Legislator Case Law & Legislation
443574d2-4f2a-4bfe-a0ff-a6d88956bc2c AI generated

443574d2-4f2a-4bfe-a0ff-a6d88956bc2c · Kauno apygardos teismas

Case Number 443574d2-4f2a-4bfe-a0ff-a6d88956bc2c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Actio Pauliana instituto taikymui nėra visų sÄ lygų: Dėl sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo. Teismas sprendime nepasisakė, kuo pasireiÅ¡kė O. M. nesÄ Å¾iningumas, apsiribodamas vien tuo, jog O. M. yra atsakovės sesuo. Kreditoriaus teisės negali bÅ«ti suabsoliutinamos, t.y. kreditoriui neturi bÅ«ti suteikiama privilegijų trečiojo asmens atžvilgiu, nors teismo sprendimu teismas tenkino vien kreditoriaus interesus, pažeisdamas kitų asmenų – atsakovės ir jos sesers O. M. interesus.Teismas negalėjo taikyti prezumpcijos, numatytos CK 6.67 straipsnio 1 dalyje (skolininko sudarytas sandoris su artimais giminaičiais), nes skolininkas yra V.

Legislator headnote

AI generated

443574d2-4f2a-4bfe-a0ff-a6d88956bc2c · Kauno apygardos teismas: Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo V. E. įteiktas 2010 m. lapkričio 24 d. Atsakovas pastabų dėl patikrinimo akto nepateikė, sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo neskundė. V. E. mokestinė nepriemoka 2011 m. kovo 23 d. yra 115 532,83 Lt. Ginčijamu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus – Alytaus AVMI interesai, o sutarties Å¡alys, sudarydamos tokį sandorį, veikė akivaizdžiai nesÄ Å¾iningai, nes pardavus sutuoktiniams ginčo turtÄ , V. S. nesumokėjo mokestinės nepriemokos, turtas parduotas artimai giminaitei, t.y. atsakovės D.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                       Civilinė byla Nr. 2A-963-413/2012Teisminio proceso Nr. 2-28-3-1249-2011-9 Pirmosios instancijos teismo teisėjas: Jonas Čirvinskas Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1, 121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 25 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė), Jolitos Cirulienės, Gintauto Koriagino (pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V.

E., O. M. ir D. E. atstovės advokatės Irenos Andriuškevičienės apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-1696-179/2011 pagal ieškovės Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovams V. E., D. E. ir O. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) VII skyriaus nuostatomis, vykdydama 2010 m. vasario 2 d.

Užduotį kontroliuoti mokesčių mokėtojo veiklÄ Nr. A3-70, atliko fizinio asmens (atsakovo) V. E., gyvenančio (duomenys neskelbtini), gyventojų pajamų mokesčio (GPM), valstybinio socialinio drudimo (VSD) įmokų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokestinį tyrimÄ . Mokestinio tyrimo metu buvo konstatuoti pažeidimai, kylantys iÅ¡ atsakovo vykdomos individualios veiklos per laikotarpį nuo 2005 m. iki 2009 m., ir nustatyta, kad per nurodytÄ laikotarpį V. E. vykdė veiklÄ pagal sudarytÄ sutartį su UAB „VilkyÅ¡kių pieninė“, uždirbti pajamoms naudojo bendrÄ sutuoktinių turtÄ - automobilį Fiat Ducato.

V. E. iÅ¡ UAB „VilkyÅ¡kių pieninė“ per 2005-2008 metus gavo 616 190,01 Lt pajamų, tame tarpe 8 745,56 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų ir 607 444,45 Lt pajamų už atliktas transporto paslaugas. Atsakovo pajamos 2006 m. rugpjūčio mėn. virÅ¡ijo 100 000 Lt, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 str., V. E. 2006 m. rugpjūčio mėn. atsirado prievolė privalomai įsiregistruoti PVM mokėtoju ir skaičiuoti bei mokėti į biudžetÄ PVM.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 str. 3 d., V. E. apskaičiuotÄ už atskirÄ mėnesį mokėtinÄ PVM sumÄ turėjo sumokėti į biudžetÄ iki kito mėnesio 25 dienos. Kartu turėjo bÅ«ti pateikiama PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaita (FR0608). Vadovaujantis MAÄ® 81 str., mokesčių mokėtojas privalėjo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Tačiau atsakovas PVM įstatyme nustatytų prievolių nevykdė.

Alytaus AVMI atliekamo mokestinio tyrimo metu, siekdama išvengti MAĮ 139 straipsnyje numatytų baudų skyrimo ir vadovaudamasi MAĮ 136 straipsniu pasiūlė V. E. pašalinti mokestinio tyrimo metu nustatytus trūkumus ir pateikti PVM deklaracijas bei sumokėti deklaruotus mokesčius. V. E. 2010 m. balandžio 19 d. pateikė pirmines pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. Bendra deklaruoto PVM mokesčio suma už šį laikotarpį yra 67 785,00 Lt, tačiau deklaruotos mokesčio nepriemokos nesumokėjo.

TÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2010 m. balandžio 19 d., V. E. ir jo sutuoktinė D. E. pardavė jų vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ - žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo pastatÄ (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini) D. E. seseriai O. M., o jau rytojaus dienÄ , t. y. 2010 m. balandžio 20 d., V. E. ir D. E. pateikė Alytaus rajono apylinkės teismui praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo. PraÅ¡yme sutuoktiniai nurodė, kad kreditorių neturi ir Alytaus AVMI apie iÅ¡keltÄ santuokos nutraukimo bylÄ neinformavo.

Be to, 2010 m. balandžio 21 d. V. E. pateikė ieÅ¡kovei pirmines PVM deklaracijas už laikotarpį nuo 2009 m. vasario mėn. iki 2009 m. gegužės mėn., deklaruodamas bendrÄ 2 319,00 Lt. PVM sumÄ . Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-2241-652/2010 tenkino pareiÅ¡kėjų V. E. ir D. E. praÅ¡ymÄ nutraukti santuokÄ ir patvirtino sutuoktinių pasiraÅ¡ytÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kuriÄ buvo padalintas santuokoje įgytas turtas - V.

E. du automobiliai (abu 20 metų senumo) ir 1/2 dalis buto, kuriÄ jis skyrė dukros iÅ¡laikymui, D. E. atiteko 3 automobiliai (2 automobiliai 14 metų ir 1 automobilis 25 metų senumo) ir 1/2 buto.Alytaus AVMI 2010 m. liepos 13 d. pateikė Alytaus rajono apylinkės teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ dėl V. E. ir D. E. santuokos nutraukimo civilinėje byloje Nr. 2-2241-652/2010 dalyje dėl turto padalinimo. Atsakovas V. E. civilinės bylos dėl proceso atnaujinimo metu, grubiai pažeisdamas MAÄ® 40 straipsnio nuostatas, siekdamas iÅ¡vengti proceso atnaujinimo, 2010 m. spalio 1 d.

Alytaus AVMI pateikė naujas, žinomai neteisingas PVM ir metines pajamų mokesčio deklaracijas už 2006-2009 metus, deklaruodamas nulines PVM apmokestinamų prekių ir PVM sumas. Vadovaujantis naujai pateiktomis patikslintomis deklaracijomis neliko PVM nepriemokos, tačiau atsirado gyventojų pajamų mokesčio - 67 975,00 Lt nepriemoka. Pirmines metines pajamų mokesčio deklaracijas V. E. pateikė 2010 m. balandžio 20 d. už 2005-2008 metus. Vadovaujantis Alytaus AVMI 2010 m. balandžio 26 d. mokestinio tyrimo Nr. A3-70 metu surinkta, dokumentais pagrįsta informacija ir mokestinio tyrimo metu pateiktais V.

E. paaiÅ¡kinimais ieÅ¡kovė nustatė, kad 2010 m. spalio 1 d. V. E. naujai pateiktos PVM ir metinės pajamų deklaracijos neatitinka tikrovės, o įraÅ¡ydamas į deklaracijas ir pateikdamas Alytaus AVMI žinomai neteisingus duomenis, V. E. siekė suklaidinti teismÄ , iÅ¡vengti mokesčių mokėjimo ir skyrybų bylos proceso atnaujinimo. Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-3593-470/2010 ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmetė. IeÅ¡kovei 2010 m. spalio 13 d. pateikus atskirÄ jį skundÄ , Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-2173-485/2010 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį panaikino ir klausimÄ dėl Alytaus AVMI praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2241-652/2010 perdavė Alytaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (civilinė byla Nr. A2-5748-90/2010).Alytaus AVMI, gavusi patikslintas V.

E. deklaracijas, vadovaujantis MAÄ® 137 straipsnio 2 dalimi iÅ¡rašė 2010 m. spalio 7 d. pavedimÄ Nr. A4-17 ir atlikusi V. E. veiklos patikrinimÄ už 2005-2009 metus, surašė 2010 m. spalio 18 d. patikrinimo aktÄ Nr. A4-17, bei 2011 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimÄ Nr. Al 1-23 dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad V. E. neįsiregistravo PVM mokėtoju, 2010 m. spalio 1 d. pateikė ieÅ¡kovei Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas už laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. iki 2009 m. gegužės mėn., deklaruodamas nulines PVM apmokestinamų tiekimų prekių ir PVM sumas, tuo pažeisdamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio ir 92 straipsnio reikalavimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123, 96-99 straipsniais, už 2005-2009 metus atsakovui V. E. už atskirus PVM mokestinius laikotarpius papildomai paskaičiuota 73 314 Lt PVM ir 34438 Lt PVM delspinigių. Patikrinimo metu taipogi nustatyta, kad V. E. prievolė deklaruoti ir mokėti PVM, vadovaujantis PVM įstatymo 92 straipsnio 3 dalimi, atsirado nuo 2006 m. rugsėjo 25 d. Todėl V. E. turi sumokėti VMI prie LR FM papildomai paskaičiuotus mokesčius, delspinigius ir baudas: 73 314 Lt pridėtinės vertės mokesčio; 34 438 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių; 7 331 Lt pridėtinės vertės mokesčio baudÄ ; 3 833 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų; 1 917 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų baudÄ , 1 352 Lt privalomo sveikatos draudimo įmokų, 99 Lt privalomo sveikatos draudimo įmokų delspinigių; 135 Lt privalomo sveikatos draudimo įmokų baudÄ .

Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo V. E. įteiktas 2010 m. lapkričio 24 d. Atsakovas pastabų dėl patikrinimo akto nepateikė, sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo neskundė. V. E. mokestinė nepriemoka 2011 m. kovo 23 d. yra 115 532,83 Lt. Ginčijamu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus – Alytaus AVMI interesai, o sutarties Å¡alys, sudarydamos tokį sandorį, veikė akivaizdžiai nesÄ Å¾iningai, nes pardavus sutuoktiniams ginčo turtÄ , V. S. nesumokėjo mokestinės nepriemokos, turtas parduotas artimai giminaitei, t.y. atsakovės D.

E. seseriai O. M.. Todėl ieÅ¡kovė actio Pauliana pagrindu prašė pripažinti 2010 m. balandžio 19 d. žemės sklypo ir sodo pastato, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1495, sudarytÄ tarp V. E., D. E. ir O. M., negaliojančia, taikyti restitucijÄ natÅ«ra ir priteisti šį turtÄ V. S. ir D. E. nuosavybėn. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu (2 t. b. l. 20-23) ieÅ¡kinį patenkino pilnai, pripažino 2010 m. balandžio 19 d. 0,1069 ha žemės sklypo ir sodo pastato, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)savivaldybėje, pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1495, sudarytÄ tarp vienos Å¡alies V.

E., D. E. ir antros Å¡alies O. M., negaliojančia, taikė abiÅ¡alę restitucijÄ natÅ«ra ir Å¡alis grÄ Å¾ino į pirmykÅ¡tę padėtį, įpareigodamas O. M. grÄ Å¾inti V. E. ir D. E. nuosavybėn 0,1069 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 11 000 Lt, ir sodo pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2330 Lt, esančius (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, SB „(duomenys neskelbtini)“, įpareigojant V.

E. ir D. E. grÄ Å¾inti O. M. 10 000 Lt, priteisė solidariai iÅ¡ V. E., D. E. ir O. M. 399,90 Lt žyminio mokesčio ir 44,43 Lt valstybei turėtų paÅ¡to iÅ¡laidų, paliko galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi taikytas laikinas apsaugos priemones iki teismo sprendimo įvykdymo.IÅ¡ bylos duomenų teismas nustatė, kad sutuoktiniai V. E. ir D. E. 2010 m. balandžio 19 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1495, pagal kuriÄ pardavė už 10 000 Lt D. E. seseriai O.

M. žemės sklypÄ (unikalus Nr. 3353-0013-0247), kurio vidutinė rinkos vertė – 11 000, ir sodo pastatÄ (unikalus Nr. 3397-4021-0012), kurio rinkos vertė 2330 Lt, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Teismas sprendė, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus – Alytaus apskrities VMI interesai, o Å¡alys, sudarydamos tokį sandorį, veikė akivaizdžiai nesÄ Å¾iningai (CK 6.66 str.), nes pardavus turtÄ , V. E. nesumokėjo mokestinės nepriemokos, turtas buvo parduotas artimai sutuoktinės D.

E. giminaitei – seseriai O. M.. Kadangi skolininko V. E. bendroje jungtinėje nuosavybėje turto dalis nebuvo nustatyta, sudarytÄ atsakovų sandorį teismas panaikino visa apimtimi ir taikė abiÅ¡alę restitucijÄ . III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė O. M. praÅ¡o panaikinti 2011 m. gruodžio 28 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti (2 t. b. l. 28-30). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais motyvais:1.

Teismas nenustatė visų bÅ«tinų actio Pauliana sÄ lygų, t. y. teismas sprendime iÅ¡ esmės vertino tik vienÄ sÄ lygÄ - ieÅ¡kovės reikalavimo teisės atsakovo V. E. atžvilgiu buvimÄ , konstatuodamas, kad sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovas turėjo galiojančiÄ reikalavimo teisę. Dėl kitų actio Pauliana sÄ lygų teismas nepasisakė, o tik nurodė, kad Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos sutinkamai su CK 6.67 straipsnio 1 dalimi ir, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus.2. Teismo sprendimas nemotyvuotas.

Savo teiginių teismas iš esmės nepagrindė ir nemotyvavo. Todėl teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

3. Teismas netinkamai vertimo byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus. Teismas vadovavosi CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir konstatavo, kad atsakovė O. M. buvo nesÄ Å¾ininga, kadangi yra atsakovės D. E. sesuo. Tačiau pagal CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ turtÄ turi parduoti skolininkas, skolininkas Å¡iuo atveju yra V. E., kuris nėra atsakovės O. M. giminaitis. Skola ieÅ¡kovei susidarė nesumokėjus PVM mokesčio, kai V. E. dirbo UAB „Vilkykščių pieninė“ ir Å¡i skola laikytina V.

E. asmenine skola. Be to, net taikant minėtÄ Ä¯statymo nuostatÄ , teismas turėjo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir apeliantės nesÄ Å¾iningumÄ vertinti visų aplinkybių kontekste. Be to, O. M. negalėjo bÅ«ti nesÄ Å¾ininga ieÅ¡kovo atžvilgiu, kadangi ji žinojo, jog 2000 metais D. E. ir V. E. teisminiu keliu nutraukė santuokÄ , tačiau nežinojo ir neprivalėjo žinoti, ar iÅ¡tuoka buvo įforminta civilinės metrikacijos skyriuje. Vertinant V. ir D. E. elgesį, apeliantė buvo įsitikinusi, kad jie ne tik nutraukė santuokÄ , bet ir įformino iÅ¡tuokÄ , kadangi nuo 2000 metų sutuoktiniai kartu negyveno ir nevedė bendro Å«kio.

Apie tai, kad VMI yra V. E. kreditorius, ji sužinojo tik gavusi ieÅ¡kinį. Ginčo turtas buvo įgytas tuo metu, kai abu sutuoktiniai kartu negyveno ir nevedė bendro Å«kio. TurtÄ ji faktiÅ¡kai pradėjo valdyti ir naudoti žymiai anksčiau negu buvo įforminta pirkimo pardavimo sutartis, taigi sandoris tebuvo seniai egzistuojančios faktinės padėties teisinis įforminimas. Žemės sklype yra pradėtos kito statinio statybos, tačiau teismas, taikydamas restitucijÄ , dėl to visiÅ¡kai nepasisakė.

Atsakovas V. E. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2011 m. gruodžio 28 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (2 t. b. l. 32-35). Apeliantas nurodo Å¡iuos argumentus:1. Teismas nenustatė visų actio Pauliana sÄ lygų. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys turėjo buti vertinamas ir nagrinėjamas atsižvelgiant ir įvertinant kiekvienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų buvimÄ ar nebuvimÄ . Tik nustačius Å¡ių sÄ lygų visumÄ , ieÅ¡kinys galėjo bÅ«ti tenkinamas.

Tačiau pirmosios instancijos teismas savo sprendime iÅ¡ esmės vertino tik vienÄ sÄ lygÄ , t.y. ieÅ¡kovo reikalavimo teisės V. E. atžvilgiu buvimÄ , konstatuodamas, kad sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovas turėjo galiojančiÄ reikalavimo teisę. Tuo tarpu dėl kitų actio Pauliana sÄ lygų nepasisakė, o tik nurodė, kad sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos.2. Teismo sprendimas nemotyvuotas. Teismas savo teiginių iÅ¡ esmės nepagrindė ir nemotyvavo, tuo pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).3.

Teismas netinkamai vertino byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus. Dirbdamas UAB „Vilkyščių pieninė“ apeliantas nežinojo, kad reikalinga registruotis PVM mokėtoju ar mokėti šį mokestį, nes turi profesinį iÅ¡silavinimÄ (plataus profilio traktorininkas maÅ¡inistas), todėl apie reikalingus mokėti mokesčius nieko nesuprato. Jis manė, kad visus reikalingus mokėti mokesčius turėjo sumokėti AB „Vilkykščių pieninė“, kaip darbdavys, nes buvo nurodęs, kad atsakovas yra įdarbintas ir visi reikalingi mokėti mokesčiai yra mokami.

Teismas apsiribojo teiginiu, kad ginčijamo sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, tačiau nesiaiÅ¡kino, kada atsakovams tapo žinoma apie V. E. prievoles valstybei, nes nesÄ Å¾iningumas siejamas ne tik su objektyviomis aplinkybėmis, bet ir su subjektyviomis, tokiomis kaip asmens žinojimas apie kreditoriaus teisių pažeidimÄ . Apeliantas su atsakove D. E. kartu negyveno ir nevedė bendro Å«kio jau nuo 2000 m., kai nutraukė santuokÄ , todėl ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusi sutuoktinė nežinojo aplinkybių apie jo kreditorius, apie apelianto prievoles ieÅ¡kovei nieko negalėjo žinoti ir jos sesuo O.

M.. Sandorio įforminimas buvo ankstesnių susitarimų įteisinimas, jo metu jokių piniginių lėšų niekas nesumokėjo, kadangi atsiskaityta buvo daug anksčiau. Be to, byloje buvo nustatyta, kad dar prieÅ¡ sandorio sudarymÄ atsakovė O. M. ginčo žemės sklype pradėjo statybas, o po sandorio sudarymo pastatė gyvenamÄ jį namÄ . Taigi O. M. šį turtÄ Ä¯sigijo realiam valdymui, naudojimui ir disponavimui, nurodoma aplinkybė paaiÅ¡kėjo bylos nagrinėjimo metu, tačiau teismas jos nevertino.

Tokiu bÅ«du teismo sprendimu sukurta tokia situacija, kai jo įgyvendinti iÅ¡ viso negalima, kadangi perduoti žemės sklypÄ be ant jo naujai pastatyto pastato negalima. Apelianto mokestinė prievolė yra asmeninė prievolė, todėl ji yra visiÅ¡kai nesusijusi su sutuoktinės teisėmis ir pareigomis bei jos valdomomis piniginėmis lėšomis. Todėl teismas, nurodęs taikyti abiÅ¡alę restitucijÄ , nepagrįstai nurodė, kad 10 000 Lt sumÄ atsakovei O. M. turi grÄ Å¾inti atsakovas kartu su sutuoktine.

Dėl kai kurių įrodymų teismas iÅ¡ viso nepasisakė, tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Atsakovės D. E. atstovė advokatė Irena AndriuÅ¡kevičienė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2011 m. gruodžio 28 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (2 t. b. l. 37-45). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Actio Pauliana instituto taikymui nėra visų sÄ lygų: Dėl sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo. Teismas sprendime nepasisakė, kuo pasireiÅ¡kė O. M. nesÄ Å¾iningumas, apsiribodamas vien tuo, jog O. M. yra atsakovės sesuo. Kreditoriaus teisės negali bÅ«ti suabsoliutinamos, t.y. kreditoriui neturi bÅ«ti suteikiama privilegijų trečiojo asmens atžvilgiu, nors teismo sprendimu teismas tenkino vien kreditoriaus interesus, pažeisdamas kitų asmenų – atsakovės ir jos sesers O. M. interesus.Teismas negalėjo taikyti prezumpcijos, numatytos CK 6.67 straipsnio 1 dalyje (skolininko sudarytas sandoris su artimais giminaičiais), nes skolininkas yra V.

E., o ne atsakovė, jo sutuoktinė, asmuo, pagal atlygintinį sandorį įgijęs turtÄ yra jos, o ne V. E. sesuo, t. y. O. M. nėra V. E. artima giminaitė. Nesant visų actio Paulina sÄ lygų teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį.2. Teismas netinkamai taikė CK 3.109 straipsnį, nes ieÅ¡kovo reikalavimams tenkinti iÅ¡ bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų. IeÅ¡kovo praneÅ¡imas apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ , kuriuo buvo konstatuotos galimos V.

E. finansinės prievolės, atsakovei nebuvo įteiktas, nei apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ , nei apie priimtÄ AVMI sprendimÄ , kurio pagrindu V. E. tapo skolininku, atsakovei nebuvo praneÅ¡ta. Remiantis CK 3.115 straipsnio 1 dalimi, V. E. prievolė dėl mokesčių nesumokėjimo vertintina kaip asmeninė jo prievolė. Be to, V. E. prievolė atsirado po santuokos nutraukimo, Å¡i prievolė pagal jos pobÅ«dį (mokestinė, baudos, netesybos ir pan.) priskiriama ne prie bendrų, o prie asmeninių prievolių.

3. Teismas neteisingai nustatė prievolės pobÅ«dį. Teismas be pagrindo O. M. priskyrė pareigas imtis visų priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar sandoris nepažeis trečiųjų asmenų interesų, konstatuodamas, kad asmuo, kuris prieÅ¡ sudarydamas sandorį, nesiima visų įmanomų priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡is sudarytas sandoris nepažeis trečiųjų asmenų teisių, negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu ir turi prisiimti visus neigiamus tokio neapdairumo padarinius. O. M. yra atsakovės sesuo, todėl aplinkybė apie tai, kad su V.

E. atsakovė yra nutraukusi santuokÄ , lėšų, už kurias buvo įgyti nekilnojamieji daiktai, kilmė ir aplinkybė, kad atsakovė nėra skolinga ieÅ¡kovui, O. M. buvo gerai žinoma. Sandorį tvirtino notaras, kuris turėjo teisę gauti reikiamÄ informacijÄ apie sandorio objektÄ iÅ¡ VÄ® „Registrų centro“. Jokie teisių į parduodamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ suvaržymai nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruoti, dėl ko Å¡alys, sudarydamos sandorį, turėjo teisėtus pagrįstus lÅ«kesčius, kad sandoris yra teisėtas.4.

Teismas neteisingai nustatė D. E. ir V. E. turto priklausomybę. Teismas, spręsdamas dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos, vadovavosi vien LR SÅ K 40 straipsniu (iki 2000-07-18 galiojusia redakcija), pagal kurį santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iÅ¡ sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimÄ civilinės metrikacijos įstaigoje, tačiau nesivadovavo CK 3.67 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo.

Teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, kad su V. E. atsakovė bendro Å«kio neveda ir netvarko bendrų finansinių reikalų maždaug nuo 2000 metų, t. y. nuo to laiko, kai teisme nutraukė santuokÄ . IeÅ¡kinį teismas tenkino ir savo sprendimÄ grindė vien formaliais pagrindais.

5. Teismas neteisingai taikė restitucijÄ . Taikydamas restitucijÄ teismas pažeidė CK 6.145 straipsnio 2 dalies, CK 6.146 straipsnio, CK 6.153 straipsnio nuostatas. Teismui buvo pateikti duomenys apie tai, kad O. M. žemės sklype pasistatė didelės vertės gyvenamÄ jį namÄ . IÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo daikto, esančio restitucijos objektu ir įgyto pagal atlygintinį sandorį, iÅ¡reikalauti negalima (CK 4.96 str.). Teismo sprendimu D. E., įgijusi svetimÄ turtÄ , be pagrindo praturtėjo. Toks teismo sprendimas, taikant restitucijÄ natÅ«ra, sukels neigiamas pasekmes ir įtakos ginčus tarp Å¡alių dėl naujai pastatyto gyvenamojo namo, esančio žemės sklype.

Nors teismas turi siekti, kad teismo sprendimu bÅ«tų iÅ¡spręstas ginčas taip, kad užkirstų keliÄ begaliniam Å¡alių bylinėjimuisi.7) Teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio reikalavimų: sprendimo iÅ¡vados nemotyvuotos ir nepagrįstos įrodymais. Analizuojant teismo sprendimo turinį matyti teismo formalus požiÅ«ris, Å¡aliÅ¡kumas ir neobjektyvumas, kuris vertintinas kaip LR Konstitucijos 29 straipsnio, CPK 3 ir 270 straipsnių pažeidimai. Teismas sprendimÄ grindė tik ieÅ¡kinyje nurodytais teiginiais, atsakovės argumentų ir pateiktų įrodymų sprendime neaprašė, neteikė reikÅ¡mės atsakovės atsikirtimams, iÅ¡dėstytiems jos procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje, ir apsiribojo tik bendro pobÅ«džio teiginiais, nenustatė teisingam ginčo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių, nemotyvavo iÅ¡vadų pagrįstumo.

Atsiliepimu į kitų atsakovų apeliacinius skundus atsakovė D. E. praÅ¡o juos tenkinti skunduose nurodytais motyvais (2 t. b. l. 65). IeÅ¡kovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (Alytaus AVMI procesinių teisių ir pareigų perėmėja) atsiliepimu į apeliacinius skundus praÅ¡o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ savo ieÅ¡kinyje ir teismo sprendime nurodytais motyvais. Be to, ieÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovė O. M., sudariusi ginčijamÄ 2010 m. balandžio 19 d. pirkimo pardavimo sutartį, nesikreipė į savivaldybę dėl statybos leidimo iÅ¡davimo ar statybÄ leidžiančių dokumentų perregistravimo savo vardu naujai statomam statiniui, kaip tai numatyta STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 10 dalies 37 punkte, nepateikė jokių įrodymų, kad savo vardu pirko statybines medžiagas ar mokėjo už statybos darbus (2 t. b. l. 67-71).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, ex officio privalo patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir esminių proceso teisės normų pažeidimų (CPK 320 str.). Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teisme yra užvesta civilinė byla Nr. A2-62-90/2011 dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2241-652/2010 dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, kurioje teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartimi yra atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-2241-652/2010 ir byla sustabdyta iki bus išnagrinėta ši civilinė byla, nagrinėjama apeliacine tvarka.

Sutuoktiniai gali kreiptis į teismÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su praÅ¡ymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 str., 3.52 str.). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito iÅ¡laikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str.).

Nutraukti santuokÄ supaprastinto proceso tvarka sutuoktiniai gali tik tuo atveju, jeigu praÅ¡ymas nutraukti santuokÄ ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Remdamasis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, kreditorius Å¡ioje byloje turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį.

Taigi, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė Valstybinė mokesčių inspekcija, kurios praÅ¡ymu yra atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-2241-652/2010, ginčydama atsakovų sudarytÄ pirkimo pardavimo sandorį, siekia apginti savo, kaip sutuoktinių (ar vieno iÅ¡ jų) kreditoriaus, turtines teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali bÅ«ti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008).

Dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais, su tuo susijusiais klausimais teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 27 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-520/2008) pažymėjo, kad teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡spręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenimo, jų bei sutuoktinio iÅ¡laikymo ir bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, CPK 541 straipsnis).

Taigi įstatyme imperatyviai nurodyta, kad, nutraukiant santuokÄ , toje pačioje byloje bÅ«tina kartu iÅ¡spręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, tarp jų klausimÄ dėl Å¡eimos turto teisinio režimo ir sutuoktinio teisės naudotis Å¡eimos turtu po santuokos nutraukimo (CK 3.85, 3.86 straipsniai), nes tik juos sprendžiant kompleksiÅ¡kai galima iÅ¡aiÅ¡kinti ir tinkamai nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo pasekmių. PaaiÅ¡kėjus apie teisme užvestÄ iÅ¡tuokos bylÄ , abi bylos turėtų bÅ«ti sujungtos ir jų reikalavimai sprendžiami vienoje byloje.

Taigi pirmosios instancijos teismas, gavęs ieÅ¡kinį dėl Å¡eimos turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir nustatęs, kad teisme nagrinėjama byla dėl Å¡ios bylos Å¡alių santuokos nutraukimo, privalėjo spręsti dėl Å¡ios bylos sujungimo su santuokos nutraukimo byla ir nagrinėjimo vienoje byloje (CPK 136 straipsnio 4 dalis).Remiantis paminėta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl turto, kurį ieÅ¡kovė laiko atsakovų E. Å¡eimos turtu, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia atskirai nuo V.

E. ir D. E. iÅ¡tuokos bylos, pažeidė Å¡eimos teisinius santykius reglamentuojančių materialiosios ir procesinės teisės normų imperatyvų reikalavimÄ sutuoktinių turtinius ir kitus, susijusius su iÅ¡tuoka, klausimus nagrinėti santuokos nutraukimo byloje. Dėl Å¡io esminio proceso teisės normų pažeidimo pirmosios instancijos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimas naikintinas ir byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui spręsti Å¡ios bylos sujungimo su Å¡alių santuokos nutraukimo byla klausimÄ ir minėti reikalavimai nagrinėtini santuokos nutraukimo byloje.Be to, teisėjų kolegija, sutikdama su apeliantės D.

E. argumentais, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo savo iÅ¡vadų dėl atsakovų nesÄ Å¾iningų veiksmų (iÅ¡ sprendimo turinio lieka neaiÅ¡ku, kuri iÅ¡ CK 6.66 str. ar 6.67 str. 1 d. 1 p. nuostatų buvo taikyta nagrinėjamo ginčo atveju), netyrė visų bÅ«tinų actio Pauliana sÄ lygų, kurių pagrindu kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, nepasisakė dėl atsakovų argumentų, kiek tai liečia naujÄ statinį (nebaigtos statybos gyvenamÄ jį namÄ ) ginčo sklype ir jo priklausomybę (nuosavybę), konstatuoja, kad  skundžiamas teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų, todėl negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu ir teisėtu (CPK 263 straipsnis).

Pažymėtina, kad teismo, kaip teisingumÄ vykdančios institucijos, priimamų procesinių sprendimų turiniui keliami imperatyvÅ«s reikalavimai, kurie leidžia užtikrinti, kad priimamas dokumentas bÅ«tų logiÅ¡kas ir aiÅ¡kus, juo įtvirtinami įpareigojimai bÅ«tų pagrįsti nuosekliu bylos aplinkybių ir susiklosčiusį santykį reglamentuojančių teisės normų įvertinimu. Todėl motyvų, pagrindžiančių teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , nebuvimas teismo procesiniame dokumente vertintinas kaip esminis proceso normų pažeidimas, esantis absoliučiu tokio dokumento panaikinimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).BylÄ gražinus nagrinėti iÅ¡ naujo apylinkės teismui, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ turėtų spręsti pirmosios instancijos teismas kai byla bus iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės (CPK 93 str. 5 d.) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a: panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

             Teisėjai                                                                              Virginija Gudynienė                                                                               Jolita Cirulienė Gintautas Koriaginas