2021-04-14 Nr. AB-7793-3-62-3-01768-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-456-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01768-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 53.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal A. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad jam padaryta neturtinė žala dėl to, jog jis Marijampolės PN buvo laikomas orumą žeminančiomis, nežmoniškomis, antisanitarinėmis ir teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis nuo 2018 m. kovo 17 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjo A. D. skundą atmetė.

5. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjo reiškiamos pretenzijos dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra nepagrįstos ir neįrodytos. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo, kadangi nebuvo nustatyta viena iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – valstybės valdžios institucijų ar jos darbuotojų neteisėti veiksmai (neveikimas), nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje.

III. 6. Pareiškėjas A. D. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti – priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 54 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą proceso šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Pastebėtina, jog teisių perėmimas po fizinio asmens mirties sprendžiamas pagal paveldėjimo teisės normas, įtvirtintas CK 5 knygoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-748/2013).

9. Nagrinėjant šią bylą iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad pareiškėjas A. D. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš VĮ Registrų centro Testamentų registro duomenų nustatyta, kad registre nėra įregistruota palikimo priėmimo, palikimo atsisakymo, pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Tai reiškia, kad iki CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto palikimo priėmimo termino pabaigos neatsirado pareiškėjo teisių perėmėjas.

10. Pagal CK 5.2 straipsnio 3 dalį, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 str.) (žr., pvz., 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-219/2018).

11. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių bylų procesas ginčo teisenos tvarka yra grindžiamas dvišališkumu, kuriam būdinga tai, kad kiekviename procese egzistuoja dvi šalys – pareiškėjas ir atsakovas. Būtent dviejų šalių egzistavimas procese sudaro tinkamas sąlygas jam vykti, įgyvendinti rungimosi principą. Šalimis administracinių bylų procese gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys (ABTĮ 2 str. 2 d., 5 str.). Procese likus tik vienai šaliai, administracinė byla negali būti toliau nagrinėjama. Kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu ginčo teisinis santykis leidžia teisių perėmimą, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą iki paaiškės mirusio fizinio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas (ABTĮ 54 str., 100 str. 1 d. 1 p., 101 str. 1 d. 1 p.). Jeigu mirus asmeniui, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių, teismas nutraukia bylą (ABTĮ 103 str. 6 p.).

12. Nagrinėjamoje byloje susidarė tokia teisinė situacija, kai pareiškėjo teisių perėmėjas galėtų būti Lietuvos valstybė, o atsakovas – taip pat Lietuvos valstybė, t. y. pareiškėjas ir atsakovas sutampa. Tokioje situacijoje nebeįmanomas rungimosi principo įgyvendinimas, nes faktiškai abiejų bylos šalių pozicijas formuoja tas pats asmuo arba su juo susiję ir jam pavaldūs asmenys (atstovai). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje mirusio pareiškėjo teisių perėmimas nėra galimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-667-442/2020).

13. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nėra gauta duomenų apie pareiškėjo teisių perėmimą, sprendžia, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje procesinių teisių perėmimas pagal ABTĮ 54 straipsnį nėra galimas, o ši aplinkybė yra pagrindas nutraukti administracinę bylą pagal ABTĮ 103 straipsnio 6 punktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-748/2013; 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2634-492/2017; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-529-662/2021; kt.).

14. ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad jeigu nustatomos ABTĮ 103 straipsnyje nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti. Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatytos ABTĮ 103 straipsnio 6 punkte nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir bylą nutraukia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1453-442/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-401-575/2018; kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 6 punktu ir 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 5 d. sprendimą.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė