44292591-4ea2-4ffb-b2da-dd10f07e0050 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-908-236/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00420-2020-5 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys KailiÅ«nas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal atsakovų I. K. ir R. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M.

T. ieÅ¡kinį atsakovams I. K. ir R. K. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas M. T. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo R. K. ir subsidiariai iÅ¡ atsakovės I. K. priteisti 60 785,14 Eur skolÄ , 198,03 Eur palÅ«kanas, 4 016,83 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuotinas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį turtÄ , pinigines lėšas ir turtines teises ieÅ¡kinio reikalavimo ribose. PraÅ¡ymÄ grindė tuo, kad atsakovai skolos kategoriÅ¡kai nepripažįsta ir nesiruoÅ¡ia vykdyti savo iÅ¡ 2018-01-08 laidavimo sutarties kylančių prievolių. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė I. K. 2018-08-27 tretiesiems asmenims perleido turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei 2019-12-20 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį dėl paskutinio ir vienintelio atsakovų Å¡eimai priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir jame esančių gyvenamojo namo, Å«kinio pastato, kiemo statinių pardavimo trečiajam asmeniui.

Atsakovo R. K. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Ä®vertinant atsakovų veiksmus – turto, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti vykdomas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas, masės sumažinimÄ iÅ¡ esmės, o taip pat atsisakant geruoju įvykdyti laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, akivaizdu, kad atsakovai elgiasi nesÄ Å¾iningai, savo prievolių ir teismo sprendimo geranoriÅ¡kai įvykdyti neketina. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2020-03-23 nutartimi ieÅ¡kovo M.

T. praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tenkino ir jo reikalavimams užtikrinti taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tavo atsakovui R. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir / ar kilnojamÄ jį turtÄ bei turtines teises, esančias pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis, bendrai 65 000 Eur sumai, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę; tuo atveju, jeigu atsakovas R. K. nurodyto turto neturi arba jo neužtenka, trÅ«kstama apimtimi – iki bendros 65 000 Eur sumos, taikė laikinÄ sias apsaugos priemones subsidiariai atsakovei I.

K. ir areÅ¡tavo jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir / ar kilnojamÄ jį turtÄ bei turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Tik areÅ¡tuotino nekilnojamojo, kilnojamojo turto, turtinių teisių nesant ir / ar neužtenkant, trÅ«kstama apimtimi – iki bendros 65 000 Eur sumos, teismas taip pat areÅ¡tavo atsakovo R. K. ir subsidiariai atsakovės I. K. pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ir / ar trečiuosius asmenis.

4. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimus kildina iÅ¡ 2019-10-01 reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos su AS „Citadele banka“ Lietuvos filialu, pagal kuriÄ ieÅ¡kovui (naujajam kreditoriui) atlygintinai perleistos visos reikalavimo teisės, atsiradusios pagal 2018-01-08 kredito sutartį Nr. KS/18-10, pagal 2018-01-08 laidavimo sutartis Nr. LS/18-10.1 ir LS/18-10.2 bei pagal 2018-02-08 sutartinę hipotekÄ . IeÅ¡kovas įrodinėja, kad atsakovas R. K. nevykdo savo pareigos grÄ Å¾inti skolÄ kaip laiduotojas, taigi pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atsako subsidiariai su sutuoktine I.

K., kuri su laidavimo sutarties sÄ lygomis sutiko pasiraÅ¡ytinai. IeÅ¡kovas kartu su ieÅ¡kiniu pateikė ieÅ¡kinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti skirtus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje proceso stadijoje neturi pagrindo spręsti, jog ieÅ¡kovo reiÅ¡kiami reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, taigi laikė įrodyta pirmÄ jÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygÄ .

5. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, teismas nurodė, kad atsakovo R. K. vardu nėra registruota jokio nekilnojamojo turto, atsakovė I. K. 2018-08-27 tretiesiems asmenims perleido nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ ½ dalį žemės sklypo, esančiÄ (duomenys neskelbtini), o žinodama apie UAB „Molai“ prievolių pagal kredito sutartį neįvykdymÄ , 2019-12-20 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį dėl paskutinio ir vienintelio atsakovų Å¡eimai priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir jame esančių gyvenamojo namo, Å«kinio pastato, kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo trečiajam asmeniui.

Taigi, atsakovė, galimai turėdama vykdytinÄ piniginę prievolę ieÅ¡kovui, ėmėsi turto pardavimo veiksmų, kuriuos įvykdžius, atsakovės turimo turto apimtis sumažėjo – tretiesiems asmenims perleisti keli atsakovės turėti nekilnojamojo turto objektai. Remdamasis tuo, teismas sprendė, kad egzistuoja abi sÄ lygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. Atsakovai R. K. ir I. K. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020-03-23 nutartį, kuria jų atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas, kadangi itin formaliai įvertinto ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, t. y. nebuvo vertinamos esminės aplinkybės – ar ieÅ¡kovas pagrįstai yra perėmęs reikalavimo teises, kokio pobÅ«džio reikalavimo teisės buvo perimtos ir į kÄ , kas bankui padengė skolÄ , kokiame statuse buvo ieÅ¡kovas dengdamas įsiskolinimus bankui ir ar Å¡iuo metu yra įstatyminis pagrindas nukreipti reikalavimÄ Ä¯ buvusios prievolės laiduotojus ir pan. 6.2.

IeÅ¡kovas M. T. (kartu su sutuoktine) buvo ginčo paskolos užtikrinimui įkeisto nekilnojamojo turto davėjas (įkaito davėjas) ir įvykdęs už pagrindinį skolininkÄ prievolę tapo regreso teisę įgijusiu trečiuoju asmeniu. Todėl tinkamu atsakovu Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti bÅ«tent skolininkė UAB „Molai“, kurios prievolę kreditoriui įvykdė ieÅ¡kovas, ir tik tokiu atveju, jeigu nebÅ«tų galimybės ginčo sumos iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ Å¡ios bendrovės, ieÅ¡kovas įgytų teisę reikalauti prievolę įvykdyti iÅ¡ laiduotojų. 6.3.

IeÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, nuslėpė vienÄ iÅ¡ esminių aplinkybių, kad jis, be kita ko, veikė ir laiduotojo M. K. naudai bei interesais, todėl Å¡ioje byloje M. K. kaip laiduotojas nėra patrauktas atsakovu ir ieÅ¡kovo sÄ moningai nėra įtraukiamas į teisminį Å¡ios bylos nagrinėjimÄ . 6.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovai elgėsi nesÄ Å¾iningai perleidę jiems nuosavybės teise priklausantį turtÄ , kadangi 1) turto perleidimo sandoriai buvo sudaryti gerokai anksčiau iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme;

2) atsakovai laidavimo sutartimi neįsipareigojo iki UAB „Molai“ prievolių įvykdymo pagal kredito sutartį neperleisti jokio jiems nuosavybės teise priklausančio turto;

3) atsakovams nebuvo žinoma apie UAB „Molai“ prievolių pagal kredito sutartį neįvykdymÄ ir realiÄ pareigÄ atsakovams tokiÄ prievolę vykdyti.

7. IeÅ¡kovas M. T. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Atsakovai ignoruoja atsakovo R. K. pasiraÅ¡ytÄ laidavimo sutartį, kuria jis laidavo už UAB „Molai“, o iÅ¡ laidavimo sutarties kylančios prievolės stengiasi iÅ¡vengti pateikdami argumentus apie ieÅ¡kovo, UAB „Molai“, kito laiduotojo M. K. ir savo pačių tarpusavio santykius, kurie Å¡ioje proceso stadijoje nėra ir negali bÅ«ti teismo analizuojami sprendžiant dėl preliminaraus ieÅ¡kinio pagrįstumo. 7.2.

Atsakovai nepaaiÅ¡kino, kodėl laidavimo sutarties galiojimo metu, kaip tik tuo metu, kai UAB „Molai“ nevykdė savo įsipareigojimų bankui (2019-10-01 konstatuota skola, 2019-10-25 sutartis su UAB „Molai“ dėl jos pažeidimo nutraukta), jie nusprendė parduoti vienintelį savo gyvenamÄ jį bÅ«stÄ ir kartu paskutinį turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Atitinkamai po to jokio nekilnojamojo turto neįgijo. Atsakovai nenurodė ir nepateikė duomenų, kur panaudojo už didelės vertės turtÄ gautas lėšas, nėra žinoma, ar Å¡ių lėšų atsakovai neperleido tretiesiems asmenims, ar Å¡ios lėšos yra atsakovų banko sÄ skaitose, ar galimai, siekiant iÅ¡vengti teismo sprendimo įvykdymo, yra iÅ¡grynintos ir paslėptos.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Dėl naujų įrodymų 9. Atsakovai su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – paklausimo ir notarės atsakymo dėl M. T. įgaliojimų kopijas, paklausimų bankui dėl įsipareigojimų įvykdymo kopijas, paklausimų bankui dėl įkeisto nekilnojamojo turto vertės kopijas, ieÅ¡kovo ir ieÅ¡kovo sutuoktinės parduodamo turto skelbimų kopijas, 2018-10-24 įgaliojimo kopijÄ , 2019-05-08 atsisakymo nuo pirmenybės teisės pirkti įmonės akcijas kopijÄ , 2019-10-14 UAB „VLL Group“ akcijų pirkimo pardavimo sutarties kopijÄ , 2019-05-08 sutarties kopijÄ , 2019-07-30 AB „Citadele“ banko raÅ¡to kopijÄ , 2020-03-30 notarės atsakymo kopijÄ , 2018-02-09 praneÅ¡imo apie hipotekos įregistravimÄ kopijÄ , sutartinės hipotekos kopijÄ .

Nors praÅ¡ymo priimti į bylÄ naujus įrodymus atsakovai nepateikė, tačiau jais įrodinėja atskirajame skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes, susijusias su ieÅ¡kinio nepagrįstumu.

10. Taip pat 2020-08-14 Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovų praÅ¡ymas priimti į bylÄ nauju įrodymus - 2020-04-09 Lietuvos Respublikos registro archyvo iÅ¡raÅ¡Ä bei 2019-10-31 pareiÅ¡kimÄ , kuriais atsakovai įrodinėja aplinkybę, jog hipoteka, kuria buvo užtikrinta ginčo kredito sutartis, buvo iÅ¡registruota 2019-10-31 ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimu.

11. IeÅ¡kovas, atsikirsdamas į atsakovų atskirajame skunde iÅ¡dėstytus argumentus dėl preliminaraus ieÅ¡kinio pagrįstumo ir jų pateiktus naujus įrodymus, taip pat pateikė Nekilnojamojo nturto registro iÅ¡raÅ¡us apie jo sutuoktinei priklausantį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡alys byloje pateiktais įrodymais įrodinėja aplinkybes, susijusias su atsakovams keliamų reikalavimų (ne)pagrįstumu, kurios yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas ir neturi reikÅ¡mės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, nesant naujai į bylÄ pateiktų įrodymų sÄ sajumo su sprendžiamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atsisako juos priimti į bylÄ . Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 14.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, leidžiančios taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones:

1) ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iÅ¡ paminėtų sÄ lygų, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra pagrindo.

15. Byloje, visų pirma, keliamas klausimas dėl ieÅ¡kinio tikėtino pagrįstumo, kaip sÄ lygos, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, egzistavimo. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimÄ . Pagal prima facie doktrinÄ ieÅ¡kinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieÅ¡kinys grindžiamas faktinį pagrindÄ sudarančiais argumentais, ar ieÅ¡kinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieÅ¡kinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriÅ¡ko atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieÅ¡kovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sÄ sajumo (jei aplinkybė, kad su ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020).

16. IeÅ¡kovas pirmosios instancijos teisme reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo R. K. ir subsidiariai iÅ¡ atsakovės I. K. priteisti 60 785,14 Eur skolÄ , 198,03 Eur palÅ«kanas, 4 016,83 Eur delspinigius ir 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas. IeÅ¡kinį grindžia tuo, kad ieÅ¡kovas M. T. ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas 2019-10-01 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kuriÄ pradinis kreditorius AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas atlygintinai perleido ieÅ¡kovui visas reikalavimo teises, atsiradusias pagal 2018-01-08 kredito sutartį Nr. KS/18-10 su visais jos pakeitimais, taip pat pagal 2018-01-08 laidavimo sutartis Nr. LS/18-10.1 ir LS/18-10.2 su visais jų pakeitimais bei pagal 2018-02-08 sutartinę hipotekÄ . 2018-01-08 kredito sutartimi Nr. KS/18-10 AB „Citadele“ bankas kredito gavėjai UAB „Molai“ iki 2021-01-01 suteikė 100 000 Eur dydžio kreditÄ .

Kredito gavėjo prievolių pagal Å¡iÄ sutartį įvykdymas buvo inter alia (be kita ko) užtikrintas atsakovo R. K. laidavimu. 2018-01-08 laidavimo sutartimi Nr. LS/18-10.2 AB „Citadele“ bankas ir laiduotojas atsakovas R. K. susitarė, kad R. K. neatlygintinai bankui laiduoja visu savo turtu už kredito gavėjÄ UAB „Molai“ pagal kredito sutartį, jeigu UAB „Molai“ neįvykdys visų ar dalies arba įvykdys netinkamai savo prievoles pagal kredito sutartį. Laiduojama suma – 65 000 Eur.

R. K. sutuoktinė atsakovė I. K. laidavimo sutartyje pasirašė, kad sutinka, jog jos sutuoktinis sudarytų Å¡iÄ sutartį, taip pat, kad ji yra susipažinusi su sutarties sÄ lygomis ir joms neprieÅ¡tarauja. Kredito gavėja UAB „Molai“ neįvykdė savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį ir pradiniam kreditoriui 2019-10-01 buvo skolinga 62 825,11 Eur sumÄ . Kredito gavėjai savo prievolės sumokėti skolÄ neįvykdžius, sutartis buvo nutraukta 2019-10-25.

17. Preliminariai įvertinęs ieÅ¡kinio turinį ir su ieÅ¡kiniu pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus negalėtų bÅ«ti priimtas jam palankus teismo sprendimas.

18. Atsakovai atskirajame skunde su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka, teigdami, kad teismas nevertino, ar ieÅ¡kovas pagrįstai yra perėmęs reikalavimo teises, kokio pobÅ«džio reikalavimo teisės buvo perimtos ir į kÄ , kas bankui padengė skolÄ , kokiame statuse buvo ieÅ¡kovas dengdamas įsiskolinimus bankui ir ar Å¡iuo metu yra įstatyminis pagrindas nukreipti reikalavimÄ Ä¯ buvusios prievolės laiduotojus. Taip pat, atsakovų vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovo, pagrindinės skolininkės UAB „Molai“ ir kito laiduotojo M. K. tarpusavio santykius.

19. Å iuo atveju atsakovų atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su atsakovų pareigos atsakyti pagal ieÅ¡kinį nebuvimÄ , yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas ir vertinant ieÅ¡kinio preliminarų pagrįstumÄ nėra ir neturi bÅ«ti teismo detaliai nagrinėjamos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovas pasirinko aiÅ¡kiai įmanomÄ civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ , suformulavo ieÅ¡kinio dalykÄ (savo reikalavimus), įvardino jų faktinį bei teisinį pagrindÄ , prie ieÅ¡kinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kinys yra prima facie pagrįstas, o atsakovų nurodomi argumentai, iÅ¡ esmės neleidžia vertinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio kaip aiÅ¡kiai nepagrįsto Å¡ioje proceso stadijoje.

20. Vertinant kitos sÄ lygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui – egzistavimÄ , apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sÄ raÅ¡o. Šis klausimas gali bÅ«ti teisingai iÅ¡spręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.

21. Pirmiau minėta, kad siekiant taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nepakanka nustatyti tik preliminarų ieÅ¡kinio pagrįstumÄ . Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas taip pat turi nustatyti, kad egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga – grėsmė ieÅ¡kovui galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

22. Teismų praktikoje dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos yra nurodoma, kad tokio iÅ¡imtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areÅ¡tas, taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo praÅ¡antis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesÄ Å¾iningÄ elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando iÅ¡vengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018 ir kt.). Taigi, sprendžiant dėl bÅ«tinybės taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, esminės reikÅ¡mės turi aplinkybė, ar asmuo, kurio atžvilgiu siekiama taikyti Å¡iuos apribojimus, yra sÄ Å¾iningas. Atsakovo nesÄ Å¾iningumas nėra preziumuojamas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiančiam subjektui kyla pareiga jį įrodyti.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, kaip minėta, grėsmę ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui grindė aplinkybe, kad atsakovė I. K. galimai turėdama vykdytinÄ piniginę prievolę ieÅ¡kovui, ėmėsi turto pardavimo veiksmų, kuriuos įvykdžius, atsakovės turimo turto apimtis sumažėjo. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės nepagrindžia atsakovų nesÄ Å¾iningo siekio iÅ¡vengti ieÅ¡kovui galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

24. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas savo reikalavimus kildina iÅ¡ 2018-01-08 sudarytos laidavimo sutarties. Turto perleidimo sandorius atsakovė sudarė 2018-08-27 ir 2019-12-20. Pagrindiniam skolininkui UAB „Molai“ netinkamai vykdant kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus 2019-10-25 kredito sutartis buvo nutraukta. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, atsakovai pretenzijÄ dėl laidavimo sutarties vykdymo iÅ¡ ieÅ¡kovo gavo tik 2020-03-02, o ieÅ¡kinys teisme pareikÅ¡tas 2020-03-18.

25. Savo ruožtu sandoriai, kuriais buvo perleistas atsakovei priklausantis turtas, buvo sudaryti anksčiau, nei ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimus atsakovams. Tai reiÅ¡kia, kad sudarydama ieÅ¡kovo nurodytus turto perleidimo sandorius, atsakovė nežinojo apie ieÅ¡kovo reikalavimus jos atžvilgiu. Å iuo atveju atsakovė negalėjo neabejotinai žinoti, kad iÅ¡kils bÅ«tinybė vykdyti laidavimo sutartyje prisiimtus įsipareigojimus, juolab kad kredito grÄ Å¾inimas buvo užtikrintas ir sutartine hipoteka. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė, perleisdama turtÄ sÄ moningai siekė jį paslėpti ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti pareigos atsiskaityti su ieÅ¡kovu. Nurodytos aplinkybės nepagrindžia nei atsakovės I. K. ir juo labiau atsakovo R. K. nesÄ Å¾iningumo ieÅ¡kovo atžvilgiu, o kartu ir grėsmės, kad Å¡ioje byloje priimtas ieÅ¡kovui galimai palankus teismo sprendimas dėl atsakovų kaltės negalės bÅ«ti įvykdytas.

26. Byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas R. K. neturi nekilnojamojo turto taip pat nepagrindžia jo nesÄ Å¾iningo siekio iÅ¡vengti pareigos atsiskaityti su ieÅ¡kovu teismui patenkinus jo reikalavimÄ . Jokių kitų patikimų duomenų, sudarančių pagrindÄ vertinti, kad atsakovai yra nesÄ Å¾iningi ir siekė ar sieks ateityje iÅ¡vengti jiems nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, byloje nėra. Vadinasi, ieÅ¡kovas neįrodė, kad egzistuoja grėsmė, jog teismui patenkinus jo reikalavimus, dėl atsakovų nesÄ Å¾iningų veiksmų Å¡is teismo sprendimas negalės bÅ«ti įvykdytas arba jo vykdymas bus apsunkintas.

27. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartÄ buvo akcentuota, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda iÅ¡saugoti antrosios ginčo Å¡alies turtÄ , kai esama duomenų apie galbÅ«t nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimÄ , sÄ moningÄ siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡io turto pagal teismo sprendimÄ , t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2018-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1547-180/2018 ir kt.), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).

28. Tokios aplinkybės nagrinėjimu atveju nėra nustatytos, o aplinkybės, kad atsakovai neatsiskaito su ieÅ¡kovu ir nesutinka su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimais, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti jų nesÄ Å¾iningumo. Asmens nesÄ Å¾iningumo, taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, teisės aktai nepreziumuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018 ir kt.), todėl apeliacinės instancijos teismas prieina iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas, neanalizavęs ir tinkamai nenustatęs antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos ir taip nukrypęs nuo aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, nepagrįstai patenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Dėl bylos procesinės baigties 29. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas pirmiau iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga – grėsmė ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Dėl Å¡ios priežasties skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis, kuria teismas taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovų turto areÅ¡tÄ , naikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ smės – ieÅ¡kovo M. T. praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmesti. Teisėjas Kazys KailiÅ«nas