44188006-e9c0-4e56-870f-eecf2a87af2b · Å iaulių apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-127-953/2015Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00343-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.5; 2.3.6.4.5.; (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 3 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius,sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei, kaltinamajam S. K.,gynėjai advokatei Silvai Balčiūnienei,nukentėjusiajai I. U.,gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,ekspertui H.

D.,civilinių ieÅ¡kovų Å iaulių teritorinės ligonių kasos ir VSDFV Å iaulių skyriaus atstovams nedalyvaujant,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, naÅ¡lys, gyv. (duomenys neskelbtini), iÅ¡silavinimas – specialus vidurinis, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, - mechanizatorius, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : S. K., 2014-04-27 apie 14 val. 19 min. name, esančiame sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, įsprausdamas nukentėjusiÄ jÄ I. U. į kampÄ bei suduodamas kumščiu ne mažiau 1 kartÄ Ä¯ galvÄ , padarė jai Å¡iuos sužalojimus: pakauÅ¡kaulio kairės pusės lūžį, galvos smegenų sukrėtimÄ , kas sukėlė nukentėjusiajai I. U. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl pakauÅ¡kaulio lūžio ir galvos smegenų sukrėtimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.Kaltinamasis S. K. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad balandžio 27 d. apie 14 val. adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«nant su E. Å . ir J.

S., iÅ¡girdo sutrinksint automobilio dureles. Tuomet pas kaimynus atvyko I. U. su sÅ«numi. Jis pamatė, kad jie ateina pas jį, todėl jis išėjo į laukÄ neleisti jų į vidų, tačiau I. U. nustÅ«mė jį į Å¡onÄ . Ji įsibrovė į kambarį, o jis tuo metu jau skambino į policijÄ , tačiau surinko ne tÄ telefono numerį, t. y. surinko 211. Atėjęs į kambarį pamatė, kad I. U. puola E. Å . su puodu ar jo dangčiu. Jis I. U. atstÅ«mė nuo E. Å . ir E. Å . iÅ¡bėgo laukan.

Tuo metu J. S. sėdėjo virtuvėje prie stalo. Kai jis atitraukė I. U., E. Å . buvo deÅ¡inėje pusėje, o jÄ traukė į kairę pusę. Viskas vyko prie Å¡aldytuvo, stalo, t. y. prie lango. Atitraukimo momentu nebuvo atsitrenkęs į kambaryje stovėjusius daiktus. Nukentėjusioji taip pat nebuvo niekur atsitrenkusi. Jis norėjo I. U. stumti laukan, tačiau ji prieÅ¡inosi, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais. Jie tarpduryje susistumdė ir ji atsitrenkė nugara į staktÄ . Ä® staktÄ I. U. atsitrenkė jo veiksmų pasėkoje, kai jie grÅ«mėsi.

Stumdymasis galėjo užtrukti apie 5-10 min. nuo jos atėjimo. Po to jis jÄ paleido, iÅ¡bėgo į laukÄ ir paskambino į policijÄ numeriu 112, tačiau jam buvo pasakyta, kad pareigÅ«nai jau važiuoja, kadangi policijÄ iÅ¡kvietė E. Å .. Atvykę pareigÅ«nai pataikė ne į tÄ keliukÄ , todėl jis ėjo juos pasitikti. PareigÅ«nams atvykus, jam davė pÅ«sti į alkotesterį, pasiraÅ¡yti, buvo nustatytas jo neblaivumas. Tuomet jis su vienu policijos pareigÅ«nu nuėjo į kambarį, pareigÅ«nas apžiÅ«rėjo viskÄ .

Kitas pareigÅ«nas buvo likęs prie automobilio. Policijos pareigÅ«nas jam liepė niekur neiti ir bÅ«ti kambaryje, o jis pats išėjo. Kai atvyko medikai, jis buvo kambaryje. Kai I. U. atvyko, ji atrodė gerai, jis nepastebėjo sužalojimų, jos drabužių bÅ«klė buvo gera, nepastebėjo sugadinimų. Kol atvyko policijos pareigÅ«nai, prie tvoros I. U. sakė, kad jai skauda galvÄ , todėl jis atnešė jai vandens. Jis neklausė I. U., kodėl jai skauda galvÄ , neprisimena, ar sakė policijos pareigÅ«nams, kodėl jai skauda galvÄ .

Jis matė, kad I. U. buvo prakirsta lÅ«pa, jÄ prakirsti galėjo netyčia jiems besistumdant. GalvÄ susižaloti taip pat galėjo besistumdant tarpduryje. GalvÄ ji galėjo susižaloti į staktÄ . Jis nežino, ar galėjo galvÄ susižaloti atsitrenkus į kitÄ daiktÄ , o ne į staktÄ , tačiau nukentėjusioji negalėjo susižaloti tokiomis aplinkybėmis, kaip nurodė ji pati, nes jis neprisimena, kad bÅ«tų atlikęs tokius veiksmus. Nukentėjusiosios prispaudęs nebuvo, tik grÅ«mėsi. I. U. kategoriÅ¡kai atsisakė iÅ¡eiti į laukÄ , o jis jÄ norėjo iÅ¡stumti į laukÄ .

Jis jÄ stÅ«mė už nugaros ir nežino, kaip galėjo bÅ«ti padarytas sužalojimas nugarinėj galvos dalyje. I. U. grumtynių metu blaÅ¡kėsi. Kai grÅ«mėsi, ji buvo nusisukusi, o jis buvo jai už nugaros. Kai nukentėjusioji prieÅ¡inosi, tai ji visaip sukinėjosi, tuomet ir galėjo jai prakirsti lÅ«pÄ , tada jÄ ir pastÅ«mė. Buvo momentas, kai I. U. jis norėjo iÅ¡temti ir tuomet jÄ laikė už rankų. Tiksliai neprisimena, ar jai už rankų laikė iÅ¡ už nugaros, ar iÅ¡ priekio, bet jam atrodo, kad iÅ¡ už nugaros.

Rankų užlaužęs nebuvo. I. U. specialiai nesudavė ir specialiai neprakirto lÅ«pos. Grumtynių metu kambaryje buvo J. S.. Ä® laukÄ iÅ¡ kambario išėjo visi trys asmenys kartu, tačiau neprisimena jų eiliÅ¡kumo. Jam atrodo, kad jis pirmesnis išėjo į laukÄ pasitikti policijos pareigÅ«nų. Ne visÄ laikÄ iki atvažiuojant pareigÅ«nams vyko grumtynės, nes buvo ir į laukÄ išėję, buvo atėjusi pirmininkė, atėjo I. U. sÅ«nus. Jie dar lauke konfliktavo. Nukentėjusiajai pasidarė blogai, kai atvažiavo policija.

Ji pati sakė, kad jai bloga. Su I. U. kartu gyveno 1 m. 2 mėn. Per tÄ laikÄ jis nekėlė rankos prieÅ¡ jÄ . IÅ¡ jo namų ji išėjo, nes nesutapo jų charakteriai. I. U. iÅ¡ jo išėjo 2014 m., t. y. iki įvykio jau buvo praėję apie 2 mėn. Per tuos du mėnesius jie nebendravo. Nors ji jam ir skambinėdavo, tačiau jis neatsiliepdavo. IÅ¡vykdama iÅ¡ jo, I. U. iÅ¡sivežė viskÄ , kitus daiktus paliko pas kaimynus, o įvykio dienÄ ji iÅ¡ jų pasiėmė tuos likusius daiktus. Pas jį I.

U. nebuvo likę jokių daiktų. Jis nenorėjo, kad I. U. įeitų pas jį į namus, nes žinojo jos charakterį ir nenorėjo skandalo. I. U. yra pavydi. NukentėjusiÄ jÄ pasitiko lauke, Å¡alia jos sÅ«naus nebuvo, jis buvo pasilikęs prie automobilio. Jis I. U. neleido patekti į vidų, žodžiu tai jai sakė. Ä® tai ji atsakė, jog tai yra jos namai ir kÄ nori, tÄ daro. I. U. į vidų įėjo pirma ir jis negirdėjo jos sakytų žodžių. Dėl tokio jos elgesio jis pajuto pyktį.

Susierzinęs jis nebÅ«na agresyvus, jis nėra turėjęs smurto bylų, nėra sumušęs kaimyno. NukentėjusiÄ jÄ sužalojo neatsargiai bandydamas jÄ iÅ¡stumti. Jis galėjo ramiai iÅ¡eiti iÅ¡ namų ir lauke laukti policijos, tačiau to nepadarė, nes jam tuo metu taip atrodė, taip sureagavo. Jei kaukolė skilo, tai netyčia, ir viskas įvyko tarpduryje. Jis neturėjo piktumo ant I. U. ir nenorėjo jai atkerÅ¡yti. Jis Å¡iuo metu nuo 2014-06-15 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbas sekasi, nuobaudų neturi.

Neturi išlaikomų asmenų. Ikiteisminio tyrimo metu nesiūlė nukentėjusiajai jokios sumos, nieko nenorėjo atlyginti. S. K., apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2012-12-31 iki 2014 m. kovo mėnesio vidurio jis gyveno su I. U. jo name, adresu: sodų bendrija (duomenys neskelbtini). Išsikeldama I. iš jo namų daiktus išsivežė, bet namų raktus pasiliko sau. 2014-04-27, jam būnant namuose su E. Š. ir kaimynu J. S., pas jį atvažiavo I. U., jos sūnaus vairuojamu automobiliu.

Jis išėjo I. U. pasitikti į kiemÄ . Jam paklausus, ko ji čia atėjo, Å¡i pasakė, kad čia jos namai, kuriuos ji norinti apžiÅ«rėti. Jis nenorėjo I. U. įleisti į vidų, bet ji pastÅ«mė jį ir nuėjo tiesiai į virtuvę. Jis, bÅ«damas kieme, bandė kviesti policijÄ , bet surinko ne tÄ numerį, po ko jis įėjo į namÄ ir pamatė, kad I. U. puola ant jo draugės E. Å .. Jis pamatė, kad I. U. pastÅ«mė E. į kampÄ ir, nuėmusi nuo puodo dangtį, sudavė juo E. į galvÄ .

Paskui dangtį ji numetė ant žemės, kuris sudužo. Jis I. U. atstÅ«mė nuo E. Å ., kuri iÅ¡bėgo į laukÄ . Paskui I. U. puolė ant J. S.. Jis paprašė I. U. iÅ¡eiti, bet ji pasakė, kad tai jos namai, todėl ji niekur neis. I. U. ėmė viskÄ , kas papuolė po ranka, daužyti, mėtydama ant grindų. Jis bandė I. U. iÅ¡stumti lauk, bet ji nėjo. Tada J. S. išėjo lauk. Kadangi jam nepavyko I. U. iÅ¡stumti lauk, tai jie susigrÅ«mė. Besigrumiant I. U. du kartus jam spyrė į tarpukojį.

Jis, norėdamas iÅ¡stumti I. U. lauk, vienÄ kartÄ netyčia kliudė jos lÅ«pÄ , bet, ar jÄ sužalojo, jis nepastebėjo. Daugiau jis I. U. smÅ«gių nesudavė, todėl jos sužaloti negalėjo. Negalėdamas I. U. iÅ¡varyti iÅ¡ namų, jis pats išėjo lauk ir iÅ¡kvietė policijÄ . Policijos pareigÅ«nai sakė, kad policija jau važiuoja, nes jÄ iÅ¡kvietė E. Å .. Laukiant policijos, į kiemÄ atėjo I. U. sÅ«nus D. U. ir sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė V.

Å .. Tuo metu I. U. mėtė daiktus lauk pro namo duris. Netrukus V. Å . ir J. S. išėjo, o D. U. liko stovėti su juo kieme. D. U. prieÅ¡ jį nesmurtavo, bet grasino, jog susidoros, bet, kaip susidoros – nesakė. Atvažiavus policijos pareigÅ«nams, atėjo abu U.. I. U., bÅ«nant policininkams, Å¡aukė, rėkė, neleido pareigÅ«nams pasakyti nė žodžio. Atvykus policijai, jis pasikvietė draugus A. ir A. B.. Atvažiavus policijos pareigÅ«nams, jis matė, kad I. U. yra prakirsta lÅ«pa. Tada jis suprato, kad kliudė jos lÅ«pÄ .

Paskui atvyko greitoji medicinos pagalba, bet, kas jÄ iÅ¡kvietė, jis nežino. ( 1 t., b. l. 97-99, 107-108 ). IÅ¡ 2014-04-27 alkoholio matuoklio parodymų kvito matyti, kad S. K. 14 val. 41 min. nustatytas 1,79 promilių girtumas. ( 1 t., b. l. 88 ).Nukentėjusioji I. U. parodė, kad viskas įvyko 2014-04-27 dienos metu apie 14 val. S. K. virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu pas S. K. dar buvo moteris ir kaimynas. Ji norėjo iÅ¡ S. K. pasiimti savo daiktus, todėl atvyko į jo namus. Kai atvyko pas S. K., sÅ«nus nuėjo krauti daiktų į automobilį iÅ¡ kaimynų, o ji nuėjo į S. K. namus.

S. K. jÄ pasitiko prie namo nenorėdamas jos įleisti į namus, tačiau ji jį pastÅ«mė ir įėjo. Įėjus pamatė moterį ir jai pareiÅ¡kė pretenzijÄ , kad ji iÅ¡ardė jų gyvenimÄ . Å ias pretenzijas ji iÅ¡reiÅ¡kė žodžiu ir prasidėjo susistumdymas su ta moterimi. Susistumdymo metu jokių sužalojimų ji nepatyrė. Tuomet jÄ puolė S. K. įsispraudęs į kampÄ , o ta moteris ir vyras iÅ¡bėgo iÅ¡ kambario. Kai jÄ S. K. įspraudė į kampÄ , tai tuo metu kiti asmenys išėjo, tačiau jie matė, kaip S. K. sugriebė jai už plaukų ir įspraudė į kampÄ .

Kampe S. K. griebė jai už plaukų ir kaklo, jÄ daužė kumščiais. Jis jai kumščiu trenkė į kaktos sritį, su kita ranka smaugė, o kojomis spardė. Jai buvo suduota 6-7 smÅ«giai į galvos sritį. Po S. K. smÅ«gių į kaktos sritį buvo galvos atatranka į sienÄ . Dėl jo veiksmų ji tarpais nieko neprisimena. Po prabudimo prasidėjo žodinis konfliktas ir vėl jai aptemo akys, ji susmuko. Po kiek laiko atsipeikėjusi ji išėjo į laukÄ ir konfliktas toliau tęsėsi ten.

Lauke be jos ir S. K. iÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ atbėgo sÅ«nus ir „pasimaišė“ kažkokia moteris, kuri atnešė kvietimus balsuoti, juos padėjo ir iÅ¡bėgo. Lauke vyko žodinis konfliktas. Po to S. K. puolė skambinti policijai. Atvykus pareigÅ«nams jai pasidarė labai blogai, pradėjo džiÅ«ti burna, prasidėjo seilėtekis, bėgo putos, pykino, buvo stiprus galvos ir akiduobių skausmas, ji vėmė. Policijos pareigÅ«nai jai iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Iki atvykstant pas S. K.

į namus, ji jau buvo grįžusi iÅ¡ ligoninės ir jau kelias dienas buvusi sanatorijoje reabilitacijai. Ji iÅ¡ sanatorijos grįžo pasiimti likusių daiktų. Atvykstant pas S. K. ant jos kÅ«no nebuvo jokių sužalojimų. Pagal kompensuojamų vaistų knygelę vaistai buvo perkami. S. K. įvykio metu buvo neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas ir matėsi, jog vyksta iÅ¡gertuvės, kadangi ant stalo stovėjo alkoholio butelis ir užkanda. Ji tuo metu buvo blaivi, kadangi gėrė vaistus. PrieÅ¡ įvykį ji gydėsi mikroinsultÄ , o po įvykio jai pablogėjo sveikata, pradėjo svaigti galva, pradėjo „kristi iÅ¡ padų“, pradėjo tirÅ¡tėti kraujas, strigo kraujo apytaka, nors jau buvo sustiprėjusi ir sustabilėjusi, o iÅ¡važiavimÄ Ä¯ sanatorijÄ gavo, kad dar labiau sustiprėtų.

Prieš įvykį jautėsi gerai, kadangi pati grįžo automobiliu iš Palangos sanatorijos. Po S. K. smūgių jai buvo prakirsta lūpa, buvo mėlynas žastas ir kojos, kur spardė S. K.. Galvos srityje kirstinių žaizdų nebuvo, tačiau buvo dideli gumbai. Po įvykio neberado vieno auskaro, kuris buvo ausyje, taip pat nerado akinukų, buvo suplėšyta „bliuskutė“. Civiliniame ieškinyje yra nurodžiusi, kokia jai buvo padaryta turtinė žala. Pagrindinis sužalojimas – kaukolės lūžis.

Buvo dideli galvos, akiduobių, žandikaulių, nosies skausmai. Taip pat jai „rakino“ žandikaulius, kreipė veidÄ . Iki įvykio ji nemikčiojo, o dabar susinervinus pradeda mikčioti. Jaučia iki Å¡iol didelius skausmus, vykdavo į priėmimo skyrių susileisti vaistų nuo skausmo, reabilitacijoje taip pat keldavosi naktį praÅ¡yti vaistų nuo skausmo. Jai skaudėjo net priekinius dantis. Neturtinė žala susideda iÅ¡ to, kad jautė gėdÄ dėl sumuÅ¡to veido. Prakirstos lÅ«pos kraujÄ matė pats S. K., sÅ«nus, policijos pareigÅ«nai.

Jie matė suplėšytÄ â€žbliuskutę“, mėlynus žastus. Ji nemėtė jokių dangčių, nes nebuvo tikslo. Su E. Å . jos pasitÄ sė už drabužių. S. K. nebandė jos iÅ¡stumti iÅ¡ savo namų, nes jei bÅ«tų bandęs, tai bÅ«tų ir iÅ¡stÅ«męs. To pasistumdymo metu nebuvo sugadinti apdarai, nebuvo tuo momentu padaryta turtinė žala, buvo tik pasistumdymas ir apsižodžiavimas. Kai E. Å . ir J. S. pamatė, kad S. K. jÄ pradėjo muÅ¡ti, tai abu kartu iÅ¡bėgo į laukÄ .

Jie matė, kaip S. K. jÄ Ä¯spraudė į kampÄ ir pradėjo muÅ¡ti. Dėl to jie iÅ¡ kambario ir pasiÅ¡alino.Nukentėjusioji I. U. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji apie metus ir tris mėnesius gyveno su S. K. sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). 2014 m. kovo mėnesį, jie susipyko, nes jis naktimis, o kartais ir paromis negrįždavo namo, todėl ji iÅ¡sikraustė gyventi atskirai. IÅ¡eidama ji susirinko dalį daiktų, o dalis jos daiktų liko pas S. K.. Ji jam ne kartÄ skambino, norėdama atsiimti savo daiktus, bet S. K. jÄ ignoravo, ragelio nekeldavo. 2014-03-27 apie 14 val. ji nuėjo pas S. K., kad pasiimti savo likusius daiktus.

Namuose buvo S. K. su nauja sugyventine. Ji ėmė Å¡iai moteriai priekaiÅ¡tauti, kad Å¡i jÄ su S. K. iÅ¡skyrė. Pas S. K. buvo ir vyras, vardu J., kuris gyvena tuose pačiuose soduose. Dėl jos priekaiÅ¡tų tai moteriai, S. K. labai supyko ir ėmė jÄ tampyti už plaukų, nutraukė apyrankę, iÅ¡plėšė iÅ¡ ausų auskarus, suplėšė palaidinę. Tampydamas už plaukų, jis įspraudė jÄ Ä¯ kampÄ , ranka užspaudė kaklÄ ir apie 6-7 kartus kumščiu sudavė į galvÄ .

Po to koja spyrė du kartus jai į kairę kojÄ . Ji bandė visaip iÅ¡trÅ«kti, todėl tuo, kas papuolė po ranka, ji bandė S. K. suduoti. Paskui S. K. jÄ paleido, po ko jie ilgai pykosi, aiÅ¡kinosi santykius. IÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ , atėjo jos sÅ«nus, kuris per tÄ laikÄ , kol ji su S. K. pykosi, buvo pas kaimynę B.. Ji su sÅ«numi ir S. K. išėjo į laukÄ garsiai Å¡aukdami. Jiems bekonfliktuojant kieme, atėjo sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė, kuri atnešė balsavimo lapelius, kuriuos padėjo ir išėjo.

Kai S. K. jÄ mušė, niekas nematė, nes, tik prasidėjus konfliktui, ta moteris, kuri buvo pas S. K., ir J. iÅ¡bėgo lauk. Patikslino, kad Å¡ie pabėgo, kuomet S. K. jÄ Ä¯spraudė į kampÄ ir ėmė muÅ¡ti, todėl, kÄ jie matė, ji nežino. Netrukus atvažiavo policija, kuriÄ iÅ¡kvietė pats S. K., dėl to, kad ji įsiveržė į jo namus, sudavė jam dangčiu bei sudaužė puodelį. Po Å¡io konflikto ji pasijuto blogai, todėl policijos pareigÅ«nai jai iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .

Jai buvo padaryta ne tik fizinė, bet ir materialinė žala. Jai buvo suplėšyta palaidinė 70 litų vertės, neberado vieno auskaro, kuriuos jai iÅ¡plėšė iÅ¡ ausų. Ä®vykio metu ji pametė akinius nuo saulės 60 litų vertės. Apyrankė, nors ir buvo nuplėšta, bet ji pati jÄ susitaisė, todėl ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. Konflikto metu S. K. grasino jai susidorojimu, sakydamas, kad nuÅ¡luos jÄ nuo žemės pavirÅ¡iaus, kad ji nebedirbs seniÅ«naite bei padarys viskÄ , kad ji taptų nieku.

Ji S. K. bijo, nes ji mano, jog jis gali padaryti bet kÄ , kadangi ji gyvena vienkiemyje. Kol ji gyveno su S. K., jis niekada prieÅ¡ jÄ nėra pakėlęs rankos. Tai buvo pirmas kartas. ( 1 t., b. l. 69-71 ). IÅ¡ 2014-04-27 alkoholio matuoklio parodymų kvito matyti, kad I. U. 14 val. 44 min. nustatytos 0,00 promilės. ( 1 t., b. l. 88 ).IÅ¡ 2014 m. birželio 18 akistatos protokolo matyti, kad I. U. parodė, kad 2014 metais balandžio 27 d. apie 14.19 val., ji atvažiavo pas savo buvusį sugyventinį S. K., adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kur norėjo susirinkti savo likusius daiktus, kurie buvo likę pas S. K..

Tarp jos, S. K. , bei tarp nepažįstamos moters, kurios ji nepažįsta ir kuri buvo pas S. K. namuose, įvyko žodinis konfliktas. Konfliktas įvyko su nepažįstama moterimi, kuriai ji papriekaiÅ¡tavo, kad ji iÅ¡ardė jos bei S. K. Å¡eimÄ . Tada S. K. puolė ant jos ir ėmė jÄ muÅ¡ti. S. K. jÄ Ä¯spaudė kambaryje į kampÄ ir kumščiais pradėjo jai daužyti galvÄ . Ä® galvÄ S. K. jai sudavė kokius septynis kartus. Ji stengėsi iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ S. K. rankų, todėl, kas jai papuolė po ranka, tuo bandė jam suduoti, kad tik pavyktų iÅ¡ jo iÅ¡trÅ«kti.

Taip pat S. K. kumščiu jai sudavė į kairįjį raktikaulį. Kiek kartų tiksliai jis jai dar ir kur sudavė nelabai prisimena, kadangi jai atrodo, kad kokį porÄ kartų buvo netekusi sÄ monės, smuko vietoje. Kai S. K. jÄ mušė, jis jai suplėšė palaidinę, iÅ¡plėšė auskarus iÅ¡ ausų, kurių vieno neranda, nuplėšė nuo rankos apyrankę, kuriÄ susitvarkė. Po įvykio neberado ir akinių nuo saulės. Kaltinamasis S. K. su tokiais I. U. parodymais nesutiko ir parodė, kad į jokį kampÄ jis I.

U. įspraudęs nebuvo ir jai tikrai nei vieno smÅ«gio nesudavė. Su I. U. jie tik grÅ«mėsi, nes jÄ norėjo iÅ¡stumti lauk iÅ¡ savo namų. Besigrumiant ranka kliudė I. U. lÅ«pÄ ir jÄ sužalojo. Jokių daiktų jis I. U. nesuplėšė, auskarų iÅ¡ ausų neiÅ¡plėšė, apyrankės nesulaužė. Jokių akinių I. U. atėjusi pas jį net neturėjo, todėl kur jie dingo nežino. I. U. daiktų jo namuose iÅ¡ viso nebuvo likę. Daiktus iÅ¡sikeldama I. U. iÅ¡ jo namų prieÅ¡ du mėnesius, visus buvo iÅ¡sivežusi. 2014 m. balandžio 27 d. jo namuose kilo konfliktas tarp jos draugės E. Å . ir I.

U.. Jis stojo į jų tarpÄ , kadangi norėjo apginti E. Å . nuo didesnių konfliktų. Tuo tarpu jiems besistumdant, E. Å . iÅ¡bėgo lauk ir kai jis norėjo I. U. iÅ¡stumti lauk, jis I. U. stipriau pastÅ«mė ir jai sužalojo lÅ«pÄ . (1 t., b.l. 101-103)             IÅ¡ 2014-04-27 protokolo pareiÅ¡kimo matyti, kad I. U. nurodė, kad ji apie metus laiko gyveno su S. K., adresu: (duomenys neskelbtini). 2014 m. kovo mėnesį jie susipyko, todėl ji išėjo gyventi kitur. 2014-04-27 apie 14 val. ji atėjo pas S. K. pasiimti likusių daiktų.

Namuose buvo S. K. ir naujoji jo sugyventinė. Ji moteriai ėmė priekaiÅ¡tauti, kad Å¡i juos iÅ¡skyrė. S. K. labai susinervino, pradėjo tampyti jÄ už rÅ«bų, nutraukė apyrankę, po ko 6-7 kartus kumščiu smogė jai į veidÄ , tampė už plaukų, suko deÅ¡inę rankÄ . Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Konflikto metu jai buvo suplėšytas megztinis, iÅ¡plėšti abu auskarai, nutraukta apyrankė. Vieno auskaro ji nerado. ( 1 t., b. l. 5 ). IÅ¡ 2014-05-06 specialisto iÅ¡vados Nr. G613/14(04) matyti, kad I.

U. padaryti sužalojimai: pakauškaulio kairės pusės lūžis, galvos smegenų sukrėtimas. Rasti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje pakaušio sritimi kontaktuojant su buku kietu paviršiumi. I. U. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. ( 1 t., b. l. 29 ). Iš 2014-10-02 specialisto išvados Nr. pG81/14-613/14(04) matyti, kad I. U. padaryti sužalojimai: pakauškaulio kairės pusės lūžis, galvos smegenų sukrėtimas.

PakauÅ¡kaulio kairės pusės lūžis ir galvos smegenų sukrėtimas, tiek imant juos visumoje, tiek kiekvienÄ atskirai, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje pakauÅ¡io sritimi kontaktuojant su buku kietu pavirÅ¡iumi. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti griuviminės ar kritiminės traumos pasekoje pakauÅ¡io sritimi kontaktuojant su kietu buku pavirÅ¡iumi. Medicininiuose dokumentuose apraÅ¡yti I. U. nusiskundimai bei neurologinė simptomatika yra jos persirgtų iÅ¡eminių insultų pasekmė.

Nėra objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie naujų simptomų atsiradimÄ bÅ«tent dėl 2014-04-27 patirtos galvos traumos. I. U. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Vertinant sveikatos sutrikdymo mastÄ ankstesnių ligų paÅ«mėjimas įtakos neturi. ( 1 t., b. l. 40-41). Ekspertas H. D. paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiajai buvo nustatyta tik galvos smegenų sukrėtimas, o galvos smegenų sumuÅ¡imo nustatyto nebuvo, tai kalbos sutrikimas esant galvos smegenų sukrėtimui nėra bÅ«dingas.

Buvo padarytas pakauškaulio lūžis, tačiau kalbos sutrikimas yra ne dėl kaulų pažeidimo, o dėl smegenų pažeidimo. Pakauškaulio lūžis negali įtakoti smegenų veiklos ir esančių padarinių. Pakauškaulio lūžis ir galvos smegenų sukrėtimas buvo nustatytas vykstant vienu ir tuo pačiu metu, t. y. lūžis ir galvos smegenų sukrėtimas. Tai ne atskiri procesai, o vienmomentinis dalykas. 2011-07-18 sveikatos apsaugos įsakyme nurodyta, kad kaukolės skliauto ir pamatinio kaulų lūžiai yra priskiriami sunkių trauminių požymių kvalifikacijai, o jis pakauškaulio lūžio nepriskyrė prie sunkių sveikatos sutrikdymų, nes jis vadovavosi 2003-05-23 patvirtintomis sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro bei socialinės apsaugos ir darbo ministrės Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis.

Å ios taisyklės yra galiojančios ir pagal jas nustatomas sutrikdymas. PakauÅ¡kaulio lūžis nepriskiriamas prie sunkaus sveikatos sutrikdymo, nes tai yra kaip skliauto kaulo lūžis ir jis į sÄ raÅ¡Ä sunkių sveikatos sutrikdymų nepatenka. Vieno galimai trauminio smÅ«gio pasėkoje įvyko du sužalojimai: smegenų sukrėtimas ir lūžis. RaÅ¡ant papildomÄ specialisto iÅ¡vadÄ , buvo pateikta nukentėjusiosios ambulatorinė kortelė, kur buvo įraÅ¡ai nuo 2011-03-16, buvo įklijuotos epikrizės, kad yra įvykęs reversinis iÅ¡eminis insultas, nusiskundimai buvo: pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, lygsvaros sutrikimai.

Taip pat buvo nustatytas 50 procentų darbingumo lygis dėl išeminio insulto. Nukentėjusioji buvo gydyta stacionare ir reabilitacinėje ligoninėje Prieš įvykį nuo 2014-04-08 iki 2014-04-22 ji buvo gydoma Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurologijos skyriuje dėl insulto ir nusiskundimai vėl buvo nurodyti: galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas, pykinimas, dešinių galūnių silpnumas, tirpimas, konstatuota, jog buvo nualpusi, ir kelis kartus sirgusi insultu, bei buvo nukreipta reabilitaciniam gydymui ir gydyta iki balandžio 27 d.

Po to, buvo perrašyta ligos istorija, kai buvo gydoma dėl šito sužalojimo nuo 2014 m. balandžio 27 d. iki gegužės 6 d. Vėl nusiskundimai buvo tie patys: galvos skausmas, pykinimas, vėmimas. Kadangi šie požymiai yra būdingi ne tik galvos smegenų sukrėtimui, o prieš tai buvo tie patys nusiskundimai. Prieš dvi savaites nukentėjusioji skundėsi tuo pačiu ir po traumos atvežta į ligoninę ji vėl skundėsi tuo pačiu. Kad nukentėjusioji jautėsi balandžio 26 d. gerai, o po įvykio sveikata pablogėjo, yra subjektyvūs požymiai.

Iki balandžio 25 d. nukentėjusioji buvo gydyta Respublikinėje Å iaulių ligoninėje, nusiskundimai buvo iÅ¡likę. Ji buvo nukreipta reabilitacijai, tačiau jei ji gerai jaustųsi, tai nebÅ«tų nukreipta į reabilitacijÄ . Seka yra nuo 2011 m. Jis tvirtina savo iÅ¡vadÄ , kad I. U. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto iÅ¡vados paskutiniame punkte parašė, kad vertinant sveikatos sutrikdymo mastÄ ankstesnių ligų paÅ«mėjimas įtakos neturi. Sužalojimai, kuriuos nurodė nukentėjusioji, galėjo atsirasti nuo atsitrenkimo į kietus bukus daiktus, nes kaip nurodė nukentėjusioji, smÅ«giai jai buvo suduoti į veidÄ , o sužalojimas yra užfiksuotas į veidÄ , tačiau kaip nurodė, galva nuo smÅ«gių buvo atsitrenkiama į kietÄ bukÄ pagrindÄ , t. y.

į sienÄ ar kažkÄ tokio. Pagal nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, sveikatos sutrikdymo mastas atitinka, kadangi sužalojimai bÅ«tent tokie ir nustatyti – pakauÅ¡kaulio lūžis su galvos smegenų sukrėtimu. Pats kaip mechanizmas neprieÅ¡tarauja nurodytoms aplinkybėms, nes sužalojimas padarytas ne nuo tiesioginio smÅ«gio į tÄ vietÄ , kuri sužalota, bet nuo atsitrenkimo. PakauÅ¡kaulio lūžimas buvo ne atviras, kadangi tokiu atveju bÅ«tų sunkus sveikatos sutrikdymas. Remiantis Å iaulių Respublikinės ligoninės įraÅ¡ais, nukentėjusioji buvo pristatyta į ligoninę 2014-04-27 15.46 val.

ŽiÅ«rint objektyviai iÅ¡orinių sužalojimų apraÅ¡yta nėra, iÅ¡skyrus tai, kad kairėje pakauÅ¡io pusėje yra skausmingas gumbas. Kalbos sutrikimas galėjo bÅ«ti nuo ankstesnio mikroinsulto, jam yra bÅ«dingi tam tikri sutrikimai. Kalbos sutrikimas nėra bÅ«dingas galvos smegenų sukrėtimui. Kiekvienas galvos sumuÅ¡imas gali pakrypti į vienÄ ar į kitÄ pusę, o pakauÅ¡kaulio lūžis yra galvos trauma, tačiau vertinant iÅ¡ teisminės ekspertų pusės tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas ir nepavojingas gyvybei.

Jei bÅ«tų sunkus sveikatos sutrikdymas, tai bÅ«tų pavojingas gyvybei. Mėlynės susiformuoja įvairiai, priklausomai nuo lokalizacijos, t. y. veide ir apie akis, kur kraujotaka yra geresnė, tai ten greičiau formuojasi. Taip pat priklauso nuo smÅ«gių stiprumo ir mėlynės gali atsirasti po kelių minučių, po valandos ar net dviejų valandų. Kadangi pas juos nukentėjusioji kreipėsi pati su užduotimi, tai nukentėjusieji nurodo, į kurias vietas buvo suduota ir kokios žymės liko. Gegužės 6 d. jis apžiÅ«rėjo nukentėjusiÄ jÄ ir rėmėsi Å iaulių ligoninės ligos istorija, kurioje, iÅ¡skyrus gumbÄ kairėje pakauÅ¡io pusėje, jokių sužalojimų nebuvo apraÅ¡yta.

Jis gegužės 6 d. apžiÅ«rint nukentėjusiÄ jÄ jokių kitų sužalojimų nestebėjo. Nuo balandžio 27 d. iki gegužės 6 d. apžiÅ«ros metu mėlynių nebuvo užfiksuota. Taip pat to nėra užfiksuota medicininiuose dokumentuose. Kraujosruvos visiÅ¡kai iÅ¡nyksta įvairiai, t. y. priklauso, kokia tai buvo kraujosruva ir kokio intensyvumo. Jei kraujosruva neintensyvi, tai iÅ¡nyksta per savaitę ar 10 dienų. Taip pat priklauso nuo kraujotakos, todėl vieniems susidaro greičiau, kitiems greičiau iÅ¡nyksta – tai labai individualus dalykas ir nėra konkrečių ribų.

Kraujosruva atsiranda minkÅ¡tuose audiniuose, jos atsiradimas ir iÅ¡nykimas atsiranda nuo intensyvumo ir kraujotakos. Nėra rėmų, per kiek laiko ji turi iÅ¡nykti. Priklauso, kokie smÅ«giai buvo suduoti ir kokia pati kraujosruva. Nukentėjusioji buvo pristatyta į Respublikinę Å iaulių ligoninę balandžio 27 d. 15.46 val., ji skundėsi galvos skausmu, pykinimu, vėmimu. Buvo padaryti tokie įraÅ¡ai kaip „šiandien sumuÅ¡ta neblaivaus vyro, trumpai buvo be sÄ monės“. Objektyviai, t. y. apžiÅ«roje, nurodyta, kad kairėje pakauÅ¡io pusėje yra skausmingas gumbas, galviniai nervai be stebimos patologijos, jutimų sutrikimų nėra bei kad atliktoje galvos kompiuterinėje tomogramoje stebimas pakauÅ¡kaulio lūžis kairėje.

Paprastai apžiÅ«rint asmenį akcentas yra daromas sunkiausiam sužalojimui, t. y. Å¡iuo atveju pakauÅ¡kaulio lūžiui, o kraujosruvos yra antraeilis dalykas, tačiau negali atsakyti už gydytojÄ , ar tai buvo apžiÅ«rėta. Liudytoja E. Å . parodė, kad 2014-04-27 14 val. buvo adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena S. K.. Ten taip pat buvo J. S.. Pas S. K. kaimynus atvažiavo I. U. pasiimti daiktų. I. U. atbėgo pas S. K.. Kai ji įbėgo pro duris, S. K. nenorėjo jos įleisti, jÄ nustÅ«mė į Å¡onÄ , tačiau ji nustÅ«mė S. K., prabėgo pro J.

S., paėmė puodo dangtį ir juo trenkė jai per galvÄ . Tuomet S. K. vėl I. sučiupo, o ji iÅ¡bėgo laukan. Bėgdama kvietė policijos pareigÅ«nus. Tarp jos ir I. U. jokio bendravimo nebuvo. S. K. nustÅ«mė I. U. nuo jos ir ji iÅ¡bėgo. IÅ¡bėgusi ji pasislėpė už 3-4 namų. Kai ji iÅ¡bėgo, namuose liko J. S., S. K. ir I. U.. Pasislėpusi girdėjo Å¡auksmus, todėl dar kartÄ skambino į policijÄ . Jai paskambino S. K., kai viskas nurimo ir iÅ¡važiavo policijos pareigÅ«nai bei greitoji medicinos pagalba.

Kai I. atvyko pas S. K., ji atrodė normaliai, nežiÅ«rėjo, ar pas jÄ yra sužalojimų, kadangi viskas įvyko labai greitai. Su S. K. ji draugauja, susitinka, tačiau negyvena kartu. Kai I. U. įėjo pro duris, ji buvo nustumta į Å¡onÄ , kur yra batų dėžė ir skalbinių dėžė. Ji ant tos skalbinių dėžės atsisėdo. Po to, kai ji jÄ užpuolė, ji iÅ¡bėgo ir S. K. veiksmų nematė. I. U. S. K. neleido įeiti ir bėgti prie jos, tačiau ji iÅ¡silaisvino ir puolė ant jos.

Kai ji buvo prisėdusi ant skalbinių dėžės, nebuvo atlikti jokie veiksmai jos atžvilgiu. I. U. vilkėjo „bliuskute“, kelnėmis, o auskarų nematė. Nukentėjusioji neklausė apie auskarus, kadangi jÄ iÅ¡sivežė greitoji medicinos pagalba, o jie kai viskÄ tvarkė, jų nerado. Liudytoja E. Å . parodė, kad 2014-04-26 ji su S. K. buvo pas A. ir A. B., kur Å¡ventė S. gimtadienį, kur ir liko nakvoti. 2014-04-27 apie 14 val. jie abu grįžo namo. Tuomet pas S. K. atėjo kaimynas J. S..

Vyrai ruošėsi iÅ¡gerti, o ji ruošė valgį. Apie 14 val. 20 min. pas Stasį atėjo jo buvusi sugyventinė I. U., kuri norėjo pasiimti savo likusius daiktus. S. nenorėjo leisti jos į vidų. Tarpduryje jie susistumdė, bet I. U. vis tiek įsibrovė į vidų. Tada S. K. I. U. nustÅ«mė į kampÄ , o Å¡i atsisėdo ant batų dėžės. Po to I. U. puolė link jos, sakydama, kad ji iÅ¡skyrė jos ir S. K. Å¡eimÄ . Paėmusi nuo puodo dangtį, I. U. trenkė jai į galvÄ . Kai I.

U. sudavė dangčiu jai per galvÄ , S. K. sugriebė I. U.. Ji tuo tarpu pabėgo iÅ¡ namo. Su ja kartu iÅ¡bėgo ir J. S.. Jiems iÅ¡bėgus iÅ¡ namo, ji matė, kad atėjo I. U. sÅ«nus. Ji eidama kuo toliau nuo S. K. namų, iÅ¡kvietė policijÄ . Pas S. K. ji grįžo po pusantros valandos, kai namuose jau nieko nebebuvo. Jai paskambino S. K., kad jau viskas aprimo. BÅ«dama už dviejų namų, ji girdėjo, kaip I. U. ant viso kaimo rėkė. To įvykio metu atėjo sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė V., kuri atnešė balsavimo lapelius.

Buvo atvažiavę A. ir A. B., kuriuos pakvietė pats S. K.. ( 1 t., b. l. 74-75 ). Liudytojas J. S. parodė, kad pernai metų pavasarį balandžio-gegužės mėnesį sekmadienį po pietų apie 14-15 val. įvyko buitinis konfliktas adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena S. K.. TÄ dienÄ be jo dar buvo S. K. ir E. Ä® namÄ Ä¯Ä—jo I ir puolė E. Kai I įėjo į kambarį, S. K. buvo lauke, tačiau po kelių minučių atėjo ir jis, ir su I susistumdė. PrieÅ¡ tai I susistumdė su E, t. y.

I pastÅ«mė E link spintelės ar Å¡aldytuvo, o jis norėjo I sustabdyti žodžiais, tačiau ji jo neklausė, bei į jį metė kibirėlį, ir tuo metu įėjo S. K.. Be stÅ«mimo moterys daugiau jokių veiksmų viena kitai neatliko. Įėjęs S. K. norėjo I iÅ¡vesti į laukÄ ir jie prie jo susistumdė, nes jis sėdėjo prie stalo virtuvėje. S. K. su I susistumdė virtuvėje netoli durų. Kai S. K. iÅ¡vedė I į kiemÄ , jis išėjo jiems iÅ¡ paskos. To susistumdymo metu nebuvo atsitrenkta į jokius daiktus, niekas nebuvo nuvirtę.

Prie durų nebuvo jokių baldų. Kur tuo metu buvo E, jis nežino. Jie liko kieme, o jis išėjo namo. Grįžus namo ir praėjus maždaug pusvalandžiui laiko, paskambino S. K. ir pakvietė ateiti, nes atvyko policija. S. K. norėjo I iÅ¡vesti iÅ¡ patalpos į laukÄ paėmęs jÄ už rankos, tačiau ji nenorėjo eiti. Paskui jam pavyko jÄ iÅ¡vesti, jokių smÅ«gių nebuvo. PolicijÄ iÅ¡kvietė S. K.. Jis nurodė pareigÅ«nams anketinius duomenis. Ir policija, ir S. K., ir I tuo metu buvo prie tvoros.

I sėdėjo prie tvoros, o jis per 5-6 m. atstumÄ nematė ant jos jokių sužalojimų. Kai I atėjo į gyvenamÄ sias patalpas, tai ant jos sužalojimų nesimatė. Jokie daiktai name nebuvo mėtomi. I. U. praskeltos lÅ«pos nematė. Prie jo akių jokių muÅ¡tynių nebuvo. Prie tvoros jis kalbėjo su policijos pareigÅ«nu, o I. U. buvo už 5-6 m. nuo jo. Apie įvykį geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas J. S. parodė, kad 2014-04-27 apie 14 val. jis nuėjo pas kaimynÄ S. K., kuriam padėjo parneÅ¡ti spintelę, o paskui Å¡is jam pasiÅ«lė iÅ¡gerti kavos.

Pas S. K. tuo metu buvo Å¡io draugė E. Å .. IÅ¡girdus, kad kažkas atvažiavo, S. K. išėjo lauk pasižiÅ«rėti, kas atvažiavo. Po 5 min. į S. K. namÄ Ä¯puolė Å¡io buvusi sugyventinė I. U.. Ji, tik įėjusi į virtuvę, puolė ant E. Å ., jÄ Ä¯Å¾eidinėdama bei sakydama, jog Å¡i iÅ¡ardė jos Å¡eimÄ . I. U. paėmė nuo pečiaus puodÄ ir juo paleido į E. Å .. Jam papriekaiÅ¡tavus dėl tokių I. U. veiksmų, Å¡i paėmė plastikinį kibirÄ , kurį paleido į jį.

Kibiras į jį nepataikė, o nukrito ant žemės. Tuo metu į virtuvę įėjo S. K., ant kurio puolė I. U.. Jie tarpusavyje susistumdė. S. K. bandė I. U. iÅ¡stumti lauk, o jiems su E. Å . liepė kviesti policijÄ , sakydamas, jog čia geruoju nesibaigs. Tada S. K. kažkaip I. U. iÅ¡stÅ«mė lauk. Jis nuėjo namo, o E. Å ., išėjusi už vartų, iÅ¡kvietė policijÄ . BÅ«nant pas S. K. namuose, jis nematė, kad I. U. bÅ«tų buvę suduoti smÅ«giai. Jai išėjus iÅ¡ S. K., pas šį atėjo sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė V. bei link S. K. namų ėjo jam nepažįstamas vaikinas, kuris, kaip vėliau sužinojo, buvo I.

U. sÅ«nus. Po 20 min. jam paskambino S. K., kuris pasakė, kad atvažiavo policijos pareigÅ«nai, todėl prašė jo ateiti. Jis nuėjo pas S. K., kur policijos pareigÅ«nai užsirašė jo duomenis, po ko jis vėl grįžo namo. ( 1 t., b. l. 76-77 ). Liudytoja V. Å . parodė, kad ji yra sodų bendrijos pirmininkė. 2014 m. balandžio 28-29 d., ji neÅ¡iojo kvietimus balsuoti, kvietimÄ nešė ir adresu (duomenys neskelbtini). Atvykusi automobiliu, jį pastatė prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir įėjo į S. K. kiemÄ paduoti jam kvietimÄ .

Įėjus į kiemÄ jai pro veidÄ praskrido lėkÅ¡tė su užkanda, salotomis. Tuomet iÅ¡ patalpos „iÅ¡virto“ keli žmonės, buvo triukÅ¡mas. Matė, kad iÅ¡ patalpos „iÅ¡virto“ I. U., kuriai buvo kruvina nosis ar lÅ«pa, S. K. ir J. S.. Jie išėjo visi vienu metu. Ji ant stalo padėjo kvietimÄ balsuoti ir išėjo. Moteris, kuriai buvo kruvina lÅ«pa, atrodė normaliai, ji Å¡aukė ir rėkė. Be sužalojimo prie lÅ«pos, kitų sužalojimų moteriai nesimatė. Liudytoja V.

Å . parodė, kad 2014-04-27 apie 14 val. ji nuvežė balsavimo lapelį S. K., adresu: sodų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Tik jai praėjus pro namo kampÄ , pro jÄ praskrido lėkÅ¡tė su salotomis, kuri vos nepataikė į jÄ . Tuo pat metu iÅ¡ namo iÅ¡bėgo S. K., J. S. bei dvi jai nepažįstamos moterys. Viena iÅ¡ moterų buvo prakirsta lÅ«pa. Moteris prakirsta lÅ«pa pavadino jÄ pirmininke ir sakė, kad ji bus liudininke. Ji atsakė, kad ji nieko neliudys. Visi Å¡aukė, kad reikia kviesti policijÄ .

Ji, pamačiusi tokį vaizdÄ , padėjo balsavimo lapelį lauke ant stalo ir iÅ¡ karto išėjo iÅ¡ kiemo. ( 1 t., b. l. 78-79 ). Liudytojas A. B. parodė, kad įvykis buvo 2014-04-28 (duomenys neskelbtini) soduose. TÄ dienÄ S. K. jiems skambino ir prašė atvažiuoti dėl to, kad pas jį atvyko I. U.. Jis nuvažiavo su žmona pas jį ir atvykę pamatė savo kieme prie tvoros stovintį S. K., o prie tvoros iÅ¡ gatvės pusės stovėjo D., o toliau pasiremdama į tvorÄ Ä—jo I. U. su dviem policijos pareigÅ«nais.

Kai I. U. pamatė jo žmonÄ , tai tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Po to pareigÅ«nai paprašė jų iÅ¡važiuoti ir jie iÅ¡važiavo. IÅ¡ buvusių asmenų niekas nebuvo sužalotas. I. U. atrodė normaliai, vizualiai I. U. jokių sužalojimų nesimatė. I. U. rÅ«bai suplėšyti nebuvo. Po įvykio bendravo su S. K., kuris papasakojo, kad I. U. pas jį atvažiavo ir pamačiusi, kad jis yra ne vienas, o su moterimi, puolė muÅ¡tis. Kiek žino, ji iÅ¡daužė indus, po kiemÄ iÅ¡mėtė maistÄ .

I. U. puolė muÅ¡ti S. K. ir E. Å .. Iki įvykio I. U. pažinojo, jų santykiai su S. K. iÅ¡ pradžių buvo geri, o vėliau paÅ¡lijo, todėl jie iÅ¡siskyrė. IÅ¡ vakaro prieÅ¡ įvykį jie Å¡ventė S. K. gimtadienį su S. K. ir E. Å .. Jo gimtadienį Å¡ventė pas juos, nes S. K. to paprašė, nes sakė, jog visÄ dienÄ jam skambinėja I. U. ir nebus ramybės. S. K. nurodė, kad jautė, jog jei Å¡vęs jo gimtadienį pas jį, tai atvažiuos I. U. ir sugadins vakarėlį. Liudytojas A.

B. parodė, kad 2014-04-27 apie 14 val. jam ir jo žmonai A. paskambino S. K., kuris paprašė atvažiuoti pas jį, kadangi pas jį žiauru, kas darosi, sakydamas, jog iÅ¡kvietė policijÄ . Jis su žmona nuvažiavo pas S. K., kur kieme prie vartų pamatė stovintį I. U. sÅ«nų D. U., kuris kalbėjosi telefonu. S. K. buvo kieme, o prie tvoros iÅ¡ lauko pusės stovėjo buvusi S. K. sugyventinė I. U.. Å alia I. U. stovėjo du policijos pareigÅ«nai. Pamačiusi jį su žmona, I. U. ėmė juos įžeidinėti, netgi puolė ant jo žmonos, norėdama jai suduoti.

Policijos pareigÅ«nai I. U. sulaikė, o jiems liepė važiuoti iÅ¡ čia. Jis su žmona iÅ¡važiavo. Kas vyko pas S. K., jis nematė, bet vėliau S. K. jam pasakojo, kad pas jį atvažiavo I. U., kuri jo namuose be jokios priežasties viskÄ iÅ¡daužė, užsipuolė S. K. draugę E. Å ., todėl jis neapsikentęs iÅ¡kvietė policijÄ . IÅ¡ vakaro S. K. su drauge E. Å . pas juos Å¡ventė gimtadienį, nes bijojo jį Å¡vęsti namuose, kadangi nujautė, kad gali atvažiuoti jo buvusi sugyventinė I.

U.. Pasak S. K., tÄ dienÄ I. U. visÄ dienÄ jam skambinėjo, bet Å¡is nekėlė ragelio. Kad I. U. bÅ«tų buvusi sumuÅ¡ta, jis nepastebėjo. Ji buvo tvarkingai apsirengusi, plaukai suÅ¡ukuoti, sužalojimo žymių nesimatė. ( 1 t., b. l. 80-81 ). Liudytoja A. B. parodė, kad įvykis įvyko 2014-04-28 sekmadienį apie 15 val, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje pas S. K.. Vakare prieÅ¡ įvykį pas juos Å¡ventė S. K. gimtadienį. Jie Å¡ventė iki 2 val., todėl S. K. su E. Å . pas juos permiegojo, o sekmadienį jis grįžo į namus.

KitÄ dienÄ , kai jie išėjo į namus, ji pamatė praleistus skambučius nuo E. Å . ir S. K.. Ji paskambino E. Å ., tačiau ji neatsiliepė, tuomet skambino S. K.. S. K. prašė atvažiuoti ir ji su vyru sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo. Atvykę pamatė policijos pareigÅ«nus, prie tvoros stovėjo I. U. ir du policijos pareigÅ«nai. S. K. stovėjo nuoÅ¡alyje. Tarp jos ir Irenos įvyko žodinis konfliktas. I. U. atrodė pikta, buvo agresyvi, Å¡aukė. Jai ant lÅ«pos matėsi kažkas panaÅ¡aus į pratrÅ«kusiÄ pÅ«slelinę, tačiau kraujo nesimatė.

Sužalojimų ant I. U. nesimatė. Jos drabužiai buvo gražiai sutvarkyti. PareigÅ«nas liepė jai iÅ¡važiuoti, bei nurodė, kad yra iÅ¡kviesta medicinos pagalba. Liudytoja A. B. parodė, kad 2014-04-27 apie 14 val. jai paskambino S. K. ir paprašė, kad ji su vyru A. atvažiuotų pas jį, nes pas jį namuose pragaras, o jam reikia pagalbos. Ji netrukus su vyru nuvažiavo pas S. K.. Nuvykus pas S. K., prie vartelių stovėjo I. U. sÅ«nus D. U., kuris buvo prie ausies prisidėjęs telefonÄ . Netoli stovėjo I.

U., kuri kalbėjosi su policijos pareigÅ«nais. S. K. tuo metu buvo kieme, o pamatęs juos, ėjo link jų. Pamačiusi jÄ , I. U. ėmė jÄ Ä¯Å¾eidinėti, sakydama, jog ji viliojo S. K., miegojo su juo. I. U. užsimojo ranka, norėdama jai suduoti, bet policijos pareigÅ«nai, liepė jai su vyru važiuoti iÅ¡ čia. Tuomet ji su vyru iÅ¡važiavo. Vėliau jai pasakojo S. K., jog atvažiavusi I. U. nustebo pas S. K. pamačiusi jo draugę E. Å ., todėl ir sukėlė triukÅ¡mÄ . Kai ji atvažiavo pas S. K., I.

U. atrodė gražiai apsirengusi, pasitempusi, susiÅ¡ukavusi, jokių smurto žymių ji nematė. Jai susidarė toks vaizdas, kad I. U. atvažiavo S. K. pasveikinti su gimtadieniu. DienÄ prieÅ¡ šį įvykį S. K. pas juos Å¡ventė savo gimtadienį, o I. U., bÅ«nant pas juos skambino S. K. kokius 5 kartus, bet Å¡is neatsiliepdavo. ( 1 t., b. l. 82-83 ). Liudytojas D. U. parodė, kad įvykis įvyko 2014 m. pavasarį ar vasarÄ dienos metu (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos soduose. Pas S. K. jis su mama I.

U. vyko susirinkti savo ir mamos daiktų. Kai nuvyko, jis nuėjo pas kaimynus surinkti iÅ¡ garažo daiktų, o mama nuėjo pasiimti kitų daiktų, kurie buvo pas S. K.. Po kažkiek laiko mama atbėgo ar atėjo prie automobilio, kur buvo jis, nes iÅ¡ garažo į automobilį nešė daiktus. Mama atbėgo viena iÅ¡ S. K. kiemo. Jos „bliuskutė“ buvo suplėšyta, buvo sumuÅ¡tas veidas, t. y. kakta iÅ¡tinus, joje gumbas, plaukai iÅ¡darkyti, taip pat buvo apibraižytos rankos. Negali pasakyti tiksliai, kokie dar sužalojimai buvo pas mamÄ veide.

Kai susitiko su mama prie automobilio, ji nurodė, kad prieÅ¡ jÄ S. K. „pakėlė rankÄ â€œ, t. y. kad jÄ spaudė prie durų, davė į galvos sritį. Jis neprisimena, ar mama nurodė, kokius dar veiksmus S. K. atliko jos atžvilgiu. Kai mama pasakė, kas nutiko, jie nuėjo pas S. K. į namus, įėjo į koridorių, iÅ¡ kurio matėsi virtuvėje, kur žmonių nebuvo. S. K. tuo metu buvo Å¡alia lauke prie durų į koridorių. S. K. jau buvo iÅ¡kvietęs policijÄ , atvyko pareigÅ«nai, kurie iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , nes mamai pasidarė blogai.

Ji susilpnėjo, vos nenugriuvo ant žemės, pareigÅ«nai padėjo jÄ nuvesti į savo tarnybinį automobilį. Mama sakė, kad jais silpna, svaigsta galva. Atvykstant pas S. K. pasiimti daiktų, mama buvo žvali, geros nuotaikos, ji buvo paskambinus S. K. ir pasakiusi, jog atvažiuos pasiimti daiktų, tuo metu jai nebuvo padaryta jokių sužalojimų. TÄ dienÄ mama buvo apsirengusi tvarkingai, turėjo auskarus, apyrankę, o po apsilankymo pas S. K. nebebuvo nei vieno auskaro, nei apyrankės. Pas S. K. į namus jie ėjo paieÅ¡koti jos dingusių papuoÅ¡alų.

Be to, dar buvo sulaužyti mamos akiniai, juos rado einant iÅ¡ koridoriaus į virtuvę. Daugiau jokių mamos daiktų nerado. Negali pasakyti, ar vienas auskaras buvo iÅ¡plėštas, ar iÅ¡kritęs iÅ¡ ausies. Mamos „bliuskutė“ buvo sudraskyta, ji sakė, kad ant jos puolė S. K., panaudojo jėgÄ . Be mamos ir S. K. jis dar matė vyriÅ¡kį iÅ¡einantį iÅ¡ S. K. namo. Po įvykio mama buvo iÅ¡vežta į ligoninę greitosios medicinos pagalbos automobiliu ir paguldyta į skyrių. Vykstant pas S. K. mama jautėsi gerai.

Jai pasidarė blogai, kai pas S. K. jau buvo atvykę policijos pareigÅ«nai. Anksčiau mamai yra buvęs insultas. Ä®vykio metu mama buvo grįžusi iÅ¡ reabilitacijos ir turėjo ten grįžti atgal. Liudytojas D. U. parodė, kad 2014-04-27 po pietų jis su mama I. U. nuvažiavo pas S. K. kaimynÄ pasiimti mamos daiktus, kuriuos ji buvo laikinai pasidėjusi, iÅ¡sikraustydama iÅ¡ S. K. namų. Tuo tarpu, jo mama nuėjo pas S. K. pasiimti kai kurių likusių pas jį daiktų. Kas vyko pas S. K. namuose, jis nematė ir nežino.

BÅ«damas pas S. K. kaimynÄ garaže, jis lygtai girdėjo kažkokį tai triukÅ¡mÄ S. K. name. Paskui jis pamatė iÅ¡ S. K. namo iÅ¡bėgančiÄ nepažįstamÄ moterį bei vyrÄ . Jis nuėjo pas S. K. į kiemÄ , kur stovėjo S. K., o paskui iÅ¡ namo išėjo mama. Kad mama bÅ«tų iÅ¡ namo mėčiusi kokius nors daiktus, jis nepastebėjo. Kai ji išėjo iÅ¡ namo, jis pamatė, kad mamai yra prakirsta lÅ«pa, suplėšyta palaidinė, ant rankos nebebuvo apyrankės. Jis matė, kad S. K. skambino telefonu ir kvietė policijÄ .

Belaukiant policijos, mamai pasidarė bloga - jai buvo silpna, sunkiai judėjo, skundėsi, jog pykina. Belaukiant policijos atvažiavo S. K. ir mamos bendri pažįstami A. ir A.. Kad mama bÅ«tų ant ko nors Å¡aukusi, ar kÄ nors įžeidinėjusi, jis negirdėjo. Tik atvažiavę policijos pareigÅ«nai iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , kuri mamÄ iÅ¡vežė į ligoninę. Mama jam pasakojo, kad, jai bÅ«nant S. K. name, Å¡is jÄ Ä¯spraudė į kampÄ ir rankomis daužė galvÄ . Kol mama gyveno su S. K., mamai viskas buvo gerai.

Jis nematė ir negirdėjo, kad S. K. prieÅ¡ mamÄ bÅ«tų naudojęs smurtÄ . ( 1 t., b. l. 84-85 ). Liudytojas K. J. parodė, kad dienos metu buvo gautas iÅ¡kvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus visas veiksmas jau vyko gatvėje ir juos pasitiko nukentėjusioji. Ji skundėsi dėl Å¡irdies negalavimų, todėl jie kvietė medikus, kurie atvykę jÄ iÅ¡sivežė į gydymo įstaigÄ . Kai jie atvyko į įvykio vietÄ , medikų dar nebuvo, tačiau neprisimena, kas juos iÅ¡kvietė. Jis negali pasakyti, ar be moters nusiskundimų, vizualiai matėsi kokių nors pakitimų jos iÅ¡vaizdoje.

Tiksliai neprisimena, kokios bÅ«klės buvo moters drabužiai, tačiau jam atrodo, kad jie buvo suplėšyti, tačiau negali nurodyti, kas konkrečiai buvo suplyšę. Ä®vykio vietoje buvo paÅ¡alinis vyras - gal kaimynas, ir automobiliu dar atvyko vyras ir moteris, tačiau jis nežino, ko jie atvažiavę norėjo, jie buvo trumpai, nes po kelių minučių iÅ¡važiavo. Su tais asmenimis gal kolega bendravo, o jis nebendravo. Jie buvo užėję į namo vidų, matė iÅ¡mėtytÄ maistÄ , tačiau negali pasakyti, kuriose konkrečiai vietose.

Jis neprisimena, ar buvo iÅ¡mėtytų daiktų. Jiems moteris nurodė, kad į įvykio vietÄ atvyko pasiimti daiktų, ir kilus konfliktui su vyriÅ¡kiu apsistumdė, o jis jai trenkė. Moteris nurodė, kas prieÅ¡ jÄ naudojo smurtÄ . Jie tikrino vyro neblaivumÄ , jis Å¡iek tiek buvo neblaivus, o moteris buvo blaivi. Su vyriÅ¡kiu jie bendravo, tačiau neprisimena, kokias aplinkybes nurodė. Nukentėjusiajai buvo silpnumas. Jis negali pasakyti, ar nukentėjusioji prašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , ar jie patys nusprendė jÄ iÅ¡kviesti.

Su nukentėjusiÄ ja buvo vyras, tačiau jis nežino, ar jie susiję giminystės ryÅ¡iais. Kai nukentėjusioji buvo iÅ¡vežta greitosios medicinos pagalbos automobiliu, jÄ lydėjo tas vyras. Abi pusės buvo nusiteikusios konfliktiÅ¡kai. Su jais vyras bendravo normaliai, nesiprieÅ¡ino, nebuvo agresyvus.Liudytojas K. J. parodė, kad 2014-04-27 jis patruliavo su A. N., kuomet gavo praneÅ¡imÄ , jog (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas tarp vyro ir moters. Nuvykus į įvykio vietÄ , juos pasitiko vyras ir moteris.

Kieme buvo dar tos moters sÅ«nus, kuris, pasak jo, konflikto nematė, kadangi buvo pas kaimynus. Nukentėjusios moters palaidinė buvo suplėšyta, moteriai buvo sužalotas žastas, prakirsta lÅ«pa. Moteris pasakė, jog jÄ sumušė buvęs sugyventinis, kuris sudavė smÅ«gius rankomis. Jiems stovint gatvėje, privažiavo automobilis, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo vyras ir moteris, kurie apsižodžiavo su nukentėjusiÄ ja. Konflikto iniciatorė buvo nukentėjusioji. Jie liepė atvykusiems asmenims iÅ¡važiuoti, nes matė, kad gali kilti dar didesnis konfliktas.

Jie su A. N. nuėjo į namo vidų, kur matėsi virtuvėje ant grindų numesti indai, maistas. Namo Å¡eimininkas paaiÅ¡kino, kad tuos daiktus numetė nukentėjusioji, o Å¡i Å¡aukė, kad jis jÄ sumušė dėl numestų daiktų. Vyras aiÅ¡kino, kad nukentėjusiosios nemušė. Moteriai pasidarė bloga. Ji minėjo, jog yra turėjusi insultÄ , todėl jai buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba, kuri jÄ iÅ¡vežė į ligoninę. ( 1 t., b. l. 86-87 ). IÅ¡ 2014-04-27 Å iaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulio K.

J. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2014 m. balandžio 27 d. patruliuodami kartu su Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės I-osios kuopos I-ojo bÅ«rio vadu A. N., marÅ¡rutu PO MIESTĄ, Å¡aukiniu ALKSNA-11 apie 14.23 val. iÅ¡ Å iaulių A VPK OVS budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad reikia nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur moteris konfliktuoja su namo gyventoju. Apie 14 val. 39 min. nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko buvę sugyventiniai, neblaivus (1,79 prom. nustatyta alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARYE-0400 patikros sertifikato Nr. 1620448), S. K. ir blaivi I.

U., kuriai akivaizdžiai matėsi deÅ¡inės rankos sužalotas žastas, prakirsta lÅ«pa, suplėšyti marÅ¡kinėliai ir parodė nutrauktÄ apyrankę, moteris paaiÅ¡kino, kad su sugyventiniu nebegyvena mėnesį ir atvažiavo pasiimti savo daiktų, tačiau tarp jų kilo konfliktas ir S. K. suduodamas smÅ«gius iÅ¡ rankos jai sukėlė fizinį skausmÄ . ApžiÅ«rėjus namo vidų matėsi ant žemės numesti indai ir maistas. Nukentėjusi moteris norėjo raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl sveikatos sutrikdymo, tačiau pasijutus blogai iÅ¡kviestas medikų ekipažas, jÄ po apžiÅ«ros iÅ¡sivežė į gydymo įstaigÄ .

S. K. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡siblaivęs, taip pat kreipsis į policijÄ dėl I. U. neteisėtų veiksmų. (1 t., b.l. 18)Liudytojas A. N. parodė, kad 2014-04-27 patruliuojant su K. J. dienos metu gavo iÅ¡kvietimÄ , kad buvusi ar esama sutuoktinė atvyko aiÅ¡kintis santykių pas antrÄ jÄ pusę. Kilo konfliktas, kai ten rado paÅ¡alinių žmonių. Jie nuvyko į įvykio vietÄ , juos pasitiko vyras ir moteris bei tos moters sÅ«nus. Pasitikusi moteris buvo labai sutrikusi, susijaudinusi. Moteris skundėsi, kad jai galvoje yra guzas.

Jis neprisimena, ar buvo vizualių pokyčių asmens išvaizdoje, taip pat neprisimena, kokia buvo jos drabužių būklė. Moteriai buvo pasidarę bloga, silpna, todėl kvietė medikus. Vizualiai matėsi, kad moteriai yra bloga, krito iš pusiausvyros. Būnant medikams ir jiems, abi pusės pradėjo kažkam skambinėti, ieškoti liudininkų. Automobiliu buvo atvažiavę du asmenys, o paskui dar vienas vyras buvo atėjęs. Su atvykusiais asmenimis jis šiek tiek bendravo, tačiau matė, kad konfliktas „verda“, o moteriai yra blogai, tai nebenorėjo aštrinti padėties ir tuos asmenis išprašė.

Kai atvyko medikai, įvykio vietoje jis buvo. Dar medikams neatvykus, moteris aiÅ¡kino, kad ji yra neseniai po operacijos, grįžusi iÅ¡ ligoninės. Jis neprisimena, ar moteris minėjo, kaip jai atsirado guzas. Jis buvo patalpoje, kurioje vyko konfliktas, ten buvo ant žemės iÅ¡mėtyti maisto produktai, indai. Matėsi, kad konfliktas vyko viduje. Jis neprimena, ar moteris vėmė. Vyras per daug savęs neteisino, nebuvo agresyvus ar per daug konfliktiÅ¡kas, kad reikėtų stipriai raminti, elgėsi ramiai. Alkotesteriu nustatinėjo vyro neblaivumÄ , tačiau vizualiai jo neblaivumas nesimatė.

Moteriai buvo bloga, todėl jis priėmė sprendimÄ kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .Liudytojas V. P. parodė, kad I. U. kreipėsi su nusiskundimais tokiais, kaip galvos skausmas, svaigimas, meninginiai simptomai. Jai buvo nustatyta galvos sumuÅ¡imas, galvos smegenų sukrėtimas, o po iÅ¡tyrimo rentgenu – pakauÅ¡io lūžimas. Pacientė nurodė, jog buvo buitinis konfliktas su Å¡eimos nariais ir dėl to ji atsidÅ«rė ligoninės priimamajame. Pacientės bÅ«klė buvo vidutinio sunkumo. ApžiÅ«rint pacientę vizualiai nebuvo matyti kÅ«no sužalojimų, veido mimika nebuvo labai gera, t. y. buvo kenčianti.

Įbrėžimų veide nematė, t. y. jei to neįrašė į medicininius dokumentus, tai jų ir nebuvo. Pacientų aprangos jie neaprašinėja, kadangi tas jiems nėra reglamentuota. Pacientė ligoninėje buvo gydoma 8 ar 9 paras, nes jai buvo nustatytas apysunkis kūno sužalojimas. Per 8-9 dienų laikotarpį pacientei pirmas keturias paras buvo skirtos lašinės, nuskausminamieji, raminamieji, o smegenų pabrinkimui gydyti jai tris dienas buvo leidžiamas smegenų pabrinkimo profilaktikai dehidrataciniai vaistai „Furaziminas“, taip pat buvo leidžiami analgetikai iki tol, kol pacientas pasijaučia gerai.

Nakčiai, kad pacientas užmigtų, išsimiegotų ir nekankintų košmarai, yra leidžiami raminamieji. Jie stengiasi užrašyti visus sužalojimus ir įbrėžimus, kai tai yra buitinis konfliktas ir smurtinis atvejis. Nukentėjusioji nurodė, kad įvyko buitinis konfliktas. Jis stengiasi visus sužalojimus užrašyti, tačiau kartais gali „pražiūrėti“, kadangi žmogui nėra svetima suklysti. Jei yra nubrozdinta, tai ir užrašai, kad yra nubrozdinimas. Vaistai, kurie ligoninėje buvo skirti pacientai, turi būti kompensuojami.

Žmogų iÅ¡leidžiant ambulatoriniam gydymui iÅ¡ stacionaro, gydantis gydytojas, o jei jo nėra, tai skyriaus vedėjas, o jei skyriaus vedėjo nėra, tai vyr. koordinatorius epikrizėje nurodo ligos apraÅ¡ymÄ , kas atsitiko su ligoniu, kodėl jis buvo gydomas, kaip gydomas ir rekomendacijos Å¡eimos gydytojui. Buvo rekomenduojama tęsti nedarbingumÄ , kadangi ligonis nedarbingas bei tęsti gydymÄ konkrečiais medikamentais. O Å¡eimos gydytojas raÅ¡o kompensuojamus ar nekompensuojamus vaistus. Å eimos gydytojas privalo atsižvelgti į jų rekomendacijas dėl gydymo tam tikrais vaistais.

Po tokios traumos bÅ«tinai raÅ¡oma reabilitacija, o reabilitacijos vietÄ pasirenka pats pacientas. I. U. turėjo bÅ«ti skirta reabilitacija, medicininėje kortelėje tai yra užraÅ¡yta. Å eimos gydytojas pasitaria su pacientu, į kuriÄ vietÄ reabilitacijai jis vyks. Nukentėjusiosios veido mimika atvežus jÄ Ä¯ priimamÄ jį buvo kenčianti, t. y. nesiÅ¡ypsanti, Å¡nekanti beveik „sukandusi dantis“. Jie turi skausmo skalę pagal veido iÅ¡raiÅ¡kÄ 10 balų sistemoje, o I. U. buvo pažymėti 9 balai.

Jei yra skiriama reabilitacija, tai yra ji yra finansuojama ligonių kasos. Liudytoja J. S. parodė, kad kai nesibaigia darbingumo lygio terminas, pas juos asmenys kreipiasi pablogėjus asmens sveikatos bÅ«klei. Å iuo atveju Å¡eimos gydytoja pildė siuntimÄ , pažymėjo, kad sveikatos bÅ«klė yra pasikeitusi ir siunčia pakartotiniam darbingumo lygio vertinimui. Å eimos gydytoja į asmens sveikatos skundus vienareikÅ¡miÅ¡kai nereaguoja ir iÅ¡ karto nesiunčia į komisijÄ . ReiÅ¡kia, Å¡eimos gydytoja taip pat supranta savo atsakomybę, t. y. jei ji siunčia į komisijÄ , tai ne Å¡iaip kažkam pasiskundus, o turint objektyvius duomenis, kad asmens sveikatos bÅ«klė pablogėjo.

Byloje yra pateikti dokumentai, kurie įrodo I. U. sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ , t. y. ji gydėsi ligoninėje, o kadangi buvo patirta galvos smegenų trauma, kuri buvo pakankamai sunki, nes asmuo buvo be sÄ monės ir buvo diagnozuotas pakauÅ¡kaulio lūžis. Po to, I. U. buvo gydyta ligoninėje. IÅ¡ ligoninės yra 2014-04-27 epikrizė, kurioje nurodyta, kad ji buvo be sÄ monės. Po gydymosi ligoninėje I. U. buvo taikyta reabilitacija. Po to buvo konsultuota pakartotinai neurologo, logopedo, psichiatro, psichologo ir jie visi pateikė iÅ¡vadas, kuriomis remiantis nustatė darbingumo lygį.

I. U. darbingumo lygis buvo 50 procentų, o dabar – 40 procentų, t. y. jos bÅ«klė pablogėjo, nes 60 procentų darbingumo ji neteko. Å i I. U. patirta trauma Å¡iuo konkrečiu atveju lėmė tai, kad 10 procentų sumažėjo jos darbingumo lygis, nes atsirado tokių sutrikimų, kurių iki įvykio nebuvo, pvz., psichikos sutrikimų Å¡is asmuo neturėjo. Remiantis psichiatro, psichologo duomenimis po traumos atsirado depresinė simptomatika. Ir tai yra ne paprasta simptomatika, o psichiatras duoda sunkios depresijos epizodÄ .

Taip pat atsirado lengvas konjuktyvinis sutrikimas, yra atlikti tyrimai, kad jai atsirado pažinimo sutrikimas. IÅ¡ 2014-05-25 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ra, kurios metu apžiÅ«rėta virtuvė, kur įvykio incidentas. Pėdsakų, tinkamų nusikalstamos veikos tyrimui, nerasta. ApžiÅ«ros metu fotografuota, sudarytas planas-schema. ( 1 t., b. l. 6-9 ). IÅ¡ ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad E. Å . 2014-04-27 14.19 kreipėsi į pagalbos centrÄ nurodydama, kad moteris kelia triukÅ¡mÄ , daužo daiktus, konfliktuoja, yra agresyvi, smurtauja, smurtavo prieÅ¡ pranešėjÄ .

Moteris yra ten gyvenančio vyro sugyventinė, įvykio vieta (duomenys neskelbtini) Be to, 18.17 val. iÅ¡ Respublikinės Å iaulių ligoninės gautas slaugytojos J. praneÅ¡imas, kad dėl galvos sumuÅ¡imo, smegenų sukrėtimo 15.45 val. iÅ¡ sodų bendrijos ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) GMP ekipažo atvežta I. U., kuri nurodė, kad jÄ sumušė vyras. (1 t., b.l. 10-14)IÅ¡ 2014-05-05 VÄ® ,,Respublikinė Å iaulių ligoninė“ raÅ¡to Nr. S-3625(1.16) matyti, kad I. U. 2014-04-27 stacionarizuota į vieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Å iaulių ligoninės Neurochirurgijos skyrių.

Diagnozė: galvos smegenų sukrėtimas ir pakauškaulio lūžis. (1 t., b.l.

16) Iš 2014-06-19 daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad I. U. pateikė palaidinę ir auskarų čekį. ( 1 t., b. l. 19 ). Iš 2014-07-08 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota juodos palaidinės trumpomis rankovėmis apžiūra, kurios apykaklė ties siūle yra įplyšusi. Taip pat įplyšusi palaidinė po dešine rankove siūlės srityje. Apžiūrėtas ir parduotuvės „Adamaht“ auskarų čekis, kur nurodytas auskarų svoris 3,050 g, o kaina 7930 rublių, praba - 585.

ApžiÅ«ros metu fotografuota. ( 1 t., b. l. 20-24 ). IÅ¡ 2014-10-10 pakvitavimo matyti, kad I. U. pasiėmė iÅ¡ tyrėjos A. D. palaidinę ir auskarų čekį. ( 1 t., b. l. 27 ). Nusikalstamos veikos kvalifikavimas LR BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis - tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma.

LR BK 138 str. 1 d. dispozicijoje nurodyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių <...> padarė nusikaltimÄ . Priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo masto, priklauso ir veikos pavojingumo laipsnis bei atsakomybės dydis. Å ios nusikalstamos veikos dalykas – kito žmogaus kÅ«nas. Veika sveikatos sutrikdymo atveju pasireiÅ¡kia kaip neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, pažeidžiant jo kÅ«no audinių (organų) vientisumÄ ar sutrikdant jų funkcijas.

Baudžiamajame įstatyme tai yra įvardijama dvejomis alternatyviomis veikomis – sužalojimu ar susargdinimu. Pagal 2003 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas taisykles „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ sužalojimas – tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį ir į darbingumo praradimÄ . Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebÅ«na BK 135 str. numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatÄ ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Taip pat kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas vertinami atvejai, kai nukentėjusysis praranda nedidelę dalį, tai yra daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų, savo profesinio ar bendro darbingumo.

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamojo S. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 138 str. 1 d. visiÅ¡kai įrodyta. Kaltinamasis S. K. teisminio nagrinėjimo metu kaltę iÅ¡ dalies pripažino ir nurodė, kad nukentėjusiajai I.

U. atvykus pas jį į namus ir pradėjus pulti ant E. Å ., jis nukentėjusiÄ jÄ I. U. atstÅ«mė ir jie tarpduryje susistumdė, ko pasėkoje I. U. nugara atsitrenkė į staktÄ . Stumdymasis užtruko 5-10 minučių ir visÄ grumtynių laikotarpį buvo J. S.. Be to, jis matė, kad nukentėjusiajai I. U. buvo prakirsta lÅ«pa, kuriÄ jis galėjo prakirsti netyčia jiems besistumdant. Be to, buvo momentas, kai jis norėjo jÄ iÅ¡temti ir tuomet laikė jÄ už rankų. Nukentėjusioji I. U. nurodė, kad jai priekaiÅ¡taujant liudytojai E. Å . dėl skyrybų, kaltinamasis S. K. supyko ir ėmė jÄ tampyti už plaukų, buvo įspraudęs į kampÄ , ranka užspaudė kaklÄ ir sudavė 6-7 kartus kumščiu į galvÄ , buvo pataikęs į kaktÄ , ko pasėkoje ji galva atsitrenkė į sienÄ , bei du kartus spyrė į kojÄ .

Å ias nukentėjusiosios I. U. nurodytas aplinkybes iÅ¡ dalies patvirtina ir kaltinamasis S. K., kuris neneigė, kad susistumdymo metu, I. U. nugara atsitrenkė į staktÄ , be to, jis matė, kad nukentėjusiajai I. U. buvo prakirsta lÅ«pa, kuriÄ jis galėjo prakirsti jiems besistumdant. Be to, jis juto pyktį, kai nukentėjusioji įėjo į namo vidų. Be to, ikiteisminio tyrimo metu S. K. nurodė, kad nepavykus nukentėjusiosios I. U. iÅ¡stumti lauk, jie susigrÅ«mė. Kaltinamojo S. K. nurodytÄ aplinkybę dėl prakirstos lÅ«pos patvirtina liudytojų K.

J. bei D. U. apklausos protokolai ikiteisminio tyrimo metu, kur jie nurodė, kad po įvykio buvo matyti nukentėjusiosios I. U. prakirsta lÅ«pa, be to, liudytoja V. Å . teisme patvirtino, kad ji matė, kaip iÅ¡ namo išėjo kaltinamasis S. K., nukentėjusioji I. U. bei liudytojas J. S., ir nukentėjusiosios I. U. lÅ«pa tuo metu buvo kruvina. Å iÄ liudytojos V. Å . nurodytÄ aplinkybę dėl lÅ«pos iÅ¡ dalies patvirtino ir į įvykio vietÄ atvykusi A. B., kuri paties įvykio nematė, tačiau matė, kad I.

U. lÅ«pa buvo pratrÅ«kusi ir jai pasirodė, kad tai pÅ«slelinė. Liudytoja E. Å . patvirtino kaltinamojo S. K. nurodytas aplinkybes bei iÅ¡ dalies ir nukentėjusiosios I. U. nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusioji I. U. puolė jÄ , o kaltinamasis S. K. puolė jÄ ginti, t.y. jis griebė nukentėjusiÄ jÄ bei su ja susistumdė, ko pasėkoje ji buvo nustumta į kampÄ , kÄ iÅ¡ esmės patvirtino ir nukentėjusioji I. U., kad grumtynių metu ji buvo įsprausta į kampÄ . Be to, nukentėjusiosios I. U. nurodytas aplinkybes, kad jos atžvilgiu buvo naudotas smurtas, patvirtina liudytoja E. Å ., kuri tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad iÅ¡bėgusi iÅ¡ namo, girdėjo I.

U. Å¡auksmus, kÄ patvirtina, kad jos atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, kadangi be reikalo ar gresiančio pavojaus ar jau įvykusio smurto, asmenys nerėkia, kaip teigė liudytoja E. Å . ikiteisminio tyrimo metu, kad I. U. Å¡auksmai buvo girdėti visame kaime. Å ias liudytojos E. Å . nurodytas aplinkybes tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino ir liudytojas J. S., kuris nurodė, kad kaltinamasis S. K. gynė E. Å . nuo nukentėjusiosios I. U., paėmęs jÄ už rankos ir norėdamas jÄ iÅ¡vesti į laukÄ , ko pasėkoje jie susistumdė. Be kaltinamojo S. K., nukentėjusiosios I.

U. bei liudytojų E. Å ., J. S., V. Å ., A. B., D. U., K. J. parodymų, kaltinamojo S. K. kaltę įrodo ir 2014-05-06 ir 2014-10-02 specialistų iÅ¡vados iÅ¡ kurių matyti, kad I. U. buvo padaryti sužalojimai: pakauÅ¡kaulio kairės pusės lūžis, galvos smegenų sukrėtimas. PakauÅ¡kaulio kairės pusės lūžis ir galvos smegenų sukrėtimas, tiek imant juos visumoje, tiek kiekvienÄ atskirai, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje pakauÅ¡io sritimi kontaktuojant su buku kietu pavirÅ¡iumi.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti griuviminės ar kritiminės traumos pasėkoje pakauÅ¡io sritimi kontaktuojant su kietu buku pavirÅ¡iumi. Teismo posėdžio metu ekspertas H. D. paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiajai buvo nustatyta tik galvos smegenų sukrėtimas bei pakauÅ¡kaulio lūžis, kuris buvo padarytas ne nuo tiesioginio smÅ«gio į tÄ vietÄ , kuri sužalota, bet nuo galvos atsitrenkimo į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių. Kai nukentėjusioji I. U. buvo apžiÅ«rėta gydymo įstaigoje, kitų sužalojimų nustatyta nebuvo.

Å iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytojas V. P., kuris nurodė, kad nukentėjusioji I. U. kreipėsi į gydymo įstaiga su nusiskundimais: galvos skausmas, svaigimas, meninginiai simptomai. Nukentėjusiajai buvo nustatytas galvos sumuÅ¡imas, galvos smegenų sukrėtimas, o po iÅ¡tyrimo rentgenu – pakauÅ¡io lūžimas, tačiau apžiÅ«rint nukentėjusiÄ jÄ , nebuvo matyti kÅ«no sužalojimų, įbrėžimų veide nebuvo. Å ias eksperto H. D. ir gydytojo V. P. nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoja E. Å ., nukentėjusioji I.

U. ir iÅ¡ dalies kaltinamasis S. K., dėl įspraudimo į kampÄ , ko pasėkoje buvo sužalota nukentėjusioji I. U., kÄ patvirtina ir specialisto iÅ¡vadoje nurodytas sveikatos sutrikdymas – pakauÅ¡kaulio kairės pusės lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, atsiradęs vieno trauminio poveikio pasėkoje pakauÅ¡io sritimi kontaktuojant su buku kietu pavirÅ¡iumi. Minėti sužalojimai negalėjo bÅ«ti padaryti griuviminės ar kritiminės traumos pasėkoje pakauÅ¡io sritimi kontaktuojant su kietu buku pavirÅ¡iumi, kadangi nei kaltinamsis S. K., nei nukentėjusioji I.

U. ar liudytojai nenurodė, kad nukentėjusioji I. U. bÅ«tų nugriuvusi.IÅ¡ kaltinimo Å¡alintinos aplinkybės dėl nukentėjusiosios plaukų tampymo, kaklo užspaudimo ranka, nemažiau 7 kartų sudavimo kumščiu į galvÄ bei dviejų spyrių į kairę kojÄ , kadangi teismo posėdžio metu iÅ¡tyrus įrodymus nenustatytos Å¡ios aplinkybės. Nors nukentėjusioji I. U. teigia, kad kaltinamasis S. K. jÄ tampė už plaukų, buvo įspraudęs į kampÄ , ranka užspaudė kaklÄ ir sudavė 6-7 kartus kumščiu į galvÄ , bei du kartus spyrė į kojÄ , tačiau Å¡ias aplinkybes paneigia tiek kaltinamojo S. K. parodymai, tiek liudytojo J.

S. parodymai, kuris nurodė, kad matė tik Å¡ių asmenų susistumdymÄ , tačiau jokių smÅ«gių ar spyrių koja nematė. Be to, Å¡ias kaltinamojo ir liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina tiek specialisto iÅ¡vados bei eksperto H. D. bei liudytojo gydytojo V. P. paaiÅ¡kinimai, iÅ¡ kurių matyti, kad apart nukentėjusiosios I. U. patirto sveikatos sutrikdymo - pakauÅ¡kaulio kairės pusės lūžio bei galvos smegenų sukrėtimo, jokių kitų sužalojimų ant jos kÅ«no nebuvo nustatyta. Kaltinamojo S. K. gynėja advokatė Silva BalčiÅ«nienė nurodė, kad kaltinamasis S. K. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, arba jo padaryta nusikalstama veika turėtų bÅ«ti vertintina kaip bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas ar neatsargus nusikaltimas, numatytas LR BK 139 str. 1 d. Pagal LR BK 28 str. 1 d.

Asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Å iÄ teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. LR BK 28 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Taigi, sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos, susijusios su dviem pagrindiniais Å¡io instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba.Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus.

Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-7-428/2010). Pažymėtina, kad vertinant bÅ«tinosios ginties situacijÄ turi bÅ«ti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ bÅ«tinosios ginties įvertinimÄ .

BÅ«tinosios ginties situacija atsiranda ne tik bÅ«tent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (iÅ¡traukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalÄ kitam asmeniui negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiÅ¡kiai nebuvo reikalo gintis (pvz., kasacinės nutartys Nr.2K-125/2011, 2K-140/2011). Be to, bÅ«tinosios ginties ribų peržengimo klausimas gali iÅ¡kilti ir privalo bÅ«ti sprendžiamas tik tada, kai nustatoma, kad egzistavo bÅ«tinosios ginties situacija.

BÅ«tinosios ginties ribų peržengimo turinys atskleidžiamas BK 28 straipsnio 3 dalyje. Å ios ribos peržengiamos, kai besiginančiojo veiksmai atitinka visas tris bÅ«tinas sÄ lygas:

a) užpuolikas nužudomas arba jam sunkiai sutrikdoma sveikata;

b) tai padaroma tiesiogine tyčia;

c) gynyba aiÅ¡kiai neatitinka kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. Tačiau yra nurodyti du atvejai, kai net ir visų Å¡ių sÄ lygų buvimas nesudaro bÅ«tinosios ginties ribų peržengimo. Peržengimu nelaikoma besiginančiojo veika, padaryta dėl jo didelio sumiÅ¡imo ar iÅ¡gÄ sčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į bÅ«stÄ .IÅ¡ teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų: kaltinamojo S. K., nukentėjusiosios I. U., liudytojos E. Å . parodymų matyti, kad nukentėjusiajai įėjus į namÄ , ji puolė liudytojÄ E. Å ., o kaltinamasis S. K. jÄ patraukė nuo liudytojos.

Tuo metu liudytoja E. Å . iÅ¡bėgo iÅ¡ namo. Tiek kaltinamasis S. K., tiek nukentėjusioji I. U. nurodė, kad susistumdymas bei smÅ«gio sudavimas į lÅ«pÄ , ko pasėkoje I. U. patyrė sveikatos sutrikdymÄ - pakauÅ¡kaulio kairės pusės lūžį bei galvos smegenų sukrėtimo, vyko, kai liudytojos E. Å . nebebuvo namo viduje, be to, pats stumdymasis bei susigrÅ«mimas trÅ«ko 5-10 minučių, tad nukentėjusiosios I. U. veiksmuose pavojingo, realus ir akivaizdaus kėsinimosi į liudytojos E. Å . sveikatÄ ar gyvybę nebuvo, nuo ko kaltinamasis S. K. turėjo ginti pats save ar liudytojÄ E. Å ..

Kaltinamasis S. K. nurodė, kad gynė ne tik liudytojÄ E. Å ., bet ir savo turtÄ . Å ios kaltinamojo S. K. nurodytos aplinkybės prieÅ¡tarauja jo patiems parodymams, kur jis nurodė, kad su nukentėjusiÄ jÄ I. U. iki įvykio gyveno 1 metus 2 mėnesius, iÅ¡siskyrė prieÅ¡ 2 mėnesius iki įvykio. Atvykus nukentėjusiajai į jo namus, jis nenorėjo jos įleisti į namo vidų ne dėl to, kad buvo kėsintasi į jo turtÄ , o dėl to, kad nukentėjusioji yra pavydi, žinojo jos charakterį ir nenorėjo skandalo, be to, juto pyktį.

BÅ«tent Å¡ios aplinkybės įrodo, kad kaltinamasis S. K. nukentėjusiosios I. U. veiksmus vertino ne kaip įsibrovimÄ Ä¯ bÅ«stÄ , o buvo supykęs ant nukentėjusiosios, nes namuose buvo jo draugė ir jis žinodamas nukentėjusiosios charakterį, norėjo iÅ¡vengti pavydo scenos, t.y. nukentėjusiosios I. U. veiksmų nevertino kaip grėsmę turtui, nuo ko turėjo gintis. Nors nukentėjusioji I. U. į kaltinamojo S. K. gyvenamÄ sias patalpas atvyko nekviesta, tačiau kaltinamojo S. K. pavartoto smurto jos atžvilgiu negalima vertinti kaip gynybos nuo įsibrovimo į bÅ«stÄ , nes nukentėjusioji I.

U. į S. K. namus pateko pro neužrakintas duris, specialiai neįveikdama jokių kliūčių – nelauždama, neatrakindamas durų, neiÅ¡dauždama lango ir pan. Be to, kad kaltinamasis S. K. suprato, kad Å¡ioje situacijoje nebuvo realaus kėsinimosi įrodo ir ta aplinkybė, kad jis į teisėsaugos institucijas nei tÄ pačiÄ , nei kitÄ dienÄ nesikreipė dėl neteisėto įsibrovimo į gyvenamÄ namÄ (BK 165 straipsnis).Kaltinamojo S. K. gynėja Silva BalčiÅ«nienė nurodė, kad galimai padaryta nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo, todėl turėtų bÅ«ti kvalifikuojama pagal LR BK 139 str. 1 d.

Tyčios ir neatsargumo sÄ vokas pateikia BK 15 ir 16 str. Tyčia gali bÅ«ti tiesioginė ir netiesioginė. BK 15 str. 2 d. 1 ir 2 p. nurodyta, kad nusikalstamÄ veikÄ darydamas tiesiogine tyčia asmuo suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir nori taip veikti arba suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, jų nori. Netiesioginės tyčios atveju asmuo suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenori, bet sÄ moningai leidžia jiems atsirasti (BK 15 str. 3 d.).

Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (BK 16 str. 2 d.). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra padarytas tuomet, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.).

IÅ¡ BK 15, 16 str. nuostatų darytina iÅ¡vada, kad tyčinė ar neatsargi kaltė sveikatos sutrikdymo atveju – tai vientisas psichinis santykis (intelektinio ir valinio procesų visuma) su daroma veika ir tos veikos padariniais. Todėl pagal BK 15 ir 16 str. reikalavimus privaloma iÅ¡siaiÅ¡kinti visus kaltininko psichinio santykio (intelektinio ir valinio) turinio elementus su jo daromais veiksmais prieÅ¡ nukentėjusįjį ir tų veiksmų padariniais, t. y. iÅ¡siaiÅ¡kinti, kaip kaltininko sÄ monėje atsispindėjo (buvo suvokti) visi BK 138 ir 139 str.

įtvirtintų sudėčių požymiai ir kokios buvo kaltininko valios pastangos dėl atsiradusių nusikalstamų padarinių. IÅ¡ teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų matyti, kad kaltinamojo S. K. ir nukentėjusiosios I. U. konfliktas namo viduje vyko 5-10 minučių, pats kaltinamasis S. K. nurodė, kad bandė nukentėjusiÄ jÄ I. U. iÅ¡stumti iÅ¡ namų, o jam nepavykus, jie susigrÅ«mė. Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis S. K. sudavė smÅ«gį į galvÄ nukentėjusiajai, ko pasėkoje buvo prakirsta lÅ«pÄ , nes stumdymosi metu nėra smÅ«giuojama ir Å¡is sužalojimas atsirado tik suduodant stiprų smÅ«gį.

Be to, iÅ¡ nukentėjusiosios I. U. sveikatos sutrikdymo masto, t.y. padarytų sužalojimų, matyti, kad stÅ«mimas buvo itin stiprus, ko pasėkoje buvo nustatytas pakauÅ¡kaulio kairės pusės lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kas rodo, kad buvo pavartota stipri kaltinamojo S. K. fizinė jėga nukentėjusiosios I. U. atžvilgiu. Be to, tiek nukentėjusioji, tiek byloje apklausti liudytojai D. U., K. J. nurodė, kad po įvykio nukentėjusiosios drabužiai buvo suplėšyti, kas įrodo, kad prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ buvo vartota fizinė jėga.

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis S. K. jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdama tiesiogine tyčia, t.y. darydamas nusikalstamÄ veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padariniai, ir jų norėjo. Byloje iÅ¡tirti įrodymai patvirtina padarytos nusikalstamos veikos subjektyviÄ jÄ pusę – kaltinamojo sÄ moningus ir tyčinius veiksmus, padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 138 str. 1 d., todėl kaltinamojo S. K. padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 138 str. 1 d. yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota.

Kaltinamojo S. K. veikoje nustatyti visi bÅ«tini LR BK 138 str. 1 d. numatytos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl Å¡iÄ veikÄ perkvalifikuoti į nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo pagal LR BK 139 str. 1 d. nėra pagrindo. Bausmės skyrimas Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.Kaltinamasis S. K. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir nurodė, kad jo veiksmai buvo netyčiniai bei buvo atlikti bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, tačiau iÅ¡ teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų matyti, kad kaltinamasis S. K. padarė tyčinį nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 138 str. 1 d., todėl jo kaltės pripažinimas iÅ¡ dalies nelaikytinas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Tačiau teismas iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ nustatė, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad kaltinamojo S. K. veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios I. U. elgesys. Provokuojančiu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kitÄ asmenį pradėti nusikalstamai veikti ir kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į tokį nukentėjusiojo elgesį, t. y. Å¡is iÅ¡ dalies nulemia kaltininkÄ nusikalsti. Byloje nustatyta, kad prieÅ¡ nusikaltimo padarymÄ , nukentėjusioji I.

U. puolė liudytojÄ E. Å ., o kaltinamasis S. K. atliko nusikalstamus veiksmus tik dėl neteisėtų I. U. atliktų veiksmų liudytojos E. Å . atžvilgiu. Kaltinamojo S. K. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimÄ padarė bÅ«damas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. IÅ¡ 2014-04-27 alkoholio matuoklio parodymų kvito matyti, kad S. K. 14 val. 41 min. nustatytas 1,79 promilių girtumas. Pažymėtina tai, kad smurtas buvo panaudotas po nukentėjusiosios iÅ¡provokuotos situacijos, kurios kaltinamasis dėl buvusio girtumo, negalėjo adekvačiai įvertinti.Kaltinamasis S. K. padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika tyčinė, baigta.

Kaltinamasis S. K. nusikalto bÅ«damas neteistas (1 t., b.l. 112), VÅ¡Ä® Å iaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre S. K. neįraÅ¡ytas ( 1 t., b. l. 113 ); VÅ¡Ä® Å iaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre S. K. į įskaitÄ neįraÅ¡ytas ( 1 t., b. l. 114 ); VÅ¡Ä® Dainų PSPC psichikos sveikatos centro psichiatrijos ir priklausomybės ligų pacientų registre S. K. nėra ( 1 t., b. l. 115 ); S. K. neturi galiojančių administracinių nuobaudų ( 1 t., b. l. 118-120 ); dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡ 2014-12-22 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ charakteristikos matyti, kad S. K. yra drausmingas, punktualus, pareigingas, atsakingas darbuotojas.

Mandagus su kolegomis, neatsisako jiems padėti. PrižiÅ«ri darbo technikÄ , turi tvirtÄ savo nuomonę, nekonfliktiÅ¡kas su vadovais, per darbo laikÄ skatintas premijomis, drausminių nuobaudų neturi (2 t., b.l. 13), iÅ¡ darbo užmokesčio pažymos matyti, kad S. K. gauna minimaliÄ algÄ , t.y. virÅ¡ 800 Lt (2 t., b.l. 14), IÅ¡ 2015-01-05 Å iaulių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos raÅ¡to dėl informacijos matyti, kad seniÅ«nija S. K. atžvilgiu nusiskundimų nėra gavusi, svarstytas ar baustas (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje nebuvo (2 t., b.l. 15)Ä®vertinęs visas Å¡ias skiriamos bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus S. K. už tyčinio nusikaltimo padarymÄ straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ .Kadangi nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, teigiamai charakterizuojamas, todėl už nusikalstamÄ veikÄ jam skirtinas bausmės dydis mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (BK 61 str. 1 d., 2 d.).

Kaltinamajam S. K. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 t., b.l. 109-110) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina. IeÅ¡kiniai Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Pažymėtina, kad civiliniam ieÅ¡kiniui patenkinti turi bÅ«ti nustatytos visos minėtos aplinkybės. Civilinis ieÅ¡kovas Å iaulių teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 1048,57 Lt civilinį ieÅ¡kinį (1 t., b.l. 49-51) už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas (Sveikatos draudimo įstatymo 4, 9, 15, 29-34 str., Socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 str., CK 6.290 str.).

IeÅ¡kinys tenkinamas. CK 6.283 str. l d. numatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, jeigu Å¡is suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 1048,57 Lt žala, nes tokia suma buvo apmokėta už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. Nustatyta, kad žala nukentėjusiosios I. U. sveikatai buvo padaryta S. K. kaltais veiksmais, todėl iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas sumokėta suma – 1048,57 Lt (303,68 Eur) – priteistina iÅ¡ kaltinamojo S. K..

Civilinis ieÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyrius pareiÅ¡kė 2314,91 litų civilinį ieÅ¡kinį (1 t., b.l. 57-66). IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad VSDFV Å iaulių skyrius I. U. už 2014-04-29 iki 2014-05-07 laikotarpį apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo 200,88 Lt (įskaitant ir gyventojų pajamų mokestį bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas) ligos paÅ¡alpÄ . Nedarbingumo pažymėjimas, iÅ¡duotas I. U. dėl sutrikdytos jos sveikatos trečiojo asmens veiksmais yra tęsiamas, todėl laikotarpiu nuo 2014-05-08 iki 2014-07-08 VSDFV Å iaulių skyrius jai iÅ¡mokėjo 2114,03 Lt ligos paÅ¡alpÄ .

LR CK 6.290 str. 3 d. nustatyta, kad draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, o Å¡io kodekso 6.263 str. 2 d. nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Byloje nustatyta, kad I. U. laikinai nedarbinga tapo dėl 2014-04-27 įvykdyto nusikaltimo, kuomet jai tyčiniais smurtiniais kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. I. U. ligos paÅ¡alpa – 2314,91 Lt už laikotarpį nuo 2014-04-29 iki 2014-07-08 buvo iÅ¡mokėta iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriaus praÅ¡oma priteisti suma – 2314,91 Lt (670,44 Eur) yra pagrįsta dokumentais, todėl priteistina iÅ¡ kaltinamojo S. K..Nukentėjusioji I. U. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 544,45 Eur turtinės žalos ir 9000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 16-30) bei 1100 Lt bylinėjimo iÅ¡laidų atlyginimo (2 t., b.l. 31-33, 116).Turtinę žalÄ sudaro:- auksinių dirbinių praradimas: 304,86 Eur (2014-03-12 nukentėjusioji Rusijos Federacijoje įsigijo aukso dirbinius sumokėdama 7137 rublių, 2014-03-14 rublio kursas buvo 6,7825 už 100 rublių) (2 t., b.l. 29,30)- dėl patirtų sužalojimų, gydymo metu pirktų medikamentų patyrė 678,32 Lt, transporto priemone vyko į sanatorijÄ Ä¯ PalangÄ , pas medikus dėl ko patyrė 148,97 Lt, viso 239,59 Eur. (2 t., b.l. 26-28)- dėl sumuÅ¡imo buvo nedarbinga nuo 2014 m. balandžio 27 d. iki 2014 m. liepos 8 d., minėtu laikotarpiu gavo ligos paÅ¡alpÄ .

Iš Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro duomenų matyti, kad jog nukentėjusiosios vidutinis vienos darbo dienos užmokestis atskaičius mokesčius yra 47,12 Lt, t.y. 13,64 Eur. Nukentėjusioji buvo nedarbinga 48 darbo dienas. Nukentėjusioji dirbdama būtų gavusi 48*47,12 pajamų, susijusių su darbo užmokesčiu 2261,76 Lt. Sodra už ligos laikotarpį išmokėjo 1445,89 Lt, todėl iš kaltininko priteistinos 815,87 Lt arba 236,29 Eur negautos pajamos (2 t., b.l. 19-25)Iš teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad nukentėjusioji I.

U. po konflikto su kaltinamuoju S. K. pasigedo auksinio auskaro. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytojas D. U., kuris nurodė, kad po įvykio jo mama I. U. pasigedo auskaro. IÅ¡ teismui pateikto pirkimo kvito matyti, kad 2014-03-12 nukentėjusioji Rusijos Federacijoje įsigijo aukso dirbinius sumokėdama 7137 rublių. 2014-03-12 Rusijos rublio kursas buvo 6,8224 Lt už 100 rublių, t.y. 7137 rublių atitinka 486,91 Lt (141,02 Eur), todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos mažintinas ir priteistina iÅ¡ kaltinamojo S. K. 141,02 Eur turtinė žala.

Iš teismui pateikto ieškinio matyti, kad dėl patirtų sužalojimų, gydymo metu pirktų medikamentų nukentėjusioji I. U. patyrė 678,32 Lt. Iš prekių pirkimo kvitų (2 t., b.l. 26-27) matyti, kad 2014-07-02 buvo pirktas vaistas Nervoheel (Homeopatinis nereceptinis vaistinis preparatas nuovargio sukeltiems nerviniams negalavimams lengvinti) – 15,22 Lt, 2014-08-13 buvo pirkti vaistai Pramistar (vaistinis preparatas dėl degeneracinio arba dėl kraujagyslių patologijos susidariusių dėmesio ir atminties sutrikimo, ypatingai dėl senatvės, gydymui), Vasonit Retard (kompensuojamas receptinis vaistinis preparatas vartojamas dėl susilpnėjusios kojų kraujotakos atsiradusiam skausmui malšinti, silpnumui, sustingimui arba raumenų spazmams gydyti.

Veiklioji Vasonit retard medžiaga pentoksifilinas yra ksantinų grupės junginys, iÅ¡plečiantis kraujagysles, veikiantis eritrocitų elastingumÄ ir tokiu bÅ«du palengvinantis kraujotakÄ ) – 92,21 Lt. 2014-06-16 buvo pirkti vaistai Diacarb (receptinis vaistinis preparatas - slopina rÅ«gščiųjų karbonatų reabsorbcijÄ , vartojamas glaukomai gydyti. Vaistas mažina skysčio susidarymÄ akies obuolio viduje, todėl sumažina akispÅ«dį), Nervoheel (Homeopatinis nereceptinis vaistinis preparatas Nuovargio sukeltiems nerviniams negalavimams lengvinti) – 21,84 Lt. 2014-10-02 buvo pirkti vaistai Plavix (Plavix priklauso grupei vaistų, vadinamų antitrombocitiniais vaistiniais preparatais.

Trombocitai yra labai mažos kraujo plokštelės (mažesnės už raudonuosius ir baltuosius kraujo kūnelius), kurios sulimpa kraujui krešant. Neleisdami joms sulipti antitrombocitiniai vaistai mažina galimybę susidaryti kraujo krešuliams (pasireikšti trombozei), Cipralex (Depresijai (didžiosios depresijos epizodams), nerimo sutrikimams (tokiems kaip panikos sutrikimui su agorafobija arba be jos, socialinio nerimo sutrikimui, generalizuoto nerimo sutrikimui ir obsesiniam – kompulsiniam sutrikimui) gydyti),, Nervoheel (Homeopatinis nereceptinis vaistinis preparatas Nuovargio sukeltiems nerviniams negalavimams lengvinti) – 79,41 Lt. 2014-05-28 buvo pirkti vaistai Pramistar (vaistinis preparatas dėl degeneracinio arba dėl kraujagyslių patologijos susidariusių dėmesio ir atminties sutrikimo, ypatingai dėl senatvės, gydymui), Vasonit Retard (kompensuojamas receptinis vaistinis preparatas vartojamas dėl susilpnėjusios kojų kraujotakos atsiradusiam skausmui malšinti, silpnumui, sustingimui arba raumenų spazmams gydyti.

Veiklioji Vasonit retard medžiaga pentoksifilinas yra ksantinų grupės junginys, iÅ¡plečiantis kraujagysles, veikiantis eritrocitų elastingumÄ ir tokiu bÅ«du palengvinantis kraujotakÄ ), Trifas (Vartojamas skysčių sankaupos, kuri susidaro organizmo audiniuose (edemos) ir (arba) skysčių sankaupos kÅ«no ertmėse (transudacijos), dėl Å¡irdies funkcijos sutrikimo (Å¡irdies raumens silpnumo) gydymui ir profilaktikai), Zyllt (Vartojamas, kad nesusidarytų kraujo kreÅ¡ulių (trombų) sukietėjusiose kraujagyslėse (arterijose)), Nervoheel (Homeopatinis nereceptinis vaistinis preparatas Nuovargio sukeltiems nerviniams negalavimams lengvinti) – 134,33 Lt (nors byloje pateikti du kvitai, tačiau matyti, kad prekės buvo pirktos 2014-05-28 15.54 val., o vienas kvitas buvo kompensuotas 118,05 Lt sumoje).IÅ¡ teismui pateiktų vaistų pirkimo kvitų matyti, kad nukentėjusioji iÅ¡ viso vaistams įsigyti patyrė 343,01 Lt.

Vaistus skyrė gydantys gydytojai po nusikalstamos veikos padarymo, todėl šios nukentėjusiosios I. U. patirtos išlaidos yra pagrįstos, civilinis ieškinys dėl išlaidų vaistams mažintinas ir priteistinos iš kaltinamojo S. K. (99,34 Eur) patirtos išlaidos už vaistus. Iš teismui pateiktų vaistų pirkimo kvitų matyti, kad vaistai buvo pirkti 2014-05-28 15.54 val., ir vienas kvitas buvo kompensuotas 118,05 Lt sumoje (2 t., b.l. 27), todėl nukentėjusioji 118,05 Lt išlaidų nepatyrė ir šios išlaidos yra nepagrįstos, todėl nepriteistinos.

Taip pat iš vaistų pirkimo kvito 2014-06-26 (2 t., b.l.

26) matyti, kad buvo atsiskaitoma Maestro mokėjimo kortele sumoje 131,76 Lt, tačiau iÅ¡ kvito nėra aiÅ¡ku kokias prekes įsigijo nukentėjusioji I. U., todėl Å¡i suma yra nepagrįsta ir nepriteistina iÅ¡ kaltinamojo S. K..IÅ¡ teismui pateikto ieÅ¡kinio matyti, kad dėl nukentėjusioji I. U. patyrė 148,97 Lt iÅ¡laidų vykstant transporto priemone į sanatorijÄ Palangoje. IÅ¡ 2014-07-05 UAB ,,Lukoil Baltija“ kvito matyti, kad buvo pirktas dyzelinas už 97,27 Lt. IÅ¡ 2014-10-02 UAB ,,Lukoil Baltija“ kvito matyti, kad buvo pirktas dyzelinas už 48,99 Lt. (2 t., b.l. 28)IÅ¡ nukentėjusiosios I.

U. ligos istorijos matyti, kad nukentėjusioji I. U. reabilitacijoje UAB ,,Palangos linas“ buvo laikotarpiu nuo 2014-05-07 iki 2014-05-27, todėl nukentėjusiosios pateikti kvitai dėl patirtų kuro iÅ¡laidų 2014-07-05 ir 2014-10-02 yra nepagrįsti, todėl Å¡ios iÅ¡laidos nepriteistinos iÅ¡ kaltinamojo S. K.. Nukentėjusioji taip pat praÅ¡o priteisti negautas pajamas už laikotarpį, kai ji buvo nedarbinga dėl padarytos nusikalstamos veikos.IÅ¡ teismui pateiktų dokumentų matyti, kad dėl sumuÅ¡imo buvo nedarbinga nuo 2014 m. balandžio 27 d. iki 2014 m. liepos 8 d. bei minėtu laikotarpiu gavo ligos paÅ¡alpÄ .

Negautomis pajamomis pagal įstatymÄ pripažįstamos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumÄ , t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruoÅ¡imÄ ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibÅ«dina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebÅ«tų; pajamos turi bÅ«ti realios, o ne tikėtinos.

Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi bÅ«ti tiksliai apskaičiuotos. Pagal 2003 m. gegužės 27 d. Nr. 650 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo ,,Dėl darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo” 6 p. apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi Å¡ių nuostatų: skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis, be to, vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iÅ¡ faktiÅ¡kai dirbtų per tÄ laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir Å¡venčių dienas).

Iš Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro duomenų matyti, kad jog nukentėjusiosios vidutinis vienos darbo dienos užmokestis atskaičius mokesčius yra 45,60 Lt. (gautos pajamos už 3 paskutinius mėnesius 2014 m. sausis, vasaris, kovas 2827,62 Lt, dalijamos iš išdirbtų dienų per šiuos mėnesius 62 d.) Nukentėjusioji buvo nedarbinga 48 darbo dienas. Nukentėjusioji dirbdama būtų gavusi 48*45,60 Lt pajamų, susijusių su darbo užmokesčiu 2188,80 Lt. Sodra už ligos laikotarpį išmokėjo 1675,12 Lt.

Viso nukentėjusioji I. U. negavo 513,68 Lt (148,77 Eur) pajamų susijusių su darbo užmokesčiu. Nukentėjusioji I. U. pateikė įrodymus apie negautas pajamas, tačiau netiksliai apskaičiavo negautų pajamų dydį, todėl teismas patikslindamas negautų pajamų dydį - 513,68 Lt (148,77 Eur), konstatuoja, kad Å¡ios negautos pajamos yra pragrįstos ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo S. K.. Nukentėjusioji I. U. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 9000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 16-18) Neturtinė žalÄ vertina 9000 Eur, nes dėl nusikalstamos veikos patyrė Å¡okÄ , iÅ¡gÄ stį, atsirado nepatogumai, sumažėjo bendravimo galimybės. Kaltinamojo veiksmais buvo paveikta kaukolė – svarbiausias kaulas saugantis smegenis ir visas žmogaus gyvybines funkcijas, padarinius jaučia iki Å¡iol ir nežino kaip tai atsilieps ateityje.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. U. nurodė, kad po nusikalstamos veikos buvo dideli galvos, akiduobių, žandikaulių, nosies skausmai. Taip pat jai „rakino“ žandikaulius, kreipė veidÄ . Iki įvykio ji nemikčiojo, o dabar susinervinus pradeda mikčioti. Jaučia iki Å¡iol didelius skausmus, vykdavo į priėmimo skyrių susileisti vaistų nuo skausmo, reabilitacijoje taip pat keldavosi naktį praÅ¡yti vaistų nuo skausmo. Jai skaudėjo net priekinius dantis. Neturtinė žala susideda iÅ¡ to, kad jautė gėdÄ dėl sumuÅ¡to veido.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ , yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi.

Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus reiÅ¡kia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis byloje Nr. 3K-103/2009).Nukentėjusioji I. U. patyrė sužalojimÄ dėl tyčinių kaltų kaltinamojo S. K. veiksmų.

IÅ¡ specialistų iÅ¡vadų matyti, kad I. U. padaryti sužalojimai: pakauÅ¡kaulio kairės pusės lūžis, galvos smegenų sukrėtimas. PakauÅ¡kaulio kairės pusės lūžis ir galvos smegenų sukrėtimas, tiek imant juos visumoje, tiek kiekvienÄ atskirai, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Po patirtų sužalojimų nukentėjusioji buvo nedarbinga nuo 2014 m. balandžio 27 d. iki 2014 m. liepos 8 d. IÅ¡ neįgalumo pažymėjimo Nr. 0951037 matyti, kad I. U. nustatytas 40 % darbingumo lygis nuo 2014-09-29 iki 2016-09-28. (b.l. 115).

IÅ¡ 2015-04-02 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raÅ¡to dėl informacijos suteikimo Nr. R-11391 matyti, kad I. U., gim. 1965-03-04, buvo nustatytas: nuo 2013-10-24 iki 2015-12-01 50 proc. darbingumo lygis. Pagrindinė diagnozė pagal TLK-10-AM kodÄ - 111.9 Hipertenzinė (Å¡irdies liga) [kardiopatija] be (stazinio) Å¡irdies [kraujotakos] nepakankamumo (didelė rizika), I12 Hipertenzinė (inkstų liga) [nefropatija] , I20.8 Kitos krÅ«tinės anginos formos, I48 PrieÅ¡irdžių virpėjimas ir plazdėjimas, I49.1 PrieÅ¡irdžių prieÅ¡laikinė depoliarizacija (sujaudinimas), I50.0 Stazinis Å¡irdies nepakankamurnas (3f.kl.).

Nustatyta darbingumo lygio priežastis - 27.1. ligos arba bÅ«klės. Nuo 2014-09-29 iki 2016-09-28 nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Pagrindinė diagnozė pagal TLK-10-AM kodÄ - F06.7 Lengvas pažinimo sutrikimas, G45.9 Praeinantys (tranzitiniai) galvos smegenų iÅ¡emijos priepuoliai, nepatikslinti, G83 Kiti paralyžiniai sindromai, I63.5 Smegenų infarktas dėl smegeninių (cerebral) arterijų nepatikslinto užsikimÅ¡imo ar stenozės (BÅ«klė po iÅ¡eminių insultų 2011, 2012 ir 2014 m. DeÅ¡. hemiparezė lengvo I.

IÅ¡reikÅ¡ta ataksija.), R47.1 Dizartrija ir anartrija, T90.2 Kaukolės ir veido kaulų lūžimo padariniai (BÅ«klė po galvos sm. traumos, pakauÅ¡kaulio lūžimo, galvos sm. sukrėtimo, lengvas kognityvinis sutr.). Nustatyta darbingumo lygio priežastis - 27.1. ligos arba bÅ«klės. (2 t., b.l. 125). IÅ¡ liudytojos J. S. paaiÅ¡kinimų matyti, kad I. U. darbingumo lygis buvo 50 procentų, o dabar – 40 procentų, t. y. jos bÅ«klė pablogėjo, nes 60 procentų darbingumo ji neteko. Å i I. U. patirta trauma Å¡iuo konkrečiu atveju lėmė tai, kad 10 procentų sumažėjo jos darbingumo lygis, nes atsirado tokių sutrikimų, kurių iki įvykio nebuvo.Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nukentėjusiajai dėl tokio neadekvataus kaltinamojo elgesio tikrai kilo neigiami iÅ¡gyvenimai, ji buvo sužalota, patyrė fizinį skausmÄ , diskomfortÄ , Å¡okÄ , iÅ¡gÄ stį, todėl asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ dėl padaryto nusikaltimo.

IÅ¡ teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinta skirtingai - 800 Lt, 2000 Lt, 3000 Lt, 10 000 Lt ir Å¡ie sprendimai nebuvo naikinami ar keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010).Teismas, įvertinęs aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę - neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra dirbantis ir gauna minimalų atlyginimÄ , į tai, kad smurtavimas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ truko neilgÄ laiko tarpÄ ;

į nukentėjusiajai suduotų smÅ«gių skaičių, padarytus sužalojimus (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir jų lokalizacijÄ (galvos sritis), į tai, kad dėl patirtų sužalojimų sutriko nukentėjusiosios darbinė veikla, normalus, įprastas gyvenimo ritmas, buvo taikytas gydymas, po to paskirtas reabilitacinis gydymas, į nukentėjusiosios I. U. provokuojantį elgesį, taip pat atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pragyvenimo lygį valstybėje 2014 metų 1 pusmetis, sprendžia, kad pareikÅ¡tas I.

U. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo S. K. priteistina 2000 Eur neturtinė žala nukentėjusiosios I. U. naudai.Nukentėjusioji I. U. patyrė 1100 Lt bylinėjimo išlaidų (2 t., b.l. 31-33, 116). Nukentėjusiosios I. U. išlaidos gynėjo pagalbai apmokėti, vadovaujantis LR BPK 103 straipsnio 6 punktu, nuostatomis, pripažintinos proceso išlaidomos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatas Ramūnas Dobrovolskis teikė teisines paslaugas nukentėjusiajai I. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, parengė civilinį ieškinį.

Todėl 1100 litų (318,58 Eur) suma (pinigų priėmimo kvitai Nr. 692028, 760755, 788764), kaip iÅ¡ esmės atitinkanti protingumo kriterijų, priteistina iÅ¡ kaltinamojo S. K. nukentėjusiosios I. U. naudai.Å iaulių apylinkės teismo 2014-11-07 nutartimi laikinai apribotos S. K. nuosavybės teisės į jam priklausantį turtÄ â€“ 0,0597 ha. žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini),, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (1 t., b.l. 129, 171-172). Nuosavybės teisių apribojimas pratęstinas iki tol, kol bus galutinai iÅ¡spręstas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai I.

U. ir turtinės žalos atlyginimo civiliniams ieÅ¡kovams Å iaulių teritorinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriui klausimas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str. 1 d., 7 d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d., teismas n u s p r e n d ž i a : S. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei tęsti darbÄ , o jo netekus, registruotis darbo biržoje.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iÅ¡ S. K. 303,68 Eur civilinį ieÅ¡kinį Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.Priteisti iÅ¡ S. K. 670,44 Eur civilinį ieÅ¡kinį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriaus naudai.Priteisti iÅ¡ S. K. 389,13 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos ir 2000 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos nukentėjusiosios I. U. naudai.Pripažinti I. U. 318,58 Eur atstovavimo iÅ¡laidas proceso iÅ¡laidomis ir priteisti 318,58 Eur sumÄ iÅ¡ S. K. nukentėjusiosios I.

U. naudai.S. K. laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ jam priklausantį turtÄ â€“ 0,0597 ha. žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini),, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti iki visiÅ¡ko civilinių ieÅ¡kinių patenkinimo.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės Å¡iai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus: ligos istorijÄ Nr. XIV-8510, grÄ Å¾inti VÄ® Respublikinei Å iaulių ligoninei, I. U. sveikatos ligos istorijÄ , grÄ Å¾inti UAB ,,Senojo bokÅ¡to“ klinikai Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                    Martynas Galvičius                                                                                                  Â