2021-02-17 Nr. CB-1489-2-57-3-00556-2018-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-757

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00556-2018-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2021 m. vasario 8 d. gautu trečiojo asmens mažosios bendrijos „Teisinės apsaugos abonementas“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Trečiasis asmuo mažoji bendrija „Teisinės apsaugos abonementas“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SMD“ nemokumo administratoriaus J. S. prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir teisių eiti vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog bendrovė buvo nemoki 2017 metų balanso duomenimis, prieštarauja to paties teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartyje, kuria uždarajai akcinei bendrovei „SMD“ buvo iškelta bankroto byla, motyvams, nes pastarojoje byloje buvo nustatytas įmonės nemokumas jau 2017 metais. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad minėta teismo nutartis neturi prejudicinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, motyvuodamas vien tuo, neva teismui sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokumo momento nustatymas nebuvo bylos įrodinėjimo dalykas.

Tokia teismo išvada prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Kasatorės nuomone, nutartis, kuria bendrovei buvo iškelta bankroto byla, turi prejudicinę reikšmę sprendžiant dėl bendrovės nemokumo momento, kadangi nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovės nemokumas buvo konstatuotas teismui analizuojant būtent 2017 metų bendrovės balansus. Apeliacinės instancijos teismas aptarė šalių pozicijas dėl debitorinių skolų, tačiau iš nutarties neaišku, kokias išvadas dėl debitorinių skolų realumo padarė. Teismas tik nurodė, kad įrodymų nepakanka bendrovės nemokumui konstatuoti, nors reali vertė kelia pagrįstų abejonių.

Apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl programinės įrangos vertės įtraukimo į bendrovės turto sudėtį taip pat prieštarauja tiek paties Lietuvos apeliacinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai dėl turto realios vertės. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė kasatorės argumentus dėl atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo pervedant bankui lėšas. Teismo motyvai dėl akcijų sutarties ginčijimo prieštarauja kasacinio teismo suformuotai praktikai, pagal kurią tais atvejais, kai įmonės bankrotą prašoma pripažinti tyčiniu pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą dėl nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų įmonei sandorių, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, sudarymo ar priimtų kitų nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų įmonei sprendimų, tokius sandorius ir (ar) priimtus kitus sprendimus nėra būtina ginčyti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-10-13 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017, 32 punktas).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiama, kad teismų praktika nurodytu klausimu yra nevienoda.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atkreiptinas kasatorės dėmesys, kad skunde nenurodyti visi byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat nepateikta atstovavimo sutartis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Gediminas Sagatys

Algirdas Taminskas