2020-05-27 Nr. AB-10847-3-62-3-00638-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-660-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00638-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl neturtinės žalos ir procesinių palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas P. D. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ir Kybartų pataisos namų 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. birželio 19 d. iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. iki 2018 m. kovo 29 d., buvo kalinamas Kybartų pataisos namuose žmogaus orumą žeminančiomis, kankinančiomis, tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų nuostatas pažeidžiančiomis sąlygomis. Tvirtino, kad nuolat prašė atsakovo atstovų suteikti jam dantų protezavimo paslaugą, tačiau pareiškėjo prašymai buvo išnagrinėjami formaliai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui beveik 4 metus nebuvo suteikta dantų protezavimo paslauga, buvo pažeista teisė į sveikatą ir teisė gauti būtinas sveikatos priežiūros paslaugas.

3. Pareiškėjas nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą įkalinimo įstaigoms įtvirtinta pareiga užtikrinti tinkamą, nuteistojo asmeninius sveikatos poreikius atitinkantį maitinimą pagal racionalaus maitinimo normas. Racionalaus maitinimo galimybės įkalinimo įstaigoje apskritai nėra, o tai traktuotina kaip įstatymų reikalavimų pažeidimas ir pareiškėjo teisės tinkamai maitintis pažeidimas. Pažymėjo, jog iš pradžių pareiškėjas buvo maitinamas pagal diskriminacinį „nedirbantiems vyrams“ nustatytą valgiaraštį, vėliau jam buvo skirtas dietinis maitinimas, tačiau šiuose valgiaraščiuose yra kieto maisto, kurį sunku sukramtyti, suvalgyti maistą reikalaujama per 15 minučių, pasiimti maistą į gyvenamąją patalpą neleidžiama, todėl pareiškėjas negavo tinkamo, asmeninius sveikatos poreikius atitinkančio maitinimo. Pareiškėjas buvo kankinamas alkiu, taip buvo tyčiojamasi iš jo fizinės negalios, žeminamas jo orumas.

4. Kalinimo Kybartų pataisos namuose metu pareiškėjas turėjo teisę gauti pajamas, pakankamas oriam gyvenimui. Tvirtino, kad jam nebuvo mokamos socialinės išmokos iš įkalinimo įstaigos lėšų, socialinės pašalpos iš socialinės pramos nuteistiesiems fondo, nebuvo teikiama tikslinė parama. Dėl tokios situacijos pareiškėjas tapo draugų ir artimųjų išlaikytiniu, o tai jam sukėlė didelius moralinius išgyvenimus. Pareiškėjo nuomone, Kalėjimų departamento pareigūnai priėmė netinkamus teisės aktus, kurių pagrindu buvo diskriminuojamas ir kankinamas alkiu. Pareiškėjas paaiškino, kad buvo taikomi neteisėti pareiškėjo teisių apribojimai, nepakankamai kontroliuojami departamentui pavaldūs Kybartų pataisos namai.

5. Atsakovo atstovas Kybartų pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

6. Nurodė, kad vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu pareiškėjui yra teikiamos valstybės laiduojamos pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Pareiškėjui teikiama asmens sveikatos priežiūra pagrįsta būtinumo principu, neįgalumo ar darbingumo apribojimų nenustatyta. Pareiškėjas neatitiko Dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos apraše išvardintų kriterijų, kuriems esant asmuo turi teisę į dantų protezavimą, kompensuojamą iš Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžeto, todėl jam negalėjo būti suteiktos kompensuojamos dantų protezavimo paslaugos. Dantų protezavimo paslaugas pareiškėjas gali gauti tik kreipęsis dėl protezavimo paslaugos suteikimo ir apmokėjęs už jas savo turimomis lėšomis. Tokiu atveju Kybartų pataisos namai padeda užtikrinti šios paslaugos suteikimą – suderina konsultacijas ir gydymą pas specialistus, konvojuoja pareiškėją sutartu laiku pas specialistus. Tokių prašymų iš pareiškėjo gauta nebuvo. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjo burna yra sanuota (pagydyta) visiškai ir bylai aktualiu laikotarpiu ne kartą apžiūrėta gydytojo stomatologo.

7. Kybartų pataisos namuose esantys nuteistieji maitinami pagal reglamentuotus valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Pareiškėjo prašymų pagrindu, tarpininkaujant jį gydančiam gydytojui, dėl funkcinių sveikatos sutrikimų jam buvo skirtas dietinis maitinimas. Maisto davinių energetinė vertė, maisto kokybė buvo tikrinama kompetentingų institucijų, pažeidimų nustatyta nebuvo. Pagal teisės aktų nuostatas nuteistiesiems išsinešti maistą iš valgyklos (išskyrus jiems priklausančią duoną ir vaisius) yra draudžiama. Nuteistieji, kurie dėl sveikatos būklės (turintys ne visus dantis ir negalintys pilnai sukramtyti maisto) pateikia Kybartų pataisos namams prašymą, suderintą su Sveikatos priežiūros skyriaus specialistu, jiems patiekiamas susmulkintas maistas – tam Kybartų pataisos namai įsigiję maisto smulkintuvą. Tokio prašymo pareiškėjas nebuvo pateikęs.

8. Pagal Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisykles ir Socialinės paramos nuteistiesiems fondo sudarymo ir naudojimo tvarkos nuostatas, įstaiga gali išmokėti piniginę išmoką ar pašalpą, tačiau neprivalo. Pareiškėjui pagal galiojantį teisinį reglamentavimą buvo mokamos socialinės išmokos iš kalinimo įstaigos lėšų, Socialinės pašalpos iš socialinės paramos nuteistiesiems fondo. Pareiškėjui iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo pagal jo prašymą buvo nupirkti akiniai. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas savo sąskaitoje turėjo piniginių lėšų, kuriomis disponavo, jas leido savo poreikiams, vykdė pavedimus kitiems asmenims. Kybartų pataisos namai, siekdami padėti pareiškėjui įsidarbinti, sudarė jam sąlygas lankyti kūriko kursus, kuriuos jis išklausė 2018 m. kovo mėn. Atsiradus laisvai darbo vietai, pareiškėjas bus įdarbintas kūriku.

9. Atsakovo atstovas vertino, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės yra abstraktaus hipotetinio pobūdžio, nepagrįstos konkrečiais įrodymais, todėl nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovų veiksmų neteisėtumo. Pareiškėjas neįrodė žalos padarymo fakto, nepateikė įrodymų apie jam kilusią turtinę žalą, todėl nėra pagrindo žalos atlyginimo priteisimui.

10. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11. Nurodė, kad pareiškėjas su analogišku skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų ir Kalėjimų departamento, dėl netinkamo maitinimo, sveikatos priežiūros, teisės į aprūpinimą pajamomis pažeidimo kreipėsi į teismą, kurio pagrindu užvesta administracinė byla Nr. I-1295-406/2018, todėl pareiškėjo skundo dalis dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, turėtų būti palikta nenagrinėta. Pareiškėjas dėl skunde nurodytų aplinkybių į Kalėjimų departamentą yra kreipęsis 4 kartus. Teigė, jog pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos iš valstybės. Prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į skundą ir paaiškinime dėl pareiškėjo atsikirtimo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Kybartų pataisos namai ir Kalėjimų departamentas tinkamai vykdė savo pareigas, todėl pagrindo neturtinės žalos atlyginimui nėra.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 25 d. sprendimu pareiškėjo P. D. skundą dėl neturtinės žalos, kildinamos iš Kybartų pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmų, dėl diskriminacinio maitinimo bei neaprūpinimo darbinėmis ir kitomis pajamomis laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d. paliko nenagrinėtą. Dėl kitos reikalavimų dalies pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14. Teismas, pritaikęs trejų metų senaties terminą, laikė, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygos laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 29 d. iki 2018 m. kovo 29 d.

15. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2017 m. lapkričio 20 d. ir 2017 m. gruodžio 22 d. prašymais kreipėsi į Kybartų pataisos namus, prašydamas suteikti jam nemokamas dantų protezavimo paslaugas. Kybartų pataisos namai 2017 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 7/1-2619 ir 2018 m. sausio 23 d. raštu Nr. 7/1-131 pareiškėjo prašymų netenkino. Pareiškėjas dėl Kybartų pataisos namų atsisakymo nemokamai protezuoti dantis (2017 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 7/1-2619) kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris 2018 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. 2S-52 pareiškėjo skundo netenkino.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia gauti nemokamas dantų protezavimo paslaugas – t. y. gauti kompensaciją dantų protezavimui (implantavimui) atlikti. Teismas pabrėžė, kad dantų protezavimo paslaugos Lietuvos Respublikoje kompensuojamos vadovaujantis Dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos apraše, patvirtintame Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-890 (toliau – ir Aprašas), nustatyta tvarka. Aprašo 3 punkte nurodyta, kad teisę į dantų protezavimo paslaugas, kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, turi privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys: 3.1. kuriems sukako senatvės pensijos amžius; 3.2. kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais; 3.3. vaikai. Pagal Aprašo 4 punktą, Aprašo 3 punkte išvardyti asmenys dėl dantų protezavimo paslaugų gali kreiptis patys arba gali kreiptis jų atstovai pagal įstatymą arba atstovai pagal pavedimą. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto dantų protezavimo paslaugos teikiamos Aprašo 3 punkte išvardytiems asmenims, kai burna sanuota ir paruošta dantų protezavimui (Aprašo 5 p.). Teismas pabrėžė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas nepriskirtinas Aprašo 3 punkte nustatytų asmenų grupėms, kuriems dantų protezavimo paslaugos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės normas, teismo nuomone, pareiškėjas ginčui aktualiu metu neturėjo teisės į kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto dantų protezavimo paslaugas. Įvertinus tai, teismas pareiškėjo pretenzijas dėl nemokamų protezavimo paslaugų nesuteikimo atmetė.

17. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjui Kybartų pataisos namuose buvo teikiamos nemokamos terapinės odontologijos paslaugos – pareiškėjo burnos ertmė sanuota, infekcijos židinių nėra, sveikatai ir gyvybei grėsmių nėra, todėl kliūčių dėl pareiškėjo parengimo dantų protezavimui iš atsakovo pusės nebuvo. Dantų protezavimo paslaugas pareiškėjas galėjo gauti tik kreipęsis dėl protezavimo paslaugos suteikimo ir apmokėjęs už jas savo turimomis lėšomis. Pagal byloje esamus duomenis 2018 m. kovo 16 d. pareiškėjui buvo pervesta į jo sąskaitą 8 800 Eur, tačiau duomenų, kad pareiškėjas šias lėšas naudojo, ar siekė panaudoti dantų protezavimui, kad prašymu kreipėsi į Kybartų pataisos namus dėl šios paslaugos suteikimo organizavimo už pareiškėjo lėšas, byloje nėra, todėl teismas priėjo išvadą, kad nėra pagrindo atsakovo veiksmų neteisėtumui šiame kontekste konstatuoti.

18. Pareiškėjas teigė, kad vertinamuoju laikotarpiu jam nebuvo suteiktas racionalus maitinimas, nes valgiaraščio asmenims, negalintiems kramtyti maistą, teisės aktuose nėra nustatyta. Tvirtino, kad iš pradžių jis buvo maitinamas pagal diskriminacinį valgiaraštį „nedirbantiems vyrams“, vėliau – pagal dietinį valgiaraštį, tačiau šiuose valgiaraščiuose buvo kieto maisto, kurį sunku sukramtyti. Suvalgyti maistą reikėjo per 15 minučių, ilgiau valgyti jam nebuvo leista, pasiimti maistą į gyvenamąją patalpą nebuvo galima. Pareiškėjo nuomone, jis negavo tinkamo, asmeninius sveikatos poreikius atitinkančio maitinimo, todėl buvo kankinamas alkiu. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo argumentus ir įvertinęs teisinį reglamentavimą, nustatė, kad teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas įkalinimo įstaigoms sudaryti specialų valgiaraštį negalintiems kramtyti maisto asmenims. Tokie asmenys, kaip nurodė teismas, gali būti maitinami pagal dietinio maitinimo valgiaraštį, gydančiam gydytojui paskyrus dietinį maitinimą, atsižvelgus į jo patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes.

19. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas dėl dietinio maitinimo skyrimo pirmą kartą į atsakovo atstovą kreipėsi 2016 m. sausio 25 d. Jo prašymas buvo patenkintas, nuo 2016 m. vasario 12 d. skiriant jam dietinį maitinimą. Dietinis maitinimas jam buvo skiriamas ir vėlesnių pareiškėjo prašymų pagrindu. Dietinis maitinimas skirtas ne dėl dantų būklės (negalėjimo sukramtyti maistą), o dėl skrandžio sutrikimų. Šią aplinkybę nurodė ir pareiškėjas savo 2016 m. sausio 25 d. prašyme, prašydamas jam skirti dietinį maitinimą dėl po operacijos jaučiamo skrandžio skausmo. Į bylą pateiktoje Kybartų pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkės pažymoje nurodyta, kad jeigu asmeniui kyla nepatogumų dėl maisto kramtymo, Kybartų pataisos namai teikia maisto smulkinimo paslaugą pagal asmens rašytinį prašymą. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių faktinių duomenų, rašytinių pareiškėjo prašymų Sveikatos priežiūros tarnybai, Kybartų pataisos namų administracijai dėl dietinio ar kito racionalaus maitinimo jam skyrimo dėl burnos (dantų) būklės, reikštų pretenzijų dėl jo fiziologinius poreikius neatitinkančio maitinimo, negalėjimo sukramtyti maistą, prašymų susmulkinti maistą. Nesant tokių duomenų ir nustačius, kad pareiškėjo prašymų pagrindu, tarpininkaujant Sveikatos priežiūros tarnybos specialistams, įvertinusiems jam nustatytas ligų ir sveikatos sutrikimų diagnozes, pareiškėjui buvo skirtas dietinis maitinimas, pareiškėjo pretenzijas dėl tinkamo maitinimo neužtikrinimo teismas atmetė kaip nepagrįstas.

20. Kybartų pataisos namuose nuteistųjų maitinimas vykdomas pagal Nuteistųjų maitinimo grafiką, patvirtintą Kybartų pataisos namų direktoriaus 2016 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr.1/10-85, pagal kurį pusryčiams, pietums ir vakarienei nuteistiesiems maitinantis nuteistųjų valgykloje skirta 15 minučių (išskyrus 7 būrio nuteistuosius). Teismas nustatė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas 2018 m. sausio 13 d. kreipėsi į Kybartų pataisos namų direktorių, prašydamas leisti išsinešti maistą iš valgyklos į gyvenamąją patalpą, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas. Maitinimo organizavimo taisyklių 28 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems išsinešti iš valgyklos maistą (išskyrus jiems priklausančią duoną ir vaisius) bei valgyklos indus ir įrankius draudžiama. Atsižvelgiant į šioje teisės normoje įtvirtintą draudimą, pagrindo pripažinti neteisėtais Kybartų pataisos namų veiksmus, neleidžiant pareiškėjui išsinešti maistą (išskyrus duoną ir vaisius) į gyvenamąsias patalpas, teismo vertinimu, nėra. Teismas, be kita ko, pastebėjo, kad nurodytame Kybartų pataisos namų rašte pareiškėjui buvo išaiškinta, jog jam gali būti sudaryta galimybė maitinimo metu valgyti ilgesnį nei nustatyta Kybartų pataisos namų direktoriaus 2016 m. balandžio 7 d. įsakyme Nr.1/10-85 laiko tarpą, tačiau byloje duomenų, kad pareiškėjas tokia teise siekė pasinaudoti, o Kybartų pataisos namai to jam neleido, nėra, todėl teismas argumentus dėl tinkamo maitinimo neužtikrinimo, nespėjant pavalgyti ir neleidžiant išsinešti maisto į gyvenamąsias patalpas, laikė nepagrįstais.

21. Iš į bylą pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad nuteistiesiems tiekiamą maistą, jo paruošimo sąlygas periodiškai tikrina kompetentingų institucijų atstovai, taip pat Kybartų pataisos namų direktorius sudaryta komisija. Duomenų, kurie patvirtintų nustatytus nuteistiesiems tiekiamo maisto davinių neatitikties valgiaraščiams, maisto davinių kiekio, svorio, maistinės ir energetinės vertės pažeidimus, byloje nėra. Teismas konstatavo, kad Kybartų pataisos namai ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui užtikrino tinkamas, teisės aktų reikalavimus atitinkantį maitinimą, todėl atsakovo atsakomybė šiame kontekste negalima.

22. Dėl pareiškėjo nurodytų argumentų dėl jo diskriminavimo lyties ir socialiniu pagrindu, Kalėjimų departamentui priimant tokį nuteistųjų maitinimą reglamentuojančius teisės aktus, o Kybartų pataisos namams juos vykdant, teismas pažymėjo, kad teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1295-406/2018 pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento ir Kybartų pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, procesinių palūkanų atlyginimo, kurioje pareiškėjas jam padarytą žalą siejo su minėtais atsakovo atstovų veiksmais, laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d. jį maitinant pagal diskriminacinį valgiaraštį „nedirbantiems vyrams“. Šioje byloje priimtas teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimas apeliaciniu skundu apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 4 punktą teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kadangi nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko kaip ir išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-1295-406/2018, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš neteistų atsakovo atstovų veiksmų, diskriminuojant pareiškėją lyties ir socialiniu pagrindu, maitinant jį pagal valgiaraštį „nedirbantiems vyrams“ laikotarpiu iki 2017 m. lapkričio 8 d., kaip nurodė teismas, paliekamas nenagrinėtas.

23. Nagrinėjamoje byloje ginčo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. vasario 26 d. buvo maitinamas pagal valgiaraštį „nedirbantiems vyrams“ nėra. Dėl pareiškėjo diskriminacijos vertinamuoju laikotarpiu teismas pažymėjo, kad dienos maisto normų bei valgiaraščių skirtumai pagrįsti išimtinai skirtinga moterų ir vyrų fiziologija, specialiais poreikiais moterims nėštumo ir žindymo metu, taip pat dirbančių asmenų didesniu fiziniu aktyvumu, todėl pareiškėjo pretenzijas dėl jo diskriminavimo šiame kontekste atmetė kaip nepagrįstas, šalinančias atsakovo atstovų atsakomybę.

24. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad ginčo laikotarpiu jo prašymai dėl įdarbinimo nebuvo patenkinti, jis nebuvo aprūpintas darbinėmis bei kitomis pajamomis, t. y. jam nebuvo mokamos socialinės išmokos iš įkalinimo įstaigos lėšų, socialinės pašalpos iš socialinės paramos nuteistiesiems fondo, nebuvo teikiama tikslinė parama. Teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-1295-406/2018 pareiškėjas prašomą priteisti žalą siejo su jo neaprūpinimu darbinėmis ir kitomis pajamomis, todėl, vadovaujantis ABTĮ 105 straipsnio 4 punktu, pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl jo neaprūpinimo darbinėmis bei kitomis pajamomis už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d. teismas paliko nenagrinėtą.

25. Bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į Kybartų pataisos namus su prašymu leisti jam lankyti kūriko kursus. Šiame prašyme nurodė, kad vėliau jis norėtų įsidarbinti kūriku. Pareiškėjo prašymas buvo tenkintas ir sudaryta galimybė lankyti kūriko kursus. Minėtus kursus pareiškėjas išklausė, 2018 m. kovo 21 d. jam išduotas pažymėjimas. Atsiliepime į skundą atsakovo atstovas nurodė, kad, atsilaisvinus darbo vietai, pareiškėjas bus įdarbintas kūriku. Duomenų, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į Kybartų pataisos namus dėl įdarbinimo ir jo prašymai nebuvo tenkinti, byloje nėra.

26. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas siekia padėti pareiškėjui realizuoti jo teisę į darbą, sudarydamas galimybę pareiškėjui išklausyti kūriko kursus, atsiliepime į skundą Kybartų pataisos namai patvirtino, jog, atsiradus laisvai vietai, jis bus įdarbintas kūriku, todėl šių faktinių aplinkybių pagrindu negalima tvirtinti, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas pažeidė nuteistųjų įdarbinimą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas.

27. Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas 2017 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į Kybartų pataisos namų direktorių, prašydamas skirti lėšų akiniams įsigyti, tačiau 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 7/1-2635 jo prašymas nebuvo tenkintas. Atsisakymo pagrindu nurodytas Aprašo 7.1 punktas – nesant pakankamai lėšų Kybartų pataisos namų Socialinės paramos nuteistiesiems fonde. Duomenų, kad pareiškėjas šio atsakymo pagrįstumą bei teisėtumą būtų ginčijęs Kalėjimų departamento direktoriui, kad minėtas atsakymas būtų pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, byloje nėra. Įvertinus šią aplinkybę, bei atsižvelgus į tai, kad Apraše įtvirtinta pataisos namų administracijos vadovui galimybė, o ne prievolė mokėti pareiškėjo prašomą pašalpą, atsakovo atstovo veiksmai, atsisakant skirti pareiškėjui pašalpą dėl to, kad Socialinės paramos nuteistiesiems fonde nebuvo pakankamai lėšų, teismo pripažinti teisėtais ir pagrįstais.

28. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjo argumentus dėl socialinės paramos neteikimo iš esmės paneigė bylos duomenys, iš kurių matyti, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 1 d. prašė Kybartų pataisos namų direktorių nupirkti jam akinius iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų, pareiškėjo prašymas buvo tenkintas, jam iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų buvo nupirkti prašomi akiniai. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad pašalpos ir išmokos nuteistiesiems gali būti skiriamos tik pagal jų rašytinius prašymus. Pareiškėjas skunde nekonkretizavo, kada ir kokiu prašymu kreipėsi į Kybartų pataisos namų direktorių dėl pašalpos ar piniginės išmokos skyrimo, įrodymų apie pareiškėjo teiktus rašytinius prašymus skirti išmokas ar pašalpas vertinamuoju laikotarpiu byloje nėra, todėl, nesant tokių duomenų, pareiškėjo šio pobūdžio pretenzijas teismas atmetė kaip nepagrįstas.

29. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo kilti prievolei atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį, nes tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomas žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-315-602/2015), todėl pareiškėjo skundą dėl išdėstytų aplinkybių teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. 30. Pareiškėjas P. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti pilna apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.

31. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, priešingas įstatymams ir oficialiai konstitucinei doktrinai. Teismas, pareiškėjo vertinimu, neatsižvelgdamas į bylą pateiktus įrodymus, įteisino atsakovo atstovo veiksmus neteikti nuteistiesiems medicininių paslaugų (nemokamo protezavimo) arba jas teikti nekokybiškai. Pareiškėjas paaiškina, kad Kybartų pataisos namuose veikia parduotuvės, tačiau visi produktai yra fasuoti ir kieti, todėl jų valgyti negali. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, pareiškėjas prieina išvadą, kad yra kankinamas alkio. Be to, teismas nevertino pareiškėjo teiginių, jog tapo draugų, artimųjų išlaikytinius, nes negauna pajamų. Pareiškėjas už savo lėšas turi pirkti drabužius, avalynę, higienos priemones.

32. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad į pareiškėjo asmeninę sąskaitą buvo pervesta 8 800 Eur suma, tačiau pareiškėjas paaiškina, kad ši aplinkybė nesusijusi su skundžiamu laikotarpiu. Skundžiamas laikotarpis, pareiškėjo vertinimu, yra nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2018 m. kovo 29 d., o minėta pinigų suma pervesta 2018 m. kovo 16 d.

33. Pareiškėjo teigimu, atsakovo atstovas pareiškėjo neįdarbino kūriku ir tokiu būdu atėmė galimybę ateityje pasinaudoti protezavimo galimybėmis.

34. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų pataisos namų, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

35. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų pataisos namų, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, kad teismas teisingai, visapusiškai ir išsamiai įvertino ir objektyviai išnagrinėjo visas faktines bylos aplinkybes. Kybartų pataisos namai palaiko teismo išdėstytus argumentus.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad su apeliaciniu skundu, nes pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Kybartų pataisos namų veiksmų, neužtikrinant teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

39. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo P. D. skundo dalį dėl diskriminacinio maitinimo, neaprūpinimo darbinėmis ir kitomis pajamomis laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d. paliko nenagrinėtą. Kitą pareiškėjo skundo reikalavimų dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

40. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinio proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliacinio skundo ribas.

41. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo atstovas medicinos paslaugas teikia nekokybiškai. Be to, pareiškėjo nuomone, Kybartų PN nepagrįstai nesuteikia jam nemokamų protezavimo paslaugų.

43. Administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos administravimo veikla, tačiau ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją. Todėl teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su netinkamai teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat ir prašymo skirti ekspertizę, siekiant nustatyti, ar Kybartų pataisos namuose jam buvo suteikiamos tinkamos odontologinės paslaugos.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo atstovas jo neįdarbino kūriku ir tokiu būdu atėmė galimybę ateityje pasinaudoti dantų protezavimo galimybėmis.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2017 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į Kybartų pataisos namus su prašymu leisti jam lankyti kūriko kursus. Atsakovo atstovas pareiškėjo prašymą patenkino ir 2018 m. kovo 21 d. jam išduotas pažymėjimas, kad išklausė kūriko kursus. Atsiliepime į skundą atsakovo atstovas nurodė, kad, atsilaisvinus darbo vietai, pareiškėjas bus įdarbintas kūriku. Duomenų, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į Kybartų pataisos namus dėl įdarbinimo ir jo prašymai nebuvo tenkinti, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo atstovas pažeidė nuteistųjų įdarbinimą reglamentuojančias Bausmių vykdymo kodekso nuostatas.

46. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo P. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė