Legislator Case Law & Legislation
2023-03-14 Nr. BB-2024-1-01-1-06940-2019-4 AI generated

2023-03-14 Nr. BB-2024-1-01-1-06940-2019-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2023-03-14 Nr. BB-2024-1-01-1-06940-2019-4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo G. V. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 18 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Legislator headnote

AI generated

2023-03-14 Nr. BB-2024-1-01-1-06940-2019-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normas, nustatančias bendrininkų baudžiamąją atsakomybę ir bendrininkavimo formų atskyrimą. Be to, grindžiant G. V. kaltę vien tik bendrakaltininkų, gavusių procesines nuolaidas už savo duotus parodymus, parodymais buvo iš esmės pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Dėl minėtų pažeidimų buvo suvaržyta įstatymais garantuojama G. V. teisė į teisingą (sąžiningą) procesą, taip pat jie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Kasacinio skundo Nr. DOK-1176/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06940-2019-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo G. V. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 18 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo G. V. gynėjas advokatas D. Dargevičius prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl G. V. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija) ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; arba ištaisyti baudžiamojo įstatymo taikymo klaidas ir sumažinti G. V. apeliacinės instancijos teismo pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę, paskiriant jam ne didesnę kaip šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normas, nustatančias bendrininkų baudžiamąją atsakomybę ir bendrininkavimo formų atskyrimą. Be to, grindžiant G. V. kaltę vien tik bendrakaltininkų, gavusių procesines nuolaidas už savo duotus parodymus, parodymais buvo iš esmės pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Dėl minėtų pažeidimų buvo suvaržyta įstatymais garantuojama G. V. teisė į teisingą (sąžiningą) procesą, taip pat jie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus.

Nuteistojo G. V. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, dėl jo veiksmų apimties, įsitraukimo į nusikalstamas veikas lygio, grindžiama vien tik nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu atleisto L. K. parodymais ir kito nuteistojo V. L. parodymais. Tai yra, asmenų parodymais, kuriuos jie davė neprisiekę, gavę reikšmingų procesinių nuolaidų mainais už šiuos parodymus. Vien tik subjektyvaus pobūdžio parodymai, kurie nebuvo nenuoseklūs, tarpusavyje nesutapo, ir kurių nepatvirtina jokie kiti savarankiški įrodymai, neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir jie negali būti besąlyginis pagrindas G. V. kaltei konstatuoti. Teismų atliktas bendrakaltininkų parodymų vertinimas prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

Teismų nustatytas G. V. vaidmuo ir įsitraukimo į nusikalstamą veiką lygmuo nesudaro pagrindo pripažinti jį veikus organizuotoje grupėje. Jis neatliko veiksmų, dėl kurių galėtų būti laikomas organizuotos grupės nariu. Net jeigu G. V. buvo žinoma, kad bendrakaltininkai jo namuose laikys narkotines medžiagas ar G. V. padėjo jas pakuoti, tai neleidžia spręsti, kad jis į nusikalstamą veiką įsitraukė suvokdamas, kad veiks organizuotoje grupėje. G. V. veiksmai, nesuvokiant bendrininkų veikimo masto, jų bendrų veiksmų pavojingumo laipsnio, neturint nuolatinio vaidmens, vertintini kaip atlikti bendrininkų grupe.

Apeliacinės instancijos teismas G. V. pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau, paskirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nebuvo tinkamai įvertintos veikos ir nuteistojo pavojingumą apibūdinančios aplinkybės, neatsižvelgta į pernelyg ilgą proceso trukmę, tai lėmė netinkamą bausmės individualizavimą, lygybės įstatymui pažeidimą. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą mažinti G. V. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kaip neatitinkančią nei veikos, nei nuteistojo asmenybės pavojingumo laipsnio ir kartu prieštaraujančią teisingumo principui. Dalis gynybos akcentuotų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių buvo ignoruotos, taip neatsakant į apeliacinio skundo argumentus bei gynybos argumentus, išsakytus bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu.

Be to, apeliacinės instancijos teismas, iš naujo skirdamas bausmę už nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, netinkamai taikė BK 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes G. V. paskirta bausmė viršija nusikalimo vietos valstybėje (Ispanijos Karalystėje) didžiausią nustatytą laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad už šią veiką paskirta aštuonerių metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė neviršija Ispanijos Karalystės baudžiamajame kodekse nustatytos maksimalios (dvylikos metų) laisvės atėmimo bausmės. Apeliacinės instancijos teismo teiginių neteisingumą, be kita ko, patvirtina ir į bylą pateikta medžiaga, tačiau šie reikšmingi duomenys nebuvo vertinami.

BK 66 straipsnio pagrindu G. V. į bausmės laiką nepagrįstai neįskaitytas pagal Europos arešto orderį (EAO) Ispanijos Karalystėje sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. lapkričio 8 d. iki jo perdavimo Lietuvai. Be to, nepasisakyta ir dėl G. V. trejus metus taikytos kardomosios priemonės – intensyviosios priežiūros nepagrįsto neįskaitymo į paskirtos bausmės laiką.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kasaciniame skunde turi būti pateikti teisiniai argumentai, pagrindžiantys netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą skiriant bausmę, nes savaime bausmės švelninimas ar griežtinimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo G. V. gynėjo D. Dargevičiaus teiginiai, susiję su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ir esminiais baudžiamojo proceso įstatymo normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir apeliacinį bylos nagrinėjimą, reikalavimų pažeidimais, grindžiami atlikto įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su abiejų instancijų teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teisiniu jų vertinimu ir apeliacinės instancijos teismo G. V. iš naujo paskirta bausme. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad klausimai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių bei teisinio jų vertinimo, taip pat dėl BK 8 straipsnio 1 dalies, 54 straipsnio 3 dalies taikymo buvo keliami nuteistojo G. V. apeliaciniame skunde, į juos apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje atsakė, pateikdamas pakankamai aiškius ir išsamius motyvus. Nuteistojo G. V. gynėjas D. Dargevičius kasaciniame skunde nepateikė pagrįstų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų. Nesutikimas su teismo nustatytomis aplinkybėmis, teisiniu jų vertinimu ir išvadomis dėl bausmės skyrimo bei išreikšta nuomonė, kaip turėjo būti vertinami bylos įrodymai ir kokia bausmė turėtų būti skiriama už padarytą konkrečią nusikalstamą veiką, savaime nesuponuoja išvados, kad nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, suvaržyta nuteistojo teisė į teisingą (sąžiningą) procesą ir pažeistas asmenų lygybės įstatymui principas. Tokie kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Pažymėtina, kad BK 8 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl bausmės skyrimo už užsienyje padarytus nusikaltimus, taikomos padarius nusikaltimus, numatytus BK 5 ir 6 straipsniuose, tuo tarpu asmenį, padariusį tarptautinį ar tarptautinio pobūdžio nusikaltimą, nurodytą BK 7 straipsnyje, galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvoje net ir tuo atveju, kai nusikaltimo padarymo vietos valstybė apskritai nenumato baudžiamosios atsakomybės už tokias veikas (kasacinė nutartis Nr. 2K-445/2008).

Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl sulaikymo pagal EAO, taikytų kardomųjų priemonių trukmės įskaitymo į bausmės laiką nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Pagal BPK 362 straipsnio 4 dalį, klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal šio Kodekso 361 straipsnį, taip pat klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo G. V. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Aurelijus Gutauskas

Alenas Piesliakas