4435e269-0d0a-4371-92d6-e9713986f042 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedapeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo R. G. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, TeisÄjų tarybai, veikianÄiai per Lietuvos nacionalinÄ teismų administracijÄ , Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dÄl atleidimo iÅ¡ teisÄjo pareigų pripažinimo neteisÄtu. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas R. G. kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydamas: pripažinti neteisÄtu jo atleidimÄ iÅ¡ Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų teisÄjo pareigų kaip savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ ; negrÄ Å¾inti į teisÄjo pareigas, bet priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iÅ¡ teisÄjo pareigų dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.
Legislator headnote
AI generated4435e269-0d0a-4371-92d6-e9713986f042 · Lietuvos apeliacinis teismas: elgesį, nesuderinamÄ su teisÄjo profesijai keliamais reikalavimais â ieÅ¡kovas savo elgesiu pažeidÄ TeisÄjų etikos kodekso 7 straipsnio 1 punkte įtvirtinto pagarbos ir lojalumo valstybei principo, 8 straipsnio 2 ir 4 punktuose įtvirtinto teisingumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principo, 9 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtinto nepriklausomumo principo, 12 straipsnio 2 ir 5 punktuose įtvirtinto sÄ Å¾iningumo ir nesavanaudiÅ¡kumo principo, 13 straipsnio 1 ir 7 punktuose įtvirtinto padorumo principo bei 14 straipsnio 2 punkte įtvirtinto pavyzdingumo principo reikalavimus.
Full text
?CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. e2A-958-450/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01290-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.3.2.4; 1.4.3; 3.3.1.20 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsÄjo 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Astos RadzeviÄienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Antano Rudzinsko ir Irmanto Å ulco, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.
G. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo R. G. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, TeisÄjų tarybai, veikianÄiai per Lietuvos nacionalinÄ teismų administracijÄ , Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dÄl atleidimo iÅ¡ teisÄjo pareigų pripažinimo neteisÄtu. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas R. G. kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydamas: pripažinti neteisÄtu jo atleidimÄ iÅ¡ Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų teisÄjo pareigų kaip savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ ; negrÄ Å¾inti į teisÄjo pareigas, bet priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iÅ¡ teisÄjo pareigų dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.
2. IeÅ¡kinį ieÅ¡kovas grindÄ tuo, kad TeisÄjų taryba 2021 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 13P- 119-(7.1.2) (toliau â Nutarimas) patarÄ Lietuvos Respublikos Prezidentui (toliau â ir Respublikos Prezidentas) atleisti jį iÅ¡ Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų teisÄjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ . Atsižvelgdamas į TeisÄjų tarybos patarimÄ , Lietuvos Respublikos Prezidentas 2021 m. spalio 11 d. dekretu Nr. 1 K-141 atleido jį iÅ¡ Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų teisÄjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ .
IeÅ¡kovo vertinimu, TeisÄjų tarybos 2021 m. spalio 8 d. nutarimas Nr. 13P-1I9-(7.1.2) yra deklaratyvus, Å¡aliÅ¡kas, neobjektyvus ir teisiÅ¡kai nepagrįstas, suraÅ¡ytas iÅ¡kreipiant tikrÄ jÄ esmÄ. Ikiteisminio tyrimo byloje kratos procedÅ«ra buvo neteisÄta, atlikta nesilaikant įstatymų, taip pat nÄra nustatyta kitų pakankamai objektyvaus pobÅ«džio faktų, kurie leistų konstatuoti, kad ieÅ¡kovas pažemino teisÄjo vardÄ . TeisÄjų tarybos patarimas atleisti jį iÅ¡ teisÄjo pareigų neargumentuotas, neiÅ¡dÄstyti motyvai, dÄl kurių priimtas toks sprendimas.
IeÅ¡kovo teigimu, jis nepažeidÄ TeisÄjų etikos kodekso, nesielgÄ netinkamai, niekam jokių pažadų nedalijo ir su niekuo nesitarÄ. TeisÄjų taryba iÅ¡vadÄ priÄmÄ Ä¯vertinus Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus pateiktÄ ikiteisminio tyrimo medžiagos dalį, vertinant ir jo elgesį kratos metu, taÄiau kratos metu jo elgesys negali bÅ«ti laikomas teisÄjo vardÄ Å¾eminanÄiu poelgiu ir yra pateisinamas, nes jis sirgo (duomenys neskelbiami) liga ir blogai jautÄsi.
Be kita ko, operatyvinÄs medžiagos dalis buvo panaudota iÅ¡ dalies, nesiejant jÄ su duomenų visuma, todÄl neatskleidžia visų aplinkybių.
3. AtsakovÄ Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija su ieÅ¡kiniu nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad Respublikos Prezidentas 2021 m. rugsÄjo 1 d. gavo Lietuvos Respublikos generalinÄs prokuratÅ«ros (toliau â ir GeneralinÄ prokuratÅ«ra) kreipimÄ si dÄl leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybÄn Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų teisÄjÄ R. G. (ieÅ¡kovÄ ), kuriam 2021 m. rugpjÅ«Äio 31 d. Lietuvos Respublikos generalinÄ prokurorÄ (toliau â ir Generalinis prokuroras) pradÄjo ikiteisminį tyrimÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 225 straipsnio 1 dalį dÄl kyÅ¡ininkavimo.
Kreipimesi buvo nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas gavus duomenų, jog teisÄjas R. G. priÄmÄ T. G. perduotÄ didesnį kaip 1 MGL (minimalus gyvenimo lygis) 1 000 Eur kyšį, jog, gresiant administracinei atsakomybei už transporto priemonÄs vairavimÄ neblaiviam asmeniui administracinio nusižengimo byloje, bÅ«tų priimtas palankus sprendimas. Respublikos Prezidentas 2021 m. rugsÄjo 1 d. dekretu Nr. 1K-716 sutiko, kad teisÄjas R. G. bÅ«tų patrauktas baudžiamojon atsakomybÄn, suimtas ar kitaip suvaržyta jo laisvÄ, ir sustabdÄ teisÄjo R.
G. įgaliojimus iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisÄjimo. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau â ir STT) 2021 m. rugsÄjo 3 d. pateikÄ STT atliekamo ikiteisminio tyrimo dokumentų kopijas, kurios po susipažinimo turÄjo bÅ«ti grÄ Å¾intos. Respublikos Prezidentas 2021 m. rugsÄjo 10 d. dekretu Nr. 1K-727 kreipÄsi į TeisÄjų tarybÄ dÄl patarimo atleisti teisÄjÄ R. G. iÅ¡ Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų teisÄjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ .
TeisÄjų taryba 2021 m. spalio 8 d. priÄmÄ nutarimÄ , kuriuo patarÄ Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti R. G. iÅ¡ Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų teisÄjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ . Lietuvos Respublikos Prezidentas 2021 m. spalio 11 d. dekretu Nr. 1 K-141, atsižvelgdamas į TeisÄjų tarybos 2021 m. spalio 8 d. nutarimÄ , atleido R. G. iÅ¡ Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų teisÄjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ .
4. AtsakovÄ TeisÄjų taryba, veikianti per NacionalinÄ teismų administracijÄ , su ieÅ¡kiniu nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ pareigų buvo inicijuotas Respublikos Prezidento 2021 m. rugsÄjo 10 d. dekretu Nr. 1K-727 âDÄl kreipimosi į TeisÄjų tarybÄ â, kuriuo Respublikos Prezidentas papraÅ¡Ä TeisÄjų tarybÄ patarti dÄl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ teisÄjo pareigų pažeminus teisÄjo vardÄ . TeisÄjų taryba, įvertinusi visÄ iÅ¡ Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus gautÄ ir iÅ¡tirtÄ medžiagÄ , iÅ¡ jos nustatÄ, kad: ieÅ¡kovas, bÅ«damas Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų teisÄju, paskirtu nagrinÄti administracinio nusižengimo bylÄ Nr. 11-791-311/2021, įsitraukÄ Ä¯ neformalų bendravimÄ su minÄtos administracinio nusižengimo bylos baigtimi suinteresuotu asmeniu â advokatų kontoroje dirbanÄiu savo sÅ«numi T.
G., su kuriuo 2021 m. rugpjÅ«Äio 17 d., 30 d. ir 31 d. vykusių neformalių susitikimų metu aptarinÄjo galimybes nagrinÄjamoje administracinio nusižengimo byloje (Nr. 11-791-311/2021) už atlygį priimti palankų teismo sprendimÄ administracinÄn atsakomybÄn patrauktam asmeniui; 2021 m. rugpjÅ«Äio 31 d. vykusios kratos jo gyvenamosiose patalpose metu, ieÅ¡kovas nevykdÄ teisÄtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų reikalavimų. Ä®vertinusi nustatytas aplinkybes, TeisÄjų taryba pripažino, kad yra pakankamai duomenų konstatuoti netinkamÄ Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų teisÄjo R.
G. elgesį, nesuderinamÄ su teisÄjo profesijai keliamais reikalavimais â ieÅ¡kovas savo elgesiu pažeidÄ TeisÄjų etikos kodekso 7 straipsnio 1 punkte įtvirtinto pagarbos ir lojalumo valstybei principo, 8 straipsnio 2 ir 4 punktuose įtvirtinto teisingumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principo, 9 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtinto nepriklausomumo principo, 12 straipsnio 2 ir 5 punktuose įtvirtinto sÄ Å¾iningumo ir nesavanaudiÅ¡kumo principo, 13 straipsnio 1 ir 7 punktuose įtvirtinto padorumo principo bei 14 straipsnio 2 punkte įtvirtinto pavyzdingumo principo reikalavimus.
Vertindama tokį ieÅ¡kovo elgesį, kaip nesuderinamÄ su teisÄjo garbe, neatitinkantį TeisÄjų etikos kodekso reikalavimų ir pažeminusį teisÄjo vardÄ bei pakenkusį teismo ir teismų sistemos autoritetui, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau â Teismų įstatymas) 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 7 dalimi, 120 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužÄs 9 d., 2006 m. lapkriÄio 27 d. ir 2007 m. sausio 16 d. nutarimuose pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, TeisÄjų taryba nusprendÄ patarti Respublikos Prezidentui atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ Kauno apylinkÄs Kauno rÅ«mų teismo teisÄjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ .
5. Lietuvos valstybÄ, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pažymÄjo, kad ieÅ¡kovas, reikalaudamas priteisti turtinÄ Å¾alÄ â negautas pajamas, nenurodÄ praÅ¡omos priteisti žalos dydžio, nepateikÄ Å¾alos dydį pagrindžianÄių įrodymų ir neįvardijo konkretaus laikotarpio, už kurį praÅ¡o priteisti žalÄ . AtsakovÄs vertinimu, ieÅ¡kovas neįrodÄ nei vienos iÅ¡ trijų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, todÄl valstybei ar savivaldybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 straipsnį nÄra prievolÄs atlyginti turtinÄ ar neturtinÄ Å¾alÄ .
6. Taigi, ginÄas byloje kilo dÄl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ teisÄjo pareigų kaip savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ pripažinimo neteisÄtu ir turtinÄs žalos atlyginimo priteisimo nuo atleidimo iÅ¡ teisÄjo pareigų dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 23 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio netenkino ir dalį bylos medžiagos pripažino nevieÅ¡a.
8. Teismas nustatÄ, kad Respublikos Prezidento 2021 m. spalio 11 d. dekrete Nr. 1 K-141 ieÅ¡kovo R. G. atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindas yra grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau â Konstitucija) 115 straipsnio 5 punktu, nustatanÄiu, jog Lietuvos Respublikos teismų teisÄjai atleidžiami iÅ¡ pareigų, kai savo poelgiu pažemina teisÄjo vardÄ .
9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau â ir Konstitucinis Teismas), aiÅ¡kindamas Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte įtvirtintÄ teisÄjų atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindÄ , yra konstatavÄs, kad, jeigu teisÄjas savo poelgiu pažemino teisÄjo vardÄ , Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta speciali įstatymo numatyta teisÄjų institucija privalo patarti Respublikos Prezidentui atleisti teisÄjÄ iÅ¡ pareigų; tokiais atvejais minÄta speciali teisÄjų institucija negali nepatarti Respublikos Prezidentui atleisti to teisÄjo iÅ¡ pareigų, o Respublikos Prezidentas, gavÄs tokį patarimÄ , turi įgaliojimus atleisti teisÄjÄ iÅ¡ pareigų (jeigu atleidžiamas Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjas â turi įgaliojimus teikti jį Seimui atleisti, o jeigu atleidžiamas Lietuvos apeliacinio teismo teisÄjas â turi įgaliojimus praÅ¡yti Seimo pritarimo jį atleisti); tai turi bÅ«ti padaroma nedelsiant (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužÄs 9 d. nutarimas).
10. Teismas, susipažinÄs su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. y. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2021 m. rugsÄjo 7 d. raÅ¡tu Nr. 3S-4134 âDÄl informacijos pateikimoâ TeisÄjų tarybai pateikta medžiaga (Segtuvas, iÅ¡ viso 115 lapų) bei Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2021 m. gruodžio 21 d. raÅ¡tu Nr. (17.1.-92183) âDÄl dalies ikiteisminio tyrimo Nr. 03-7-00003-21 duomenų pateikimo nagrinÄjant R. G. ieÅ¡kinįâ teismo iniciatyva gauta ikiteisminio tyrimo medžiaga (su prokuroro leidimu, leidžianÄiu su medžiaga supažindinti Å¡ios civilinÄs bylos proceso Å¡alis), nustatÄ: 10.1. 10.10 (Pateikiami KriminalinÄs žvalgybos veiksmų atlikimo duomenys neskelbiami).
11. Teismas, patikrinÄs Å¡ias faktines aplinkybes, neturÄjo pagrindo jas vertinti kitaip, nei jas vertino TeisÄjų taryba ir Respublikos Prezidentas. Teismas pritarÄ atsakovams, kad ikiteisminio tyrimo metu kriminalinÄs žvalgybos veiksmais surinkti duomenys yra pakankami konstatuoti, jog ieÅ¡kovas R. G., eidamas teisÄjo pareigas, įsitraukÄ Ä¯ neformalų bendravimÄ apie nagrinÄjamÄ administracinio nusižengimo bylÄ . Teismas sutiko su atsakovais, kad toks poelgis, vertinant jį visumoje per visÄ aptariamÄ laikotarpį nuo 2021 m. rugpjÅ«Äio 17 d. iki 2021 m. rugpjÅ«Äio 31 d., yra nesuderinamas su teisÄjo etika ir parodo, jog teisÄjas tokiu elgesiu pažemino teisÄjo vardÄ , diskreditavo teismÄ , kaip valdžios institucijÄ .
12. Teismas atmetÄ ieÅ¡kovo argumentus, kad poelgio aplinkybÄs nebuvo visapusiÅ¡kai įvertintos ir yra pateikiamos tendencingai. Teismo vertinimu, aplinkybÄs yra akivaizdžios. Be to, pats ieÅ¡kovas nebendradarbiavo tiriant Å¡io savo poelgio aplinkybes, kai jo elgesys buvo svarstomas TeisÄjų taryboje ir kai jo poelgį vertino Respublikos Prezidentas. IeÅ¡kovas nedavÄ jokių paaiÅ¡kinimų TeisÄjų taryboje. Pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga taip pat rodo, kad ieÅ¡kovas nebendradarbiavo su tyrÄjais ir nepadÄjo iÅ¡tirti įvykio aplinkybių. Apklaustas kaip įtariamasis, ieÅ¡kovas atsisakÄ duoti parodymus, nepaaiÅ¡kino, kokie asmenys yra fiksuoti garso įraÅ¡e, kokiu tikslu vyksta susitikimas, dÄl ko tariamasi (2021 m. rugsÄjo 30 d. įtariamojo apklausos protokolas). IeÅ¡kovo teiginius apie tai, kad sÅ«nus jam perdavÄ pinigus kaip skolos grÄ Å¾inimÄ už pirktÄ automobilį, teismas vertino kritiÅ¡kai, kaip ieÅ¡kovo pasirinktÄ gynybos versijÄ .
13. Teismas nevertino ir nesprendÄ dÄl nusikaltimo, nepasisakÄ dÄl įrodymų teisÄtumo ir leistinumo pagal baudžiamojo proceso normas, bet vertino ieÅ¡kovo elgesį teisÄjo etikos aspektais, t. y. sprendÄ dÄl teisÄjo galimai padaryto darbo drausmÄs nusižengimo, todÄl ieÅ¡kovo argumentus dÄl surinktų įrodymų neteisÄtumo laikÄ nereikÅ¡mingais. DrausminÄs atsakomybÄs taikymui nÄra keliami tokie aukÅ¡ti įrodymų leistinumo ir pakankamumo standartai kaip baudžiamajame procese. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. sausio 16 d. nutarime taip pat yra nurodyta, kad, pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktÄ , teisÄjas gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ pareigų, jeigu savo poelgiu pažemino teisÄjo vardÄ , nepriklausomai nuo to, ar teisÄjo vardÄ Å¾eminantis poelgis vÄliau teismo yra įvertinamas kaip nusikalstama veika ir ar atitinkamas apkaltinamasis teismo nuosprendis įsiteisÄja.
14. Teismas pritarÄ TeisÄjų tarybos nutarime padarytoms iÅ¡vadoms, kad savo elgesiu ieÅ¡kovas pažeidÄ 2006 m. birželio 28 d. visuotiniame teisÄjų susirinkime sprendimu Nr. 12 P-8 patvirtinto TeisÄjų etikos kodekso 7 straipsnio 1 punkte įtvirtinto pagarbos ir lojalumo valstybei principo, 8 straipsnio 2 ir 4 punktuose įtvirtinto teisingumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principo, 9 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtinto nepriklausomumo principo, 12 straipsnio 2 ir 5 punktuose įtvirtinto sÄ Å¾iningumo ir nesavanaudiÅ¡kumo principo, 13 straipsnio 1 ir 7 punktuose įtvirtinto padorumo principo bei 14 straipsnio 2 punkte įtvirtinto pavyzdingumo principo reikalavimus.
15. Teismas pažymÄjo, kad atsakovams buvo suprantama, jog Respublikos Prezidento dekretai ir TeisÄjų tarybos nutarimas yra Å¡ios bylos ginÄo dalyku, ir, konstatavus atleidimo neteisÄtumÄ , teismas gali panaikinti TeisÄjų tarybos nutarimÄ , o kilus abejonių dÄl Respublikos Prezidento dekretų, â kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . TaÄiau nagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovas nesirÄmÄ Respublikos Prezidento dekretų neatitikimu aukÅ¡tesnÄs galios teisÄs aktams ir teismas taip pat nenustatÄ, kad TeisÄjų tarybos nutarimas pagal priÄmimo procedÅ«ras ar pagal turinį prieÅ¡tarautų įstatymams ir pažeistų ieÅ¡kovo teises.
Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, tais atvejais, kai bylÄ nagrinÄjanÄiam teismui (teisÄjui), įvertinusiam byloje esanÄius įrodymus bei kitÄ bylos medžiagÄ ir nustaÄiusiam reikÅ¡mingas aplinkybes, nekyla abejonių dÄl valstybÄs valdžios institucijos priimto akto, kurio teisÄtumÄ tirti yra priskirta Konstitucinio Teismo kompetencijai, atitikties aukÅ¡tesnÄs galios teisÄs aktams, jis turi konstitucinius įgaliojimus iÅ¡nagrinÄti bylÄ iÅ¡ esmÄs (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 28 d., 2019 m. sausio 11 d. sprendimai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 16. Apeliantas (ieÅ¡kovas) R. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 16.1. Analizuojant dalį ikiteisminio tyrimo Nr. 03-7-00003-21 duomenų, pateiktų nagrinÄjant R. G. ieÅ¡kinį, matyti, kad nebuvo nustatytos jokios aplinkybÄs, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog R.
G., eidamas Kauno apylinkÄs teismo teisÄjo pareigas, įsitraukÄ Ä¯ neformalų bendravimÄ su sÅ«numi T. G. apie jo nagrinÄjamÄ administracinio nusižengimo bylÄ . 16.2. Pokalbiai vyko tarp V. G., B. L. ir T. G.. Tarp ieÅ¡kovo R. G. ir T. G. vyko vienintelis pokalbis, fiksuotas 2021 m. rugpjÅ«Äio 30 d., nuo 13.20 val. iki 14.00 val.: (duomenys neskelbiami). 16.3. STT pateikÄ tik vienÄ sakinį iÅ¡ viso 40 minuÄių vykusio pokalbio tarp R. G. ir jo sÅ«naus T. G.. IÅ¡ Å¡io pokalbio fragmentų negalima daryti jokių iÅ¡vadų, kad kalbama apie R.
G. nagrinÄjamÄ administracinio nusižengimo bylÄ . Kaip apeliantas paaiÅ¡kino teismo posÄdžio metu, jis ir jo sÅ«nus T. G., po ieÅ¡kovo žmonos D. G. mirties, bendravo nuolatos, t. y. kiekvienÄ dienÄ , beveik 3 metus. Å ios pokalbio frazÄs buvo selektyviai iÅ¡trauktos iÅ¡ konteksto, ieÅ¡kovas ir jo sÅ«nus T. G. yra teisininkai, todÄl normalu, jog jie kalbÄdavo apie bylas, teisÄs taikymo praktikÄ bylose, taÄiau niekada nÄra kalbÄjÄ apie konkreÄias R. G., kaip teisÄjo, nagrinÄjamas ar kitų teisÄjų nagrinÄjamas bylas, tokios aplinkybÄs nenustatytos ir ikiteisminio tyrimo metu. 16.4.
Vien aplinkybÄ, kad pokalbio metu buvo paminÄta B. L. pavardÄ, nesuponuoja iÅ¡vadų, jog buvo kalbama apie konkreÄiÄ administracinio nusižengimo bylÄ ar poveikį teisÄjui dÄl konkreÄios bylos; nebuvo nustatyta aplinkybių, kada bÅ«tų vykÄs neformalus bendravimas, žeminantis teisÄjo vardÄ . 16.5. IeÅ¡kovo sÅ«nus T. G., 2021 m. rugpjÅ«Äio 31 d. buvo užÄjÄs į R. G. darbo kabinetÄ , Kauno apylinkÄs teisme, adresu (duomenys neskelbiami), ir atneÅ¡Ä jam skolÄ â 1 000 Eur už automobilio kreditÄ , kuris buvo paimtas mirusios ieÅ¡kovo sutuoktinÄs D.
G. ir kurį, po žmonos mirties, mokÄjo ieÅ¡kovas R. G.. Å is kreditas buvo paimtas nupirkti sÅ«nui T. G. automobilį, todÄl ieÅ¡kovas ir jo sÅ«nus T. G. susitarÄ, jog toliau už paimtÄ kreditÄ mokÄs T. G., o tiek, kiek sumokÄjo ieÅ¡kovas, Å¡is jam grÄ Å¾ins. Tai patvirtina ir prie Å¡io skundo pridedami ieÅ¡kovo R. G. ir jo sÅ«naus mokÄjimo uždarajai akcinei bendrovei (toliau â UAB) âBigbankâ patvirtinimai. Å io susitikimo metu, neužfiksuotas joks pokalbis, jog bÅ«tų kalbama už kÄ yra perduodami pinigai, tiesiog sÅ«nus atidavÄ pinigus tÄvui. 16.6.
Apie tai, kad ieÅ¡kovui perduoti pinigai nebuvo kyÅ¡is, patvirtina ir tai, jog B. L. V. G. perdavÄ (KriminalinÄs žvalgybos veiksmų atlikimo duomenys neskelbiami) nominalo kupiÅ«ras, t. y. jam buvo perduoti ne B. L atneÅ¡ti pinigai V. G.. 16.7. STT daryti įraÅ¡ai (kuriuose ieÅ¡kovas kalba apie automobilio lizingÄ ir pinigų grÄ Å¾inimÄ ) nei į baudžiamÄ jÄ bylÄ , nei Respublikos Prezidentui, nei TeisÄjų tarybai nebuvo pateikti, taip siekiant iÅ¡vengti interpretavimo dÄl ieÅ¡kovo pateiktų paaiÅ¡kinimų.
IeÅ¡kovo ir jo sÅ«naus susitikimas, kaip nurodo teismas, nebuvo dÄl paskolos grÄ Å¾inimo, tai eilinis, kasdieninis susitikimas, todÄl pokalbis dÄl skolos grÄ Å¾inimo galÄjo bÅ«ti ir bet kuriÄ kitÄ dienÄ , bet kurioje kitoje vietoje. 16.8. STT pareigÅ«nai, atvykÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , paskambinÄ Ä¯ duris, melagingai nurodÄ, kad atsitrenkÄ Ä¯ ieÅ¡kovui priklausanÄio namo tvorÄ ir ieÅ¡kovas turi iÅ¡eiti pasikalbÄti; ieÅ¡kovas, atidarÄs duris, jiems paaiÅ¡kino, kad serga (buvo nustatyta (duomenys neskelbiami) liga, jis tuo metu buvo su itin aukÅ¡ta temperatÅ«ra), pasakÄ, jog atvyktų kitÄ dienÄ , taÄiau STT puolÄ prie ieÅ¡kovo, o jis, pasiÄmÄs turÄtus pinigus, bÄgo, nes tiksliai nesuprato, kas įsiverÅ¾Ä Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir pradÄjo naudoti smurtÄ jo atžvilgiu.
Jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų pasiprieÅ¡inÄs STT pareigÅ«nams, jam bÅ«tų pradÄta administracinio nusižengimo teisena dÄl pasiprieÅ¡inimo valstybÄs tarnautojams. 16.9. Teismas nenurodÄ, kuo konkreÄiai remiantis buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovas kalbÄjo apie nagrinÄjamÄ administracinio nusižengimo bylÄ su sÅ«numi. IÅ¡ pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos dalies matyti, kad nÄra nei vieno pokalbio ar sakinio, jog bÅ«tų kalbama apie minÄtÄ bylÄ . Nei ieÅ¡kovas, nei jo sÅ«nus nekalbÄjo ir nesitarÄ dÄl nurodytos administracinÄs bylos.
Byloje nenustatyta konkreÄių ieÅ¡kovo veiksmų (CK 6.246 straipsnis), kuriuos bÅ«tų galima kvalifikuoti kaip teisÄjo vardo pažeminimÄ (TeisÄjų etikos kodekso 5 straipsnis). Tai sudaro teisinį pagrindÄ pripažinti neteisÄtu, dÄl to negaliojanÄiu TeisÄjų tarybos 2021 m. spalio 8 d. nutarimÄ Nr. 13P-119-(7.1.2) patarti Respublikos Prezidentui atleisti R. G. iÅ¡ Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų teisÄjo pareigų ir jį panaikinti.
17. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 17.1. CivilinÄje byloje nÄra reikalaujama nustatyti objektyviÄ tiesÄ ir teismo įsitikinimas tam tikrų faktų egzistavimu neturi bÅ«ti pernelyg aukÅ¡tai iÅ¡keltas. Teismas gali įsitikinti tam tikrų faktų egzistavimu ir remdamasis netiesioginiais įrodymais, kurie leidžia daryti labiau tikÄtinÄ prielaidÄ .
Vadinasi, net ir nesant, kaip teigia ieÅ¡kovas, aiÅ¡kaus tiesioginio ieÅ¡kovo ir jo sÅ«naus susitarimo gauti atlygį už tam tikros bylos norimÄ sprendimÄ , byloje nustatytų aplinkybių visuma teismui leido pagrįstai sprÄsti apie tokio susitarimo prielaidos buvimÄ . 17.2. IeÅ¡kovo teiginiai, kad tiek pokalbių metu, tiek 2021 m. rugpjÅ«Äio 31 d. ieÅ¡kovo darbo kabinete įvykusio jo ir sÅ«naus susitikimo metu, kada T. G. perdavÄ ieÅ¡kovui pinigus, buvo derinamas ir įvykdomas T. G. atsiskaitymas su tÄvu, ieÅ¡kovu, už Å¡io mokamÄ T.
G. naudai paimtÄ paskolÄ , yra mažiau tikÄtini nei teismo padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas su sÅ«numi kalbÄjosi ne tik kaip tÄvas ir sÅ«nus apie gyvenimÄ , bet buvo derinamos tam tikros įtarimų kelianÄios priemonÄs, susijusios su konkreÄios bylos iÅ¡sprendimu. 17.3. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų mokÄjimo iÅ¡rašų matyti, kad R. G. BIGBANK AS pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 1817689/96au po 209,94 Eur mokÄjo kas mÄnesį nuo 2019 m. balandžio mÄn. iki 2021 m. birželio mÄn., 2021 m. lieposâspalio mÄnesiais pagal tÄ paÄiÄ sutartį mokÄjimus atliko T.
G. (pažymÄtina, kad teismo tirti pokalbiai ir ieÅ¡kovo susitikimas su sÅ«numi vyko 2021 m. rugpjÅ«Äio mÄn.). Be Å¡ių, R. G. vykdÄ ir kitus sutartinius įsipareigojimus tam paÄiam bankui. Pateikti mokÄjimai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad T. G. galÄjo savarankiÅ¡kai atlikti mokÄjimus pagal vartojimo kredito sutartį, jam nebuvo bÅ«tinas tÄvo, ieÅ¡kovo, tarpininkavimas. Tiek R. G., tiek T. G. mokÄjo naudotis elektroninÄs bankininkystÄs paslaugomis ir skolos grÄ Å¾inimui nebuvo reikalinga atneÅ¡ti pinigų kupiÅ«ras į R.
G. darbo vietÄ ir dÄti (kiÅ¡ti) jas po ieÅ¡kovo darbo stalvirÅ¡iu. Be to, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nÄra fiksuotas joks pokalbis, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima numanyti, kad R. G. ir T. G. susitikimas vyksta dÄl paskolos grÄ Å¾inimo 17.4. Kai ieÅ¡kovo elgesys buvo svarstomas TeisÄjų taryboje, Å¡is atsisakÄ duoti parodymus, kai buvo apklausiamas kaip įtariamasis, teismo posÄdžio metu taip pat nepateikÄ Ä¯tikinamų paaiÅ¡kinimų apie pokalbį su sÅ«numi. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nepatikslino, pagal kokiÄ kredito sutartį jis atliko mokÄjimus už sÅ«nui pirktÄ automobilį, kokiam laikotarpiui buvo sudaryta sutartis, kaip ieÅ¡kovas su sÅ«numi buvo susitarÄ dÄl Å¡ios paskolos grÄ Å¾inimo ir už kokį laikotarpį T.
G. grÄ Å¾ino tÄvui skolÄ . 17.5. Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovas bandÄ aiÅ¡kinti, kad pradÄjus kratÄ , jis, nelabai suprasdamas, kas vyksta, iÅ¡ komodos stalÄiaus paÄmÄ pinigus ir bandÄ juos iÅ¡saugoti. TaÄiau byloje nustatyta, kad R. G. paimtus pinigus pradÄjo plÄÅ¡yti, bÄgo nuo pareigÅ«nų ir jiems prieÅ¡inosi. 17.6. KriminalinÄs žvalgybos veiksmų atlikimo metu, V. G. darbo kabineto seife buvo rastos pinigų kupiÅ«ros įvairiais nominalais, ne tik B. L. perduoti pinigai.
Pinigų kupiÅ«rų nominalų skirtumas su R. G. perduotomis, nepaneigia padarytos iÅ¡vados apie B. L., V. G., T. G. ir R. G. susitarimÄ pinigus perduoti ir jų perdavimÄ ieÅ¡kovui. 17.7. Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad teisÄjams keliami itin dideli etinio bei moralinio pobÅ«džio reikalavimai: jų reputacija turi bÅ«ti nepriekaiÅ¡tinga; teisÄjo elgesys â tiek susijÄs su tiesioginiu pareigų atlikimu, tiek su jo veikla, kuri nÄra susijusi su jo pareigomis, â neturi kelti abejonių dÄl jo neÅ¡aliÅ¡kumo ir nepriklausomumo; teisÄjas savo pareigas atlikti, taip pat elgtis turi taip, kad savo poelgiu nepažemintų teisÄjo vardo (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkriÄio 27 d. nutarimas).
TodÄl pagal KonstitucijÄ teisÄjui, savo poelgiu pažeminusiam teisÄjo vardÄ , taikytina griežÄiausia drausminÄs atsakomybÄs priemonÄ â atleidimas iÅ¡ pareigų (Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimas). 17.8. Konstitucijoje expressis verbis nÄra nustatyta, kokie teisÄjo poelgiai yra priskirtini prie tokių, kuriais yra pažeminamas teisÄjo vardas; formuluotÄ âteisÄjo vardÄ pažeminantis poelgisâ yra talpi, ji apima ne tik teisÄjo elgesį, kuriuo jis teisÄjo vardÄ pažemino vykdydamas savo, kaip teisÄjo, įgaliojimus, bet ir teisÄjo vardÄ pažeminusį elgesį, nesusijusį su teisÄjo įgaliojimų vykdymu; pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidÄjas, taip pat teismų savivaldos institucijos turi diskrecijÄ nustatyti, kokie teisÄjo poelgiai yra priskirtini tokiems, kuriais pažeminamas teisÄjo vardas, taÄiau nei įstatymais, nei teismų savivaldos institucijų sprendimais negali bÅ«ti nustatytas koks nors iÅ¡samus (baigtinis) poelgių, kuriais teisÄjas pažemina teisÄjo vardÄ , sÄ raÅ¡as; ar teisÄjo poelgis yra toks, kuriuo yra pažeminamas teisÄjo vardas, kiekvienÄ kartÄ turi bÅ«ti sprendžiama įvertinus visas su tuo poelgiu susijusias ir turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkriÄio 27 d. nutarimas).
Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte numatytas poelgis, kuriuo buvo pažemintas teisÄjo vardas, suponuoja ne tik atitinkamų faktų nustatymÄ (konstatavimÄ ), bet ir jų vertinimÄ (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužÄs 9 d., 2006 m. lapkriÄio 27 d. nutarimai). 17.9. TeisÄjas turi užtikrinti, kad jo elgesys, protingo stebÄtojo požiÅ«riu, yra nepriekaiÅ¡tingas. TeisÄjo veiksmai ir elgesys turi patvirtinti žmonių tikÄjimÄ teismų sistemos garbingumu. Teisingumas turi bÅ«ti ne tik vykdomas â jo vykdymas turi bÅ«ti pastebimas. 17.10.
NagrinÄjamu atveju, ieÅ¡kovas leidosi į dviprasmiÅ¡kus pokalbius su sÅ«numi, leido susidaryti įspÅ«džiui, kad atitinkami asmenys gali daryti įtakÄ jo sprendimams, priÄmÄ pinigus (ieÅ¡kovas neneigia, kad T. G. jam davÄ (pakiÅ¡o po darbo stalvirÅ¡iu) pinigus, tik kitaip interpretuoja Å¡io veiksmo priežastį), juos slÄpÄ ir norÄjo sunaikinti. Toks ieÅ¡kovo elgesys sukÄlÄ abejonių dÄl nepriekaiÅ¡tingos ieÅ¡kovo (teisÄjo) reputacijos ir Respublikos Prezidentui. 17.11. NagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo teigti, kad Respublikos Prezidentui TeisÄjų tarybos patarimas dÄl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ teisÄjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ buvo duotas nesilaikant tinkamo teisinio proceso reikalavimų:
TeisÄjų taryba iÅ¡siaiÅ¡kino aplinkybes, informacija buvo pateikta laiku, balsuota dÄl sprendimo tinkamai, sprendimas motyvuotas ir pagrįstas, ieÅ¡kovui buvo sudarytos sÄ lygos pasisakyti, taÄiau jis nebendradarbiavo. TeisÄjų taryba vertino R. G. neformalų bendravimÄ kaip žeminantį teisÄjo garbingÄ vardÄ . 17.12. Teismai, bÅ«dami viena iÅ¡ valstybÄs valdžiÄ â teisminÄ valdžiÄ â įgyvendinanÄių, teisingumÄ vykdanÄių institucijų, turi veikti taip, kad visuomenÄ jais pasitikÄtų.
VisuomenÄs pasitikÄjimas teismais yra svarbus demokratinÄs teisinÄs valstybÄs, atviros, teisingos, darnios pilietinÄs visuomenÄs elementas, reikÅ¡minga teisminÄs valdžios veiksmingos veiklos sÄ lyga (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkriÄio 27 d. nutarimas). NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovo elgesys nÄra garbingas, todÄl jis kelia nepasitikÄjimÄ juo kaip pareigÅ«nu, galinÄiu valstybÄs vardu vykdyti teisingumÄ .
18. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , atsakovÄ TeisÄjų taryba, veikianti per NacionalinÄ teismų administracijÄ , praÅ¡o ieÅ¡kovo R. G. apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 18.1. TeisÄjo drausminÄs atsakomybÄs įgyvendinimo procese nei teisÄs aktais, nei konstitucinio teismo doktrina ar kitais teisÄs Å¡altiniais nÄra nustatyta kiek ir kokios informacijos pakanka konstatuoti su teisÄjo garbe nesuderinamo elgesio egzistavimÄ .
Duomenis apie teisÄjo vardÄ Å¾eminantį poelgį TeisÄjų taryba vertina savarankiÅ¡kai. Lietuvos teismų praktikoje aiÅ¡kiai pasakyta, kad pripažinti, jog teisÄjas padarÄ etikos pažeidimus ir taip pažemino teisÄjo vardÄ , pakanka pagrįsto įsitikinimo, kad teisÄjo elgesys neatitinka TeisÄjų etikos kodekse nurodytų principų ir egzistuoja pakankamas pagrindas nepasitikÄti tokiu teisÄju (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-85/2014). 18.2.
TeisÄjų taryba pripažino, kad egzistuoja pakankamai duomenų konstatuoti netinkamÄ Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų teisÄjo R. G. elgesį, nesuderinamÄ su teisÄjo profesijai keliamais reikalavimais, ir sprendÄ, jog teisÄjas tokiu savo elgesiu pažeidÄ TeisÄjų etikos kodekso 7 straipsnio 1 punkte įtvirtinto pagarbos ir lojalumo valstybei principo, 8 straipsnio 2 ir 4 punktuose įtvirtinto teisingumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principo, 9 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtinto nepriklausomumo principo, 12 straipsnio 2 ir 5 punktuose įtvirtinto sÄ Å¾iningumo ir nesavanaudiÅ¡kumo principo, 13 straipsnio 1 ir 7 punktuose įtvirtinto padorumo principo bei 14 straipsnio 2 punkte įtvirtinto pavyzdingumo principo reikalavimus. 18.3.
IeÅ¡kovas sÄ moningai nutyli, kad, jam nesupratus T. G. pokalbio su advokate V. G. apie reikiamos medžiagos suknelÄs siuvimui kiekį, T. G. paaiÅ¡kino: (KriminalinÄs žvalgybos veiksmų atlikimo duomenys neskelbiami). 18.4. 2021 m. rugpjÅ«Äio 30 d. vykÄs ieÅ¡kovo ir jo sÅ«naus pokalbis nebuvo vienintelis jų susitikimas, susijÄs su galimu neteisÄtu poveikiu nagrinÄjant ieÅ¡kovui paskirtÄ administracinio nusižengimo bylÄ . IÅ¡ byloje esanÄios medžiagos, TeisÄjų taryba pagrįstai sprendÄ, kad, ieÅ¡kovo neformalus bendravimas dÄl administracinÄn atsakomybÄn patrauktam asmeniui palankaus teismo sprendimo priÄmimo, prasidÄjo 2021 m. rugpjÅ«Äio 17 d., tuo metu, kai T.
G. iniciavo susitikimÄ su ieÅ¡kovu iÅ¡kart po to, kai advokatÄ V. G. papraÅ¡Ä T. G. tai padaryti po pokalbio su advokatu B. L.. TÄ dienÄ ieÅ¡kovui buvo perduota informacija apie nagrinÄjamÄ bylÄ ir pasiteirauta, kokios galimybÄs sumažinti administracinio poveikio priemonÄs taikymo terminÄ bei gautas ieÅ¡kovo atsakymas: (KriminalinÄs žvalgybos veiksmų atlikimo duomenys neskelbiami). 18.5. VisÄ teisÄjo vardÄ Å¾eminanÄio ieÅ¡kovo elgesio schemÄ teismas tinkamai iÅ¡analizavo ir apraÅ¡Ä skundžiamo sprendimo 15.1â15.9 papunkÄiuose.
Å ių faktinių aplinkybių kontekste, TeisÄjų taryba turÄjo pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų teisÄju, įsitraukÄ Ä¯ teisÄjo elgesio ribas peržengiantį bendravimÄ su savo sÅ«numi ir toleravo pareiÅ¡kimus, jog už palankaus sprendimo priÄmimÄ gali bÅ«ti atsilyginta pinigais. 18.6. IeÅ¡kovo nurodytas aplinkybes apie paskolinius teisinius santykius su sÅ«numi T. G., kaip priežastį ikiteisminiame tyrime užfiksuotiems susitikimams vykti, vertina ieÅ¡kovo gynybine versija.
Nepaisant esminių prieÅ¡taravimų tarp kriminalinÄs žvalgybos metu fiksuotų aplinkybių ir ieÅ¡kovo pateiktos įvykių versijos, nÄra aiÅ¡ku, kam buvo reikalinga tokia konspiracija (kodiniai pavadinimai, aptakios frazÄs, baimÄ bÅ«ti iÅ¡girstiems, svarstymai, kur padÄti telefonÄ , kad ânesigirdÄtųâ, pinigų palikimas po ieÅ¡kovo darbo stalu, bet ne įprastas jų perdavimas), jei visas pokalbis, anot ieÅ¡kovo, vyko apie įprastus ir teisÄtus jų tarpusavio santykius. IeÅ¡kovo pateiktas savitas veiksmų interpretavimas negali paneigti TeisÄjų tarybos pateikto vertinimo, pagrįsto visapusiÅ¡ku ir neÅ¡aliÅ¡ku situacijos vertinimu. 18.7.
IeÅ¡kovas už teisÄjo vardo pažeminimÄ iÅ¡ teisÄjo pareigų buvo atleistas ne už pinigų paÄmimÄ dÄl pažadÄto palankaus sprendimo priÄmimo, bet vien už tokių pasiÅ«lymų toleravimÄ , neformaliai bendraujant su tokiu sprendimu suinteresuotu asmeniu â T. G. (TeisÄjų tarybos 2021 m. spalio 8 d. nutarimas). TodÄl nÄra reikÅ¡minga aplinkybÄ, ar pas V. G. kabinete rasti ir pažymÄti pinigai atitinka kratos metu pas ieÅ¡kovÄ rastus pinigus. 18.8. TeisÄjo drausminÄ atsakomybÄ dÄl teisÄjo vardo pažeminimo yra atskira teisinÄs atsakomybÄs rūšis, nei materialiuoju, nei procesiniu teisiniu aspektu nepriklausoma nuo kitų teisinÄs atsakomybÄs pagrindų buvimo. 18.9.
TeisÄjų taryba sprendÄ, kad ikiteisminio tyrimo duomenys, patvirtinantys, jog procesinių veiksmų atlikimo metu ieÅ¡kovas prieÅ¡inosi teisÄsaugos pareigÅ«nams, nepakluso jų reikalavimams, mÄgino naikinti tyrimui reikÅ¡mingus duomenis (pinigus), leidžia sprÄsti, kad tokiu elgesiu ieÅ¡kovas nesielgÄ taip, kaip dera teisÄjo statusÄ turinÄiam asmeniui, pažeidÄ TeisÄjų etikos kodekso 14 straipsnio 2 punkte įtvirtinto pavyzdingumo principo reikalavimus.
19. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovÄ Lietuvos valstybÄ, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 19.1. DrausminÄs atsakomybÄs taikymui nÄra keliami tokie aukÅ¡ti įrodymų leistinumo ir pakankamumo standartai kaip baudžiamajame procese. Kasacinis teismas yra pažymÄjÄs, kad jurisprudencija dÄl baudžiamosios, civilinÄs ir drausminÄs atsakomybÄs atribojimo yra suformuota ir aiÅ¡ki (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-445/2012; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-98/2013). 19.2.
Apeliantas praÅ¡o jo atleidimÄ iÅ¡ teisÄjo pareigų pripažinti neteisÄtu, taÄiau nÄra pateikÄs reikalavimų panaikinti teisÄs aktus, kurie sudaro atleidimo pagrindÄ , t. y. nepraÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento 2021 m. rugsÄjo 10 d. dekreto Nr. 1K-727 âDÄl kreipimosi į TeisÄjų tarybÄ â, TeisÄjų tarybos 2021 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 13P-119-(7.1.2) âDÄl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti R. G. iÅ¡ Kauno apylinkÄs teismo Kauno ramų teisÄjo pareigųâ ir Lietuvos Respublikos Prezidento 2021 m. rugsÄjo 10 d. dekreto Nr. 1K-727 âDÄl apylinkÄs teismo teisÄjo atleidimoâ.
Esant galiojantiems nurodytiems teisÄs aktams, negali bÅ«ti konstatuojami valstybÄs neteisÄti veiksmai. 19.3. Apeliantas nepateikÄ Ä¯rodymų, kokio dydžio turtinÄ Å¾alÄ patyrÄ, už kokį konkretų laikotarpį praÅ¡oma priteisti žala, todÄl neįrodÄ ir civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos â žalos fakto ir dydžio. TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados DÄl bylos nagrinÄjimo ribų ir apeliacijos objekto 20.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija, nagrinÄdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatÄ absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dÄl kurių turÄtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
21. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas atmetÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, TeisÄjų tarybai, veikianÄiai per Lietuvos nacionalinÄ teismų administracijÄ , Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dÄl atleidimo iÅ¡ teisÄjo pareigų pripažinimo neteisÄtu bei vidutinio darbo užmokesÄio priteisimo nuo atleidimo iÅ¡ teisÄjo pareigų dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. GinÄas byloje kilo dÄl ieÅ¡kovo R. G. atleidimo iÅ¡ Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų teisÄjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ , t. y. dÄl drausminÄs atsakomybÄs ieÅ¡kovui taikymo, teisÄtumo ir pagrįstumo. DÄl naujų įrodymų priÄmimo 22. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikÄ apelianto ir jo sÅ«naus T. G. SEB banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us ir nors jų nepraÅ¡o priimti į bylÄ , taÄiau apeliaciniame skunde jais remiasi.
23. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, viena vertus, yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisÄs teikti naujus įrodymus apeliacinÄs instancijos teisme. Toks draudimas â tai ribotos apeliacijos, bÅ«dingos civiliniam procesui, iÅ¡raiÅ¡ka. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka paskirtis â neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ . Å io apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas bÅ«tų apsunkintas arba net apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turÄtų neribotÄ procesinÄ galimybÄ teikti apeliacinÄs instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis.
TodÄl, siekiant paÅ¡alinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybÄ, proceso įstatymo lygmeniu yra nustatytas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Å is draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumÄ bei apibrÄžtumÄ , nes, užkirsdamas keliÄ remtis tokiais įrodymais, kurie nefigÅ«ravo pirmosios instancijos teisme, paÅ¡alina (ar sumažina) procesinÄs staigmenos sukÅ«rimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybÄ (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2021 m. lapkriÄio 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021).
24. Kita vertus, draudimas apeliacinÄs instancijos teisme teikti naujus įrodymus nÄra absoliutus. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinÄs instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galÄjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakÄ priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kilo vÄliau. Kasacinio teismo praktikoje dÄl Å¡ios normos taikymo yra nurodyta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas iÅ¡imtis ir sprÄsdamas dÄl naujai pateikiamų įrodymų priÄmimo apeliacinÄs instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybÄ pateikti juos bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme; ar vÄlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinÄjimo; ar naujai praÅ¡omas priimti įrodymas turÄs įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymo vÄlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
25. TeisÄjų kolegija pažymi, kad apelianto teikiami iÅ¡raÅ¡ai galÄjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme; be to, apeliantas nepraÅ¡o priimti teikiamų duomenų į bylÄ ir jie neturi reikÅ¡mÄs sprendžiant Å¡ioje byloje kilusį ginÄÄ , todÄl Å¡iuo atveju yra pagrindas atsisakyti priimti ieÅ¡kovo naujai teikiamus banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us. DÄl esminių faktinių bylos aplinkybių 26. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. liepos 19 d. dekretu Nr. 540 ieÅ¡kovas R. G. buvo paskirtas Kauno miesto apylinkÄs teismo teisÄju.
27. Lietuvos Respublikos generalinÄ prokuratÅ«ra 2021 m. rugsÄjo 1 d. raÅ¡tu Nr. 17.2.-2406 informavo Respublikos PrezidentÄ apie atliekant ikiteisminį tyrimÄ Nr. 03-7-00003-21 surinktus duomenis Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų teisÄjo R. G. atžvilgiu; praÅ¡Ä leisti jį patraukti baudžiamojon atsakomybÄn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvÄ. Respublikos Prezidentas, susipažinÄs su GeneralinÄs prokuratÅ«ros 2021 m. rugsÄjo 1 d. raÅ¡te Nr. 17.2.-2406 pateikta informacija, vadovaudamasis Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalimi, Teismų įstatymo 47 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 2021 m. rugsÄjo 1 d. dekretu Nr. 1K-716 âDÄl Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų teisÄjo R.
G. įgaliojimų sustabdymo ir sutikimo patraukti jį baudžiamojon atsakomybÄnâ davÄ sutikimÄ jį patraukti baudžiamojon atsakomybÄn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvÄ bei sustabdÄ jo įgaliojimus iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisÄjimo.
28. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2021 m. rugsÄjo 3 d. raÅ¡tu Nr. 4-01-6597 Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiajai patarÄjai buvo pateikta informacija apie R. G. atžvilgiu pradÄtÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. 03-7-00003-21 ir pateikti atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenys.
29. Respublikos Prezidentas, susipažinÄs su Generalinio prokuroro 2021 m. rugsÄjo 1 d. raÅ¡te Nr.17.2.-2406 ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2021 m. rugsÄjo 3 d. raÅ¡te Nr. 4-01-6597 âDÄl dokumentų pateikimoâ pateikta informacija, vadovaudamasis Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalimi, 115 straipsnio 5 punktu, Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 7 dalimi, 2021 m. rugsÄjo 10 d. dekretu Nr. 1K-727 âDÄl kreipimosi į TeisÄjų tarybÄ â kreipÄsi į TeisÄjų tarybÄ , praÅ¡ydamas patarti dÄl R. G. atleidimo iÅ¡ Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų teisÄjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ .
30. TeisÄjų taryba 2021 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 13P-119-(7.1.2), nevieÅ¡ame TeisÄjų tarybos posÄdyje susipažinusi bei įvertinusi Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcinio skyriaus TeisÄjų tarybai pateiktÄ ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 03-7-00003-21 medžiagos dalį, nustatÄ, kad: ieÅ¡kovas, bÅ«damas Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų teisÄju, paskirtu nagrinÄti administracinio nusižengimo bylÄ Nr. II-791-311/2021, įsitraukÄ Ä¯ neformalų bendravimÄ su minÄtos administracinio nusižengimo bylos baigtimi suinteresuotu asmeniu â advokatų kontoroje dirbanÄiu sÅ«numi T.
G., su kuriuo 2021 m. rugpjÅ«Äio 17 d., 30 d. ir 31 d. vykusių neformalių susitikimų metu aptarinÄjo galimybes nagrinÄjamoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-791-311/2021 už atlygį priimti palankų teismo sprendimÄ administracine atsakomybe patrauktam asmeniui; 2021 m. rugpjÅ«Äio 31 d. vykusios kratos jo gyvenamosiose patalpose metu, ieÅ¡kovas nevykdÄ teisÄtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų reikalavimų. Ä®vertinusi nustatytas aplinkybes, TeisÄjų taryba pripažino, kad yra pakankamai duomenų konstatuoti netinkamÄ Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų teisÄjo R.
G. elgesį, nesuderinamÄ su teisÄjo profesijai keliamais reikalavimais â ieÅ¡kovas savo elgesiu pažeidÄ TeisÄjų etikos kodekso 7 straipsnio 1 punkte įtvirtinto pagarbos ir lojalumo valstybei principo, 8 straipsnio 2 ir 4 punktuose įtvirtinto teisingumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principo, 9 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtinto nepriklausomumo principo, 12 straipsnio 2 ir 5 punktuose įtvirtinto sÄ Å¾iningumo ir nesavanaudiÅ¡kumo principo, 13 straipsnio 1 ir 7 punktuose įtvirtinto padorumo principo bei 14 straipsnio 2 punkte įtvirtinto pavyzdingumo principo reikalavimus.
Vertindama tokį ieÅ¡kovo elgesį, kaip nesuderinamÄ su teisÄjo garbe, neatitinkantį TeisÄjų etikos kodekso reikalavimų ir pažeminusį teisÄjo vardÄ bei pakenkusį teismo ir teismų sistemos autoritetui, vadovaudamasi Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 7 dalimi, 120 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužÄs 9 d., 2006 m. lapkriÄio 27 d. ir 2007 m. sausio 16 d. nutarimuose pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, TeisÄjų taryba nusprendÄ patarti Prezidentui atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ Kauno apylinkÄs Kauno rÅ«mų teismo teisÄjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ .
31. Lietuvos Respublikos Prezidentas 2021 m. spalio 11 d. dekretu Nr. 1K-741 âDÄl apylinkÄs teismo teisÄjo atleidimoâ, vadovaudamasis Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 4 ir 5 dalimis, 115 straipsnio 5 punktu, Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 6 ir 7 dalimis, atsižvelgdamas į TeisÄjų tarybos patarimÄ , atleido R. G. iÅ¡ Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų teisÄjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ .
32. Kaip buvo minÄta, nagrinÄjamoje byloje ginÄas kilo dÄl ieÅ¡kovo R. G. atleidimo iÅ¡ Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų teisÄjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ , t. y. dÄl drausminÄs atsakomybÄs ieÅ¡kovui taikymo, teisÄtumo ir pagrįstumo. Apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas iÅ¡ esmÄs grindžia trimis argumentų grupÄmis, t. y.:
1) byloje nebuvo nustatytos aplinkybÄs, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima sprÄsti, kad ieÅ¡kovas, eidamas teisÄjo pareigas, įsitraukÄ Ä¯ neformalų bendravimÄ su sÅ«numi T. G. apie R. G. nagrinÄjamÄ administracinio nusižengimo bylÄ (pokalbiai fiksuoti tarp V. G., B. L. ir T. G., tuo tarpu, tarp ieÅ¡kovo R. G. ir T. G. 2021 m. rugpjÅ«Äio 30 d. nuo 13.20 val. iki 14.00 val. vyko vienintelis pokalbis, taÄiau STT pateikÄ tik Å¡io pokalbio fragmentÄ (vienÄ sakinį), kuris nepagrindžia, jog kalbama apie R. G. nagrinÄjamÄ administracinio nusižengimo bylÄ );
2) ieÅ¡kovui jo sÅ«naus T. G. perduotų 1 000 Eur (8 vnt. po 50 Eur nominalo kupiÅ«rų ir 6 vnt. po 100 Eur nominalo kupiÅ«ros) kupiÅ«rų nominalai nesutampa su B. L. V. G. perduotais 2 000 Eur kupiÅ«rų nominalais â perduotos 9 kupiÅ«ros po 200 Eur ir 2 kupiÅ«ras po 100 Eur, tai, apelianto manymu, pagrindžia, kad jam buvo perduoti ne B. L. atneÅ¡ti pinigai V. G., o sÅ«naus T. G. 1 000 Eur skola už automobilio kreditÄ ;
3) STT pareigÅ«nai į jo namus atvyko vÄlų vakarÄ , tuo metu ieÅ¡kovas sirgo, todÄl tiksliai nesuprato, kas įsiverÅ¾Ä Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir pradÄjo naudoti smurtÄ jo atžvilgiu, todÄl, pasiÄmÄs turÄtus pinigus, bÄgo. Be to, apeliantui nebuvo pradÄta administracinio nusižengimo teisena dÄl pasiprieÅ¡inimo valstybÄs tarnautojams, todÄl nÄra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų pasiprieÅ¡inÄs STT pareigÅ«nams. DÄl teisÄjo atleidimo iÅ¡ pareigų pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktÄ procedÅ«ros 33.
Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime, vertindamas Å¡alių teisinių santykių prigimtį, pažymÄjo, kad nors ieÅ¡kovas nÄra suformulavÄs reikalavimų dÄl Prezidento dekretų panaikinimo ir TeisÄjų tarybos nutarimo panaikinimo, taÄiau ieÅ¡kovo reikalavimas dÄl atleidimo iÅ¡ teisÄjo pareigų neteisÄtumo galÄtų bÅ«ti tenkintas tik teismui konstatavus paminÄtų aktų neteisÄtumÄ . TodÄl teismas vertino, kad nagrinÄjamos bylos dalykas atitinkamai yra ir TeisÄjų tarybos nutarimo bei Respublikos Prezidento dekretų, priimtų apelianto atžvilgiu, teisÄtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
TeisÄjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais.
34. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas nagrinÄjamų teisinių santykių prigimtį, yra nurodÄs, kad teisÄjo atleidimui iÅ¡ pareigų taikoma speciali procedÅ«ra, reglamentuota Konstitucijoje, Teismų įstatyme, iÅ¡samiai iÅ¡aiÅ¡kinta oficialiojoje Konstitucinio Teismo doktrinoje. TeisÄjas ir jį į pareigas priimantis Respublikos Prezidentas yra konstitucinio reguliavimo subjektai, jų nesieja darbo teisiniai santykiai, taigi netaikytinos ir juos reguliuojanÄios atskiros Darbo kodekso normos (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-85/2014).
35. IeÅ¡kovas, siekdamas vienintelio tikslo, kad jo atleidimas iÅ¡ Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų teisÄjo pareigų Konstitucijos 115 straipsnio 5 dalies pagrindu bÅ«tų pripažintas neteisÄtu, ieÅ¡kinyje nors ir nesuformulavo tokių reikalavimų, taÄiau iÅ¡ esmÄs siekÄ visų teisÄjo atleidimui iÅ¡ pareigų bÅ«tinų procedÅ«rų įvertinimo, kadangi reiÅ¡kiamo ieÅ¡kinio tikslas â atleidimÄ iÅ¡ teisÄjo pareigų pripažinti neteisÄtu.
36. Pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktÄ , Lietuvos Respublikos teismų teisÄjai atleidžiami iÅ¡ pareigų įstatymo nustatyta tvarka, kai savo poelgiu pažemina teisÄjo vardÄ . AnalogiÅ¡kas teisÄjo atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindas įtvirtintas Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punkte.
37. Respublikos Prezidentas turi konstitucinius įgaliojimus inicijuoti apylinkÄs teismo teisÄjo atleidimÄ iÅ¡ pareigų Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto pagrindu â teisÄjui savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ . Å i konstitucinÄ Lietuvos Respublikos Prezidento iniciatyva kyla iÅ¡ Konstitucijos 84 straipsnio 11 punkto ir 112 straipsnio 4 dalies nuostatų.
38. Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad dÄl teisÄjų atleidimo iÅ¡ pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisÄjų institucija. AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos Teismų įstatymo 90 straipsnio 7 dalyje.
39. Å iame kontekste teisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį į tai, kad TeisÄjų tarybai teisÄjo atleidimo iÅ¡ pareigų procedÅ«roje tenkantis vaidmuo â nustatyti teisÄjo atsakomybÄs taikymo faktinį (materialinį) pagrindÄ , t. y. Respublikos Prezidentui iÅ¡kÄlus abejones dÄl konkretus teisÄjo elgesio, įsitikinti, jog tam tikras poelgis buvo ir kad Å¡iuo poelgiu buvo pažemintas teisÄjo vardas. Tokias teisÄjų kolegijos pastabas pagrindžia ir toliau nurodoma Konstitucinio Teismo ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo jurisprudencija.
40. Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dÄl Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytos specialios teisÄjų institucijos â TeisÄjų tarybos â statuso, sprendžiant teisÄjo atleidimo iÅ¡ pareigų klausimÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad iÅ¡ Konstitucijos kylantis negalimumas Respublikos Prezidentui atleisti teisÄjÄ iÅ¡ pareigų (jeigu atleidžiamas Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjas ânegalimumas teikti jo Seimui atleisti, o jeigu atleidžiamas Apeliacinio teismo teisÄjas â negalimumas praÅ¡yti Seimo pritarimo jį atleisti) be Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytos specialios įstatymo numatytos teisÄjų institucijos pritarimo yra labai svarbi teisÄjo ir teismų nepriklausomumo garantija, viena iÅ¡ priemonių, padedanÄių visų be iÅ¡imties bendrosios kompetencijos teismų (taip pat visų be iÅ¡imties pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų) teisÄjams apsisaugoti nuo valstybinÄs valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigÅ«nų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų, kitų asmenų kiÅ¡imosi į teisÄjo ar teismo veiklÄ , kurį expressis verbis draudžia (ir už kurį numatyti atsakomybÄ Ä¯statymų leidÄjÄ Ä¯pareigoja) Konstitucijos 114 straipsnio 1 dalis (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužÄs 9 d. nutarimas).
41. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymÄta, kad TeisÄjų taryba, gavusi Respublikos Prezidento praÅ¡ymÄ patarti dÄl teisÄjo atleidimo iÅ¡ pareigų, įvertina, ar teisÄjo darbas, elgesys, reputacija, kitos savybÄs atitinka jam keliamus reikalavimus, inter alia nustatytus TeisÄjų etikos kodekse. TeisÄjų taryba, kaip Visuotiniame teisÄjų susirinkime iÅ¡rinkta vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisÄjų nepriklausomumÄ , patardama Respublikos Prezidentui, kartu iÅ¡sprendžia ir pasitikÄjimo konkreÄiu teisÄjų bendruomenÄs nariu klausimÄ , t. y. įvertina, ar teisÄjas, bÅ«damas vienos iÅ¡ valstybÄs valdžiÄ Ä¯gyvendinanÄių, teisingumÄ vykdanÄių institucijų narys, veikÄ taip, kad visuomenÄ pasitikÄtų Å¡ia institucija (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-85/2014).
42. AiÅ¡kindamas Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte įtvirtintÄ teisÄjų atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindÄ , Konstitucinis Teismas yra nurodÄs, kad Respublikos Prezidentas, gavÄs Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytos specialios įstatymo numatytos teisÄjų institucijos patarimÄ atleisti teisÄjÄ , savo poelgiu pažeminusį teisÄjo vardÄ , iÅ¡ pareigų, turi įgaliojimus atleisti jį iÅ¡ pareigų (jeigu atleidžiamas Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjas â turi įgaliojimus teikti jį Seimui atleisti, o jeigu atleidžiamas Lietuvos apeliacinio teismo teisÄjas â turi įgaliojimus praÅ¡yti Seimo pritarimo jį atleisti). Tai turi bÅ«ti padaroma nedelsiant (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužÄs 9 d. nutarimas).
43. TeisÄjų taryba 2021 m. spalio 8 d. priÄmÄ nutarimÄ Nr. 13P-119-(7.1.2) âDÄl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti R. G. iÅ¡ Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų teisÄjo pareigųâ, kuriuo patarÄ Respublikos Prezidentui atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ Kauno apylinkÄs Kauno rÅ«mų teismo teisÄjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ . Lietuvos Respublikos Prezidentas 2021 m. spalio 11 d. dekretu Nr. 1K-741 âDÄl apylinkÄs teismo teisÄjo atleidimoâ, vadovaudamasis Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 4 ir 5 dalimis, 115 straipsnio 5 punktu, Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 6 ir 7 dalimis, atsižvelgdamas į TeisÄjų tarybos patarimÄ , atleido R.
G. iÅ¡ Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų teisÄjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ . Tai reiÅ¡kia, kad atleidžiant ieÅ¡kovÄ R. G. iÅ¡ Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų teisÄjo pareigų, buvo laikytasi teisÄs aktuose nustatytų procedÅ«ros reikalavimų. DÄl teisÄjo vardÄ Å¾eminanÄio poelgio 44. NagrinÄjamu atveju Respublikos Prezidentas 2021 m. rugsÄjo 10 d. dekretÄ Nr. 1K-727, kuriuo buvo kreiptasi į TeisÄjų tarybÄ patarimo dÄl apelianto atleidimo iÅ¡ pareigų, priÄmÄ susipažinÄs su Generalinio prokuroro 2021 m. rugsÄjo 1 d. raÅ¡te Nr.17.2.-2406 ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2021 m. rugsÄjo 3 d. raÅ¡te Nr. 4-01-6597 âDÄl dokumentų pateikimoâ pateikta informacija.
Apelianto manymu, nurodyta prokuroro ir tarnybos raÅ¡tuose pateikta informacija nesudarÄ pagrindo vertinti teisÄjo veiksmus kaip pažeminusius teisÄjo vardÄ , todÄl poreikio kreiptis į TeisÄjų tarybÄ patarimo dÄl teisÄjo atleidimo nebuvo.
45. Konstitucinio Teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte numatytas poelgis, kuriuo pažeminamas teisÄjo vardas, suponuoja ne tik atitinkamų objektyvaus pobÅ«džio faktų nustatymÄ , bet ir jų vertinimÄ . Taigi tais atvejais, kai Respublikos Prezidentas kreipiasi į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ specialiÄ Ä¯statymo numatytÄ teisÄjų institucijÄ , kad Å¡i patartų dÄl teisÄjo, savo poelgiu pažeminusio teisÄjo vardÄ , atleidimo iÅ¡ pareigų, minÄta teisÄjų institucija privalo įsitikinti, jog tam tikras teisÄjo poelgis (veika) iÅ¡ tikrųjų objektyviai buvo, bei tai, ar teisÄjas Å¡iuo poelgiu (veika) tikrai pažemino teisÄjo vardÄ (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužÄs 9 d., 2006 m. lapkriÄio 27 d., 2007 m. sausio 16 d. nutarimai).
46. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymÄta, kad Konstitucijoje expressis verbis nÄra nustatyta, kokie teisÄjo poelgiai priskirtini prie tokių, kuriais pažeminamas teisÄjo vardas. FormuluotÄ âteisÄjo vardÄ pažeminantis poelgisâ yra talpi, ji apima ne tik teisÄjo elgesį, kuriuo jis teisÄjo vardÄ pažemino vykdydamas savo, kaip teisÄjo įgaliojimus, bet ir teisÄjo vardÄ pažeminusį elgesį, nesusijusį su teisÄjo įgaliojimų vykdymu. Pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidÄjas, taip pat teismų savivaldos institucijos turi diskrecijÄ nustatyti, kokie teisÄjo poelgiai priskirtini prie tokių, kuriais pažeminamas teisÄjo vardas, taÄiau nei įstatymais, nei teismų savivaldos institucijų sprendimais negali bÅ«ti nustatytas koks nors iÅ¡samus (baigtinis) poelgių, kuriais teisÄjas pažemina teisÄjo vardÄ , sÄ raÅ¡as.
Ar teisÄjo poelgis yra toks, kuriuo pažeminamas teisÄjo vardas, kiekvienÄ kartÄ turi bÅ«ti sprendžiama įvertinus visas su tuo poelgiu susijusias ir turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkriÄio 27 d., 2007 m. sausio 16 d. nutarimai, 2014 m. kovo 10 d. sprendimas).
47. Pagal Teismų įstatymo 83 straipsnio 3 dalį teisÄjo vardÄ Å¾eminantis poelgis â tai su teisÄjo garbe nesuderinamas ir TeisÄjų etikos kodekso reikalavimų neatitinkantis poelgis, kuriuo pažeminamas teisÄjo vardas bei kenkiama teismo autoritetui. TeisÄjo vardÄ Å¾eminanÄiu poelgiu taip pat pripažįstamas bet koks pareiginis nusižengimas â aiÅ¡kiai aplaidus konkreÄios teisÄjo pareigos atlikimas arba jos neatlikimas be pateisinamos priežasties.
48. Teismai, bÅ«dami viena iÅ¡ valstybÄs valdžiÄ â teisminÄ valdžiÄ â įgyvendinanÄių, teisingumÄ vykdanÄių institucijų, turi veikti taip, kad visuomenÄ jais pasitikÄtų, todÄl teisÄjui, kaip teisingumÄ vykdanÄiam asmeniui, keliami ir itin dideli etinio bei moralinio pobÅ«džio reikalavimai: jo reputacija turi bÅ«ti nepriekaiÅ¡tinga; teisÄjo elgesys â tiek susijÄs su tiesioginiu pareigų atlikimu, tiek su jo veikla, kuri nÄra susijusi su jo pareigomis, â neturi kelti abejonių dÄl jo neÅ¡aliÅ¡kumo ir nepriklausomumo; teisÄjas savo pareigas atlikti, taip pat elgtis turi taip, kad savo poelgiu nepažemintų teisÄjo vardo.
TeisÄjo nepriekaiÅ¡tinga reputacija ir elgesys, etikos ir moralÄs normų paisymas garantuoja ne tik visuomenÄs pasitikÄjimÄ teisine valdžia, bet ir užtikrina asmens konstitucinÄ teisÄ Ä¯ neÅ¡aliÅ¡kÄ bylos nagrinÄjimÄ . TodÄl, esant nustatytoms aplinkybÄms apie teisÄjo elgesį, nesuderinamÄ su jo profesijai keliamais reikalavimais, yra pagrindas sprÄsti apie teisÄjo vardÄ Å¾eminanÄio poelgio egzistavimÄ , sudarantį pagrindÄ svarstyti dÄl galimybÄs jam toliau eiti savo pareigas.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas taip pat nurodÄ, jog teisÄjo etikos pažeidimo konstatavimui nereikia kelių faktų sudÄties, pakanka, jog bÅ«tų nustatytas bent vienas atvejis, kai teisÄjas savo poelgiu pažemino teisÄjo vardÄ . Be kita ko, teisÄjo vardÄ pažeminantis poelgis â vertinamojo pobÅ«džio pažeidimas, dÄl kurio buvimo kiekvienu atveju sprendžia tai padaryti įgaliotas subjektas â TeisÄjų taryba (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-85/2014).
49. SusipažinÄs su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatÄ faktines aplinkybes, kad advokatÄ V. G. pokalbio su advokatu B. L. metu pasako: (KriminalinÄs žvalgybos veiksmų atlikimo duomenys neskelbiami). TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, kad apeliantas neneigia ir neginÄija Specialiųjų tyrimų tarnybos medžiagoje užfiksuotos nurodytos informacijos (neneigia bendravimo su sÅ«numi T. G. nurodytais klausimais fakto), taÄiau teigia, jog, po apelianto žmonos mirties, su sÅ«numi bendravo nuolatos (kiekvienÄ dienÄ beveik 3 metus), abu, bÅ«dami teisininkai, dažnai kalbÄdavo apie bylas ir iÅ¡ konteksto selektyviai iÅ¡trauktos pokalbio frazÄs nesudarÄ pagrindo vertinti, kad buvo kalbama apie konkreÄiÄ bylÄ .
50. TeisÄjų kolegija pažymi, kad, teikdama Respublikos Prezidentui apibendrintus tyrimo rezultatus, viena vertus, Specialiųjų tyrimų tarnyba yra laisva nurodyti (cituoti) pasirinktas, jos vertinimu, reikÅ¡mingiausias, tyrimo metu nustatytas aplinkybes, atkreipti dÄmesį į tam tikrus apelianto veiksmus, bei vertinti juos jai suteiktų įgaliojimų ribose, todÄl apelianto argumentai dÄl tarnybos iÅ¡vadų vienpusiÅ¡kumo atmestini kaip nepagrįsti. Kita vertus, apelianto versija, kad tiek pokalbių metu, tiek 2021 m. rugpjÅ«Äio 31 d. ieÅ¡kovo darbo kabinete įvykusio jo ir sÅ«naus susitikimo metu, kada T.
G. perdavÄ pinigus (1 000 Eur), kaip skolos grÄ Å¾inimÄ už iÅ¡simokÄtinai pirktÄ automobilį, vertintina kritiÅ¡kai, nes tokiu atveju, kaip teisingai atsiliepime nurodo atsakovÄ Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, nebuvo jokios bÅ«tinybÄs Å¡ios pinigų sumos perduoti slaptai pakiÅ¡ant pinigus po apelianto darbo stalvirÅ¡iu ir atitinkamai ieÅ¡kovo bei jo sÅ«naus T. G. pokalbių metu užuominomis tartis dÄl atlygio už âbylos padarymÄ pagal tÄ bylÄ â.
51. Pasisakant dÄl apelianto elgesio kratos metu, pažymÄtina, kad apelianto pateikti paaiÅ¡kinimai dÄl tokio elgesio pateisinimo, kuomet, apelianto nuomone, toks jo elgesys buvo iÅ¡provokuotas STT pareigÅ«nų ir susirgimo komplikacijų (sirgo ir blogai jautÄsi), teisÄjų kolegija vertina kaip iÅ¡imtinai gynybinÄ pozicijÄ , nes, viena vertus, nÄra logiÅ¡ka, jog, kaip teigÄ apeliantas, âįsiveržusâ STT pareigÅ«nams ir iÅ¡ komodos stalÄiaus paÄmus pinigus, juos bandant iÅ¡saugoti, asmuo imtų pinigų kupiÅ«ras plÄÅ¡yti, bÄgti nuo pareigÅ«nų ir jiems prieÅ¡intis.
PrieÅ¡ingai, tokie veiksmai paprastai atliekami tuomet, kai bandoma nuslÄpti reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes ar sunaikinti pinigų kupiÅ«ras, taÄiau ne tuomet, kai jas bandoma iÅ¡saugoti. Kita vertus, apelianto bandymas apeliuoti į skirtingų nominalų kupiÅ«ras, t. y. jo sÅ«naus perduotų apeliantui kupiÅ«rų nominalų nesutapimÄ su kupiÅ«romis, kurias B. L. perdavÄ V. G., nÄra teisingas, kadangi kriminalinÄs žvalgybos veiksmų atlikimo metu V. G. darbo kabineto seife buvo rastos pinigų kupiÅ«ros įvairiais nominalais, (KriminalinÄs žvalgybos veiksmų atlikimo duomenys neskelbiami).
PažymÄtina ir tai, kad drausminÄ atsakomybÄ ir administracinÄ atsakomybÄ yra savarankiÅ¡kos atsakomybÄs rūšys ir, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, drausminÄ atsakomybÄ asmeniui už tuos paÄius veiksmus gali bÅ«ti taikoma nepriklausomai nuo to, jog apeliantas nebuvo patrauktas administracinÄn atsakomybÄn už pasiprieÅ¡inimÄ STT pareigÅ«nams.
52. Pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidÄjas, taip pat teismų savivaldos institucijos turi diskrecijos teisÄ nustatyti, kokie teisÄjo poelgiai yra priskirtini žeminantiems teisÄjo vardÄ , ir ar teisÄjo poelgis yra toks, kuriuo pažeminamas teisÄjo vardas, kiekvienÄ kartÄ sprendžiama įvertinus visus su tuo poelgiu susijusius ir turinÄius reikÅ¡mÄs nagrinÄjimui įrodymus ir aplinkybes. NagrinÄjamu atveju, iÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovas leidosi į dviprasmiÅ¡kus pokalbius su sÅ«numi dÄl galimybÄs už atlygį priimti palankų teismo sprendimÄ administracinÄn atsakomybÄn patrauktam asmeniui, leido susidaryti įspÅ«džiui, jog atitinkami asmenys gali daryti įtakÄ jo sprendimams, priÄmÄ pinigus, kuriuos apelianto sÅ«nus pakiÅ¡o po jo darbo stalvirÅ¡iu, juos slÄpÄ ir norÄjo sunaikinti.
Atitinkamai TeisÄjų taryba, įvertinusi Å¡ias faktines aplinkybes, nusprendÄ, kad savo elgesiu apeliantas pažeidÄ TeisÄjų etikos kodekso 7 straipsnio 1 punkte įtvirtintÄ pagarbos ir lojalumo valstybei principÄ , 8 straipsnio 2 ir 4 punktuose įtvirtintÄ teisingumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ , 9 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtintÄ nepriklausomumo principÄ , 12 straipsnio 2 ir 5 punktuose įtvirtintÄ sÄ Å¾iningumo ir nesavanaudiÅ¡kumo principÄ , 13 straipsnio 1 ir 7 punktuose įtvirtintÄ padorumo principÄ ir 14 straipsnio 2 punkte įtvirtintÄ pavyzdingumo principÄ ir patarÄ Respublikos Prezidentui atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ Kauno apylinkÄs Kauno rÅ«mų teismo teisÄjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ .
53. Kaip nagrinÄjamoje byloje buvo pažymÄta ne kartÄ , vertinant ar teisÄjas savo veiksmais pažemino teisÄjo vardÄ , vertinamas ne tik teisÄjo elgesys, susijÄs su tiesioginių pareigų atlikimu, bet ir jo veikla, nesusijusi su jo pareigomis. TeisÄjo elgesys pripažįstamas žeminanÄiu teisÄjo vardÄ ne tik įrodžius teisÄjo bendravimo su asmeniu, suinteresuotu bylos rezultatu, pasekmes, bet ir tokio bendravimo faktus. TeisÄjo elgesys pripažįstamas žeminanÄiu teisÄjo vardÄ nustaÄius faktus ir aplinkybes, kurios kelia abejones dÄl jo neÅ¡aliÅ¡kumo ir nepriklausomumo.
TeisÄjas turi elgtis taip, kad savo poelgiu nežemintų teisÄjo vardo, vengti situacijų, galinÄių kelti abejones dÄl jo Å¡aliÅ¡kumo. Å iuo atveju byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma TeisÄjų tarybai leido pagrįstai sprÄsti, kad apeliantas savo poelgiu pažemino teisÄjo vardÄ ir patarti atleisti jį iÅ¡ teisÄjo pareigų. PatikrinÄs Å¡ias faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas neturÄjo pagrindo jų vertinti kitaip, nei jas vertino TeisÄjų taryba ar Respublikos Prezidentas.
ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegijai taip pat nekilo abejonių dÄl tokio apelianto elgesio vertinimo.
54. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dÄl kitų skundo argumentų apeliacinÄs instancijos teismas plaÄiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisÄtumo ir pagrįstumo. PažymÄtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, ir kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinÄs instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R.
T. prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22â26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas). DÄl bylos procesinÄs baigties ir bylinÄjimosi iÅ¡laidų 55. TeisÄjų kolegija, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, iÅ¡analizavusi faktinius bylos duomenis, prieina iÅ¡vados, kad nÄra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidÄ procesines įrodinÄjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 str.).
Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nÄra pagrindo, nesant apelianto teiginius pagrindžianÄių įrodymų, pripažinti teismo iÅ¡vadas nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas nagrinÄjamoje byloje, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidÄ Ä¯rodymų vertinimÄ reglamentuojanÄių proceso taisyklių, tinkamai jas taikÄ, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatÄ bylos aplinkybes, atskleidÄ bylos esmÄ, teisingai aiÅ¡kino ir taikÄ materialinÄs teisÄs bei procesines normas ir priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ dÄl ginÄo esmÄs ir jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nÄra pagrindo.
56. BylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinÄjimosi iÅ¡laidoms, patirtoms bylÄ nagrinÄjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). TodÄl netenkinus ieÅ¡kovo apeliacinio skundo, jo patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos apeliacinÄs instancijos teisme neatlyginamos; tuo tarpu, kitos bylos Å¡alys nereiÅ¡kÄ praÅ¡ymų dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisÄjai Asta RadzeviÄienÄ Antanas Rudzinskas Irmantas Å ulcas