Legislator Case Law & Legislation
442bddff-6227-425f-a124-24e2eb137ecb AI generated

442bddff-6227-425f-a124-24e2eb137ecb · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 442bddff-6227-425f-a124-24e2eb137ecb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

uždrausti A. U. iÅ¡vežti nepilnametį Å¡alių sÅ«nų K., iÅ¡ Lietuvos be teismo leidimo; nustatyti laikinÄ nepilnamečio sÅ«naus K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina (ieÅ¡kove);

Legislator headnote

AI generated

442bddff-6227-425f-a124-24e2eb137ecb · Vilniaus apygardos teismas: iÅ¡ atsakovo priteisti 466,80 Eur kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų nepilnamečio sÅ«naus K. iÅ¡laikymui iki teismo sprendimo priėmimo, pervedant lėšas iki einamojo mėnesio 10 dienos į ieÅ¡kovės nurodomÄ sÄ skaitÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2S-1778-640/2019 Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00669-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.2.8.; 3.1.18.2.13. ;3.3.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. lapkričio 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. U. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L.

M. ieÅ¡kinį atsakovui A. U. dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų iÅ¡sprendimo, trečiasis asmuo – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. rugpjūčio 1 d. gauti A. U. ir L. M. praÅ¡ymai taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio/prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos, kuriuos perdavė Utenos apylinkės teismas 2019 m. liepos 31 d. nutartimi.

2. Ieškovės L. M. pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir su tuo susijusių teisinių padarinių, kuriuo prašė:

1) nutraukti Å¡alių sudarytÄ santuokÄ dėl atsakovo kaltės;

2) po santuokos nutraukimo palikti šalims iki santuokines pavardes;

3) nepilnamečio sÅ«naus K. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina (ieÅ¡kove);

4) iÅ¡ atsakovo priteisti 466,80 Eur kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui iki vaikas sulauks pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant iki einamojo mėnesio 10 d. į ieÅ¡kovės nurodytÄ sÄ skaitÄ ;

5) nustatyti ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ atsakovo ir sÅ«naus bendravimo tvarkÄ ;

6) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

3. Pirmiau nurodytu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones:

1) uždrausti A. U. išvežti nepilnametį šalių sūnų K., iš Lietuvos be teismo leidimo;

2) nustatyti laikinÄ nepilnamečio sÅ«naus K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina (ieÅ¡kove);

3) nustatyti ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ atsakovo ir sÅ«naus bendravimo tvarkÄ ;

4) iÅ¡ atsakovo priteisti 466,80 Eur kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų nepilnamečio sÅ«naus K. iÅ¡laikymui iki teismo sprendimo priėmimo, pervedant lėšas iki einamojo mėnesio 10 dienos į ieÅ¡kovės nurodomÄ sÄ skaitÄ .

4. Atsakovas A. U. atsiliepime į L. M. 2019 m. liepos 30 praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepareiÅ¡kus prieÅ¡ieÅ¡kinio ir atsiliepime į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, bei prieÅ¡ieÅ¡kinyje prašė:

1) tenkinti jo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio pateikimo;

2) ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dalį dėl nepilnamečio sÅ«naus gyvenamosios vietos nustatymo palikti nenagrinėtÄ , o likusius reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus;

3) nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės;

4) palikti po santuokos nutraukimo šalių ikisantuokines pavardes;

5) nustatyti, kad nepilnamečio sÅ«naus gyvenamosios vietos klausimas pagal teismingumÄ sprendžiamas Norvegijos Karalystės teismuose;

6) nustatyti atsakovo siÅ«lomÄ ieÅ¡kovės ir sÅ«naus bendravimo tvarkÄ ;

7) nuo bylos iÅ¡kėlimo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės sÅ«naus iÅ¡laikymui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki sÅ«naus pilnametystės, pervedant lėšas į atsakovo nurodytÄ sÄ skaitÄ ;

8) siekiant apsaugoti atsakovo ir nepilnamečio sÅ«naus interesus, nepraneÅ¡us ieÅ¡kovei taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti ieÅ¡kovei atsakovo siÅ«lomÄ bendravimo tvarkÄ su sÅ«numi;

9) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

5. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytomis aplinkybėmis: 5.1. Nepilnamečio vaiko K. U. nuolatinė gyvenamoji vieta Norvegijos Karalystėje nuo 2018 m. lapkričio mėnesio, t. y. jau 9 mėnesiai. Tiek atsakovas, tiek sÅ«nus yra registruoti (registruota pasikeitusi gyvenamoji vieta) Norvegijoje. SÅ«nui atvykus į Norvegijos Karalystę jis itin greitai prisitaikė prie naujos aplinkos bei kalbos, pradėjo lankyti darželį „(duomenys neskelbtini)“, ten susirado draugų, kurį lankė 8 mėnesius. 2019 m. vasarÄ sÅ«nus priimtas į mokyklÄ â€žA.

S.“, ieÅ¡kovė 2019 m. birželio 10 d. į mokyklÄ rašė el. laiÅ¡kÄ norėdama prisistatyti, prašė suteikti jai informacijÄ . Atsakovui su sÅ«numi svečiuojantis Lietuvoje ieÅ¡kovė pasisavino sÅ«naus asmens tapatybės dokumentus ir piktybiÅ¡kai atsisako juos grÄ Å¾inti, tai patvirtina 2019 m. liepos 25 d. Å¡alių susiraÅ¡inėjimas SMS žinutėmis. 5.2. Å iuo metu nepilnamečio sÅ«naus atostogos Lietuvoje užsitęsė tik dėl ieÅ¡kovės nesuvokiamų veiksmų. Teismui tenkinus atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nepilnametis sÅ«nus nedelsiant pradės mokslo metus Norvegijos Karalystėje. 5.3.

Atsakovas kartu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu neteikia reikalavimo sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su juo, kadangi reikalavimas dėl sÅ«naus gyvenamosios vietos nustatymo teismingas Norvegijos Karalystės teismams, vadovaujantis 1996 metų Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje 5 straipsniu.

6. Ieškovė atsiliepime į atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašė prašymus atmesti.

7. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomomis aplinkybėmis: 7.1. Iš pateikto priešieškinio matyti, kad atsakovas nereiškia reikalavimo dėl nepilnamečio šalių sūnaus K. U. gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų traktuodamas, kad šis reikalavimas priklauso Norvegijos Karalystės teismams. Tokiu būdu atsakovo reikalavimas dėl nepilnamečio sūnaus laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su juo yra teisiškai neįmanomas, nes toks prašymas galėtų būti svarstomas tik esant atitinkamai suformuluotam priešieškinio reikalavimui. 7.2.

Byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų bloga mama savo sÅ«nui. Vaiko gyvenamoji vieta yra deklaruota ieÅ¡kovės nuomojamame bute, vaikas lopÅ¡elyje-darželyje lanko ikimokyklinę grupę. Tuo tarpu bÅ«ti ugdomas Norvegijoje vaikas nėra pasirengęs, nes nemoka Norvegų kalbos. Taigi, nėra bÅ«tinybės pakeisti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės leisti iÅ¡vežti sÅ«nų į NorvegijÄ . 7.3. Atsakovo teisinė pozicija Å¡ioje byloje yra nevienareikÅ¡mė.

Viena vertus, jis teigia, kad vaiko nuolatinė gyvenamosios vietos valstybė yra Norvegijos Karalystė, dėl ko jis neva ketinantis reikalavimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo kelti Norvegijos teisme. Kita vertus, vadovaudamasis Konvencijos nuostatomis, Lietuvoje jis reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl vaiko bendravimo tvarkos su motina nustatymo. Yra teisiÅ¡kai neįmanoma Å¡iuos reikalavimus nagrinėti atskirai, nes jie abu patenka į 1996 m. Hagos konvencijos taikymo sritį, kuri nustato, kad jurisdikcija Å¡iems reikalavimams priklauso vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos teismui ir yra neatsiejamai susiję.

Taigi, jeigu atsakovas nereiškia reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo Lietuvoje tvirtindamas, kad vaiko nuolatinė gyvenamosios vietos valstybė yra Norvegijoje, jis neturėtų Lietuvos teisme kelti ir reikalavimo dėl bendravimo tvarkos su motina nustatymo.

8. Tarnyba iÅ¡vadoje dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad neturi pagrindo prieÅ¡tarauti iÅ¡ esmės ieÅ¡kinio reikalavimui nustatyti K. U. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina. Tarnybos teigimu siÅ«loma tėvo ir vaiko bendravimo tvarka nepakenktų vaiko interesams ir (ar) tėvo ir vaiko bendravimo ryÅ¡iui, taip pat tarnyba sutiko su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu – uždraudimu vaikÄ iÅ¡vežti iÅ¡ Lietuvos Respublikos.

Tarnybos nuomone, tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra pagrindo, nes santuokos nutraukimo byloje turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iÅ¡ tėvų klausimas, tačiau toks reikalavimas prieÅ¡ieÅ¡kinyje nebuvo pareiktas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi netenkino atsakovo A. U. praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemonės, t. y. nustatyti laikinÄ nepilnamečio sÅ«naus K.

U. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su A. U. Norvegijos Karalystėje, leisti ieÅ¡kovui A. U. su nepilnamečiu sÅ«numi K. U. iÅ¡vykti į Norvegijos Karalystę iki kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas Å¡ioje civilinėje byloje, įpareigoti L. M. grÄ Å¾inti A. U. nepilnamečio sÅ«naus K. U. asmens tapatybės kortelę, iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti siÅ«lomÄ bendravimo tvarkÄ su sÅ«numi. Teismas nustatė nepilnamečio vaiko K. U. laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina L. M., iki bus iÅ¡nagrinėta Å¡i civilinė byla ir priimtas teismo sprendimas, priteisė iÅ¡ A.

U. laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 200 Eur nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo dienos, nustatė laikinÄ bendravimo A. U. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ pagal kuriÄ :

1) A. U. su savo nepilnamečiu sÅ«numi bendrauja kiekvienÄ pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį telefonu, „Viber“, „Skype“, „Facebook“, “Facetime” ar kitomis programėlėmis bei ryÅ¡io priemonėmis nuo 20.00 val. iki 20.30 val. (Lietuvos laiku);

2) A. U. su savo nepilnamečiu sÅ«numi K. U. turi teisę bendrauti neporiniais metų savaitgaliais, pasiimdamas sÅ«nų 5-ienį iÅ¡ jo ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams arba iÅ¡ jo gyvenamosios vietos nuo 18.00 val. iÅ¡ anksto sutartu konkrečiu laiku ir grÄ Å¾indamas sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 19.00 val. iÅ¡ anksto sutartu konkrečiu laiku. Apie savo ketinimÄ Ä¯gyvendinti Å¡iÄ teisę konkretų savaitgalį A. U. informuoja L. M. ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ kalendorinį mėnesį. Esant iÅ¡ anksto suplanuotoms vaiko mokyklos iÅ¡vykoms ar kitiems užklasiniams užsiėmimams, dėl kurių bendravimo tvarka savaitgaliais negalėtų bÅ«ti įgyvendinta, L. M. informuoja A. U. per vienÄ dienÄ nuo tokios patvirtintos informacijos sužinojimo. Bendravimo tvarka savaitgaliais vaiko mokyklos atostogų metu nėra įgyvendinama.

3) A. U. su savo nepilnamečiu sÅ«numi K. U. turi teisę bendrauti neporinių metų mokyklinių žiemos ir rudens atostogų metu. Bendravimas vyksta Lietuvos teritorijoje. Apie savo ketinimÄ Ä¯gyvendinti Å¡iÄ teisę ir konkrečiÄ atostogų pradžios ir pabaigos dienÄ A. U. informuoja L. M. ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ kalendorinį mėnesį.

4) A. U. su savo nepilnamečiu sÅ«numi K. U. turi teisę bendrauti porinių metų jo mokyklinių Velykų ir Kalėdų atostogų metu. Bendravimas vyksta Lietuvos teritorijoje. Apie savo ketinimÄ Ä¯gyvendinti Å¡iÄ teisę ir konkrečiÄ atostogų pradžios ir pabaigos dienÄ A. U. informuoja L. M. ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ kalendorinį mėnesį.

5) Laikinoje bendravimo tvarkoje nurodyti atostogų laikotarpiai apima ir prieš bei po atostogų nepertraukiamai einančius savaitgalius.

6) Laikinoje bendravimo tvarkoje numatytas vaiko perdavimas atostogų metu vyksta iÅ¡ anksto Å¡alių susitartu laiku savaitgaliais arba darbo dienomis nuo 18.00 val., (duomenys neskelbtini) mieste. Pirmosios instancijos teismas uždraudė A. U. iÅ¡vežti nepilnametį sÅ«nų iÅ¡ Lietuvos be atskiro teismo leidimo iki bus iÅ¡nagrinėta Å¡i civilinė bylÄ ir priimtas teismo sprendimas.

10. Nustatė, kad Å¡alių nepilnametis vaikas faktiÅ¡kai gyvena su motina (ieÅ¡kove) Lietuvoje, o ne Norvegijoje. Vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, vaiko gyvenamoji vieta yra deklaruota Lietuvoje, vaikas lanko vaikų lopÅ¡elį-darželį „(duomenys neskelbtini)“. Nors 2018 m. spalio 24 d. ieÅ¡kovė sutiko, kad sÅ«nus su tėvu iÅ¡vyktų į Norvegijos Karalystę ir supildė iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos deklaracijÄ , tačiau joje nurodė, jog sutinka, kad sÅ«nus vyktų su tėčiu gyventi į NorvegijÄ tik iki 2018 m. gruodžio 31 d. (t. y. laikinai).

Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovei bÅ«tų nustatytas motinos valdžios apribojimas ir (ar) kitos neigiamos pasekmės, dėl kurių ji negalėtų atlikti motinos valdžios. Vaikas yra pripratęs ir emociÅ¡kai prisirišęs prie mamos (ieÅ¡kovės) bei artimos aplinkos žmonių. Vaiko priežiÅ«ra ieÅ¡kovė pasirÅ«pina tiek pati, tiek ir palikdama jį artimų vaiko giminaičių globai, ieÅ¡kovės Å¡eima nėra įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, sÄ raÅ¡Ä .

Vaikas norvegų kalbos neiÅ¡moko, nors paprastai tokio amžiaus vaikai gan greitai persiorientuoja, taigi neįrodytas atsakovo teiginys, kad sÅ«nus valdo norvegų kalbÄ , nes 8 mėnesius lankė darželį Norvegijoje. Kalbų mokyklos „Šiaurės kryptimi“ atlikto norvegų kalbos žinių patikrinimo teste nepilnamečiam Å¡alių sÅ«nui konkrečiai nurodoma, kad „berniukas neparodė jokių norvegų kalbos žinių ir kalbėjo tik gimtÄ ja kalba“. Taigi, vertinant Å¡ias aplinkybes, bÅ«tinybės staigiai pakeisti atsakovo nurodomos vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės ir taikyti atsakovo praÅ¡omas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iÅ¡vežant sÅ«nų į NorvegijÄ nėra jokių objektyvių priežasčių.

11. Atsakovas pareiÅ¡kė byloje prieÅ¡ieÅ¡kinį ir suformulavo savo reikalavimus, tačiau teismo vertinimu jo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo nebetenka prasmės ir nebegali bÅ«ti tenkinamas. Atsakovo praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tampa sudedamÄ jÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalimi ir yra tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimo dalyku ir prieÅ¡ieÅ¡kinyje suformuluotais reikalavimais. IÅ¡ pateikto prieÅ¡ieÅ¡kinio matyti, kad atsakovas nereiÅ¡kia reikalavimo dėl nepilnamečio Å¡alių sÅ«naus K.

U. gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų traktuodamas, kad šis reikalavimas priklauso Norvegijos Karalystės teismams. Atsakovas reikšdamas prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurie iš esmės visi yra susiję su vaiko išvežimu į Norvegijos Karalystę, remiasi vien nurodoma aplinkybe, kad nepritaikius tokių laikinųjų apsaugos priemonių būtų neužtikrinti vaiko interesai, nutrūktų jo įprastas gyvenimas Norvegijoje ir nebūtų užtikrintas tinkamo ugdymo, kuris šiuo metu Norvegijoje jau yra prasidėjęs, teikimas.

Kitų objektyvių priežasčių, iÅ¡skyrus atsakovo subjektyvius samprotavimus dėl ieÅ¡kovės galimybių bÅ«ti mama, kodėl atsakovo manymu nepilnametį Å¡alių sÅ«nų yra bÅ«tina skubiai iÅ¡vežti bÅ«tent į Norvegijos Karalystę, o ne leisti jam toliau gyventi Lietuvoje su ieÅ¡kove iki teismo sprendimo priėmimo, atsakovas nepateikia. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡iuo metu vaikas gyvena bÅ«tent su ieÅ¡kove, o įprastinės mažamečio vaiko emocinės, socialinės aplinkos kaita, emocinio ryÅ¡io nutraukimas su motina gali turėti mažamečiam vaikui neigiamÄ Ä¯takÄ , darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo metu vaiko laikonos gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina geriausia atitinka vaiko interesus ir jo teisę turėti saugiÄ , stabiliÄ aplinkÄ , tikslinga iki galutinio teismo sprendimo priėmimo nepilnamečio Å¡alių vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove.

12. IeÅ¡kiniu teismo praÅ¡oma nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove, o tuo atveju, jeigu teismas tenkintų šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , teismo sprendimo vykdymas ženkliai pasunkėtų ar galimai taptų neįmanomas, jeigu iki iÅ¡nagrinėjant bylÄ vaikas bÅ«tų atskirtas nuo motinos ir iÅ¡vežtas iÅ¡ Lietuvos Respublikos. Esant nustatytoms aplinkybėms taikytina laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovui iÅ¡sivežti nepilnametį vaikÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos be atskiro teismo leidimo, iki bus iÅ¡nagrinėta Å¡i civilinė byla.

13. Nustačius laikinÄ nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, tenkintinas praÅ¡ymas dėl ieÅ¡kovės siÅ«lomos atsakovo ir sÅ«naus bendravimo tvarkos. Nustačius nepilnamečio sÅ«naus laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, taip pat atsižvelgus į tai, kad vaiko poreikiams ir jo interesams užtikrinti bÅ«tinas pastovus abiejų tėvų teikiamas iÅ¡laikymas, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iÅ¡ atsakovo priteisti laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam Å¡alių vaikui. IeÅ¡kovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečiam vaikui laikinÄ iÅ¡laikymÄ po 466,80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos į jos sÄ skaitÄ banke, paskiriant jÄ nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

14. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Å¡ioje proceso stadijoje byloje nėra iÅ¡samių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ir turtinius įsipareigojimus, gaunamas pajamas, finansines galimybes teikti ieÅ¡kovės praÅ¡omo dydžio iÅ¡laikymÄ , bei duomenų, ar nėra aplinkybių, dėl kurių vaiko tėvas negalėtų teikti iÅ¡laikymo (pvz.: sveikatos bÅ«klė), sprendė, kad Å¡alių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti protinga priteistino iÅ¡ atsakovo laikino iÅ¡laikymo suma yra 200 Eur, mokama kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos iki bus iÅ¡nagrinėta Å¡i civilinė byla.

Dėl to ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikino iÅ¡laikymo priteisimo tenkinamas iÅ¡ dalies. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 15. Apeliantas A. U. atskiruoju skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ iÅ¡ esmės, t.y. ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepareiÅ¡kus prieÅ¡ieÅ¡kinio atmesti, atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieÅ¡kinio pateikimo tenkinti – nustatyti laikinÄ nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ kartus su juo Norvegijos Karalystėje, leisti jam su sÅ«numi iÅ¡vykti į Norvegijos Karalystę iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas Å¡ioje civilinėje byloje, įpareigoti vaiko motinÄ iki 2019 m. rugpjūčio 2 dienos grÄ Å¾inti atsakovui A.

U. nepilnamečio sūnaus K. U. asmens tapatybės kortelę.

16. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodytomis aplinkybėmis: 16.1. Priimdamas skundžiamÄ nutartį pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė, jog nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Norvegijos Karalystė. SÅ«nus, pačios ieÅ¡kovės pasirinkimu ir valia su ja negyveno pastaruosius 1 metus ir 6 mėnesius, nepilnametis nuolatos gyveno, lankė ugdymo įstaigÄ Norvegijos Karalystėje, iÅ¡moko Norvegu kalbÄ , buvo priimtas i mokyklÄ Norvegijos Karalystėje ir t.t., tačiau atsakovui su sÅ«numi atvykus į LietuvÄ atostogų, ieÅ¡kovė staiga be jokiu paaiÅ¡kinimu atsisakė grÄ Å¾inti sÅ«naus asmens dokumentus.

IeÅ¡kovė, naudodamasi situacija, jog sÅ«nus yra Lietuvos Respublikoje, naudodamasi turimu vaiko asmens dokumentu, dirbtinai sukÅ«rė situacijÄ neva nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta per kelias savaites tapo Lietuvos Respublikoje. Tiek atsakovas, tiek nepilnametis sÅ«nus yra integravęsi Norvegijos Karalystėje, tai patvirtina byloje pateiktos iÅ¡samios faktinės aplinkybės bei įrodymai. Nepilnametis Å¡alių sÅ«nus gimė 2013 m. lapkričio 15 d. (duomenys neskelbtini), Norvegijos Karalystėje.

Viso nepilnametis Å¡alių sÅ«nus Norvegijos Karalystėje pragyveno 4 metus ir 5 mėnesius. SÅ«nus nuo gimimo iki 2017 m. gegužės mėn., t.y. 3 metus ir 6 mėnesius gyveno Norvegijoje su atsakovu ir ieÅ¡kove. Vėliau sÅ«nus su ieÅ¡kove iÅ¡vyko į LietuvÄ ir ten su ieÅ¡kove gyveno apie 9 mėnesius. Nuo 2018 m. lapkričio mėnesio, atsakovas pasiėmė sÅ«nų į Norvegijos Karalystę, kur iki Å¡iol yra sÅ«naus nuolatinė gyvenamoji vieta. Akivaizdu, jog vien tai, kad ieÅ¡kovė apgaulės bÅ«dų sÅ«nų pasiėmė pas save ir su juo faktiÅ¡kai gyvena kelias savaites savaime nedaro Lietuvos Respublikos vaiko nuolatine gyvenamÄ ja vieta. 16.2.

Pirmosios instancijos teismas nevertino itin svarbaus įrodymo byloje – ieÅ¡kovės dar 2019 m. birželio 10 d. raÅ¡yto el. laiÅ¡ko nepilnamečio sÅ«naus mokyklai „A. S.“, kuriame pripažįstama, kad sÅ«naus nuolatinė gyvenamoji vieta yra Norvegijos Karalystėje su tėvu ir sutinkama, kad sÅ«nus pradės lankyti ugdymo įstaigÄ Norvegijos Karalystėje. 16.3. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai delsė priimti nutartį dėl praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių, nors situacija diktavo poreikį, klausimÄ spręsti nedelsiant ar bent laikantis LR CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatytų terminų.

Atsakovo ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymai taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio/prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teisme gauti 2019 m. rugpjūčio 1 d., tačiau skundžiama nutartis buvo priimtas praėjus beveik pusantro mėnesio po praÅ¡ymų gavimo - 2019 m. rugsėjo 12 d. Dėl pirmosios instancijos teismo delsimo ieÅ¡kovė turėjo laiko kurti dirbtinę situacijÄ , neva patvirtinančiÄ nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje. Taip pirmosios instancijos teismas savo delsimu prisidėjo prie pažeidžiamų nepilnamečio sÅ«naus interesų.

17. IeÅ¡kovė L. M. atsiliepime prašė netenkinti atsakovo A. U. atskirojo skundo ir Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

18. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais: 18.1. IeÅ¡kovė nesutinka, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Norvegijoje. Toks atsakovo tvirtinimas yra paremtas iÅ¡kreipiant faktus sau palankia linkme. BÅ«tent atsakovas piktnaudžiaudamas ieÅ¡kovės gera valia ir per dideliu pasitikėjimu, dirbtinai sukÅ«rė situacijÄ , kuriÄ teismui pateikė kaip objektyviÄ tiesÄ . Vaiko motina niekada nebuvo tėvui davusi sutikimo vaikÄ Ä¯ NorvegijÄ iÅ¡vežti nuolat, nes visuomet tarp Å¡alių vyko diskusijos, ar Å¡i valstybė iÅ¡ tikrųjų galinti geriausiai atitikti vaiko interesus bei ar vaiko tėvas yra pajėgus juos užtikrinti.

Jokie tarpusavio Å¡alių tarpiniai pasvarstymai ir galimi ateities sutikimai nepatvirtina fakto, kurio nėra – ieÅ¡kovės aiÅ¡kaus ir nedviprasmiÅ¡ko sutikimo leisti vaikui iÅ¡vykti su tėvu gyventi užsienio valstybėje nuolatinai. 18.2. Atsakovas teigia neva jis visuomet teikė ieÅ¡kovei reikalingÄ informacijÄ apie sÅ«nų, tačiau į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad bÅ«tent dėl to, jog atsakovas tokios informacijos neteikė ir kilo didžiausi Å¡alių konfliktai, nulėmę ieÅ¡kovės nesutikimÄ laikinÄ savo sÅ«naus iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos pakeisti nuolatiniu.

Darbo sutarties nutraukimas, naujos Å¡eimos sukÅ«rimas, vaiko užraÅ¡ymas į mokyklÄ ieÅ¡kovei buvo pateikti kaip jau įvykę ar tuoj įvyksiantys faktai. Pasiteiravus apie detalesnės informacijos suteikimÄ , bÅ«davo numetami jos trupiniai su prieraÅ¡u „iÅ¡siaiÅ¡kink pati“. BÅ«tent tÄ ieÅ¡kovė ir bandė daryti – pvz. rašė laiÅ¡kÄ mokyklai, į kuriÄ buvo užraÅ¡ytas vaikas, tačiau jokio atsakymo iÅ¡ tos mokyklos ji taip ir nesulaukė, kas yra savaime suprantama, nes juk ne tėvas mokyklai pateikė informacijÄ apie motinÄ , bet ji pati tokia prisistatė. 18.3.

Namo, į kurį persikraustė jau kilus Å¡alių ginčui teisme, nuotraukos nepatvirtina nei nuomos fakto, nei yra kažkaip susieta su Å¡alių nepilnamečiu sÅ«numi, nes Å¡iame name vaikas nėra net buvęs. O iÅ¡mokų gavimas, kurių mokėjimas netrukus pasibaigs neužtikrina nepilnamečio vaiko stabilumo ir interesų tęstinumo. Tuo tarpu nepilnametis su mama persikėlė nuolatiniam gyvenimui į LietuvÄ ir čia praleido 1,5 metų, jis niekuomet neiÅ¡vyko į NorvegijÄ nuolatiniam gyvenimui ir jokio panaÅ¡aus sprendimo vaiko tėvai nėra galutinai priėmę.

Taigi, Norvegija nėra vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė, tokia visomis prasmėmis yra tik Lietuva. BÅ«tent Lietuvoje ieÅ¡kovė su savo nepilnamečiu sÅ«numi, o taip pat ir atsakovu ketino įkurti savo interesų centrÄ dar gerokai prieÅ¡ grįžtant gyventi į LietuvÄ ir bÅ«tent todėl pats atsakovas siekė gauti raÅ¡ytinį ieÅ¡kovės sutikimÄ dėl vaiko laikino iÅ¡vykimo, kuris, beje, yra suteiktas tik dviem mėnesiams. Visa kita tėra tik atsakovo asmeniniai, su ieÅ¡kove nesuderinti sprendimai ir interpretacijos siekiant suklaidinti teismÄ . 18.4.

Atsakovas reikšdamas prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurie iš esmės visi yra susiję su vaiko išvežimu į Norvegijos Karalystę, rėmėsi vien nurodoma aplinkybe, kad nepritaikius tokių laikinųjų apsaugos priemonių būtų neužtikrinti vaiko interesai, nutrūktų jo įprastas gyvenimas Norvegijoje ir nebūtų užtikrintas tinkamo ugdymo, kuris šiuo metu Norvegijoje jau yra prasidėjęs, teikimas. Kitų objektyvių priežasčių, išskyrus atsakovo subjektyvius samprotavimus dėl ieškovės galimybių būti mama, kodėl atsakovo manymu nepilnametį šalių sūnų yra būtina skubiai išvežti būtent į Norvegijos Karalystę, o ne leisti jam toliau gyventi Lietuvoje su ieškove iki teismo sprendimo priėmimo, atsakovas teismui nepateikė.

Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų bloga mama savo sÅ«nui. PrieÅ¡ingai, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams vaikas yra nurodęs, kad myli abu savo tėvus ir jam nėra skirtumo su kuriuo gyventi, o jei galėtų rinkti, tai gyventų su jais abiem. Vaiko gyvenamoji vieta yra deklaruota ieÅ¡kovės nuomojamame bute, o gyvenimo sÄ lygos įvertintos kaip tinkamos vaikui augti. IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė kalbų mokyklos „Šiaurės kryptimi“ 2019-08-28 atliktÄ norvegų kalbos žinių patikrinimo testÄ nepilnamečiam Å¡alių sÅ«nui K., kuris patvirtino ieÅ¡kovės nurodomas aplinkybes.

Kitus įrodymus (mokyklos raÅ¡tÄ dėl norvegų kalbos žinių, garso įraÅ¡us), kurie yra labai stipriai kritikuotini, atsakovas pateikė tik kartu su atskiruoju skundu, todėl Å¡ie duomenys skundžiamos nutarties priėmimo momentu teismui nebuvo žinomi, nors tokius duomenis atsakovas visuomet turėjo galimybę pateikti anksčiau. 18.5. Kartu su atskiruoju skundu teismui teikiami nauji įrodymai, kurie ieÅ¡kovės manymu neturėtų teismo bÅ«ti priimti, nes atitinkami duomenys galėjo bÅ«ti pateikti anksčiau, yra prieÅ¡taraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams – vaiko iÅ¡sakytai nuomonei apsilankius vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams ir ieÅ¡kovės pateiktam norvegų kalbos lygio žinių patikrinimui. 18.6.

Å iuo atveju atsakovo praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tapo sudedamÄ jÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalimi ir tuo pačiu tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimo dalyku ir prieÅ¡ieÅ¡kinyje suformuluotais reikalavimais. IÅ¡ pateikto prieÅ¡ieÅ¡kinio matyti, kad atsakovas nereiÅ¡kia reikalavimo dėl nepilnamečio Å¡alių sÅ«naus K. U. gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iÅ¡ tėvų traktuodamas, kad Å¡is reikalavimas priklauso Norvegijos Karalystės teismams. Tokiu bÅ«du atsakovo reikalavimas dėl nepilnamečio sÅ«naus laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su juo pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamÄ nutartį buvo teisiÅ¡kai neįmanomas, nes toks praÅ¡ymas galėjo bÅ«ti svarstomas tik esant atitinkamai suformuluotam prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

20. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir patenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovė iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - uždrausti atsakovui iÅ¡sivežti nepilnametį sÅ«nų iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Norvegijos Karalystę nuolatiniam gyvenimui ir nustatyti laikinÄ vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vaiko motina (ieÅ¡kove), tuo tarpu atsakovas iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui prašė nustatyti sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, leisti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje iÅ¡sivežti vaikÄ Ä¯ Norvegijos Karalystę ir įpareigoti ieÅ¡kovę grÄ Å¾inti vaiko asmens tapatybės kortelę.

22. Pateikus teismui ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė pakartotinai prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui iÅ¡sivežti sÅ«nų iÅ¡ Lietuvos be teismo leidimo, nustatyti laikinÄ nepilnamečio gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina (ieÅ¡kove), nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo laikinÄ iÅ¡laikymÄ sÅ«nui, t.y. 466,80 Eur/Mėn., bei įpareigoti atsakovÄ pateikti su Å¡alims priklausančiu lizinguojamu automobiliu susijusius dokumentus. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kyje taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatyti laikinÄ vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu, leisti vaikÄ iÅ¡sivežti į Norvegijos Karalystę, įpareigoti ieÅ¡kovę grÄ Å¾inti atsakovui nepilnamečio sÅ«naus asmens tapatybės kortelę.

23. Pirmosios instancijos teismas atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė, o ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkino. Atsakovas nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, atskiruoju skundu praÅ¡o jÄ panaikinti ir iÅ¡spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ iÅ¡ esmės – atsakovo praÅ¡ymÄ nepareiÅ¡kus prieÅ¡ieÅ¡kinio atmesti, ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ nepareiÅ¡kus prieÅ¡ieÅ¡kinio atmesti, o atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, t.y. nustatyti laikinÄ sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ Norvegijos Karalystėje iki kol bus priimtas sprendimas civilinėje byloje ir įpareigoti vaiko motinÄ iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. atiduoti vaiko dokumentus.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir leidimo iÅ¡vykti 24. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobÅ«džio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas iÅ¡nagrinės bylÄ iÅ¡ esmės, bÅ«tina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumÄ jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotÄ sprendimÄ , ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra bÅ«tinas ir neiÅ¡vengiamas.

Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais iÅ¡gyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalÄ . Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei vieÅ¡asis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, bÅ«tų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Taigi, esminis kriterijus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ yra vaiko gyvenamosios vietos tinkamumo ir įprastos gyvenamosios aplinkos keitimo bÅ«tinumo aspektai, atsižvelgiant iÅ¡imtinai į vaiko interesus ir jų apsaugÄ .

25. Asmeniui, praÅ¡ančiam taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo bÅ«tinybę, jog jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iÅ¡ sutuoktinio interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir bÅ«tinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Teismui bÅ«tina įvertinti aplinkÄ , kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumÄ vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra bÅ«tinas vaiko interesams Å¡ios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir laikinÄ vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su ja. Apeliantas praÅ¡o pirmosios instancijos nutartį panaikinti ir laikinÄ vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su juo Norvegijos Karalystėje, nes ten yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu argumentu. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad byloje yra pateikti duomenys iÅ¡ kurių matyti, kad prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus gyvenamoji vieta yra deklaruota Lietuvos Respublikoje.

Abi Å¡alys pripažįsta, jog Å¡iuo metu vaiko buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje. Å ia aplinkybę patvirtina ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos iÅ¡vada, iÅ¡ kurios matyti, kad vaikui Lietuvos Respublikoje sudarytos tinkamos sÄ lygos gyventi, bei vystytis, čia jis lanko lopÅ¡elį-darželį, turi draugų. Byloje nėra duomenų apie ieÅ¡kovės kaip vaiko motinos netinkamai atliekamas pareigas ar netinkamÄ auklėjimÄ . Tuo tarpu, atsakovas praÅ¡ydamas nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo ir leisti vaikÄ iÅ¡sivežti į Norvegijos Karalystę neįrodė, kad aplinka, kurioje vaikas gyveno klausimo nagrinėjimo metu yra nesaugi vaikui, netinkama jo vystymuisi, todėl darytina iÅ¡vada, jog siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus nėra pagrindo iki galutinio sprendimo byloje priėmimo keisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustatant jÄ su vaiko tėvu Norvegijos Karalystėje ar leisti vaikÄ iÅ¡vežti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje į Norvegijos Karalystę.

Dėl įpareigojimo grÄ Å¾inti vaiko dokumentus 27. Ä®vertinus tai, jog atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo keisti ginčijamos nutarties ir keisti vaiko gyvenamosios vietos, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo reikalavimų dėl ieÅ¡kovės įpareigojimo iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. grÄ Å¾inti sÅ«naus asmens tapatybės kortelę. Dėl kitų laikinųjų apsaugos priemonių 28. CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

29. IÅ¡ atskirojo skundo turinio matyti, kad nors apeliantas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį visÄ apimtimi, tačiau nepateikia jokių nutarties neteisėtumÄ , dalyje dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir laikino iÅ¡laikymo dydžio, pagrindžiančių argumentų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad apelianto reikalavimas dėl nutarties panaikinimo minėtoje dalyje yra atmestinas, kaip nepagrįstas.

30. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

31. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ Å¡eimos byloje, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuri užtikrina geriausių vaiko interesų apsaugÄ ir yra paliktina nepakeista. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu 338, 339 straipsniais, teismas n u t a r i a: atskirÄ jį skundÄ atmesti. Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį nepakeistÄ . Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė