4436087f-1e95-4da5-a9de-1ad4fc8f8b03 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-662-115/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-12770-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 110.; 122.2.; 122.4. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 28 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas AuruÅ¡kevičius, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs atsakovo UAB „Vadinika“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė                           IeÅ¡kovas Č. L. (Č. L.) kreipėsi į teismÄ CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB ,,Vadinika“ 195 000 Lt skolÄ , 9 750 Lt delspinigių, procesines palÅ«kanas bei 1 274 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovas taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – skolininko turto areÅ¡tÄ 195 000 Lt sumai. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė              Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tenkino ir areÅ¡tavo atsakovui priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ 195 000 Lt sumai, o Å¡io turto nepakankant kilnojamÄ jį turtÄ paminėtai sumai, o neužtekus nekilnojamojo ir kilnojamojo turto – lėšas, esančias banko įstaigose ar pas trečiuosius asmenis.             Teismas remdamasis Juridinių asmenų registre vieÅ¡ai prieinamais atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentais konstatavo, kad ieÅ¡kovo reikalavimų suma atsakovui laikytina pakankamai didele, todėl nagrinėjamu atveju yra bÅ«tina užtikrinti teismo įsakymo įvykdymÄ taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, nes teismo įsakymo vykdymas gali bÅ«ti apsunkintas arba tapti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Vadinika“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį ir netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Apelianto teigimu kreditorius nepateikė svarbių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėjo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ginčo aplinkybių ir laikytinos tik spaudimo apeliantui priemone, kuris gali sukelti įmonės bankrotÄ .

             Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas Č. L. praÅ¡o skundÄ atmesti. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kina, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos siekiant užtikrinti ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ . Taikytos laikinosios apsaugos priemonės neprieÅ¡tarauja ekonomiÅ¡kumo principui, nes pirmiausia teismas nurodė areÅ¡tuoti atsakovo nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ ir tik Å¡io turto neužtenkant – atsakovo pinigines lėšas.

Bet kuriuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemones neprivers atsakovo bankrutuoti, bet privers atsakovÄ atsiskaityti su ieÅ¡kovu. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados              Atskirasis skundas netenkinamas. Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ sieja su dviem sÄ lygom: tikėtinu reikalavimo pagrįstumu bei teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos egzistavimu. Pagal CPK 178 str. Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi proceso Å¡alis, praÅ¡anti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turi įrodyti egzistuojant grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui.             Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo suformuota laikinųjų apsaugos priemonių instituto aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, nagrinėjamu atveju reikalavimo suma – 195 000 Lt, laikytina didele, o didelė reikalavimo suma, kaip teisinė prezumpcija, be atskirų įrodinėjimo priemonių suponuoja egzistuojant rizikÄ , kad ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas gali bÅ«ti neįvykdytas arba jo vykdymas pasunkėtų (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-338/2013).

Taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į reikalavimo sumÄ , įvertinęs vieÅ¡ai prieinamus atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentus, pagrįstai nutarė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.              Pastebėtina, kad didelės ieÅ¡kinio sumos prezumpcija nėra absoliuti ir gali bÅ«ti paneigta įrodymais, patvirtinančiais, kad atsakovui pagal jo turimo turto vertę, gaunamas pajamas reikalavimo suma nėra didelė, t.y. kai paneigiama objektyvi grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 178 str.).

Su atskiruoju skundu tokių įrodymų pateikta nebuvo. Priešingai, atsakovas pripažįsta, kad jo turtinė padėtis nėra gera, o ieškovo reikalaujama priteisti suma yra didelė. Ši aplinkybė ir tarp šalių kilusio ginčo eiga patvirtina, jog neatmestina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas, tam kad būtų užtikrinta, jog atsakovas nesumažintu turimo turto masės tiek, kad nebūtų galimas ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ar jo vykdymas iš esmės pasunkėtų.

Nors atsakovas teigia, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pernelyg varžo jo teises ir galimai sukels įmonei bankrotÄ , tačiau byloje surinkti duomenys tvirtina prieÅ¡ingas aplinkybes. Pirma, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir pirmiausia nutarė areÅ¡tuoti atsakovui priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , tokio turto neužtenkant kilnojamÄ jį turtÄ , o tik paskiausiai pinigines lėšas. Antra, antstolės, vykdžiusios skundžiamÄ nutartį, 2012 m. gruodžio 28 d. sudarytas turto apraÅ¡as patvirtina, kad ieÅ¡kovo reikalavimų užtikrinimui buvo areÅ¡tuotas tik atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas.

Taigi paminėta patvirtina, jog de facto buvo pritaikytos mažiausiai atsakovo teises ir interesus varžančios laikinosios apsaugos priemonės, iÅ¡ esmės netrikdančios atsakovo Å«kinės – komercinės veiklos. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas atsakovo turto areÅ¡tÄ , laikėsi ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principų.Paminėto pagrindu, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pagrįstos ir teisėtos teismo nutarties (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                                                                                                                                                                               n u t a r i a:

             Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                                     Algirdas AuruÅ¡kevičius