Legislator Case Law & Legislation
442e3ced-db03-4b4c-a5cc-7bfa4a635c70 AI generated

442e3ced-db03-4b4c-a5cc-7bfa4a635c70 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 442e3ced-db03-4b4c-a5cc-7bfa4a635c70
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti (pripažinti negaliojančiais) dalyje dėl 0,11 ha žemės ploto (duomenys neskelbtini), pažymėto 2015 m. spalio 19 d. plane (toliau – ir ginčo žemės plotas): panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 01A-66-V-886 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo“ 1, 3.2 punktus;

Legislator headnote

AI generated

442e3ced-db03-4b4c-a5cc-7bfa4a635c70 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Minėtas žemės sklypas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) nuostatomis, turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas pretendentams natÅ«ra. IÅ¡ viso atkurtos nuosavybės teisės visiems pretendentams į 1,5088 ha. J. J. liko neatkurta nuosavybė į 0,0767 ha, o L. K. ir A. K. atitinkamai - 0,0734 ha. (viso 0,1501 ha.). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2003 m. spalio 9 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I-275-331/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00940-2016-5 Procesinio sprendimo kategorija 18.6.1.5; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai J. J., pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Karoliui Kurapkai, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei Stanislavai Altuchovai, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Linai Vairei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J.

J. skundÄ atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus Aleksandro PuÅ¡kino vidurinei mokyklai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. K., L. K. dėl įsakymų, žemės panaudos sutarties panaikinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-886 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo“ nustatė mokyklos ir transformatorinės pastotės statinių esančių (duomenys neskelbtini) Vilniuje bendro sklypo plotÄ 37723 kv. m ir ribas, kurios pridedamojo miesto plano iÅ¡traukoje pažymėtos linijomis ir skaičiais 1-20 (I t., b. l.

71) Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-4794-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) suteikimo naudotis Vilniaus miesto savivaldybės tarybai“ suteikta naudotis Vilniaus miesto savivaldybės tarybai 37609 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo dalimi, esančia 37723 kv. m ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini); nustatyta žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita paskirtis, pobūdis - mokymo, mokslo, švietimo objektų teritorija (mokyklos ir transformatorinės pastotės statiniams eksploatuoti) (I t., b. l. 62–63). 2004 m birželio 28 d.

įsakymo pagrindu 2004 m. rugsėjo 7 d. sudaryta valstybinės žemės sklypo dalies panaudos sutartis Nr. 1205 K01/2004-1205 (toliau – ir Panaudos sutartis, I t., b. l. 60–61). Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyrius) vedėjo 2014 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 49VÄ®-(14.49.2)-638 „Dėl 2004 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 1205 KO 1/2004-1205 pakeitimo“ 1-2 p. pripažinta, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pagal Panaudos sutartį, turėtos teisės ir pareigos pereina Aleksandro PuÅ¡kino vidurinei mokyklai; nustatė 37609 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalies, esančios 37723 kv. m ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinę rinkos vertę – 5 768 000 Lt (I t., b. l. 49–50). 2014 m. rugsėjo 12 d. susitarimo Nr. 49SUN-(14.49.58)-79 „Dėl 2004 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 1205 K01/2004-1205 pakeitimo“ 1.4 punktu buvo iÅ¡ dalies pakeista Panaudos sutartis, nustatant žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę apskaičiuotÄ pagal žemės verčių zonų žemėlapius, 1 670 528,27 Eur (I t., b. l. 47–48).

PareiÅ¡kėja skundu (1 t., b. l. 1-8) kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o:

1) panaikinti (pripažinti negaliojančiais) dalyje dėl 0,11 ha žemės ploto (duomenys neskelbtini), pažymėto 2015 m. spalio 19 d. plane (toliau – ir ginčo žemės plotas):

2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 01A-66-V-886 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo“ 1, 3.2 punktus;

3) panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 2.3-4794-01 (paskutiniai skaičiai kopijoje neįskaitomi) „Dėl Valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), suteikimo naudotis Vilniaus miesto savivaldybės tarybai“ 1 punktÄ ;

4) panaikinti 2004 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 1205K01/2004-1205 1 punktÄ ;

5) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-638 (toliau – ir 2014 m. birželio 3 d. įsakymas) 1-2 punktus;

6) panaikinti 2014 m. rugsėjo 12 d. susitarimo dėl 2004 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 102K01/2004-1205 pakeitimo (toliau – ir 2014 m. rugsėjo 12 d. susitarimas) 1.4 punktÄ ;

7) praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja ir tretieji suinteresuoti asmenys yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į A. O. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytÄ Å¾emė Vilniaus mieste. 2002 m. balandžio 11 d. buvo patvirtintas buvusio savininko A. O. žemės sklypo ribų planas pagal tuometinę Vilniaus miesto plano iÅ¡traukÄ , pagal kurį, matyti, kad Å¡iame plane skaičiais 1–4 pažymėtas sklypas yra laisvas ir neužstatytas. Taip pat Å¡iame plane aiÅ¡kiai matyti PaÅ¡ilaičių mokyklos (dabar Vilniaus Aleksandro PuÅ¡kino vidurinė mokykla) ribos.

Minėtas žemės sklypas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) nuostatomis, turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas pretendentams natÅ«ra. IÅ¡ viso atkurtos nuosavybės teisės visiems pretendentams į 1,5088 ha. J. J. liko neatkurta nuosavybė į 0,0767 ha, o L. K. ir A. K. atitinkamai - 0,0734 ha. (viso 0,1501 ha.). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2003 m. spalio 9 d.

įsakymu Nr. 01A-66-V-886 patvirtintas Å¡io žemės sklypo plotas, pagal prie įsakymo pridedamÄ planÄ yra neteisėtas iÅ¡ negaliojantis tuo pagrindu, kad buvo be pagrindo iÅ¡plėstos Å¡io žemės sklypo ribos. 2002 m. balandžio 11 d. buvo patvirtintas buvusio savininko A. O. žemės sklypo ribų planas. Po Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2003 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 01A-66-V-886 priėmimo, 2002 m. balandžio 11 d. plane pažymėtas žemės sklypas skaičiais 1-4 buvo prijungtas prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Priedo Nr. 13 86 puslapyje taip pat yra planas, kuriame kaip tik matyti, kad ginčo teritorija yra daugiaaukščių statinių teritorija, o ne visuomeninės paskirties teritorija. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2003 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 01A-66-V-886 pagrindu, vėliau, Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-4794-01 (paskutiniai skaičiai kopijoje neįskaitomi) „Dėl Valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), suteikimo naudotis Vilniaus miesto savivaldybės tarybai“ nustatyta, kad žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo pobūdis - kitai paskirčiai: mokymo, mokslo, švietimo objektų teritorija (mokyklos ir transfarmatorinės pastotės statiniams eksploatuoti.

Taigi, matyti, kad 2002 m. balandžio 11 d. plane pažymėtas žemės sklypas skaičiais 1-4, Å¡iai dienai patenkantis į žemės sklypÄ kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis yra ne visuomeninio pobÅ«džio. Tuo labiau, kad iÅ¡ orto-foto nuotraukos, gautos iÅ¡ www.regia.lt, matyti, kad ginčo dalis nėra reikalinga nei mokyklos pastatui, nei stadionui, nei transformatorinei eksploatuoti. 2015 m. spalio 19 d. matininkas G. P. parengė planÄ , kuriame matyti, kad ginčo žemės sklypo dalis sudaro 0,11 ha.

BÅ«tent Å¡i žemės sklypo dalis, turi bÅ«ti grÄ Å¾inta pareiÅ¡kėjai bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja ir jos atstovas prašė skundÄ patenkinti, palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti. Atsiliepime (III t., b. l. 22–29, V t., b. l. 2–9) paaiÅ¡kino, kad Nacionalinė žemės tarnyba sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natÅ«ra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natÅ«ra grÄ Å¾inamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypÄ .

Nacionalinė žemės tarnyba negali tęsti nuosavybės teisių į tokiÄ Å¾emę atkÅ«rimo natÅ«ra procedÅ«rų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informacijÄ , kad buvusi savininko žemė yra Valstybės iÅ¡perkama. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2015 m. kovo 17 d. raÅ¡tu Nr. A51-27539/15(2.14.2.12-MP8) informavo Vilniaus miesto skyrių, kad kartografijoje nurodyto A. O. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo buvusiame PaÅ¡ilaičių kaime (prie (duomenys neskelbtini)) ribose visa (laisva) neužstatyta žemė Vilniaus apskrities virÅ¡ininko ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus sprendimais yra grÄ Å¾inta piliečiams natÅ«ra, o likusi kartografuoto sklypo dalis priskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei ir natÅ«ra negrÄ Å¾inama.

PareiÅ¡kėja teigia, kad 2015 m. spalio 19 d. matininkas G. P. parengė planÄ , kuriame matyti, kad ginčo Žemės sklypo dalis sudaro 0,11 ha ir Å¡i žemės sklypo dalis, turi bÅ«ti grÄ Å¾inta pareiÅ¡kėjai bei tretiesiems asmenims. Pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 dalimi, teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiÅ¡ka savivaldybės funkcija. Duomenys apie laisvÄ ir neužstatytÄ (valstybės neiÅ¡perkamÄ ) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra savivaldybės kompetencijai priskirtos funkcijos.

Valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis yra perduota turto patikėjimo teise valdyti Vilniaus Aleksandro PuÅ¡kino vidurinei mokyklai Panaudos sutarties ir 2014 m. rugsėjo 12 d. susitarimu Nr. 49SUN-(14.49.58)-79 dėl Panaudos sutarties pakeitimo pagrindu. Remdamasi Žemės įstatymo 8 straipsnio 1, 6 dalimi paaiÅ¡kina, kad valstybinės žemės suteikimo neatlygintinai naudotis (panaudos) sutarties esminiu reikalavimu laikytina panaudos gavėjo pareiga naudoti panaudos objektÄ , t. y. valstybinės žemės sklypÄ , pagal panaudos sutartyje nurodytÄ paskirtį, t. y. naudoti panaudos objektÄ teisės aktuose numatytoms funkcijoms vykdyti.

Panaudos sutarties 3 punkte nurodyta ginčo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis: kita paskirtis: mokymo, mokslo, švietimo objektų teritorija (mokyklos ir tranformatorinės pastotės statiniams eksploatuoti). Pareiškėja nepateikia argumentų ir įrodymų, kad ginčijamas Žemės sklypas yra naudojamas ne pagal paskirtį ir nenurodo, kodėl turėtų būti pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 3 d.

įsakymo Nr. 49VÄ®-(14,49.2)-638 1-2 p. ir 2014 m. rugsėjo 12 d. susitarimo 1.4 p. Panaudos sutartis buvo iÅ¡vieÅ¡inta VÄ® Registrų centre, todėl pareiÅ¡kėja praleido visus terminus apskųsti Å¡iÄ panaudos sutartį. Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti. Atsiliepime (IV t., b. l. 159–162, 169–173) paaiÅ¡kino, kad mokyklos naudojamo sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribos buvo nustatytos atsižvelgiant į 1986 m.

PaÅ¡ilaičių gyvenamojo rajono planavimo projektÄ , kuriame buvo numatytas projektuojamos bendrojo lavinimo mokyklos PaÅ¡ilaičių 3 mikrorajone sklypas. Pastarasis dokumentas datuojamas 1986 m., taigi nuo pat mokyklos pastato projektavimo mokyklai buvo iÅ¡skirtas aiÅ¡kus žemės sklypas, skirtas mokyklos veiklai vykdyti. IÅ¡ 1986 m. plano aiÅ¡kiai matyti, kad Ä®sakymu mokyklos sklypas nebuvo nepagrįstai iÅ¡plėstas – Å¡iauriau mokyklos stadiono esanti žemės sklypo dalis, kurios siekia pareiÅ¡kėja, aptariamame plane numatyta mokyklai, jos reikmėms.

Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu, Å¡i žemė laikytina valstybės iÅ¡perkama ir natÅ«ra negrÄ Å¾inama. Mokykla yra vieÅ¡asis juridinis asmuo, nesiekiantis naudos sau, bet tenkinantis vieÅ¡uosius interesus. PilnavertiÅ¡kam vaiko ugdymui mokykla privalo turėti ne tik pastatus, kuriuose mokiniai gautų pagrindines žinias, tačiau ir kiemÄ , skirtÄ mokinių poilsiui, želdiniams, takams, aikÅ¡telėms ir kitiems tikslams, mokyklos sklypas turi bÅ«ti Å¡varus, apželdintas ir tvarkingas.

Tokius reikalavimus numato mokykloms taikomos higienos normos. Taigi ta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjos nurodomoje žemės sklypo dalyje nėra kažkokių statinių, negali reikÅ¡ti, kad mokyklai tos žemės sklypo dalies nereikia ir ji gali bÅ«ti grÄ Å¾inama pareiÅ¡kėjai. PrieÅ¡ingai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ įtvirtina imperatyvų draudimÄ mažinti veikiančių mokyklų sklypų dydžius (Higienos normos 12 p.).

Taigi, mokyklai jau nuo 1986 m. nustatytas žemės sklypas negali bÅ«ti sumažintas, tam nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vertinimu, pareiÅ¡kėjos ginčijamas Ä®sakymas aukÅ¡tesnės galios teisės aktams neprieÅ¡tarauja, yra priimtos kompetentingų subjektų, nepažeidžiant jokių procedÅ«rų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. PareiÅ¡kėjos reikalavimas 0,11 ha dydžio Å¡iauriau stadiono esančiÄ Å¾emę laikyti kaip neteisėtai priskirtÄ mokyklai ir grÄ Å¾intinÄ jai natÅ«ra, yra nepagrįstas.

Nepagrįstais laikytini ir kiti, iÅ¡vestiniai pareiÅ¡kėjos reikalavimai dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 2.3-4794-01 (paskutiniai skaičiai kopijoje neįskaitomi) 1 p. bei 2004 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 1205K01/2004-1205 1 p. PareiÅ¡kėja savo skunde vertina tik 2003 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymÄ Nr. 01A-66-V-886, o dėl kitų skundo reikalavimų iÅ¡ esmės nepasisako. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 3 d.

įsakymo Nr. 49 VĮ-(14.49.2.)-638 1-2 p. nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pagal 2004 m. panaudos sutartį turėtos teisės pereina Vilniaus Aleksandro Puškino mokyklai, nustatoma žemės sklypo vertė. Šis įsakymas neliečia pareiškėjos teisių ar interesų - net ir panaikinus jį, jokios teisės ar pareigos pareiškėjos atžvilgiu nepasikeistų. Tokio įsakymo panaikinimas turėtų reikšmės tik mokyklos ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos teisių ir pareigų apimčiai.

AnalogiÅ¡kai vertintina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 01A-66-V-886 3.2 p. ir 2014 m. rugsėjo 12 d. susitarimo dėl 2004 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 102K01/2004-1205 pakeitimo 1.4 p. atvejais - pareiÅ¡kėjos skundžiamais punktais buvo nustatyta žemės sklypo vertė. KokiÄ Ä¯takÄ tai turi pareiÅ¡kėjos teisėms ir pareigoms, pareiÅ¡kėja nenurodo. Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.

Atsakovė Vilniaus Aleksandro PuÅ¡kino mokykla (toliau – ir Mokykla) su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti. Atsiliepime (V t., b. l. 28–31) paaiÅ¡kino, kad Mokyklos naudojamo sklypo adresu (duomenys neskelbtini), ribos buvo nustatytos atsižvelgiant į 1986 m. PaÅ¡ilaičių gyvenamojo rajono planavimo projektÄ , kuriame buvo numatytas projektuojamos bendrojo lavinimo mokyklos PaÅ¡ilaičių mikrorajone sklypas. Å is dokumentas buvo datuojamas 1986 m., taigi nuo pat Mokyklos pastato projektavimo Mokyklai buvo iÅ¡skirtas aiÅ¡kus žemės sklypas, skirtas Mokyklos veiklai vykdyti.

IÅ¡ 1986 m. plano matyti, kad Ä®sakymu Mokyklos sklypas nebuvo nepagrįstai iÅ¡plėstas – Å¡iauriau mokyklos stadiono esanti žemės sklypo dalis, kurios siekia pareiÅ¡kėja, aptariamame plane numatyta Mokyklai, jos reikmėms. Ta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjos nurodomoje žemės sklypo dalyje nėra statinių, negali reikÅ¡ti, kad Mokyklai tos žemės sklypo dalies nereikia ir ji gali bÅ«ti grÄ Å¾inama pareiÅ¡kėjai, kadangi žemės plotas, į kurį pretenduoja pareiÅ¡kėja, yra Mokyklos naudojamas edukaciniams tikslams.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ įtvirtina imperatyvų draudimÄ mažinti veikiančių mokyklų sklypų dydžius. Taigi, Mokyklai jau nuo 1986 m. nustatytas žemės sklypas negali bÅ«ti sumažintas, tam nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. PareiÅ¡kėja skunde vertina tik 2003 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymÄ Nr. 01A-66-V-886 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo“, o dėl kitų skundo reikalavimų iÅ¡ esmės nepasisako.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. S k u n d a s a t m e s t i n a s. Å ioje byloje ginčas kilęs dėl sklypo (duomenys neskelbtini), ribų ir ploto nustatymo, 0,11 ha dydžio žemės ploto minėtame sklype, matininko G. P. 2015 m. spalio 19 d. pažymėto plane (II t., b. l. 147), priskyrimo valstybės iÅ¡perkamai žemei, ir perdavimo turto patikėjimo teise valdyti Vilniaus Aleksandro PuÅ¡kino vidurinei mokyklai. Taigi teismui svarbu nustatyti, ar pagal AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas pareiÅ¡kėjai gali bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės plotÄ (0,11 ha) natÅ«ra, ar Å¡is žemės sklypas pažymėtas 2015 m. spalio 19 d. plane, esantis (duomenys neskelbtini) ir naudojamas Vilniaus Aleksandro PuÅ¡kino mokyklos priskirtinas valstybės iÅ¡perkamai žemei, ar ginčijami teisės aktai yra teisėti ir pagrįsti.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja (iki santuokos (duomenys neskelbtini)), A. K. bei L. K. yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. O. nuosavybės teisėmis valdytÄ 0,7892 ha žemės plotÄ buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime Vilniaus mieste. Ä® dalį jiems tenkančios buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytos žemės nuosavybės teisės jiems buvo atkurtos Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2004 m. gruodžio 8 d. sprendimais Nr. 2.4-01-2825 ir Nr. 2.4-01-2824 (I t., b. l. 184–185, 188–189) ir 2007 m. spalio 8 d. sprendimais Nr. 2.4-01-5273, Nr. 2.4-01-5274 (I t., b. l. 147–148, 151–152).

NŽT 2013 m. sausio 7 d. sprendimais Nr. 49S-2 (III t., b. l. 156–157) ir Nr. 49S-3 (III t., b. l. 158–159) atkÅ«rė J. J., A. K. bei L. K. nuosavybės teises į buvusio savininko A. O. nuosavybės teisėmis valdytÄ Å¾emę, grÄ Å¾inant natÅ«ra atitinkamai 0,1570 ha ir 0,1501 ha žemės sklypo dalis, esančias 0,3071 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje. Likusi neatkurta dalis sudaro: J. J. 0,0767 ha žemės ploto (III t., b. l. 156–157), A. K. ir L. K. 0,0734 ha žemės ploto (III t., b. l. 158–159).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys turi teisę atkurti nuosavybės teises į likusias jiems tenkančias buvusio savininko A. O. nuosavybės teisėmis valdytos žemės dalis. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad ginčo žemės plotas, esantis šiauriau Mokyklos stadiono, patenka į buvusio savininko A. O. nuosavybės teisėmis valdyto 0,7892 ha žemės ploto buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, ribas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 9 d.

įsakymu Nr. 01A-66-V-886, nustačius Mokyklos ir transformatorinės pastotės statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendro sklypo plotÄ 37723 kv. m ir ribas (I t., b. l. 71), ginčo žemės plotas pateko į šį 37723 kv. m ploto žemės sklypÄ , kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir skundžiamais atsakovų aktais bei sutartimis buvo perduotas valdyti Mokyklai. PareiÅ¡kėja ir tretieji suinteresuoti asmenys siekia, kad nuosavybės teisės į likusiÄ jiems neatkurtÄ dalį, bÅ«tų atkurtos grÄ Å¾inant natÅ«ra 0,11 ha ginčo žemės plotÄ , matininko G.

P. pažymėtÄ 2015 m. spalio 19 d. plane, nes skundžiamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-886 ginčo žemės plotas nepagrįstai be pagrindo buvo prijungtas prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nors jis turėtų bÅ«ti grÄ Å¾intas nuosavybės teisėms atkurti pareiÅ¡kėjai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Atsakovai, nesutinka su pareiÅ¡kėjos reikalavimais, teigdami, kad Å¡is ginčo žemės plotas yra teisėtai ir pagrįstai priskirtas valstybės iÅ¡perkamai žemei ir perduotas valdyti Mokyklai, todėl nuosavybės teisės jame negali bÅ«ti atkurtos.

Pažymėjo, jog ginčo žemės plotas dar 1986 m. PaÅ¡ilaičių gyvenamojo rajono planavimo projekte, planuojant PaÅ¡ilaičių III mikrorajonÄ , buvo numatytas Mokyklos veiklai vykdyti (II t., b. l. 160). Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas Nr. VIII-359 (toliau – AtkÅ«rimo įstatymas), 1995 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas Nr. I-1120 ir kiti teisės aktai.

AtkÅ«rimo įstatymo (2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832 redakcija, galiojusi nuo 2002 m. balandžio 19 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grÄ Å¾inant natÅ«ra laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamÄ teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypÄ , iÅ¡skyrus žemę, pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnį priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei, ir žemę, kurios susigrÄ Å¾inti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. <...> Laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, kuriuos numatoma grÄ Å¾inti natÅ«ra turėtoje vietoje, planus Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtina savivaldybių tarybos.

AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte (2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832 redakcija, galiojusi nuo 2002 m. balandžio 19 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad žemė iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių iÅ¡perkama valstybės ir už jÄ atlyginama pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktÅ«ros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių Å«kį ir gyventojus, užtikrinančių kraÅ¡to, gyventojų saugumÄ , gamtos ir kultÅ«ros vertybių apsaugÄ , komplekso (energetika, transportas, ryÅ¡iai, statyba, Å¡vietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultÅ«ros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, kraÅ¡to, civilinė ir prieÅ¡gaisrinė sauga) teritorijų;

žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukÅ¡tos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikÅ¡mės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio Å«kio, socialinių, Å¡vietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbÄ vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (vieÅ¡am) naudojimui;

įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbÄ savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal Å¡io įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grÄ Å¾intinoje piliečiui žemėje. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnį (2000 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. VIII-2041 redakcija, galiojusi nuo 2000 m. spalio 31 d.) bendrasis planavimas – kompleksinis planavimas teritorijos naudojimo prioritetams, raidos tikslams ir strategijai nustatyti (3 punktas) detalusis planavimas – savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sÄ lygoms, teisėms ir prievolėms nustatyti, pakeisti arba panaikinti (5 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, aiÅ¡kinant AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytÄ sÄ lygÄ , - kad žemė yra iÅ¡perkama, jeigu ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, yra nurodyta, jog „detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), į kuriÄ nuosavybės teisės atkuriamos natÅ«ra.

AiÅ¡kinant Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas dėl reikalavimo, kad valstybės iÅ¡perkama žemė yra ta, kuri priskirta įstatyme nurodytiems objektams pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, bÅ«tina taikyti teleologinį teisės aiÅ¡kinimo metodÄ , kuriuo remiantis daroma iÅ¡vada, kad įstatymo leidėjas, pasinaudodamas jam suteiktomis teisėmis nustatant nuosavybės teisių atkÅ«rimo sÄ lygas bei tvarkÄ , siekdamas užtikrinti visuomenės poreikius, t. y. visos visuomenės ar jos dalies interesus, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciÅ¡kai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, neturėjo tikslo tokia formuluote įtvirtinti visų nesuplanuotų teritorijų kaip laisvos (neužstatytos) žemės, kuri gali bÅ«ti grÄ Å¾inama natÅ«ra, statusÄ , o tik apibrėžė, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu.

Tai kartu reiÅ¡kia, kad teikdama informacijÄ apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija, taip pat turėdama pareigÄ užtikrinti visuomenės poreikius, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciÅ¡kai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingÄ laikÄ bus atliekamos teritorijų planavimo procedÅ«ros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiÅ¡kia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grÄ Å¾intina natÅ«ra, o nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«roms taikytinos taisyklės, apibrėžiamos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų 106 punkte“ (LVAT administracinėje byloje Nr. A7–276–04;

Administracinių teismų praktika, 2004, Nr. 5, p. 151-177). Administracinėje byloje Nr. A11 – 263 - 03 LVAT teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad „aiÅ¡kinant Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ pažymėtina, kad joje nurodytus žemės iÅ¡pirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis - konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grÄ Å¾inti natÅ«ra žemei. Å io poreikio buvimas turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas atitinkamuose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi bÅ«ti jam grÄ Å¾intas natÅ«ra.

IÅ¡vardintos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ ir konstatuoti, kad jeigu yra požymiai, jog paÅ¡omas grÄ Å¾inti natÅ«ra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pav. toks poreikis įžvelgiamas iÅ¡ miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra Å¡is sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grÄ Å¾inimas natÅ«ra nėra galimas kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibÅ«dinančias visuomenės poreikį aplinkybes, iÅ¡vardintas minėtame AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio punkte.

Tais atvejais kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra paÅ¡omas grÄ Å¾inti natÅ«ra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, iÅ¡vardintos AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio punkte, žemės sklypas negrÄ Å¾intinas natÅ«ra, o valstybės iÅ¡perkamas“ (Administracinių teismų praktika, 2005, Nr. 8, p. 497, taip pat žr., pvz., 2010 m. vasario 1 d. LVAT sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A438-305/2010, LVAT 2012 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1931-12, 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-589-13).

Atsakovės teigia, kad skundžiamas 2003 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. 01A-66-V-886 buvo priimtas tuo pagrindu, kad ginčo žemės plotas dar 1986 m. Pašilaičių gyvenamojo rajono planavimo projekte buvo numatytas Mokyklos veiklai vykdyti. Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje teigė, kad iš 1986 m. Pašilaičių gyvenamojo rajono planavimo projekto (II t., b. l. 160) nematyti, kad ginčo žemės plotas būtų priskirtas Mokyklai. Pareiškėjos atstovo teigimu, teismas turėtų vadovautis 2002 m. balandžio 11 d.

Vilniaus miesto PaÅ¡ilaičių seniÅ«nijos buvusio savininko O. A. žemės sklypo ribų planu (t. I, b. l. 9–10). Teismas negali sutikti su tokiais pareiÅ¡kėjos atstovo teiginiais, nes į bylÄ pateiktas 1986 m. PaÅ¡ilaičių gyvenamojo rajono planavimo projekto fragmentas (II t., b. l. 160) apibrėžia Mokyklos teritorijÄ , kartu su žemės plotais, projekte pažymėtais skaičiais 178.50 ir 178.60, kurie pažymėti ginčo žemės ploto vietoje. Tai, kad Å¡is projekto fragmentas nepilnai atvaizduoja ginčo žemės ploto teritorijÄ , neleidžia daryti iÅ¡vados, kad Å¡is plotas nebuvo suprojektuotas kaip numatytas Mokyklos veiklai.

Net iš nepilno projekto fragmento matyti, kad žemės plotų, projekte pažymėtų skaičiais 178.50 ir 178.60 priskyrimas Mokyklos teritorijai paneigia pareiškėjos pateiktų planų (I t., b. l. 9–10, 11–12) duomenis, pagal kurių žymėjimus Mokyklos teritorija baigiasi iš karto už stadiono ribos (t. y. žemės plotai, projekte pažymėti skaičiais 178.50 ir 178.60 atsiduria už Mokyklai priskirtos teritorijos ribų). Iš Pašilaičių komunalinio rajono detalaus plano (II t., b. l. 1–2) matyti, kad ginčo žemės plotas, esantis šiauriau Mokyklos stadiono, kartu su šiuo stadionu pažymėtas kaip visuomeninės paskirties teritorija (mokymo, mokslo, švietimo objektams).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad sklypo (duomenys neskelbtini) 1984 m. vasario 3 d. detaliojo plano, kurio registracijos Nr. 110, minimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdžio 2013 m. sausio 16 d. protokole Nr. A16-66(2.1.28-AD4) (III t., b. l. 78), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamente nėra. Pareiškėjos teismui pateikti planai (I t., b. l. 9–10, 11–12) negali paneigti 1986 m.

PaÅ¡ilaičių gyvenamojo rajono planavimo projekto (II t., b. l. 160), PaÅ¡ilaičių komunalinio rajono detalaus plano (II t., b. l. 1–2) duomenų, kadangi jie skirti ne suprojektuoti teritorijas, o apibrėžti buvusio savininko O. A. žemės sklypo ribas nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese. Atsakovės nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ginčo žemės plotas yra valstybės iÅ¡perkamas ir apie tai informavo pretendentus (I t., b. l. 13–14, 34–35). Pagal LVAT praktikÄ (administracinėje byloje Nr. A-858-1931-12) tai, kad ginčo teritorijoje yra pastatų, žemę naudoja mokykla, toks žemės naudojimas de facto gali bÅ«ti traktuojamas kaip žemės naudojimas bendroms gyventojų reikmėms.

Teismas sutinka su atsakovių pozicija, kad tai, jog ginčo teritorijoje nėra Mokyklai priklausančių statinių nereiÅ¡kia, jog Å¡i teritorija negali bÅ«ti priskirta valstybės iÅ¡perkamai. PareiÅ¡kėja neįrodė, kad ginčo žemės plotas nereikalingas Mokyklos reikmėms, vykdomai veiklai ir atitinkamai negali bÅ«ti priskirtas kaip naudojamas bendroms gyventojų reikmėms. Mokykla teigia, kad ginčo žemės plotÄ faktiÅ¡kai naudoja Mokyklos veiklai vykdyti, edukaciniais tikslais. Teismas taip pat atsižvelgia į ginčo žemės ploto vietÄ .

Ginčo žemės plotas yra iÅ¡ karto už Mokyklai priklausančio stadiono ribos, todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡i teritorija Mokyklai reikalinga kaip susijusi su stadiono naudojimu. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nuosavybės teisės į žemės teritorijÄ , esančiÄ už ginčo žemės ploto, pretendentams buvo atkurtos grÄ Å¾inant nuosavybę natÅ«ra NŽT 2013 m. sausio 7 d. sprendimais Nr. 49S-2 (III t., b. l. 156–157) ir Nr. 49S-3 (III t., b. l. 158–159), kas patvirtina atsakovių pastangas atsižvelgti į pretendentų privačius interesus nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese.

Tai, kad skundžiamo 2003 m. spalio 9 d. įsakymo priėmimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 750 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 21:1998 „Bendrojo lavinimo mokyklos higienos normos ir taisyklės“ nenumatė tiesioginio draudimo mažinti Mokyklos teritorijÄ , nereiÅ¡kia, kad Mokykla gali atsidurti blogesnėje padėtyje, nei tos mokyklos, kurių teritorijų ribų ir ploto nustatymo klausimas sprendžiamas vėliau, pradedant nuo 2005 m. birželio 19 d.

Å iuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 patvirtina Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (12 punktas) tokį draudimÄ numato. Ä® pastarosios higienos normos nuostatas teismas turi atsižvelgti, kadangi jai galiojant sprendžia ginÄÄ , susijusį su Mokyklos teritorijos mažinimo klausimu. Teismas įvertinęs teisinį reglamentavimÄ , LVAT praktikÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nustatytos faktinės aplinkybės nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, paneigia galimybę atkurti nuosavybės teises natÅ«ra į ginčo žemės plotÄ , patvirtina ginčo teritorijos priskyrimo valstybės iÅ¡perkamai žemei teisėtumÄ .

Todėl nesant galimybei pareiÅ¡kėjos nurodytoje vietoje atkurti 0,11 ha ginčo žemės plotÄ , grÄ Å¾inant natÅ«ra pagal matininko G. P. parengtÄ planÄ , nėra teisinio pagrindo naikinti 2015 m. spalio 19 d. plane pažymėto 0,11 ha žemės ploto (duomenys neskelbtini); naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 01A-66-V-886 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo“ 1, 3.2 punktus; naikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004 m. birželio 28 d.

įsakymo Nr. 2.3-4794-01 „Dėl Valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), suteikimo naudotis Vilniaus miesto savivaldybės tarybai“ 1 punktÄ ; naikinti 2004 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 1205K01/2004-1205 1 punktÄ ; naikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. 49VÄ®-(14.49.2.)-638 1-2 punktus; naikinti 2014 m. rugsėjo 12 d. susitarimo dėl 2004 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 102K01/2004-1205 pakeitimo 1.4 punktÄ .

Teismas laiko, kad atsakovės Nacionalinė žemės tarnyba ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija vykdė teisės aktais joms priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, priimdamos skundžiamus įsakymus ir pasirašydamos susitarimus, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismui netenkinus pareiškėjos skundo, nėra pagrindo priteisti teismo išlaidų.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos J.

J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Mefodija Povilaitienė Henrikas Sadauskas Liudmila Zaborovska