2018-12-20 Nr. ANB-851-4-68-3-00562-2018-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-62-699/2018

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00562-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 9.38

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Aldonos Rakauskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos A. J. atstovo advokato Nerijaus Katiliaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarimu A. J., kaip „S LTD“ atstovybės „S Limited“ direktorė, pagal ANK 213 straipsnio 4 dalį nubausta 1500 Eur bauda už tai, kad „S LTD“, neturėdama savo vardu išduotos gamybos licencijos, leidžiančios iš trečiųjų šalių importuoti vaistus, Vilniaus oro uoste pagal 2017 m. sausio 12 d. importo deklaraciją (duomenys neskelbtini) iš Indijos importavo 978,9 kg vaistinių preparatų „(duomenys neskelbtini)“, „Mediran“, kurių statistinė vertė 101 300,38 Eur, pagal 2017 m. vasario 23 d. importo deklaraciją (duomenys neskelbtini) importavo 477,1 kg vaistinių preparatų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kurių statistinė vertė 94 374,51 Eur, pagal 2017 m. kovo 17 d. importo deklaraciją (duomenys neskelbtini) importavo 243,12 kg vaistinių preparatų „(duomenys neskelbtini)“, kurių statistinė vertė 41 800,16 Eur, pagal 2017 m. birželio 6 d. importo deklaraciją (duomenys neskelbtini) importavo 220,2 kg vaistinių preparatų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kurių statistinė vertė – 32 060,74 Eur, taip pažeisdama 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas) 15 punkto, Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

2. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos A. J. atstovo skundas netenkintas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos A. J. atstovo advokato N. Katiliaus prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktos A. J. atstovas advokatas N. Katilius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:

4.1. Abiejų instancijų teismai padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, lėmusį neteisėtų nutarimo ir nutarties priėmimą. Materialiosios teisės pažeidimas pasireiškė netinkamu administracinės atsakomybės subjekto nustatymu. A. J. buvo pritaikyta administracinė atsakomybė nepaisant to, kad byloje nebuvo jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, jog vaistų gamybos licenciją pagal Farmacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį Indijos bendrovės „S LTD“ vardu turėjo gauti ir pateikti muitinei būtent ji. Teismai ignoravo tai, kad A. J. neturėjo jokių objektyvių galimybių gauti tokią licenciją. Ji net neturėjo pareigos gauti Indijos bendrovės „S LTD“ vardu vaistų gamybos licencijos.

4.2. Į bylą buvo pateiktas A. J. Indijos kompanijos „S LTD“ išduotas įgaliojimas, kuriame buvo aptartos jai suteikiamos teises, susijusios su nurodyta Indijos kompanija. Pažymėtina, jog pagal išduotą įgaliojimą A. J. galėjo atstovauti šiai Indijos kompanijai valdžios institucijose, teikti joms raštus, juos pasirašyti, tvarkyti bendrovės reikalus, susijusius su pridėtinės vertės mokesčio mokėjimu, tačiau šiuo įgaliojimu jai nebuvo suteiktos teisės vykdyti bendrovės prekių importo (eksporto) procedūras muitinėje, gauti gamybos licenciją ir ją pateikti muitinei. Teismai šį Indijos kompanijos „S LTD“ išduotą įgaliojimą nepagrįstai aiškino per plačiai, t. y. kaip įpareigojusį A. J. vykdyti ir šios kompanijos prekių importo (eksporto) procedūras, nes prekių importo (eksporto) procedūras ši bendrovė visada vykdydavo pati per savo pasitelktus muitinės tarpininkus. Tą patvirtina byloje esančios sutartys su muitinės tarpininkais, sudarytos Indijos bendrovės „S LTD“ vardu, o ne atstovybės vardu. A. J. Indijos bendrovės „S LTD“ vykdomose muitinės (eksporto) procedūrose niekada nedalyvaudavo ir apie jas nebūdavo informuojama. Faktinė aplinkybė, kad „S LTD“ atstovybėje, esančioje Lietuvos Respublikoje, nėra darbuotojo, atsakingo už Farmacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje išdėstytų nuostatų laikymąsi, buvo nurodyta ir „S LTD“ atstovybės 2017 m. gruodžio 5 d. atsakyme į Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. lapkričio 18 d. raštą Nr. (8.1/10)-2V-17497, kuris buvo byloje, tačiau teismas, taikydamas administracinę atsakomybę, šį byloje buvusį įrodymą vertino netinkamai.

4.3. A. J. net neturėjo jokios objektyvios galimybės gauti vaistų gamybos licenciją pagal Farmacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį Indijos bendrovės „S LTD“ vardu. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos 2017 m. liepos 17 d. rašte Nr. (136)2R-1884 nurodyta, kad tokia licencija gali būti išduota tik įsteigtam užsienio juridinio asmens filialui. Pažymėtina, jog A. J. neturėjo jokių objektyvių galimybių pati įsteigti Indijos bendrovės „S LTD“ filialą, kadangi dėl filialo steigimo privalo būti priimti kompetentingų šios bendrovės valdymo organų sprendimai. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad valdyba priima sprendimus steigti bendrovės filialus ir atstovybes. Analogiškas teisinis reglamentavimas yra ir Indijos teisėje. Taigi, nesant kompetentingų valdymo organų sprendimų įsteigti Indijos bendrovės „S LTD“ filialą Lietuvoje, A. J. neturėjo jokios objektyvios galimybės gauti vaistų gamybos licenciją pagal Farmacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį. Ginčo situacijoje licencijos gavimas priklausė išimtinai nuo pagrindinės bendrovės (Indijos bendrovės „S LTD“) valdymo organų, o ne nuo A. J. veiksmų, todėl jai negalėjo būti taikoma atsakomybė dėl licencijos negavimo.

4.4. A. J. nesant tinkamu subjektu atsakyti už skundžiamame nutarime nurodytus nusižengimus, administracinė atsakomybė jai negalėjo būti taikoma. Teismui konstatavus, kad Indijos kompanija „S LTD“ neturi vaistų gamybos licencijos, kurią privalo turėti importuodama vaistus, atsakomybę galėjo taikyti Indijos kompanijos „S LTD“ vadovui, o ne šios kompanijos atstovybės Lietuvoje vadovei A. J..

5. Vilniaus teritorinės muitinės direktorė D. K. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma:

5.1. Vadovaujantis Farmacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, juridinis asmuo gali verstis vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba ir (ar) importu iš trečiųjų šalių tik gavęs šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą gamybos licenciją. Importo deklaracijų (duomenys neskelbtini) (2017 m. sausio 12 d.), (duomenys neskelbtini) (2017 m. vasario 23 d.), (duomenys neskelbtini) (2017 m. kovo 17 d.) ir (duomenys neskelbtini) (2017 m. birželio 6 d.) muitinio įforminimo metu įmonės „S LTD“ vardu išduota gamybos licencija, leidžianti iš trečiųjų šalių importuoti vaistus (vaistinius preparatus), pateikta nebuvo. Taip importuotojas nesilaikė Farmacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje išdėstytų sąlygų bei Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnyje išdėstytų nuostatų.

5.2. Pabrėžtina, kad A. J. yra Indijos įmonės „S LTD“ atstovybės Lietuvos Respublikoje vadovė ir jai administracinio nusižengimo protokolas surašytas ne už netinkamą muitinės deklaracijų įforminimą, o už vaistinių preparatų importą be licencijos, kaip to reikalaujama pagal Farmacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, ir ši svarbi aplinkybė paneigia jos argumentą, kad ji nėra administracinio nusižengimo subjektas. Kitą A. J. argumentą dėl netinkamo subjekto paneigia bylos rašytiniuose įrodymuose užfiksuoti duomenys, t. y. kad UAB „V“ buveinė yra tik vieta, į kurią bus pristatomi (iškraunami) importuoti vaistiniai preparatai (nurodyta sąskaitose faktūrose).

5.3. ANK 213 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas pažeidimas sietinas su tam tikru specialiu subjektu, nors jis tiesiogiai nenurodytas minėto straipsnio dispozicijoje, t. y. asmeniu, kuris yra saistomas prievolėmis su muitine (pavyzdžiui, muitinės procedūros vykdytojas, jo įgalioti asmenys, prekių gavėjas ir pan.), t. y. bet koks asmuo negali atsakyti pagal šį ANK straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju būtent importuotojos Indijos įmonės „S LTD“ atstovybės Lietuvoje vadovė A. J. neužtikrino, kad būtų įsigyta reikiama licencija. Kiti asmenys atsakomybės subjektu gali tapti tik esant nustatytų įsipareigojimų paskyrimui. Taigi teismas pagrįstai padarė išvadą, jog A. J. nurodoma aplinkybė, kad atstovybė nėra paskyrusi asmens, atsakingo už licencijos gavimą, kaip tik patvirtina vadovės atsakomybę dėl to.

5.4. Apibendrinęs byloje surinktų įrodymų visumą, apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai padarė išvadą, kad importuotoja Indijos įmonė „S LTD“ vaistinius preparatus į Lietuvos Respubliką importavo be tam reikalingos licencijos ir už tai atsakinga šios įmonės atstovybės Lietuvoje vadovė. Konstatuotina, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, nepažeidė ANK 567 straipsnio nuostatų, tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė faktiniais bylos duomenimis pagrįstas išvadas. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą pagal apeliacinį skundą, patikrino priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ir padarė išvadą, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

6. Administracinėn atsakomybėn patrauktos A. J. atstovo advokato N. Katiliaus prašymas atmestinas.

Dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 213 straipsnio 4 dalį subjekto

7. Administracinėn atsakomybėn patrauktos A. J. atstovas prašo apylinkės teismo nutarimą, kuriuo A. J. nubausta pagal ANK 213 straipsnio 4 dalį, bei apygardos teismo nutartį, kuria nutarimas paliktas nepakeistas, apeliacinis skundas netenkintas, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Tokį prašymą pareiškėjas, teigdamas, kad abiejų instancijų teismai padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, iš esmės argumentuoja tuo, kad A. J. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 213 straipsnio 4 dalį negalėjo būti patraukta, nes ji nėra tinkamas atsakomybės už šį nusižengimą subjektas, kadangi pagal „S LTD“ jai išduotą įgaliojimą jai nebuvo suteiktos teisės vykdyti šios bendrovės prekių importo (eksporto) procedūras muitinėje, gauti tam reikalingą licenciją ir ją pateikti muitinei, be to, ji neturėjo jokios objektyvios galimybės gauti tokios licencijos (vaistų gamybos licencija gali būti išduota tik įsteigtam juridinio asmens filialui). Prašyme nurodyti argumentai, kurie, pareiškėjo nuomone, pagrindžia padarytą esminį materialiosios teisės pažeidimą, atmestini.

8. Administracinė atsakomybė pagal ANK 213 straipsnio 4 dalį kyla už prekių (daiktų, pašto siuntų, pinigų), kurių importas, eksportas ar tranzitas leidžiamas tik turint galiojantį leidimą, licenciją ar kitą dokumentą ir (arba) kurių importui, eksportui ar tranzitui taikomi apribojimai, draudimai arba specialus režimas, gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką, kai neteisėtai gabenamų prekių (daiktų, pašto siuntų, pinigų) vertė viršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

8.1. Pagal bylos duomenis Vilniaus teritorinė muitinė, atlikusi Europos Parlameno ir Tarybos 2001 m. lapkričio 6 d. direktyvoje 2001/83/EB „Dėl Bendrijos kodekso, susijusio su žmonėms skirtais vaistas“ išdėstytų sąlygų vykdymo kontrolę, nustatė, kad pagal importo deklaracijas buvo išleistos į laisvą apyvartą prekės – vaistai (vaistiniai preparatai), įvežtos iš Indijos: 2017 m. sausio 12 d. deklaracija (duomenys neskelbtini); 2017 m. vasario 23 d. deklaracija (duomenys neskelbtini); 2017 m. kovo 17 d. deklaracija (duomenys neskelbtini); 2017 m. birželio 6 d. deklaracija (duomenys neskelbtini). Sąskaitų faktūrų grafose „Eksportuotojas“ ir „Pirkėjas“ (jei jis skiriasi nuo gavėjo) nurodyta įmonė „S LTD“, gavėjo grafoje nurodyta – UAB „V“. 2017 m. sausio 12 d. deklaracijoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog siuntėjas „S LTD“ siuntė medikamentus „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kurių bendra masė 978,9 kg, vertė – 101 300,38 Eur, prekių gavėjas – „S LTD“. Importo deklaracijų įforminimo metu įmonės „S LTD“ vardu išduota gamybos licencija, leidžianti iš trečiųjų šalių į Lietuvą importuoti vaistus, nebuvo pateikta, bylos nagrinėjimo metu tai, kad „S LTD“ neturėjo licencijos verstis vaistinių preparatų importu į Lietuvą, nebuvo ginčijama. Pagal Farmacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį juridinis asmuo gali importuoti vaistus (vaistinius preparatus) iš trečiosios šalies tik įgijęs šio įstatymo tvarka išduotą gamybos licenciją. Abiejų instancijų teismai konstatavo, kad faktinis prekių importuotojas iš trečiosios šalies nagrinėjamu atveju buvo būtent užsienio juridinis asmuo „S LTD“, kuris tuo pačiu metu buvo ir pirkėjas, ir pardavėjas. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad vaistų pirkimas (tiekimas) iš trečiosios šalies gamintojo, siekiant išleisti juos į ES rinką, yra vienas iš importo veiksmų, o tai gali vykdyti tik licenciją turintis importuotojas, kad nagrinėjamu atveju Indijos bendrovė, neturėdama teisės vykdyti veiklos su vaistiniais preparatais Lietuvoje (neturėdama gamybos licencijos, įsteigto filialo ir kt.), negalėjo pati importuoti vaistų (vaistinių preparatų) į Lietuvą ir Lietuvoje savo vardu jų tiekti kitiems asmenims, t. y. sudarinėti sandorių dėl vaistų (vaistinių preparatų) perleidimo ir pan.

8.2. Byloje nustatyta, kad bendrovė „S LTD“ įregistruota Lietuvos mokesčių mokėtojų registre ir PVM mokėtojų registre, bendrovės deklaruota veikla – farmacijos prekių didmeninė prekyba, bendrovė turi registruotą „S Limited“ atstovybę, kurios direktorė yra A. J.. Specialiu įgaliojimu „S LTD“ įgaliojo A. J. atvykti į Lietuvos Respublikos valdžios institucijas, atstovauti bendrovės interesams Lietuvoje, teikti bendrovės pareiškimus, taip pat pareiškimus Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, siekiant išlaikyti bendrovės atstovybės registraciją, taip pat atlikti visus su tuo susijusius veiksmus, pasirašyti raštus, dokumentus, formas, pareiškimus, tvarkyti visus su Lietuvoje nustatytu PVM susijusius reikalus, su teise atstovauti ir bendrovės vardu atvykti į Lietuvos mokesčių inspekciją, taip pat prireikus kreiptis, gauti, pasirašyti ir pateikti nustatytus pareiškimus, mokesčių deklaracijas, įsipareigojimus ir panašias formas.

9. Klausimas, ar A. J., kaip „S LTD“ atstovybės direktorė, yra tinkamas subjektas administracinei atsakomybei pagal ANK 213 straipsnio 4 dalį taikyti, buvo sprendžiamas abiejų instancijų teismuose.

10. Apylinkės teismas priimtame nutarime pasisakė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.56 straipsnį juridinio asmens atstovybė yra juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir turintis teisę atlikti veiksmus: atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu, vykdyti eksporto ir importo operacijas, tačiau tik tarp užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų, įsteigusių atstovybę, arba su ja susijusių įmonių, įstaigų ar organizacijų ir atstovybės. Pagal šio straipsnio 3 dalį, juridinio asmens atstovybė nėra juridinis asmuo. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad A. J. yra „S Limited“ atstovybės vadovė. Tačiau tai nereiškia, kad ją darbo santykiai sieja su kitu juridiniu asmeniu – juridinio asmens atstovybė yra juridinio asmens padalinys su įstatyme apibrėžtomis teisėmis, iš kurių kyla ir pareiga teises realizuoti tinkamai. Atstovybė nėra paskyrusi asmens, atsakingo už licencijos gavimą (t. y. asmens, kuriam būtų deleguota bent dalis funkcijų), tačiau ši aplinkybė ne eliminuoja vadovo atsakomybę, o ją tik patvirtina. Šis teismas pažymėjo, kad A. J. suteikto specialiojo įgaliojimo turinys tokios išvados nepaneigia, vertinti, kad specialiame įgaliojime turėjo būti atskirai aptarta tokia funkcija, kaip būtinų dokumentų – licencijų verstis tam tikra veikla – gavimas, nėra pagrindo. Bylos nagrinėjimo metu keliamos versijos ir argumentai, kad A. J. negali būti pripažįstama atsakinga už padarytus pažeidimus, t. y. kad ji negali būti laikoma subjektu, kuriam taikytina ANK 213 straipsnio 4 dalyje nustatyta atsakomybė, teismo nutarime motyvuotai paneigti.

11. Apygardos teismas, patikrinęs apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, apelianto argumentus, kad A. J. nagrinėjamoje situacijoje nėra tinkamas atsakomybės pagal ANK 213 straipsnio 4 dalį subjektas, kad ji nėra „S LTD“ įgaliotas asmuo dėl gamybos licencijos Lietuvoje gavimo, kad ji nelaikytina šios bendrovės darbuotoja, atmetė. Apygardos teismas priimtoje nutartyje pasisakė, kad „S LTD“ Lietuvoje yra įsteigusi atstovybę „S Limited“ ir jos direktore paskyrusi A. J.. Juridinio asmens atstovybė nėra juridinis asmuo, ji yra juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir turintis teisę atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu ir kt. (CK 2.56 straipsnio 3 dalis), todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog atstovybės vadovas nėra susietas darbo santykiais su juridiniu asmeniu, kurio atstovybėje (padalinyje) jis dirba.

A. J. yra Indijos bendrovės atstovė Lietuvoje ir veikia bendrovės interesais pagal atstovybės nuostatus ir įgaliojimus. Iš byloje esančio įgaliojimo turinio matyti, kad A. J. turi teisę atstovauti bendrovės interesams Lietuvoje, teikti bendrovės pareiškimus (bet kokius pareiškimus bei pareiškimus atnaujinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai pagal šalies teisės aktus, siekiant išlaikyti bendrovės atstovybės registraciją), atlikti visus kitus su pareiškimais susijusius veiksmus, pasirašyti raštus, dokumentus, formas, pareiškimus, išskyrus komercinius pasiūlymus ir komercines sutartis, minėtu (-ais) tikslu (-ais) tvarkyti visus su Lietuvoje nustatytu PVM susijusius reikalus, su teise atstovauti ir bendrovės vardu atvykti į Lietuvos mokesčių inspekciją, taip pat prireikus kreiptis, gauti, pasirašyti ir pateikti nustatytus pareiškimus, mokesčių deklaracijas, įsipareigojimus ir panašias formas.

Iš įgaliojimo turinio matyti, kad A. J. suteiktų teisių apimtis yra plati ir bendro pobūdžio, aiškinti siaurinamai įgaliojimo nuostatas nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju būtent užsienio bendrovės atstovybei kilo pareiga pasirūpinti tinkamu prekių importu į Lietuvą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į įgaliojimų atstovybės direktorei turinį ir tai, kad atstovybė nėra paskyrusi asmens, atsakingo už gamybos licencijos gavimą (t. y. asmens, kuriam būtų deleguota bent dalis funkcijų), apylinkės teismo išvada, kad už reikiamų licencijų gavimą veiklai, susijusiai su vaistų importu į Lietuvos Respubliką iš trečiosios šalies, yra atsakinga „S LTD“ atstovybės Lietuvoje „S Limited“ direktorė A.

J., yra teisinga, todėl ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn ir pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 213 straipsnio 4 dalyje. Teisėjų kolegija nesutikti su tokiomis abiejų instancijų teismų padarytomis išvadomis neturi teisinio pagrindo.

12. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą iš esmės pakartojami apygardos teismui paduoto skundo argumentai. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje į juos išsamiai ir tinkamai atsakyta.

13. Nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis). Pagal byloje nustatytas aplinkybes A. J. ANK 213 straipsnio 4 dalis pritaikyta tinkamai.

14. Nenustačiusi esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, teisėjų kolegija naikinti apylinkės teismo nutarimą ir paskesnę apygardos teismo nutartį bei nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo prašyme išdėstytais argumentais neturi teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį nepakeistus.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Sigita Jokimaitė

Aldona Rakauskienė