2023-05-17 Nr. AB-10404-3-63-3-03572-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1702-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-03572-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja T. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2022 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. (8.3Mr) ATP-C-2022-05241 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą prašymą dėl advokato suteikimo spręsti iš naujo bei suteikti jai 100 proc. valstybės garantuojamą ir apmokamą teisinę pagalbą Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-9386-991/2022; 3) priteisti iš atsakovės 793,06 Eur turtinę žalą, 18,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų įstatymo nustatyta tvarka.

2. Pareiškėja paaiškino, kad 2022 m. gruodžio 1 d. gavo Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. spalio 14 d. sprendimą, kuriuo jai atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr. e2-9386-991/2022 pagal AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį. Pareiškėjos vertinimu, Tarnyba nemotyvuotai, neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė suteikti jai advokatą minėtoje civilinėje byloje. Sprendime nurodyta, kad Tarnyba 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. (8.3Mr) TP-22-T-607-6177 paskyrė jai advokatę administracinio nusižengimo byloje. Klaipėdos apylinkės teismo byloje Nr. II-288-563/2022 nutartis paskelbta 2022 m. spalio 24 d., todėl jokioje byloje joks advokatas jai neatstovauja. Tarnyba neįvertino aplinkybių, jog administracinio nusižengimo byloje ji neprivalo padėti valstybei bausti tvarkos pažeidėjus.

3. Pareiškėja akcentavo, kad jai aktualiausia yra jos nurodyta civilinė byla, kurioje ji yra apkaltinta dėl AB „Klaipėdos energija“ jos atžvilgiu suklastotų skolų. Tarnyba nepaklausė, kokioje byloje jai skubiai reikalingas advokatas, neatsižvelgė į ginčo aktualumą ir tyčia nepaskyrė advokatą, tuo padarė jai turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat Tarnyba neklausė, ar galės ji sumokėti 30 proc. teisinės pagalbos išlaidų. Sprendimas apribojo pareiškėjos teisę apginti įstatymu saugomus interesus civilinėje byloje.

4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Tarnyba paaiškino, kad Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-22-T-607-6177 pareiškėjai suteikta antrinė teisinė pagalba administracinio nusižengimo byloje Nr. II-288-563/2022, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį. 2022 m. spalio 7 d. Tarnybos Klaipėdos skyriuje gautas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr. e2-9386-991/2022. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėja nurodė, kad nesutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (atitinkamai 50 ar 75 proc.), jeigu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsniu, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 ar 25 proc.

6. Tarnybos Klaipėdos skyrius nustatęs, jog pareiškėja priskirtina I pajamų ir turto lygiui, tačiau jai Sprendimo priėmimo metu antrinė teisinė pagalba jau buvo teikiama 1 byloje valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc., ji nesutinka apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 9 punktu, Sprendimu atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą. Sprendimo priėmimo metu Tarnybos Klaipėdos skyrius nebuvo gavęs iš pareiškėjos informacijos, kad jai antrinė teisinė pagalba pagal 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. (8.3Mr)TP-22-T-607-6177 būtų neaktuali ar jos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Tarnybos Klaipėdos skyrius taip pat nebuvo gavęs paskirtos advokatės prašymo išmokėti užmokestį už pareiškėjai suteiktą antrinę teisinę pagalbą ar pranešimo apie bylos baigimą, suteikiančių pagrindą netaikyti nuostatos, susijusios su apmokėjimu, kai jau yra teikiama antrinė teisinė pagalba ankstesnėje byloje.

7. Tarnyba nesutiko su pareiškėjos reikalavimu priteisti turtinę ir neturtinę žalą, nes tam nėra teisinio pagrindo.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

9. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

9.1. 2022 m. spalio 7 d. Tarnybos Klaipėdos skyriuje gautas pareiškėjos 2022 m. spalio 6 d. prašymas suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr. e2-9386-991/2022 dėl skolos už tiekiamą vandenį priteisimo. Prašymo 8.2 p. pareiškėja pažymėjo, kad nesutinka apmokėti antrinės teisinė pagalbos išlaidų dalį (atitinkamai 50, 70 ar 75 proc.), jeigu valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50, 30 ar 15 proc..

9.2. Tarnyba Sprendimu vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 9 punktu nusprendė: 1) atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai civilinėje byloje Nr. e2-9386-991/2022 dėl skolos priteisimo; 2) informuoti pareiškėją, kad jai pageidaujant gauti antrinę teisinę pagalbą valstybei garantuojant ir apmokant 30 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėja turi teisę pateikti Tarnybai sutikimą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (atitinkamai 70 proc.); 3) Tarnybos atsisakymas teikti antrinę teisinę pagalbą neapriboja pareiškėjos teisės savarankiškai kreiptis į teismą bei ginti savo teises ir įstatymu saugomus interesus.

10. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Apžvelgęs Įstatymo nuostatas (1 str. 1 d., 11 str. 7 d., 14 str.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taip pat įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas nurodė, kad ginčo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta, jog atsakovas, prieš priimdamas sprendimą atsisakyti suteikti asmenims antrinę teisinę pagalbą, juos apie tai turėtų informuoti. Teismas vertino, kad Sprendimas yra aiškiai ir išsamiai motyvuotas, t. y. iš jo turinio yra aišku, dėl ko pareiškėjai atsisakoma suteikti antrinę teisinę pagalbą ir kokioms aplinkybėms (sąlygoms) esant ji turėtų teisę ją gauti. Sprendimu nepaneigta pareiškėjos teisė gauti antrinę teisinę pagalbą, nes, išpildžius tam tikras Įstatyme numatytas sąlygas, ji turėtų teisę gauti iš dalies valstybės finansuojamą teisinę pagalbą.

11. Įvertinęs tai, jog pareiškėjos 2022 m. spalio 6 d. prašymo pateikimo Tarnybos Klaipėdos skyriui metu jai buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba vienoje byloje, prašyme nurodžius, jog ji nesutinka apmokėti atitinkamos dalies būsimų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teismas konstatavo, jog Sprendimu, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 9 punktu, teisėtai ir pagrįstai nuspręsta pareiškėjai atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr. e2-9386-991/2022 dėl skolos priteisimo. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo patenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, todėl netenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai suteikimo klausimą.

12. Teismas nurodė, kad, konstatavus, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, t. y. nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pareiškėjos prašymas atlyginti turtinę žalą atmetamas.

III. 13. Pareiškėja T. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

14. Pareiškėja nurodo, kad ji nežino apie jokį Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. (8.3Mr)TP-22-T-607-6177, ji iki bylos nagrinėjimo jo nebuvo mačiusi. Tarnyba nepateikė jokių įrodymų apie šio sprendimo įteikimą pareiškėjai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas. Be to, pareiškėja yra pareikalavusi nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą administracinio nusižengimo byloje. Teisėjas buvo šališkas, vilkino bylos nagrinėjimą ir turėjo išankstinį nusistatymą prieš ją, atsisakė tinkamai tirti įrodymus.

15. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Tarnyba pažymi, kad antrinė teisinė pagalba administracinio nusižengimo byloje Nr. II-288-563/2022 pareiškėjai buvo teikiama ir paskirta advokatė D. I. V. pareiškėjai šioje byloje atstovavo, kadangi, kaip matyti iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. spalio 24 d. nutarties, Tarnybos paskirta advokatė D. I. V. dalyvavo teismo posėdyje.

17. Tarnyba nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teritorinio skyriaus sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjai skirti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo, bei dėl turtinės žalos atlyginimo.

19. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, nustatęs, jog ankstesniu Tarnybos sprendimu pareiškėjai yra teikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba administracinio nusižengimo byloje, o pareiškėja, teikdama Tarnybai 2022 m. spalio 6 d. prašymą suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-9386-991/2022, nurodė, kad nesutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies, ir dėl to konstatavęs, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo.

20. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia neturėjusi informacijos apie jai teikiamą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-288-563/2022, minėta byla pasibaigusi 2022 m. spalio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi, ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, mano, kad teismas buvo neobjektyvus, šališkas, byloje neteisingai taikė procesines ir materialines teisės normas.

21. Pareiškėja su apeliaciniu skundu pateikė papildomus dokumentus (Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2023 m. kovo 16 d. raštą, du pareiškėjos 2023 m. kovo 9 d. prašymus Tarnybai bei Tarnybos 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. (8.3Mr) TP-22-T-607-6177 kopiją), kuriuos prašė prijungti prie bylos medžiagos. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo / pridėjimo prie bylos medžiagos, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės.

22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu teisiniu reguliavimu ir aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika naujų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos aspektu, nutaria pridėti prie bylos pareiškėjos pateiktus Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2023 m. kovo 16 d. raštą bei du pareiškėjos 2023 m. kovo 9 d. prašymus Tarnybai, nes jie pareiškėjos gauti po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir atitinka sąsajumo reikalavimus. Pareiškėjos pateikta Tarnybos 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. (8.3Mr) TP-22-T-607-6177 kopija neprijungtina, nes jau yra bylos medžiagoje.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Byloje nustatyta, kad 2022 m. spalio 6 d. pareiškėja kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių su prašymu suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-9386-991/2022 pagal AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį (b. l. 32-34). Prašyme pareiškėja, be kita ko, nurodė, kad ji nesutinka apmokėti kitos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies (50, 70 ar 85 proc.) tuo atveju, jeigu valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50, 30 ar 15 procentų.

25. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja priskirtina prie asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti (Įstatymo 12 str. 6 p.).

26. Įstatymo 14 straipsnio 6 dalis (skundžiamo Sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija), be kita ko nustato, kad šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytiems asmenims, neatsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir asmens pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pagal šio straipsnio 7 dalį, pareiškėjui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2–18 punktus ir kuriam pagal Tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 9 punkte nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas nesutinka apmokėti nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies.

27. Atsakovas skundžiamu Sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 9 punktu, atsisakė teikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pareiškėjai civilinėje byloje Nr. e2-9386-991/2022 pagal AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį dėl skolos bei delspinigių priteisimo, nustatęs, jog pareiškėjai jau yra teikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba administracinio nusižengimo byloje Nr. II-288-563/2022 (Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas Nr. (8.3Mr) TP-22-T-607-6177, galiojantis iki 2023 m. rugpjūčio 9 d.), o pareiškėja, teikdama 2022 m. spalio 6 d. prašymą dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, jame nurodė, kad nesutinka apmokėti jai tenkančios išlaidų dalies.

28. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia (be kita ko) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (Įstatymo 3 str. 2 ir 4 p.) (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2177/2013).

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas (žr., pvz. 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010), yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.

30. Įvertinus bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teisėjų kolegija nemato nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo: teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs ir įvertinęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pagrįstai padarė išvadą, jog Tarnybos Sprendimas atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą buvo pagrįstas.

31. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neišreikalavo papildomų įrodymų, todėl nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai jau yra teikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-288-563/2022, kadangi byloje nėra duomenų nei apie pareiškėjos Tarnybai teiktą prašymą teikti antrinę teisinę pagalbą nurodytoje administracinio nusižengimo byloje, nei duomenų apie Tarnybos 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. (8.3Mr) TP-22-T-607-6177 įteikimą pareiškėjai.

32. Byloje esantys duomenys (Tarnybos 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas Nr. (8.3Mr) TP-22-T-607-6177, b. l. 45-46, pareiškėjos papildomai pateikti dokumentai) patvirtina, jog šiuo sprendimu pareiškėjai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba administracinio nusižengimo byloje Nr. II-288-563/2022; pareiškėjai buvo apmokama 100 proc. valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teisėjų kolegija Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO susipažinusi su administracinio nusižengimo bylos Nr. II-288-563/2022 procesine eiga, iš bylos duomenų nustatė, jog šioje byloje kaip pareiškėjos T. Ž. atstovė (dalyvavo) advokatė D. I. V.

33. Teisėjų kolegija, sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjai skundžiamo Sprendimo priėmimo metu jau buvo teikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba kitoje byloje, todėl nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes, netyrė, ar pareiškėjai įteiktas Tarnybos 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas Nr. (8.3Mr) TP-22-T-607-6177, kadangi šias aplinkybes patvirtina LITEKO duomenys. Teisinės pagalbos suteikimas nagrinėjamoje situacijoje neatitiktų bendrųjų Įstatyme apibrėžtų jos teikimo sąlygų, taip pat akivaizdžiai prieštarautų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos efektyvumo ir ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis principams (Įstatymo 3 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3314-822/2018).

34. Apibendrindama, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 9 punktu, skundžiamu Sprendimu pagrįstai atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai. Pažymėtina, kad nesant pagrindo konstatuoti vienos iš būtinų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų valdžios institucijos veiksmų (CK 6.271 str. 1 d.), reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir pareiškėjos skundo reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo.

35. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, neobjektyvus, atsisakė ginti pažeistas pareiškėjos teises. Pažymėtina, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr.AS822-885/2011; ir kt.). Pareiškėja pirmosios instancijos teismo šališkumą ir neobjektyvumą grindžia teismo atliktais veiksmais nagrinėjant bylą (įrodymų tyrimu, aktyvumu ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, jog teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvados dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, kadangi vien pareiškėjos nepasitenkinimas teismo posėdžio eiga ar priimtu procesiniu sprendimu nėra pagrindas manyti teismą buvus šališku.

36. Teisėjų kolegija pažymi, jog kiti pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, kad byla buvo vilkinama, ar kad buvo pažeistos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl asmenų teisės į teisingą teisminį procesą yra itin abstraktūs, nenurodyta, kokiu būdu minėtos pareiškėjos teisės buvo pažeistos, nenurodyti jokie konkretūs bylos vilkinimo požymiai, todėl minėti pareiškėjos teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas ar vilkino bylos nagrinėjimą

37. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pat proceso šalies netenkinantys teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingaiTeisėjų kolegija taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, ir pažymi, jog iš sprendimo turinio yra aišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadas, suformuluotas skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje (t. y. atmesti pareiškėjos skundą), pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, turinčių teisinę reikšmę bylai išspręsti.

38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjos skundo reikalavimų, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

39. Kadangi procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, ji, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Dalia Višinskienė