2021-06-28 Nr. ANB-434-4-48-3-00009-2020-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-27-697/2021

Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00009-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. (A. P.) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. P. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimu pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį nubaustas įspėjimu už tai, kad 2019 m. kovo 10 d. apie 20.30 val., vairuodamas automobilį „Volvo S60“, (duomenys neskelbtini), bei juo veždamas savo nepilnametes dukterėčias K. P., (duomenys neskelbtini), ir M. P., (duomenys neskelbtini), jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius bei garsiai šaukė priekaištaudamas mergaitėms. Tokiais savo veiksmais A. P. naudojo psichologinę agresiją prieš vaikus. Šiais savo veiksmais A. P. neteisėtai sutrukdė vaikams K. P. ir M. P. pasinaudoti savo teise sveikai vystytis, neužtikrino vaikų teisės į sveiką ir saugią aplinką, į gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi, bei sukėlė nepilnametėms emocinį stresą, taip veikė priešingai vaikų (K. P. ir M. P.) interesams ir pažeidė jų teises. Šiais savo veiksmais A. P. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnį, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir 25 straipsnio 1 dalį.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartimi A. P. skundas atmestas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) Trakų rajono policijos komisariato 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 87-ANR_N-1984-2019 (ROIK: 19108570151) paliktas nepakeistas.

3. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi A. P. apeliacinis skundas atmestas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartis palikta nepakeista.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. vasario 25 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį ir nutraukti pradėtą administracinio nusižengimo teiseną. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Teismai netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, neišnagrinėjo esminių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundų argumentų, klaidingai aiškino ir neatsižvelgė į aktualią kasacinio teismo praktiką, netinkamai taikė ANK 72 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes teismo nutartimi pakeistas pradinis kaltinimas ir A. P. veikoje nenustatyta šio nusižengimo požymio – kaltės. Teismai nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu.

5.2. Teisės norma (ANK 72 straipsnio 1 dalis) yra blanketinė, todėl administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs. Kadangi šis straipsnis taikomas kartu su blanketine norma, kuri yra sudėtinė kaltinimo ir teisės pažeidimo kvalifikavimo dalis, tai, keičiant blanketinę normą, keičiasi kaltinimas ir veikos kvalifikavimas. Pažymi, kad kaltinimas privalo būti toks, koks buvo pateiktas pareiškėjui Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariate, ir dėl to buvo skirta nuobauda – įspėjimas. Procesas nuo ne teismo tvarka policijoje priimto nutarimo, kai protokolas nesurašomas, pateikimo, t. y. nuo pirminio kaltinimo pateikimo, privalėjo būti nuosekliai vientisas ir teismui keičiant ar tikslinant kaltinimą pareiškėjas privalėjo būti apie tai iš anksto informuotas. Nagrinėjamu atveju kaltinimas pakeistas tik galutine teismo nutartimi. Nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai kvalifikuoti pagal tą pačią ANK 72 straipsnio 1 dalį, teismo iniciatyva blanketinės teisės normos pakeitimas sudaro pradinio kaltinimo pakeitimą, atitinkamai ir teisės į gynybą suvaržymą, tai sudaro atskirą pagrindą panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nutartis. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018), bet nagrinėjamu atveju matyti, kad administracinio nusižengimo bylos medžiaga nėra parengta taip, kad būtų galima priimti apkaltinamąjį nutarimą, ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva nutartimi pakeitė 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimą ir jame esantį kaltinimą.

5.3. Institucijos nutarimas, pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo nutartys priimti remiantis vien tik linkusios konfliktuoti ir turinčios išankstinį nusistatymą R. P. pareiškimu bei jos dukters K. P. paaiškinimais, be kitų liudytojų parodymų, nesant tiesioginių įrodymų. Apie nepilnametės M. P. paaiškinimus byloje informacijos nėra ir dėl to nėra aišku, kokiu pagrindu skundžiamame institucijos nutarime ir teismo nutartimi nurodoma, jog buvo pažeistos ir M. P. teisės. Teismas nepagrįstai byloje nesančius M. P. paaiškinimus vertino kaip netiesioginius įrodymus, nes vaikas neapklaustas, o teismo prielaidomis paremta nutartis negali būti teisėta, todėl dėl šios dalies teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pažymi, kad K. P. tiek iki šioje byloje tiriamo įvykio, tiek po įvykio 2019 m. balandžio 5 d. ir 2019 m. balandžio 19 d. konsultavosi pas psichologą poliklinikoje, bet M. P. niekada psichologo apklausta nebuvo. Tinkamu įrodinėjimo procesu negali būti laikoma situacija, kai selektyviai dėl to paties įvykio pateikiami vieno vaiko paaiškinimai ir nepateikiami kito vaiko paaiškinimai.

5.4. Pareiškimas į policiją buvo pateiktas ne dėl tariamo vaikų teisių pažeidimo, o vaikų motinai R. P. ir K. P. siekiant kerštauti dėl pareiškėjo teikiamos teisinės pagalbos V. P., su kuriuo tiek jo buvusi žmona R. P., tiek ir duktė K. P. konfliktuoja. 2019 m. gegužės 24 d. R. P. skunde tapatina A. P. su V. P., t. y. su buvusiu vyru, nes A. P. skunde paminėtas tik vieną kartą, o toliau vietoj A. P. visur nurodomas V. P.. Matyti, kad R. P. yra nusistačiusi prieš buvusį vyrą ir savo emocijas nori išreikšti per asmenis, kurie susiję su buvusiu vyru, ypač kai šie pastarajam teikia teisinę pagalbą jų tarpusavio ginčuose dėl turto padalijimo. Atitinkamai pareiškėja su ja gyvenančią dukterį K. P. nuteikia prieš A. P.. Pirmosios instancijos teismas nutartyje šių argumentų nenagrinėjo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus vertino kaip nesudarančius pagrindo abejoti dėl R. P. pareiškimų ir parodymų patikimumo, nepagrįstai pripažino, kad K. P. parodymai yra patikimi, ir R. P. parodymus įvertino kaip tinkamus bei patikimus netiesioginius įrodymus.

5.5. Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties matyti, kad R. P. teismo posėdžio metu teigė, jog su A. P. nebendrauja, kadangi teisme vyko skyrybų procesas su V. P., kuris yra A. P. brolis. Paaiškino, kad tarp jos ir A. P. piktų santykių nėra. Su šiais teiginiais nesutinkama, kadangi nuo 2013 m. vykusių teisminių procesų bendravimas nutrūko R. P. iniciatyva. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019 kasacinį skundą tenkino iš dalies ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, šiame teisme A. P. atstovauja savo broliui V. P.. Kasaciniam teismui bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, iki 2019 m. gruodžio 11 d. proceso šalims buvo nustatytas terminas pakartotinės nekilnojamojo turto ekspertizės eksperto kandidatūrai pateikti ir klausimams ekspertui suformuluoti. R. P. teismui pateikė savo 2019 m. gruodžio 10 d. paaiškinimą, kuriame be jokio pagrindo ir su nagrinėjama civiline byla nesusijusiais klausimais proceso šalies atstovą A. P. kaltina vaikų teisių pažeidimu, ir pateikė policijos pažymą dėl neįsiteisėjusios nuobaudos. Kartu R. P. (kuri turi aukštąjį teisinį išsilavinimą) pažymi, kad dėl bylinėjimosi jai tenka didelė finansinė našta, o buvusiam vyrui jokios finansinės naštos nėra, kadangi jam nemokamai atstovauja brolis A. P.. Atkreipia dėmesį, kad dėl esamo teisminio proceso R. P. yra paskirta ilgalaikė psichoterapija ir K. P. taip pat bus paskirta psichoterapija. Šis civilinės bylos teismo procesas tęsiasi jau aštuonerius metus. R. P., taip pat ir vaikai patiria neigiamą įtaką. Duktė K. patiria stresą, pyktį kitiems šeimos nariams ir yra suinteresuota apkalbėti pareiškėją A. P., todėl R. P. ir K. P. parodymai nėra patikimi ir teismai negalėjo jų parodymais remtis. Teismas nepagrįstai neatmetė R. P. versijos, kad dėl nuo 2013 metų vykstančių teisminių procesų ji neturi noro keršyti. Tiek pareiškėjo pateikti medicinos dokumentai, tiek civilinėje byloje R. P. teikiama informacija apie pareiškėjui paskirtą įspėjimą ir R. P. paaiškinimai civilinėje byloje apie sunkumus dėl proceso rodo priešingą išvadą, nei padarė teismas.

5.6. Esant abejonių dėl K. ir R. P. liudijimų, teismai nepagrįstai byloje vertino psichologo išvadą kaip tinkamą ir patikimą įrodymą, nes panašaus pobūdžio byloje kasacinio teismo yra konstatuota, kad negalimas sprendimo priėmimas remiantis išimtinai tik psichologo pateikiamomis trumpomis išvadomis, kurios padarytos apibendrinus įvykusius pokalbius su nepilnamečiais vaikais. 2019 m. gegužės 24 d. R. P. skunde nurodoma, kad 2019 m. kovo 10 d. atvykusiems policijos pareigūnams vyresnioji duktė pati davė paaiškinimus, kas atsitiko automobilyje. Pagal 2019 m. spalio 16 d. tarnybinį pranešimą matyti, kad policijos pareigūnai su nepilnametėmis mergaitėmis visai nebendravo. Taigi, R. P. ir K. P. meluoja, parodymai yra nenuoseklūs ir nepatikimi. Akivaizdu, kad nurodytas įrodymas tik patvirtina, jog vaikai su policijos pareigūnais tiriamo įvykio metu nebendravo, todėl šis įrodymas privalėjo būti teismo tinkamai vertinamas ir pagal jį turėjo būti sprendžiama dėl nukentėjusiųjų parodymų objektyvumo ir tikrumo.

5.7. Apeliacinės instancijos teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartyje nurodė, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta. Tačiau teismo portale https://e.teismas.lt pareiškėjas nustatė, kad teisme iki nutarties priėmimo 2020 m. gruodžio 14 d. buvo gautas Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato atsiliepimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas ANK 567 straipsnio 1 dalies reikalavimus, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, nevisapusiškai, skubotai ir neatsižvelgdamas į visus pateiktus įrodymus bei proceso šalių paaiškinimus, todėl tokia teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir privalo būti panaikinta.

5.8. Pareiškėjas viso proceso metu akcentavo, kad pastabos K. P. buvo išsakytos pagrįstai ir garsiau nei įprastai, nes teko kalbėti važiuojančiame ir garsiau veikiančiame dyzeliniame automobilyje, grojant radijui, bet tai nereiškia, kad buvo šaukiama. Jokių nepagarbių žodžių ir keiksmažodžių išsakyta nebuvo. Nėra aišku, kokiu garsu veikė radijas, ar buvo didesnis nei įprastai dyzelinio variklio ar padangų keliamas garsas. Pareiškėjas tokius teismo argumentus vertina kaip ANK 567 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo, kad, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, pažeidimą ir esminio principo, kad byloje nėra būtinumo šalims įrodinėti viešai žinomas aplinkybes, nepaisymą. Nagrinėjamu atveju institucija, inicijavusi bylą, nepaneigė pareiškėjo argumentų, o teismas įrodinėjimo pareigą perkėlė pareiškėjui.

5.9. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas akcentavo, kad policijos tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2019 m. sausio 10 d. policijos pareigūnai su nepilnametėmis mergaitėmis nebendravo, todėl šiuo atveju yra pagrindas vadovautis šiais duomenimis, o ne R. ir K. P. nurodytais teiginiais – neva 2019 m. kovo 10 d. atvykusiems policijos pareigūnams K. P. pati davė paaiškinimus, kas atsitiko automobilyje, t. y. byloje yra akivaizdus tiesioginis įrodymas, kad R. P. ir K. P. teisme tiesos nesakė, aiškiai iškreipdavo faktus. Tarnybinis pranešimas aiškiai parodo R. P. ir K. P. parodymų nepatikimumą, o dėl aplinkybės, kad teismas nesugebėjo byloje apklausti policijos pareigūnų, pažymėtina, kad ne administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pareiga yra tokius asmenis surasti ir pristatyti teismui, nes pareiškėjui kaip įrodymo pakako byloje pateikto tarnybinio pranešimo, kuris yra tinkamas įrodymas ir privalėjo būti tinkamai įvertintas. Tokiu būdu teismas, nepagrįstai selektyviai parinkdamas įrodymus, padarė esminį ANK 569 straipsnio pažeidimą.

5.10. Panašaus pobūdžio kasacinio teismo byloje konstatuota, jog negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą. Pažeidimas turi pasižymėti tam tikru pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38/2014). Pareiškėjas akcentavo, kad jam nebuvo tikslo nei įžeisti vaikus, nei kitaip apriboti vaikų teises. Buvo norima tik sudrausminti K. P. dėl jos netinkamo elgesio, t. y. tyčia nebuvo nukreipta į vaiko teisių pažeidimą ir pareiškėjas nevartojo įžeidžiamų žodžių. Šiuo atveju pareiškėjas apie tiriamą įvykį apklaustas praėjus gana ilgam laiko tarpui, taigi pažodžiui negali atsiminti, kas buvo kalbama 2019 m. kovo mėn., tačiau visada buvo akcentuota, kad įžeidžiamų žodžių išsakyta nebuvo.

5.11. Teismai privalėjo atsižvelgti ir į aktualią kasacinio teismo praktiką dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo panaudojus prievartą prieš vaiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-489/2020), joje nurodyta, kad smūgiai, suduoti nesiekiant fizinio skausmo, o turint tikslą vaiką sudrausminti, paauklėti, nėra laikomi teisės pažeidimu. Dėl to negali būti teisėta teismo nutartis, kuria patvirtinama, jog tinkamai išsakytos pastabos turint tikslą vaiką sudrausminti, paauklėti yra laikomos teisės pažeidimu, ir šie kasacinio teismo išaiškinimai privalėjo būti tinkamai vertinami ir administracinio teisės nusižengimo byloje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atliktas trumpalaikis vaiko sudrausminimas dėl be pagrindo buvusio konflikto su tėvu negali būti laikomas administraciniu nusižengimu.

6. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato viršininkas Sigitas Šemis atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį nepakeistą ir prašymo netenkinti. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja J. Satkauskaitė administracinėje byloje įvertino įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu bei teisine sąmone, ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutarimą.

6.2. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. prašymas atmestinas.

Dėl atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribų

8. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme; teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Taigi nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo faktinės bylos aplinkybės iš naujo nenustatomos, įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai nekvestionuojant byloje nustatytų aplinkybių ar atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-1073/2019, 2AT-12-628/2019 ir kt.).

9. Dalis administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. prašymo yra skirta byloje surinktų įrodymų – K. P. ir R. P. – turinio vertinimui, jų parodymų patikimumui, taip pat vietos, kur įvyko žodinis konfliktas (automobilio salonas), triukšmingumo bei sąlygų susikalbėti įvertinimui, nesutikimui su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato, apylinkės ir apygardos teismų skundžiamuose sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis dėl A. P. veiksmų ir kaltės. Šie pareiškėjo prašymo argumentai nėra administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo dalykas, nes nesusiję su teisės taikymu, todėl jie nenagrinėti. Institucijos, apylinkės ir apygardos teismų skundžiami sprendimai vertinami tik ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkto aspektu, t. y. ar buvo padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ir nutartims priimti.

Dėl ANK 72 straipsnio 1 dalies taikymo

10. Administracinių nusižengimų kodekso IX skyriuje nurodyti nusižengimai, susiję su vaikais ir šeima. Šio skyriaus 72 straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad vaiko teisių pažeidimu pripažįstamas neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika. ANK 72 straipsnio 1 dalis yra teisės norma su blanketine dispozicija, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartyje teisingai pažymėta, kad atsakomybę tiek pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį, tiek pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį užtraukia kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimas.

11. Vaiko teisės yra įtvirtintos ir ginamos tiek tarptautiniuose teisės aktuose dalyvaujančių šalių sudarytuose susitarimuose, tiek ir vidaus teisės, atskirų teisės šakų norminiuose aktuose bei kitokio pobūdžio dokumentuose. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kurią ratifikavo visos ES valstybės narės, 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog konvencijos valstybės dalyvės, siekdamos apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, šiurkštaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių. Konvencijoje pripažįstama visų vaikų teisė turėti geriausias teises gyvenimui pradėti, sveikai ir laimingai augti bei vystyti visą savo potencialą. 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, priimtoje Generalinės Asamblėjos 44/25 rezoliucija, pabrėžiama, kad vaiko teisės yra žmogaus teisės. Būtent todėl vaiko teisių apsauga ir skatinimas yra pagrindinis Europos Sąjungos (toliau – ES) darbo ES viduje ir užsienyje tikslas. Jis nustatytas ES pagrindinių teisių chartijoje. Šio tarptautinio teisės akto 24 straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad vaikai turi teisę į jų gerovei užtikrinti būtiną apsaugą ir globą. Jie gali laisvai reikšti savo nuomonę. Sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, į jų nuomonę atsižvelgiama pagal jų amžių ir brandą (ES pagrindinių teisių chartija, 2012/C326/02).

12. A. P. Institucijos 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimu pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį nubaustas įspėjimu už tai, kad 2019 m. kovo 10 d. apie 20.30 val., vairuodamas automobilį „Volvo S60“, (duomenys neskelbtini), bei juo veždamas savo nepilnametes dukterėčias K. P., (duomenys neskelbtini), ir M. P., (duomenys neskelbtini), jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius bei garsiai šaukė priekaištaudamas mergaitėms. Tokiais savo veiksmais A. P. naudojo psichologinę agresiją prieš vaikus. Teismai proceso baigiamuosiuose aktuose pripažino, jog šiais savo veiksmais A. P. neteisėtai sutrukdė vaikams K. P. ir M. P. pasinaudoti savo teise sveikai vystytis, neužtikrino vaikų teisės į sveiką bei saugią aplinką, į gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi, ir sukėlė nepilnametėms emocinį stresą, taip veikė priešingai vaikų (K. P. ir M. P.) interesams ir pažeidė jų teises.

13. Apylinkės teismo nutartimi buvo patikslintas Institucijos 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir konstatuota, kad šiais savo veiksmais A. P. pažeidė Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 1 dalį („Kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis ir nuo gimimo turėti vardą ir pavardę“), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį („Kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis“) ir 25 straipsnio 1 dalį („Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys saugo vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos“). Pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju administracinio nusižengimo kvalifikavimas nepasikeitė (A. P. veiksmai kvalifikuoti pagal tą pačią ANK 72 straipsnio 1 dalį), todėl jo teisė į gynybą apylinkės teismui pakeičiant nutarime pateiktą kaltinimą, tai yra patikslinant faktines įvykio aplinkybes (išsakytus žodžius) bei teisės aktų straipsnius, kuriuos pažeidė A. P., nebuvo varžoma. A. P. suprato, kuo yra kaltinamas, pateikė skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, kai protokolas nesurašomas, vėliau pateikė apeliacinį skundą dėl nutarties. Atsižvelgiant į tai, kad esminės įvykio aplinkybės ir pagrindinės teisinės nuostatos, kuriomis grindžiamas administracinio nusižengimo padarymas, nesikeitė, jis turėjo galimybę skųsti ir ginčyti tiek faktines aplinkybes, tiek ir teisės aktų atitinkamų nuostatų taikymą ir ta galimybe pasinaudojo, todėl jo teisė žinoti, kuo kaltinamas, pasiruošti gynybai ir pateikti savo gynybinę poziciją nebuvo iš esmės pažeista.

14. Administracinio nusižengimo bylos atnaujinimas yra išskirtinis procesas, todėl, kaip jau buvo minėta anksčiau, jame netaikomos bylos aplinkybių nagrinėjimo ir įrodymų vertinimo nuostatos, kuriomis vadovaujamasi nagrinėjant administracinę bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Tuo remdamasi teisėjų kolegija nenagrinėja ir nevertina prašymo teiginių dėl R. P. ir V. P. skyrybų ir turto padalijimo teisinio proceso bei jo įtakos šios bylos inicijavimui, su tuo siejamam R. P. ir K. P. nusistatymui prieš A. P.. Kolegija vertina tai, kad byloje surinkti įrodymai buvo įvertinti nepažeidžiant esminių ANK 569 straipsnio nuostatų reikalavimų.

15. Prašyme atnaujinti bylą teigiama, kad K. ir R. P. tendencingą nusistatymą ir parodymų nepatikimumą patvirtina jos skundo teiginių neatitiktis pareigūnų užfiksuotiems duomenims, nes R. P. teigė, kad 2019 m. kovo 10 d. atvykusiems policijos pareigūnams vyresnioji duktė pati davė paaiškinimus, kas atsitiko automobilyje, tačiau to nėra užfiksuota ataskaitų žiūryklėje. Pagal 2019 m. spalio 16 d. tarnybinį pranešimą matyti, kad policijos pareigūnai su nepilnametėmis mergaitėmis visai nebendravo, todėl šis įrodymas privalėjo būti teismo tinkamai vertintas ir pagal jį turėjo būti sprendžiama dėl nukentėjusių asmenų parodymų objektyvumo ir tikrumo.

16. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo šį pareiškėjo argumentą ir sutiko su išdėstyta pastaba, kad tyrėjo M. Bankausko 2019 m. spalio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog „kaip nurodė pareigūnai, jie su nepilnametėmis mergaitėmis nebendravo“, todėl laikė, kad šiuo atveju yra pagrindas vadovautis šiais duomenimis, o ne R. P. ir K. P. nurodytais teiginiais. Tačiau R. P. perdavė tą informaciją, kurią sužinojo iš savo nepilnametės dukters, ir nuo savęs ji nieko nepapildė, o tai, ką nurodė pareigūnams R. P., atitinka K. P. parodymus teisme, taip pat jos paaiškinimus psichologui. Todėl pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad vien toks epizodinis paaiškinimų neatitikimas nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog R. P. ir K. P. apskritai meluoja, jų parodymai yra nenuoseklūs ir nepatikimi. Tai, kad nukentėjusiąja dėl pareiškėjo veiksmų buvo pripažinta M. P., kuri nebuvo apklausta, nelaikytina netinkamu bylos aplinkybių išnagrinėjimu ar įrodymų vertinimo pažeidimu. Įvykio aplinkybes nuosekliai ir ne kartą patvirtino K. P., M. P. konflikto metu buvo toje pačioje erdvėje – automobilio salone, priekaištai ir necenzūriniai žodžiai buvo išsakyti abiem mergaitėms garsiai, nevaldant emocijų, todėl A. P. tyčia buvo nukreipta į abi nukentėjusiąsias. Kadangi nukentėjusiosios K. P. parodymai nekėlė abejonių, todėl apklausti mažametę, tuo metu aštuonerių metų, M. P. nebuvo tikslinga dėl jos interesų, kad netraumuotų mažamečio vaiko psichikos negatyviais prisiminimais apie įvykį ir pačia apklausos procedūra. Nesutiktina su pareiškėjo teiginiais, kad psichologo išvados nelaikytinos visaverčiu įrodymu, kadangi jos pateikia apibendrinančius duomenis iš pačių mergaičių parodymų. Psichologo išvados bylose, susijusiose su nepilnamečiais ar mažamečiais asmenimis, yra itin svarbios, nes specialiai pritaikytos metodikos nepilnamečiams ir mažamečiams asmenims padeda patvirtinti šių asmenų parodymų patikimumą, nustatyti padarytų neteisėtų veiksmų įtaką nukentėjusiųjų psichikai ir sukeltus padarinius.

17. A. P., pagrįsdamas savo pareiškimo teiginius, remiasi netinkama šiam atvejui kasacine praktika (nuoroda į kasacinę bylą Nr. 2K-116-489/2020), kuri šiai administracinei bylai nėra aktuali pagal aplinkybes ir teiseną, todėl nenagrinėjama. Pareiškime taip pat remiamasi teismų praktika byloje Nr. 2AT-38/2014, kad kasacinio teismo byloje konstatuota, jog negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą. Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose.

Pareiškėjas akcentavo, kad jis neturėjo tikslo nei įžeisti vaikus, nei kitaip apriboti vaikų teises, – buvo norima tik sudrausminti K. P. dėl jos netinkamo elgesio. Su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti. Pareiškėjas ėmėsi ginti kaip tik netinkamai ir neteisingai pasielgusį savo brolį ir nukentėjusiųjų tėvą, kuris prieš K. P. valią atėmė iš jos 50 Eur, kuriuos jai buvo dovanoję seneliai, todėl K. P. reakcija – nėjimas atsisveikinti su tėvu – buvo natūrali ir adekvati situacijai. Kaip jau buvo paminėta anksčiau, vaiko teisės yra žmogaus teisės, jos įtvirtintos ir ginamos tiek tarptautiniuose teisės aktuose, tiek ir valstybės vidaus teisės šakų normose.

Vaikai turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę ir turi būti saugomi nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo, šiurkštaus elgesio arba išnaudojimo, kuriuos jie gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito juos globojančio asmens. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų (inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos).

Iš Konstitucijos nuostatų kylantis konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas suponuoja valstybės pareigą užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus ir kitus teisės aktus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus būtų atsižvelgiama pirmiausia į vaiko interesus ir nebūtų sudaroma prielaidų juos pažeisti (žr. Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. KT44-N13/2019).

18. Šioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina tai, kad A. P. ne tik kad nebandė padėti nuskriaustai ir pagrįstai protestuojančiai prieš tokį elgesį K. P., iš kurios tėvas atėmė 50 Eur, pats pabandydamas išspręsti šią situaciją su jų tėvu, grąžinant jai priklausančius pinigus, bet užsipuolė abi dukteris dėl to, kad nėjo atsisveikinti, vartojo necenzūrinius žodžius ir garsiai šaukė priekaištaudamas mergaitėms. Tokiu būdu K. P., kuri buvo nuskriausta tėvo ir jautėsi teisi, dar ir patyrė pažeminimą bei psichologinį smurtą iš savo dėdės A. P. dėl savo principingumo ir adekvačios reakcijos į netinkamą tėvo elgesį. Tokiais veiksmais buvo ne tik psichologiškai traumuojama nepilnamečių vaikų K. ir M. P. psichika, bet ir formuojamas joms iškreiptas teisingumo bei etikos supratimas. Tokia veika turi administracinio teisės nusižengimo požymių, nes neužtikrino vaikų teisės į sveiką bei saugią aplinką, į gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi, ir sukėlė nepilnametėms emocinį stresą, taip A. P. sąmoningai veikė priešingai vaikų (K. P. ir M. P.) interesams ir pažeidė jų teises. Todėl tokie veiksmai teisingai buvo teismų įvertinti pagal ANK 72 straipsnį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį nepakeistus.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Audronė Kartanienė

Alvydas Pikelis