2024-11-06 Nr. AB-16262-3-61-3-03887-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2478-552/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03887-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. (I. P.) skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis I. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VSAT) 2024 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 24S162621 „Atsisakymas leisti atvykti kertant sieną“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis 2024 m. liepos 9 d. pėsčiomis atvyko iš (duomenys neskelbtini) į VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Panemunės punktą, pateikė savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ((duomenys neskelbtini) pasą), kurio 12 lape yra Lietuvos Respublikos išduota C tipo Šengeno viza Nr. 004379263 (išduota 2021 m. liepos 23 d. ir galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2025 m. vasario 21 d.). Pareiškėjui Šengeno vizos išduodamos jau daugiau nei dešimt metų, o paso vizoms skirtuose lapuose yra eilė Lietuvos Respublikos sienos kirtimą patvirtinančių antspaudų, patvirtinančių, kad pareiškėjas daug kartų yra kirtęs Lietuvos Respublikos sieną įvairiais būdais – automobiliu ir lėktuvu.

2.2. Pareiškėjui 2024 m. liepos 9 d. siekiant kirsti Lietuvos Respublikos sieną ir pateikus reikiamus dokumentus, VSAT Sprendimu atsisakė leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką kertant valstybės sieną motyvuodama tuo, kad pareiškėjas neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas bei yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Sprendime taip pat nurodyta, jog pareiškėjas neatitiko pagal Lietuvos Respublikos ribojamų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatyme 2023 m. balandžio 20 d. Nr. XIV-1888 (toliau – ir Įstatymas) išvardintų atvykimo sąlygų.

2.3. VSAT neįvertino individualios pareiškėjo situacijos, formaliai taikydama Įstatymo nuostatas. Pareiškėjas teisėtai, t. y. galiojant Lietuvos Respublikos išduotai C tipo Šengeno vizai, turėdamas kirsti valstybės sieną leidžiantį dokumentą, bandė kirsti Lietuvos Respublikos sieną. Tačiau VSAT pareigūnai, gavę nurodytus dokumentus, neatliko jokių veiksmų tam, kad būtų individualiai ir išsamiai patikrinta informacija apie pareiškėją, formaliai konstatuodama, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ir neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas.

2.4. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. VSAT surašė formalų Sprendimą, kuriame nėra nurodyti motyvai, kuriais grindžiamas Sprendimas, be to, jame nurodyti E) ir I) punktai savo esme prieštarauja faktinei situacijai. Sprendime nėra nurodyti administracinį aktą surašiusio asmens vardas ir pavardė, pareigos. Taigi, VSAT iš esmės neatliko visapusiško ir objektyvaus pareiškėjo situacijos vertinimo, nepateikė Sprendimo priėmimo motyvų.

2.5. Pareiškėjas nuo vaikystės kiekvieną vasarą vyksta į Lietuvos Respubliką pas savo senelį, kuris turi (duomenys neskelbtini) sutrikimą, ir jį prižiūri, todėl Sprendimo pagrindas dėl galimos grėsmės, nesant tam faktinio pagrindo, pažeidžia ne tik nekaltumo prezumpcijos principą, bet ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnyje įtvirtintą diskriminacijos draudimą, o byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas kelia grėsmę.

3. Atsakovas VSAT atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Pareiškėjas 2024 m. liepos 9 d. apie 18.17 val., pėsčiomis atvyko į VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Bardinų pasienio užkardos veikimo teritorijoje esantį Panemunės kelio pasienio kontrolės punktą iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ketino vykti į Lietuvos Respubliką, turėdamas (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. 733871709, kuriame įklijuota Lietuvos Respublikos išduotos trumpalaikės (C tipo) daugkartinės Šengeno vizos Nr. 004379263, išduotos 2021 m. liepos 21 d., galiojančios nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2025 m. vasario 21 d., kurioje buvo nurodytas maksimalus leistinas buvimo Šengeno erdvėje terminas– 90 dienų, įklija. VSAT pareigūnai patikrinimo metu nustatė, jog pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių jo buvimo tikslą ir sąlygas Lietuvoje ir yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams bei neatitinka atvykimo sąlygų, nustatytų Įstatyme, todėl priėmė Sprendimą pareiškėjo neįleisti į Lietuvos Respubliką ir surašė atsisakymą leisti atvykti kertant sieną Nr. 24S16262. Pareiškėjui buvo įteiktas Sprendimo blankas ir paaiškintos jo teisės, su kuriomis pastarasis susipažino ir pasirašė ant blanko. Sprendimą priėmė pareigūnas, kurio asmens ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagal tai, galima identifikuoti pareigūną bei jo užimamas pareigas.

4.2. Visos priemonės, kurių imasi VSAT pareigūnai, vykdydami savo pareigas prie valstybės sienos, yra proporcingos tokiomis priemonėmis siekiamiems tikslams – nustatyti ir įvertinti, ar vykstantys per valstybės sieną ir atvykstantys asmenys nesukels pavojaus Šengeno valstybės viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, laikysis galiojančių teisės aktų reikalavimų, taip pat nustatyti galimas neteisėtos migracijos rizikas. Vien galiojančio kelionės dokumento ir vizos turėjimas nesuteikia automatiškai teisės atvykti į Lietuvos Respubliką, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, pareiškėjui, vykimo per valstybės sieną metu, atiteko pareiga pateikti ne tik patikimą informaciją apie vykimo per valstybės sieną aplinkybes, tačiau ir dokumentus ir / ar įrodymus, galinčius išsklaidyti bet kokias abejones dėl pateiktos informacijos patikimumo.

4.3. Individualaus patikrinimo metu pareiškėjui buvo užduoti klausimai dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, atsakinėdamas į užduotus klausimus, sudarė įspūdį, jog žino, kaip reikia atsakinėti į VSAT pareigūnų užduodamus klausimus, norint patekti į Lietuvos Respubliką, ir ko nesakytų (duomenys neskelbtini) pareigūnams, todėl buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas remia (duomenys neskelbtini).

4.4. Kartu su pareiškėju į Lietuvos Respubliką atvyko ir jo motina Y. N. P., kuri buvo įleista į Lietuvos Respubliką ir ji galėjo aplankyti, prižiūrėti savo tėvą (pareiškėjo senelį), todėl pareiškėjui, esant sudėtingai geopolitinei situacijai, vykimas į Lietuvos Respubliką asmeniniais tikslais buvo nepateisintas.

4.5. Aiškinantis, kokiais tikslais pareiškėjui yra išduota Šengeno viza Nr. 004379263, pagal vizų informacinėje sistemoje esančius duomenis nustatyta, kad pastaroji jam buvo išduota 2021 m. liepos 23 d., nurodytas tikslas – šeimos ir draugų lankymas, pirmoji šalis, kurios sieną kirs – (duomenys neskelbtini), todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas į Šengeno erdvę norėjo patekti per (duomenys neskelbtini), o ne kaip nurodyta vizos išdavimo prašyme.

4.6. VSAT pareigūnai individualiai įvertinę pareiškėjo vykimo per valstybės sieną aplinkybes, surinko pakankamai faktinių duomenų, kuriais remiantis nustatė, kad pareiškėjas patikrinimo metu nepateikė pakankamai duomenų ir įrodymų numatomam buvimo Šengeno erdvėje tikslui bei sąlygoms pagrįsti ir nepagrindė numatomo buvimo Šengeno erdvėje tikslo bei sąlygų, taip pat pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, todėl VSAT priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino VSAT Sprendimą. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 822,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. liepos 9 d. apie 18.17 val., pėsčiomis atvyko į VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Bardinų pasienio užkardos veikimo teritorijoje esantį Panemunės kelio pasienio kontrolės punktą iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ketino vykti į Lietuvos Respubliką, turėdamas (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. 733871709, kuriame įklijuota Lietuvos Respublikos išduotos trumpalaikės (C tipo) daugkartinės Šengeno vizos Nr. 004379263, išduotos 2021 m. liepos 21 d., galiojančios nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2025 m. vasario 21 d., kurioje buvo nurodytas maksimalus leistinas buvimo Šengeno erdvėje terminas – 90 dienų, įklija. Tačiau, VSAT 2024 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 24S162621 pareiškėjui atsisakyta leisti atvykti kertant sieną, kadangi jis neturėjo atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas, laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams, be to, neatitiko atvykimo sąlygų į Lietuvos Respubliką pagal (duomenys neskelbtini).

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties ( toliau- ir UTPĮ) ir Šengeno sienos kodekso nuostatas, pažymėjo, kad VSAT pagrįstai ir teisėtai atliko papildomą išsamų patikrinimą dėl jo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ir politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

8. Teismas, įvertinęs skundžiamo VSAT Sprendimo turinį, byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, nesutiko su VSAT Sprendime pateiktu Įstatymo nuostatų ir įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, o Sprendimą pripažino formaliu.

9. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas ketino kirsti valstybės sieną, turėdamas Lietuvos Respublikos išduotą C tipo Šengeno vizą, todėl aplinkybė, kad vizos išdavimo prašyme pareiškėjas nurodė, jog pirmoji šalis, kurios sieną jis kirs yra (duomenys neskelbtini), o nagrinėjamu atveju pareiškėjas į Šengeno erdvę norėjo patekti per (duomenys neskelbtini), neturi jokios teisinės reikšmės ir negali būti pagrindu atsisakyti leisti atvykti kertant sieną. Teismas sprendė, jog pareiškėjas nurodė pagrįstą valstybės sienos kirtimo tikslą ir turėjo dokumentus, pateisinančius jo sienos kirtimo tikslą, o tai, kad pareiškėjo motina galėjo aplankyti tėvą (pareiškėjo senelį) nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tokią galimybę prarado pats pareiškėjas.

10. Teismas padarė išvadą, jog Sprendime pagrįstai buvo nurodyta, kad pareiškėjas neatitinka Įstatyme išvardintų atvykimo sąlygų, tačiau tai nereiškia, kad šiuo pagrindu galima atsisakyti leisti atvykti. Pareiškėjui turėjo būti taikomas individualus išsamus papildomas patikrinimas dėl jo atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, tačiau pareiškėjui nepagrįstai neleista atvykti šiuo pagrindu.

11. Teismas vertino, jog iš skundžiamo Sprendimo nėra aišku, kuo remdamasi VSAT padarė išvadą, kad pareiškėjas laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Byloje be VSAT pareigūnų tarnybinių pranešimų, kuriuose išdėstytos pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybės, jokių kitų įrodymų nėra. Vien tik dėl to, jog VSAT pareigūnai pareiškėjo pateiktus atsakymus į užduotus klausimus, jog jis yra (duomenys neskelbtini), prieš (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini), subjektyviai įvertino kaip poziciją, jog pareiškėjas remia (duomenys neskelbtini), ir kad pareiškėjas yra integravęsis (duomenys neskelbtini) pilietis, nesudaro pagrindo vertinti, jog pareiškėjas gali būti laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Teismas nenustatė byloje duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas yra nepatikimas.

12. Teismas pripažino, jog VSAT Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, kadangi VSAT tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių. VSAT neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų sprendimo priėmimui vertinimo, todėl Sprendimas priimtas pažeidus pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą.

III. 13. Atsakovas VSAT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

14. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

14.1. Pareiškėjas, esant sudėtingai geopolitinei situacijai, norėjo patekti į (duomenys neskelbtini) asmeniniais tikslais, nepagrįsdamas atvykimo tikslo. Priimant Sprendimą, ta apimtimi, kiek tai susiję su atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, įtakos turėjo ir pareiškėjo integracija gyvenamosios vietos šalyje, tos šalies politinė situacija. Nenustatyta duomenų, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), dėl to neatmestina, kad vizitas į Europos Sąjungą gali būti panaudotas kenkėjiškais tikslais ir tokia grėsmė teoriškai egzistuoja.

14.2. Pareiškėjas būtinybę atvykti į (duomenys neskelbtini) iš esmės grindė noru aplankyti savo senelį, t. y. asmeniniais tikslais. Pareiškėjui Lietuvos Respublikos C tipo Šengeno viza buvo išduota dar iki (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini).

14.3. Pirmosios instancijos teismo sprendime cituojama Regionų administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nebuvo suformuota analogiško pobūdžio bylose, t. y. ne visose bylose esant (duomenys neskelbtini) kaimyninėse valstybėse. Be to, teismo sprendime cituojamuose bylose buvo priimti ilgalaikiai sprendimai (dėl vizos, leidimo gyventi neišdavimo ir pan.). Šiuo atveju Sprendimas atsisakyti leisti atvykti kertant valstybės sieną yra vienkartinio pobūdžio sprendimas, neturintis ilgalaikės įtakos pareiškėjo tolimesniems ketinimams kirsti valstybės sieną. Pareiškėjas, tinkamai pagrindęs vykimo tikslą ir sąlygas ir (ar) pasikeitus geopolitinei situacijai, neprarado teisės prašyti leisti kirsti valstybės sieną.

14.4. Pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai ir nevisapusiškai įvertino su byla susijusias aplinkybes, nepagrįstai nevertindamas medžiagos (duomenys neskelbtini) kontekste, netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

15. Pareiškėjas I. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

16.1. Dokumentus, patvirtinančius jo giminystės ryšius ir senelio sveikatos būklę turėjo kartu su pareiškėju sieną ketinusi kirsti jo motina. Šių dokumentų pakako 2023 m. kertant valstybės sieną per tą patį pasienio punktą. Pareiškėjo senelis turi (duomenys neskelbtini) sutrikimą ir pats neturi galimybės aplankyti savo anūko (pareiškėjo), todėl tokiais veiksmais yra pažeidžiamos jo humanitarinės teisės.

16.2. Skundžiamame Sprendime nėra nurodyta priežastis ar aplinkybė, leidžianti daryti išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui arba viešajai tvarkai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl nurodytos aplinkybės buvo pagrįstas tiek galiojančiais teisės aktais, tiek byloje surinkta medžiaga. Aplinkybė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir atvykimo į (duomenys neskelbtini) dieną pateikti paaiškinimai pareigūnų buvo įvertinti priešingai, nei jis nurodė, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Pareiškėjas daug kartų prieš tai buvo įleistas į (duomenys neskelbtini) ir per visą šį laikotarpį nebuvo užfiksuota jokių pareiškėjo teisės pažeidimų ar veiksmų, kurie galėtų būti laikomi pavojingais (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos Sprendimo, kuriuo pareiškėjui, (duomenys neskelbtini) piliečiui, buvo atsisakyta leisti atvykti kertant sieną į Lietuvos Respubliką, pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, VSAT tinkamai ir visapusiškai nenustatė bei neišnagrinėjo visų teisiškai ir faktiškai svarbių aplinkybių, tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino VSAT Sprendimą.

19. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai neišnagrinėjus faktinių bylos aplinkybių bei netinkamai pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Atsakovo vertinimu, VSAT Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų

21. Pirmosios instancijos teismas tinkamai apibrėžė administracinės bylos nagrinėjimo ribas bei joje taikytiną teisę. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja UTPĮ. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu. Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas. Atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys. Sprendimą priima pagal nacionalinę teisę įgaliota institucija. Jis įsigalioja nedelsiant. Motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomos tikslios atsisakymo priežastys, pateikiamas Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, kurį užpildo institucija, pagal nacionalinę teisę įgaliota priimti sprendimą atsisakyti leisti atvykti. Užpildytas standartinis blankas perduodamas atitinkamam trečiosios šalies piliečiui, kuris tame blanke patvirtina sprendimo neleisti atvykti gavimo faktą.

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad iš nurodyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-822/2023).

23. Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2022 m. vasario 24 d. pradėta atvira (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo 10 d. Nutarimu visoje Lietuvos Respublikoje įvedė nepaprastąją padėtį bei sugriežtino vizų išdavimo užsieniečiams režimą, t. y. (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. XIV-1413 nepaprastoji padėtis nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. įvesta visame pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika, pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi ir pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne pasienio ruožo teritorijoje, o šio nutarimo 2 straipsnio 2 dalyjevadovaujantis Nepaprastosios padėties įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, nustatyta riboti Rusijos Federacijos piliečių vykimą per Europos Sąjungos išorės sieną, o Tarnybai nustatyta užtikrinti, kad per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją būtų įleidžiami tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai.

24. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. 937 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, nustatymo“ 1 punkte įtvirtinti kriterijai, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu. Nutarimo 2 punkte nurodyta, kad Rusijos Federacijos piliečiams, nenurodytiems šio nutarimo 1 punkte, taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

25. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjas neatitiko Nutarimo 1 punkte nurodytų kriterijų, todėl atsakovas prieš spręsdamas pareiškėjo įleidimo klausimą, privalėjo atlikti papildomą išsamų patikrinimą dėl jo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams ir pagrįstai tokį patikrinimą atliko.

26. Tačiau pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad VSAT pareigūnai, atlikę individualų papildomą išsamų patikrinimą, nustatė duomenis apie pareiškėją, kurie sudarytų pagrindą laikyti jį keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Tokių duomenų nėra nei skundžiamame sprendime, nei pareigūnų tarnybiniuose paaiškinimuose, nei atsakovo procesiniuose dokumentuose. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, ir tai, kad jis su savo motina vyksta į (duomenys neskelbtini) asmeniniais tikslais, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas klausimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečių vykimo į Lietuvos Respubliką kertant sieną aktualaus Nutarimo taikymo aspektu, akcentuoja, kad išvados dėl asmens keliamos grėsmės vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams negali būti pagrįstos prielaidomis (spėjimais ir / ar įtarimais), jos turi būti paremtos objektyviai nustatytais faktais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-822/2023), kurie būtų pagrindas daryti išvadą, kad egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3741-552/2018).

28. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad, iš skundžiamo Sprendimo turinio iš esmės nėra aišku, kuo remdamasis atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Taigi skundžiamas Sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas įrodymais, todėl neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų ir yra neteisėtas. Pažymėtina, kad šioje byloje vadovaujamasi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2058-520/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2227-789/2023), taigi apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismų praktika, kuri suformuota esant kitokiai geopolitinei padėčiai, nepagrįsti.

29. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

30. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, laikydamasis minėtų ABTĮ nuostatų ir principų.

31. Atsakovo bylos nagrinėjimo metu išsakyti ir apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų. Pareiškėjo nurodytas kelionės tikslas – aplankyti senyvo amžiaus silpnos sveikatos artimą giminaitį – priskirtinas prie humanitarinio pobūdžio priežasčių, o jo teisingi atsakymai į užduotus klausimus, susijusius su požiūriu į (duomenys neskelbtini) be jokio loginio pagrindo įvertinti kaip (duomenys neskelbtini) rėmimas.

32. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas pakankamai detaliai išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių taip, kaip tai palankiau atsakovui, nereiškia, jog teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Atsakovas apeliaciniame skunde nepaneigė tų pačių aplinkybių vertinimo, pateikto pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl nėra teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių ir teisinių aplinkybių įvertinimu bei sprendime padarytomis išvadomis.

33. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė materialiosios teisės ir proceso teisės normas ir priėmė motyvuotą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

34. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti jam iš atsakovo 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į VSAT apeliacinį skundą parengimą. Išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė 2024 m. spalio 10 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. MK 2024/25, kurioje nurodytas teisinių paslaugų pobūdis – atsiliepimo parengimas, bei Swedbank banko 2024 m. spalio 10 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad pareiškėjo atstovas advokatui sumokėjo 1 000 Eur.

35. 91. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), o 8.11 punkte numatyta, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 1,3.

36. Pareiškėjas už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą advokatei sumokėjo 2024 m. spalio mėnesį. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2024 m. I ketvirtį buvo 2161 Eur, todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydis yra 2 809 Eur.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau įvertinus atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažinama, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 800 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui I. P. iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 800 ( aštuonis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius