d. kameroje Nr. 217, kurioje pareiÅ¡kÄjui teko 3,48 kv. m. gyvenamojo ploto. Daroma iÅ¡vada, kad ginÄo laikotarpiu pusÄ paros pareiÅ¡kÄjas Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas pažeidžiant Ä®sakymo 1.3.1 punkte nustatytÄ minimaliÄ 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto normÄ .PareiÅ¡kÄjas taip pat nurodÄ, kad daug kameros ploto užÄmÄ baldai, kitas inventorius, dÄl vietos trÅ«kumo kameroje neturÄjo galimybÄs judÄti, turÄjo nuolat gulÄti lovoje, negalÄjo raÅ¡yti laiÅ¡kų, nes jautÄsi nuolat stebimas kitų.
TaÄiau teismas akcentuoja, kad teisÄs aktai nenumato, jog asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma turi bÅ«ti skaiÄiuojama neįskaitant baldų bei kito inventoriaus. Teismas pažymi, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsÄjo 18 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-575-1731/2014).
NagrinÄjamu atveju buvo konstatuota, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu buvo pažeista, nepilnÄ parÄ (pareiÅ¡kÄjui trÅ«ko 0,12 kv. m.). Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. NeturtinÄs žalos buvimas konstatuojamas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darÄ veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-337/2006;
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinÄje byloje Nr. A17-749/2007). Teismo vertinimu, 0,12 kv. m. gyvenamojo ploto trÅ«kumas pusÄ paros negalÄjo pareiÅ¡kÄjui sukelti jo skunde nurodytų neigiamų pasekmių ir iÅ¡gyvenimų, kuriuos bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, juo labiau, byloje nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų skundÄsis tardymo izoliatoriaus administracijai dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Be to, ginÄo laikotarpiu daugeliu atveju pareiÅ¡kÄjui teko nuo 4,29 iki 8,83 kv. m. gyvenamojo ploto.
PareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ grindÄ aplinkybÄmis, kad kameroje nebuvo tinkamo vÄdinimo, jam trÅ«ko oro, kadangi kameros buvo vÄdinamos tik per langus, dÄl ko susidarydavo skersvÄjis. PažymÄjo, kad žiemÄ kameroje buvo šalta, temperatÅ«ra nukrisdavo iki minusinÄs, vasarÄ â karÅ¡ta.Iki 2015 m. lapkriÄio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ (toliauâ Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktÄ , laisvÄs atÄmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema. PanaÅ¡i nuostata yra įtvirtinta ir nuo 2015 m. lapkriÄio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau â Higienos norma HN 134:2015) 17 punkte. Pagal KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.
įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau â Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklÄs) 14.10 punktÄ , tardymo izoliatoriaus kameroje turi bÅ«ti įrengtas natÅ«ralus arba mechaninis vÄdinimas. PareiÅ¡kÄjas neneigia, kad kameros Kauno tardymo izoliatoriuje buvo vÄdinamos per atvirus langus. Byloje nÄra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kÄjas negalÄjo iÅ¡vÄdinti kameros per atveriamÄ langÄ . Be to, iÅ¡ atsakovo atstovo į bylÄ pateiktų foto nuotraukų matyti, kad kamerose yra įrengta mechaninÄ vÄdinimo sistema (b. l. 22-23).
NenustaÄius atsakovo atstovo veiksmuose neteisÄtumo, pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl netinkamos ventiliacijos kamerose atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kÄjas taip pat nurodÄ, kad temperatÅ«ra kameroje žiemÄ dÄl atviro lango buvo neigiama. TaÄiau teismas pažymi, kad, bylos duomenimis, pareiÅ¡kÄjas Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas ne žiemos laikotarpiu, todÄl jo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kÄjas skunde nurodo, kad pasivaikÅ¡Äiojimų kiemeliai maži, pasivaikÅ¡Äioti buvo iÅ¡leidžiamas tik kartÄ per parÄ , taÄiau pareiÅ¡kÄjui to nepakako.
Kadangi negalÄjo tinkamai judÄti, patyrÄ sveikatos pablogÄjimÄ , sÄ narių skausmus.SuÄmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisÄ kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore. Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktÄ , pasivaikÅ¡Äioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1-114 patvirtintos Suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo pasivaikÅ¡Äioti gryname ore ir kiemų, kuriuose įrengta sportinÄ Ä¯ranga tvarkos apraÅ¡o (b. l. 33-35) 13 punkte nustatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems suteikiama teisÄ kasdien vienÄ valandÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore.
PareiÅ¡kÄjas neneigia, kad buvo vedamas pasivaikÅ¡Äioti ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per parÄ , todÄl neteisÄtų atsakovo veiksmų, suteikiant pareiÅ¡kÄjui galimybÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore vienÄ valandÄ per dienÄ , nenustatyta. Be to, byloje nÄra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų kreipÄsis į įstaigos administracijÄ dÄl pasivaikÅ¡Äiojimo laiko pailginimo, todÄl suteikti jam ilgesnį pasivaikÅ¡ÄiojimÄ atsakovo atstovas neturÄjo jokio teisinio pagrindo.
Akcentuotina tai, kad teisÄs aktai nereglamentuoja pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelių plotų ir nenustato vienam asmeniui tenkanÄio pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelio ploto normos. Atsakovo atstovas atsiliepime pateikÄ duomenis apie Kauno tardymo izoliatoriuje įrengtus pasivaikÅ¡Äiojimų kiemelius â įstaigoje įrengta 16 pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelių, kurių plotas nuo 11,08 kv. m. iki 17,43 kv. m., dvejuose kiemeliuose įrengta sporto įranga bei teniso kambarys. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylÄ pateiktais duomenimis, minÄtas aplinkybes patvirtina į bylÄ pateiktos foto nuotraukos (b. l. 39).
Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, daroma iÅ¡vada, kad teismui nÄra pateikta objektyvių duomenų, jog atsakovas savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidÄs pareiÅ¡kÄjo teises ar teisÄtus interesus suteikiant pareiÅ¡kÄjui galimybÄ pasivaikÅ¡Äioti, todÄl pareiÅ¡kÄjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini. PareiÅ¡kÄjas pažymÄjo, kad Kauno tardymo izoliatoriuje duÅ¡ai netvarkingi, nÄra tinkamai dezinfekuojami, dÄl to jis susirgo odos grybeliu.Pagal Higienos normos HN 76:2010 57 punktÄ , sanitariniai techniniai įrenginiai turi bÅ«ti plaunami ir dezinfekuojami kiekvienÄ dienÄ .
Esant reikalui, laisvÄs atÄmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), kurį teisÄs aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenÄs sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veiklÄ (HN 76:2010 60 p). Pagal Higienos normos HN 134:2015 28 punktÄ , duÅ¡o patalpoje daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys po kiekvieno naudojimosi iÅ¡plaunami ir dezinfekuojami, duÅ¡inÄs, prausyklos patalpos kasdien turi bÅ«ti valomos ir dezinfekuojamos.Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno tardymo izoliatorius nuo 2013 m. lapkriÄio 12 d. su UAB âKauno profilaktinÄs dezinfekcijos stotisâ yra sudarÄs dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugų teikimo sutartį, pagal kuriÄ Kauno TI patalpose atliekamos dezinsekcijos ir deratizacijos procedÅ«ros (b.l. 46-48).
Byloje nÄra pateikta duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebÅ«tų vykdomi. PareiÅ¡kÄjo teiginius apie nedezinfekuotus duÅ¡us paneigia Kauno visuomenÄs sveikatos centro 2015 m. spalio 6 d. patikrinimo aktas Nr. 36-1573 (b. l. 49-51), iÅ¡ kurio matyti, kad duÅ¡o patalpose dezinfekcija atliekama iÅ¡ karto, kai nuteistieji baigia maudytis, patikrinimo metu pažeidimų duÅ¡o patalpoje nenustatyta. IÅ¡ duÅ¡inÄs foto nuotraukų (b. l. 27-29) matyti, kad patalpos yra tvarkingos, neapleistos. Teismas pabrÄžia, kad savo teiginiams pagrįsti pats pareiÅ¡kÄjas jokių įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius apie nedezinfekuotas ir netvarkingas dušų patalpas nepateikÄ, o teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, kad jis vykdo pareigÄ užtikrinti Kauno TI laikomiems asmenims saugiÄ sveikatai gyvenamÄ jÄ aplinkÄ .
NenustaÄius atsakovo atstovo veiksmuose neteisÄtų veiksmų, pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl neÅ¡varių, nedezinfekuotų dušų atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kÄjas taip pat nurodo, kad stalas kameroje buvo mažas (keturvietis), nors kameroje buvo laikoma iki 8 asmenų, dÄl ko nebuvo kur atsisÄsti pavalgyti. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 punkte numatyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinÄs lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetÄs (suoliukai).
Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose LaisvÄs atÄmimo vietų aprÅ«pinimo normose nurodoma, jog tardymo izoliatorių, kalÄjimų ir areÅ¡tinių bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi bÅ«ti įrengtas stalas (1 vnt.), taburetÄs (1 vnt. asmeniui) arba stalo ilgio suoliukas (2 vnt.). Taigi, teisÄs aktai nereglamentuoja stalo konstrukcinių ypatumų. PareiÅ¡kÄjas taip pat nurodÄ, kad sanitarinis mazgas nuo kameros atskirtas tik sienele, dÄl ko pareiÅ¡kÄjas jautÄ pažeminimÄ , gÄdÄ .Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte numatyta, kad kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa, kuri turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio pertvara ir padengta lengvai valoma, drÄgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. IÅ¡ atsakovo atstovo į bylÄ pateiktų foto nuotraukų matyti, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus (b. l. 20, 21). MinÄtos nuotraukos patvirtina atskiros sanitarinio mazgo ventiliacijos sistemos ir gana aukÅ¡tos lengvai valomos sienelÄs įrengimÄ . NenustaÄius atsakovo atstovo neteisÄtų veiksmų/neveikimo dÄl kamerų sanitarinių mazgų izoliavimo nuo gyvenamosios patalpos, negali bÅ«ti konstatuoti atsakovo atstovo neteisÄti veiksmai, taigi pareiÅ¡kÄjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Likusieji tiek pareiÅ¡kÄjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinÄs reikÅ¡mÄs kilusio ginÄo iÅ¡sprendimui, todÄl detaliau nedÄstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkreÄių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.
R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymÄta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkriÄio 6 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinÄ (moralinÄ) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavÄs, jog siekiant neturtinÄs žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipÄsi teisminÄs gynybos, tikrai patyrÄ dvasinius ir fizinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautÄ emocinÄ depresijÄ , pažeminimai buvo apÄiuopiami, reputacijos pablogÄjimas juntamas ir Å¡i dvasinÄ skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinÄ (žr., 2009 m. vasario 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 - 95/2009).
PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrÄ 18249 Eur dydžio neturtinÄ Å¾alÄ , kuri pasireiÅ¡kÄ pažeminimu, dvasiniais skausmais, depresija, pablogÄjusia sveikata ir pan. Ä® bylÄ pateikti duomenys apie pareiÅ¡kÄjo sveikatos bÅ«klÄ vertinamuoju laikotarpiu, patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ kreipÄsi dÄl nemigos, nerimo, galvos svaigimo, virÅ¡kinamojo trakto sutrikimų (b. l. 57-70). PareiÅ¡kÄjo asmens sveikatos istorijos duomenimis, depresijos požymių nepastebÄta (b. l. 63, 65), o nerimas kilo dÄl bylos nagrinÄjimo (b. l. 64, 70).
PareiÅ¡kÄjo asmens sveikatos istorijos duomenimis, pareiÅ¡kÄjas vartoja narkotines medžiagas, todÄl, teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄjo nurodyti sveikatos sutrikimai galÄjo kilti dÄl narkotinių medžiagų poveikio ir abstinencijos po jų vartojimo. NagrinÄjamu atveju sprÄstina, kad byloje nÄra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad bÅ«tent dÄl byloje konstatuoto pažeidimo bÅ«tų pablogÄjusi pareiÅ¡kÄjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmÄs, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.Teismas pažymi, kad nors nagrinÄjamu atveju byloje liko nepaneigti pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl gyvenamojo ploto trÅ«kumo (pusÄ paros pareiÅ¡kÄjui trÅ«ko 0,12 kv. m.), taÄiau, teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄjas Å¡iuo atveju neįrodÄ neturtinÄs žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dÄl neturtinÄs žalos iÅ¡ esmÄs yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais.
CK 6.250 straipsnio taikymo teisminÄje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisÄtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipÄsi teisminÄs gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinÄ Å¾ala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautÄ emocinÄ depresijÄ , pažeminimai buvo apÄiuopiami, reputacijos pablogÄjimas juntamas ir Å¡i dvasinÄ skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinÄ (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).
NagrinÄjamu atveju byloje nÄra jokių objektyvių duomenų, kad bÅ«tent dÄl byloje konstatuoto pažeidimo bÅ«tų pablogÄjusi pareiÅ¡kÄjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmÄs, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. PareiÅ¡kÄjo sveikatos sutrikimai, dÄl jo kalinimo sÄ lygų Kauno tardymo izoliatoriuje nenustatyti ir nÄra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininÄ pagalba. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjui dÄl nustatyto pažeidimo kilÄs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu, todÄl, teismo vertinimu, nÄra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kÄjui Å¡iuo aspektu atsirado tokio masto pasekmÄs, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala (CK 6.250 str. prasme), o nenustaÄius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, nÄra pagrindo valstybÄs civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A444-619/2008, LVAT 2015-10-08 sprendimas administracinÄje byloje Nr. A-1658-575/2015).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kÄjo M. Ž. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinÄs instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . TeisÄjas                                                                                                                     Audrius Grauželis