Legislator Case Law & Legislation
4443aaa2-e3dd-42c9-8c14-8ac92233bb99 AI generated

4443aaa2-e3dd-42c9-8c14-8ac92233bb99 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 4443aaa2-e3dd-42c9-8c14-8ac92233bb99
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Straipsnyje neatlygintinai buvo nagrinėjami valstybės politikų ir valstybės tarnautojų veiksmai ir susiklosčiusi politinė padėtis (ko nepaneigė ir VRK); Straipsnyje nebuvo propaguojama nė viena politinė partija ar organizacija bei nebuvo stengiamasi kokiomis nors reklaminėmis priemonėmis paveikti rinkėjų apsisprendimo;

Legislator headnote

AI generated

4443aaa2-e3dd-42c9-8c14-8ac92233bb99 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau – ir VIEK) priėmė sprendimÄ Nr. EKS-09/20, kuriame nustatė, kad minėta publikacija pažeidė Lietuvos visuomenės etikos kodekso 6, 20 ir 29 straipsnius. Pažymi, kad 2020 m. spalio 9 d. Visuomenės informavimo etikos komisijos raÅ¡te Nr. 37 „Dėl visuomenės informavimo etikos komisijos nuomonės“ nustatyta, kad K. I. publikacija „Vicemerės noras visus valdyti sugriovė koalicijÄ â€œ laikytina paslėpta politine reklama.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. eI3-518-541/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00077-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 5.7; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės, Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

E. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Biržiečių žodis“) dėl sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. PareiÅ¡kėjas V. E. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ Nr. Sp-310 „Dėl 2020 m. gegužės 29 laikraÅ¡tyje „Biržiečių žodis“ paskelbto straipsnio „Vicemerės noras visus valdyti sugriovė koalicijÄ â€œ (toliau – ir Sprendimas).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad VRK pripažino, kad 2020 m. gegužės 29 d. laikraÅ¡tyje „Biržiečių žodis“ paskelbtas K. I. straipsnis „Vicemerės noras visus valdyti sugriovė koalicijÄ â€œ (toliau – ir Straipsnis) yra paslėpta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sÄ jungos nario V. E. politinė reklama. PaaiÅ¡kina, kad atsakovė SprendimÄ priėmė įvertinusi VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus 2020 m. lapkričio 30 d. pažymÄ Nr. 3- 129 (1.2) „Dėl 2020 m. gegužės 29 d. laikraÅ¡tyje „Biržiečių žodis“ paskelbto straipsnio „Vicemerės noras visus valdyti sugriovė koalicijÄ â€œ (toliau – ir Pažyma).

Mano, kad Sprendimas nemotyvuotas, priimtas neatskleidus ir neįvertinus reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių. PareiÅ¡kėjo teigimu, tyrimas dėl Straipsnio pradėtas gavus skundÄ , kad Straipsnyje gausu ryÅ¡kių politinės reklamos požymių, t. y. noras per konkrečius asmenis sumenkinti Lietuvos liberalų sÄ jÅ«dį ir reklamuoti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijÄ . Taip pat Å¡ia publikacija skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvacijÄ balsuojant artėjančiuose rinkimuose.

Mano, kad Straipsnyje pateikta politikos apžvalgininko ir politiko K. I. nuomonė negali bÅ«ti laikoma pareiÅ¡kėjo naudai skleidžiama paslėpta politine reklama. Å iÄ pozicijÄ pagrindžia Straipsnio turinys, apipavidalinimas, rubrika ir kontekstas, kuriuose paskelbtas Straipsnis, bei kitos reikÅ¡mingos aplinkybės. Straipsnyje nėra pareiÅ¡kėjo nuotraukų, partijos logotipo, šūkių ar panaÅ¡ios informacijos, aiÅ¡kaus teiginio, kad pareiÅ¡kėjas yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sÄ jungos narys.

Informacija, kuriÄ Straipsnyje pateikia K. I., susijusi su jo darbine veikla, einamomis pareigomis, o tai, pagal VRK Rekomendacijas, nėra politinės reklamos požymis. Mano, kad nėra pagrindo teigti, jog reklama pasireiÅ¡kė kaip pareiÅ¡kėjo, kaip valstybės politiko, propagavimas. Pabrėžia, kad Pažymoje nenurodyta VRK žinoma informacija, kad K. I. ir A. K. kartu kandidatavo į savivaldybės tarybÄ 2019 m. rinkimuose, nors Å¡i aplinkybė svarbi. Nagrinėjant Straipsnio turinį akivaizdu, kad didžiausiÄ dėmesį politikos apžvalgininkas ir politikas K.

I. skyrė bÅ«tent Lietuvos Respublikos liberalų sÄ jÅ«džio narių ar asmenų, susijusių su Å¡ia politine partija, tarpusavio santykiams. Pastarosios aplinkybės Pažymoje nurodytos, jų VRK nevertino. PareiÅ¡kėjo teigimu, VRK nevertino ir konteksto, kuriame buvo paskelbtas komentaras, t. y. aplinkybių, jog ilgÄ laikÄ tarp valdančiÄ jÄ daugumÄ Biržų rajono savivaldybės taryboje sudarančių politinių partijų narių vyko nesutarimai, intrigos ir t. t. Mano, jog, vertinant Straipsnio turinį, buvo bÅ«tina vertinti visÄ kontekstÄ , t. y. kitus straipsnius, susijusius su situacija Biržų rajono savivaldybės taryboje bent keletÄ mėnesių iki Straipsnio publikavimo.

Pabrėžia, kad daugelyje kitų straipsnių Biržų kraÅ¡to žiniasklaidos priemonėse buvo iÅ¡sakomos tiek politikų, tiek žurnalistų, apžvalgininkų ir kt. asmenų nuomonės apie sudėtingÄ situacijÄ valdančiojoje koalicijoje. Tačiau tokie straipsniai nebuvo žymimi kaip politinė reklama, kadangi valdančiosios koalicijos reikalai, nesutarimai yra savivaldybės aktualija ir savaime suprantama, kad apie tai buvo daug raÅ¡oma, be kita ko, atskleidžiant asmenines simpatijas ir antipatijas.

Mano, kad VRK neanalizavo ir nevertino aplinkybių, tiesiogiai susijusių su nagrinėta situacija, t. y. ilgÄ laikotarpį vykusių politinių procesų savivaldybės taryboje nuÅ¡vietimo Biržų rajono spaudoje, fakto, kad pats Straipsnio autorius yra politikas, dalyvavęs savivaldos rinkimuose nuo Lietuvos Respublikos liberalų sÄ jÅ«džio, ir kt. Akcentuoja, kad nei Pažymoje, nei Sprendime nenurodyta, kokiais argumentais vadovaujantis politikos apžvalgininko nuomonė, paskelbta laikraščio rubrikoje „Komentarai“, kurioje nuolat skelbiami ir kiti K.

I. komentarai, laikytina politine reklama. Priimtas Sprendimas prieÅ¡tarauja ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems politinės reklamos turinį, bet ir pačios Komisijos iÅ¡aiÅ¡kinimams. II. Atsakovė Vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymi, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 2 straipsnio 8 dalimi, 15 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir atsižvelgiant į Vyriausiosios rinkimų komisijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus 2020 m. lapkričio 30 d. pažymÄ Nr. 3- 129 (1.2) „Dėl 2020 m. gegužės 29 d. laikraÅ¡tyje „Biržiečių žodis“ paskelbto straipsnio „Vicemerės noras visus valdyti sugriovė koalicijÄ â€œ, kuri yra sudedamoji Sprendimo dalis.

Pažymoje nurodytos faktinės Sprendimo priėmimo aplinkybės ir teisiniai pagrindai. Pažymos 14 punkte nurodyti motyvai, kodėl 2020 m. gegužės 29 d. laikraÅ¡tyje „Biržiečių žodis“ paskelbtas straipsnis „Vicemerės noras visus valdyti sugriovė koalicijÄ â€œ yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sÄ jungos nario V. E. politinė reklama. PaaiÅ¡kina, kad K. I. neigiamai apraÅ¡o Liberalų sÄ jÅ«džio ir jo atstovų veiklÄ savivaldybės taryboje, nuolat pažymi, kad jie nenori dirbti su „valstiečiais“, tačiau kartu perdėtai teigiamai apraÅ¡o Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sÄ jungos nario V.

E. asmenybę, pabrėždamas iÅ¡skirtinai tik teigiamas jo savybes. Liberalų sÄ jÅ«džio veiksmus straipsnio autorius laiko rinkimų kampanijos dalimi, juos sieja su 2020 m. Seimo rinkimų kampanija. Todėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sÄ jungos ir jos nario V. E. propagavimas bei neigiamas politinės partijos Liberalų sÄ jÅ«džio vertinimas atitinka Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – Ä®statymas) 2 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ politinės reklamos apibrėžimÄ .

Nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau – ir VIEK) priėmė sprendimÄ Nr. EKS-09/20, kuriame nustatė, kad minėta publikacija pažeidė Lietuvos visuomenės etikos kodekso 6, 20 ir 29 straipsnius. Pažymi, kad 2020 m. spalio 9 d. Visuomenės informavimo etikos komisijos raÅ¡te Nr. 37 „Dėl visuomenės informavimo etikos komisijos nuomonės“ nustatyta, kad K. I. publikacija „Vicemerės noras visus valdyti sugriovė koalicijÄ â€œ laikytina paslėpta politine reklama.

VIEK nustatė, kad „minėtoje publikacijoje yra teigiamai atsiliepiama apie vienÄ iÅ¡ V. J. koalicijos ,,Vieningi Biržai“ dalyvių – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sÄ jungÄ kito Å¡ios koalicijos dalyvio – Lietuvos Respublikos liberalų sÄ jÅ«džio sÄ skaita.“ VIEK pripažino, jog publikacijoje buvo pažeistos Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) nuostatos. Nurodo, kad K. I. nuslėpė savo ryÅ¡ius su politinėmis partijoms ir jų nedeklaravo, taip pažeisdamas KodeksÄ .

Tyrimo metu nustatyta, kad „Biržiečių žodis“ skleidė paslėptÄ politinę reklamÄ , t. y. politinė reklama buvo skleidžiama siekiant iÅ¡vengti jos žymėjimo reikalavimų. Komisija neturi duomenų, kad „Biržiečių žodis“ turėtų specialų skyrelį ar rubrikÄ , skirtÄ politinių partijų, kandidatų pasisakymams. III. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Biržiečių žodis“ atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su skundu sutinka ir praÅ¡o jį tenkinti skunde nurodytais motyvais.

Atsiliepime nurodo, kad paklebtas Straipsnis neatitiko politinei reklamai įstatymo leidėjo numatytų bruožų, kadangi:

1) Straipsnyje neatlygintinai buvo nagrinėjami valstybės politikų ir valstybės tarnautojų veiksmai ir susiklosčiusi politinė padėtis (ko nepaneigė ir VRK);

2) Straipsnyje nebuvo propaguojama nė viena politinė partija ar organizacija bei nebuvo stengiamasi kokiomis nors reklaminėmis priemonėmis paveikti rinkėjų apsisprendimo;

3) Straipsnis yra komentaras politine tema, kuriame autorius analizuoja susidariusiÄ ypatingai reikÅ¡mingÄ Biržų rajono politinio gyvenimo aktualijÄ , pagrįstÄ faktais bei argumentais;

4) Straipsnio autorius nebuvo rinkimų kampanijos dalyvis, Straipsnyje minimi A. K. ir V. E. nebuvo rinkimų kampanijos dalyviai;

5) buvo aptariami vieÅ¡ojo asmens A. K., tuo metu buvusios Biržų rajono savivaldybės vicemerės, veiksmai. Teigia, jog Straipsnyje buvo apžvelgiamos politinės aktualijos ir pareikÅ¡ta Straipsnio autoriaus nuomonė apie vykstančius procesus Biržų rajono savivaldybėje ir apie keletÄ politikų bei viešųjų asmenų. Aptarti politikai (įskaitant pareiÅ¡kėjÄ ) nedalyvavo rinkimuose, nebuvo rinkimų kampanijos dalyviai (tÄ pripažino ir pati VRK) bei nebuvo keliami kandidatais 2020 m. spalio 11 d.

Seimo rinkimuose. Pabrėžia, jog Straipsnyje nebuvo agituojama per bÅ«simus rinkimus balsuoti už kuriÄ nors partijÄ ar jos narių interesais. Pabrėžia, jog Straipsnio autorius VieÅ¡osios informacijos rengėjo (skleidėjo) laikraÅ¡tyje dažnai skelbdavo politinius komentarus. Pavyzdžiui, 2019 m. rugpjūčio 12 d. publikuotame straipsnyje/komentare „Kas užlipo ant Latvygalos gatvės grėblio“ K. I. kritiÅ¡kai atsiliepia ir apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijÄ bei jos narius.

Kituose straipsniuose Straipsnio autorius taip pat kritikuoja koalicijÄ â€žVieningi Biržai“, kurios sudėtyje 2019 m. kovÄ bolatiravosi į vietos savivaldos rinkimus. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, Å¡ios aplinkybės patvirtina faktÄ , kad Straipsnio autorius savo įžvalgomis siekė ne kÄ nors kritikuoti ar reklamuoti, o tiesiog pateikia konkrečios situacijos vertinimÄ , atsietÄ nuo politinių simpatijų ar antipatijų. Atkreipia dėmesį, jog administracijos direktorius yra savivaldybės administracijos vadovas – įstaigos vadovas, pavaldus savivaldybės tarybai ir atskaitingas merui.

Savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero siūlymu savivaldybės tarybos sprendimu tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, kas reiškia, jog administracijos direktorius į savo pareigas nerenkamas tiesioginiais rinkimais, o yra skiriamas. Toks teisinis reguliavimas tik patvirtina, jog išsakyta nuomonė negalėjo lemti rinkėjo apsisprendimo pareiškėjo atžvilgiu, tuo labiau, kad jis net nedalyvavo 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimuose ir joje kitoje rinkiminėje kampanijoje.

Kaip pripažįsta VRK, politinės kampanijos laikotarpiu politine reklama laikomi ir informaciniai praneÅ¡imai bei informacija, tačiau trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Straipsnis neatitiko nei vieno kriterijaus, kad galėtų bÅ«ti pripažinta politine reklama. Atkreipia dėmesį, kad tokių požymių nenustatė ir VRK, todėl aptariamas Straipsnis nebuvo ir negalėjo bÅ«ti pažymėtas kaip politinė reklama. Teigia, kad vadovaujantis Ä®statymo 4 straipsniu, nei vienas iÅ¡ Straipsnyje minimų asmenų negalėtų bÅ«ti laikomais rinkimų dalyviais ir pagal 2019 m. pavasarį į vietos savivaldÄ vykusius rinkimus.

Nurodo, kad Straipsnio autorius dalyvavo 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimuose V. J. koalicijos „Vieningi Biržai“ (toliau – Koalicija) sudėtyje, tačiau Koalicija iÅ¡iro iÅ¡kart po 2019 m. kovÄ Ä¯vykusių rinkimų - dar 2019 metų balandžio 19 dienÄ , o Straipsnis buvo iÅ¡spausdintas 2020 m. gegužės 29 d., todėl jame pateiktas komentaras negalėjo bÅ«ti susijęs bÅ«tent su minėta Koalicija, kadangi tokia politinė sÄ junga Straipsnio spausdinimo metu nebeegzistavo.

Be to, po 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų Straipsnio autorius savo politinės veiklos nebetęsė nei Å¡ios Koalicijos, nei kitos politinės partijos gretose. Nesutinka su VRK pozicija, priimant skundžiamÄ SprendimÄ vadovautis VIEK pateikta nuomone dėl Straipsnio, kadangi tokia VIEK nuomonė, Straipsnį laikyti paslėpta politine reklama, nėra pagrindas ir VRK Straipsnio pripažinti politinės reklamos iÅ¡raiÅ¡kos forma. VIEK nėra įgaliota priimti sprendimus už VRK, t. y. nuspręsti, ar Straipsnis atitinka politinės reklamos požymius, ar nepažeidžia politinės reklamos teisės aktų.

VIEK gali teikti tik nuomonę VRK praÅ¡ymu, kadangi VIEK pagal Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksÄ yra atsakinga už politinės reklamos atskyrimo (atribojimo) nuo žurnalistų kÅ«rinių ir jos žymėjimo vertinimÄ . Tarp VRK ir VIEK egzistuoja susitarimas bendradarbiauti dėl paskleistos informacijos, t. y., žurnalistų parengtų publikacijų, radijo ir televizijos laidų, ir politinės reklamos atskyrimo nuo žurnalistų kÅ«rinių ir jos žymėjimo vertinimo. Pagal susitarimÄ , esant ginčui dėl visuomenės informacijos priemonėse paskleistos informacijos pripažinimo politine reklama, VRK gali kreiptis į VIEK ir gauti jos nuomonę, tačiau tokia nuomonė, trečiojo suinteresuoto asmens manymu, negali turėti lemiamos reikÅ¡mės vertinant Straipsnį.

Tam bÅ«tinas iÅ¡samus tyrimas ir priimamo sprendimo pagrindimas atitinkamomis aplinkybėmis, argumentais bei įrodymais. Bet koks sprendimas, kuris grindžiamas tik prielaidomis, iÅ¡sakytomis nuomonėmis ir nėra tinkamai pagrįstas nustatytais faktais, negali bÅ«ti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog VIEK pripažino VieÅ¡osios informacijos rengėjÄ (skleidėjÄ ) pažeidus tik dalį įvardytų Kodekso straipsnių, bet nepaneigė, jog Straipsnis yra nepagrįstas, nesÄ Å¾iningas, neteisėtas ar tuo labiau, kad jį galima laikyti (paslėpta) politine reklama.

Trečiojo suinteresuotojo asmens vertinimu, teigiamos nuomonės iÅ¡sakymas apie asmenį negali bÅ«ti laikomas jo propagavimu. Teigia, kad propagavimas iÅ¡ esmės sietinas tik su rinkėjų motyvacijos paveikimu balsuojant rinkimuose. Mano, jog VRK nepagrįstai nusprendė, kad Straipsniu to ir buvo siekiama – paveikti asmenų motyvacijÄ (pagerinti jÄ ) Lietuvos valstiečių ir žalių partijos nario pareiÅ¡kėjo V. E. atžvilgiu. PrieÅ¡ingai, tuo metu Å¡is asmuo netgi nedalyvavo jokiuose rinkimuose ir negalėjo bÅ«ti laikomas rinkiminės kampanijos dalyviu.

Teigia, kad VRK Sprendimas pripažinti Straipsnį politine reklama yra akivaizdus konstitucinių ir teismų praktikoje pripažįstamų teisių apribojimas, žiniasklaidos laisvės suvaržymas bei Ä®statymo taikymo srities praplėtimas. Toks Sprendimas, pritariant pareiÅ¡kėjo pozicijai, turi bÅ«ti naikintas kaip nepagrįstas bei neteisėtas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. Sp-310 „Dėl 2020 m. gegužės 29 laikraÅ¡tyje „Biržiečių žodis“ paskelbto straipsnio „Vicemerės noras visus valdyti sugriovė koalicijÄ â€œ teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos duomenis nustatyta, kad 2020 m. gegužės 29 d. laikraÅ¡tyje „Biržiečių žodis“ paskelbtas straipsnis „Vicemerės noras visus valdyti sugriovė koalicijÄ â€œ. Straipsnio pavadinime vicemerė įvardijama kaip viena pagrindinių Å¡ios koalicijos subyrėjimo kaltininkių; straipsnio pradžioje pažymima, kad biržiečiai pasitikėjimo mandatÄ suteikė „V. J. koalicijai „VIENINGI BIRŽAI“ „net 13 vietų iÅ¡ 25. Atrodo, tik norėk ir dirbk.“; toliau raÅ¡oma apie Lietuvos Respublikos liberalų sÄ jÅ«džio nenorÄ dirbti vienoje komandoje:

„Pirmas nerimo skambutis nuskambėjo iÅ¡ karto po rinkimų. Liberalų SÄ jÅ«dis panoro kurti atskirÄ frakcijÄ , nors rinkimus laimėjo vieningas sÄ raÅ¡as ir bÅ«tų logiÅ¡ka dirbti toliau vienoje komandoje.“; autorius straipsnyje neigiamai apibÅ«dina A. K.: „Biržuose senai sklido gandai, kad „Saulės“ gimnazijai de jure vadovavo direktorius D. K., o de facto jo žmona ir fizikos mokytoja A. K.. Savo patirtį ir principus dirbant mokykloje, naujoji mero pavaduotoja greičiausiai nutarė panaudoti ir savivaldybėje.

Valdžios koridoriuose nuolat buvo kalbama apie vicemerės iÅ¡siÅ¡okimus ir mėginimus Å¡okdinti Savivaldybės įstaigų vadovus, administracijos skyrių vedėjus, duoti nurodymus visiems, nepaisant subordinacijos ir neinformuojant tiesioginių specialistų vadovų. <...> Kai kurie „Saulės“ gimnazijos mokytojai puikiai žino, kÄ reiÅ¡kia A. K. pasakyti „Ne“ arba iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę. Kalbama, kad neįtikę direktoriaus žmonai pedagogai greitai buvo pastatomi į vietÄ . LogiÅ¡ka, kad Savivaldybėje mero pavaduotoja veikė tais pačiais metodais.

Matyt, buvo pradėta nuo kolegų iÅ¡ liberalų frakcijos bei mero „apdirbimo.“; apraÅ¡omi nekorektiÅ¡ki A. K. veiksmai administracijos direktoriaus atžvilgiu: „Kasdien rajono vadovui ir liberalams buvo „kalama“ informacija, kad administracijos direktorius nesusitvarko su pareigomis, kad projektai „vėluoja“ dėl jo kaltės. Po to pereita prie vieÅ¡os V. E. kritikos rajono laikraščiuose. <...> PrieÅ¡ Biržų rajono tarybos posėdį, kuriame buvo tvirtinama administracijos direktoriaus ataskaita, ji organizavo liberalų frakcijos pasitarimÄ .

Pasakiusi, kad A. V., A. R. ir M. V., kad administracijos direktorius pakviestas į liberalų posėdį, ji V. E. nei nemanė skambinti. Tiesiog perdavė merui V. J., kad „bÅ«tų gerai, jog administracijos direktorius dalyvautų liberalų susitikime“. Å ioje situacijoje - svarbÅ«s keli momentai. Pirmiausia, A. K. žinojo, kad tÄ pirmadienį V. E. atostogavo. Antra vertus, jei nori žmogų pakviesti į susitikimÄ , privalai jam paskambinti ar paraÅ¡yti tiesiogiai be tarpininkų. Ji to nepadarė. Matyt vicemerė siekė kito tikslo - kad administracijos direktorius nepasirodytų liberalų frakcijoje ir tuo pačiu parodytų nepagarbÄ koalicijos partneriams? Planas chuliganas pavyko.

Supykę liberalų vyrai, pritarė mero pavaduotojos pasiÅ«lymui netvirtinti V. E. ataskaitos.“; kritiÅ¡kai vertinamas vicemerės darbas <...> kurios realių darbų nėra matyti. IÅ¡skyrus „popsinimÄ si“ rajono žiniasklaidoje iÅ¡tisus metus.“; Administracijos direktorių V. E. pristato kaip darbÅ¡tų vadovÄ : „Jei pažvelgsime į naujos valdžios pirmuosius darbo metus, pamatysime, kad vienintelis žmogus, kuris savivaldybėje iÅ¡ tikrųjų nuoÅ¡irdžiai ir daug dirbo, buvo administracijos direktorius V.

E.. Biržiečiai pastebėjo, kad į darbÄ jis ateina dar prieÅ¡ septynias, o vakare Savivaldybę palieka paskutinis. <...> Problema tikrai ne V. E. personalija. V. E. daugelio biržiečių nuomone - vienas geriausių administracijos direktorių per pastaruosius 10 metų.“ Taip pat straipsnyje pateikiami Biržų rajono gyventojų atsiliepimai iÅ¡ socialinių tinklų: „Šis žmogus nuoÅ¡irdžiai ir daug dirba dėl biržiečių gerovės. Jam vieninteliam rÅ«pi paprastų žmonių problemos.“; kritikuoja merÄ V.

J.: „Šioje vietoje pritrÅ«ko mero V. J. principingumo, kuris turėjo bÅ«ti vienijančiu faktoriumi ir stabilumo garantu. Jau tada galima buvo suprasti, kad „valstiečių“ ir liberalų sÄ junga nebus ilgalaikė bÅ«tent dėl vienos partijos politinių ambicijų. <...> NeaiÅ¡ki Biržų rajono mero V. J. pozicija. Pagal politinę logikÄ jis turėtų mÅ«ru stoti už savo komandos narį. kadangi jie bendrai atsakingi už tai, kaip dirba Savivaldybė. TurbÅ«t norėdamas įtikti visiems, rajono vadovas pasiruošęs aukoti savo kolegÄ .

Tačiau A. K. netiko V. E., rytoj netiks kitas „valstiečių“ ar kitos partijos deleguotas administracijos direktorius.“; toliau autorius apraÅ¡o A. K. reakcijÄ po jai iÅ¡sakytų pastebėjimų, kad „nereikėtų savo komandos narių kritikuoti vieÅ¡ai, o nesutarimus bÅ«tina spręsti už uždarų durų, mero pavaduotoja buvo labai nepatenkinta“. Ir pateikia gautos žinutės tekstÄ po iÅ¡sakytų pastebėjimų kitiems Liberalų frakcijos nariams. A. K. žinutės tekstas:

„Sveiki, kilo klausimas: ar protingas žmogus įsitrauks į žaidimÄ , žinodamas, kad jÄ pralaimės?“; straipsnis užbaigiamas rinkimų tema ir abejonėmis, ar liberalų Å¡ou nėra rinkimų kampanijos dalis: „Stambulo oro uoste A. K. tiesiai manęs paklausė, ar esu kam nors įsipareigojęs dirbti 2020 metų Seimo rinkimuose ir ar yra galimybė pirkti mano paslaugas.<...> autorius teigia, kad „IÅ¡ jos žodžių galima buvo suprasti, kad mero pavaduotoja ruoÅ¡iasi kandidatuoti į SeimÄ â€œ, ir mano, kad „visas Å¡itas liberalų Å¡ou gali bÅ«ti tiesiog rinkiminės kampanijos dalis.“ Komentaras iliustruotas autoriaus K.

I. nuotrauka su augintiniu, nemaÅ¾Ä dalį teksto užima susiraÅ¡inėjimo žinutė. VRK 2020 m. birželio 8 d. gavo praneÅ¡imÄ Nr. 1-1229(7.9) dėl 2020 m. gegužės 29 d. laikraÅ¡tyje „Biržiečių žodis“ paskelbto straipsnio „Vicemerės noras visus valdyti sugriovė koalicijÄ â€œ, kuriame, pranešėjo nuomone, „yra ryÅ¡kÅ«s politinės reklamos požymiai: noras per konkrečius asmenis sumenkinti Lietuvos liberalų sÄ jÅ«dį ir reklamuoti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijÄ â€œ <...> Å ia publikacija skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvacijÄ balsuojant artėjančiuose rinkimuose.

Todėl manau, kad Å¡i publikacija turėtų bÅ«ti pažymėta kaip politinė reklama.“ VRK 2020 m. birželio 17 d. posėdžio metu nuspręsta praneÅ¡imÄ perduoti tirti Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriui. VRK 2020 m. birželio 25 d. iÅ¡siuntė laikraÅ¡tį „Biržiečių žodis“ leidžiančiai UAB „Biržiečių žodis“ paklausimÄ Nr. 2-656(7.9); 2020 m. liepos 9 d. paklausimÄ Nr. 2- 712(7.9) K. I.. 2020 m. liepos 7 d.

VRK kreipėsi į Visuomenės informavimo etikos komisijÄ Nr. 2-701(7.9), praÅ¡ydama pateikti nuomonę dėl aptariamo straipsnio vertinimo politinės reklamos aspektu. VIEK, iÅ¡nagrinėjusi A. K. ir D. K. skundus dėl K. I. publikacijos „Vicemerės noras visus valdyti sugriovė koalicijÄ â€œ, 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. EKS-09/20 pripažino, jog K. I. publikacijoje „Vicemerės noras visus valdyti sugriovė koalicijÄ â€œ buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 6 straipsnis, kuriame nustatyta, jog žurnalistai, vieÅ¡osios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiÅ¡kai vertinti savo informacijos Å¡altinius, atidžiai ir rÅ«pestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem Å¡altiniais, o nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumÄ ir Å¡altinius, žurnalistai, vieÅ¡osios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti Å¡iÄ informacijÄ tik tuo atveju, jei delsimas jÄ skelbti bÅ«tų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta; 20 straipsnis, kuriame nustatyta, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi bÅ«ti suteikta galimybė paaiÅ¡kinti, patikslinti, paneigti informacijÄ , o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti Å¡ia galimybe, bÅ«tina apie tai praneÅ¡ti tame pačiame kÅ«rinyje, ir 29 straipsnis, kuriame nustatyta, jog žurnalistai, vieÅ¡osios informacijos rengėjai ir skleidėjai, rengiantys informacijÄ apie įmones ir organizacijas, skelbiamoje informacijoje privalo atskleisti savo ryÅ¡ius su jomis ir aplinkybes, kurių nutylėjimas gali sumažinti teikiamos informacijos objektyvumÄ .

IÅ¡aiÅ¡kino, jog uždaroji akcinė bendrovė „Biržiečių žodis“ privalo ne vėliau kaip per dvi savaites paskelbti šį sprendimÄ laikraÅ¡tyje „Biržiečių žodis“. Visuomenės informavimo etikos asociacija 2020 m. spalio 9 d. raÅ¡tu Nr. 37 „Dėl Visuomenės informavimo etikos komisijos nuomonės“ iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad K. I. Straipsnis „Vicemerės noras visus valdyti sugriovė koalicijÄ â€œ laikytina paslėpta politine reklama. Informavo, kad miname Straipsnyje teigiamai atsiliepiama apie vienÄ iÅ¡ V.

J. koalicijos ,,Vieningi Biržai“ dalyvių – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sÄ jungÄ â€“ kito Å¡ios koalicijos dalyvio – Lietuvos Respublikos liberalų sÄ jÅ«džio sÄ skaita. VIEK pripažino, jog Straipsnyje buvo pažeistos Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatos. VRK 2020 m. lapkričio 16 d. iÅ¡siuntė paklausimÄ V. E., Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriui. 2020 m. lapkričio 20 d. gautas V. E. atsakymas (reg. Nr.1-5548(7.9)), kuriame nurodoma, kad jo nuomone Straipsnis paskelbtas „redakcijos iniciatyva, nes ten dažnai publikuojami K.

I. politiniai komentarai. Pats jokių užsakymų ar iniciatyvų Å¡iuo klausimu nesiėmiau, todėl tiksliai atsakyti į šį klausimÄ Jums gali tik redakcija.“. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus 2020 m. lapkričio 30 d. pažymoje Nr. 3- 129 (1.2) „Dėl 2020 m. gegužės 29 d. laikraÅ¡tyje „Biržiečių žodis“ paskelbto straipsnio „Vicemerės noras visus valdyti sugriovė koalicijÄ â€œ siÅ«loma pripažinti, kad 2020 m. gegužės 29 d. laikraÅ¡tyje „Biržiečių žodis“ paskelbtas straipsnis „Vicemerės noras visus valdyti sugriovė koalicijÄ â€œ yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sÄ jungos nario V.

E. politinė reklama; pripažinti 1 punkte nurodytÄ straipsnį paslėpta politine reklama; taikyti administracinę atsakomybę už nustatytus pažeidimus. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2020 m. gruodžio 8 d. posėdžio metu (kuriame nuotoliniu bÅ«du dalyvavo ir laikraščio „Biržiečių žodis“ atstovė S. U. bei Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorius V. E.) nutarta priimti sprendimÄ â€žDėl 2020 m. gegužės 29 d. laikraÅ¡tyje „Biržiečių žodis“ paskelbto straipsnio „Vicemerės noras visus valdyti sugriovė koalicijÄ â€œ.

Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. Sp-310 „Dėl 2020 m. gegužės 29 laikraÅ¡tyje „Biržiečių žodis“ paskelbto straipsnio „Vicemerės noras visus valdyti sugriovė koalicijÄ â€œ pripažino, kad 2020 m. gegužės 29 d. laikraÅ¡tyje „Biržiečių žodis“ paskelbtas straipsnis „Vicemerės noras visus valdyti sugriovė koalicijÄ â€œ yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sÄ jungos nario V. E. politinė reklama, ir pripažino Å¡io sprendimo 1 punkte nurodytÄ straipsnį paslėpta politine reklama.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme iÅ¡nagrinėta kita administracinė byla dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. Sp-310 „Dėl 2020 m. gegužės 29 laikraÅ¡tyje „Biržiečių žodis“ paskelbto straipsnio „Vicemerės noras visus valdyti sugriovė koalicijÄ â€œ teisėtumo pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Biržiečių žodis“ skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys – A.

K. ir V. E.) panaikinimo. Teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi iÅ¡sireikalavo ir prijungė Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinę bylÄ Nr. eI3-1738-872/2021 (Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00028-2021-8) pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Biržiečių žodis“ skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys – A. K. ir V. E.) dėl sprendimo panaikinimo (toliau – ir administracinė byla Nr. eI3-1738-872/2021).

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas administracinėje byloje Nr. eI3-1738-872/2021 dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu. IÅ¡nagrinėtos administracinės bylos dalykas buvo tas pats VRK Sprendimas, t. y. jo teisėtumas ir pagrįstumas, todėl nagrinėjamoje byloje nustatyti faktai (aplinkybės) iÅ¡ naujo yra neįrodinėtini (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalis.). Teismas administracinėje byloje Nr. eI3-1738-872/2021 2021 m. birželio 14 d. priėmė sprendimÄ pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Biržiečių žodis“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (toliau – ir Teismo sprendimas).

Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. IV. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas (toliau – ir Ä®statymas), kurio tikslas – užtikrinti politinių kampanijų demokratiÅ¡kumÄ , politinių kampanijų finansavimo teisėtumÄ , skaidrumÄ ir vieÅ¡umÄ , reglamentuoti politinių kampanijų finansavimo tvarkÄ ir finansavimo kontrolę (Ä®statymo 1 straipsnis). Ä®statyme politinė reklama apibrėžiama kaip valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvacijÄ balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa (Ä®statymo 2 straipsnio 8 dalis).

Pagal Ä®statyme nustatytÄ teisinį reguliavimÄ tam, kad skleidžiamÄ informacijÄ galima bÅ«tų pripažinti politine reklama ji turi atitikti Å¡iuos kriterijus:

1) ji turi būti skleidžiama valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais;

2) tokia informacija turi bÅ«ti siekiama paveikti rinkėjų motyvacijÄ balsuojant rinkimuose ar referendume arba jos skleidimu turi bÅ«ti propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa. Ä®statymo 16 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad politine reklama nelaikomi:

1) ne politinės kampanijos laikotarpiu skleidžiami įprastinio pobÅ«džio informaciniai praneÅ¡imai apie valstybės politikų, politinių partijų, jų valdymo organų veiklÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai tokiais praneÅ¡imais yra agituojama per bÅ«simÄ politinę kampanijÄ balsuoti valstybės politiko, politinės partijos ar jos nario interesais arba už tokius praneÅ¡imus yra atsilyginama ar numatoma atsilyginti;

2) politinės kampanijos laikotarpiu neatlygintinai skleidžiami įprastinio pobÅ«džio informaciniai praneÅ¡imai apie valstybės politikų, politinių partijų, kandidatų veiklÄ , informacija, kuria neraginama nedalyvauti referendume, balsuoti už ar prieÅ¡ referendumui teikiamo sprendimo priėmimÄ ;

3) politinės kampanijos laikotarpiu per visuomenės informavimo priemones neatlygintinai, laikantis objektyvumo ir politinės kampanijos lygiateisiškumo principų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų skleidžiama informacija apie rinkimų programas. Įstatymo 15 straipsnio 1-2 d. nustatyta, kad politinės kampanijos laikotarpiu politinė reklama turi būti teisės aktų nustatyta tvarka pažymėta nurodant lėšų šaltinį ir aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos (1 dalis).

Politinė reklama, politinės kampanijos laikotarpiu nepažymėta pagal teisės aktų reikalavimus arba pažymėta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, laikoma paslėpta politine reklama ir yra draudžiama. Už jos skleidimÄ taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė (2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų politinė kampanija prasidėjo 2020 m. balandžio 10 d. LaikraÅ¡tyje „Biržiečių žodis“ 2020 m. gegužės 29 d. buvo paskelbtas straipsnis „Vicemerės noras visus valdyti sugriovė koalicijÄ â€œ, kuris buvo publikuotas politinės kampanijos laikotarpiu neatlygintinai.

Teismas administracinėje byloje Nr. eI3-1738-872/2021 įvertinęs Straipsnio turinį, pripažino, kad paskelbtas Straipsnis yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sÄ jungos nario V. E. politinė reklama. Teismas sprendime konstatavo, kad Straipsnyje paskleista informacija atitinka bÅ«tinuosius politinės reklamos požymius – jos paskleidimo tikslas buvo neigiamai atsiliepti apie Liberalų SÄ jÅ«džio ir jo atstovų veiklÄ savivaldybės taryboje ir tuo pačiu teigiamai akcentuoti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sÄ jungos nario V.

E. asmenybę. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sÄ jungos nario V. E. propagavimas ir tuo pačiu Liberalų SÄ jÅ«džio neigiamas vertinimas visuomenės akyse atitinka Ä®statymo 2 straipsnio 8 dalyje pateiktos politines reklamos sÄ vokÄ . PareiÅ¡kėjas savo skunde kelia pagrindinį argumentÄ dėl Straipsnio konteksto netinkamo vertinimo. Pasak pareiÅ¡kėjo, Sprendime pasisakant dėl Straipsnio buvo netinkamai vertintas straipsnio turinys, rubrika ir kontekstas. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad VRK turėjo vertinti aplinkybes, kad ilgÄ laikÄ tarp Biržų rajono savivaldybės taryboje valdančiÄ jÄ daugumÄ sudarančių politinių partijų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sÄ jungos bei Lietuvos Respublikos liberalų sÄ jÅ«džio vyko nesutarimai ir tai buvo plačiai apraÅ¡oma Biržų kraÅ¡to žiniasklaidos priemonėse.

Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodo, kad Biržų kraÅ¡to žiniasklaidos priemonėse buvo iÅ¡sakomos asmenų nuomonės apie sudėtingÄ situacijÄ valdančioje koalicijoje, tačiau tokie straipsniai nebuvo žymimi kaip politine reklama, tačiau VRK nenagrinėjo ir nevertino, kad Å¡ie straipsniai turi politinės reklamos požymių. Teismas įsiteisėjusiame Teismo sprendime administracinėje byloje Nr.eI3-1738-872/2021. vertino Straipsnio turinį ir sprendė, kad Straipsnyje pasisakoma apie galimai yrančiÄ Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sÄ jungos ir Lietuvos Respublikos liberalų sÄ jÅ«džio valdančiÄ jÄ koalicijÄ â€žVieningi Biržai“ Biržų rajono savivaldybės taryboje.

Savivaldybės mero pavaduotojo pareigas užimanti A. K. Straipsnyje įvardijama kaip viena pagrindinė Å¡ios koalicijos byrėjimo kaltininkių. Straipsnyje dėstomos autoriaus mintys apie Lietuvos Respublikos liberalų sÄ jÅ«džio nenorÄ dirbti vienoje komandoje (,,Pirmas nerimo skambutis nuskambėjo iÅ¡ karto po rinkimų. Liberalų SÄ jÅ«dis panoro kurti atskirÄ frakcijÄ , nors rinkimus laimėjo vieningas sÄ raÅ¡as ir bÅ«tų logiÅ¡ka dirbti toliau vienoje komandoje.“). Straipsnyje A. K. kaltinama iÅ¡siÅ¡okimais, mėginimais savivaldybės įstaigų vadovus bei savivaldybės administracijos skyrių vedėjus, duoti nurodymus visiems, nepaisant subordinacijos, taip pat bandymais susidoroti su savivaldybės administracijos direktoriumi („savo patirtį ir principus dirbant mokykloje, naujoji mero pavaduotoja greičiausiai nutarė panaudoti ir Savivaldybėje“;

„vienintelis žmogus, kuris Savivaldybėje iÅ¡ tikrųjų nuoÅ¡irdžiai ir daug dirbo, buvo administracijos direktorius <...> ko nepasakyti apie mero pavaduotojÄ , kurios realių darbų nėra matyti. IÅ¡skyrus „popsinimÄ si“ rajono žiniasklaidoje iÅ¡tisus metus“). A. K. sutuoktinis D. K., užimantis Biržų „Saulės“ gimnazijos direktoriaus pareigas, Straipsnyje vaizduojamas kaip negebantis vadovauti ugdymo įstaigai ir priimti savarankiÅ¡kų sprendimų („gimnazijai de jure vadovavo direktorius D.

K., o de fakto jo žmona ir fizikos mokytoja A. K.“), taip pat kaltinamas galimu susidorojimu su jo sutuoktinei neparankiais pavaldiniais („neįtikę direktoriaus žmonai pedagogai greitai pastatomi į vietÄ â€œ). Tuo tarpu administracijos direktorių V. E. Straipsnio autorius pristato kaip darbÅ¡tų vadovÄ , kuris savivaldybėje iÅ¡ tikrųjų nuoÅ¡irdžiai ir daug dirbo, pabrėždamas, kad daugelio biržiečių nuomone, jis – vienas geriausių administracijos direktorių per pastaruosius 10 metų.

Straipsnyje taip pat pateikiami Biržų rajono gyventojų atsiliepimai iÅ¡ socialinių tinklų, o tai irgi sustiprina Straipsnio autoriaus pozicijÄ dėl V. E.. Po Straipsnyje pateiktos kritikos merui V. J. Straipsnis užbaigiamas rinkimų tema ir abejonėmis, ar liberalų Å¡ou nėra rinkimų kampanijos dalis. Teismas sutiko su VRK, kad įvertinus Straipsnio turinį, darytina iÅ¡vada, jog tai yra politinė reklama. Nėra pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentu, kad Straipsnio turinys neatitinka Ä®statyme politinei reklamai keliamų reikalavimų, nes Straipsnyje nebuvo raginama balsuoti už kuriÄ nors partijÄ ar jos narių interesais ir nei vienas iÅ¡ Straipsnyje minimų asmenų nebuvo keliami kandidatais Seimo rinkimuose.

Visų pirma pažymėtina, kad iÅ¡nagrinėtoje byloje Nr. eI3-1738-872/2021 kuri, kaip minėta, buvo nagrinėjama pagal pareiÅ¡kėjo UAB „Biržiečių žodis“ skundÄ , teismas, įvertinęs Straipsnio turinį bei ginčo Å¡alių argumentus, pažymėjo, kad nėra bÅ«tina, jog Straipsnyje bÅ«tų aiÅ¡kiai ir tiesiogiai raginama balsuoti už tam tikrÄ politikÄ , o svarbi pateikiamos informacijos esmė. Teismas pabrėžė, jog nors A. K. ir V. E. nebuvo keliami kandidatais 2020 m. spalio 11 d.

Seimo rinkimuose, tačiau tikslas buvo ne agituoti per bÅ«simus rinkimus balsuoti už kuriÄ nors politinę partijÄ ar jos narių interesais, tačiau buvo propaguojamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sÄ jungos narys V. E.. BÅ«tent per jo asmenybės bruožus demonstruojama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sÄ junga, nepateikiant nei vienos neigiamai charakterizuojančios Å¡ios partijos savybės. Å ioje nagrinėjamoje byloje nei pareiÅ¡kėjas nei trečiasis suinteresuotas asmuo naujų pagrįstų argumentų Å¡iuo aspektu neiÅ¡kėlė.

Teismas atmeta, kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentus, kad VRK priimdama ginčijamÄ SprendimÄ nepagrįstai vadovavosi vien tik VIEK pateikta nuomone dėl Straipsnio, kuri turėjo VRK lemiamÄ reikÅ¡mę, nors tai yra tik nuomonė, o nuspręsti, ar straipsnis atitinka politinės reklamos požymius, gali tik VRK. Ä®statymo 22 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisijÄ , Visuomenės informavimo etikos komisijÄ , žurnalistų etikos inspektorių dėl paskleistos informacijos turinio vertinimo politinės reklamos aspektu.

Taigi, teisinis reglamentavimas suteikia teisę VRK kreiptis į nurodytas institucijas dėl paskleistos informacijos turinio vertinimo politinės reklamos aspektu. Todėl VRK turėjo teisę ir pagrįstai rėmėsi VIEK iÅ¡vada priimdama ginčijamÄ SprendimÄ . Byloje nustatyta, kad VIEK pateikė nuomonę dėl ginčo Straipsnio VRK, padarydama iÅ¡vadÄ , jog Straipsnis laikytinas paslėpta politine reklama. VIEK priėjo iÅ¡vados, kad Straipsnyje yra teigiamai atsiliepiama apie vienÄ iÅ¡ V. J. koalicijos ,,Vieningi Biržai“ dalyvių – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sÄ jungÄ kito Å¡ios koalicijos dalyvio – Lietuvos Respublikos liberalų sÄ jÅ«džio sÄ skaita, pripažindama, jog Å¡iuo Straipsniu visuomenės informavimo etikos požiÅ«riu buvo pažeistos Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatos.

Kaip byloje nustatyta VRK atliko savarankiÅ¡kÄ tyrimÄ dėl Straipsnio atitikimo politinei reklamai (VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyrius atliko tyrimÄ , kurio metu buvo įvertinti tiek Straipsnio autoriaus, tiek UAB „Biržiečių žodis“, tiek pareiÅ¡kėjo atsakymai, 2020 gruodžio 8 d. vyko VRK posėdis, kuriame buvo apklausiami laikraščio „Biržiečių žodis“ atstovė S. U. ir nuotoliniu bÅ«du pareiÅ¡kėjas V. E.), todėl nėra pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėju ir trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kad buvo remtÄ si tik VIEK nuomone priimant ginčijamÄ SprendimÄ .

VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus Pažymoje, kuri yra sudedamoji ginčijamo Sprendimo dalis, yra nurodytos ir įvertintos faktinės Sprendimo priėmimo aplinkybės bei nurodyti teisiniai pagrindai. Pareiškėjas, be kita ko, vadovaudamasis Rekomendacijų dėl politinės reklamos skleidimo politinės kampanijos laikotarpiu patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) 3. 4 punktu vertina, kad Straipsnis negali būti laikomas politine reklama. Rekomendacijų 3.4 punkte nustatyta, kad VRK nuomone, politine reklama nelaikomi politinių partijų, kandidatų, kitų politinės kampanijos dalyvių pranešimai ir komentarai, kuriuose nėra skelbiama programa arba nuoroda į politinės kampanijos dalyvių interneto svetaines, kai šie pranešimai ir komentarai neatlygintinai skelbiami interneto svetainėse, naujienų portaluose veikiančiuose specialiai rinkimų laikotarpiu ar politikų nuomonėms skirtuose skyreliuose/rubrikose, kuriuose suteikiama teisė pasisakyti visiems politikams, visuomenės atstovams, rinkėjams visais aktualiais klausimais.

Teismas sutinka su VRK atsiliepimo argumentu, kad minimas punktas kalba apie praneÅ¡imus ir komentarus, kuriuos rinkėjams skleidžia politinės partijos ir kandidatai, t. y. rinkėjui yra žinoma, kad bus diskutuojama politiniais klausimais. Tačiau, Å¡iuo atveju, komentarus pateikia K. I., kuris nuslėpė savo ryÅ¡ius su politinėmis partijomis ir jų nedeklaravo, taip pažeisdamas Visuomenės informavimo etikos kodeksÄ . Be to, pareiÅ¡kėjas ir trečiasis asmuo nepateikė duomenų, kad „Biržiečių žodis“ turėtų specialų skyrelį ar rubrikÄ , skirtÄ politinių partijų kandidatų pasisakymams nei VRK nei teismui.

PareiÅ¡kėjas kelia argumentus dėl kitų Biržų kraÅ¡to žiniasklaidos leidinių publikuotų straipsnių (pareiÅ¡kėjas skunde nurodo: „Šiaurės rytai“ 2020 m. gegužės 2 d. publikuotÄ straipsnį „LiberalsÄ jÅ«diečiai vaduojasi iÅ¡ tarnystės „valstiečiams““ , „Šiaurės rytai“ 2020 m. rugpjūčio 8 d. publikuotÄ straipsnį „Rezultatyvus darbas galimas atvirai ir argumentuotai diskutuojant“ rubrikoje „Piliečių balsas, „Šiaurės rytai“ 2020 m. gegužės 23 d. publikuotÄ straipsnį „VieÅ¡i koalicijos partnerių antausiai“), kuriuose galimai buvo politinė reklamos požymių, tačiau VRK jų nevertino.

Be to, pareiÅ¡kėjo nuomone, kad priimtas Sprendimas prieÅ¡tarauja VRK sprendimais formuojamai praktikai (pareiÅ¡kėjas nurodo konkretų VRK sprendimÄ â€“ 2020 m. liepos 8 d. sprendimÄ Nr.Sp-97 „Dėl Žėmės Å«kio ministro A. P. straipsnio publikavimo Nacionalinės mokėjimų agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos leidinyje“). Teisėjų kolegija pažymi, kad kitos publikacijos (straipsniai) bei kiti VRK sprendimai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas Å¡ioje nagrinėjamoje byloje nevertina kitų publikacijų turinio ir atsakovės veiksmų dėl publikacijų (straipsnių) veritinimo/nevertinimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiÅ¡kėjo skundo turinį konstatuoja, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės jokių naujų aplinkybių dėl VRK Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, negu buvo tirtos Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-1738-872/2021, nenurodė ir teismas tokių nenustatė. Å iuo aspektu pažymėtina, kad vien tik nesutikimas su VRK Sprendimu nedaro jo nepagrįstu ir negaliojančiu. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad VRK Sprendimu teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad Straipsnis yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sÄ jungos nario V.

E. politinė reklama, kuri pripažinta paslėpta politine reklama, todėl skundžiamas Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo naikinti pareiÅ¡kėjo nurodytais motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Teismas pažymi, kad VRK, priimdama skundžiamÄ SprendimÄ , veikė pagal savo kompetencijÄ ir laikėsi pagrindinių procedÅ«rų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir Sprendimo pagrįstumÄ . Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remdamasis anksčiau Å¡iame sprendime iÅ¡dėstytais motyvais, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentai neleidžia suabejoti, jog VRK Sprendimu teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad Straipsnis yra paslėpta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sÄ jungos nario V.

E. paslėpta politinė reklama. Atitinkamai skundžiamas VRK Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo naikinti remiantis pareiÅ¡kėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Kiti proceso dalyvių argumentai niekaip nekeičia teismo padarytų iÅ¡vadų (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus (pareiÅ¡kimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ Helle prieÅ¡ SuomijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 20772/92);

LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. E. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Jūratė Gaidytė-Lavrinovič Ina Kirkutienė Jolanta Vėgelienė