Legislator Case Law & Legislation
4435e269-0d0a-4371-92d6-e9713986f042 AI generated

4435e269-0d0a-4371-92d6-e9713986f042 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 4435e269-0d0a-4371-92d6-e9713986f042
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. G. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, Teisėjų tarybai, veikiančiai per Lietuvos nacionalinę teismų administracijÄ , Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl atleidimo iÅ¡ teisėjo pareigų pripažinimo neteisėtu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas R. G. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas: pripažinti neteisėtu jo atleidimÄ iÅ¡ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjo pareigų kaip savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ ; negrÄ Å¾inti į teisėjo pareigas, bet priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iÅ¡ teisėjo pareigų dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Legislator headnote

AI generated

4435e269-0d0a-4371-92d6-e9713986f042 · Lietuvos apeliacinis teismas: elgesį, nesuderinamÄ su teisėjo profesijai keliamais reikalavimais – ieÅ¡kovas savo elgesiu pažeidė Teisėjų etikos kodekso 7 straipsnio 1 punkte įtvirtinto pagarbos ir lojalumo valstybei principo, 8 straipsnio 2 ir 4 punktuose įtvirtinto teisingumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principo, 9 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtinto nepriklausomumo principo, 12 straipsnio 2 ir 5 punktuose įtvirtinto sÄ Å¾iningumo ir nesavanaudiÅ¡kumo principo, 13 straipsnio 1 ir 7 punktuose įtvirtinto padorumo principo bei 14 straipsnio 2 punkte įtvirtinto pavyzdingumo principo reikalavimus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-958-450/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01290-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.3.2.4; 1.4.3; 3.3.1.20 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Irmanto Å ulco, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. G. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, Teisėjų tarybai, veikiančiai per Lietuvos nacionalinę teismų administracijÄ , Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl atleidimo iÅ¡ teisėjo pareigų pripažinimo neteisėtu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas R. G. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas: pripažinti neteisėtu jo atleidimÄ iÅ¡ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjo pareigų kaip savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ ; negrÄ Å¾inti į teisėjo pareigas, bet priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iÅ¡ teisėjo pareigų dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kinį ieÅ¡kovas grindė tuo, kad Teisėjų taryba 2021 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 13P- 119-(7.1.2) (toliau – Nutarimas) patarė Lietuvos Respublikos Prezidentui (toliau – ir Respublikos Prezidentas) atleisti jį iÅ¡ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ . Atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimÄ , Lietuvos Respublikos Prezidentas 2021 m. spalio 11 d. dekretu Nr. 1 K-141 atleido jį iÅ¡ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ .

IeÅ¡kovo vertinimu, Teisėjų tarybos 2021 m. spalio 8 d. nutarimas Nr. 13P-1I9-(7.1.2) yra deklaratyvus, Å¡aliÅ¡kas, neobjektyvus ir teisiÅ¡kai nepagrįstas, suraÅ¡ytas iÅ¡kreipiant tikrÄ jÄ esmę. Ikiteisminio tyrimo byloje kratos procedÅ«ra buvo neteisėta, atlikta nesilaikant įstatymų, taip pat nėra nustatyta kitų pakankamai objektyvaus pobÅ«džio faktų, kurie leistų konstatuoti, kad ieÅ¡kovas pažemino teisėjo vardÄ . Teisėjų tarybos patarimas atleisti jį iÅ¡ teisėjo pareigų neargumentuotas, neiÅ¡dėstyti motyvai, dėl kurių priimtas toks sprendimas.

IeÅ¡kovo teigimu, jis nepažeidė Teisėjų etikos kodekso, nesielgė netinkamai, niekam jokių pažadų nedalijo ir su niekuo nesitarė. Teisėjų taryba iÅ¡vadÄ priėmė įvertinus Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus pateiktÄ ikiteisminio tyrimo medžiagos dalį, vertinant ir jo elgesį kratos metu, tačiau kratos metu jo elgesys negali bÅ«ti laikomas teisėjo vardÄ Å¾eminančiu poelgiu ir yra pateisinamas, nes jis sirgo (duomenys neskelbiami) liga ir blogai jautėsi.

Be kita ko, operatyvinės medžiagos dalis buvo panaudota iÅ¡ dalies, nesiejant jÄ su duomenų visuma, todėl neatskleidžia visų aplinkybių.

3. Atsakovė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija su ieÅ¡kiniu nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad Respublikos Prezidentas 2021 m. rugsėjo 1 d. gavo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros (toliau – ir Generalinė prokuratÅ«ra) kreipimÄ si dėl leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjÄ R. G. (ieÅ¡kovÄ ), kuriam 2021 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė (toliau – ir Generalinis prokuroras) pradėjo ikiteisminį tyrimÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį dėl kyÅ¡ininkavimo.

Kreipimesi buvo nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas gavus duomenų, jog teisėjas R. G. priėmė T. G. perduotÄ didesnį kaip 1 MGL (minimalus gyvenimo lygis) 1 000 Eur kyšį, jog, gresiant administracinei atsakomybei už transporto priemonės vairavimÄ neblaiviam asmeniui administracinio nusižengimo byloje, bÅ«tų priimtas palankus sprendimas. Respublikos Prezidentas 2021 m. rugsėjo 1 d. dekretu Nr. 1K-716 sutiko, kad teisėjas R. G. bÅ«tų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar kitaip suvaržyta jo laisvė, ir sustabdė teisėjo R.

G. įgaliojimus iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – ir STT) 2021 m. rugsėjo 3 d. pateikė STT atliekamo ikiteisminio tyrimo dokumentų kopijas, kurios po susipažinimo turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intos. Respublikos Prezidentas 2021 m. rugsėjo 10 d. dekretu Nr. 1K-727 kreipėsi į Teisėjų tarybÄ dėl patarimo atleisti teisėjÄ R. G. iÅ¡ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ .

Teisėjų taryba 2021 m. spalio 8 d. priėmė nutarimÄ , kuriuo patarė Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti R. G. iÅ¡ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ . Lietuvos Respublikos Prezidentas 2021 m. spalio 11 d. dekretu Nr. 1 K-141, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos 2021 m. spalio 8 d. nutarimÄ , atleido R. G. iÅ¡ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ .

4. Atsakovė Teisėjų taryba, veikianti per Nacionalinę teismų administracijÄ , su ieÅ¡kiniu nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ pareigų buvo inicijuotas Respublikos Prezidento 2021 m. rugsėjo 10 d. dekretu Nr. 1K-727 „Dėl kreipimosi į Teisėjų tarybÄ â€œ, kuriuo Respublikos Prezidentas paprašė Teisėjų tarybÄ patarti dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ teisėjo pareigų pažeminus teisėjo vardÄ . Teisėjų taryba, įvertinusi visÄ iÅ¡ Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus gautÄ ir iÅ¡tirtÄ medžiagÄ , iÅ¡ jos nustatė, kad: ieÅ¡kovas, bÅ«damas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėju, paskirtu nagrinėti administracinio nusižengimo bylÄ Nr. 11-791-311/2021, įsitraukė į neformalų bendravimÄ su minėtos administracinio nusižengimo bylos baigtimi suinteresuotu asmeniu – advokatų kontoroje dirbančiu savo sÅ«numi T.

G., su kuriuo 2021 m. rugpjūčio 17 d., 30 d. ir 31 d. vykusių neformalių susitikimų metu aptarinėjo galimybes nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje (Nr. 11-791-311/2021) už atlygį priimti palankų teismo sprendimÄ administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui; 2021 m. rugpjūčio 31 d. vykusios kratos jo gyvenamosiose patalpose metu, ieÅ¡kovas nevykdė teisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų reikalavimų. Ä®vertinusi nustatytas aplinkybes, Teisėjų taryba pripažino, kad yra pakankamai duomenų konstatuoti netinkamÄ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjo R.

G. elgesį, nesuderinamÄ su teisėjo profesijai keliamais reikalavimais – ieÅ¡kovas savo elgesiu pažeidė Teisėjų etikos kodekso 7 straipsnio 1 punkte įtvirtinto pagarbos ir lojalumo valstybei principo, 8 straipsnio 2 ir 4 punktuose įtvirtinto teisingumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principo, 9 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtinto nepriklausomumo principo, 12 straipsnio 2 ir 5 punktuose įtvirtinto sÄ Å¾iningumo ir nesavanaudiÅ¡kumo principo, 13 straipsnio 1 ir 7 punktuose įtvirtinto padorumo principo bei 14 straipsnio 2 punkte įtvirtinto pavyzdingumo principo reikalavimus.

Vertindama tokį ieÅ¡kovo elgesį, kaip nesuderinamÄ su teisėjo garbe, neatitinkantį Teisėjų etikos kodekso reikalavimų ir pažeminusį teisėjo vardÄ bei pakenkusį teismo ir teismų sistemos autoritetui, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 7 dalimi, 120 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. lapkričio 27 d. ir 2007 m. sausio 16 d. nutarimuose pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, Teisėjų taryba nusprendė patarti Respublikos Prezidentui atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ Kauno apylinkės Kauno rÅ«mų teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ .

5. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, reikalaudamas priteisti turtinę žalÄ â€“ negautas pajamas, nenurodė praÅ¡omos priteisti žalos dydžio, nepateikė žalos dydį pagrindžiančių įrodymų ir neįvardijo konkretaus laikotarpio, už kurį praÅ¡o priteisti žalÄ . Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovas neįrodė nei vienos iÅ¡ trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų, todėl valstybei ar savivaldybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nėra prievolės atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ .

6. Taigi, ginčas byloje kilo dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ teisėjo pareigų kaip savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ pripažinimo neteisėtu ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo nuo atleidimo iÅ¡ teisėjo pareigų dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 23 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio netenkino ir dalį bylos medžiagos pripažino nevieÅ¡a.

8. Teismas nustatė, kad Respublikos Prezidento 2021 m. spalio 11 d. dekrete Nr. 1 K-141 ieÅ¡kovo R. G. atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindas yra grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 115 straipsnio 5 punktu, nustatančiu, jog Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iÅ¡ pareigų, kai savo poelgiu pažemina teisėjo vardÄ .

9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), aiÅ¡kindamas Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte įtvirtintÄ teisėjų atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindÄ , yra konstatavęs, kad, jeigu teisėjas savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ , Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija privalo patarti Respublikos Prezidentui atleisti teisėjÄ iÅ¡ pareigų; tokiais atvejais minėta speciali teisėjų institucija negali nepatarti Respublikos Prezidentui atleisti to teisėjo iÅ¡ pareigų, o Respublikos Prezidentas, gavęs tokį patarimÄ , turi įgaliojimus atleisti teisėjÄ iÅ¡ pareigų (jeigu atleidžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas – turi įgaliojimus teikti jį Seimui atleisti, o jeigu atleidžiamas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas – turi įgaliojimus praÅ¡yti Seimo pritarimo jį atleisti); tai turi bÅ«ti padaroma nedelsiant (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas).

10. Teismas, susipažinęs su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. y. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2021 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 3S-4134 „Dėl informacijos pateikimo“ Teisėjų tarybai pateikta medžiaga (Segtuvas, iš viso 115 lapų) bei Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2021 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. (17.1.-92183) „Dėl dalies ikiteisminio tyrimo Nr. 03-7-00003-21 duomenų pateikimo nagrinėjant R. G. ieškinį“ teismo iniciatyva gauta ikiteisminio tyrimo medžiaga (su prokuroro leidimu, leidžiančiu su medžiaga supažindinti šios civilinės bylos proceso šalis), nustatė: 10.1. 10.10 (Pateikiami Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo duomenys neskelbiami).

11. Teismas, patikrinęs Å¡ias faktines aplinkybes, neturėjo pagrindo jas vertinti kitaip, nei jas vertino Teisėjų taryba ir Respublikos Prezidentas. Teismas pritarė atsakovams, kad ikiteisminio tyrimo metu kriminalinės žvalgybos veiksmais surinkti duomenys yra pakankami konstatuoti, jog ieÅ¡kovas R. G., eidamas teisėjo pareigas, įsitraukė į neformalų bendravimÄ apie nagrinėjamÄ administracinio nusižengimo bylÄ . Teismas sutiko su atsakovais, kad toks poelgis, vertinant jį visumoje per visÄ aptariamÄ laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., yra nesuderinamas su teisėjo etika ir parodo, jog teisėjas tokiu elgesiu pažemino teisėjo vardÄ , diskreditavo teismÄ , kaip valdžios institucijÄ .

12. Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad poelgio aplinkybės nebuvo visapusiÅ¡kai įvertintos ir yra pateikiamos tendencingai. Teismo vertinimu, aplinkybės yra akivaizdžios. Be to, pats ieÅ¡kovas nebendradarbiavo tiriant Å¡io savo poelgio aplinkybes, kai jo elgesys buvo svarstomas Teisėjų taryboje ir kai jo poelgį vertino Respublikos Prezidentas. IeÅ¡kovas nedavė jokių paaiÅ¡kinimų Teisėjų taryboje. Pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga taip pat rodo, kad ieÅ¡kovas nebendradarbiavo su tyrėjais ir nepadėjo iÅ¡tirti įvykio aplinkybių. Apklaustas kaip įtariamasis, ieÅ¡kovas atsisakė duoti parodymus, nepaaiÅ¡kino, kokie asmenys yra fiksuoti garso įraÅ¡e, kokiu tikslu vyksta susitikimas, dėl ko tariamasi (2021 m. rugsėjo 30 d. įtariamojo apklausos protokolas). IeÅ¡kovo teiginius apie tai, kad sÅ«nus jam perdavė pinigus kaip skolos grÄ Å¾inimÄ už pirktÄ automobilį, teismas vertino kritiÅ¡kai, kaip ieÅ¡kovo pasirinktÄ gynybos versijÄ .

13. Teismas nevertino ir nesprendė dėl nusikaltimo, nepasisakė dėl įrodymų teisėtumo ir leistinumo pagal baudžiamojo proceso normas, bet vertino ieÅ¡kovo elgesį teisėjo etikos aspektais, t. y. sprendė dėl teisėjo galimai padaryto darbo drausmės nusižengimo, todėl ieÅ¡kovo argumentus dėl surinktų įrodymų neteisėtumo laikė nereikÅ¡mingais. Drausminės atsakomybės taikymui nėra keliami tokie aukÅ¡ti įrodymų leistinumo ir pakankamumo standartai kaip baudžiamajame procese. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. sausio 16 d. nutarime taip pat yra nurodyta, kad, pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktÄ , teisėjas gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ pareigų, jeigu savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ , nepriklausomai nuo to, ar teisėjo vardÄ Å¾eminantis poelgis vėliau teismo yra įvertinamas kaip nusikalstama veika ir ar atitinkamas apkaltinamasis teismo nuosprendis įsiteisėja.

14. Teismas pritarė Teisėjų tarybos nutarime padarytoms iÅ¡vadoms, kad savo elgesiu ieÅ¡kovas pažeidė 2006 m. birželio 28 d. visuotiniame teisėjų susirinkime sprendimu Nr. 12 P-8 patvirtinto Teisėjų etikos kodekso 7 straipsnio 1 punkte įtvirtinto pagarbos ir lojalumo valstybei principo, 8 straipsnio 2 ir 4 punktuose įtvirtinto teisingumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principo, 9 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtinto nepriklausomumo principo, 12 straipsnio 2 ir 5 punktuose įtvirtinto sÄ Å¾iningumo ir nesavanaudiÅ¡kumo principo, 13 straipsnio 1 ir 7 punktuose įtvirtinto padorumo principo bei 14 straipsnio 2 punkte įtvirtinto pavyzdingumo principo reikalavimus.

15. Teismas pažymėjo, kad atsakovams buvo suprantama, jog Respublikos Prezidento dekretai ir Teisėjų tarybos nutarimas yra Å¡ios bylos ginčo dalyku, ir, konstatavus atleidimo neteisėtumÄ , teismas gali panaikinti Teisėjų tarybos nutarimÄ , o kilus abejonių dėl Respublikos Prezidento dekretų, – kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . Tačiau nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nesirėmė Respublikos Prezidento dekretų neatitikimu aukÅ¡tesnės galios teisės aktams ir teismas taip pat nenustatė, kad Teisėjų tarybos nutarimas pagal priėmimo procedÅ«ras ar pagal turinį prieÅ¡tarautų įstatymams ir pažeistų ieÅ¡kovo teises.

Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, tais atvejais, kai bylÄ nagrinėjančiam teismui (teisėjui), įvertinusiam byloje esančius įrodymus bei kitÄ bylos medžiagÄ ir nustačiusiam reikÅ¡mingas aplinkybes, nekyla abejonių dėl valstybės valdžios institucijos priimto akto, kurio teisėtumÄ tirti yra priskirta Konstitucinio Teismo kompetencijai, atitikties aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, jis turi konstitucinius įgaliojimus iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 28 d., 2019 m. sausio 11 d. sprendimai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 16. Apeliantas (ieÅ¡kovas) R. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 16.1. Analizuojant dalį ikiteisminio tyrimo Nr. 03-7-00003-21 duomenų, pateiktų nagrinėjant R. G. ieÅ¡kinį, matyti, kad nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog R.

G., eidamas Kauno apylinkės teismo teisėjo pareigas, įsitraukė į neformalų bendravimÄ su sÅ«numi T. G. apie jo nagrinėjamÄ administracinio nusižengimo bylÄ . 16.2. Pokalbiai vyko tarp V. G., B. L. ir T. G.. Tarp ieÅ¡kovo R. G. ir T. G. vyko vienintelis pokalbis, fiksuotas 2021 m. rugpjūčio 30 d., nuo 13.20 val. iki 14.00 val.: (duomenys neskelbiami). 16.3. STT pateikė tik vienÄ sakinį iÅ¡ viso 40 minučių vykusio pokalbio tarp R. G. ir jo sÅ«naus T. G.. IÅ¡ Å¡io pokalbio fragmentų negalima daryti jokių iÅ¡vadų, kad kalbama apie R.

G. nagrinėjamÄ administracinio nusižengimo bylÄ . Kaip apeliantas paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, jis ir jo sÅ«nus T. G., po ieÅ¡kovo žmonos D. G. mirties, bendravo nuolatos, t. y. kiekvienÄ dienÄ , beveik 3 metus. Å ios pokalbio frazės buvo selektyviai iÅ¡trauktos iÅ¡ konteksto, ieÅ¡kovas ir jo sÅ«nus T. G. yra teisininkai, todėl normalu, jog jie kalbėdavo apie bylas, teisės taikymo praktikÄ bylose, tačiau niekada nėra kalbėję apie konkrečias R. G., kaip teisėjo, nagrinėjamas ar kitų teisėjų nagrinėjamas bylas, tokios aplinkybės nenustatytos ir ikiteisminio tyrimo metu. 16.4.

Vien aplinkybė, kad pokalbio metu buvo paminėta B. L. pavardė, nesuponuoja iÅ¡vadų, jog buvo kalbama apie konkrečiÄ administracinio nusižengimo bylÄ ar poveikį teisėjui dėl konkrečios bylos; nebuvo nustatyta aplinkybių, kada bÅ«tų vykęs neformalus bendravimas, žeminantis teisėjo vardÄ . 16.5. IeÅ¡kovo sÅ«nus T. G., 2021 m. rugpjūčio 31 d. buvo užėjęs į R. G. darbo kabinetÄ , Kauno apylinkės teisme, adresu (duomenys neskelbiami), ir atnešė jam skolÄ â€“ 1 000 Eur už automobilio kreditÄ , kuris buvo paimtas mirusios ieÅ¡kovo sutuoktinės D.

G. ir kurį, po žmonos mirties, mokėjo ieÅ¡kovas R. G.. Å is kreditas buvo paimtas nupirkti sÅ«nui T. G. automobilį, todėl ieÅ¡kovas ir jo sÅ«nus T. G. susitarė, jog toliau už paimtÄ kreditÄ mokės T. G., o tiek, kiek sumokėjo ieÅ¡kovas, Å¡is jam grÄ Å¾ins. Tai patvirtina ir prie Å¡io skundo pridedami ieÅ¡kovo R. G. ir jo sÅ«naus mokėjimo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Bigbank“ patvirtinimai. Å io susitikimo metu, neužfiksuotas joks pokalbis, jog bÅ«tų kalbama už kÄ yra perduodami pinigai, tiesiog sÅ«nus atidavė pinigus tėvui. 16.6.

Apie tai, kad ieÅ¡kovui perduoti pinigai nebuvo kyÅ¡is, patvirtina ir tai, jog B. L. V. G. perdavė (Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo duomenys neskelbiami) nominalo kupiÅ«ras, t. y. jam buvo perduoti ne B. L atneÅ¡ti pinigai V. G.. 16.7. STT daryti įraÅ¡ai (kuriuose ieÅ¡kovas kalba apie automobilio lizingÄ ir pinigų grÄ Å¾inimÄ ) nei į baudžiamÄ jÄ bylÄ , nei Respublikos Prezidentui, nei Teisėjų tarybai nebuvo pateikti, taip siekiant iÅ¡vengti interpretavimo dėl ieÅ¡kovo pateiktų paaiÅ¡kinimų.

IeÅ¡kovo ir jo sÅ«naus susitikimas, kaip nurodo teismas, nebuvo dėl paskolos grÄ Å¾inimo, tai eilinis, kasdieninis susitikimas, todėl pokalbis dėl skolos grÄ Å¾inimo galėjo bÅ«ti ir bet kuriÄ kitÄ dienÄ , bet kurioje kitoje vietoje. 16.8. STT pareigÅ«nai, atvykę į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , paskambinę į duris, melagingai nurodė, kad atsitrenkė į ieÅ¡kovui priklausančio namo tvorÄ ir ieÅ¡kovas turi iÅ¡eiti pasikalbėti; ieÅ¡kovas, atidaręs duris, jiems paaiÅ¡kino, kad serga (buvo nustatyta (duomenys neskelbiami) liga, jis tuo metu buvo su itin aukÅ¡ta temperatÅ«ra), pasakė, jog atvyktų kitÄ dienÄ , tačiau STT puolė prie ieÅ¡kovo, o jis, pasiėmęs turėtus pinigus, bėgo, nes tiksliai nesuprato, kas įsiveržė į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir pradėjo naudoti smurtÄ jo atžvilgiu.

Jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų pasiprieÅ¡inęs STT pareigÅ«nams, jam bÅ«tų pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl pasiprieÅ¡inimo valstybės tarnautojams. 16.9. Teismas nenurodė, kuo konkrečiai remiantis buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovas kalbėjo apie nagrinėjamÄ administracinio nusižengimo bylÄ su sÅ«numi. IÅ¡ pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos dalies matyti, kad nėra nei vieno pokalbio ar sakinio, jog bÅ«tų kalbama apie minėtÄ bylÄ . Nei ieÅ¡kovas, nei jo sÅ«nus nekalbėjo ir nesitarė dėl nurodytos administracinės bylos.

Byloje nenustatyta konkrečių ieÅ¡kovo veiksmų (CK 6.246 straipsnis), kuriuos bÅ«tų galima kvalifikuoti kaip teisėjo vardo pažeminimÄ (Teisėjų etikos kodekso 5 straipsnis). Tai sudaro teisinį pagrindÄ pripažinti neteisėtu, dėl to negaliojančiu Teisėjų tarybos 2021 m. spalio 8 d. nutarimÄ Nr. 13P-119-(7.1.2) patarti Respublikos Prezidentui atleisti R. G. iÅ¡ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjo pareigų ir jį panaikinti.

17. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 17.1. Civilinėje byloje nėra reikalaujama nustatyti objektyviÄ tiesÄ ir teismo įsitikinimas tam tikrų faktų egzistavimu neturi bÅ«ti pernelyg aukÅ¡tai iÅ¡keltas. Teismas gali įsitikinti tam tikrų faktų egzistavimu ir remdamasis netiesioginiais įrodymais, kurie leidžia daryti labiau tikėtinÄ prielaidÄ .

Vadinasi, net ir nesant, kaip teigia ieÅ¡kovas, aiÅ¡kaus tiesioginio ieÅ¡kovo ir jo sÅ«naus susitarimo gauti atlygį už tam tikros bylos norimÄ sprendimÄ , byloje nustatytų aplinkybių visuma teismui leido pagrįstai spręsti apie tokio susitarimo prielaidos buvimÄ . 17.2. IeÅ¡kovo teiginiai, kad tiek pokalbių metu, tiek 2021 m. rugpjūčio 31 d. ieÅ¡kovo darbo kabinete įvykusio jo ir sÅ«naus susitikimo metu, kada T. G. perdavė ieÅ¡kovui pinigus, buvo derinamas ir įvykdomas T. G. atsiskaitymas su tėvu, ieÅ¡kovu, už Å¡io mokamÄ T.

G. naudai paimtÄ paskolÄ , yra mažiau tikėtini nei teismo padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas su sÅ«numi kalbėjosi ne tik kaip tėvas ir sÅ«nus apie gyvenimÄ , bet buvo derinamos tam tikros įtarimų keliančios priemonės, susijusios su konkrečios bylos iÅ¡sprendimu. 17.3. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų mokėjimo iÅ¡rašų matyti, kad R. G. BIGBANK AS pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 1817689/96au po 209,94 Eur mokėjo kas mėnesį nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2021 m. birželio mėn., 2021 m. liepos–spalio mėnesiais pagal tÄ pačiÄ sutartį mokėjimus atliko T.

G. (pažymėtina, kad teismo tirti pokalbiai ir ieÅ¡kovo susitikimas su sÅ«numi vyko 2021 m. rugpjūčio mėn.). Be Å¡ių, R. G. vykdė ir kitus sutartinius įsipareigojimus tam pačiam bankui. Pateikti mokėjimai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad T. G. galėjo savarankiÅ¡kai atlikti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį, jam nebuvo bÅ«tinas tėvo, ieÅ¡kovo, tarpininkavimas. Tiek R. G., tiek T. G. mokėjo naudotis elektroninės bankininkystės paslaugomis ir skolos grÄ Å¾inimui nebuvo reikalinga atneÅ¡ti pinigų kupiÅ«ras į R.

G. darbo vietÄ ir dėti (kiÅ¡ti) jas po ieÅ¡kovo darbo stalvirÅ¡iu. Be to, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra fiksuotas joks pokalbis, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima numanyti, kad R. G. ir T. G. susitikimas vyksta dėl paskolos grÄ Å¾inimo 17.4. Kai ieÅ¡kovo elgesys buvo svarstomas Teisėjų taryboje, Å¡is atsisakė duoti parodymus, kai buvo apklausiamas kaip įtariamasis, teismo posėdžio metu taip pat nepateikė įtikinamų paaiÅ¡kinimų apie pokalbį su sÅ«numi. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nepatikslino, pagal kokiÄ kredito sutartį jis atliko mokėjimus už sÅ«nui pirktÄ automobilį, kokiam laikotarpiui buvo sudaryta sutartis, kaip ieÅ¡kovas su sÅ«numi buvo susitarę dėl Å¡ios paskolos grÄ Å¾inimo ir už kokį laikotarpį T.

G. grÄ Å¾ino tėvui skolÄ . 17.5. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas bandė aiÅ¡kinti, kad pradėjus kratÄ , jis, nelabai suprasdamas, kas vyksta, iÅ¡ komodos stalčiaus paėmė pinigus ir bandė juos iÅ¡saugoti. Tačiau byloje nustatyta, kad R. G. paimtus pinigus pradėjo plėšyti, bėgo nuo pareigÅ«nų ir jiems prieÅ¡inosi. 17.6. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu, V. G. darbo kabineto seife buvo rastos pinigų kupiÅ«ros įvairiais nominalais, ne tik B. L. perduoti pinigai.

Pinigų kupiÅ«rų nominalų skirtumas su R. G. perduotomis, nepaneigia padarytos iÅ¡vados apie B. L., V. G., T. G. ir R. G. susitarimÄ pinigus perduoti ir jų perdavimÄ ieÅ¡kovui. 17.7. Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisėjams keliami itin dideli etinio bei moralinio pobÅ«džio reikalavimai: jų reputacija turi bÅ«ti nepriekaiÅ¡tinga; teisėjo elgesys – tiek susijęs su tiesioginiu pareigų atlikimu, tiek su jo veikla, kuri nėra susijusi su jo pareigomis, – neturi kelti abejonių dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo ir nepriklausomumo; teisėjas savo pareigas atlikti, taip pat elgtis turi taip, kad savo poelgiu nepažemintų teisėjo vardo (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas).

Todėl pagal KonstitucijÄ teisėjui, savo poelgiu pažeminusiam teisėjo vardÄ , taikytina griežčiausia drausminės atsakomybės priemonė – atleidimas iÅ¡ pareigų (Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimas). 17.8. Konstitucijoje expressis verbis nėra nustatyta, kokie teisėjo poelgiai yra priskirtini prie tokių, kuriais yra pažeminamas teisėjo vardas; formuluotė „teisėjo vardÄ pažeminantis poelgis“ yra talpi, ji apima ne tik teisėjo elgesį, kuriuo jis teisėjo vardÄ pažemino vykdydamas savo, kaip teisėjo, įgaliojimus, bet ir teisėjo vardÄ pažeminusį elgesį, nesusijusį su teisėjo įgaliojimų vykdymu; pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, taip pat teismų savivaldos institucijos turi diskrecijÄ nustatyti, kokie teisėjo poelgiai yra priskirtini tokiems, kuriais pažeminamas teisėjo vardas, tačiau nei įstatymais, nei teismų savivaldos institucijų sprendimais negali bÅ«ti nustatytas koks nors iÅ¡samus (baigtinis) poelgių, kuriais teisėjas pažemina teisėjo vardÄ , sÄ raÅ¡as; ar teisėjo poelgis yra toks, kuriuo yra pažeminamas teisėjo vardas, kiekvienÄ kartÄ turi bÅ«ti sprendžiama įvertinus visas su tuo poelgiu susijusias ir turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas).

Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte numatytas poelgis, kuriuo buvo pažemintas teisėjo vardas, suponuoja ne tik atitinkamų faktų nustatymÄ (konstatavimÄ ), bet ir jų vertinimÄ (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimai). 17.9. Teisėjas turi užtikrinti, kad jo elgesys, protingo stebėtojo požiÅ«riu, yra nepriekaiÅ¡tingas. Teisėjo veiksmai ir elgesys turi patvirtinti žmonių tikėjimÄ teismų sistemos garbingumu. Teisingumas turi bÅ«ti ne tik vykdomas – jo vykdymas turi bÅ«ti pastebimas. 17.10.

Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas leidosi į dviprasmiÅ¡kus pokalbius su sÅ«numi, leido susidaryti įspÅ«džiui, kad atitinkami asmenys gali daryti įtakÄ jo sprendimams, priėmė pinigus (ieÅ¡kovas neneigia, kad T. G. jam davė (pakiÅ¡o po darbo stalvirÅ¡iu) pinigus, tik kitaip interpretuoja Å¡io veiksmo priežastį), juos slėpė ir norėjo sunaikinti. Toks ieÅ¡kovo elgesys sukėlė abejonių dėl nepriekaiÅ¡tingos ieÅ¡kovo (teisėjo) reputacijos ir Respublikos Prezidentui. 17.11. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad Respublikos Prezidentui Teisėjų tarybos patarimas dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ teisėjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ buvo duotas nesilaikant tinkamo teisinio proceso reikalavimų:

Teisėjų taryba iÅ¡siaiÅ¡kino aplinkybes, informacija buvo pateikta laiku, balsuota dėl sprendimo tinkamai, sprendimas motyvuotas ir pagrįstas, ieÅ¡kovui buvo sudarytos sÄ lygos pasisakyti, tačiau jis nebendradarbiavo. Teisėjų taryba vertino R. G. neformalų bendravimÄ kaip žeminantį teisėjo garbingÄ vardÄ . 17.12. Teismai, bÅ«dami viena iÅ¡ valstybės valdžiÄ â€“ teisminę valdžiÄ â€“ įgyvendinančių, teisingumÄ vykdančių institucijų, turi veikti taip, kad visuomenė jais pasitikėtų.

Visuomenės pasitikėjimas teismais yra svarbus demokratinės teisinės valstybės, atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės elementas, reikÅ¡minga teisminės valdžios veiksmingos veiklos sÄ lyga (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo elgesys nėra garbingas, todėl jis kelia nepasitikėjimÄ juo kaip pareigÅ«nu, galinčiu valstybės vardu vykdyti teisingumÄ .

18. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , atsakovė Teisėjų taryba, veikianti per Nacionalinę teismų administracijÄ , praÅ¡o ieÅ¡kovo R. G. apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 18.1. Teisėjo drausminės atsakomybės įgyvendinimo procese nei teisės aktais, nei konstitucinio teismo doktrina ar kitais teisės Å¡altiniais nėra nustatyta kiek ir kokios informacijos pakanka konstatuoti su teisėjo garbe nesuderinamo elgesio egzistavimÄ .

Duomenis apie teisėjo vardÄ Å¾eminantį poelgį Teisėjų taryba vertina savarankiÅ¡kai. Lietuvos teismų praktikoje aiÅ¡kiai pasakyta, kad pripažinti, jog teisėjas padarė etikos pažeidimus ir taip pažemino teisėjo vardÄ , pakanka pagrįsto įsitikinimo, kad teisėjo elgesys neatitinka Teisėjų etikos kodekse nurodytų principų ir egzistuoja pakankamas pagrindas nepasitikėti tokiu teisėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014). 18.2.

Teisėjų taryba pripažino, kad egzistuoja pakankamai duomenų konstatuoti netinkamÄ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjo R. G. elgesį, nesuderinamÄ su teisėjo profesijai keliamais reikalavimais, ir sprendė, jog teisėjas tokiu savo elgesiu pažeidė Teisėjų etikos kodekso 7 straipsnio 1 punkte įtvirtinto pagarbos ir lojalumo valstybei principo, 8 straipsnio 2 ir 4 punktuose įtvirtinto teisingumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principo, 9 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtinto nepriklausomumo principo, 12 straipsnio 2 ir 5 punktuose įtvirtinto sÄ Å¾iningumo ir nesavanaudiÅ¡kumo principo, 13 straipsnio 1 ir 7 punktuose įtvirtinto padorumo principo bei 14 straipsnio 2 punkte įtvirtinto pavyzdingumo principo reikalavimus. 18.3.

IeÅ¡kovas sÄ moningai nutyli, kad, jam nesupratus T. G. pokalbio su advokate V. G. apie reikiamos medžiagos suknelės siuvimui kiekį, T. G. paaiÅ¡kino: (Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo duomenys neskelbiami). 18.4. 2021 m. rugpjūčio 30 d. vykęs ieÅ¡kovo ir jo sÅ«naus pokalbis nebuvo vienintelis jų susitikimas, susijęs su galimu neteisėtu poveikiu nagrinėjant ieÅ¡kovui paskirtÄ administracinio nusižengimo bylÄ . IÅ¡ byloje esančios medžiagos, Teisėjų taryba pagrįstai sprendė, kad, ieÅ¡kovo neformalus bendravimas dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui palankaus teismo sprendimo priėmimo, prasidėjo 2021 m. rugpjūčio 17 d., tuo metu, kai T.

G. iniciavo susitikimÄ su ieÅ¡kovu iÅ¡kart po to, kai advokatė V. G. paprašė T. G. tai padaryti po pokalbio su advokatu B. L.. TÄ dienÄ ieÅ¡kovui buvo perduota informacija apie nagrinėjamÄ bylÄ ir pasiteirauta, kokios galimybės sumažinti administracinio poveikio priemonės taikymo terminÄ bei gautas ieÅ¡kovo atsakymas: (Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo duomenys neskelbiami). 18.5. VisÄ teisėjo vardÄ Å¾eminančio ieÅ¡kovo elgesio schemÄ teismas tinkamai iÅ¡analizavo ir aprašė skundžiamo sprendimo 15.1–15.9 papunkčiuose.

Å ių faktinių aplinkybių kontekste, Teisėjų taryba turėjo pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėju, įsitraukė į teisėjo elgesio ribas peržengiantį bendravimÄ su savo sÅ«numi ir toleravo pareiÅ¡kimus, jog už palankaus sprendimo priėmimÄ gali bÅ«ti atsilyginta pinigais. 18.6. IeÅ¡kovo nurodytas aplinkybes apie paskolinius teisinius santykius su sÅ«numi T. G., kaip priežastį ikiteisminiame tyrime užfiksuotiems susitikimams vykti, vertina ieÅ¡kovo gynybine versija.

Nepaisant esminių prieÅ¡taravimų tarp kriminalinės žvalgybos metu fiksuotų aplinkybių ir ieÅ¡kovo pateiktos įvykių versijos, nėra aiÅ¡ku, kam buvo reikalinga tokia konspiracija (kodiniai pavadinimai, aptakios frazės, baimė bÅ«ti iÅ¡girstiems, svarstymai, kur padėti telefonÄ , kad „nesigirdėtų“, pinigų palikimas po ieÅ¡kovo darbo stalu, bet ne įprastas jų perdavimas), jei visas pokalbis, anot ieÅ¡kovo, vyko apie įprastus ir teisėtus jų tarpusavio santykius. IeÅ¡kovo pateiktas savitas veiksmų interpretavimas negali paneigti Teisėjų tarybos pateikto vertinimo, pagrįsto visapusiÅ¡ku ir neÅ¡aliÅ¡ku situacijos vertinimu. 18.7.

IeÅ¡kovas už teisėjo vardo pažeminimÄ iÅ¡ teisėjo pareigų buvo atleistas ne už pinigų paėmimÄ dėl pažadėto palankaus sprendimo priėmimo, bet vien už tokių pasiÅ«lymų toleravimÄ , neformaliai bendraujant su tokiu sprendimu suinteresuotu asmeniu – T. G. (Teisėjų tarybos 2021 m. spalio 8 d. nutarimas). Todėl nėra reikÅ¡minga aplinkybė, ar pas V. G. kabinete rasti ir pažymėti pinigai atitinka kratos metu pas ieÅ¡kovÄ rastus pinigus. 18.8. Teisėjo drausminė atsakomybė dėl teisėjo vardo pažeminimo yra atskira teisinės atsakomybės rūšis, nei materialiuoju, nei procesiniu teisiniu aspektu nepriklausoma nuo kitų teisinės atsakomybės pagrindų buvimo. 18.9.

Teisėjų taryba sprendė, kad ikiteisminio tyrimo duomenys, patvirtinantys, jog procesinių veiksmų atlikimo metu ieÅ¡kovas prieÅ¡inosi teisėsaugos pareigÅ«nams, nepakluso jų reikalavimams, mėgino naikinti tyrimui reikÅ¡mingus duomenis (pinigus), leidžia spręsti, kad tokiu elgesiu ieÅ¡kovas nesielgė taip, kaip dera teisėjo statusÄ turinčiam asmeniui, pažeidė Teisėjų etikos kodekso 14 straipsnio 2 punkte įtvirtinto pavyzdingumo principo reikalavimus.

19. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 19.1. Drausminės atsakomybės taikymui nėra keliami tokie aukÅ¡ti įrodymų leistinumo ir pakankamumo standartai kaip baudžiamajame procese. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jurisprudencija dėl baudžiamosios, civilinės ir drausminės atsakomybės atribojimo yra suformuota ir aiÅ¡ki (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2012; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2013). 19.2.

Apeliantas praÅ¡o jo atleidimÄ iÅ¡ teisėjo pareigų pripažinti neteisėtu, tačiau nėra pateikęs reikalavimų panaikinti teisės aktus, kurie sudaro atleidimo pagrindÄ , t. y. nepraÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento 2021 m. rugsėjo 10 d. dekreto Nr. 1K-727 „Dėl kreipimosi į Teisėjų tarybÄ â€œ, Teisėjų tarybos 2021 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 13P-119-(7.1.2) „Dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti R. G. iÅ¡ Kauno apylinkės teismo Kauno ramų teisėjo pareigų“ ir Lietuvos Respublikos Prezidento 2021 m. rugsėjo 10 d. dekreto Nr. 1K-727 „Dėl apylinkės teismo teisėjo atleidimo“.

Esant galiojantiems nurodytiems teisės aktams, negali bÅ«ti konstatuojami valstybės neteisėti veiksmai. 19.3. Apeliantas nepateikė įrodymų, kokio dydžio turtinę žalÄ patyrė, už kokį konkretų laikotarpį praÅ¡oma priteisti žala, todėl neįrodė ir civilinės atsakomybės sÄ lygos – žalos fakto ir dydžio. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto 20.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

21. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, Teisėjų tarybai, veikiančiai per Lietuvos nacionalinę teismų administracijÄ , Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl atleidimo iÅ¡ teisėjo pareigų pripažinimo neteisėtu bei vidutinio darbo užmokesčio priteisimo nuo atleidimo iÅ¡ teisėjo pareigų dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Ginčas byloje kilo dėl ieÅ¡kovo R. G. atleidimo iÅ¡ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , t. y. dėl drausminės atsakomybės ieÅ¡kovui taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl naujų įrodymų priėmimo 22. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė apelianto ir jo sÅ«naus T. G. SEB banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us ir nors jų nepraÅ¡o priimti į bylÄ , tačiau apeliaciniame skunde jais remiasi.

23. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, viena vertus, yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – tai ribotos apeliacijos, bÅ«dingos civiliniam procesui, iÅ¡raiÅ¡ka. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Å io apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas bÅ«tų apsunkintas arba net apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotÄ procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis.

Todėl, siekiant paÅ¡alinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra nustatytas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Å is draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumÄ bei apibrėžtumÄ , nes, užkirsdamas keliÄ remtis tokiais įrodymais, kurie nefigÅ«ravo pirmosios instancijos teisme, paÅ¡alina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukÅ«rimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021).

24. Kita vertus, draudimas apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl Å¡ios normos taikymo yra nurodyta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas iÅ¡imtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai praÅ¡omas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto teikiami iÅ¡raÅ¡ai galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme; be to, apeliantas nepraÅ¡o priimti teikiamų duomenų į bylÄ ir jie neturi reikÅ¡mės sprendžiant Å¡ioje byloje kilusį ginÄÄ , todėl Å¡iuo atveju yra pagrindas atsisakyti priimti ieÅ¡kovo naujai teikiamus banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us. Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių 26. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. liepos 19 d. dekretu Nr. 540 ieÅ¡kovas R. G. buvo paskirtas Kauno miesto apylinkės teismo teisėju.

27. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra 2021 m. rugsėjo 1 d. raÅ¡tu Nr. 17.2.-2406 informavo Respublikos PrezidentÄ apie atliekant ikiteisminį tyrimÄ Nr. 03-7-00003-21 surinktus duomenis Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjo R. G. atžvilgiu; prašė leisti jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Respublikos Prezidentas, susipažinęs su Generalinės prokuratÅ«ros 2021 m. rugsėjo 1 d. raÅ¡te Nr. 17.2.-2406 pateikta informacija, vadovaudamasis Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalimi, Teismų įstatymo 47 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 2021 m. rugsėjo 1 d. dekretu Nr. 1K-716 „Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjo R.

G. įgaliojimų sustabdymo ir sutikimo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn“ davė sutikimÄ jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę bei sustabdė jo įgaliojimus iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo.

28. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2021 m. rugsėjo 3 d. raÅ¡tu Nr. 4-01-6597 Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiajai patarėjai buvo pateikta informacija apie R. G. atžvilgiu pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. 03-7-00003-21 ir pateikti atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenys.

29. Respublikos Prezidentas, susipažinęs su Generalinio prokuroro 2021 m. rugsėjo 1 d. raÅ¡te Nr.17.2.-2406 ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2021 m. rugsėjo 3 d. raÅ¡te Nr. 4-01-6597 „Dėl dokumentų pateikimo“ pateikta informacija, vadovaudamasis Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalimi, 115 straipsnio 5 punktu, Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 7 dalimi, 2021 m. rugsėjo 10 d. dekretu Nr. 1K-727 „Dėl kreipimosi į Teisėjų tarybÄ â€œ kreipėsi į Teisėjų tarybÄ , praÅ¡ydamas patarti dėl R. G. atleidimo iÅ¡ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ .

30. Teisėjų taryba 2021 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 13P-119-(7.1.2), nevieÅ¡ame Teisėjų tarybos posėdyje susipažinusi bei įvertinusi Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcinio skyriaus Teisėjų tarybai pateiktÄ ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 03-7-00003-21 medžiagos dalį, nustatė, kad: ieÅ¡kovas, bÅ«damas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėju, paskirtu nagrinėti administracinio nusižengimo bylÄ Nr. II-791-311/2021, įsitraukė į neformalų bendravimÄ su minėtos administracinio nusižengimo bylos baigtimi suinteresuotu asmeniu – advokatų kontoroje dirbančiu sÅ«numi T.

G., su kuriuo 2021 m. rugpjūčio 17 d., 30 d. ir 31 d. vykusių neformalių susitikimų metu aptarinėjo galimybes nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-791-311/2021 už atlygį priimti palankų teismo sprendimÄ administracine atsakomybe patrauktam asmeniui; 2021 m. rugpjūčio 31 d. vykusios kratos jo gyvenamosiose patalpose metu, ieÅ¡kovas nevykdė teisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų reikalavimų. Ä®vertinusi nustatytas aplinkybes, Teisėjų taryba pripažino, kad yra pakankamai duomenų konstatuoti netinkamÄ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjo R.

G. elgesį, nesuderinamÄ su teisėjo profesijai keliamais reikalavimais – ieÅ¡kovas savo elgesiu pažeidė Teisėjų etikos kodekso 7 straipsnio 1 punkte įtvirtinto pagarbos ir lojalumo valstybei principo, 8 straipsnio 2 ir 4 punktuose įtvirtinto teisingumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principo, 9 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtinto nepriklausomumo principo, 12 straipsnio 2 ir 5 punktuose įtvirtinto sÄ Å¾iningumo ir nesavanaudiÅ¡kumo principo, 13 straipsnio 1 ir 7 punktuose įtvirtinto padorumo principo bei 14 straipsnio 2 punkte įtvirtinto pavyzdingumo principo reikalavimus.

Vertindama tokį ieÅ¡kovo elgesį, kaip nesuderinamÄ su teisėjo garbe, neatitinkantį Teisėjų etikos kodekso reikalavimų ir pažeminusį teisėjo vardÄ bei pakenkusį teismo ir teismų sistemos autoritetui, vadovaudamasi Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 7 dalimi, 120 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. lapkričio 27 d. ir 2007 m. sausio 16 d. nutarimuose pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, Teisėjų taryba nusprendė patarti Prezidentui atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ Kauno apylinkės Kauno rÅ«mų teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ .

31. Lietuvos Respublikos Prezidentas 2021 m. spalio 11 d. dekretu Nr. 1K-741 „Dėl apylinkės teismo teisėjo atleidimo“, vadovaudamasis Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 4 ir 5 dalimis, 115 straipsnio 5 punktu, Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 6 ir 7 dalimis, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimÄ , atleido R. G. iÅ¡ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ .

32. Kaip buvo minėta, nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieÅ¡kovo R. G. atleidimo iÅ¡ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , t. y. dėl drausminės atsakomybės ieÅ¡kovui taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės grindžia trimis argumentų grupėmis, t. y.:

1) byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad ieÅ¡kovas, eidamas teisėjo pareigas, įsitraukė į neformalų bendravimÄ su sÅ«numi T. G. apie R. G. nagrinėjamÄ administracinio nusižengimo bylÄ (pokalbiai fiksuoti tarp V. G., B. L. ir T. G., tuo tarpu, tarp ieÅ¡kovo R. G. ir T. G. 2021 m. rugpjūčio 30 d. nuo 13.20 val. iki 14.00 val. vyko vienintelis pokalbis, tačiau STT pateikė tik Å¡io pokalbio fragmentÄ (vienÄ sakinį), kuris nepagrindžia, jog kalbama apie R. G. nagrinėjamÄ administracinio nusižengimo bylÄ );

2) ieÅ¡kovui jo sÅ«naus T. G. perduotų 1 000 Eur (8 vnt. po 50 Eur nominalo kupiÅ«rų ir 6 vnt. po 100 Eur nominalo kupiÅ«ros) kupiÅ«rų nominalai nesutampa su B. L. V. G. perduotais 2 000 Eur kupiÅ«rų nominalais – perduotos 9 kupiÅ«ros po 200 Eur ir 2 kupiÅ«ras po 100 Eur, tai, apelianto manymu, pagrindžia, kad jam buvo perduoti ne B. L. atneÅ¡ti pinigai V. G., o sÅ«naus T. G. 1 000 Eur skola už automobilio kreditÄ ;

3) STT pareigÅ«nai į jo namus atvyko vėlų vakarÄ , tuo metu ieÅ¡kovas sirgo, todėl tiksliai nesuprato, kas įsiveržė į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir pradėjo naudoti smurtÄ jo atžvilgiu, todėl, pasiėmęs turėtus pinigus, bėgo. Be to, apeliantui nebuvo pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl pasiprieÅ¡inimo valstybės tarnautojams, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų pasiprieÅ¡inęs STT pareigÅ«nams. Dėl teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktÄ procedÅ«ros 33.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime, vertindamas Å¡alių teisinių santykių prigimtį, pažymėjo, kad nors ieÅ¡kovas nėra suformulavęs reikalavimų dėl Prezidento dekretų panaikinimo ir Teisėjų tarybos nutarimo panaikinimo, tačiau ieÅ¡kovo reikalavimas dėl atleidimo iÅ¡ teisėjo pareigų neteisėtumo galėtų bÅ«ti tenkintas tik teismui konstatavus paminėtų aktų neteisėtumÄ . Todėl teismas vertino, kad nagrinėjamos bylos dalykas atitinkamai yra ir Teisėjų tarybos nutarimo bei Respublikos Prezidento dekretų, priimtų apelianto atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nagrinėjamų teisinių santykių prigimtį, yra nurodęs, kad teisėjo atleidimui iš pareigų taikoma speciali procedūra, reglamentuota Konstitucijoje, Teismų įstatyme, išsamiai išaiškinta oficialiojoje Konstitucinio Teismo doktrinoje. Teisėjas ir jį į pareigas priimantis Respublikos Prezidentas yra konstitucinio reguliavimo subjektai, jų nesieja darbo teisiniai santykiai, taigi netaikytinos ir juos reguliuojančios atskiros Darbo kodekso normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

35. IeÅ¡kovas, siekdamas vienintelio tikslo, kad jo atleidimas iÅ¡ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjo pareigų Konstitucijos 115 straipsnio 5 dalies pagrindu bÅ«tų pripažintas neteisėtu, ieÅ¡kinyje nors ir nesuformulavo tokių reikalavimų, tačiau iÅ¡ esmės siekė visų teisėjo atleidimui iÅ¡ pareigų bÅ«tinų procedÅ«rų įvertinimo, kadangi reiÅ¡kiamo ieÅ¡kinio tikslas – atleidimÄ iÅ¡ teisėjo pareigų pripažinti neteisėtu.

36. Pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktÄ , Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iÅ¡ pareigų įstatymo nustatyta tvarka, kai savo poelgiu pažemina teisėjo vardÄ . AnalogiÅ¡kas teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindas įtvirtintas Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

37. Respublikos Prezidentas turi konstitucinius įgaliojimus inicijuoti apylinkės teismo teisėjo atleidimÄ iÅ¡ pareigų Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto pagrindu – teisėjui savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ . Å i konstitucinė Lietuvos Respublikos Prezidento iniciatyva kyla iÅ¡ Konstitucijos 84 straipsnio 11 punkto ir 112 straipsnio 4 dalies nuostatų.

38. Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad dėl teisėjų atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Teismų įstatymo 90 straipsnio 7 dalyje.

39. Å iame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Teisėjų tarybai teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų procedÅ«roje tenkantis vaidmuo – nustatyti teisėjo atsakomybės taikymo faktinį (materialinį) pagrindÄ , t. y. Respublikos Prezidentui iÅ¡kėlus abejones dėl konkretus teisėjo elgesio, įsitikinti, jog tam tikras poelgis buvo ir kad Å¡iuo poelgiu buvo pažemintas teisėjo vardas. Tokias teisėjų kolegijos pastabas pagrindžia ir toliau nurodoma Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija.

40. Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytos specialios teisėjų institucijos – Teisėjų tarybos – statuso, sprendžiant teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų klausimÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad iÅ¡ Konstitucijos kylantis negalimumas Respublikos Prezidentui atleisti teisėjÄ iÅ¡ pareigų (jeigu atleidžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas –negalimumas teikti jo Seimui atleisti, o jeigu atleidžiamas Apeliacinio teismo teisėjas – negalimumas praÅ¡yti Seimo pritarimo jį atleisti) be Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytos specialios įstatymo numatytos teisėjų institucijos pritarimo yra labai svarbi teisėjo ir teismų nepriklausomumo garantija, viena iÅ¡ priemonių, padedančių visų be iÅ¡imties bendrosios kompetencijos teismų (taip pat visų be iÅ¡imties pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų) teisėjams apsisaugoti nuo valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigÅ«nų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų, kitų asmenų kiÅ¡imosi į teisėjo ar teismo veiklÄ , kurį expressis verbis draudžia (ir už kurį numatyti atsakomybę įstatymų leidėjÄ Ä¯pareigoja) Konstitucijos 114 straipsnio 1 dalis (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas).

41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad Teisėjų taryba, gavusi Respublikos Prezidento praÅ¡ymÄ patarti dėl teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų, įvertina, ar teisėjo darbas, elgesys, reputacija, kitos savybės atitinka jam keliamus reikalavimus, inter alia nustatytus Teisėjų etikos kodekse. Teisėjų taryba, kaip Visuotiniame teisėjų susirinkime iÅ¡rinkta vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumÄ , patardama Respublikos Prezidentui, kartu iÅ¡sprendžia ir pasitikėjimo konkrečiu teisėjų bendruomenės nariu klausimÄ , t. y. įvertina, ar teisėjas, bÅ«damas vienos iÅ¡ valstybės valdžiÄ Ä¯gyvendinančių, teisingumÄ vykdančių institucijų narys, veikė taip, kad visuomenė pasitikėtų Å¡ia institucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

42. AiÅ¡kindamas Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte įtvirtintÄ teisėjų atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindÄ , Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Respublikos Prezidentas, gavęs Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytos specialios įstatymo numatytos teisėjų institucijos patarimÄ atleisti teisėjÄ , savo poelgiu pažeminusį teisėjo vardÄ , iÅ¡ pareigų, turi įgaliojimus atleisti jį iÅ¡ pareigų (jeigu atleidžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas – turi įgaliojimus teikti jį Seimui atleisti, o jeigu atleidžiamas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas – turi įgaliojimus praÅ¡yti Seimo pritarimo jį atleisti). Tai turi bÅ«ti padaroma nedelsiant (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas).

43. Teisėjų taryba 2021 m. spalio 8 d. priėmė nutarimÄ Nr. 13P-119-(7.1.2) „Dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti R. G. iÅ¡ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjo pareigų“, kuriuo patarė Respublikos Prezidentui atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ Kauno apylinkės Kauno rÅ«mų teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ . Lietuvos Respublikos Prezidentas 2021 m. spalio 11 d. dekretu Nr. 1K-741 „Dėl apylinkės teismo teisėjo atleidimo“, vadovaudamasis Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 4 ir 5 dalimis, 115 straipsnio 5 punktu, Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 6 ir 7 dalimis, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimÄ , atleido R.

G. iÅ¡ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ . Tai reiÅ¡kia, kad atleidžiant ieÅ¡kovÄ R. G. iÅ¡ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjo pareigų, buvo laikytasi teisės aktuose nustatytų procedÅ«ros reikalavimų. Dėl teisėjo vardÄ Å¾eminančio poelgio 44. Nagrinėjamu atveju Respublikos Prezidentas 2021 m. rugsėjo 10 d. dekretÄ Nr. 1K-727, kuriuo buvo kreiptasi į Teisėjų tarybÄ patarimo dėl apelianto atleidimo iÅ¡ pareigų, priėmė susipažinęs su Generalinio prokuroro 2021 m. rugsėjo 1 d. raÅ¡te Nr.17.2.-2406 ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2021 m. rugsėjo 3 d. raÅ¡te Nr. 4-01-6597 „Dėl dokumentų pateikimo“ pateikta informacija.

Apelianto manymu, nurodyta prokuroro ir tarnybos raÅ¡tuose pateikta informacija nesudarė pagrindo vertinti teisėjo veiksmus kaip pažeminusius teisėjo vardÄ , todėl poreikio kreiptis į Teisėjų tarybÄ patarimo dėl teisėjo atleidimo nebuvo.

45. Konstitucinio Teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte numatytas poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas, suponuoja ne tik atitinkamų objektyvaus pobÅ«džio faktų nustatymÄ , bet ir jų vertinimÄ . Taigi tais atvejais, kai Respublikos Prezidentas kreipiasi į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ specialiÄ Ä¯statymo numatytÄ teisėjų institucijÄ , kad Å¡i patartų dėl teisėjo, savo poelgiu pažeminusio teisėjo vardÄ , atleidimo iÅ¡ pareigų, minėta teisėjų institucija privalo įsitikinti, jog tam tikras teisėjo poelgis (veika) iÅ¡ tikrųjų objektyviai buvo, bei tai, ar teisėjas Å¡iuo poelgiu (veika) tikrai pažemino teisėjo vardÄ (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. sausio 16 d. nutarimai).

46. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad Konstitucijoje expressis verbis nėra nustatyta, kokie teisėjo poelgiai priskirtini prie tokių, kuriais pažeminamas teisėjo vardas. Formuluotė „teisėjo vardÄ pažeminantis poelgis“ yra talpi, ji apima ne tik teisėjo elgesį, kuriuo jis teisėjo vardÄ pažemino vykdydamas savo, kaip teisėjo įgaliojimus, bet ir teisėjo vardÄ pažeminusį elgesį, nesusijusį su teisėjo įgaliojimų vykdymu. Pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, taip pat teismų savivaldos institucijos turi diskrecijÄ nustatyti, kokie teisėjo poelgiai priskirtini prie tokių, kuriais pažeminamas teisėjo vardas, tačiau nei įstatymais, nei teismų savivaldos institucijų sprendimais negali bÅ«ti nustatytas koks nors iÅ¡samus (baigtinis) poelgių, kuriais teisėjas pažemina teisėjo vardÄ , sÄ raÅ¡as.

Ar teisėjo poelgis yra toks, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas, kiekvienÄ kartÄ turi bÅ«ti sprendžiama įvertinus visas su tuo poelgiu susijusias ir turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. sausio 16 d. nutarimai, 2014 m. kovo 10 d. sprendimas).

47. Pagal Teismų įstatymo 83 straipsnio 3 dalį teisėjo vardÄ Å¾eminantis poelgis – tai su teisėjo garbe nesuderinamas ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimų neatitinkantis poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas bei kenkiama teismo autoritetui. Teisėjo vardÄ Å¾eminančiu poelgiu taip pat pripažįstamas bet koks pareiginis nusižengimas – aiÅ¡kiai aplaidus konkrečios teisėjo pareigos atlikimas arba jos neatlikimas be pateisinamos priežasties.

48. Teismai, bÅ«dami viena iÅ¡ valstybės valdžiÄ â€“ teisminę valdžiÄ â€“ įgyvendinančių, teisingumÄ vykdančių institucijų, turi veikti taip, kad visuomenė jais pasitikėtų, todėl teisėjui, kaip teisingumÄ vykdančiam asmeniui, keliami ir itin dideli etinio bei moralinio pobÅ«džio reikalavimai: jo reputacija turi bÅ«ti nepriekaiÅ¡tinga; teisėjo elgesys – tiek susijęs su tiesioginiu pareigų atlikimu, tiek su jo veikla, kuri nėra susijusi su jo pareigomis, – neturi kelti abejonių dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo ir nepriklausomumo; teisėjas savo pareigas atlikti, taip pat elgtis turi taip, kad savo poelgiu nepažemintų teisėjo vardo.

Teisėjo nepriekaiÅ¡tinga reputacija ir elgesys, etikos ir moralės normų paisymas garantuoja ne tik visuomenės pasitikėjimÄ teisine valdžia, bet ir užtikrina asmens konstitucinę teisę į neÅ¡aliÅ¡kÄ bylos nagrinėjimÄ . Todėl, esant nustatytoms aplinkybėms apie teisėjo elgesį, nesuderinamÄ su jo profesijai keliamais reikalavimais, yra pagrindas spręsti apie teisėjo vardÄ Å¾eminančio poelgio egzistavimÄ , sudarantį pagrindÄ svarstyti dėl galimybės jam toliau eiti savo pareigas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, jog teisėjo etikos pažeidimo konstatavimui nereikia kelių faktų sudėties, pakanka, jog bÅ«tų nustatytas bent vienas atvejis, kai teisėjas savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ . Be kita ko, teisėjo vardÄ pažeminantis poelgis – vertinamojo pobÅ«džio pažeidimas, dėl kurio buvimo kiekvienu atveju sprendžia tai padaryti įgaliotas subjektas – Teisėjų taryba (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

49. Susipažinęs su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė faktines aplinkybes, kad advokatė V. G. pokalbio su advokatu B. L. metu pasako: (Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo duomenys neskelbiami). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas neneigia ir neginčija Specialiųjų tyrimų tarnybos medžiagoje užfiksuotos nurodytos informacijos (neneigia bendravimo su sÅ«numi T. G. nurodytais klausimais fakto), tačiau teigia, jog, po apelianto žmonos mirties, su sÅ«numi bendravo nuolatos (kiekvienÄ dienÄ beveik 3 metus), abu, bÅ«dami teisininkai, dažnai kalbėdavo apie bylas ir iÅ¡ konteksto selektyviai iÅ¡trauktos pokalbio frazės nesudarė pagrindo vertinti, kad buvo kalbama apie konkrečiÄ bylÄ .

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad, teikdama Respublikos Prezidentui apibendrintus tyrimo rezultatus, viena vertus, Specialiųjų tyrimų tarnyba yra laisva nurodyti (cituoti) pasirinktas, jos vertinimu, reikšmingiausias, tyrimo metu nustatytas aplinkybes, atkreipti dėmesį į tam tikrus apelianto veiksmus, bei vertinti juos jai suteiktų įgaliojimų ribose, todėl apelianto argumentai dėl tarnybos išvadų vienpusiškumo atmestini kaip nepagrįsti. Kita vertus, apelianto versija, kad tiek pokalbių metu, tiek 2021 m. rugpjūčio 31 d. ieškovo darbo kabinete įvykusio jo ir sūnaus susitikimo metu, kada T.

G. perdavė pinigus (1 000 Eur), kaip skolos grÄ Å¾inimÄ už iÅ¡simokėtinai pirktÄ automobilį, vertintina kritiÅ¡kai, nes tokiu atveju, kaip teisingai atsiliepime nurodo atsakovė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, nebuvo jokios bÅ«tinybės Å¡ios pinigų sumos perduoti slaptai pakiÅ¡ant pinigus po apelianto darbo stalvirÅ¡iu ir atitinkamai ieÅ¡kovo bei jo sÅ«naus T. G. pokalbių metu užuominomis tartis dėl atlygio už „bylos padarymÄ pagal tÄ bylÄ â€œ.

51. Pasisakant dėl apelianto elgesio kratos metu, pažymėtina, kad apelianto pateikti paaiÅ¡kinimai dėl tokio elgesio pateisinimo, kuomet, apelianto nuomone, toks jo elgesys buvo iÅ¡provokuotas STT pareigÅ«nų ir susirgimo komplikacijų (sirgo ir blogai jautėsi), teisėjų kolegija vertina kaip iÅ¡imtinai gynybinę pozicijÄ , nes, viena vertus, nėra logiÅ¡ka, jog, kaip teigė apeliantas, „įsiveržus“ STT pareigÅ«nams ir iÅ¡ komodos stalčiaus paėmus pinigus, juos bandant iÅ¡saugoti, asmuo imtų pinigų kupiÅ«ras plėšyti, bėgti nuo pareigÅ«nų ir jiems prieÅ¡intis.

PrieÅ¡ingai, tokie veiksmai paprastai atliekami tuomet, kai bandoma nuslėpti reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes ar sunaikinti pinigų kupiÅ«ras, tačiau ne tuomet, kai jas bandoma iÅ¡saugoti. Kita vertus, apelianto bandymas apeliuoti į skirtingų nominalų kupiÅ«ras, t. y. jo sÅ«naus perduotų apeliantui kupiÅ«rų nominalų nesutapimÄ su kupiÅ«romis, kurias B. L. perdavė V. G., nėra teisingas, kadangi kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu V. G. darbo kabineto seife buvo rastos pinigų kupiÅ«ros įvairiais nominalais, (Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo duomenys neskelbiami).

Pažymėtina ir tai, kad drausminė atsakomybė ir administracinė atsakomybė yra savarankiÅ¡kos atsakomybės rūšys ir, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, drausminė atsakomybė asmeniui už tuos pačius veiksmus gali bÅ«ti taikoma nepriklausomai nuo to, jog apeliantas nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pasiprieÅ¡inimÄ STT pareigÅ«nams.

52. Pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, taip pat teismų savivaldos institucijos turi diskrecijos teisę nustatyti, kokie teisėjo poelgiai yra priskirtini žeminantiems teisėjo vardÄ , ir ar teisėjo poelgis yra toks, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas, kiekvienÄ kartÄ sprendžiama įvertinus visus su tuo poelgiu susijusius ir turinčius reikÅ¡mės nagrinėjimui įrodymus ir aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, iÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovas leidosi į dviprasmiÅ¡kus pokalbius su sÅ«numi dėl galimybės už atlygį priimti palankų teismo sprendimÄ administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, leido susidaryti įspÅ«džiui, jog atitinkami asmenys gali daryti įtakÄ jo sprendimams, priėmė pinigus, kuriuos apelianto sÅ«nus pakiÅ¡o po jo darbo stalvirÅ¡iu, juos slėpė ir norėjo sunaikinti.

Atitinkamai Teisėjų taryba, įvertinusi Å¡ias faktines aplinkybes, nusprendė, kad savo elgesiu apeliantas pažeidė Teisėjų etikos kodekso 7 straipsnio 1 punkte įtvirtintÄ pagarbos ir lojalumo valstybei principÄ , 8 straipsnio 2 ir 4 punktuose įtvirtintÄ teisingumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ , 9 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtintÄ nepriklausomumo principÄ , 12 straipsnio 2 ir 5 punktuose įtvirtintÄ sÄ Å¾iningumo ir nesavanaudiÅ¡kumo principÄ , 13 straipsnio 1 ir 7 punktuose įtvirtintÄ padorumo principÄ ir 14 straipsnio 2 punkte įtvirtintÄ pavyzdingumo principÄ ir patarė Respublikos Prezidentui atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ Kauno apylinkės Kauno rÅ«mų teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ .

53. Kaip nagrinėjamoje byloje buvo pažymėta ne kartÄ , vertinant ar teisėjas savo veiksmais pažemino teisėjo vardÄ , vertinamas ne tik teisėjo elgesys, susijęs su tiesioginių pareigų atlikimu, bet ir jo veikla, nesusijusi su jo pareigomis. Teisėjo elgesys pripažįstamas žeminančiu teisėjo vardÄ ne tik įrodžius teisėjo bendravimo su asmeniu, suinteresuotu bylos rezultatu, pasekmes, bet ir tokio bendravimo faktus. Teisėjo elgesys pripažįstamas žeminančiu teisėjo vardÄ nustačius faktus ir aplinkybes, kurios kelia abejones dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo ir nepriklausomumo.

Teisėjas turi elgtis taip, kad savo poelgiu nežemintų teisėjo vardo, vengti situacijų, galinčių kelti abejones dėl jo Å¡aliÅ¡kumo. Å iuo atveju byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma Teisėjų tarybai leido pagrįstai spręsti, kad apeliantas savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ ir patarti atleisti jį iÅ¡ teisėjo pareigų. Patikrinęs Å¡ias faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jų vertinti kitaip, nei jas vertino Teisėjų taryba ar Respublikos Prezidentas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai taip pat nekilo abejonių dėl tokio apelianto elgesio vertinimo.

54. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, ir kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R.

T. prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas). Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 55. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, iÅ¡analizavusi faktinius bylos duomenis, prieina iÅ¡vados, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 str.).

Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apelianto teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo iÅ¡vadas nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės ir jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

56. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi iÅ¡laidoms, patirtoms bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Todėl netenkinus ieÅ¡kovo apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos; tuo tarpu, kitos bylos Å¡alys nereiÅ¡kė praÅ¡ymų dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Asta Radzevičienė Antanas Rudzinskas Irmantas Å ulcas