444cbc73-1fdf-47de-ae15-8a086aaa864f · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-873-196/2015Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00763-2014-9                 Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 4 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo akcinės bendrovės DNB bankas atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1394-436/2015, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės DNB bankas ieÅ¡kinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Investicinių projektų vykdymo grupė“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :             Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB DNB bankas Kauno apygardos teismui 2015 m. sausio 5 d. pateikė ieÅ¡kinį atsakovui BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ dėl įpareigojimo per 3 darbo dienas pervesti AB DNB bankui 125 030,22 EUR sumÄ , bei numatyti baudÄ atsakingam asmeniui, jeigu nebus vykdomas teismo procesinis sprendimas, ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2015 m. vasario 17 d. ieÅ¡kovas pateikė teismui praÅ¡ymÄ areÅ¡tuoti BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ pinigines lėšas 125.030,23 EUR sumai, esančias pas atsakovÄ ir/ar trečiuosius asmenis, ir uždrausti BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ administratoriui jas naudoti bei disponuoti jomis, numatant, jog atsakovui BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ leidžiama iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų atsiskaityti su ieÅ¡kovu.

Nurodė, jog bankas ieÅ¡kinio reikalavimÄ grindžia tuo, kad nevykdomas 2014-01-17 BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių komiteto posėdyje 1.2 darbotvarkės klausimu „Administravimo iÅ¡laidų paskirstymo projektas“ priimtas nutarimas: „administravimo iÅ¡laidas skirstyti tokiu procentu – 40 % visų administravimo iÅ¡laidų tenka įkeisto turto administravimui, 60 % - visų administravimo iÅ¡laidų kitoms gautoms ir gautinoms sumoms administruoti (laikant, jog realios ateityje gautinos sumos yra apie 6.000.000 Lt).

Administravimo iÅ¡laidų procentinis paskirstymas, gavus kitų pajamų, perskaičiuojamas pagal realias gautas sumas ateityje. Einamosioms administravimo iÅ¡laidoms dengti iÅ¡ gautų lėšų pardavus įkeistÄ turtÄ rezervuojama 500.000 Lt suma, likusi suma iÅ¡mokama AB DNB bankas. IÅ¡laidos pagal nustatytus procentus bus skirstomos atlikus administravimo iÅ¡laidų pagrįstumo įvertinimÄ , skirstymo procentai perskaičiuojami pagal realiai gautas sumas, atitinkamai perskaičiuojamas ir administravimo iÅ¡laidų paskirstymas.“ Atsakovas BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad faktiÅ¡kai patirtoms administravimo iÅ¡laidoms apmokėti skirta 431.704,36 Lt mažiau nei reikia, t.y. bÅ«tent tokia suma, kokiÄ bankas reikalauja pervesti, ir Å¡ių lėšų neketina pervesti, nes jos turi bÅ«ti skirtos administravimo iÅ¡laidoms padengti, ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu prašė netenkinti.

                          II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 18 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta bankroto įstatymo. Pažymėjo, kad nežiÅ«rint į tai, jog atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nurodo, jog faktiÅ¡kai patirtoms administravimo iÅ¡laidoms apmokėti skirta bÅ«tent tokia suma, kokiÄ bankas reikalauja pervesti, ir Å¡ių lėšų neketina pervesti, nes jos turi bÅ«ti skirtos administravimo iÅ¡laidoms padengti, Ä®BÄ® normos nesuteikia teisės bankrutuojančios bendrovės administratoriui lėšas, gautas pardavus turtÄ , skirstyti, kol nėra iÅ¡nagrinėti teisminiai ginčai pagal turtinius reikalavimus bankrutuojančiai bendrovei.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas (apeliantas) AB DNB bankas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį, kuria teismas netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkinti. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , neatsižvelgė į 2014 m. sausio 17 d. kreditorių komiteto nutarimÄ dėl administravimo iÅ¡laidų paskirstymo, kuris buvo įvertintas teismo, pripažintas pagrįstu, teisėtu ir nepažeidžiančiu kitų kreditorių interesų ir turi bankroto administratoriaus turi bÅ«ti vykdomas.IeÅ¡kovas pateikė pagrįsta ieÅ¡kinį ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja reali tikimybė, kad bankroto administratorius ginčo lėšas iÅ¡simokės sau ar tretiesiems asmenims, o kadangi atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, nelikus lėšų, sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu.

Atsakovas BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundo netenkinti ir Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismo argumentai dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo yra pagrįsti ir atitinka suformuotÄ teismų praktikÄ . Apelianto nurodomame kreditorių susirinkimo nutarime nebuvo įvertintas tikrasis administravimo iÅ¡laidų dydis, o Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-252-330/2015 dėl administratoriaus pakeitimo, konstatavo, kad kreditorių susirinkimas negali priimti administratoriui privalomų valdingų sprendimų, kuriais bÅ«tų ribojamas įstatymu priskirtų įgaliojimų administratoriui vykdymas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimÄ teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai).

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal Å¡io kodekso taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kurias nustato kiti įstatymai. Ä®monių bankroto procesÄ (bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , kreditorių reikalavimų pateikimÄ ir tvirtinimÄ , įmonės likvidavimÄ dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedÅ«ras) reglamentuoja Ä®monių bankroto įstatymas (toliau - Ä®BÄ®). Å io įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas jo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedÅ«ras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklÄ , kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimÄ , kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms iÅ¡ieÅ¡koti, mokesčius ir kitas privalomÄ sias įmokas ir jų administravimÄ bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Å¡io įstatymo nuostatoms.CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sÄ lygas: pirma, ieÅ¡kovo (pareiÅ¡kėjo) reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra pagrindo.Pirmosios instancijos teismas laikinÄ sias apsaugos priemones atsisakė taikyti. Apelianto nuomone, jo ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir teismo sprendimo įvykdymas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti ar tapti neįvykdomas, todėl Å¡iuo atveju egzistuoja abi sÄ lygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas dėl poreikio užtikrinti ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų reikalavimų įvykdymÄ , nesprendžia ginčo iÅ¡ esmės ir galutinai nevertina su bylos esme susijusių aplinkybių, t. y. nesprendžia, ar ieÅ¡kinys yra pagrįstas.

Kita vertus, teismas, nagrinėdamas praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turi, be kita ko, preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2311/2011).

Nagrinėjamu atveju apeliantas skunde nurodė faktines ir teisines aplinkybes, pagal kurias, jo nuomone, reikalavimai turi bÅ«ti patenkinti, apeliantas yra atsakovo kreditorius ir turi teisę reikalauti vykdyti kreditorių komiteto nutarimus, juos ginčyti ir pan. Nepaisant Å¡ios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo nuomone, neegzistuoja sÄ lyga, kad Å¡iuo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra grėsmė bÅ«simam teismo sprendimui įvykdyti. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir apeliacinės instancijos teismui pateiktos atskirojo skundo medžiagos matyti, kad apeliantas yra BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorius.

Apeliantas pirmosios instancijos teismui nurodė, jog bankroto administratorius nevykdo BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių komiteto 2014 m. sausio 17 d. posėdyje 1.2 darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų paskirstymo projektas“ priimto nutarimo: „administravimo išlaidas skirstyti tokiu procentu – 40 % visų administravimo išlaidų tenka įkeisto turto administravimui, 60 % - visų administravimo išlaidų kitoms gautoms ir gautinoms sumoms administruoti (laikant, jog realios ateityje gautinos sumos yra apie 6.000.000 Lt).

Administravimo iÅ¡laidų procentinis paskirstymas, gavus kitų pajamų, perskaičiuojamas pagal realias gautas sumas ateityje. Einamosioms administravimo iÅ¡laidoms dengti iÅ¡ gautų lėšų pardavus įkeistÄ turtÄ rezervuojama 500.000 Lt suma, likusi suma iÅ¡mokama AB DNB bankas. IÅ¡laidos pagal nustatytus procentus bus skirstomos atlikus administravimo iÅ¡laidų pagrįstumo įvertinimÄ , skirstymo procentai perskaičiuojami pagal realiai gautas sumas, atitinkamai perskaičiuojamas ir administravimo iÅ¡laidų paskirstymas.“.

Nors, kaip nurodo apeliantas, Å¡is kreditorių komiteto nutarimas buvo įvertintas teismo ir pripažintas pagrįstu ir teisėtu, tačiau administratorius Å¡io nutarimo neįvykdo, todėl yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones uždraudžiant bankroto administratoriui disponuoti įmonės lėšomis. Pirmosios instancijos teismui netenkinus praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, apeliantas atskirÄ jį skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto pozicija ir pažymi, jog Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iÅ¡kelti bankroto bylÄ , teismas privalo paskirti įmonės administratorių.

Tai, kad bankroto administratorius yra itin svarbus subjektas bankroto procese, turi plačius įgaliojimus, nuo jo veiksmų didele dalimi priklauso visų kreditorių ir pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedÅ«rų vykdymo sklandumas ir skaidrumas (Ä®BÄ® 11 straipsnio 1 dalis, 3 dalis), ne kartÄ nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008).

Administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, jis nėra ir negali bÅ«ti pavienių kreditorių atstovas, nes jis yra visos nemokios įmonės atstovas ir privalo veikti visų pirma jos labui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2011). Administratorius, vykdydamas Ä®BÄ® nustatytas funkcijas, privalo tinkamai organizuoti bankrutuojančios įmonės veiklÄ , sukaupti kuo daugiau bankrutuojančios įmonės turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų tenkinami kreditorių reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010).

Bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas, nes įstatymo nuostatas atitinkantis bankroto administravimas sudaro sÄ lygas didesne apimtimi atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad „iÅ¡ esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslÄ kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedÅ«ras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma iÅ¡saugoti skolininko turtÄ .

Visi administratoriaus veiksmai turi bÅ«ti nukreipti Å¡iems tikslams pasiekti ir tam trukdančioms kliÅ«tims Å¡alinti. Taigi administratorius yra ypatingÄ teisinę padėtį bankroto procese turintis Å¡io proceso dalyvis, nuo kurio veiksmų sÄ Å¾iningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008).Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 2-252-330/2015, pagal apelianto (Å¡ioje byloje) ir AB „Montuotojas“ (atsakovo kreditoriaus) atskiruosius skundus dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo yra nurodęs, kad Ä®BÄ® normos, reguliuojančios administratoriaus funkcijas ir įgaliojimus, yra imperatyvaus pobÅ«džio ir Å¡ių normų reikalavimai negali bÅ«ti keičiami nei pavedimo administratoriui sutartimi, nei konkrečiais kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nutarimais, dėl to Ä®BÄ® 11straipsnio 3 dalies 20 punkto nuostata, kuria administratoriui pavedama vykdyti teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus, negali bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad administratorius yra besÄ lygiÅ¡kai saistomas nutarimų net ir tada, kai jie pažeidžia teisės normas, kitų kreditorių (pvz. likusių mažumoje) ar skolininko teises.

Apeliantas teigia, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 28 d. kreditorių komiteto nutarimo 1.2 punktÄ pripažino pagrįstu, nepažeidžiančiu kreditorių interesų ir teisėtu. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo apelianto argumentu sutinka iÅ¡ dalies. IÅ¡ informacijos esančio teismų informacinėje sistemoje LITEKO matyti, kad Kauno apygardos teismas 2014 m, kovo 28 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. B2-1580-436/2014, netenkindamas pareiÅ¡kėjo UAB „Luodė“ skundo dėl 2014 m. sausio 17 d. kreditorių komiteto nutarimo 1.2 (dėl administravimo iÅ¡laidų paskirstymo procentaliai) ir 2 punktų konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog bankroto administratorius bÅ«tų pagrindęs dokumentais administravimo iÅ¡laidų dydį, kurį turi sumokėti įkaito turėtojas, po įkeisto turto pardavimo.

Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nėra aiÅ¡ki ir galutinė BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ bankroto byloje gautinų lėšų suma, nes dar nėra iÅ¡ieÅ¡kotos visos debitorinės skolos. Teismas nurodė, kad pagal turimus preliminarius duomenis apie patirtas bankroto administravimo iÅ¡laidas bei gautinas lėšas bankroto byloje, skundžiamu kreditorių komiteto nutarimu nustatytas preliminarus procentinis mokėtinų bankroto administravimo iÅ¡laidų paskirstymas. Teismas atkreipė dėmesį, kad skundžiamu nutarimu kreditorių komitetas numatė iÅ¡lygÄ perskirstyti nustatytus procentus, atlikus administravimo iÅ¡laidų pagrįstumo įvertinimÄ , todėl, darė iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas kreditorių komiteto nutarimas, priimtas 1.2 darbotvarkės klausimu, nepažeidžia kreditorių interesų.

Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog apelianto nurodomoje byloje teismo buvo konstatuotas tik kreditorių komiteto nutarimo procentaliai paskirstyti administravimo iÅ¡laidas formuluotės teisėtumas. Aplinkybė, kad lėšos (įskaitant gautas iÅ¡ turto pardavimo, grÄ Å¾intų skolų ir kt.) yra įmonės turtas, tiesiogiai įtvirtinta ir Ä®BÄ® 36straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo iÅ¡laidos, kurios mokamos iÅ¡ įmonės visų rÅ«Å¡ių lėšų (gautų pardavus įmonės turtÄ , įskaitant ir įkeistÄ , įmonei grÄ Å¾intų skolų, Å«kinės komercinės veiklos Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų), todėl nesant kreditorių komiteto nutarimu patvirtintos bankroto administratoriaus iÅ¡laidų sÄ matos, bankroto administratorius, jokių savarankiÅ¡kų mokėjimų, atlikti negali.

Apeliacinis teismas sutinka su pirmos instancijos teismo motyvu, kad kol nėra iÅ¡nagrinėti teisminiai ginčai pagal turtinius reikalavimus bankrutuojančiai bendrovei, tame tarpe ir Å¡ioje byloje, teisės skirstyti lėšas pardavus bankrutuojančios įmonės turtÄ Ä®BÄ® nuostatos bankroto administratoriui nesuteikia.Ä®monės bankroto administratorius iÅ¡ esmės veikia kaip bankrutuojančios bendrovės vadovas, vietoje bankrutavusios įmonės vadovo, ir siekia užtikrinti/sudaryti visas sÄ lygas įmonei didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais iÅ¡ bankrutuojančios bendrovės turto.

Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų, kitaip, negu nustatyta Å¡io įstatymo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo motyvui, jog bankrutavusios įmonės lėšų tvarkymas griežtai reglamentuotas Ä®BÄ® 36 str., todėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui dėl įpareigojimo apeliantui iÅ¡mokėti lėšas, nėra, nes kreditoriai turi galimybę per kreditorių susirinkimÄ kontroliuoti administratoriaus veiklÄ , o administratorius yra materialiai atsakingas už dėl jo kaltės atsiradusius nuostolius.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja Å¡io instituto taikymo iÅ¡imtinumÄ , todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį praÅ¡ymÄ , tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo bÅ«tinumÄ .

Vien tik kreipimasis į teismÄ ir reikalavimų pareiÅ¡kimas nesuteikia pranaÅ¡umo kitos Å¡alies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. DeklaratyvÅ«s teiginiai dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo praÅ¡omos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobÅ«džio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.).

Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė grėsmės bÅ«simam teismo sprendimui, jeigu jis bÅ«tų palankus apeliantui, įvykdyti egzistavimo. Be to, apeliacinis teismas pažymi, jog apelianto nurodytos aplinkybės dėl prievolės nevykdymo arba netinkamo vykdymo aptariamu atveju yra pagrindas kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo, o ne pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nutartyje nurodė esminius argumentus dėl praÅ¡ymo nepagrįstumo, todėl vien tai, kad apeliantas AB DNB bankas nesutinka su teismo procesiniu sprendimu, nėra pagrindas teigti, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra netinkamai ar nepakankamai motyvuota.Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam klausimo iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :          Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                                     Konstantinas Gurinas