2025-06-04 Nr. BB-2887-1-01-1-13946-2023-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2027/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13946-2023-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Artūro Pažarskio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo D. L. (D. L.) kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis D. L. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą jam nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra neteisingi ir nepagrįsti dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos D. L. teisės ir kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Pasak kasatoriaus, jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį nepagrįstai, nesurinkus pakankamai jo kaltės įrodymų. Teismai netinkamai vertino bylos įrodymus ir savo išvadas pagrindė tik deklaratyviais teiginiais, taip pat prielaidomis ir spėlionėmis bei nepatikimais ir prieštaringais liudytojų parodymais, pažeisdami in dubio pro reo principą. Nors teismai nurodo, kad kasatoriaus kaltė yra įrodyta ištirtų įrodymų visuma, šie įrodymai jo kaltumo visiškai nepatvirtina, priešingai – patvirtina jo nekaltumą. Byloje nėra tiesioginių objektyvių D. L. kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas taikant kaltumo prezumpciją. Byla išnagrinėta formaliai, nenustatytos ir neištirtos esminės bylos aplinkybės, neatskleista bylos esmė. Buvo ignoruojami ir nevertinami kaltinimui nenaudingi įrodymai, o kiti įrodymai akivaizdžiai iškraipyti arba jiems suteikta kitokia prasmė, dalis įrodymų dirbtinai pritempti prie kitų įrodymų. Nors ir buvo ištirta, nebuvo įvertinta specialisto išvada dėl eismo įvykio aplinkybių ir specialisto E. Laurinčiuko teisme duoti paaiškinimai, kurie sutampa su eksperto V. Matusevičiaus pateiktomis išvadomis, kad toks eismo įvykis ir tokiomis aplinkybėmis negalėjo įvykti. Tai patvirtina D. L. nekaltumą, nes jis, nevairuodamas automobilio ir nesukėlęs eismo įvykio, galėjo vartoti alkoholinius gėrimus bet kada. Tačiau teismai vadovavosi ne šiomis eksperto V. Matusevičiaus išvadomis, o jo teisme išsakytomis prielaidomis ir spėlionėmis, kad automobilis „Nissan Qashqai“ galėjo būti kliudytas kažkokiu automobilio „BMW“ šoniniu paviršiumi, nors automobilio kairiojo šono nuotraukos jam nebuvo pateiktos. Šio eksperto teiginiai, kad automobilis „BMW“ galėjo kliudyti automobilį „Nissan Qashqai“ galinėmis durelėmis, kurios galėjo įlinkti ir vėl atsistatyti, prieštarauja ne tik bylos įrodymams, bet ir logikos dėsniams.

Teismai nesiėmė visų įmanomų priemonių nustatyti esmines bylos aplinkybes bei atskleisti tiesą šioje byloje. Nuteistasis viso bylos proceso metu tvirtino, kad savo automobilio „BMW“ po tariamo eismo įvykio netaisė, kad pažeidimas ant šio automobilio priekinio bamperio, kuris užfiksuotas nuotraukose, buvo padarytas daug seniau, kitoje vietoje ir kitomis aplinkybėmis, todėl teismai privalėjo tam, kad būtų išsklaidytos abejonės dėl eismo įvykio (ne)sukėlimo, skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Tačiau teismai to nepadarė, taip perkeldami nuteistajam pareigą įrodyti, kad jo automobilis nekliudė automobilio „Nissan Qashqai“ kitu paviršiumi, kuris nebuvo užfiksuotas nuotraukose.

Kasatoriaus teigimu, liudytojų R. K. ir J. J. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, be to, jie prieštarauja ir kitiems objektyviems bylos įrodymams, todėl, priešingai negu nurodo teismai, jie negali būti laikomi patikimais ir leistinais. Tikėtina, jog minėti liudytojai apkalba kasatorių, nes pyko, kad jis pastatė savo automobilį kito namo aikštelėje. Teismai nepatikrino šios D. L. versijos ir jos nepaneigė. Liudytojos I. G. parodymai taip pat yra nepatikimi. Ji yra tiesiogiai suinteresuotas asmuo byloje.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame išdėstyti argumentai dėl padarytų esminių BPK pažeidimų iš esmės atitinka nuteistojo D. L. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Kasaciniame skunde kritikuojamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, keliamas įrodymų, būtinų D. L. kaltei pagrįsti, pakankamumo klausimas, pateikiamas savas bylos įrodymų vertinimas. Taigi kasaciniame skunde keliami faktinio pobūdžio klausimai, kurie buvo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, kurie pagrįstų šio teismo išvadų nepagrįstumą. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliaciniame skunde ginčijamų įrodymų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimo yra kitokios, nei norėtų nuteistasis, nesuteikia pagrindo spręsti apie kasacijos pagrindų buvimą. Subjektyviu vertinimu ir deklaratyviais pareiškimais apie padarytus BPK normų pažeidimus grindžiami kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Dėl kasaciniame skunde nurodomo būtinumo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. L. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Arūnas Budrys

Artūras Pažarskis