2019-07-10 Nr. AB-14053-3-63-3-00391-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-454-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00391-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti neteisėtu nuo jo pasirašymo dienos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. AD1-477 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos“, kuriuo direktorius pritarė Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijai su maksimalia uosto plėtra ir su išoriniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius (toliau – ir Administracijos direktorius) Įsakymu pritarė Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos variantui, kuris numato maksimalią uosto plėtrą su išoriniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage. Įsakymas neatitinka ir prieštarauja Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 14 d. sprendimui Nr. T2-159 “Dėl pritarimo Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos variantui (teritorijos raidos alternatyvai)“, kuriuo nuspręsta pritarti Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos variantui Nr. 2, numačiusiam, jog „nauja uosto plėtra koncentruojama pietinėje dalyje, įsisavinant dalį Kiaulės Nugaros salos ir dalį Smeltės pusiasalio. Uosto veiklos fizinis svorio centras persikelia į pietinę miesto dalį“. Administracijos direktorius, pritardamas kitam – maksimalios uosto plėtros su išoriniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage, nei Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2017 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. T2-159 buvo pritarusi pietinės uosto plėtros (variantas Nr. 2) bendrojo plano koncepcijos variantui, pažeidė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktą, pagal kurį teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiškoji Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta) savivaldybių funkcija, taip pat buvo pažeistas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi (nutartyje nurodyta data – 2018 m. gegužės 7 d. – laikytina rašymo apsirikimu) pareiškėjo E. B. skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas nustatė, kad skundo dalyku yra Įsakymas, kuriuo pritarta Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos 2 variantui. Įsakymas, jo detalūs medaduomenys ir visa planinė medžiaga, susijusi su Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimu, paskelbta Klaipėdos miesto savivaldybės internetiniame tinklapyje https://www.klaipeda.lt/lt/teritoriju-planavimas/urbanistinio-planavimo-programa/klaipedos-miesto-bendrojo-plano-keitimas/2590.

Teismas nurodė, kad Įsakymu pritarta bendrojo plano keitimo koncepcijos vienam iš variantų, todėl toks sprendimas nėra bendrojo plano keitimą patvirtinančiu sprendimu (Teritorijų planavimo įstatymo 28 str. 2 d., 27 str. 3 d.) ir yra tik tarpinis dokumentas (bendrojo plano rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo stadijos dalis) Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo procedūroje. Tarpiniai viešojo administravimo subjekto priimti sprendimai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Teismas nurodė, kad pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką savarankišku administracinės bylos dalyku nepripažįstami teritorijų planavimo dokumento rengimo etape išduodami dokumentai. Koncepcija, kuria nustatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys bei tvarkymo prioritetai, laikytina teritorijų planavimo dokumento rengimo etape priimtu dokumentu, t. y. tarpiniu dokumentu, kuriuo siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą dėl bendrojo plano patvirtinimo, ir kuris pareiškėjui iš esmės jokių materialinių teisinių pasekmių negali sukelti.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijamas aktas yra tarpinis viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas nurodė, kad tai, jog Įsakyme nurodyta jo apskundimo tvarka, nesudaro pagrindo jį vertinti kitaip.

III. Pareiškėjas E. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nutartį ir išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. balandžio 26 d. skundą – prašymą panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. AD1-477 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos“.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes jos motyvai neatitinka ir iš esmės prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymui. Teismas nepagrįstai remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi, kurioje yra reglamentuojama sprendimo dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimas, t. y., kompleksinio teritorijų planavimo sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, o Įsakymas priimtas dėl sprendinių keitimo iš esmės. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 3 dalimi, kurioje reglamentuojama bendrųjų planų tvirtinimo procedūra, priskirta savivaldybės tarybai, nes Įsakymu įvykdytas baigtinis veiksmas – planavimo organizatoriaus pritarimas koncepcijai (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 5 d. 2 p.). Pareiškėjas pažymi, kad skundžiamoje teismo nutartyje nurodomos teritorinio planavimo dokumento sąvokos Teritorijų planavimo įstatyme nėra, sprendimas dėl bendrojo plano koncepcijos nėra teritorijų planavimo dokumentas, pareiškėjas skundžia Administracijos direktoriaus pritarimą, o ne teismo nutartyje nurodytą sprendimą dėl bendrojo plano koncepcijos. Pareiškėjo nuomone, teismo teiginys, kad sprendimas dėl bendrojo plano koncepcijos yra tik rekomendacinio pobūdžio, iš esmės prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 1 straipsniui, nes šis įstatymas imperatyviai reglamentuoja teritorijų planavimą be jokių rekomendacinio pobūdžio išlygų, koncepcijos parengimas ir pritarimas jai yra kompleksinio teritorijų planavimo proceso sudėtinė dalis, o pagal minėto įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 punktą koncepcijai raštu turi pritarti planavimo organizatorius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo E. B. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustatyta, kad pareiškėjas skundu prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. AD1-477 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos“, kuriuo Administracijos direktorius pritarė Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos 2 variantui ir nustatė, kad koncepcijos sprendiniai dėl išorinio uosto ir jo aptarnavimui reikalingo infrastruktūros koridoriaus bei nuo šio koridoriaus formuojamos buferinės želdinių juostos galioja tik tuo atveju, jei Lietuvos Respublikos Vyriausybė apsispręs išorinį uostą vystyti Klaipėdoje (numatys sprendinį Lietuvos Respublikos bendrajame plane) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 946 sudarytos Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisijos posėdyje bus pritarta Klaipėdos miesto savivaldybės dalykinių sąlygų sąvado, kurio derybinėms kryptims su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pritarė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegija 2018 m. balandžio 6 d. posėdyje, priemonių įgyvendinimo programai.

Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnis reglamentuoja kompleksinio teritorijų planavimo procesą, kurį sudaro šie etapai: parengiamasis, rengimo, baigiamasis (25 str. 1 d.). Rengimo etapą savo ruožtu sudaro šios stadijos: esamos būklės įvertinimas, bendrųjų sprendinių formavimas ir sprendinių konkretizavimas (25 str. 5 d.). Bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir planuojamą teritoriją, atitinkamai teritorijai taikomų valstybės ir regionų strateginio planavimo dokumentų nuostatas, nustatomos svarbiausios teritorijos vystymo kryptys, parengiama koncepcija, jeigu planavimo darbų programoje numatyta ją rengti. Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, jeigu parengiamuoju etapu priimamas sprendimas šį vertinimą atlikti. Šioje stadijoje teritorijų planavimo dokumentų rengėjas gali kreiptis į planavimo sąlygas išdavusias institucijas dėl planavimo sąlygų įvykdymo, o planavimo sąlygas išdavusios institucijos šiuo atveju privalo teikti konsultacijas. Koncepcijai raštu turi pritarti planavimo organizatorius.

Pažymėtina, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalį kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti atitinkamą dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, taikant šiame įstatyme numatytą teritorijų planavimo procesą ir tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą.

Nagrinėjamu atveju, skundžiamu Įsakymu Administracijos direktorius, kaip planavimo organizatorius, pritarė Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos 2 variantui, t. y. priėmė tarpinio pobūdžio sprendimą kompleksinio teritorijų planavimo proceso rengimo stadijoje. Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokio pobūdžio tarpiniai sprendimai kompleksinio teritorijų planavimo procese negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-3-415/2018) ir pirmosios instancijos teismas, tinkami pritaikęs teisės normas, nenukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė