44140c01-91f8-4e08-af28-bab7f7acdbb4 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr.e2A-513-260/2020 Teisminio proceso Nr.2-34-3-00546-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4.; 2.1.6.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.4. (S) Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų R.

B. ir S. B., E. K., R. T., J. P., M. P., B. P., S. S. ir trečiųjų asmenų A. D.-V. bei I. L. apeliacinius skundus ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „TopoEra“ prisidėjimÄ prie apeliacinių skundų dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-617-1023/2019 pagal ieÅ¡kovo P. J. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams S. B., R. B., E. K., J. P., R. T., S. S., M. P., B. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems asmenims R.

B., V. B., M. B., UAB „TopoEra“, I. L. ir A. D. –V. dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovas P. J. 2018 m. birželio 6 d. pateikė atsakovams S. B., R. B. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tikslindamas savo reikalavimus 2019 m. kovo 7 d. ir 2019 m. birželio 19 d. pateikė patikslintus ieškinius. Paskutiniuoju 2019 m. birželio 19 d. pateiktu patikslintu ieškiniu atsakovams R.

B., S. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, E. K., J. P., R. T., S. S., M. P. ir B. P., tretiesiems asmenims A. D.-V., uždarajai akcinei bendrovei „TopoEra“, R. B., V. B. ir M. B. ieškovas prašė:

1) nustatyti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ribas sekančiai: 1.1) žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribas nustatyti pagal teismo eksperto G. P. 2019-06-17 parengtame plane pažymėtus taškus, kurių koordinatės (duomenys neskelbtini) sistemoje yra: (duomenys neskelbtini); 1.2) žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas nustatyti pagal teismo eksperto G. P. 2019-06-17 parengtame plane pažymėtus taškus, kurių koordinatės (duomenys neskelbtini) sistemoje yra: Nr. (duomenys neskelbtini);

2) panaikinti 2015-05-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“;

3) ieškovo naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas (t. 13, b. l. 36-48).

2. Reikšdamas šiuos reikalavimus ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 7,67 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)). Su šio ieškovo sklypo vakarine dalimi ribojasi atsakovams S. B. ir R. B. nuosavybės teise priklausantis 7,5379 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)). 1997 m. rugsėjo 10 d.

Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paženklintas VÄ® Valstybinio žemėtvarkos instituto darbuotojos, kuri surašė Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymo aktÄ , parengė Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauko brėžinį (abrisÄ ). 2014 m. lapkričio 28 d. UAB „TopoEra“ matininkas D. Ž., paženklinęs Å¡io sklypo ribas vietovėje, surašė Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo – parodymo aktÄ bei pagal atliktus kadastrinius matavimus 2014 m. gruodžio 1 d. parengė Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planÄ .

IeÅ¡kovas su Å¡iomis ribomis nesutiko. Å ių matavimų rezultatai buvo patvirtinti 2015-05-28 NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi Å¡alys nesutarė dėl sklypų ribų, 2015 m. spalio 20 d. atsakovai kreipėsi į Žemės Å«kio ministerijÄ su praÅ¡ymu dėl Žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribų, dėl ko NŽT buvo sudaryta komisija, kuri pateikė iÅ¡vadas, kad: Abrisas Nr. (duomenys neskelbtini) parengtas Abrise Nr. (duomenys neskelbtini) esančia informacija;

žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai privatizavimo metu parengti tinkamai; 2003 m. projekte suprojektuotos žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rytinės ribos sutampa (turi bendrÄ ribÄ ) su žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vakarine riba, tarp pastarųjų minėtų žemės sklypų nėra tarpų; naujo plano Nr. (duomenys neskelbtini) gretimybių lentelėje nurodyta, kad vakarinėje dalyje žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su laisva valstybine žeme.

Atsižvelgdama į tai, komisija nusprendė, kad Naujame plane Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) gretimybės neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose (2003 m. projekte) nurodytų šio žemės sklypo gretimybių, o UAB „TopoEra“ matininkas D. Ž., nustatęs, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos gretimybės neatitinka teritorijų planavimo dokumento sprendimų, nesikreipė į NŽT teritorinį skyrių dėl išvados pateikimo pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 p. Taip pat Komisija konstatavo, kad dėl pietinėje šių žemės sklypų dalyje esančio bendro ribos posūkio taško yra kilęs ginčas.

IeÅ¡kovas kreipėsi į teismo ekspertÄ G. P., kuris, atlikęs tyrimÄ , parengė 2019 m. kovo 1 d. ekspertinę iÅ¡vadÄ , kurioje nustatė, kad teritorijų planavimo dokumentas – Žemėtvarkos projektas – nagrinėtoje dalyje buvo parengtas teisingai, jame nurodyta iÅ¡sami vietovę apibÅ«dinanti informacija (stabilÅ«s vietovės objektai) iÅ¡ esmės atitinka faktinę vietovės situacijÄ ; žemėtvarkos projekte, lauko matavimų brėžiniuose (abrisuose) ir žemės sklypų planuose nurodytų duomenų visuma leidžia pakankamai tiksliai atstatyti ginčo žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei gretimų žemės sklypų ribas; 2019 m. vasario 8 d. patikrinimo vietoje metu surasti žemėje įtvirtinti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas žymintys ženklai (kuolai) nėra „pirminio ženklinimo“ metu įtvirtinti riboženkliai – jais negalima vadovautis atliekant kadastrinius matavimus;

žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai buvo atlikti neteisingai – nesivadovaujant privalomuose vadovautis dokumentuose nurodytų duomenų visuma; gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai buvo atlikti neteisingai – neįvertinus privalomuose vadovautis dokumentuose nurodytų sprendinių visumos, todėl yra tikslintini. Minėtas teismo ekspertas nurodė kadastriniais matavimais nustatytinas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini).

Taip pat nurodė, jog nustatytinos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos neatitinka Ž. C. įmonės 2015-06-16 parengtame plane nurodytų ribų. Taip pat nurodė, jog žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniais matavimais nustatytinos ribos neatitinka UAB „Topoera“ 2014-12-01 parengtame plane nurodytų ribų dėl šių priežasčių: UAB „Topoera“ nustatytos ribos iš esmės neatitinka privalomuose vadovautis dokumentuose (Žemėtvarkos projekte, lauko matavimo brėžiniuose (abrisuose), žemės sklypų planuose) nurodytų sprendinių – žemės sklypo geografinės padėties;

UAB „Topoera“, atlikdama kadastrinius matavimus, neįvertino Žemėtvarkos projekte nurodytų sprendinių, matuojamo bei gretimų žemės sklypų lauko matavimų brėžiniuose (abrisuose) ir žemės sklypų planuose nurodytų duomenų visumos; gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai atlikti neįvertinus esamų duomenų visumos – Žemėtvarkos projekto sprendinių, matuotų bei gretimų žemės sklypų lauko matavimų brėžinių (abrisų) ir žemės sklypų planų, t. y.

žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai atlikti klaidingai ir turi bÅ«ti tikslinami Kadastro nuostatų 125-126 punktuose nustatyta tvarka. Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas taip pat nurodė, jog nepaisant aiÅ¡kinimo, kad Å¡alis inicijuojanti ginÄÄ dėl CK 4.45 str. taikymo, neprivalo ginčyti administracinio akto, kuriuo įregistruoti ginčui aktualaus sklypo kadastriniai matavimai, nuoseklumo dėlei jis, praÅ¡ydamas nustatyti sklypų ribas, reiÅ¡kia ir iÅ¡vestinį reikalavimÄ â€“ panaikinti 2015-05-28 NŽT (duomenys neskelbtini) skyrius sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjant bylÄ teisme ieÅ¡kovas 2019 m. birželio 19 d. pateiktame patikslintame ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tus reikalavimus palaikė.

3. Atsakovai R. B. ir S. B. atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad jie su ieÅ¡kovo reikalavimais nesutinka, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Å iame procesiniame dokumente atsakovai nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimai yra nepagrįsti. Nustačius jų ir ieÅ¡kovo žemės sklypų ribÄ pagal ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį, iÅ¡ esmės pasikeičia faktinė žemėvalda, t. y. jie (atsakovai) nesinaudos ta žemės dalimi, kuri buvo besiribojanti su ieÅ¡kovo žemės sklypu, nes ji atitenka ieÅ¡kovui, o trÅ«kstamas žemės plotas bus kompensuojamas valstybinės žemės sÄ skaita.

Å ie atsakovai nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindžia aiÅ¡kia ir vienareikÅ¡miÅ¡ka Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri numato, kad „Žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintÄ metodikÄ , o to paties straipsnio 3 dalis nustato, kad „Vietovėje paženklintos privačios žemės, miÅ¡ko sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos“.

Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovų valdomo Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, po to kai jos vietoje buvo pažymėtos 1997 metais, keitėsi. Atsakovų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo atlikti tomis pačiomis ribomis, kuriomis jie buvo pažymėti vietoje 1997 metais. Ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotas atliekant preliminarus matavimus. Žemės sklypo plano Nr. (duomenys neskelbtini) gretimybių lentelėje užfiksuota, kad šio žemės sklypo ribos posūkio taškai sutampa su atsakovų Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis.

Tuo metu Å¡io (Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo bendrasavininkai D. M. M., V. J. J., ir R. J. G. B. su 2000 m. lapkričio 24 d. parengtu planu, t. y. su žemės sklypo ribomis, paženklintomis vietovėje, ir nustatytu plotu sutiko, joms neprieÅ¡taravo. IeÅ¡kovas siekia perstumti atsakovų R. B. ir S. B. žemės sklypÄ link kitų atsakovų, tačiau nepateikia jokių duomenų, kaip keisis Å¡ių žemės sklypų plotai, ar Å¡iems sklypams pakaks ploto vėliau atliekant Å¡ių žemės sklypų kadastrinius matavimus, ar apkritai tų kadastrinių matavimų atlikimas ir suderinimas bus įmanomas.

Tuo tarpu, už atsakovų žemės sklypų esantys sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) jau yra kadastriškai pamatuoti, todėl nėra galimybės koreguoti šių žemės sklypų ribų, jei ateityje visgi kitiems atsakovams atsiras ploto trūkumas. Ieškovo pateiktas G. P. parengtas planas su koordinuotais taškais negali būti vertinamas kaip dokumentas, patvirtinantis žemės sklypų ribas. Šio ginčo atveju Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka nebuvo parengta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla su naujomis sklypo ribomis, ji nebuvo teikta Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus patikrai.

Å ioje byloje nėra žemės sklypų ribos neaiÅ¡kumo požymio, nes riba tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki. Ginčo kilimo pagrindas yra ieÅ¡kovo žemės sklypo ploto trÅ«kumas. Gavus planinius duomenis iÅ¡ UAB „Geonetas“ paaiÅ¡kėjo, jog G. P. savo iÅ¡vadoje iÅ¡ tiesų nurodė ne tÄ Å¾enklÄ (riboženklį), kuris yra vietovėje ir kuris yra pažymėtas projekte. G. P. nurodė namų valdos žemės sklypo kairėje kraÅ¡tinėje, jos viduryje, esantį taÅ¡kÄ , kuris apskirtai neturi nieko bendra su žemės ribų žymėjimo ženklu, ir savo iÅ¡vadoje neparodė realiai vietoje esančio ir projekte pažymėto riboženklio.

Jei ekspertinėje išvadoje atstumai iki nurodytų sklypų ribų būtų matuojami nuo to taško (išlikęs geležinkelio riboženklis), kuris iš tiesų yra vietovėje ir yra pažymėtas projekte (o ne nuo to, kurį sugalvojo pats G. P.), tyrime būtų prieita prie vienareikšmės išvados, kad atstumai nuo vietovėje surasto ženklo iki žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų posūkio taškų yra faktiškai analogiški lauko matavimų brėžinyje nurodytiems atstumams, kas reiškia, kad atsakovų žemės sklypų kadastriniai matavimai buvo atlikti tomis pačiomis ribomis kaip ir vietovėje pirminių šio sklypo matavimų metu paženklintos žemės sklypų ribos.

Nagrinėjant bylÄ teisme atsakovai R. B. ir S. B., taip pat jų atstovė ieÅ¡kinį prašė atmesti, papildomai akcentavo, kad sklypų ribų neaiÅ¡kumo nėra, tik ieÅ¡kovui trÅ«ksta ploto pagal jo nustatytas ribas. Kai 2000 m. buvo ženklinamas ieÅ¡kovo vėliau perimtas žemės sklypas, buvo rengtas Å¡io žemės sklypo lauko brėžinys, tas sklypas buvo riÅ¡amas prie jų, atsakovų, jau suformuoto žemės sklypo. IeÅ¡kovas, formuodamas savo žemės sklypÄ tÄ ginčo linijÄ perėmė.

Ieškovas norėdamas užginčyti atsakovų R. ir S. B. žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis turėtų įrodyti, kad šio žemės sklypo kadastriniai matavimai 2015 m. buvo atlikti ne tomis pačiomis ribomis kaip tas žemės sklypas yra pažymėtas. G. P. išvada, kad atsakovų R. ir S. B. žemės sklypas neatitinka žemėtvarkos projekto, neatitinka teritorijų planavimo dokumento, yra absurdiška, nes jų žemės sklypas pažymėtas 1997 m., kai pats pirmasis žemėtvarkos projektas, kuris buvo rengtas toje vietovėje, parengtas 2000 m.

Jeigu žemės sklypai yra projektuojami žemės reformos dokumento pagrindu, tuomet tie žemės sklypai, jų projektiniai sprendiniai, abrisai ir t. t. jie turi atitikti tÄ teritorijų planavimo dokumentÄ , tačiau Å¡iuo atveju B. žemės sklypas buvo suprojektuotas ir pažymėtas vietovėje 3 metai iki pirminio projekto patvirtinimo. Kadastro žemėlapis su galimai neteisingai atspindėtais preliminariais duomenimis yra tik antrinė, iÅ¡vestinė medžiaga, kuria negalima remtis. Taip pat Å¡ie atsakovai nurodė, kad praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, kadangi ieÅ¡kovas neginčijo administracinio akto visÄ bylos laikotarpį, nors buvo atstovaujamas advokatų, vėliau ieÅ¡kovas pradėjo ginčyti administracinį aktÄ , aiÅ¡kiai ir nepagrįsdamas savo pozicijos kodėl praleido terminÄ .

4. Atsakovai R. T., S. S., J. P., M. P., B. P., ir trečiasis asmuo A. D.-V. atsiliepime nurodė, jog su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka, nes pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 67 punktÄ , tuo atveju, kai teritorinis padalinys, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ , nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , teritorinio padalinio vedėjas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio darbuotojas jį suderina. Tuo tarpu G. P. parengtas sklypų ribų planas negali bÅ«ti vertinamas kaip dokumentas, patvirtinantis tinkamas žemės sklypų ribas, kadangi Å¡iai parengtai nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylai su naujomis sklypo ribomis Nacionalinės žemės tarnyba ikiteismine tvarka nepritarė ir projekto nesvarstė.

Jie nesutinka su patikslintu ieÅ¡kiniu Å¡ioje proceso stadijoje, nes pažeidžiamos jų teisės iÅ¡spręsti ginÄÄ ikiteisminiu bÅ«du ir be to, nėra gauta privaloma suderinta Nacionalinės žemės tarnybos iÅ¡vada ar Å¡is planas tikrai parengtas pagal teisės aktų reikalavimus. Jie prašė palikti patikslintÄ ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , nes ieÅ¡kovas nesilaikė iÅ¡ankstinės privalomos neteisminės tvarkos. Kartu paaiÅ¡kino, kad tarp atsakovų M. P., B. P., R. T., S. S., J. P. nuosavybės teisėmis valdomų sklypų ir ieÅ¡kovo P. J. valdomo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nėra jokios bendros sklypo ribos, o tarp ieÅ¡kovo P. J. ir A.

D.-V. sklypų ribų pakeitimo niekada P. J. nekėlė ginčo ir jau įregistruotų kadastro duomenų neginčijo. IeÅ¡kovas iki 2019 m. birželio 19 d. pateikto patikslinto ieÅ¡kinio kėlė reikalavimus tik dėl vieno sklypo bendrų ribų pakeitimo, Å¡iuo patikslintu ieÅ¡kiniu reikalauja pakeisti 9 sklypų ribas. IeÅ¡kovas žemės sklypÄ Ä¯sigijo nesant atliktiems geodeziniams sklypo matavimams, todėl privalo prisiimti rizikÄ , kad ribos nėra tiksliai nustatytos, o plotas yra tik preliminarus.

IeÅ¡kovas neginčija žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų, nors minimas žemės sklypas yra kadastriÅ¡kai pamatuotas ir iÅ¡ esmės ieÅ¡kovas, atlikdamas savo žemės sklypo kadastrinius matavimus (arba teikdamas juos atitinkantį planÄ teismui) turėtų „perkelti” Å¡iÄ ribÄ Ä¯ savo planinius duomenis. Ekspertinio tyrimo akte, matant, kad nustačius ieÅ¡kovo praÅ¡ymu ribÄ tarp jo ir atsakovų R ir S. B. žemės sklypo, susidarys laisvos valstybinės žemės tarpas, žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) žymimas kaip koreguotinas, todėl toks reikalavimas ir galimai priimtas teismo sprendimas tik iÅ¡kels dar vienÄ ginÄÄ dėl sklypo ribų tarp tų pačių Å¡alių.

IeÅ¡kovas teikia patikslintu ieÅ¡kiniu naujÄ projektinę medžiagÄ , tačiau atlikus tos vietovės kadastro duomenų analizę matyti, jog prie daugumos atsakovų sklypų nėra pažymėtas ten einantis 5 metrų pločio kelias. Nacionalinės žemės tarnybos pateiktose nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylose atliekant duomenų fiksavimÄ Å¡is kelias pažymėtas ir įvertintas nustatant sklypų ribas, nustatant atkuriamos žemės plotus. Jie naudojasi Å¡iuo keliu ir neketina jo atsisakyti, atsakovai dirba jiems nuosavybės teise turimÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemę daug metų.

Atsakovų R. ir S. B. žemės sklypo ribos nuo pat to laiko, kai jie tapo šio žemės sklypo savininkais, nekito, todėl buvo tam tikras orientyras formuojant kitus žemės sklypus iki pat 2013-2014 metų, kai buvo pradėta kalbėti, kad tos teritorijos suplanavime yra padaryta kažkokių klaidų. Atsakovų R. ir S. B. žemės sklypas buvo pažymėtas riboženkliais ir dalis tų riboženklių yra išlikę. Tai patvirtina byloje faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo medžiaga, bei kadastro vietovės planai, kuriuose pažymėtos posūkio taškų koordinatės, įvertinant pagrindinius riboženklius, statinius ir kt.

Atsakovė J. P. nesutinka su pareikštu ieškovo reikalavimu pakeisti sklypo ribas, nes jai asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas plane pažymėtas (duomenys neskelbtini). Iš šio sklypo plano matyti, kad palei sklypo kraštinę 1-6 eina 5 metrų pločio kelias, o taškai 2 ir 3 ribojasi su atsakovų R. ir S. B. žemės sklypu. Iš planinės medžiagos matyti, kad greta esantis žemės sklypas, taip pat šiuo metu priklausantis ieškovui (plane pažymėtas taškais 5-4-3) taip pat ribojasi su atsakovų žemės sklypu, o atsakovų sklypo linija per abu žemės sklypus eina tiesiai.

IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovas siÅ«lo nustatyti atsakovų žemės sklypo ribÄ bei atsakovo ir J. P. žemės sklypo taip, kad ji praras savo tiesumÄ , o ties ieÅ¡kovo kitu žemės sklypu ir jos sklypu darys aÅ¡trų kampÄ . Atsakovė R. T. nesutinka su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu, nes jai asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini). IÅ¡ plano matyti, kad Å¡is sklypas ribojasi su atsakovų žemės sklypu ties taÅ¡ku 3, o iÅ¡ kairės pusės yra kelias. Visa deÅ¡inė sklypo pusė (tiek jos, tiek Å¡alia esančių žemės sklypų) ėjo tiesiai ir visi Å¡ie sklypai planuose buvo susieti su R. ir S. B.

žemės sklypu. Tokia sklypo trajektorija jai yra tinkama, toks sklypas yra įdirbtas ir naudojamas daug metų. Atsakovė S. S. nesutinka su ieškovo ieškiniu, nes jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), iš šio plano matyti, kad žemės sklypas ribojasi su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. atsakovų) ir eina tiesia linija link (duomenys neskelbtini) kelio. Atsakovams M. P. ir B. P. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) (pirminis šio žemės sklypo savininkas T.

G.), plane nurodyta, kad sklypas ribojasi su atsakovų žemės sklypu. Trečiasis asmuo A. D. – V. jam priklausančio žemės sklypo ribas įregistravo atlikus kadastrinius matavimus, kurie buvo suderinti ir patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka, todėl nesutinka su ieškovo reikalavimu dalyje dėl sklypo besiribojančio su ieškovu ribų koregavimu.

5. Atsakovas E. K. atsiliepime, kurį pirmosios instancijos teismas laikė raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, ir teismo posėdžio metu jo atstovas advokato padėjėjas nurodė, jog ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu nori nustatyti ir tas atsakovų žemės sklypo ribas, kurios yra prieÅ¡ingoje nei ieÅ¡kovo žemės sklypas pusėje. E. K. sklypų ribų koregavimui ieÅ¡kovas reikalavimo teisės neturi, nes su jo sklypais ieÅ¡kovo sklypas nesiriboja. IeÅ¡kovas siekia perstumti atsakovų R. B. ir S. B. žemės sklypÄ link atsakovo E. K. ir kitų atsakovų žemės sklypų. Taigi, ieÅ¡kinio esmė yra ne sklypų ribos nustatymas, o sklypų lokalizacijos keitimas. Riba tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų R. B. ir S. B. žemės sklypų yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki, o ginčo kilimo pagrindas yra ieÅ¡kovo žemės sklypo ploto trÅ«kumas.

6. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime ir teismo posėdžiuose jos atstovai nurodė, jog su ieÅ¡kovo P. J. patikslintu ieÅ¡kiniu sutinka. Nacionalinės žemės tarnybos komisija 2015 m. gruodžio 7 d. iÅ¡vadoje konstatavo eilę aplinkybių, iÅ¡ kurių akivaizdu, jog NŽT 2015 m. gegužės 28 d. sprendimas, kuriuo patvirtinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „TopoEra“ matininko D. Ž. 2014 m. gruodžio 1 d. parengtÄ Å¾emės sklypo kadastro duomenų bylÄ , yra priimtas pažeidžiant teisės aktus.

Å io ginčo atveju R. ir S. B. žemės sklypo abrisas turėjo atitikti žemėtvarkos projekto sprendinius, o jeigu neatitiko, tai turėjo bÅ«ti tikslinimas projektas. 2000 m. projektas buvo pateiktas. Neabejotina, kad iki 2000 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovė buvo suprojektuota, bet net nebÅ«tų prasmės ieÅ¡koti preliminaraus projekto iki 2000 m., kadangi preliminarus projektas buvo perkeliamas į žemėtvarkos projektÄ , t. y. lygiai toks pats planas tik pavadintas kitu pavadinimu. Kad R. ir S. B. žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti kitomis ribomis nei paženklintas žemės sklypas, patvirtina NŽT iÅ¡vada.

Matininkas turėjo vadovautis žemėtvarkos projektu. Vadovaujamasi projektu, o jeigu padaryta klaidų, tuomet jis yra taisomas.

7. Tretieji asmenys V. B., M. B. ir R. B. atsiliepime ir jų atstovė teismo posėdyje nurodė, jog jie nesutinka su ieÅ¡kovo patikslintu ieÅ¡kiniu, palaiko atsakovų procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes ir motyvus. IeÅ¡kovas laisva valia įsigijo žemės sklypÄ tik su preliminariais matavimais, kurie pirkimo pardavimo sutarties plane buvo pažymėti kaip tikslintini. IeÅ¡kovui P. J. pritrÅ«kus žemės ploto, jis Å¡i trÅ«kumÄ siekia kompensuoti iÅ¡imtinai kitų vietovėje esančių žemės sklypų sÄ skaita - tiesiog perstumiant mažiausiai aÅ¡tuonis sklypus į vakarų pusę, panaikinant teisiÅ¡kai registruotus sklypų kadastrinius matavimus ir juos patvirtinančius administracinius aktus, panaikinant privažiavimo kelius, keičiant daugelį metų nusistovėjusiÄ Å¾emėnaudÄ teritorijoje.

Jų, trečiųjų asmenų, žemės sklypai, kurių kadastriniai matavimai nustatyti ir įregistruoti atitinkamai 2010 ir 2015 m., nesiriboja su ieÅ¡kovo žemės sklypu. Tačiau ieÅ¡kovo patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai, kuriais siekiama perstumti atsakovų žemės sklypus į vakarinę pusę, t. y. link jų, yra susiję su galimu jų interesų pažeidimu. IeÅ¡kovas iki Å¡io ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo neginčijo administracinių aktų, kuriais buvo nustatyti trijų ieÅ¡kovo žemės sklypÄ supančių žemės sklypų kadastriniai duomenys, o ginčija tik vienÄ iÅ¡ trijų administracinių aktų, nors ieÅ¡kinio patenkinimo atveju bus pakeičiami ir kitų dviejų besiribojančių žemės sklypų nusistovėję ribos.

Kadangi ieÅ¡kovo žemės sklypÄ supančių trijų žemės sklypų ribų koordinatės yra patvirtintos įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruotos, nėra sÄ lygų laikyti, kad ribos yra neaiÅ¡kios ar taikyti CK 4.45 straipsnio nuostatas bei konstatuoti ribų neaiÅ¡kumÄ . Spręsdamas dėl ribos su kitais atsakovais, ieÅ¡kovas nepateikia jokių duomenų, kaip keisis Å¡ių žemės sklypų plotai, ar Å¡iems sklypams pakaks ploto vėliau atliekant Å¡ių žemės sklypų kadastrinius matavimus.

Byloje pateiktu G. P. žemės sklypų atstatymo planu yra panaikinamas vietinės reikÅ¡mės kelias. BÅ«tent Å¡iuo vietinės reikÅ¡mės keliu žemės sklypų savininkai patenka į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. G. P. parengtas „Žemės sklypų ribų atstatymo planas“ negali bÅ«ti vertinamas kaip dokumentas, pagal kurį bÅ«tų galima nustatyti tinkamas žemės sklypų ribas, nes nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 04 15 patvirtintų LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų: nustatyta tvarka nebuvo parengta bÅ«tina nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla su naujomis sklypo ribomis, byla nebuvo teikta Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus patikrai, pagal naujÄ jį planÄ nebuvo iÅ¡naudota galimybė ginÄÄ spręsti iÅ¡ankstine neteismine tvarka.

IeÅ¡kovas be to praleido procesinį terminÄ praÅ¡yti panaikinti 2015-05-28 NŽT sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“. IeÅ¡kovas savo teisių neįgyvendino nustatytais terminais, nes administracinio akto neginčijo nei 2016 metais, nei Kauno apygardos teismui grÄ Å¾inus bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti į pirmos instancijos teismÄ 2017 metais. IeÅ¡kovas netgi nesivargino patikslinti 2016 metų ieÅ¡kinio, dėl ko ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtu.

Ir tik 2018 metais ieÅ¡kovas vėlgi prisiminė apie savo neva pažeistas teises bei visgi nusprendė ginčyti administracinį aktÄ , apie kurį jam buvo žinoma ne tik keli mėnesiai, o keleri metai. Tretieji asmenys mano, kad ieÅ¡kovas be jokių svarbių priežasčių yra praleidęs vieno mėnesio terminÄ administraciniam aktui ginčyti.

8. Trečiojo asmens UAB „TopoEra“, nepateikusio byloje atsiliepimo į ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį, tačiau 2019-09-10 pateikusio papildomus įrodymus (t. 14, b. l. 152-161), atstovas teisme nagrinėjant bylÄ paaiÅ¡kino, kad atsakovų R. ir S. B. žemės sklypas buvo pamatuotas 1997 metais, tai buvo pats pirmas pamatuotas žemės sklypas tame lauke. Tada buvo parengtas abrisas, kuriame aiÅ¡kiais skaičiais įraÅ¡ytas atstumas iki geležinkelio riboženklio ir atstumas iki žvyrkelio susikirtimo.

Å ie duomenys perkelti į laikinÄ Å¾emės sklypo planÄ lygiai tais pačiais skaitmenimis. Abrise minima atkarpa 767 m yra iÅ¡skaidoma į dalis, tačiau bendroje sumoje yra lygiai tas pats skaičius. 1998 m. parengtas R. ir S. B. žemės sklypo planas, kuriame lygiai taip pat nurodomi duomenys su skaičiais, kurie nesikeičia nuo abriso. 2000-08-04 buvo parengtas ieÅ¡kovo P. J. žemės sklypo abrisas, kuriame tais pačiais skaičiais įraÅ¡omi tie patys pririÅ¡imo atstumai iki geležinkelio riboženklio ir lygiai taip pat užraÅ¡omi atstumai iki kelių susikirtimo vietos. 2014-11-28 UAB „TopoEra“ atliko R. ir S. B.

žemės sklypo matavimus. Atliekant Å¡iuos kadastrinius matavimus vietoje ratas riboženklis atsakovų R. ir S. B. sklypo pietvakarinėje pusėje. Ekspertas teigia, kad tai yra kuolas, tačiau kuolas aplink turi apipiltÄ kapčių su grioveliu, kuris užfiksuotas ir antstolio. Atliekant matavimus buvo nustatyta, kad abrisuose ir planuose pririÅ¡imas iki kelio idealiai atitinka ir naudojimÄ . Žemės reformos žemėtvarkos projektas yra abrisų ir vietovėje pamatuotų elementų produktas. Pats žemėtvarkos projektas yra antrinis produktas.

Jam nekyla neaiÅ¡kumas ginčo riboje, nes skirtinguose dokumentuose, su skirtingomis datomis yra iÅ¡likę pateikti skaičiai, pateikti žemėlapių sutartiniai ženklai, nuo kurių yra pririÅ¡ti lauko matavimai. Be to, Å¡io trečiojo asmens atstovas, teikdamas 2019-09-10 papildomus įrodymus, nurodė, kad jam 2016-07-22 pateikus paaiÅ¡kinimus teiktus Nacionalinei žemės tarnybai, Å¡i tarnyba 2016-09-15 raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad įvertinusi paaiÅ¡kinime pateiktÄ informacijÄ apie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byloje nustatytus trÅ«kumus, pateiktus papildomus dokumentus ji daro iÅ¡vadÄ , kad nustatyti pažeidimai yra mažareikÅ¡miai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nusprendė:

1) Nustatyti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas sekančiai: - Žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas nustatyti pagal teismo eksperto G. P. 2019 m. birželio 17 d. parengtame plane pažymėtus taškus, kurių koordinatės (duomenys neskelbtini); - Žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas nustatyti pagal teismo eksperto G. P. 2019 m. birželio 17 d. parengtame plane pažymėtus taškus, kurių koordinatės (duomenys neskelbtini).

2) Panaikinti 2015 m. gegužės 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini)) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“.

3) Priteisti iš kiekvieno atsakovų R. B., S. B., E. K., J. P., R. T., S. S., M. P. ir B. P. po 739,12 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui P. J..

4) Priteisti iš kiekvieno atsakovų R. B., S. B., E. K., J. P., R. T., S. S., M. P. ir B. P. po 15,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

10. Teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendime, jo 27 p., nurodė, kad jis pripažįsta nagrinėjamoje byloje nustatytu, jog ieškovui P. J. pagal 2014 m. lapkričio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartį asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (prijungtos civilinės bylos Nr. e2-1384-805/2017, 1 t., b. l. 7, 8), kuris vakarinėje dalyje ribojasi su atsakovams R. B. ir S. B. priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) (prijungtos civilinės bylos Nr. e2-1384-805/2017, 1 t., b. l. 22, 23).

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovams B. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas 1998 m. liepos 3 d. grÄ Å¾intas natÅ«ra, jis ribojasi su ieÅ¡kovo sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kitos pusės su atsakovų E. K., S. S., R. T., M. P., B. P., J. P. žemės sklypais (3 t., b. l. 51-56). Byloje esantys iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad atsakovui E. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypai (kadastrinis (duomenys neskelbtini)), besiribojantys su atsakovų sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 18-21, 36); atsakovei J.

P. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)), besiribojantis su atsakovų žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), (2 t., b. l. 150 – 151); atsakovei R. T. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)), besiribojantis su atsakovų žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22, 23); atsakovei S. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)), besiribojantis su atsakovų žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16, 17); atsakovams M.

P. ir B. P. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), besiribojantis su atsakovų Nr. (duomenys neskelbtini) sklypu ir su trečiojo asmens R. B. sklypu (1 t., b. l. 14, 15); tretiesiems asmenims V. B. ir M. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), besiribojantis su atsakovų J. P., E. K., S. S., R. T. ir trečiojo asmens R. B. žemės sklypais (13 t., b. l. 49 – 50), tretiesiems asmenims A.

D. – V. ir I. L. priklauso žemės sklypas (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)), besiribojantis su ieškovo žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) (9 t., b. l. 157 – 158, 170-173; 10 t., b. l. 5-10, 22); trečiajam asmeniui R. B. priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); esantis (duomenys neskelbtini) (13 t. , b. l. 53, 54).

11. Teismas sprendime taip pat nurodė, kad nustatyta, jog ieÅ¡kovui perkant žemės sklypÄ , nebuvo atlikti žemės sklypo geodeziniai matavimai, ieÅ¡kovas 7,67 ha žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. lapkričio 12 d. įsigijo pagal matininkės J. G. 2000 m. lapkričio 24 d. parengtÄ preliminarų planÄ , kuris buvo sudarytas pagal tuo metu bendrasavininkų D. M. M., V. J. J. ir R. J. G. B. užsakymÄ , kurios su paženklinimu vietovėje ir nustatytu 7,67 ha plotu sutiko visiÅ¡kai. 2000 m. lapkričio 24 d. sudarytame plane pažymėta, kad žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) rytinėje pusėje (taÅ¡kai: 2-3-4) ribojasi su laisva valstybine žeme. 2012 m. kovo 4 d. bÅ«tent Å¡itoje vietoje buvo suformuotas žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas 2012 m. lapkričio 27 d.

S. D. ir I. L. vardu ir bÅ«tent dėl Å¡io suformuoto sklypo, jo neteisingai atliktų kadastrinių matavimų iÅ¡kilo Å¡ioje byloje sprendžiamas žemės sklypų ribų ginčas. Matininkė J. G., 2000 m. rugpjūčio 4 d. paženklinusi ieÅ¡kovo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas vietovėje, surašė Å¡io žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktÄ , parengė Å¡io žemės sklypo lauko brėžinį (toliau – abrisÄ Nr. (duomenys neskelbtini)), 2000 m. lapkričio 24 d. parengė žemės sklypo planÄ (duomenys neskelbtini) (prijungtos civilinės bylos Nr. e2-1384-805/2017, 1 t., b. l. 35, 36).

Ta pati matininkė J. G. atliko ir atsakovų S. ir R. B. žemės sklypo pirminius matavimus: 1997 m. rugsėjo 10 d. paženklinusi žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, surašė Å¡io žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktÄ , parengė Å¡io žemės sklypo lauko brėžinį (toliau - abrisÄ Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atlikusi Å¡io žemės sklypo preliminarius matavimus, 1998 m. sausio 18 d. parengė žemės sklypo planÄ (duomenys neskelbtini) (prijungtos civilinės bylos Nr. e2-1384-805/2017, 1 t., b. l. 37, 38). 2014 m. lapkričio 28 d. buvo atlikti atsakovų B.

žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai. Ieškovas su šiomis ribomis nesutiko, 2014 m. lapkričio 28 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto nepasirašė (prijungtos civilinės bylos Nr. e2-1384-805/2017, 2 t., b. l. 108, 109). 2015 m. gegužės 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo patvirtinti atsakovų B. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „TopoEra“ matininko D.

Ž. 2014 m. gruodžio 1 d. parengtÄ Å¾emės sklypo kadastro duomenų bylÄ , kuri minėtos institucijos vyr. specialisto (byloje liudytojo) G. K. buvo patikrinta ir 2015 m. kovo 6 d. suraÅ¡ytas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas, nurodant, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai ir žemės sklypo ribų ženklinimas vietovėje nebuvo tikrinamas, nustatyta, kad žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nustatyta teisingai, žemės sklypo plotas nustatytas teisingai, planas sudarytas teisingai, ribų parodymo-paženklinimo aktas užpildytas teisingai, kadastro duomenų byla parengta teisingai, dėl ko sklypas Å¡ių kadastrinių matavimų pagrindu buvo įregistruotas (prijungtos civilinės bylos Nr. e2-1384-805/2017, 2 t., b. l. 93, 103, 171, 172).

12. Toliau teismas sprendime nurodė, kad kilus tarp žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų ginčui dėl žemės sklypų ribų, Nacionalinės žemės tarnybos direktorius pavedė Nacionalinei žemės tarnybai sudaryti komisijÄ ir vietovėje patikrinti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) faktinio naudojimo ribų ir kadastro duomenų atitiktį teritorijų planavimo bei Å¡ių žemės sklypų suformavimo dokumentams, 2015 m. lapkričio 9 d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų ribų patikrinimo komisijos sudarymo“ sudaryta komisija atliko tyrimÄ dėl aplinkybių, susijusių su žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribų nustatymu. Å i komisija padarė keturias esmines iÅ¡vadas. Pirma, kad įvertinus žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentuose (abrisuose ir planuose) esančiÄ informacijÄ (linijų ilgius, situacijos elementus ir matavimo užkirčius), Å¡ių žemės sklypų dokumentai privatizavimo metu parengti teisingai, Abriso Nr. (duomenys neskelbtini), Plano Nr. (duomenys neskelbtini) sprendiniai atitinka Abriso Nr. (duomenys neskelbtini) ir Plano Nr. (duomenys neskelbtini) sprendinius.

Antra, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurinė riba sutampa su stabiliu vietovės objektu – 10 m pločio keliu, o pietinė riba sutampa su geležinkeliu, todėl Komisija mano, kad faktiškai naudojamos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) rytinės ir vakarinės ribos linijų ilgių neatitikimai nepažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų teisių, o faktiškai naudojamos šiaurinės ir pietinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos ilgių neatitikimai, juos fiksuojant skirtingomis matavimo priemonėmis, gali būti vertinami kaip preliminarių matavimų metu dėl matavimo priemonių tikslumo atsiradę neatitikimai.

Komisija 2015-11-23 atlikusi žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) faktinių duomenų patikrinimÄ vietovėje, rado du riboženklius, kurie nutolę vienas nuo kito 19,49 m atstumu, t. y. pagal vietovėje įtvirtintus riboženklius nustatyta, kad žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pietinėje dalyje ribos persidengia 19,49 m. Palyginus patikrinimo metu vietovėje nustatytų faktiÅ¡kai naudojamų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų linijų ilgius vietovėje su Abrise ir 1998 m.

J. G. plane nurodytais žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų linijų ilgiais, nustatyta, kad faktiškai naudojamos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurinės ribos linija (122,12 m) 0,12 m ilgesnė; rytinės ribos linija (608,40 m) 23,40 m ilgesnė; pietinės ribos linija (122,55 m) 0,55 m ilgesnė; vakarinės ribos linija (656,64 m) 11,64 m ilgesnė, faktiškai naudojamos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos pietrytinio ir pietvakarinio posūkio taškų geografinė padėtis neatitinka Abrise Nr. (duomenys neskelbtini) ir Plane Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos geografinės padėties.

Vietovėje faktiškai naudojamos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos pietrytinis ir pietvakarinis posūkio taškas pasislinkęs į rytų pusę. Trečia, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurinė riba sutampa su stabiliu vietovės objektu – 10 m pločio keliu, o pietinė riba sutampa su geležinkeliu, taigi faktiškai naudojamos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) rytinės ir vakarinės ribos linijų ilgių neatitikimai nepažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų teisių.

Faktiškai naudojamos šiaurinės žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos ilgio neatitikimas, jį fiksuojant skirtingomis matavimo priemonėmis, gali būti vertinamas kaip preliminarių matavimų metu dėl matavimo priemonių tikslumo atsiradęs neatitikimas. Faktiškai naudojamos pietinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos linijos ilgio neatitikimas (20,88 m) yra žymus. Faktiškai naudojamos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos pietvakarinio posūkio taško geografinė padėtis neatitinka Abrise Nr. (duomenys neskelbtini) ir Plane Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos geografinės padėties, vietovėje faktiškai naudojamos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pietvakarinis ribos posūkio taškas pasislinkęs į rytų pusę.

Ketvirta, kad Abrise Nr. (duomenys neskelbtini) ir Abrise Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas geležinkelio riboženklis, nuo kurio yra nurodyti linijų atstumai (matavimo užkirčiai) iki žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pietrytinių ribos posūkio taškų, patikrinimo metu vietovėje nebuvo rastas, todėl komisija negali vienareikšmiškai atsakyti, ar žemės sklypų (kadastro (duomenys neskelbtini)) faktiniai kadastro duomenys atitinka šių žemės sklypų suformavimo dokumentų sprendinius.

13. Teismas pripažino, kad minėtos komisijos iÅ¡vadas patvirtina ir byloje pateikta teismo eksperto G. P. ekspertinė iÅ¡vada, jo paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu, kaip liudytojo duoti parodymai. Tiek komisijos iÅ¡vadose, tiek teismo eksperto iÅ¡vadoje yra nustatyta: ginčo žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) žymus persidengimas, pietinės dalies ribų posÅ«kių taÅ¡kų žymÅ«s neatitikimai, geografinės padėties žymus pasikeitimas. IÅ¡ Komisijos 2015 m. gruodžio 7 d. iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotų faktinių aplinkybių ir teismo eksperto iÅ¡vadoje nurodytų aplinkybių, akivaizdu, kad žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribos iÅ¡ esamų dokumentų nėra aiÅ¡kios dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties, dėl to, kad pagal dokumentuose nustatytas ribas žemės sklypas ženkliai neatitinka ieÅ¡kovo įsigyto sklypo ploto, nes po atsakovų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų ieÅ¡kovo žemės sklypo plotas sumažėjo daugiau kaip 60 arų, ribų neaiÅ¡kumÄ rodo ir tai, kad dokumentai prieÅ¡tarauja vieni kitiems (kadastriniais matavimais nurodytos plane Nr. (duomenys neskelbtini) ribos prieÅ¡tarauja žemėtvarkos projekto sprendiniams, nors atsakovų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos dar iki klaidingai atliktų Å¡io sklypo kadastrinių matavimų remiantis minėto sklypo formavimo metu parengtais planais, atitinkančiais žemėtvarkos projektÄ ), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalimi, ribos turi bÅ«ti nustatytos teismo.

14. Teismas, įvertinęs iÅ¡tirtų bylos duomenų visumÄ , konstatavo, kad atliekant kadastrinius atsakovų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) matavimus nebuvo vadovautasi privalomu vadovautis teritorijų planavimo dokumentu, o tai neatitinka kadastrinių matavimo taisyklių 11 punkto reikalavimų. Teismas, pripažinęs, kad atsakovų sklypo Nr. 84 kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant žemėtvarkos projektu, pažeidžiant teisės aktų nuostatas, susijusias su kadastrinių matavimų atlikimu ir jų tikrinimu, kad žemės reformos žemėtvarkos projektas yra pagrindinis teritorijų planavimo dokumentas, kurio pagrindu ir turi bÅ«ti formuojami žemės sklypai, konstatavo, kad poslinkis į vakarų pusę atitinka žemės reformos žemėtvarkos projektÄ ir nustatant Å¡alių žemės sklypų ribas pagal ieÅ¡kinio reikalavimus, sklypų ribos, konfigÅ«racija bÅ«tų nustatytos pagal žemėtvarkos projektÄ bei žemės sklypų suformavimo dokumentus, o žemės sklypų plotai nesumažėtų., taip pat pažymėjo, kad sklypų ribos, lokalizacija (sklypų ribos vietos pakeitimas, perkeliant jÄ atitinkamai į vieno ar kito savininko sklypo pusę), konfigÅ«racija (sklypo formos pakeitimas) gali bÅ«ti keičiami, tačiau negali bÅ«ti keičiamas (sumažinamas ar padidinamas) žemės sklypo dydis (plotas).

Tai atitinka tiek CK 4.45 straipsnio reikalavimus, tiek nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ . Atsižvelgdamas į tai, vadovaujantis ginčo Å¡alių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad patikslintas ieÅ¡kinys dėl žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.

15. Taip pat teismas sprendime nurodė, kad ieÅ¡kovui praÅ¡ant nustatyti ribas pagal teismo eksperto G. P. parengtÄ planÄ buvo įvertinti ir gretimų žemės sklypų savininkų interesai. Kaip matyti iÅ¡ ekspertinės iÅ¡vados buvo patikrinti gretimų žemės sklypų, kuriems neatlikti kadastriniai matavimai, plotų patikrinimai su programine įranga, nustatyta, kad tiek žemėtvarkos projekte, tiek Å¡ių žemės sklypų abrisuose, tiek planuose plotai iÅ¡ esmės yra nurodyti teisingai, nes nustatyta, kad žemės sklypų:

Nr. (duomenys neskelbtini) plotų, gautų pagal lauko matavimo brėžinyje nurodytus sprendinius, skirtumai su juridiniu Å¡ių žemės sklypų plotu nevirÅ¡ija leistinos paklaidos, o vieno sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) skirtumas nežymiai (0,0368 ha) virÅ¡ija leistinÄ paklaidÄ (11 t., b. l. 55, 56). Atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas pateikė teismo eksperto iÅ¡vadÄ , kurioje buvo pateikti iÅ¡samÅ«s gretimų žemės sklypų plotų skaičiavimai pagal jiems nustatytinas pagal žemėtvarkos projektÄ suprojektuotas ribas, iÅ¡ kurių matyti, kad plotų trÅ«kumo tenkinus ieÅ¡kinį neatsiras, prieÅ¡ingai vienam iÅ¡ gretimų sklypų bus ploto nežymus pervirÅ¡is, Å¡i nurodyta aplinkybė nebuvo byloje paneigta, todėl atmestini atsakovų argumentai dėl to, kad ieÅ¡kovas nepateikia jokių duomenų kaip keisis atsakovų žemės sklypų plotai ir ar jiems užteks žemės ploto.

16. Sprendime teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas be civilinio pobÅ«džio reikalavimo nustatyti žemės sklypų ribas pareiÅ¡kė ir administracinio pobÅ«džio reikalavimÄ panaikinti administracinį aktÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktikÄ , kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiÅ¡ki reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobÅ«džio, jiems atitinkamai turi bÅ«ti taikomi ieÅ¡kinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos (ABTÄ® 4 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡is terminas yra ne ieÅ¡kinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011).

Tai reiÅ¡kia, kad taikant Å¡iuos terminus, nustatant jų pradžiÄ netaikytinos ieÅ¡kinio senaties instituto taisyklės.

17. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovas praleido įstatymo nustatytÄ procesinį teisės kreiptis į teismÄ terminÄ , tačiau jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, savo teises įgyvendino rÅ«pestingai, aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo vertinti kaip pernelyg ilgo ir objektyviai nepateisinamo delsimo pateikti ieÅ¡kinį, juolab Å¡iame kontekste įvertintinas ir pats ieÅ¡kovo amžius, sveikata (kaip nurodė teismo posėdžio metu turi Å¡irdies problemų, atsakovai nurodytos aplinkybės neginčijo), teisinių žinių neturėjimas (teismo posėdžio metu nurodė, jog yra veterinaras), gebėjimo įvertinti susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ stoka.

Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas procesinę teisę kreiptis į teismÄ praleido dėl svarbių priežasčių, todėl Å¡is terminas jam atnaujintinas (CPK 78 straipsnio 1 dalis) ir 2015 m. gegužės 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ naikintinas.

18. Patenkinęs ieškinį, teismas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, o taip pat ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas priteisė tik iš atsakovų – žemės sklypų savininkų, nurodė, kad nukrypsta nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Teismas pripažino, kad ginčas nebuvo išspręstas taikiai, nes atsakovai R. B. ir S. B. nesutiko su tuo, kad jų sklypas būtų pastumtas, ginčas kilo dėl neteisingai atliktų kadastrinių matavimų, todėl iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

19. Dėl dalyvavusių byloje trečiųjų asmenų praÅ¡ymų priteisti jiems turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas sprendime nepasisakė, nenurodė, ar juos tenkina, ar atmeta. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų juos teisiniai argumentai 20. Apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo pateikė atsakovai R. B. ir S. B., E. K., R. T., J. P., M. P., B. P., S. S. ir tretieji asmenys A. D.-V. bei I. L.. Trečiasis asmuo UAB „TopoEra“ pateikė pareiÅ¡kimÄ apie prisidėjimÄ prie apeliacinių skundų.

21. Apeliaciniu skundu atsakovai R. B. ir S. B. praÅ¡o panaikinti 2019 m. gruodžio 10 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr.e2-617-1023/2019, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovo P. J. ieÅ¡kinį, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo P. J. atsakovų R. B. ir S. B. naudai jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skunde nurodė, kad Å¡is Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų 2019 m. gruodžio 10 dienos teismo sprendimas yra visiÅ¡kai nepagrįstas, netgi akivaizdžiai neteisėtas, teismo sprendimu buvo grubiai pažeistos procesinės ir materialinės teisės normos, visiÅ¡kai nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos ginčuose dėl žemės sklypų ribų nustatymo, nepaisyta Kauno apygardos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų sprendžiant šį ginÄÄ , teismas ginčijamu teismo sprendimu sukÅ«rė precedentÄ , neturintį jokių analogų teisminėje praktikoje.

Nagrinėjant bylÄ buvo visiÅ¡kai nepaisyta LR CPK 177, 179,183,185 ir 265 straipsnių reikalavimų, kadangi atsakovų ir trečiųjų asmenų pateikti įrodymai ne tik kad nebuvo įvertinti, dėl didžiosios jų dalies teismo sprendime netgi nepasisakyta, tarsi jų apskritai nebÅ«tų buvę. Pagal CPK 6 straipsnyje įtvirtintÄ teisingumo vykdymo principÄ pagrindinė teismo funkcija yra teisingai iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ . Esminė Å¡io reikalavimo įgyvendinimo sÄ lyga – teisingai nustatytos ir iÅ¡tirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos, tačiau Å¡io ginčo atveju bylÄ nagrinėjęs teismas Å¡ios nuostatos tiesiog stebėtinai nepaisė, pažeisdamas materialinės ir procesinės teisės normų reikalavimus.

Atsakovų vertinimu, teismo sprendime padarytos klaidos yra itin grubios ir esminės, ir tai sudaro sÄ lygas apskritai abejoti sprendimÄ priėmusio teismo gebėjimu tinkamai iÅ¡nagrinėti tokio pobÅ«džio bylÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 21.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grubiai pažeidžia CPK reikalavimus, nustatytus teismo sprendimo turiniui. CPK 265 str. numato, jog priimdamas sprendimÄ , teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos.

Pažymėtina, kad atsakovai į ieÅ¡kinį atsikirtinėjo daugeliu procesinio ir materialinio pobÅ«džio pagrindų. FaktiÅ¡kai nei vienas Å¡ių pagrindų teismo sprendime ne tik kad nebuvo įvertintas (kaip pagrįstas ar nepagrįstas), bet apskirtai net nebuvo pastebėtas. Teismo sprendimo suraÅ¡ymo, jo motyvavimo bÅ«das sudaro įspÅ«dį, tarsi byloje bÅ«tų dalyvavęs tik ieÅ¡kovas, jo pozicijÄ palaikanti institucija – NŽT prie ŽŪM, taip pat ieÅ¡kovo privataus užsakymo pagrindu vadinamÄ jį „ekspertinį tyrimÄ â€œ atlikęs asmuo G.

P., neįprastai aktyviai dalyvavęs procese ir iÅ¡ esmės ne teikdamas iÅ¡vadÄ , o aktyviai atstovaudamas byloje ieÅ¡kovo interesus. Ä® teismo sprendimÄ yra besÄ lygiÅ¡kai perkelti visi paminėtų subjektų teiginiai, teismui iÅ¡ esmės nesiekiant pačiam atlikti faktinio ir teisinio bylos duomenų įvertinimo ir dėl to padarant tiesiog elementarias fakto ir teisės klaidas. 21.2. Teismų praktikoje nėra nei vieno atvejo, kuriame vietovėje paženklinti ir tomis pačiomis ribomis apie 20 metų naudojami žemės sklypai (Å¡io ginčo atveju tiek ieÅ¡kovo P. J., tiek ir atsakovų R. ir S. B.) bÅ«tų perstumiami pagal žemėtvarkos projekto sprendinius – bÅ«tent tokia yra ginčijamo ir visiÅ¡kai naujo teismų praktikai teismo sprendimo esmė.

Tačiau svarbiausia yra tai, kad Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas (nors ir maskuodamas sprendime faktÄ , kokias pasekmes iÅ¡ tiesų sukuria priimtas teismo sprendimas) sukÅ«rė absoliučiai naujÄ , iki tol jokiems teismams nežinomÄ ir turbÅ«t vienintelį į ateitį precedentÄ â€“ teismo sprendimu buvo nustatyta ne tik riba tarp ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo ir su juo besiribojančio atsakovų R. ir S. B. žemės sklypo, bet taip pat nustatytos ir ribos žemės sklypų, kurie nesiriboja su ieÅ¡kovo žemės sklypais.

Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas sprendimu ne nustatė ribÄ (ribas), bet naujai suplanavo (suprojektavo) eilę žemės sklypų. Priėmus tokį teismo sprendimÄ esmingai pasikeitė ne tik atsakovų R. ir S. B. žemės sklypo riba, besiribojanti su ieÅ¡kovo žemės sklypu, bet ieÅ¡kovo nuožiÅ«ra buvo pakoreguotos ir visos kitų atsakovų sklypo kraÅ¡tinės, o pats sklypas per 20 metrų perstumtas į vakarus, taip pat suplanuoti tolesni nuo R. ir S. B. kitų atsakovų žemės sklypai, taip pat iÅ¡ esmės pakeistos ir prieÅ¡ingoje nei atsakovų R. ir S. B. ieÅ¡kovo žemės sklypo pusėje esančios trečiųjų asmenų žemės sklypo ribos.

Teismo sprendimu yra nustatytos ir visos keturios paties ieÅ¡kovo žemės sklypo kraÅ¡tinės, t. y. naujai suformuotas ir paties ieÅ¡kovo žemės sklypas. Taigi, akivaizdu, kad Å¡iuo teismo sprendimu iÅ¡ esmės yra perprojektuota Veiverių kadastro vietovė arba didesnė jos dalis. Giliu atsakovų įsitikinimu, iki Å¡iol teismų praktikoje LR CK 4.45 str. taikymas buvo susijęs su ribos tarp besiribojančių žemės sklypų nustatymu, tačiau Å¡ioje byloje teismas Å¡iÄ normÄ iÅ¡plėtė tiek, kad sau prisiskyrė (delegavo) administracines, geodezines, kadastrinės patikros funkcijas, susijusias su naujų žemės sklypų suprojektavimu, perplanavimu.

Šioje byloje teismine tvarka faktiškai buvo įvykdyta žemės sklypų konsolidacijos procedūra. 12.3. Nors šioje byloje formalus reikalavimas buvo pareikštas dėl dviejų žemės sklypų (ieškovo ir atsakovų R. ir S. B.) ribų (atkreiptinas dėmesys, kad dėl visų keturių ribų) nustatymo, tačiau pridėtuose prie 2019 03 07 patikslino ieškinio planuose matyti, kad šie planai parengti vadovaujantis 2019 03 01 ekspertine išvada. Vertinant šioje išvadoje esančius planinius duomenis, akivaizdu, kad nustačius ieškovo prašomu būdu žemės sklypo ribas, dėl to turės keistis dar net 9 žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos (taip pat visos keturios), šiame žemės sklypų ribų atstatymo plane (t. l, b. l. 103,104) nurodoma, kaip kadastriniais matavimais nustatytinos tų žemės sklypų ribos.

Taigi, viso ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iÅ¡ esmės yra nustatomos 11 žemės sklypų ribos, t. y. jų bÅ«simi kadastriniai matavimai (kas teisiÅ¡kai vėlgi sunkiai suvokiama, įvertinant teisės aktuose nustatytÄ kadastrinių atavimų atlikimo tvarkÄ ). 12.4. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 str. 4 d. numato, kad žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Byloje esanti kadastro žemėlapio iÅ¡trauka patvirtina faktÄ , kokie žemės sklypai yra įregistruoti Å¡iuo metu.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad daugelio žemės sklypų ribų įklojimas kadastro žemėlapyje neatitinka pirminių šių žemės sklypų suplanavimo dokumentų, taip pat ir paženklintų vietoje žemės sklypų ribų (dėl ne visai tikslios kartografinės medžiagos, dėl skirtumų tarp vietinės koordinačių sistemos ir valstybinės geodezinių koordinačių sistemos ir t.t.). Tačiau daugelio žemės sklypų perplanavimas ar šių žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimas negali būti atliekamas teismo sprendimo pagrindu.

Atsakovų nuomone, nei Teismų įstatymu, nei Civilinio kodekso, nei Žemės įstatymo normomis teismui nėra suteikta teisė (įgalinimai ir kompetencija) atlikti kadastro vietovės žemės sklypų perplanavimÄ , nes tai yra iÅ¡imtinai geodezine ir/ar administracinė procedÅ«ra, kuriÄ gali atlikti geodezininkai, registro tvarkytojai ir atitinkami NŽT prie ŽŪM specialistai. ReikÅ¡minga ir tai, kad ieÅ¡kovas koreguoja ne tik atsakovų R. ir S. B. žemės sklypo rytinę ir vakarinę kraÅ¡tines, bet „pataiso“ ir pietinę žemės sklypo ribÄ , pritraukdamas jÄ prie žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nors Å¡ie sklypai niekada anksčiau nesiribojo.

Byloje niekaip neatskleista, kaip tai susiję su ieÅ¡kovo teisėmis ir kodėl ieÅ¡kovas, pritariant teismui, suteikė sau teisę spręsti atsakovų žemės sklypo suformavimo naujai klausimÄ . 12.5. Byloje iÅ¡ esmės nebuvo nustatoma riba tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų R. ir S. B. žemės sklypų pagal CK 4.45 straipsnio reikalavimus, faktiÅ¡kai buvo perplanuota didelė Veiverių kadastrinės vietovės dalis. Pagal CK 4.45 straipsnį sprendžiant ginÄÄ paÅ¡alinami neaiÅ¡kumai dėl ribos tarp dviejų žemės sklypų ir nustatoma tokia riba.

Byloje priimtame sprendime teismas nurodė, jog iš Komisijos 2015 m. gruodžio 7 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotų faktinių aplinkybių ir teismo eksperto išvadoje nurodytų aplinkybių yra akivaizdu, kad žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribos iš esamų dokumentų nėra aiškios dėl jų:

1) faktinės ir teisinės neatitikties, 2) dėl to, kad pagal dokumentuose nustatytas ribas žemės sklypas ženkliai neatitinka ieÅ¡kovo įsigyto sklypo ploto, nes po atsakovų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų ieÅ¡kovo žemės sklypo plotas sumažėjo daugiau kaip 60 arų, 3) ribų neaiÅ¡kumÄ rodo ir tai, kad dokumentai prieÅ¡tarauja vieni kitiems (kadastriniais matavimais nurodytos plane Nr. (duomenys neskelbtini) ribos prieÅ¡tarauja žemėtvarkos projekto sprendiniams.

Tačiau nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad sklypų riba neaiÅ¡ki. IÅ¡ nurodytų teismo pagrindų taikyti CK 4.45 str. teisingai nustatytas yra tik vienas – kad ieÅ¡kovo žemės sklypo plotas, kuris yra teisiÅ¡kai įregistruotas, neatitinka to ploto, kuris yra pagal faktines ir teisines Å¡io žemės sklypo ribas. Tačiau nėra absoliučiai jokio pagrindo iÅ¡vadoms, kad ieÅ¡kovų ir atsakovų žemės sklypuose yra teisinė ir faktinė neatitiktis, ir kad yra pagrindas keisti žemės sklypų ribas, juos iÅ¡ esmės perplanuojant.

Taigi, Å¡ioje byloje apskritai nebuvo pagrindo taikyti LR CK 4.45 str. normÄ . 12.6. Realusis ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pagrindas, kurį jis bando pagrįsti CK 4.45 str. sÄ lygomis, yra ne ribų neaiÅ¡kumas, o žemės ploto trÅ«kumas. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kovas ar prieÅ¡ tai buvę Å¡io sklypo savininkai natÅ«roje (pagal vietoje paženklintas Å¡io žemės sklypo ribas) bÅ«tų valdę teisinį Å¡io sklypo plotÄ . Kitaip tariant, Å¡iam žemės sklypui trÅ«ko žymios ploto dalies jau nuo pat Å¡io žemės sklypo suformavimo pradžios (2000 metų), nes jis jau buvo suformuotas su bÅ«tent tokio ploto trÅ«kumu, kuriuo ieÅ¡kovas grindžia savo ieÅ¡kinį.

Priimdamas Å¡ioje byloje sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai ignoravo apeliacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, iÅ¡dėstytus 2017 09 27 Kauno apygardos teismo nutartyje, kuria, sprendžiant tÄ patį ginÄÄ priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir byla grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui: „IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindžia aplinkybe, jog, atlikus jo žemės sklypo kadastrinius matavimus, paaiÅ¡kėjo, jog trÅ«ksta žemės. Kolegijos vertinimu, svarbi Å¡iuo atveju yra ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas, įsigydamas žemės sklypÄ pagal atliktus tik preliminarius matavimus ir esant tikslintinoms jo riboms, prisiėmė rizikÄ , kad netikslÅ«s sklypo matavimai tuo pačiu gali bÅ«ti siejami ir su jo perkamo Žemės sklypo ploto trÅ«kumu.

Taip pat svarbi ir ta aplinkybė, jog nebuvo analizuojama, ar teisingai nustatyta ieÅ¡kovo žemės sklypo riba su prieÅ¡ingoje pusėje esančiu žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini))“. 12.7. Teismo sprendimas aiÅ¡kiai pažeidžia LR CK 1. 5 str. įtvirtintus principus ir proporcingumo principÄ . IeÅ¡kovo nepamatuota rizika įgyti žemės sklypÄ esant tikslintinoms jo riboms ir neatlikus jo kadastrinių matavimų (t. y. ieÅ¡kovui suvokiant, kad dėl koreguotinų žemės sklypų ribų gali pakisti sklypo plotas) ginčijamu teismo sprendimu apginta ne tik nustatant ribÄ tarp žemės sklypų, bet iÅ¡ esmės perstumiant ieÅ¡kovo, atsakovų R. ir S. B., eilės kitų atsakovų žemės sklypus ir pakeičiant ieÅ¡kovo žemės sklypo ribÄ su trečiųjų asmenų – A.

D.-V. ir I. L. žemės sklypu. Taigi, ieÅ¡kovo nepagrįstai prisiimta rizika buvo jam kompensuota dvideÅ¡imties žemės sklypų ribų pakeitimu, perplanavimu, kas neabejotinai yra susiję ne tik su Å¡ių asmenų pažeistomis teisėmis, ilgalaikės įdirbtos žemėnaudos praradimu, bet ir su bÅ«simomis iÅ¡laidomis (kadastrinių matavimų atlikimas, teisinė registracija ir t.t.), kas neabejotinai pažeidžia proporcingumo principÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016 aiÅ¡kiai nurodyta, kad vienos iÅ¡ Å¡alių reikalavimas nustatyti ribÄ , pagal kuriÄ vienam savininkui sklypo plotas padidėtų kito savininko nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ploto sÄ skaita (kas buvo padaryta skundžiamu 2019-12-10 teismo sprendimu), suponuoja gretimų sklypų savininkų interesų pusiausvyros disbalansÄ ir teisiniu požiÅ«riu reiÅ¡kia, iÅ¡imtinai vieno savininko teisės gynimu kito sklypo savininko interesų sÄ skaita. 12.8.

VisiÅ¡kai akivaizdu, kad teismas Å¡io ginčo visiÅ¡kai nesprendė ir nenagrinėjo Žemės reformos įstatymo 21 str. 3 d. pagrindu. Teismo sprendimu didelės grupės žemės sklypų ribos Å¡iuo metu ir į ateitį buvo perplanuotos taip, kad jos atitiktų Veiverių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius. Teismas sprendime Å¡iÄ sÄ vokÄ minėjo daug kartų, tačiau teismo sprendime nėra absoliučiai jokių argumentų, susijusių su tuo, kokios ir kurioje vietoje buvo pirminiais matavimais suformuotų žemės sklypų ribos, kur ir kaip sklypai buvo paženklinti vietoje ir ar atsakovų ir ieÅ¡kovo kadastriniai matavimai buvo atliekami paženklintų vietoje žemės sklypų ribose.

Tuo tarpu iš esmės visų atsakovų atsikritimų į ieškovo ieškinio reikalavimus pagrindas buvo tas, kad ieškovo ieškinio reikalavimas pažeidžia jų pirminiais matavimais vietovėje paženklintas ir vietovėje naudojamų žemės sklypų ribas. Apeliantai R. ir S. B. šioje byloje ne tik įrodinėjo, bet ir pilnai įrodė, kad jų žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti lygiai tose ribose, kurioje sklypas buvo pamatuotas vietoje ir daugiau nei 20 metų jų naudojamas faktiškai.

Atkreiptinas apeliacinio teismo dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu Å¡i aplinkybė ne tik kad nebuvo paneigta, ji net nebuvo vertinama. Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovų žemės sklypas buvo suformuotas trimis metais anksčiau, nei ieÅ¡kovo, formuojant ieÅ¡kovo žemės sklypÄ buvo riÅ¡tasi prie jau esamo atsakovų žemės sklypo ir jo teisinių ribų, Å¡iÄ ribÄ perimant. Niekada tarp Å¡ių dviejų žemės sklypų savininkų nebuvo kilęs ginčas dėl sklypo ribų, riba tarp sklypų buvo aiÅ¡ki ir sklypų savininkams suprantama. 12.9.

Byloje nei vienas raÅ¡ytinis įrodymas nepatvirtina fakto, kad trÅ«kstamus arus iki teisinio žemės sklypo ploto ieÅ¡kovas kada nors bÅ«tų turėjęs (valdęs), lygiai kaip ir prieÅ¡ jį buvę Å¡io žemės sklypo savininkai. PrieÅ¡ingai, bylos duomenys patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovo žemės sklypas nuo pat jo suformavimo, t. y. 2000 metų, turėjo teisinio ir faktinio ploto neatitikties problemÄ , kuriÄ Ä—mė spręsti bÅ«tent Å¡iuo ieÅ¡kiniu ir teismas jam tai apdėjo padaryti kitų stabilių žemės sklypų (atsakovų) sÄ skaita.

Esminis Å¡ios bylos dalykas yra tas, kad atsakovų 2014-11-28 žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai buvo atlikti tomis pačiomis ribomis ir vadovaujantis Å¡io žemės sklypo formavimo metu parengtais dokumentais, t. y. VÄ® Valstybinio žemėtvarkos instituto vyresn. inž. J. G. 1997-09-10 paženklinimo metu parengtame žemės sklypo abrise bei 1998-01-18 parengtame Å¡io žemės sklypo plane nurodyta informacija bei įvertinus dokumentuose nurodytus matuojamo žemės sklypo bei aplinkui esančių žemės sklypų ribų ilgius tarp posÅ«kio taÅ¡kų ir Å¡ių žemės sklypų konfigÅ«racijÄ , o žemės sklypo plotas nesiskyrė nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida.

Pažymėtina, kad nei ieškovas, nei jo advokatas, nei jo faktinis atstovas liudytojas-ekspertas byloje nei įrodinėjo, nei įrodė, nei bylos duomenimis pagrindė esmines bylos aplinkybes, t. y. kad atsakovų R. ir S. B. žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti kitomis ribomis, nei sklypas buvo paženklintas vietoje ir nei buvo nuosekliai visus dvidešimt metų naudojamas. Teismo išvada, kad atlikus šių atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus ieškovas neteko apie 60 arų jo žemės sklypo ploto yra nepagrista absoliučiai jokiais bylos duomenimis ir iš esmės klaidinga. 12.10.Svarbu yra tai, kad R. ir S. B.

žemės sklypo pirminiuose planuose yra ir kitas pažymėtas objektyvusis atstumas - 767 metrai iki geležinkelio riboženklio. Atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos įregistravus ginčijamu administraciniu sprendimu šis atstumas išliko faktiškai toks pat. UAB „Geonetas“ teismui parengtuose planiniuose duomenyse (t. 12, b. l. 175-185) aiškiai pažymėtas atstumas iki geležinkelio riboženklio ir namų valdos kampo, kuris po kadastrinių matavimų lygus 769 metrui. Tai reiškia, kad atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos lyginant su pirminiu šio žemės sklypo abrisu, šio sklypo susikirtimo su ieškovo sklypu taškas yra faktiškai toje pačioje vietoje (skiriasi 2 metrais, kas yra visiškai nežymus skirtumas, nes G.

P. savo iÅ¡vada įrodinėjo, kad žemėtvarkos projekto sprendiniai yra tikslÅ«s, kai skiriasi 10-12 metrų). Taigi, Å¡is matmuo taip pat objektyviai patvirtina faktÄ , kad atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pirminėmis Å¡io sklypo ribomis. Teismui buvo pateikti itin informatyvÅ«s UAB „Geonetas“ parengti ginčo žemės sklypo situacijos planai, kuriuose iÅ¡nagrinėtos ginčo sklypų ribos pagal pirminius žemės sklypo planus, pagal faktÄ , taip pat ribos po kadastrinių matavimų (t. 9, b.l. 146-150).

IÅ¡ jų matyti, kad atsakovų žemės sklypo kadastrinių matavimų linija sutampa su pirminiu žemės sklypo planu nustatytomis ribomis. Labai svarbu yra ir tai, kad 2000 metais formuojant ieÅ¡kovo žemės sklypÄ , jo plane taip pat buvo pažymėtas atstumas iki geležinkelio riboženklio - ieÅ¡kovo (anksčiau M.) žemės sklypo 2000 08 04 abrise ( t. 2, b.l. 16 ) nurodyta, kad iki geležinkelio riboženklio nuo pietrytinio kampo yra 637 metrai. Skundžiamu teismo sprendimu nustatyta riba neatitinka Å¡io atstumo daugiau nei 20 metrų.

Tačiau visos Å¡ios aplinkybės teismo nebuvo tirtos ir įvertintos. 12.11.Negalima sutikti su vertinimu, kad žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribos žymiai persidengia. Vienintelis dokumentas (daugiau tokių įrodymų ar duomenų byloje nėra), kurio pagrindu Komisija ir G. P. nustatė faktÄ , kad Å¡iaurinis ginčo sklypų taÅ¡kas pilnai sutampa, tačiau pietinėje pusėje sklypai persidengia arti 20 metrų, yra ieÅ¡kovo atstovės Ž. C. atlikti ieÅ¡kovo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai, kuriuos kaip ydingai parengtus NŽT tvirtinti atsisakė.

Taigi, iki tol, kol Ž. C. nepamėgino nustatyti naujos ieÅ¡kovo žemės sklypo lokacijos, parengdama Å¡io žemės sklypo kadastrinių matavimų bylÄ , niekada nei faktiÅ¡kai, nei teisiÅ¡kai jokiuose ginčo Å¡alių dokumentuose nebuvo užfiksuotas sklypų persidengimas. 12.12.Bylos duomenys vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad atsakovų R. ir S. B. žemės sklypo naudojimas nekito nuo pat 1997 metų, taip pat patvirtina ir tai, kad kadastriniais matavimais nustatytos Å¡io žemės sklypo ribos visiÅ¡kai tiksliai šį naudojimÄ atitinka.

Nors teismas čia buvo eilinį kartÄ nenuoseklus, vienoj sprendimo dalyje nurodydamas, kad neatitinka teisinės ir faktinės žemės sklypų ribos, kitoje vietoje pripažindamas, kad atsakovų ir ieÅ¡kovo naudojamos žemės sklypo ribos nekito, tačiau galiausiai padarė iÅ¡vadÄ , kad apie 20 metų faktiÅ¡kai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančiÄ ribÄ , nes jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka Å¡alių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugÄ , ieÅ¡koti sklypų savininkų interesų pusiausvyros.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad tos dalies, kuriÄ teismas iÅ¡ esmės priskyrė ieÅ¡kovui, perstumdamas per 20 metrų jo sklypo buvusiÄ vakarinę sklypo ribÄ link kitų bylos atsakovų žemės sklypų, ieÅ¡kovas niekad nenaudojo, jos taip pat nenaudojo ir buvę Å¡io sklypo savininkai. Å i aplinkybė yra nustatyta paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais. 12.13.Teismas nevertino ir kitų atsakovų nurodomų reikÅ¡mingų bylai aplinkybių. Tiek R. ir S. B., tiek ir B. P. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jiems priklausantys žemės sklypai nuo jų suformavimo momento ribojosi tarpusavyje, o jų pietinę ribÄ Å¾ymėjo iÅ¡likęs senasis riboženklis.

Situacija pasikeitė 2015 metais, kai ta pati ieÅ¡kovo atstovė žemėtvarkininkė Ž. C. rengė trečiojo asmens R. B. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planus ir B. ir M. P. žemės sklypÄ nuo R. ir S. B. žemės sklypo patraukė (t. y. „pririÅ¡o“) prie R. B. žemės sklypo (kitaip tariant įgyvendino žemėtvarkos projekto sprendinius). BÅ«tent dėl to dar iki bylos iÅ¡kėlimo teisme matininkę atsakovai B. ir M. P. raÅ¡tu informavo, kad rengiamo žemės sklypo kadastriniai matavimai yra netinkami, nes jie praranda pagrindinius riboženklius ir darosi nebeaiÅ¡ki riba su R. ir S. B. sklypu.

Taigi, bÅ«tent po minėto asmens kadastrinių matavimų atlikimo atsirado laisvos valstybinės žemės tarpas tarp atsakovų R. ir S. B. ir B. ir M. P. žemės sklypų, t. y. vadinamasis usnimis apaugęs tarpas, į kurį ginčijamu teismo sprendimu teismas perkėlė atsakovų R. ir S. B. žemės sklypo ribas ir kurį Å¡iuo metu kaip laisvÄ valstybinę žemę naudoja ieÅ¡kovas. Taigi, bylos duomenimis pilnai įrodytas ir iÅ¡ esmės teismo pripažintas faktas, kad teismas savo sprendimu nustatydamas naujas eilės žemės sklypų ribas, iÅ¡ esmės pakeitė nusistovėjusiÄ Å¾emėnaudÄ .

Kadangi atsakovai nuo pat ginčo kilimo pradžios įrodinėjo, kad jų žemė yra gerai įdirbta, patręšta, prižiÅ«rėta, akivaizdu, kad tokios žemės keitimas į usnimis apaugusiÄ Å¾emės dalį tiesiogiai pažeidžia jų teises. 12.14.Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad atsakovų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant žemėtvarkos projektu, pažeidžiant teisės aktų nuostatas, susijusias su kadastrinių matavimų atlikimu ir jų tikrinimu, kad žemės reformos žemėtvarkos projektas yra pagrindinis teritorijų planavimo dokumentas, kurio pagrindu ir turi bÅ«ti formuojami žemės sklypai, taip pat, kad poslinkis į vakarų pusę atitinka žemės reformos žemėtvarkos projektÄ ir nustatant Å¡alių žemės sklypų ribas pagal ieÅ¡kinio reikalavimus, sklypų ribos, konfigÅ«racija bÅ«tų nustatytos pagal žemėtvarkos projektÄ bei žemės sklypų suformavimo dokumentus, o žemės sklypų plotai nesumažėtų.

Toks teismo požiÅ«ris teisminėje praktikoje buvo iÅ¡sakytas pirmÄ kartÄ , kadangi kasacinio ir administracinio teismo praktikoje žemėtvarkos projektai yra tik vieni iÅ¡ vertinamųjų dokumentų, kuriais galima spręsti klausimÄ dėl žemės sklypo ribų tada, kai tos ribos iÅ¡ esamų dokumentų nėra aiÅ¡kios. Tačiau dar niekuomet nebÅ«ta atvejo, kad neatsižvelgiant į žemės sklypų paženklinimÄ vietoje (t. y. natÅ«roje esančias aiÅ¡kias žemės sklypo ribas), faktinį naudojimÄ ir dargi atlikus daugelio žemės sklypų (kaip Å¡iuo atveju) kadastrinius matavimus, kurie yra patvirtinti administraciniais aktais, žemės sklypų ribos bÅ«tų perstumdytos taip, kaip jos yra suprojektuotos žemės reformos žemėtvarkos projekte.

Taip pat teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad 1997 metais suprojektuotas atsakovų žemės sklypas buvo žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinys ir buvo suprojektuotas pažeidžiant teritorijų planavimo dokumentÄ . Bylos dalyviams teismui pateikus ne tik paaiÅ¡kinimus, bet ir grafinę medžiagÄ , teismui nereikėjo nei ypatingų žinių, nei pastangų suprasti, kad vienas sklypas pagal tikrus Å¡io sklypo duomenis žemėtvarkos projekte yra įklotas netinkamai ir neatitinka 52 metrais.

Trečiojo asmens UAB „TopoEra“ atstovas D. Ž. teismui pateikė iliustracinius planų brėžinius, t. y. atstumų parodymo brėžinį Nr. 1 patvirtinantį, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte yra klaidingai įbrėžtos sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, kadangi projekte yra įbrėžtas (atidėtas) atstumas yra ne 637 metrai ( kaip turėtų bÅ«ti pagal Å¡io žemės sklypo abrisÄ ir Å¡io žemės sklypo planÄ ), o 689 metrai, kas sudaro 52 metrų skirtumÄ .

Taip pat pateikė atstumų parodymo brėžinį, pavirtinantį, kad laikinajame žemės sklypo plane yra klaidingai įbrėžtos žemės sklypo, esančio iÅ¡ deÅ¡inės nuo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, kadangi Å¡iame plane nurodytas atstumas 311 m yra įbrėžtas (atidėtas) kaip 373 metrai, kas sudaro 62 metrų skirtumÄ . Net teisinio iÅ¡silavinimo nereikia tam, kad suprasti, kad Å¡is neteisingas sklypo pažymėjimas (netinkamo atstumo įbrėžimas) projekte sÄ lygoja visų toliau esančių sklypų (Nr. (duomenys neskelbtini)) pietinės dalies poslinkį į vakarų pusę, ko nei liudytojas G.

P. nenorėjo pastebėti ir kÄ iÅ¡ esmės sÄ moningai, iÅ¡girdusi proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, teismo sprendime nutylėjo bylÄ iÅ¡nagrinėjusi teisėja. Å i teismo nepastebėta klaida yra labai svarbi, ji ir parodo, kodėl žemėtvarkos projekte sklypų ribos yra pavaizduotos ne taip, kaip sklypai buvo pažymėti vietoje. Teismas sprendime nurodė, jog „atstumas žemėtvarkos projekte nuo to namų valdos kampe esančio betoninio stulpo iki ginčo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) yra 813,17 m, t. y. didesnis 46,17 m nei Å¡io sklypo abrise“.

Tačiau jis ir turi būti dėl padarytos klaidos didesnis, nes jis įbrėžtas su 5-6 mm (50-60m) klaida. Ir pažymėtina, kad šis atstumas buvo ne suprojektuotas, o jau įbrėžtas esamas (t. y. įbrėžtas - pažymėtas žemėtvarkos projekte jau po sklypo paženklinimo ir nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, nors tuo pačiu laikiname atsakovų žemės sklypo plane atstumai yra nurodyti teisingai. 12.15.Bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projektas, kiek tai susiję su projektuojamų ar jau suprojektuotų žemės sklypų ribomis, viso administraciniais sprendimais buvo koreguotas net aštuonis kartus : 2000 metais, 2003 metais, 2004 metais, 2011 metais, 2013 metais, 2014 metais ir 2016 metais.

Tačiau klaidos projekte (įvertinant jo mastelį - kad palyginti nedidelės apimties dokumente yra suprojektuojama visa didelė vietove) yra natūralus ir administracinėje praktikoje įprastas reiškinys. Tačiau didžiausia teisinė problema yra sukurta būtent ginčijamu teismo sprendimu, nes toks dokumentas, kuris pats savo esme yra apspręstas būti netiksliu ir taisytinu, buvo pagrindas teismui nustatyti konkrečias ir galiosiančias žemės sklypų ribas, ir net ne vieno žemės sklypo, o iš esmės dvidešimties.

Teismo iÅ¡vada, kad Å¡alys neginčijo, jog žemės sklypų pažymėjimas žemėtvarkos projekte nesikeitė, yra visiÅ¡kai nepagrįsta. Tiesiog nebuvo girdima, kas buvo sakoma bylos nagrinėjimo metu. Atsakovai, trečiojo asmens UAB „TopoEra“ atstovas D. Ž., liudytojas G. K. teismui tiek savo paaiÅ¡kinimais, tiek demonstruodami konkrečius žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, ne kartÄ nurodė, kad 2011 metų žemės reformos žemėtvarkos projekte (t.15, b.1.11) ieÅ¡kovo, atsakovų ir kitų besiribojančių žemės sklypų ribos buvo koreguojamos, pažymėtos esmingai kitaip.

Tačiau niekas negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl ir kaip Å¡ių korekcijų nebeliko vėlesniuose žemėtvarkos projektuose. 12.16.Pirmosios instancijos teismas suteikė prioritetÄ ir teisinę gynybÄ bÅ«tent žemės reformos žemėtvarkos projektui, bet ne atsakovų, trečiųjų asmenų nuosavybės dokumentams (lauko matavimo brėžiniams, planams), nors iÅ¡ bylos duomenų akivaizdžiai nustatyta, kad atsakovų žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pamatuotas ir atkurtos nuosavybės teisės iki žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo ir bÅ«tent NŽT prie ŽŪM teritorinis skyrius turėjo užtikrinti, kad anksčiau iki projekto patvirtinimo pamatuoti žemėtvarkos projekte pažymėti (įkloti) bÅ«tų teisingai.

Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus visiems toje pačioje iki nacionalizacijos valdytoje vietoje žemės sklypams (natÅ«riniams) pagrindinis dokumentas pažymėti žemės sklypÄ Å¾emėtvarkos projekte yra lauko matavimo brėžinys (abrisas), kuris ginčų sklypų požiÅ«riu buvo visiÅ¡kai aiÅ¡kus (tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovų). Bylos duomenimis nustatyta, kad pats pirmasis Veiverių vietovės žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas 2000 metais, o pradėtas rengti po metų nuo to, kai atsakovų R. ir S. B. sklypas jau buvo paženklintas vietoje.

O visos komisijos ir net tas pats G. P. nagrinėjo projektÄ ar projektus, kurių pats pirmasis ir buvo 2000 metų. ReikÅ¡minga ir tai, kad bÅ«tent ieÅ¡kovo, o ne atsakovų žemės sklypas buvo projektuojamas tada, kai buvo jau patvirtintas 2000 03 23 žemės reformos žemėtvarkos projektas ir bÅ«tent Å¡is 2000 metais suprojektuotas ieÅ¡kovo žemės sklypas Å¡iam žemėtvarkos projektui prieÅ¡tarauja. Taigi, ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovas savo teises siekia apginti iÅ¡ esmės neteisėtų veiksmų pagrindu. 12.17.IÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, kad atsakovų R. ir S. B.

žemės sklypas nebuvo pažymėtas preliminariame žemėtvarkos projekte, nes toks preliminarus žemėtvarkos projektas tiesiog neegzistavo. Teismo išvada, kad atliekant kadastrinius atsakovų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) matavimus buvo privalu vadovautis 2000 m. patvirtintu projektu ar vėlesniais projektais, taip pat nėra pagrįsta. Matininkas, atlikęs kadastrinius matavimus, pagrįstai nesikreipė į NŽT dėl išvados pateikimo, o NŽT teisme ginčijamu įsakymu šiuos kadastrinius matavimus patvirtino kaip teisingai ir teisėtai atlikus ir nesant išvados.

Tokia iÅ¡vada pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 21 punktÄ ir nebuvo reikalinga. Å ių nuostatų 21 p. numato, kad tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas Å¡ių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigÅ«racija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigÅ«racijos), vykdytojas apie tai raÅ¡tu informuoja užsakovÄ ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietÄ .

Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiÅ¡kai naudojamas Å¡io žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius (...) nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigÅ«racijos) skirtumo priežastis ir suraÅ¡o iÅ¡vadÄ dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte bÅ«tinumo.

Taigi, taikant aukščiau paminėtÄ teisės normÄ , ir atliekant atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus iÅ¡vada nebuvo bÅ«tina, nes atsakovų žemės sklypo ribos (konfigÅ«racija) nebuvo suprojektuota teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. Žemės sklypo ribos vietovėje buvo paženklintos (priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisų atkÅ«rimo grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra) likus vieneriems metams iki žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir trims metams iki žemėtvarkos projekto patvirtinimo. 12.18.Apeliantų nuomone, skundžiamas teismo sprendimas negalėjo bÅ«ti priimtas neginčijant eilės administracinių aktų.

Byloje nebuvo ginčijamas ir nuginčytas 2015-11-12 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinti pačiam ieÅ¡kovui P. J. Å¡iuo metu priklausančio kito žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, kurie 2019-12-10 priėmus sprendimÄ turės bÅ«ti koreguojami. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovo sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) rytinė kraÅ¡tinė ribojasi su atsakovų R. ir S. B. sklypo vakarine riba, kuri pagal 2019-12-10 sprendimÄ ir G.

P. žemės sklypų ribų atstatymo planÄ persidengia, t. y. Å¡ių atsakovų sklypas įbrėžiamas į jau geodeziÅ¡kai pamatuoto P. J. žemės sklypo ribas, kas neabejotinai paneigia galiojančius kadastro duomenis. Be to, aplinkybės, kad dar 2015 metais vietovėje formuojant kitÄ ieÅ¡kovui priklausantį žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), jo ribos buvo riÅ¡amos prie pirmiau pamatuoto atsakovų žemės sklypo ribos, patvirtina, kad ieÅ¡kovas savo veiksmais pripažino teisinę ir faktinę atsakovų R. ir S. B. vakarinę žemės sklypo ribÄ , o tuo pačiu patvirtino atsakovų R. ir S. B. kadastro duomenų teisingumÄ ir aiÅ¡kumÄ .

Å iuo atveju, atsakovų R. ir S. B. sklypÄ perstumiant į vakarus tuo pačiu bus perstumti ir kitiems atsakovams priklausantys žemės sklypai, kuriems atlikti tik preliminarÅ«s matavimai: kadastriniai numeriai: (duomenys neskelbtini). Nors teismas teigia, kad yra laisvos valstybinės žemės, tačiau byloje nebuvo jokių įrodymų, kad patenkinus ieÅ¡kinį ir perstumiant atsakovams R. ir S. B. priklausančių žemės sklypo ribas į vakarus kitiems atsakovams, o beje tuo pačiu ir ieÅ¡kovo P. J. kitam žemės sklypui, nesusidarys žemės trÅ«kumas.

Taip pat byloje liko neįvertinta, kad už paminėtų atsakovų žemės sklypų yra tretiesiems asmenims R. B. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei V. B. ir M. B. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausantys žemės sklypai, kurių kadastro duomenys atitinkamai patvirtinti galiojančiais administraciniais aktais (2010-06-14 Apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-09-14 NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini)skyriaus vedėjo sprendimas, kurių ieškovas taip pat neginčijo. 12.19.Atsakovai R.

B. ir S. B. apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ atsakovai bei tretieji asmenys ieÅ¡kinio reikalavimams dėl administracinio akto panaikinimo prašė laikyti, kad ieÅ¡kovas praleido procesinį terminÄ ginčyti administracinį aktÄ . Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nors ir pripažino praleistÄ vieno mėnesio terminÄ administraciniam aktui ginčyti, tačiau nesant įstatymo nustatytiems ir teismų praktikoje suformuotiems pagrindams, nesant ieÅ¡kovo praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ terminÄ , savo iniciatyva nustatęs tariamai svarbias priežastis, kurių neįrodinėjo ieÅ¡kovas P. J., atnaujino mažiausiai du metus praleistÄ procesinį terminÄ ginčyti administracinį aktÄ .

Teismas administracinio pobÅ«džio reikalavimui atnaujino praleistÄ terminÄ vadovaudamasis ne administracinių bylų teisenos terminų atnaujinimo taisyklėmis, kaip tai numatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau ir ABTÄ®), bet vadovaudamasis subjektyvia savo nuomone. Taigi teismas atnaujindamas praleistÄ vieno mėnesio terminÄ pažeidė ABTÄ® nuostatas, Konstitucinio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, kuriuose įtvirtina taisyklė, jog ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieÅ¡kinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas.

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui bei juo labiau praleisto termino atnaujinimui netaikytinos ieÅ¡kinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016, 14punktas). Todėl teismas nepagrįstai patenkino reikalavimÄ pripažinti negaliojančiu administracinį aktÄ .

13. Apeliaciniu skundu atsakovas E. K. praÅ¡o panaikinti 2019 m. gruodžio 10 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-617-1023/2019 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo P. J. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams S. B., R. B., E. K., J. P., R. T., S. S., M. P., B. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems asmenims R. B., V. B., M. B., UAB „TopoEra", I. L. ir A. D. – V. dėl žemės sklypo ribų nustatymo atmesti ir priteisti jam patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Å is atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai taikė CK 4.45 str. nuostatas, spręsdamas klausimÄ dėl ribų aiÅ¡kumo nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, taip pat be pagrindo netaikė ieÅ¡kinio senaties. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Pagal CK 4.45 str. nuostatas ieÅ¡kovas turi įstatyminę teisę ginčyti žemės sklypo ribÄ (ribas), turinčias sÄ lytį su ieÅ¡kovo žemės sklypu, tačiau sklypų ribų koregavimui tarp atsakovo E. K. ieÅ¡kovas reikalavimo teisės neturi, nes su jo sklypais ieÅ¡kovo sklypas nesiriboja.

Taip pat ieÅ¡kovas nėra tas asmuo, kuris turėtų teisę perplanuoti visÄ vietovę ir keisti ne jam priklausančių žemės sklypų ribas. FaktiÅ¡kai ieÅ¡kovas siekia perstumti atsakovės R. B. ir atsakovo S. B. žemės sklypÄ link atsakovo E. K. ir kitų atsakovų žemės sklypų. Taigi, ieÅ¡kinio esmė yra ne sklypo ribos keitimas, o sklypų lokalizacijos keitimas, todėl toks ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti tenkinamas, kadangi ieÅ¡kovas neturi įstatyminės teisės keisti tas žemės sklypo ribas, kurios nesiriboja su jo žemės sklypu.

Šioje byloje iš esmės nebuvo nustatoma riba tarp žemės sklypų pagal CK 4.45 str. reikalavimus, o buvo perplanuota didelė Veiverių kadastro vietovės dalis. 13.2. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 str. 4 d. numato, kad žemės sklypas - teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Akivaizdu, kad ginčo atveju turėtų būti paisoma nekilnojamojo turto objekto - įregistruoto žemės sklypo - savininkų teisių ir nuosavybės neliečiamumo principo. 13.3.

Teismas nepagrįstai pripažino, kad žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribos iš esamų dokumentų nėra aiškios dėl jų:

1) faktinės ir teisinės neatitikties, 2) dėl to, kad pagal dokumentuose nustatytas ribas žemės sklypas ženkliai neatitinka ieÅ¡kovo įsigyto sklypo ploto, nes po atsakovų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų ieÅ¡kovo žemės sklypo plotas sumažėjo daugiau kaip 60 artį, 3) ribų neaiÅ¡kumÄ rodo ir tai, kad dokumentai prieÅ¡tarauja vieni kitiems (kadastriniais matavimais nurodytos plane Nr. (duomenys neskelbtini) ribos prieÅ¡tarauja žemėtvarkos projekto sprendiniams.

Pažymėtina, kad iš aukščiau nurodytų teismo pagrindų taikyti CK 4.45 str. teisingai nustatytas yra tik vienas, t. y. tai, kad ieškovo žemės sklypo plotas, kuris yra teisiškai įregistruotas, neatitinka to ploto, kuris yra pagal faktines ir teisines šio žemės sklypo ribas. Byloje nėra visiškai jokio pagrindo išvadai, kad ieškovų ir atsakovų žemės sklypuose yra teisinė ir faktinė neatitiktis, taip pat, kad yra pagrindas keisti žemės sklypų ribas, juos iš esmės perplanuojant, kadangi sklypai yra klaidingai pažymėti žemėtvarkos projektuose.

Taigi, Å¡ioje byloje nėra apskritai pagrindo taikyti LR CK 4.45 str. normÄ . 13.4. Pažymėtina, kad CK 4.45 straipsnis taikomas tada, kai kyla gretimų žemės sklypų savininkų ginčas dėl sklypų ribų, kurios nėra aiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų. Tokio ginčo pobÅ«dis nulemia tai, kad ieÅ¡kiniu turi bÅ«ti reikalaujama nustatyti sklypų ribas. Byloje nagrinėjamo ginčo atveju yra visos sÄ lygos daryti iÅ¡vadai, kad riba tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų žemės sklypų yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki.

2. Apeliaciniu skundu atsakovai J. P., R. T., M. P. ir B. P., taip pat tretieji asmenys A. D. – V. ir I. L. praÅ¡o panaikinti 2019 m. gruodžio 10 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų sprendimÄ civilinėje byloje Nr.e2-617-1023/2019, taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kovo P. J. patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo patirtas bylos vedimo iÅ¡laidas. Jie nurodo, kad teismo sprendimas suraÅ¡ytas vienaÅ¡aliÅ¡kai, analizuojant iÅ¡skirtinai tik ieÅ¡kovui naudingus argumentus, pažeidžiant tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pažeidė CPK 12, 176, 177, 178, 185 straipsnių nuostatas, kas yra pagrindas teismo procesinį sprendimÄ naikinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 14.1. Teismas neįvertino, kad trečiųjų asmenų I. L. ir A. V. – D. nuosavybės teisėmis įregistruotas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieÅ¡kovo sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatyta tvarka vieÅ¡ame registre įregistruotas iki ieÅ¡kovas įsigijo žemės sklypÄ ir Å¡io žemės sklypo ribų nustatymo įstatymo nustatyta tvarka, t. y. trečiųjų asmenų sklypo ribos nustatytos 2012 m. birželio 27 d.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) vieÅ¡ame registre žyma - 2012 11 27. Ä®statymai nustato, jog Å¡io sklypo ribos gali bÅ«ti keičiamos tik nuginčijus jau įregistruotas sklypo ribas, t. y. nuginčijus vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtÄ sprendimÄ . Ginčyti administracinį aktÄ nustatytas specialus ieÅ¡kinio senaties terminas, kurį prašė taikyti ne tik atsakovai, bet ir tretieji asmenys dėl ieÅ¡kovo aplaidaus teisių gynimo ir nepateisinamai praleisto termino.

Å ioje byloje, trečiųjų asmenų I. L. ir A. V. – D. iki ginčo įgyta subjektinė teisė dėl žemės sklypo ribų įregistravimo, naudojimo, disponavimo teismo buvo paneigta be jokio teisinio pagrindo, net tinkamai nemotyvuota, bei nepaisant administracinių terminų praleidimo. 14.2. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 str. 4 d. numato, kad žemės sklypas - teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Teismo sprendimu nustačius ieÅ¡kovo sklypo ribų paslinkimÄ , bus slenkamos atsakovų ir trečiųjų asmenų sklypų ribos, tuo pačiu trečiųjų asmenų sklypų ribas tikslinant, bus keičiamos dar kitų gretimų sklypų savininkų (kurie net nebuvo įtraukti į bylÄ ) ribos.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad daugelio žemės sklypų ribų įklojimas kadastro žemėlapyje neatitinka pirminių Å¡ių žemės sklypų suplanavimo dokumentų, taip pat ir paženklintų vietoje žemės sklypų ribų. Tačiau daugelio žemės sklypų perplanavimas ar Å¡ių žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimas negalėjo bÅ«ti atliekamas teismo sprendimu. Toks keitimas teritorijos (žemės sklypų) ribų, turint nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistravus juos Nekilnojamojo turto registre, iÅ¡ esmės reiÅ¡kia ne kÄ kitÄ , kaip apie 20 žemės sklypų perplanavimÄ teismo sprendimu. 14.3.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016 pasisakyta, kad pagal vienos iÅ¡ Å¡alių reikalavimas nustatyti tokiÄ ribÄ , pagal kuriÄ vienam savininkui sklypo plotas padidėtų kito savininko nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ploto sÄ skaita, suponuoja gretimų sklypų savininkų interesų pusiausvyros disbalansÄ ir teisiniu požiÅ«riu reiÅ¡kia, iÅ¡imtinai vieno savininko teisės gynimu kito sklypo savininko interesų sÄ skaita.

Sprendžiant žemės sklypų ribų nustatymo bylas kasacinis teismas aiÅ¡kiai ir nuosekliai nurodo, kad nuosavybės teisė į tam tikrÄ turtÄ , tam tikro dydžio žemės sklypÄ ginama ir negali bÅ«ti keičiama CK 4.45 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011), o Å¡ios iÅ¡vados iÅ¡plaukia tiek iÅ¡ Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkto bei iÅ¡ pamatinio Konstitucinio nuosavybės neliečiamumo principo.

Tuo tarpu patikslinto ieÅ¡kinio esmė ir yra kompensuoti ieÅ¡kovui trÅ«kstamÄ plotÄ ne tik atsakovų R. ir S. B., o visų į vakarinę pusę nuo jo sklypo nusidriekusių žemės sklypų sÄ skaita. Toks ieÅ¡kovo P. J. pasirinkimas yra neproporcingas kitų žemės sklypų savininkų atžvilgiu, yra priimtinas ir tarnautų iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo interesams. 14.4. Tarp atsakovų M. P., B. P., R. T., S. S., J. P. nuosavybės teisėmis valdomų sklypų ir ieÅ¡kovo P. J. nėra jokios bendros sklypo ribos, o tarp ieÅ¡kovo P. J. ir A.

D. – V. sklypų ribų pakeitimo niekada P. J. nekėlė ginčo ir jau įregistruotų kadastro duomenų neginčijo. IeÅ¡kovas iki patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo kėlė reikalavimus tik dėl vieno sklypo bendrų ribų pakeitimo, Å¡iuo patikslintu ieÅ¡kiniu reikalavo pakeisti 9 sklypų ribas. Teismas niekaip nevertino Å¡ių apeliantų, argumentų, jog tenkinus ieÅ¡kovo reikalavimus, pradingsta prie apeliantų sklypų ten einantis 5 metrų pločio kelias. Nacionalinės žemės tarnybos pateiktose nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylose atliekant duomenų fiksavimÄ Å¡is kelias pažymėtas ir įvertintas nustatant sklypų ribas, nustatant atkuriamos žemės plotus.

Jie naudojasi Å¡iuo keliu ir neketina jo atsisakyti, taip pat jie iÅ¡dirbo jiems nuosavybės teise turimÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemę daug metų ir naudojosi pagal susiklosčiusiÄ nuo seno tvarkÄ , kaip pasikeis žemėnauda - teismo sprendime nepasisakyta apskritai. 14.5. Sprendžiant dėl ribų su kitų (ne R. ir S. B.) atsakovų žemės sklypais, ieÅ¡kovas nepateikė byloje jokių duomenų, kaip keisis Å¡ių žemės sklypų plotai, ar Å¡iems sklypams pakaks ploto vėliau atliekant Å¡ių žemės sklypų kadastrinius matavimus, nors Å¡ių aplinkybių nustatymas yra ypatingai reikÅ¡mingas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, įrodyti, jog reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, turi ieÅ¡kovas. 14.6. Visi byloje surinkti duomenys apie skirtingus laikotarpius dėl sklypų iÅ¡sidėstymo patvirtina apie tai, jog visų atsakovų žemės sklypų ribos nekito, jas siekia pakeisti tik ieÅ¡kovas, kuris nusipirko žemės sklypÄ kadastriÅ¡kai nepamatuotÄ , tik su preliminariai atliktais matavimais. Todėl keisti ne tik gretimo, bet ir aplinkinių žemės Å«kio paskirties naudojamų, dirbamų žemės sklypų lokacijos, ribų nebuvo teisinio pagrindo.

Teismo motyvas, esÄ sklypų ribos neatitinka žemėtvarkos projekto nesukuria teismui teisės tokiu bÅ«du keisti 11 sklypų ribas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pakeistos 11 žemės sklypų ribos, negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, nes tai nėra teismo kompetencija, be to, tai nėra ginčas patenkantis į LR CK 4.45 str. galiojimo ribas. 14.7. Nagrinėjamoje byloje visi atsakovai R. B., S. B., J. K., R. T., S. S., M. P., B. P., J. P., taip pat ir tretieji asmenys V. B., M. B., R.

B., A. D.-V. prašė ieÅ¡kinį atmesti ir tuo pagrindu, nes ieÅ¡kovas P. J. yra praleidęs terminÄ kreiptis į teismÄ , ginčijant 2015 m. gegužės 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriaus sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“. Kitaip tariant, Å¡ioje byloje atsakovai bei tretieji asmenys ieÅ¡kinio reikalavimams dėl administracinio akto panaikinti prašė laikyti, kad ieÅ¡kovas praleido procesinį terminÄ ginčyti administracinį aktÄ .

Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas atnaujindamas praleistÄ vieno mėnesio terminÄ pažeidė ABTÄ® nuostatas, Konstitucinio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, kuriuose įtvirtina taisyklė, jog ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieÅ¡kinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui bei juo labiau praleisto termino atnaujinimui netaikytinos ieÅ¡kinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016, 14 punktas). 14.8.

Atsakovai nesutinka su teismo vertinimu, kad termino skųsti administracinį aktÄ pradžia yra 2017-09-27, kuomet buvo priimta Kauno apygardos teismo nutartis (civilinė byla Nr. e2A-1198-343/2017) bei kuria ieÅ¡kovui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kovas P. J. privalo ginčyti administracinį aktÄ , kuriuo patvirtinti atsakovų R. ir S. B. žemės sklypo kadastriniai matavimai. PrieÅ¡ingai teismo iÅ¡vadoms, byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovui informacija apie 2015 m. gegužės 28 d.

NŽT prie ŽŪM sprendimÄ buvo žinoma ir prieinama nuo pat ginčijamo akto priėmimo (2015 metų), nes netgi 2019-12-10 sprendime teismas nurodo, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į NŽT prie ŽŪM su įvairiais skundais dėl Å¡ių ginčo sklypų ribų bei iki 2016-02-17 dėjo pastangas ginÄÄ iÅ¡spręsti administracine tvarka. Tačiau konkretus ieÅ¡kinio reikalavimas panaikinti 2015-05-28 administracinį aktÄ , kurio pagrindu įregistruoti žemės sklypo ginčijami kadastriniai matavimai, buvo pareikÅ¡tas tik 2018 m. birželio 6 d., t. y. po daugiau nei dviejų metų.

Neteisinga ir niekuo nepagrįsti teismo argumentai, jog ieÅ¡kovui aplinkybės, kad ginčijant kadastrinius matavimus ginčytinas ir administracinio akto teisėtumas, tapo žinomos tik 2017 m. rugsėjo 27 d. priėmus Kauno apygardos teismui nutartį. Nuo 2016 metų ieÅ¡kovas P. J. savo teises į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendino per atstovus - advokatus, todėl turėjo visas galimybes 2016-05-16 ieÅ¡kiniu ginčyti administracinį aktÄ . 14.9. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas neturėjo procesinių teisių atnaujinti ABTÄ® 33 str. tvirtintÄ terminÄ , juo labiau LR CPK 78 straipsnio pagrindu, nes Å¡iuo atveju praleisto administracinio termino atnaujinimui taikomos administracinės teisenos, o ne civilinio proceso normos.

Å iuo atveju ABTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo teisė atnaujinti terminÄ skundo padavimo terminÄ tik egzistuojant dviem sÄ lygoms:

1) pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atnaujinti terminÄ ;

2) egzistuoja svarbios termino praleidimo priežastys. Nagrinėjamu atveju nebuvo nei vienos iÅ¡ paminėtu sÄ lygų, todėl teismas negalėjo savo iniciatyva atnaujinti du metus praleistÄ procesinį terminÄ . Å ioje byloje nei ieÅ¡kovas, nei jo atstovas nereiÅ¡kė praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ terminÄ skundui paduoti, kas reiÅ¡kia, jog nebuvo pirmosios esminės sÄ lygos termino atnaujinimui pagal ABTÄ® 30 str. 1 d. Be to, pagal ABTÄ® 30 str. 2 d., pareiÅ¡kėjas praÅ¡yme atnaujinti terminÄ privalo nurodyti termino praleidimo priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus.

Tačiau nagrinėjamu atveju nesant tokio ieÅ¡kovo P. J. praÅ¡ymo, jam nenurodant svarbių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas ir nepateikiant jokių su tuo susijusių įrodymų, pirmos instancijos teismas peržengdamas ieÅ¡kinio ribas bei pažeisdamas teismo neÅ¡aliÅ¡kumo ir objektyvumo principus, savo iniciatyva neteisėtai atnaujino praleistÄ terminÄ . 14.10.Atsakovai nesutinka ir su teismo 2019-12-10 sprendimo argumentais, kad ieÅ¡kovas buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, savo teises įgyvendino rÅ«pestingai, jog atsižvelgiant į ieÅ¡kovo amžių ir teisinių žinių neturėjimÄ nėra pagrindo vertinti ieÅ¡kovo elgesio kaip pernelyg ilgo ir objektyviai nepateisinamo delsimo pateikti ieÅ¡kinį.

Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovas P. J. procesinį vieno mėnesio terminÄ praleido dėl svarbių priežasčių. PrieÅ¡ingai paminėtoms teismo iÅ¡vadoms, byloje surinkti įrodymai ir nuoseklus bei visapusiÅ¡kas jų vertinimas patvirtina, kad ieÅ¡kovas procesinį terminÄ praleido dėl savo nerÅ«pestingumo ir nesÄ Å¾iningumo. IÅ¡ to seka, kad pirmos instancijos teismas ieÅ¡kovui atnaujino procesinį terminÄ skundui pateikti dėl administracinio akto pažeisdamas imperatyvius LR ABTÄ® 30 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimus. 14.11.Pirmosios instancijos teismas taip pat neiÅ¡sprendė trečiojo asmens A.

D. – V. praÅ¡ymo priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Å io asmens atstovas pateikė ataskaitÄ ir trečiojo asmens patirtas bylos vedimo iÅ¡laidas, bei prašė Å¡ias iÅ¡laidas priteisti. Teismas neiÅ¡sprendė ir nemotyvavo, kodėl nepriteisia Å¡ių iÅ¡laidų. Civilinio proceso kodekso nuostatos numato, jog iÅ¡ esmės iÅ¡sprendus civilinį ginÄÄ , teismas turi pareigÄ pasisakyti dėl visų byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymų, net ir dėl bylos vedimo iÅ¡laidų ir tuos praÅ¡ymus motyvuotai iÅ¡spręsti.

Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų sprendime Å¡i pareiga nebuvo vykdoma, dėl ko taip pat praÅ¡oma ir Å¡iuo pagrindu panaikinti teismo sprendimÄ .

15. Trečiasis asmuo UAB „TopoEra“ pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl prisidėjimo prie apeliacinių skundų. Jame nurodė, kad sutinka su byloje pateiktais apeliaciniais skundais, praÅ¡o panaikinti 2019-12-10 Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovo P. J. ieÅ¡kinį. Å iame procesiniame dokumente nurodė, kad tikroji Å¡ioje byloje sprendžiamo ginčo priežastis yra ne ieÅ¡kovo sklypo ribų neaiÅ¡kumas, o jo ploto trÅ«kumas. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kovas ar prieÅ¡ tai buvę jo žemės sklypo savininkai natÅ«roje (pagal vietoje paženklintas Å¡io žemės sklypo ribas) bÅ«tų valdę teisinį Å¡io sklypo plotÄ .

IeÅ¡kovo žemės sklypui trÅ«ko žymios ploto dalies jau nuo pat Å¡io žemės sklypo suformavimo pradžios (2000 metų), nes jis jau buvo suformuotas su bÅ«tent tokio ploto trÅ«kumu. Ir tokia situacija atsirado ne dėl atsakovų žemės sklypo, kuris suformuotas gerokai anksčiau už ieÅ¡kovo žemės sklypÄ , suformavimo. IeÅ¡kovui P. J. įsigyjamo žemės sklypo ribos buvo aiÅ¡kios ir žinomos vėliausiai nuo 2000 m., t. y. prieÅ¡ 14 metų iki sudarant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, nes jis naudojosi tuo žemės sklypu.

IeÅ¡kovui priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas siejant jo vakarinę kraÅ¡tinę su jau suformuoto ir teisiÅ¡kai įregistruoto atsakovų žemės sklypo rytine riba (t. y. perimant Å¡iÄ ribÄ ). Nuo pat žemės sklypų įsigijimo iki 2014-11-12 tuometiniai žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai neginčijo nustatytų žemės sklypų ribų, tarpusavyje neturėjo pretenzijų dėl bendros jų sklypų ribos ir Å¡i riba buvo visiÅ¡kai aiÅ¡ki. IeÅ¡kovui perkant žemės sklypÄ , nebuvo atlikti žemės sklypo geodeziniai matavimai ir ieÅ¡kovas žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2014-11-12 įsigijo pagal 2000-11-24 parengtÄ preliminarų planÄ , kuris buvo sudarytas to meto bendrasavininkėms D.

M. M., V. J. J. ir R. J. G. B., kurios su sklypo paženklinimu vietovėje ir nustatytu plotu visiÅ¡kai sutiko. Jau pačiame plane, kuris buvo neatsiejama ieÅ¡kovo sudaryto nuosavybės įsigijimo sandorio dalis, žemės sklypo kraÅ¡tinės buvo žymimos neaiÅ¡kiomis dvigubomis linijomis, kas yra aiÅ¡kus įrodymas, kad ieÅ¡kovas žemės sklypÄ Ä¯sigijo su akivaizdžiomis Å¡io sklypo probleminėmis ir koreguotinomis ribomis. Pagal bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-11-12 perkant žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas žinojo apie Å¡io žemės sklypo ribas (t. y. tai, kad jos preliminarios ir neaiÅ¡kios).

Be to, perkant žemės sklypÄ , ieÅ¡kovas pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko vieÅ¡us duomenis žinojo, jog žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos yra tikslintinos (pirkimo-pardavimo sutarties 2.2 punktas – registro pastabos). IeÅ¡kovas, įgydamas šį žemės sklypÄ pagal atliktus tik preliminarius matavimus ir esant tikslintinoms jo riboms, prisiėmė rizikÄ , kad netikslÅ«s sklypo matavimai tuo pačiu gali bÅ«ti siejami ir su jo perkamo ploto trÅ«kumu, todėl, tokios teisinės pasekmės natÅ«raliai gali atsirasti.

Teismas ginčo visiÅ¡kai nesprendė ir nenagrinėjo Žemės reformos įstatymo 21 str. 3 d. pagrindu. Teismo sprendimu žemės sklypų ribos buvo perplanuotos taip, kad jos atitiktų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, tačiau žemės sklypų paženklinimas vietoje Å¡ioje byloje nesulaukė teismo dėmesio. Taip pat Å¡iame procesiniame dokumente trečiasis asmuo UAB „TopoEra“ nurodė ir atsakovų apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus apie apskųstojo teismo sprendime padarytas iÅ¡vadas ir jų nepagrįstumÄ .

16. AtsiliepimÄ Ä¯ atsakovų apeliacinius skundus pateikę tretieji asmenys V. B. ir M. B. nurodė, kad jie sutinka su visais atsakovų apeliaciniais skundais, patys vertina, kad Alytaus apylinkės teismo 2019-012-10 sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nurodė tokio vertinimo argumentus. Å ie tretieji asmenys praÅ¡o patenkinti atsakovų apeliacinius skundus ir priteisti trečiųjų asmenų V. B. ir M. B. naudai jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

17. IeÅ¡kovas P. J. atsiliepimu į atsakovo E. K. apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti atsakovo E. K. apeliacinį skundÄ ir priteisti jam iÅ¡ Å¡io atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad Å¡iam atsakovui priklauso trys žemės sklypai. Ekspertinėje iÅ¡vadoje buvo apskaičiuoti visų Å¡io atsakovo žemės sklypų plotai pagal jų suformavimo dokumentuose nurodytas ribas – visų iki vieno plotai sutampa bei atitinka įgytus plotus, nevirÅ¡ijant leistinų paklaidų. Lygiai tas pats buvo patvirtinta teismo eksperto 2019-09-06 raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų Nr. (duomenys neskelbtini) 9-ame atsakyme.

Taigi teismo sprendimas yra absoliučiai teisingas Å¡io atsakovo atžvilgiu, nes prieÅ¡ jį priimant buvo iÅ¡siaiÅ¡kinti svarbÅ«s faktai bei užtikrinta, kad ateityje atsakovo teisės niekaip nebus pažeistos, prieÅ¡ingai, ateityje atliekant atsakovo žemės sklypų kadastrinius matavimus, bus maksimaliai įgyvendinti privalomų vadovautis dokumentų visumos sprendiniai, visiÅ¡kai atitiks tiek Å¡ių žemės sklypų ribos, tiek plotai, tiek geografinė padėtis. Atsakovas visiÅ¡kai be reikalo nuogÄ stauja, kad neva yra keičiamos jo žemės sklypų ribos.

Priešingai, jo žemės sklypų ribos nėra keičiamos, o užtikrinamas jų stabilumas bei nekintamumas – šios ribos buvo, yra ir bus tokios, kokios buvo nustatytos šių žemės sklypų formavimo metu tiek ribų, tiek ploto, tiek geografinės padėties atžvilgiu.

18. IeÅ¡kovas P. J. atsiliepimu į atsakovų R. T., J. P., M. P. ir B. P. apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti Å¡ių atsakovų apeliacinį skundÄ ir priteisti ieÅ¡kovui visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad Å¡ių atsakovų apeliaciniame skunde pateikiamos tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie jų teisių pažeidimus. Teismo sprendimu nebuvo nustatytos, pakeistos, perplanuotos nei vieno iÅ¡ Å¡ių atsakovų žemės sklypų ribos. Tačiau teismas labai teisingai pasielgė – prieÅ¡ tvirtindamas ginčo žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, iÅ¡samiai ir nuodugniai iÅ¡siaiÅ¡kino, ar tai neturės kokios nors įtakos ir Å¡ių atsakovų žemės sklypams.

Pažymėtina, kad nei vienam iš šių atsakovų žemės sklypų nėra atlikti kadastriniai matavimai. Nepaisant to, Ekspertinėje išvadoje buvo apskaičiuoti visų atsakovų žemės sklypų plotai pagal jų suformavimo dokumentuose nurodytas ribas – visų iki vieno plotai sutampa bei atitinka įgytus plotus, neviršydami leistinų paklaidų; vienintelio R. T. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas nežymiai skiriasi – yra didesnis, negu priklauso.

Jeigu teismo sprendimu nebÅ«tų buvusios nustatytos teisingos ginčo žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, tas galimai bÅ«tų sudarę pagrindÄ atsakovams iÅ¡sidalinti net 1,40 ha dirbtinai klaidingų matavimų metu sukurtÄ valstybinį žemės plotÄ , kas žinoma pažeidžia atsakovų interesus, tačiau tai nėra teisėti interesai ir neturėtų bÅ«ti ginami. Taigi teismo sprendimas yra absoliučiai teisingas Å¡ių atsakovų atžvilgiu, nes prieÅ¡ jį priimant buvo iÅ¡siaiÅ¡kinti svarbÅ«s faktai bei užtikrinta, kad ateityje jų teisės niekaip nebus pažeistos, prieÅ¡ingai, ateityje atliekant jų žemės sklypų kadastrinius matavimus, bus maksimaliai įgyvendinti privalomų vadovautis dokumentų visumos sprendiniai, atitiks visų žemės sklypų ribos, plotai ir jų geografinė padėtis.

19. IeÅ¡kovas P. J. atsiliepimu į atsakovų R. B. ir S. B. apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti Å¡ių atsakovų apeliacinį skundÄ ir ieÅ¡kovo naudai priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime ieÅ¡kovas nurodo tokius argumentus: 19.1. Nepagrįstai Å¡ių atsakovų apeliaciniame skunde teigiama, kad nebuvo sÄ lygų, numatytų CK 4.45 straipsnyje. Apeliaciniame skunde tendencingai ir nepagrįstai teigiama apie žemės sklypų perplanavimus, projektavimus, konsolidacijÄ . Atsakovai, kritikuodami teismo sprendimÄ , ignoruoja reikÅ¡mingÄ aplinkybę, kad prieÅ¡ tai neiÅ¡nagrinėjus visos teritorijos, kurioje yra ginčo sklypai, objektyviai neįvertinus duomenų visumos, teisingai iÅ¡spręsti dviejų žemės sklypų ginčo yra neįmanoma – pirmiausia turi bÅ«ti įvertinta, ar ginčo žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nepažeis gretimų žemės sklypų savininkų teisėtų interesų.

K. E. tyrimo metu ir buvo nustatyta, 2014-11-28 atliekant atsakovų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus buvo nepaisoma nei elementarių žemėtvarkos taisyklių, nei teisės aktų reikalavimų, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas dėl nuosavybės teisių neliečiamumo, buvo nusavintas ne tik ieškovo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas ir pakeistos šios žemės sklypo ribos, tačiau sukurta esminė žemės sklypo ribų ir plotų problematika ir kitiems, ateityje matuojamiems žemės sklypams.

Teismo sprendimu nebuvo pakeista / suprojektuota nei viena nei vieno žemės sklypo riba – teismo sprendimu buvo patvirtintos ginčo žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos pagal teisės aktų reikalavimus ir privalomų vadovautis dokumentų sprendinių visumÄ , nustatant ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. 19.2. Nepagrįstai atsakovai teigia, kad buvo pažeistas proporcingumo principas. Apeliaciniame skunde teisingai paminėta bÅ«tinybė laikytis proporcingumo principo, tačiau nepaaiÅ¡kinama, kodėl jo nebuvo laikomasi klaidingai atliekant atsakovų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus.

Juos atlikus, atsakovų žemės sklypo geografinė padėtis ~50 metrų pasikeitė rytų kryptimi („užlipo ant ieÅ¡kovo sklypo“), Atitinkamai nesuprantamas atsakovų nurodomas proporcingumo pažeidimas, kai pats ginčas kilo dėl to, kad atsakovai, tikėtina sÄ moningai, užgrobė ženklų ieÅ¡kovo žemės sklypo plotÄ . Atsakovų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) klaidingai atlikti kadastriniai matavimai sukÅ«rė tokį „pusiausvyros balansÄ â€œ, kad jam iÅ¡aiÅ¡kinti ir iÅ¡narplioti prireikė 5 metų teisminių procesų. 19.3.

Teismas ginÄÄ iÅ¡sprendė iÅ¡ esmės Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies pagrindu, užtikrindamas tiek Å¡ios įstatyminės nuostatos, tiek jÄ Ä¯gyvendinančių teisės aktų (Nekilnojamojo turto kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių 11 punkto, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkto, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 8.3 papunkčio) reikalavimų laikymÄ si. 19.4. Nepagrįstai atsakovai nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad nustatytas ginčo žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) žymus persidengimas, pietinės dalies ribų posÅ«kio taÅ¡kų žymÅ«s neatitikimai, geografinės padėties žymus pasikeitimas.

IÅ¡ tiesų, jokių persidengimų (iÅ¡skyrus klaidingai dirbamus plotus) tarp ginčo žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo jų suformavimo iki pat 2014-11-28 nebuvo. Persidengimai, ribų linijų ilgių neatitikimai, plotų trÅ«kumai, geografinės padėties pakeitimas buvo dirbtinai sukurti klaidingai atlikus atsakovų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus. 19.5. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai atnaujino procesinį terminÄ nuginčyti 2015-05-28 NŽT Prienų ir BirÅ¡tono skyrius sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovas niekada nesutiko su atsakovų atliktais kadastriniais matavimais ir siekė savo teises apginti neteismine tvarka. Atsakovas nėra teisininkas, o neturint tokio iÅ¡silavinimo ir atitinkamos patirties, yra sunku sveiku protu suvokti, kad tavo fundamentali teisė į nuosavybę gali bÅ«ti paneigta vien dėl to, kad per itin trumpÄ trisdeÅ¡imties dienų terminÄ nesikreipei į teismÄ ir neginčijai tavo nuosavybės užgrobimÄ patvirtinusio valstybės administracinio teisės akto. Atitinkamai, pirmos instancijos teismas pagrįstai akcentavo ieÅ¡kovo aktyvų savo teisių gynimÄ neteismine tvarka ir tam buvo pagrindas, nes NŽT tyrė ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, tuo tikslu sudarė komisijÄ , kuri konstatavo netinkamai atliktus atsakovų sklypo kadastrinius matavimus, kas sudarė pagrindÄ ieÅ¡kovui tikėtis, kad ginčas bus iÅ¡spręstas neteismine tvarka.

Ginčuose dėl žemės ribų nustatymo, kai vieno sklypų ribos patvirtintos kadastriniais matavimais egzistuojantis 1 mėnesio terminas sprendimui dėl kadastrinių matavimų ginčyti sukuriamos prielaidos tiek tiesioginiam svetimos žemės užgrobimui, tiek žemės praradimui. Nors tai civilinis privačių asmenų ginčas, administracinis aktas patvirtinantis vieno iÅ¡ ginčo dalyvių teises ir itin trumpas Å¡io akto apskundimo terminas, visiÅ¡kai nepagrįstai riboja savo turtinių teisių gynybÄ (palyginus su civilinėje teisėje naudojamais senaties terminais).

Atitinkamai, ieÅ¡kovo įsitikinimu, civilinėse bylose, kuriose sprendžiami civiliniai, o ne administraciniai ginčai, teismai neturėtų griežtai ir formaliai laikytis ABTÄ® 33 str. nustatyto termino, o prioritetÄ teikti protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. IeÅ¡kovo įsitikinimu, teismas pagrįstai ir teisėtai, savo iniciatyva atnaujino praleistÄ administracinio akto ginčijimo terminÄ ir kitų nustatytų aplinkybių ir nurodytų motyvų kontekste, pagrįstai jį panaikino.

20. Atsiliepime į atsakovų R. B. ir S. B. apeliacinį skundÄ atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o Å¡ių atsakovų apeliacinį skundÄ atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡ jų viseto, vadovaudamasis teisės normomis, padarė pagrįstas iÅ¡vadas ir tinkamai taikė CK 4.45 straipsnio nuostatas.

Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų ribų patikrinimo komisijos sudarymo“ sudaryta komisija (toliau – Komisija) atliko tyrimÄ dėl ginčytinos ieÅ¡kovo ir atsakovų žemės sklypų ribos. Å ios komisijos 2015 m. gruodžio 7 d. iÅ¡vados, taip pat teismo eksperto G. P. ekspertinėje iÅ¡vados duomenimis nustatyta, kad yra ginčo žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) žymus persidengimas, pietinės dalies ribų posÅ«kio taÅ¡kų žymÅ«s neatitikimai, geografinės padėties žymus pasikeitimas, akivaizdu, kad žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribos iÅ¡ esamų dokumentų nėra aiÅ¡kios dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties, dokumentai prieÅ¡tarauja vieni kitiems (kadastrinių matavimų plane nurodytos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos prieÅ¡tarauja žemės reformos žemėtvarkos sprendiniams), todėl vadovaujantis CK 4.45 straipsnio 1 dalimi ginčo žemės sklypų ribos turi bÅ«ti nustatytos teismo. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės preliminaraus žemės reformos žemėtvarkos projektas patvirtina, kad atsakovų R.

B. ir S. B. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos buvo pažymėtos dar prieÅ¡ patvirtinant pirmÄ jį 2000 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ . Byloje duomenų apie tai, kad pirmajame projekte ar vėlesniuose projektuose Å¡io žemės sklypo ribos keičiamos ar yra netikslios, nepateikta. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2019 m. gruodžio 10 d. sprendime pažymėjo, kad žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtos ginčo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, iÅ¡liko nepakitusios ir vėlesniuose žemėtvarkos projektuose bei galiojo UAB „Topoera“ atliekant ginčo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus.

Taip pat atsiliepime nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieÅ¡kovas P. J. procesinę teisę kreiptis į teismÄ dėl Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ praleido dėl svarbių priežasčių, vertina, kad teismas pagrįstai vadovaudamasis CPK 78 straipsnio 1 dalimi jį atnaujino savo iniciatyva.

Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atsižvelgė į kasacinės instancijos teismo formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, tyrė ir vertino visus byloje surinktus įrodymus, neteikdamas nei vienam įrodymui prioriteto, ir priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

21. Atsiliepime į atsakovų R. T., J. P., M. P., B. P. ir trečiųjų asmenų A. D.-V. bei I. L. apeliacinį skundÄ atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o Å¡ių atsakovų apeliacinį skundÄ atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino visus byloje surinktus įrodymus, neteikdamas nei vienam įrodymui prioriteto, ir iÅ¡ jų viseto, vadovaudamasis teisės normomis, padarė pagrįstas ir neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas apie byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog iÅ¡ byloje esančių įrodymų, akivaizdu, kad ieÅ¡kovo P. J. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovų R. B. ir S. B. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos iÅ¡ esamų dokumentų nėra aiÅ¡kios dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio 1 dalimi turi bÅ«ti nustatytos teismo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) žymus persidengimas, faktiÅ¡kai naudojamų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pietinės dalies ribų posÅ«kio taÅ¡kų žymÅ«s neatitikimai, geografinės padėties žymus pasikeitimas, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad faktinis žemės sklypų naudojimas pažeidžia privalomų vadovautis teisės aktų nuostatas, žemėtvarkos projekto sprendinius, nuosavybės teises, neatitinka Å¡alių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principų.

Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog „<...> byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad patenkinus ieÅ¡kinį ir perstumiant atsakovams priklausančių žemės sklypų ribas į vakarus, nesusidarys žemės trÅ«kumas, nes daugumai atsakovų sklypų kadastriniai matavimai nėra atlikti, o ploto trÅ«kumÄ galimai atsakovai siektų kompensuoti trečiųjų asmenų B. ir B. žemės sklypų sÄ skaita <...>“. Atliekant Å¡ių apeliantų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų kadastrinius matavimus, Å¡ių žemės sklypų ribos negalės bÅ«ti keičiamos ir turės atitikti teritorijų planavimo dokumente, t. y.

žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas Å¡ių žemės sklypų ribas. Nacionalinė žemės tarnyba sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieÅ¡kovas P. J. procesinę teisę kreiptis į teismÄ dėl Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ praleido dėl svarbių priežasčių ir vadovaudamasis CPK 78 straipsnio 1 dalimi jį atnaujino savo iniciatyva.

23. Atsiliepime į atsakovo E. K. apeliacinį skundÄ atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o Å¡io atsakovų apeliacinį skundÄ atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė iÅ¡ esmės tuo pačius argumentus kaip ir atsiliepime į atsakovų R. B. ir S. B. apeliacinį skundÄ ( žr. sprendimo 20 p.). Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 24.

Bylos ir prie jos prijungtos Prienų rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr.e2-1384-805/2017 duomenimis nustatytos tokios reikÅ¡mingos bylai iÅ¡spręsti ginčo nagrinėjimo teismuose aplinkybės: 24.1. IeÅ¡kovas P. J. 2016 m. gegužės 16 d. pateikė Prienų rajono apylinkės teismui ieÅ¡kinį atsakovams R. B. ir S. B., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo, kuriame prašė nustatyti ribÄ tarp žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio P. J., ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio R.

B. ir S. B., pagal matininkės Ž. C. 2015 m. birželio 16 d. parengtÄ Å¾emės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planÄ . Pagal šį ieÅ¡kinį Prienų rajono apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla Nr.e2-864-962/2016, Å¡iai bylai 2017 metais suteiktas Nr.e2-4-962/2017. 24.2. Prienų rajono apylinkės teisme nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ ieÅ¡kovas P. J. 2016 m. gruodžio 12 d. pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame prašė nustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, nustatant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų posÅ«kio taÅ¡kus 1-10 ir jų koordinates pagal matininkės Ž.

C. 2015 m. birželio 16 d. parengtÄ Å¾emės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planÄ ir koordinačių žiniaraÅ¡tį, bei nustatant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų posÅ«kio taÅ¡kus 1-12 ir jų koordinates pagal matininkės Ž. C. 2016 m. rugsėjo 26 d. parengtÄ Å¾emės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planÄ ir koordinačių žiniaraÅ¡tį. 24.3. Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino, nustatė žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, nustatant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų posÅ«kio taÅ¡kus 1-10 ir jų koordinates pagal matininkės Ž.

C. 2015 m. birželio 16 d. parengtÄ Å¾emės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planÄ ir koordinačių žiniaraÅ¡tį, bei nustatant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų posÅ«kio taÅ¡kus 1-12 ir jų koordinates pagal matininkės Ž. C. 2016 m. rugsėjo 26 d. parengtÄ Å¾emės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planÄ ir koordinačių žiniaraÅ¡tį. 24.4. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ pagal atsakovų R.

B. ir S. B. apeliacinį skundÄ dėl civilinėje byloje Nr. e2-4-962/2017 priimto Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo, 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi panaikino Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimÄ ir grÄ Å¾ino bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. 24.5. Perdavus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, Prienų rajono apylinkės teismas 2017 spalio 3 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovui P. J. terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. IeÅ¡kovui nepaÅ¡alinus ieÅ¡kinio trÅ«kumų, Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartimi ieÅ¡kovo P. J. ieÅ¡kinį atsakovams R.

B., S. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, trečiajam asmeniui VÄ® „Registrų centras“ dėl žemės sklypo ribų nustatymo paliko nenagrinėtÄ . Kauno apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal ieÅ¡kovo P. J. atskiruosius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. ir 2017 m. spalio 13 d. nutarčių, 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi Å¡ias Prienų rajono apylinkės teismo nutartis paliko nepakeistas. 24.6. Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mams 2018 m. birželio 6 d. ieÅ¡kovas P. J. pateikė ieÅ¡kinį (t. 1, b. l. 1-12) atsakovams R.

B., S. B. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims J. K., R. T., S. S., M. P. ir B. P., kuriame prašė:

1) nustatyti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas sekančiai: (duomenys neskelbtini). 24.7. 2019 m. kovo 7 d. ieÅ¡kovas P. J. pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį (t. 11, b. l. 1-13) atsakovams R. B., S. B. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems asmenims J. K., R. T., S. S., M. P. ir B. P., kuriame prašė: 1) (duomenys neskelbtini). 24.8. 2019 m. birželio 19 d. ieÅ¡kovas P. J. pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį (t. 13, b. l. 36-48) atsakovams R. B., S. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, E. K., J. P., R. T., S. S., M. P. ir B. P., tretiesiems asmenims A. D.-V., UAB „Topoera“, R. B., V. B. ir M. B., kuriame prašė:

1) nustatyti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas sekančiai: (duomenys neskelbtini). 24.9. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieÅ¡kovo 2019 m. birželio 19 d. patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkino. Apeliacinius skundus dėl Å¡io teismo sprendimo pateikę atsakovai R. B. ir S. B., E. K., R. T., J. P., M. P., B. P., S. S. ir tretieji asmenys A. D.-V. bei I. L., taip pat pareiÅ¡kimu prie apeliacinių skundų prisidėjęs trečiasis asmuo UAB „TopoEra“ praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

25. Atsakovai R. B. ir S. B. apeliaciniame skunde pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ bylÄ pagal jų apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šį praÅ¡ymÄ jie motyvavo tuo, kad byloje dėl netinkamai, o tiksliau - vienpusiÅ¡kai ir tendencingai, vertintų įrodymų, netinkamos jų interpretacijos, liudytojo G. P. parengtos iÅ¡vados suabsoliutinimo, buvo padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados, kurios prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms ir aiÅ¡kiai teismų praktikai. Be to, byla yra didelės apimties bei sudėtinga fakto ir teisės taikymo požiÅ«riu, todėl atsakovai Å¡ioje byloje pageidauja bÅ«ti iÅ¡klausyti ir pateikti paaiÅ¡kinimus dėl teismo sprendimo iÅ¡vadų bei bylos duomenų.

26. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

Nagrinėjamu byloje atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas galimas remiantis turimais raÅ¡ytiniais duomenimis, Å¡alių pastabomis. Dėl to apeliantų R. B. ir S. B. praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkinamas.

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniuose skunduose nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

28. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ pagal atsakovų apeliacinius skundus, iÅ¡ esmės sutikdama su apeliacinių skundų argumentais, vertina, kad dėl materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų teismui nepagrįstai pripažinus, jog ieÅ¡kovo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovų R. ir S. B. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba yra neaiÅ¡ki ir nustatytina teismo, taip pat nepagrįstai pripažinus, kad atsakovų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos nustatytos ir Å¡io žemės kadastriniai matavimai atlikti netinkamai, dėl ko yra pagrindas naikinti 2015 m. gegužės 28 d.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) sklypo kadastriniai matavimai, nepagrįstai nusprendus ne tik dėl gretimo su ieÅ¡kovu, bet ir dėl kitų atsakovų žemės sklypų ribų, nepagrįstai nepripažinus, jog ieÅ¡kovo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naujos ribos nustatymas pažeidžia Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio nuostatas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus bei proporcingumo principÄ , nepagrįstai neiÅ¡sprendus trečiojo asmens praÅ¡ymo priteisti jam bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsakovų ir trečiųjų asmenų patekti apeliaciniai skundai yra pagrįsti.

Dėl neaiškios sklypų ribos ir CK 4.45 straipsnio taikymo 29. Ieškovas, byloje pareiškęs reikalavimus nustatyti jo ir atsakovų R. ir S. B. besiribojančių tarpusavyje žemės sklypų ribas, nurodė, kad jo reikalavimų teisinis pagrindas yra CK 4.45 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, jog jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.

30. Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliantais, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti negalėjo, nes Å¡ių sklypų riba yra aiÅ¡ki, ji sutampa su atsakovų R. B. ir S. B. jau daugiau kaip 20 metų faktiÅ¡kai naudojamo žemės sklypo riba ir ieÅ¡kovas jÄ ginčija nepagrįstai. Å iÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į toliau nurodomas aplinkybes.

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡iuo metu atsakovų R. ir S. B. valdomas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pirmÄ kartÄ buvo vietoje pamatuotas ir pažymėtas 1997 m. rugsėjo 10 d., suraÅ¡ant (duomenys neskelbtini) mirusiam savininkui P. O., kurio turtÄ paveldėjo atsakovai R. ir S. B., GrÄ Å¾inamos natÅ«ra žemės sklypų ribų paženklinimo –parodymo aktÄ , pastatant 4 riboženklius, kurių Nr. 3 ir Nr. 4 atstumai Å¡io sklypo Abrise nurodyti nuo kelio sankirtos ir geležinkelio riboženklio (t. 3, b. l. 55-59).

Iš šio žemės sklypo (projekto plane Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) plano matyti, kad jis šiaurinėje pusėje ribojasi su keliu, pietinėje – su geležinkeliu, o rytinėje ir vakarinėje pusėse yra niekam nepaskirta valstybinė žemė, taip pat nurodyta, kad jis parengtas 1998 m. sausio 18 d., o 1998 m. balandžio 28 d. patvirtinta, kad žemės sklypo ribos suformuotos pagal metodinius reikalavimus ir suderintos su kitais rengiamo žemės reformos projekto sprendimais (t. 3, b. l. 60).

Taigi, atsakovai visiÅ¡kai pagristai nurodo, jog Å¡is jų sklypas toje vietoje buvo suformuotas pirmasis. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 1998-05-26 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į turėtÄ Å¾emę (miÅ¡kÄ ) ir sklypų suteikimo naudotis kaimo vietovėje ((duomenys neskelbtini)“ ir 1998 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje piliečiui P. O. buvo atkurtos nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 7,70 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) ( t. 3, b. l. 78-81).

32. Su atsakovų R. ir S. B. valdomu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojantis ieÅ¡kovo P. J. 2014 m. įgytas ir jo Å¡iuo metu valdomas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), pirmÄ kartÄ buvo vietoje pamatuotas ir pažymėtas 2000 m. rugpjūčio 4 d., suraÅ¡ant Žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktÄ ir sudarant Žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke AbrisÄ . Nurodytame akte įraÅ¡yta, kad Å¡is sklypas yra greta Å«k. R. B. žemės ir kad suformuotos žemės sklypu teisėtai naudojasi Å«k.

J.. Iš šio žemės sklypo (projekto plane Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) plano matyti, kad jis šiaurinėje pusėje ribojasi su keliu, pietinėje pusėje – su geležinkeliu, vakarinėje pusėje – su R. B. žeme, o rytinėje pusėje yra niekam nepaskirta valstybinė žemė, taip pat nurodyta, kad jis parengtas 2000 m. lapkričio 24 d., o 2001 m. rugpjūčio 24 d. patvirtinta, kad žemės sklypo ribos suformuotos pagal metodinius reikalavimus ir suderintos su kitais rengiamo žemės reformos projekto sprendimais (t. 3, b. l. 16-19).

Kauno apskrities virÅ¡ininko 2001 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į turėtÄ Å¾emę (miÅ¡kÄ ) ir sklypų suteikimo naudotis kaimo vietovėje ((duomenys neskelbtini))“ ir 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) D. M. M., V. J. J. ir R. J. G. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko M. J. turėtos jiems tenkančios žemės dalis, grÄ Å¾inant natÅ«ra bendrÄ 7,67 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) ( t. 3, b. l. 38-46).

Å ie asmenys, kuriems buvo grÄ Å¾intas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. lapkričio 12 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi jį pardavė ieÅ¡kovui P. J. (prijungtos civilinės bylos Nr.e2-1384-805/2017 t. 2, b. l. 81-90). Pirkimo sutartyje nurodyta, kad parduodamas 7,6700 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus, sutarties 2.2. p. nurodytos registro pastabos: žemės sklypo ribos tikslintinos.

33. Atsakovai R. ir S. B., nagrinėjant bylÄ teisme nurodė, kad jie tokiu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), į kokį buvo atkurtos nuosavybės teisės, nuo jo pažymėjimo vietoje naudojosi ir naudojasi iki Å¡iol, jų žemės sklypo ribos, įskaitant ir ribÄ su ieÅ¡kovo žemės sklypu Nr. 94, niekada nekito. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys įrodymų, kad buvo ne taip, kaip teigė atsakovai, nepateikė. ReikÅ¡minga yra ir tai, kad ieÅ¡kovas, naudojęsis žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) jau ir šį sklypÄ pirmÄ jį kartÄ pažymint vietoje 2000 metais, ir Å¡io sklypo ankstesnieji savininkai niekada neginčijo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribų, iki 2015 metų nepareiÅ¡kė ir neįrodinėjo, kad atsakovai R. ir S. B. yra užėmę ieÅ¡kovui ar iki žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo buvusiems savininkams teisėtai priklausančios žemės dalį ir taip pažeidžiamos Å¡io sklypo savininkų teisės. Kad atsakovams priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) faktinio naudojimo ribos nuo pat Å¡io sklypo suformavimo niekada nesikeitė, patvirtina ir byloje pateiktos ortofotonuotraukos, tÄ pripažino ir bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. 34. 2014-2015 metais buvo rengiama atsakovams R.

B. ir S. B. priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla (t. 3, b. l. 48-111). Å iÄ bylÄ rengęs trečiasis asmuo UAB „TopoEra“ į atliekamus sklypo matavimus pakvietė ieÅ¡kovÄ , kuris 2014 m. lapkričio 24 d. dalyvavo atliekant atsakovams priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) matavimus, tačiau, nepasirašęs ribų nustatymo akto, o vėliau ir 2014-12-03 gavęs žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijÄ su pasiÅ«lymu per 30 dienų pateikti dėl Å¡io akto pastabas, dėl matavimų metu nustatytų Å¡io sklypo ribų ir koordinačių pastabų nepareiÅ¡kė.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius, patikrinęs žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylÄ , 2015-03-06 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtino Å¡io žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal uždarosios akcinės bendrovės „TopoEra“ matininko D.

Ž. 2014 m. gruodžio 1 d. parengtÄ kadastrinių duomenų bylÄ . Å ie atsakovų R. B. ir S. B. žemės sklypo duomenys Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti 2015 m. liepos 2 d.

35. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų pastebėjimu, kad ieškovas pradėjo teigti, kad atsakovų R. ir S. B. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba neaiški, kad jų sklypai persidengia ir kad atsakovai užėmė dalį jo žemės sklypo tik tada, kai 2014 m. buvo parengta ieškovui priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla. Tačiau, kaip matyti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2015-01-23 atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui P. J.

į jo praÅ¡ymÄ , susijusį su žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡io sklypo kadastrinę bylÄ rengusi matininkė Ž. C., atlikdama kadastrinius matavimus neteisingai koordinavo Å¡io žemės sklypo posÅ«kio taÅ¡kus (pietinės dalies riboženklių vietas), dėl ko parengtas planas negali bÅ«ti tvirtinamas. Dėl Å¡io atsakymo ieÅ¡kovo P. J. skundÄ iÅ¡nagrinėjusi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2015-04-14 raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovÄ , kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius, parengdamas 2015-01-23 iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamai įvertino paženklinto žemės sklypo ir su juo besiribojančių sklypų suformavimo dokumentus ir priėmė teisingÄ sprendimÄ dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietoje (prijungtos civilinės bylos Nr.e2-1384-805/2017 t. 2, b. l. 96-101).

AnalogiÅ¡kai vertino ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius 2015-01-23 iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų, atlikus kadastrinius matavimus“. Teisėjų kolegija pastebi, kad ieÅ¡kovas, inicijavęs ginčo nagrinėjimÄ teisme, nagrinėjant šį ginÄÄ teisme, kaip matyti iÅ¡ sprendimo 24 p. nurodytų duomenų, net keturis kartus tikslino savo reikalavimus, nurodydamas vis kitas sklypų ribas.

35. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieÅ¡kovas nepagrįstai teigė ir nagrinėjant bylÄ neįrodė, kad jo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir gretimo atsakovų R. B. ir S. B. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba yra neaiÅ¡ki ir jos neįmanoma nustatyti pagal dokumentus. Ä®vertinus tiek faktinį naudojimÄ si žeme, tiek ir matavimuose įtvirtintas ribas, nėra pagrindo pripažinti, kad sklypų riba yra neaiÅ¡ki, jÄ turi nustatyti teismas. Dėl atsakovų žemės sklypo ribų nustatymo rengiant kadastrinių matavimų bylÄ ir kadastrinių duomenų patvirtinimo 37.

Įrodinėdamas, kad jo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovų R. B. ir S. B. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba yra neaiški ir ji turėtų būti nustatyta teismo, ieškovas teigė, kad šio atsakovų žemės sklypo matavimai atlikti netinkamai. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovu ir pripažino, kad atsakovų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant žemėtvarkos projektu, pažeidžiant teisės aktų nuostatas, susijusias su kadastrinių matavimų atlikimu ir jų tikrinimu.

Šis teismas nurodė, kad tokias išvadas jis daro remdamasis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų ribų patikrinimo komisijos sudarymo“ sudarytos komisijos 2015 m. gruodžio 7 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) „D. R. B. ir S. B. prašyme nurodytų aplinkybių, susijusių su žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų nustatymu“ duomenimis ir teismo eksperto G.

P. ekspertine iÅ¡vada, kuriÄ teismas sprendime įvardijo „teismo eksperto iÅ¡vada“.

38. Atsakovai R. B. ir S. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas be pagrindo rėmėsi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sudarytos komisijos paminėtomis išvadoms, jos Kauno apygardos teismo 2017 09 27 sprendimu jau buvo įvertintos kritiškai kaip nepatikimos.

39. Teisėjų kolegija nelaiko, kad tarp ieÅ¡kovo ir Å¡ių atsakovų tÄ patį ginÄÄ prijungtoje civilinėje Nr.e2-1384-805/2017 sprendusio Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartyje atliktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sudarytos komisijos iÅ¡vadų vertinimas yra privalomas nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , tačiau pripažįsta, jog Å¡ios komisijos iÅ¡vados neleidžia vertinti, kad atsakovų žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), rengiant jo kadastrinę bylÄ , buvo pamatuotas netinkamai bei neteisingai nustatyta jo ir ieÅ¡kovo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba.

40. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sudarytos komisija 2015 m. gruodžio 7 d. išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad abiejų žemės sklypų dokumentai privatizavimo metu parengti teisingai, Abriso Nr. (duomenys neskelbtini), Plano Nr. (duomenys neskelbtini) sprendiniai atitinka Abriso Nr. (duomenys neskelbtini) ir Plano Nr. (duomenys neskelbtini) sprendinius; faktiškai naudojamos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos pietrytinio ir pietvakarinio posūkio taškų geografinė padėtis neatitinka Abrise Nr. (duomenys neskelbtini) ir Plane Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos geografinės padėties, vietovėje faktiškai naudojamos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos pietrytinis ir pietvakarinis posūkio taškas pasislinkęs į rytų pusę; analogiškai faktiškai naudojamos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos pietvakarinio posūkio taško geografinė padėtis neatitinka Abrise Nr. (duomenys neskelbtini) ir Plane Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos geografinės padėties, vietovėje faktiškai naudojamos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pietvakarinis ribos posūkio taškas pasislinkęs į rytų pusę.

Taip pat komisija nurodė, jog atsižvelgdama į tai, kad Abrise Nr. (duomenys neskelbtini) ir Abrise Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas geležinkelio riboženklis, nuo kurio yra nurodyti linijų atstumai (matavimo užkirčiai) iki žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pietrytinių ribos posūkio taškų, patikrinimo metu vietovėje nebuvo rastas, todėl ji negali vienareikšmiškai atsakyti, ar žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) faktiniai kadastro duomenys atitinka šių žemės sklypų suformavimo dokumentų sprendinius.

Taigi Å¡iose iÅ¡vadose neteigiama ir nekonstatuojama, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotas ir pamatuotas netinkamai. Be to, kaip nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojas liudytojas M. Å ., komisijos nariai net nebuvo nuėję iki tos vietos, kur yra geležinkelio riboženklis, kurio, kaip nurodoma akte, komisija nerado.

41. Teisėjų kolegija, vertindama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sudarytos komisijos 2015 m. gruodžio 7 d. iÅ¡vadas Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgia ir į tai, kad Å¡i komisija buvo sudaryta ne ieÅ¡kovo, nesutinkančio su kaimyninio atsakovų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atliktais ir patvirtintais kadastriniais matavimais, iniciatyva, t. y . jam pateikus skundÄ ar pareiÅ¡kimÄ , bet pagal atsakovų R. B. ir S. B. 2015-10-20 pareiÅ¡kimÄ (prijungtos civilinės bylos Nr. e2-1384-805/2017 t. 2, b. l. 163-164).

Å iame pareiÅ¡kime atsakovai nurodė, kad jie skundžiasi dėl Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus bei (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės matininkės Ž. C. veiksmų, kada pastaroji, atlikdama ieÅ¡kovo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, savavaliÅ¡kai pastatė atsakovų žemės sklypo ribas neteisingai žyminčius riboženklius, stengėsi neteisėtai sumažinti atsakovų naudojamos žemės plotÄ , o Nacionalinės žemės tarnybos pareigÅ«nai vilkino įvertinti Å¡io matininkės veiksmus.

Ieškovas P. J. ir matininkei Ž. C. verčiant atsakovus pakeisti jų jau Nekilnojamojo turto kadastre užfiksuotas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, jie tik prašė pranešti, ar nėra pakeistos jų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos ir kad įstatymus pažeidę asmenys būtų nubausti. Kada po tokio atsakovų pateikto prašymo sudaroma komisija, kuri, ne vertina prašyme nurodytų institucijos ir pareigūno veiksmus, o niekam neginčijant atsakovų žemės sklypo, kurio kadastriniai matavimai jau patvirtinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, kadastrinių matavimų pagrįstumo, ima tirti, ar teisingai buvo nustatytos žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, leidžia vertinti, kad komisijos išvados buvo tendencingos, buvo stengiamasi akivaizdžiai ieškovo naudai.

42. Kaip matyti iÅ¡ atsakovų R. B. ir S. B. nagrinėjant bylÄ paaiÅ¡kinimų, kurie nepaneigti jokiais įrodymais, jų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, 2014 metais rengiant kadastrinių matavimų bylÄ , buvo nustatytos pagal tai, koks žemės sklypas jiems buvo perduotas 1998 metais atkuriant nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ ir kokiu žemės sklypu jie nuo to momento teisėtai naudojasi, niekam neginčijant tokio naudojimo teisėtumo, neįrodinėjant, kad jie valdo svetimÄ Å¾emę. Todėl teisingai apeliaciniame skunde Å¡ie atsakovai nurodo, jog pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad atlikus atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus ieÅ¡kovas neteko apie 60 arų jo žemės sklypo ploto yra nepagrista absoliučiai jokiais bylos duomenimis ir iÅ¡ esmės klaidinga.

43. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pagrįstai apeliantai R. B. ir S. B. nurodo, jog jų žemės sklypo kadastrinių matavimų linija sutampa su pirminiu žemės sklypo planu nustatytomis ribomis, kÄ patvirtino atsakovų žemės sklypo kadastrinę bylÄ rengusio trečiojo asmens UAB „TopoEra“ darbuotojas matininkas D. Ž. nagrinėjant bylÄ , pateikti kiti įrodymai. R. ir S. B. žemės sklypo pietvakarinį ribų su kitais sklypais susikirtimo taÅ¡kÄ Å¾ymi vienas iÅ¡ buvusių riboženklių (pietvakarinis), iÅ¡likusių iÅ¡ pirminio Å¡io sklypo paženklinimo.

Å alia jo įkaltas teisme ginčytų kadastrinių matavimų riboženklis faktiÅ¡kai identiÅ¡kai atitinka pietvakarinį sklypo kampÄ . Senasis riboženklis atitinka to metu (1997 metais) riboženkliams keliamus reikalavimus. Riboženklis bÅ«dingai yra kapčiuje, Å¡ias aplinkybes patvirtina antstolės suraÅ¡ytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. 10, b. l. 145 - 159). Šį senÄ jį riboženklį sutartinai patvirtino ir patvirtina juo pažymėtų buvusių žemės sklypų savininkai (B. ir M.

P. ir R. ir S. B.). R. ir S. B. žemės sklypo pirminiuose planuose yra ir kitas pažymėtas objektyvusis atstumas - 767 metrai iki geležinkelio riboženklio. Atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos įregistravus remiantis ieškovo šioje byloje ginčijamu administraciniu sprendimu, šis atstumas išliko faktiškai toks pat. UAB „Geonetas“ teismui parengtuose planiniuose duomenyse (t. 12, b. l. 175 - 185) aiškiai pažymėtas atstumas iki geležinkelio riboženklio ir namų valdos kampo, kuris po kadastrinių matavimų lygus 769 metrui.

Tai reiÅ¡kia, kad atlikus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir juos lyginant su pirminiu Å¡io žemės sklypo abrisu, Å¡io sklypo susikirtimo su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) taÅ¡kas yra faktiÅ¡kai toje pačioje vietoje (skiriasi 2 metrais, kas yra visiÅ¡kai nežymus skirtumas). Taigi, Å¡is matmuo taip pat objektyviai patvirtina faktÄ , kad atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pirminėmis Å¡io sklypo ribomis. Teismui buvo pateikti itin informatyvÅ«s UAB „Geonetas“ parengti ginčo žemės sklypo situacijos planai, kuriuose iÅ¡nagrinėtos ginčo sklypų ribos pagal pirminius žemės sklypo planus, pagal faktÄ , taip pat ribos po kadastrinių matavimų (t. 9, b.l. 146-150).

IÅ¡ jų matyti, kad atsakovų žemės sklypo kadastrinių matavimų linija sutampa su pirminiu žemės sklypo planu nustatytomis ribomis. Labai svarbu yra tai, kad 2000 metais formuojant ieÅ¡kovo žemės sklypÄ , jo plane taip pat buvo pažymėtas atstumas iki geležinkelio riboženklio - ieÅ¡kovo (anksčiau M.) žemės sklypo 2000 08 04 abrise nurodyta, kad iki geležinkelio riboženklio nuo pietrytinio kampo yra 637 metrai.

44. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje sprendimÄ , Å¡iais įrodymais nesivadovavo, tačiau, kaip pripažįsta teisėjų kolegija, jų tinkamai ir neįvertino. Sprendime teismas nurodė, kad nesant sutarimo dėl iÅ¡likusių pirminio ženklinimo riboženklių tarp ginčo sklypų savininkų, teismo ekspertas, atlikęs patikrinimÄ vietoje, taip pat negalėjo konstatuoti, jog rasti vietovėje kuolai pagal savo požymius visiÅ¡kai atitinka ženklinimo metu galiojusioje tvarkoje nurodytÄ riboženklių tipÄ , kad jie yra pirminio ženklinimo ir padarė prielaidÄ apie jų įtvirtinimÄ vėliau nei 2000 m. rugpjūčio 4 d., galimai atliekant kadastrinius matavimus.

Taigi teismas vadovavosi liudytojo G. P., turinčio specialių žinių ir teikusio byloje ekspertinę iÅ¡vadÄ , tačiau nesančio byloje ekspertu, tik prielaidomis apie tai, kad Å¡ie riboženkliai atsirado galimai vėliau nei 2000 m. rugpjūčio 4 d., ir tai negali bÅ«ti atsakovų nurodytas aplinkybes patvirtinančiais įrodymais. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas antstolės 2019-02-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytas aplinkybes apie esančius riboženklius, visiÅ¡kai nepagrįstai pripažino, kad tai yra netinkamas įrodymas, kadangi antstolė neturi specialių žinių konstatuojant specialių žinių reikalaujančius faktus.

Antstolė atsakovų praÅ¡ymu tiek Å¡iuo, tiek ir 2019-09-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu fiksavo tik esamus faktus, t. y. kur ir kokius riboženklius nurodė atsakovai, kad tokie atsakovų nurodyti riboženkliai yra, ir kokioje vietoje tariamÄ riboženklį „surado“ liudytojas G. P., apie kurį namų valdos, kurioje pastarasis rastas, savininkė paaiÅ¡kino, kad tai yra į žemę neįtvirtinta gelžbetoninė rÅ«kyklos atrama. Taigi Å¡ie įrodymai patvirtina atsakovų nurodytas aplinkybes apie riboženklių, pagal kuriuos buvo nustatytos atsakovų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, buvimo faktÄ ir vietÄ .

45. Teisėjų kolegija, iÅ¡ esmės sutikdama su atsakovų R. B. ir S. B. apeliacinio skundo argumentais, pripažįsta, kad priimdamas sprendimÄ pirmosios instancijos teismas faktiÅ¡kai iÅ¡ esmės rėmėsi liudytojo G. P. pateikta ekspertine iÅ¡vada ir tai darė nepagrįstai. Liudytojas G. P. ekspertinę iÅ¡vadÄ parengė ne teismui paskyrus ekspertizę ir jam pavedus tokiÄ ekspertizę atlikti, o ieÅ¡kovo užsakymu, ieÅ¡kovui už jÄ apmokant, todėl tokia iÅ¡vada nelaikytina nei didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę byloje turinčiu įrodymu, nei objektyviu įrodymu.

CPK 212 straipsnis aiÅ¡kiai nurodo, kad esant bÅ«tinybei iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjant bylÄ kylančius klausimus, reikalaujančius tam tikros srities specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę. Teismas to nepadarė, priėmė į bylÄ pateiktÄ ekspertinę iÅ¡vadÄ , kuriÄ visiÅ¡kai nepagrįstai byloje vadino eksperto iÅ¡vada, ir kuria iÅ¡ esmės rėmėsi, ir, kaip teisingai pastebėjo apeliantai, tai darė nepasisakydamas sprendime dėl atsakovų pareikÅ¡tų prieÅ¡taravimų tokiai iÅ¡vadai.

Kadangi liudytojo G. P. ekspertine iÅ¡vada, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima remtis kaip objektyvių ir didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mė turinčiu įrodymu, teisėjų kolegija pripažįsta, jog byloje neįrodyta, kad atsakovų žemės sklypo Nr. 84 ribos nustatytos netinkamai ir UAB „TopoEra“ Å¡io sklypo kadastrinė byla parengta netinkamai.

46. Rengiant atsakovams R. B. ir S. B. priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylÄ (t. 3, b. l. 48-111) buvo atlikti Å¡io sklypo matavimai, kuriuose dalyvavo ieÅ¡kovas, kuris pastabų nepareiÅ¡kė, taigi su matavimais ir nustatytomis sklypo ribomis sutiko. Tikrindamas parengtÄ Å¾emės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius 2015-03-06 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodė, kad Å¡ios bylos duomenys nustatyti netinkamai.

Po Å¡ios bylos patikrinimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtino Å¡io žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal uždarosios akcinės bendrovės „TopoEra“ matininko D. Ž. 2014 m. gruodžio 1 d. parengtÄ kadastrinių duomenų bylÄ .

Šis administracinis aktas įstatymo nustatyta tvarka skundžiamas nebuvo. Šio žemės sklypo duomenys Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti 2015 m. liepos 2 d.

47. Kaip matyti iÅ¡ trečiojo asmens UAB „TopoEra“ byloje 2019-09-10 pateiktų papildomų įrodymų ir susiraÅ¡inėjimo medžiagos (t. 14, b. l. 152-161), Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos tikrino ir vertino UAB „TopoEra“ vadovo matininko D. Ž., rengusio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinę bylÄ , veiksmus ir po Å¡io žemės sklypo duomenų įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre, 2015 metų antroje pusėje ir 2016 metais. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pradžioje vertino, kad D.

Ž., kaip matininkas, atlikdamas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus ir rengdamas žemės sklypo planÄ nesivadovavo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 21 punktu, kadangi nustatęs, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos (gretimybės) neatitinka teritorijų planavimo dokumento sprendinių, nesikreipė į Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrių dėl iÅ¡vados pateikimo, taip pat nesivadovavo Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. 522, 53.6.3. papunkčiu (sudarydamas žemės planÄ netinkamai užpildė gretimybių lentelę), 32.1.1 papunkčiu (neinformavo gretimų žemės sklypų savininkus apie 2014-11-28 atliekamus matavimus), 29.8.4 ir 29.85 papunkčiais (neįrašė kviestinių asmenų ir jų atsisakymo pasiraÅ¡yti priežasčių). Matininkas D. Ž. 2016-07-22 pateikė Nacionalinei žemės tarnybai paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį skyrių matininkas privalo tada, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, jog žemės sklypo ribos (konfigÅ«racija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigÅ«racijos).

Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas ir sugrÄ Å¾intas natÅ«ra nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, todėl Å¡is sklypas nėra suprojektuotas nei viename teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, o vėliau parengtuose teritorijų planavimo dokumentuose Å¡io žemės sklypo ribos buvo pažymėtos iÅ¡ įvairių netikslių Å¡altinių, bet tai negali bÅ«ti laikoma projektavimu. Matuojamo žemės sklypo ribos gali bÅ«ti pažymėtos net ne viename teritorijų planavimo dokumente, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų metu turėtų bÅ«ti tikslinami visi teritorijų planavimo dokumentai.

Todėl Nacionalinės žemės tarnybos 2016-07-05 raÅ¡te nurodoma iÅ¡vada, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos turėjo atitikti Kauno apskrities virÅ¡ininko 2003 m. vasario 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „D. P. rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ patvirtinto teritorijų planavimo dokumento sprendinius ir dėl to reikėjo spręsti Å¡io teritorijų planavimo dokumento patikslinimo klausimÄ , prieÅ¡tarauja Nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų 21 p. Taip pat jis Nacionalinei žemės tarnybai paaiÅ¡kino, kad gretimų žemės sklypų savininkus į matavimÄ jis kvietė, bet Å¡ie negalėjo nurodyti tikslių savo sklypų ribų, o pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas sklypų ribas vakarinėje sklypo dalyje nurodyta valstybinė žemė.

Po tokių paaiškinimų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016-09-15 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė D. Ž., kad įvertinusi jo paaiškinimus ir pateiktus papildomus duomenis Nacionalinė žemės tarnyba pripažįsta, kad matininko padaryti pažeidimai yra mažareikšmiai, susiję su duomenimis apie kviestinius asmenis.

48. Teisėjų kolegija, atsižvelgia į Å¡io sprendimo 47 punkte nurodytas aplinkybes, kad Nacionalinė žemės tarnyba įvertino matininko D. Ž. veiksmus atliekant žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) matavimus ir nenustatė, jog jis rengdamas Å¡io sklypo kadastrinę bylÄ dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos (gretimybės) neatitikimo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams privalėjo, bet nesikreipė į Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrių dėl iÅ¡vados pateikimo, t. y nekonstatavo jo netinkamų bei neteisėtų veiksmų, ir kartu pati pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atliekant kadastrinius atsakovų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) matavimus nebuvo vadovautasi privalomu vadovautis teritorijų planavimo dokumentu, o tai neatitinka Kadastrinių matavimo taisyklių 21 punkto reikalavimų.

Å i pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta. Kaip byloje nustatyta, atsakovų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos nebuvo suprojektuotos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, Å¡is sklypas buvo suformuotas ir paženklintas vietoje iki Å¡io žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir jo duomenys privalėjo bÅ«ti perkelti į žemės reformos žemėtvarkos projektÄ . Tad matininkas D. Ž., atlikęs kadastrinius matavimus, nesikreipė į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį skyrių dėl iÅ¡vados pateikimo, o Å¡is įsakymu tokius kadastrinius matavimus patvirtino kaip teisingai atliktus, pagrįstai.

Taip patvirtinant atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus, nebuvo pažeisti Kadastro nuostatų 21 p. reikalavimai. Sutiktina su atsakovų apeliacinio skundo argumentu, kad jiems priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pamatuotas ir į jį atkurtos nuosavybės teisės iki žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios, todėl vykdančios žemės reformÄ institucijos turėjo užtikrinti, kad anksčiau (t. y. iki žemėtvarkos projekto rengimo ir patvirtinimo) vietovėje pamatuoti žemės sklypai bÅ«tų įkloti (pažymėti) žemėtvarkos projekte teisingai.

Kitaip tariant, ne atsakovams priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos turėjo atitikti žemėtvarkos projektÄ , o žemėtvarkos projekte turėjo bÅ«ti teisingai pažymėtos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos pagal Å¡io žemės sklypo paženklinimo vietoje duomenis. Jų neatitiktis žemėtvarkos projektui Å¡ioje byloje yra neginčijamai nustatyta. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2019 m. gruodžio 10 d. sprendime pažymėjo, kad 2000 metų žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtos ginčo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, iÅ¡liko nepakitusios ir vėlesniuose žemėtvarkos projektuose.

IÅ¡ byloje patektų 2000 - 2014 metų (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų (t. 15, b. l. 68-89) akivaizdu, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinus (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ , jame atsakovų R. ir S. B. žemės sklypas (IÅ¡traukoje (t. 15, b. .l 79) sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėtas ne taip, kaip ankstesniuose žemėtvarkos projektuose.

49. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 p. numato, kad tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas Å¡ių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigÅ«racija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigÅ«racijos), vykdytojas apie tai raÅ¡tu informuoja užsakovÄ ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietÄ .

Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiÅ¡kai naudojamas Å¡io žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius (...) nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigÅ«racijos) skirtumo priežastis ir suraÅ¡o iÅ¡vadÄ dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte bÅ«tinumo.

Taigi, aiÅ¡kinant ir taikant Å¡iÄ teisės normÄ akivaizdu, kad iÅ¡vada turi bÅ«ti rengiama tuo atveju, kai žemės sklypo ribos (konfigÅ«racija) neatitinka ne teritorijų planavimo dokumento, o teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų. Tai reiÅ¡kia, kad žemės sklypas, kurio kadastriniai matavimai yra rengiami, turi bÅ«ti suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte ir turi Å¡io dokumento ar projekto neatitikti. Kadangi atsakovų žemės sklypo ribos vietovėje paženklintos (priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisų atkÅ«rimo grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra) likus vieneriems metams iki teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios ir trims metams iki jo patvirtinimo, Å¡is žemės sklypas objektyviai negalėjo bÅ«ti suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente, taigi, jis nebuvo teritorijų planavimo dokumento sprendinys.

50. Dėl nurodyto, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla buvo parengta tinkamai, nepažeidžiant galiojusių teisės normų reikalavimų. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2015 m. gegužės 28 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“.

52. Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta ir atsakovų apeliacinių skundų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas 2015 m. gegužės 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini)) nepagrįstai atnaujino terminÄ Å¡iam administraciniam aktui apskųsti. Å is administracinis aktas buvo priimtas 2015 m. gegužės 28 d. Apie jį, teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovui vėliausiai tikrai tapo žinoma 2016 m. birželio mėnesį, kada apie tokio akto egzistavimÄ atsiliepime į ieÅ¡kovo 2016-05-16 ieÅ¡kinį nurodė atsakovai R. ir S. B. ir pateikė į bylÄ patį sprendimÄ (prijungtos civilinė bylos Nr. e2-1384-805/2017 1 t., b. l. 43-49).

53. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato, kad skundas dėl administracinio akto panaikinimo gali bÅ«ti paduotas per 30 dienų, ir kad Å¡is terminas, kada jis praleistas dėl svarbių priežasčių, gali bÅ«ti teismo atnaujintas. Administracinių teismų, paprastai nagrinėjančių tokius reikalavimus, praktikoje dėl termino paduoti skundÄ praleidimo priežasčių, pažymima, kad ABTÄ® 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu atnaujinti skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas tik iÅ¡imtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015).

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismÄ dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015).

54. Å ioje byloje nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, kuriam apie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2015 m. gegužės 28 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ buvo tikrai žinoma nuo 2016 m. birželio, reikalavimÄ panaikinti šį administracinį aktÄ pareiÅ¡kė tik 2018 m. birželio 6 d. pateiktame ieÅ¡kinyje, Å¡io termino praleidimo priežasčių nenurodė, termino atnaujinti neprašė.

Todėl pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva, nenustatęs, kad buvo objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios ieÅ¡kovui laiku kreiptis dėl paminėto įsakymo panaikinimo, neturėjo pagrindo šį terminÄ atnaujinti ir juo labiau tai padaryti vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso normomis. Dėl Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio ir civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintų ir proporcingumo principo pažeidimo 55. Sutinka teisėjų kolegija ir su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginÄÄ , vertindamas faktines aplinkybes, nesivadovavo Žemės reformos įstatymo 21 str. 3 d. nuostatomis, teismo sprendimu didelės grupės žemės sklypų ribos Å¡iuo metu ir į ateitį buvo perplanuotos taip, kad jos atitiktų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, tačiau teismo sprendime nėra absoliučiai jokių argumentų, susijusių su tuo, kokios ir kurioje vietoje buvo pirminiais matavimais suprojektuotų atsakovų žemės sklypų ribos, kur ir kaip sklypai buvo paženklinti vietoje ir ar atsakovų ir ieÅ¡kovo kadastriniai matavimai buvo atliekami paženklintų vietoje žemės sklypų ribose.

56. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miÅ¡ko sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytÄ Å¾emės, miÅ¡ko sklypo ploto skirtumÄ , nevirÅ¡ijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama; tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miÅ¡ko sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miÅ¡ko sklypo ploto skirtumas virÅ¡ija leistinÄ matavimo tikslumÄ ir iÅ¡matuoto žemės, miÅ¡ko sklypo plotas yra mažesnis, Å¡io žemės, miÅ¡ko sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.

57. Iš esmės visų atsakovų atsikritimų į ieškovo ieškinio reikalavimus pagrindas buvo tas, kad ieškovo ieškinio reikalavimo patenkinimas pažeidžia jų pirminiais matavimais vietovėje paženklintas ir vietovėje naudojamo žemės sklypo ribas. Apeliantai R. ir S. B. šioje byloje ne tik įrodinėjo, bet ir įrodė, kad jų žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti lygiai tose ribose, kurioje sklypas buvo pamatuotas vietoje ir daugiau nei 20 metų naudojamas faktiškai. Pirmosios instancijos teismo sprendimu ši aplinkybė ne tik kad nebuvo paneigta, ji net nebuvo vertinama.

Atsakovai R. ir S. B. ir trečiasis asmuo UAB „TopoEra“ pagrįstai įrodinėjo, kad žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)kadastriniai matavimai buvo atlikti tomis pačiomis ribomis, kurios 1997 metais buvo paženklintos vietoje vadovaujantis Å¡io žemės sklypo formavimo metu parengtais dokumentais, t. y. VÄ® Valstybinio žemėtvarkos instituto vyresn. inž. J. G. 1997-09-10 paženklinimo metu parengtame žemės sklypo abrise, 1997-09-13 laikinajame žemės sklypo plane, 1998-01-18 parengtame Å¡io žemės sklypo plane nurodyta informacija bei įvertinus dokumentuose nurodytus matuojamo žemės sklypo bei aplinkui esančių žemės sklypų ribų ilgius tarp posÅ«kio taÅ¡kų ir Å¡ių žemės sklypų konfigÅ«racijÄ , o žemės sklypo plotas nesiskyrė nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida.

Duomenų, kokiais faktiniais žemės sklypais naudojasi kiti atsakovai, byloje nebuvo pateikta, patys atsakovai teigia, kad teismo sprendimu nustačius ir jų sklypų ribas pasikeis ir jiems atmatuotų žemės sklypų ribos.

58. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos sprendimas, kuriuo pakeistos atsakovų R. ir S. B., o taip pat galimai ir kitų atsakovų žemės sklypų ribos, ko tiksliai neįmanoma nustatyti neatliekant šių žemės sklypų kadastrinių matavimų, yra neteisėtas, jis prieštarauja Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatoms.

59. Sutinka teisėjų kolegija ir su apeliantų argumentu, jog teismo padaryta iÅ¡vada, bÅ«k tai sklypų ribos neatitinka žemėtvarkos projekto, nesukuria teismui teisės dėl to pakeisti 11 sklypų ribas, keisti atsakovų R. ir S. B. sklypo, kurio kadastrinių matavimų duomenys patvirtinti ir kuris įregistruotas, ribas, nes tai nėra teismo kompetencija, be to, tai nėra ginčas patenkantis į LR CK 4.45 str. galiojimo ribas. Taigi, galima vertinti, kaip pagrėstai nurodo apeliantai, kad teismo sprendimas, priimtas, sprendžiant dviejų gretimų žemės sklypų savininkų ginÄÄ dėl žemės sklypų ribos, kuriuo iÅ¡imtinai ginant vieno savininko interesus nusprendžiama dėl 11 žemės sklypų ribų, pažeidžia Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo ir teisingumo principus bei proporcingumo principÄ .

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų 60. Sutinka teisėjų kolegija ir su apeliantų teiginiais, kad teismas negalėjo spręsti dėl ne gretimų su ieškovo žemės sklypu kitų atsakovų sklypų ribų, tikslinti jas, nes tokia teisė jam nesuteikta CK 4.45 str. Negalima pripažinti, kad kilo ginčas su aštuoniais savininkais, kurie net nėra gretimų ieškovui sklypų savininkai.

61. Teisėjų kolegijos nuomone, sutiktina ir su apeliacinių skundų argumentais, kad patenkinus ieškovo ieškinį, keičiasi ir tų žemės sklypų ribos, kurios buvo nustatytos Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos patvirtinus sklypų kadastrinius duomenis ar šiuos sklypus suprojektavus, tačiau nebuvo prašoma ir nėra pripažinti negaliojančiais 2012-06-20 NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo sprendimas „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suformuotas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei patvirtinti sklypo kadastro duomenys (t.10, b. l. 130-131), ir 2015-11-12 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys.

Todėl teismui nusprendus dėl šių sklypų ribų pakeitimo, toks teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu. Pripažintina, kad teismo sprendimu nustatytos šių žemės sklypų ribos prieštarauja administraciniams aktams ir jų sukurtoms teisinėms pasekmėms, o todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia Nekilnojamojo turto kadastro Įstatymo 3 str. 3 p. ir prieštarauja CK 4.262 straipsnio nuostatoms.

62. Pagrįstai, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde atsakovai R. B. ir S. B. nurodo, kad iÅ¡ bylos duomenų yra akivaizdu, jog ginčo situacija susikÅ«rė ne dėl ieÅ¡kovo ar atsakovų žemės valdytojų neteisėtų veiksmų, o iÅ¡imtinai dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos neteisėtų veiksmų, neteisingai į žemės reformos žemėtvarkos projektÄ perkeliant grÄ Å¾inant nuosavybę suformuotas žemėnaudas, neteisingai suprojektuojant ginčo teritorijÄ Å¾emėtvarkos projektu.

63. Visiškai teisingai apeliaciniame skunde trečiasis asmuo A. D.-V. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ir nepatenkino jo prašymo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, ir net nenurodė, kodėl tokių priežasčių tokių išlaidų nepriteisė, todėl išsprendė ne visus reikalavimus.

64. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes vertina, jog jie tik papildo esminius, turinčius reikšmę ginčui išspręsti, apeliantų argumentus, kuriuos teisėjų kolegija įvertino. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų 65. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs: „CK 4.45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų.

PirmÄ jÄ aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginÄÄ â€“ paprastai įrodo kreipimosi į teismÄ faktas. AntrÄ jÄ aplinkybę – sklypo ribų neaiÅ¡kumÄ â€“ gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamÄ pagrindÄ abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-443-701/2015).

66. Atsižvelgdama į šį iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjant bylÄ pagal ieÅ¡kovo 2019 m. birželio 19 d. patikslintÄ ieÅ¡kinį, nebuvo pagrindo pripažinti, kad atsakovų R. ir S. B. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba yra neaiÅ¡ki, nes ji yra aiÅ¡ki iÅ¡ dokumentų, kurie patvirtina, kad atsakovų jiems 1998 metais grÄ Å¾into ir jų nuolat naudojamo žemės sklypo ir matavimo dokumentais nustatytos Å¡io sklypo ribos sutampa, byloje nepateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovo 2014 metais įgytas žemės sklypas, suformuotas pagal preliminarius matavimus, sumažėjo dėl atsakovų nuo 1998 metų naudojamo žemės sklypo ribų pakeitimo, taigi pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį patenkino nepagrįstai.

Todėl apeliacinės instancijos teismas panaikina neteisėtÄ ir nepagrįstÄ Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ ir priimÄ naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

67. Priimdamas naujÄ sprendimÄ apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ naujo paskirsto Å¡alių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų patirtas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidas, t. y. patenkina atsakovų ir trečiųjų asmenų praÅ¡ymus ir priteisia jiems iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93, 98 straipsniai).

68. Atsakovams R. B. ir S. B. priteisiamos jų turėtos iÅ¡laidos sumokant už advokatės teisinę pagalbÄ , už antstolės faktinių aplinkybių konstatavimÄ ir faktinių aplinkybių nustatymo protokolų suraÅ¡ymÄ , taip pat už UAB „Geomtas“ bylai reikalingų įrodymų parengimÄ , viso 5425 Eur (t. 16, b. l. 18-31). Å ias iÅ¡laidas teismas priteisia vienai R. B., faktiÅ¡kai atlikusiai mokėjimus. Atsakovui E. K. priteisiamos jo turėtos sumokant už advokato teisinę pagalbÄ 200 Eur iÅ¡laidos (t. 15, b. l. 105-107).

Atsakovei R. T. priteisiamos jos turėtos sumokant už advokatės teisinę pagalbÄ 400 Eur iÅ¡laidos (t. 16, b. l. 5-6). Atsakovams M. P. ir B. P. priteisiamos jų turėtos sumokant už advokatės teisinę pagalbÄ 400 Eur iÅ¡laidos (t. 16, b. l. 5-6). Å ias iÅ¡laidas teismas priteisia vienai B. P., faktiÅ¡kai atlikusiai mokėjimÄ . Trečiajam asmeniui A. D.-V. priteisiamos jo turėtos sumokant už advokatės teisinę pagalbÄ 250 Eur iÅ¡laidos (t. 16, b. l. 3-4). Tretiesiems asmenims V. B. ir M. B. priteisiamos jų turėtos sumokant už advokatės teisinę pagalbÄ 650 Eur iÅ¡laidos (t. 15, b. l. 178-190).

Å ias iÅ¡laidas teismas priteisia vienai V. B., faktiÅ¡kai atlikusiai mokėjimÄ . Trečiajam asmeniui R. B., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), byloje atstovaujamam R. B., priteisiamos jo turėtos sumokant už advokatės teisinę pagalbÄ 650 Eur iÅ¡laidos (t. 15, b. l. 182-184).

69. Patenkinus atsakovų ir trečiųjų asmenų A. D.-V. ir I. L. apeliacinis skundus, jiems, o taip pat ir tretiesiems asmenims V. B. ir M. B. jų nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 93, 98 straipsniai).

70. Atsakovei R. B. priteisiamos iÅ¡laidos, patirtos jai sumokant 75 Eur žyminį mokestį ir 1200 Eur už advokatės teisinę pagalbÄ . Atsakovui E. K. priteisiamos 75 Eur iÅ¡laidos, jo patirtos sumokant žyminį mokestį. Atsakovei R. T. priteisiamos iÅ¡laidos, patirtos jai sumokant 15 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur už advokatės teisinę pagalbÄ . Atsakovei B. P. priteisiamos iÅ¡laidos, patirtos jai sumokant 15 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur už advokatės teisinę pagalbÄ . Atsakovei J. P. priteisiamos 15 Eur iÅ¡laidos, jos patirtos sumokant žyminį mokestį. Trečiajam asmeniui A. D.-V. priteisiamos iÅ¡laidos, patirtos jam sumokant 15 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur už advokatės teisinę pagalbÄ . Trečiajam asmeniui I. L. priteisiamos iÅ¡laidos, patirtos jai sumokant 15 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur už advokatės teisinę pagalbÄ . Trečiajam asmeniui V. B. priteisiamos iÅ¡laidos, patirtos jai sumokant 300 Eur už advokatės teisinę pagalbÄ .

71. Valstybės byloje patirtos 122,38 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, ir 14,88 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, viso 137,26 Eur, į valstybės biudžetÄ priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : panaikinti Alytaus apylinkės 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo P. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas:

1) atsakovei R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5425 Eur, patirtas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, ir 1275 Eur, patirtas nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, viso 6700 Eur (Å¡eÅ¡i tÅ«kstančiai septini Å¡imtai eurų);

2) atsakovui E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur, patirtas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, ir 75 Eur, patirtas nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, viso 275 Eur (du Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt penki eurai);

3) atsakovei R. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur, patirtas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, ir 215 Eur, patirtas nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, viso 615 Eur (Å¡eÅ¡i Å¡imtai penkiolika eurų);

4) atsakovei B. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur, patirtas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, ir 215 Eur, patirtas nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, viso 615 Eur (Å¡eÅ¡i Å¡imtai penkiolika eurų);

5) trečiajam asmeniui A. D.-V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur, patirtas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, ir 215 Eur, patirtas nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, viso 465 Eur (keturi Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penki eurai);

6) trečiajam asmeniui V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650 Eur, patirtas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, ir 300 Eur, patirtas nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, viso 950 Eur (devyni Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt eurų);

7) trečiajam asmeniui R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų), patirtas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme;

8) trečiajam asmeniui I. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 215 Eur (du Å¡imtus penkiolika eurų), patirtas nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme;

9) atsakovei J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika eurų), patirtas nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo P. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 137,26 Eur (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt septynis eurus ir 26 centus procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, valstybės patirtų nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose. (Å iÄ sumÄ mokėti į biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , gavėju nurodant Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), įmokos kodas – 5660). Å is Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Dalė Burdulienė Raimondas Buzelis Arvydas Žibas