44494dbc-db7c-4fd3-b36f-615e7df21ca2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-798/2014Procesinio sprendimo kategorija 106.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 11 d. nutarties, kuria iÅ¡ bylos paÅ¡alinti Panevėžio apygardos teismas ir Panevėžio apygardos teismo teisėjas A.

G. civilinėje byloje Nr. 2-1517-345/2014 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Panevėžio apygardos teismui ir Panevėžio apygardos teismo teisėjui A. G. dėl neteisėtos įtakos darymo ir žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. B. 2013-10-28 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, Panevėžio apygardos teismui ir Panevėžio apygardos teismo teisėjui A.

G. dėl neteisėtais teisėjo ir teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Teigė, jog Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje yra pažeistos jo teisės, todėl iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos praÅ¡oma priteisti 2 559 269 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ .Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su ieÅ¡kiniu nesutikimo ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , o atsakovai Panevėžio apygardos teismas ir Panevėžio apygardos teismo teisėjas A.

G. atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė juos paÅ¡alinti iÅ¡ atsakovų procesinės padėties. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 11 d. nutartimi patenkino atsakovų Panevėžio apygardos teismo bei Panevėžio apygardos teismo teisėjo A. G. praÅ¡ymÄ ir Å¡iuos atsakovus paÅ¡alino iÅ¡ proceso pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl teisėjo veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, jog ieÅ¡kovas A.

B. reikalaujamÄ atlyginti žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ . Vadovaudamasis CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis teismas nurodė, jog tuo atveju, kai teisėjas, vykdydamas teisėjo pareigas, tyčiniais veiksmais padaro žalÄ , valstybė, atlyginusi tokiÄ Å¾alÄ , įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę (CK 6.272 str. 4 d.). Konstatavęs, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, veikiantys valstybės vardu, sprendė, jog atsakovai Panevėžio apygardos teismas bei Panevėžio apygardos teismo teisėjas A.

G. negali bÅ«ti atsakovais nagrinėjamoje byloje ir juos iÅ¡ proceso paÅ¡alino. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovas A. B. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartį ir klausimÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ esmės. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Skundžiama teismo nutartis priimta pažeidžiant CPK 21 straipsnio reikalavimus, nes šį klausimÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas.Teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.272 straipsnio nuostatas, nes tokiu bÅ«du pažeidžiami Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio, 114 straipsnio, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio 8 dalies, CPK 6 straipsnio, 7 straipsnio, 45 straipsnio reikalavimai, nes teisėjai turi imunitetÄ tik baudžiamosios ir iÅ¡ dalies administracinės, tačiau ne civilinės atsakomybės atžvilgiu.

Skundžiama teismo nutartimi iÅ¡ esmės ,,dengiami“ nuo atsakomybės Panevėžio apygardos teismas bei Panevėžio apygardos teismo teisėjas A. G. , neteisėtai įtakojęs ir įtakojantis taip pat ir ,,sufabrikuotos“ baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ Lietuvos teismuose. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Kaip minėta, apelianto ieÅ¡kovo A. B. skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartimi ieÅ¡kinyje atsakovais įvardintus Panevėžio apygardos teismÄ ir Panevėžio apygardos teismo teisėjÄ A.

G. paÅ¡alino iÅ¡ Å¡io proceso (civilinės bylos).Pagal teismų informacinėje sistemoje Liteko esančius duomenis Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse, priimtose nagrinėjant apeliacines bylas pagal ieÅ¡kovo A. B. atskiruosius skundus, tai yra 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-796/2012, 2013 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-866/2013, 2013 m. birželio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1683/2013, 2014 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-459/2014, etc., – yra iÅ¡samiai paaiÅ¡kinęs, kad teisėjo imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės, kuri yra kildinama iÅ¡ jo veiksmų einant teisėjo pareigas, įtvirtina CK 6.272 straipsnio nuostatos, kad sutinkamai su CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalių normomis žalÄ (turtinę ir neturtinę), atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės, kad tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas, toks asmuo žalÄ padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi Å¡iÄ Å¾alÄ , įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iÅ¡ jo (CK 6.272 str. 4 d.).

Pirmiau paminėtose nutartyse teismai, atsakydami į apelianto ieÅ¡kovo A. B. argumentus, kurie pateikiami taip pat ir Å¡ioje byloje nagrinėjamame atskirajame skunde, ne kartÄ yra pabrėžę, jog toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakingi ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu, o valstybė, kuri traukiama atsakovu pagal atitinkamÄ ieÅ¡kinį. Todėl teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamÄ ieÅ¡kinį, turi imtis procesinių veiksmų siekiant užtikrinti, kad imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie minimu atveju negali bÅ«ti atsakovais, byloje neužimtų atsakovų procesinės padėties.

Taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad procesas prieÅ¡ minimÄ asmenį negali prasidėti, ir pirmosios instancijos teismas jau civilinės bylos iÅ¡kėlimo stadijoje turi priimti nutartį dėl Å¡io atsakovu nurodyto asmens paÅ¡alinimo iÅ¡ proceso, o to nepadarius – tokie procesiniai veiksmai privalo bÅ«ti atlikti vėlesnėse civilinio procese stadijose (CPK 4 str.).Remiantis paminėtu, apelianto ieÅ¡kovo A. B. atskirojo skundo argumentai, siejami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo, CPK reikalavimų pažeidimais, o taip pat šį klausimÄ nagrinėjusio teismo Å¡aliÅ¡kumu, yra atmetami kaip nepagrįsti, atskirai dėl jų nepasisakant (CPK 185 str.), o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista kaip teisėta ir pagrįsta (CPK 338 str., 263 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                            Virginija Čekanauskaitė