2024-07-17 Nr. BB-3723-1-01-1-45626-2022-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2617/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45626-2022-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. L. kasacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis V. L. prašo Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi atmesdamas nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, nepašalino abejonių dėl nuteistojo kaltumo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, BPK 44 straipsnio 5, 6 dalių pažeidimus, šie pažeidimai suvaržė nuteistojo procesines teises į teisingą procesą, taip pat sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Kasatoriaus nuomone, jo kaltė dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo buvo grindžiama tik nenuosekliais, prieštaringais ir bylos baigtimi suinteresuoto nukentėjusiojo A. K. parodymais, taip pat tinkamai neįvertinus liudytojų parodymų, specialisto išvados Nr. G 81/2023 bei neištyrus ir neišreikalavus papildomų duomenų (vaizdo įrašų).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis, BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad, prašydamas panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti, nuteistasis V. L. nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau iš esmės tik ginčija teismų atliktą, jo nuomone, neteisingą įrodymų (nukentėjusiojo A. K., liudytojų parodymų, specialisto išvados, kitų rašytinių bylos duomenų) vertinimą. Pažymėtina, kad klausimą, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teismų instancija, iš naujo nustatanti aplinkybes, vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo ir patikimumo aspektais. Kasacinis skundas, kuriame kaip kasacinis pagrindas nurodomas BPK 20 straipsnio pažeidimas, turi būti grindžiamas ne nuomone, kad teismai turėjo kitaip įvertinti įrodymus ir priimti kitokį sprendimą, bet argumentais dėl padarytų teisės taikymo klaidų teismui vertinat įrodymus. Šiuo atveju, kasatoriaus paduoto kasacinio skundo teiginiai dėl BPK pažeidimų yra susiję iš esmės tik su nesutikimu teismų atliktu įrodymų vertinimu ir tuo pagrindu padarytomis išvadomis, dėl to nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko. Kasaciniame skunde taip pat nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių galimai padarytą teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, V. L. pripažįstant kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo ir kvalifikuojant šią veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl to kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. L. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Daiva Pranytė-Zalieckienė