44120ca1-3da8-4dfd-a387-6779e925a7c0 · Å iaulių apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla Nr. I-1413-289/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00736-2017-2            Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsÄjo 19 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisÄjas Virginijus StankeviÄius,nedalyvaujant pareiÅ¡kÄjui E. P.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo pareiÅ¡kÄjo E. P. skundÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t Ä:
Legislator headnote
AI generated44120ca1-3da8-4dfd-a387-6779e925a7c0 · Å iaulių apygardos administracinis teismas: DÄl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams nurodÄ, kad bylai aktualiu laikotarpiu, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, nebuvo atlikta patikrinimų dÄl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nustatyta tvarka jokių pažeidimų, susijusių su apÅ¡vietimo, oro temperatÅ«ros santykinÄs oro drÄgmÄs reikalavimais, neužfiksuota, nes ginÄui aktualiu laikotarpiu dÄl netinkamų sÄ lygų kamerose nei į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ , nei į Å iaulių visuomenÄs sveikatos centrÄ nei pareiÅ¡kÄjas, nei kiti Å¡iose kamerose kalinami asmenys nesikreipÄ.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
AdministracinÄ byla Nr. I-1413-289/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00736-2017-2            Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsÄjo 19 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisÄjas Virginijus StankeviÄius,nedalyvaujant pareiÅ¡kÄjui E. P.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo pareiÅ¡kÄjo E. P. skundÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t Ä:
Å iaulių apygardos administraciniame teisme 2017 m. gegužÄs 17 d. (pagal paÅ¡to voko iÅ¡siuntimo žymeklį) buvo gautas pareiÅ¡kÄjo E. P. skundas (b. l. 2), kuriame praÅ¡oma iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti pareiÅ¡kÄjui 1200 Eur neturtinÄs žalos.PareiÅ¡kÄjas E. P. į posÄdį neatvyko, apie bylos nagrinÄjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo praneÅ¡imu (b. l. 63, 65). Dalyvauti teismo posÄdyje nepageidavo (b. l. 2).Savo skunde pareiÅ¡kÄjas E. P. nurodÄ, kad jo laisvÄ buvo apribota, pažeidžiant galiojanÄius teisÄs aktus ir nesudarant normalių kalinimo sÄ lygų.
Å iaulių tardymo izoliatoriaus kameros buvo perpildytos, kamerose vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto nei nustatyta teisÄs aktuose. Be to, dalį kamerų ploto užÄmÄ jose esantys įvairÅ«s baldai, sanitarinis mazgas. Apgyvendinimo kamerose buvo Å¡alta, drÄgna, prasta ventiliacija, tamsu, blogas apÅ¡vietimas, kamerose tualetas neatitiko standartų ir keliamų reikalavimų, buvo be veidrodžio, spintelÄs, nebuvo atskiros oro Å¡alinimo sistemos. DÄl Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos tokių neteisÄtų veiksmų jis patyrÄ neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinius nepatogumus.
DÄl atsakovo neteisÄtų veiksmų jis patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ Ä¯vertina 1200 Eur (b. l. 2). Atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posÄdį neatvyko, apie bylos nagrinÄjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo praneÅ¡imu (b. l. 63, 65). Dalyvauti teismo posÄdyje nepageidavo (b. l. 43).Atsakovas Lietuvos valstybÄ, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 37â43) nurodÄ, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dÄl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.
Civilinio kodekso 1.134 straipsnio 1 punkto nuostata, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių atsirandantiems reikalavimas, kaip iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-7-2/2008, reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma reikalavimams dÄl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, tuo tarpu iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinÄ, tiek ir neturtinÄ Å¾alÄ ieÅ¡kinio senatis taikoma.
Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, praÅ¡o nagrinÄjant pareiÅ¡kÄjo skundÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaiÄiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. nuo 2017-05-19. DÄl pareiÅ¡kÄjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygų nurodÄ, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustaÄiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma â ne mažiau kaip 5 kv. m (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.
įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. MinÄtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ, kuri nustato tik laisvÄs atÄmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d.
įsakymu Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužÄs 14 d.). Ä®sakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatÄ, kad iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009 m. rugsÄjo 30 d. nutarimu Nr.1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Be to, KalÄjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakymas Nr. V-124, kuriame nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, yra vieÅ¡ai paskelbtas teisÄs aktas ir bÅ«tent jis konkreÄiai reglamentuoja aktualų teisinį reguliavimÄ . PareiÅ¡kÄjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu, kuriam netaikoma senatis, buvo laikomas nuo 2014-05-19 iki 2014-07-07 kamerose Nr. 87, 51, kuriose buvo laikoma nuo 2 iki 11 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 1,71 kv. m iki 8,30 kv. m kameros ploto.
Pažymi, kad pareiÅ¡kÄjas E. P. laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2015-10-31 Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikomas nebuvo. Jis 2015-05-28 buvo konvojuotas į PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ . Å iaulių tardymo izoliatoriuje kiekvienam kalinamajam privalo tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, o Å¡is reikalavimas yra nustatytas Ä®sakyme, todÄl nacionaliniai teismai remiasi bÅ«tent Å¡iuo standartu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužÄs 28 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1279-442/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-727-858/2015).
Atsakovas, vertindamas pareiÅ¡kÄjo skundo argumentÄ , kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 kv. m (neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto), pažymi, kad Ä®sakymo 1.3.1 punkte yra reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, taÄiau Å¡iame įsakyme nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaiÄiavimo metodologija, t. y. neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma â 3,6 kv. m â neįskaiÄiuoti kameroje esanÄio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto.
Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktÄ , kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa. Nors Å¡i patalpa turi bÅ«ti atitverta pertvara arba visiÅ¡kai izoliuota nuo likusio kameros ploto, taÄiau tai nereiÅ¡kia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi bÅ«ti eliminuojamas iÅ¡ bendro kameros ploto, kai skaiÄiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes Ä®sakymo 1.3.1 punkte yra reglamentuotas vienam asmeniui turinÄio tekti minimalaus 3,6 kv. m viso kameros ploto standartas, o ne tokio dydžio gyvenamojo kameros ploto norma, kaip skunde nepagrįstai teigia pareiÅ¡kÄjas.
DÄl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams nurodÄ, kad bylai aktualiu laikotarpiu, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, nebuvo atlikta patikrinimų dÄl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nustatyta tvarka jokių pažeidimų, susijusių su apÅ¡vietimo, oro temperatÅ«ros santykinÄs oro drÄgmÄs reikalavimais, neužfiksuota, nes ginÄui aktualiu laikotarpiu dÄl netinkamų sÄ lygų kamerose nei į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ , nei į Å iaulių visuomenÄs sveikatos centrÄ nei pareiÅ¡kÄjas, nei kiti Å¡iose kamerose kalinami asmenys nesikreipÄ.
Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sÄ lygas. KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: TaisyklÄs taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ (galiojusi pareiÅ¡kÄjo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu) 2 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikianÄioms laisvÄs atÄmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo âDÄl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimoâ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo âDÄl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ patvirtinimoâ įsigaliojimo, todÄl nagrinÄjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kÄjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esanÄių asmenų skaiÄiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judÄjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). PareiÅ¡kÄjas savo skunde teismui skundžiasi dÄl per mažo apÅ¡vietimo kamerose. Atsakovas pažymi, kad natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijÄs su langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams (Statybos įstatymo 2 str. 18 p.), todÄl natÅ«raliam apÅ¡vietimui higienos normos HN 76:2010 22 punkte nustatyti reikalavimai ginÄo situacijoje netaikytini (Higienos normos HN 76:2010 2 p.).PareiÅ¡kÄjo E. P. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.NagrinÄjamoje byloje pareiÅ¡kÄjas skundu kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinÄs žalos atlyginimÄ .
NeturtinÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kÄjas kildina iÅ¡ esmÄs iÅ¡ neteisÄtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje.CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs subjektas yra specialusis â vieÅ¡as asmuo (valstybÄ arba savivaldybÄ).
Å is atsakomybÄs subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs taikymo ypatumus, kadangi valstybÄs civilinÄ atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinÄ atsakomybÄ be kaltÄs): valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ .
Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisÄtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, neįvykdÄ jiems teisÄs aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdÄ Å¡ias funkcijas, taÄiau veikÄ nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dÄl atitinkamos valstybÄs valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkreÄios teisÄs normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ asmeniui, teigianÄiam, kad jis dÄl tokių veiksmų (neveikimo) patyrÄ Å¾alÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmÄs (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisÄ Ä¯ žalos, padarytos neteisÄtais valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybÄs institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisÄtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, bÅ«tų priteistas neturtinÄs žalos atlyginimas už visÄ kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpį.
NeturtinÄ Å¾alÄ grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų. Teigia, jog kameros buvo pilnos, todÄl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, reikalavimas.Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, todÄl nagrinÄjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau â ir EŽTT) yra pažymÄjÄs, kad Konvencijos 3 straipsnis įtvirtina vienÄ pagrindinių demokratinÄs valstybÄs vertybių, ji įtvirtina absoliutų kankinimo, nežmoniÅ¡ko ar žeminanÄio elgesio draudimÄ , toks draudimas nepriklauso nuo aukos elgesio (žr., pvz., 2011 m. sausio 20 d. EŽTT sprendimÄ Mandic ir Jovic prieÅ¡ SlovÄnijÄ ir jame nurodytÄ teismo praktikÄ ).EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ.
ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.
Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra âžeminantis orumÄ â, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ ).
Teismas atkreipia dÄmesį ir į tai, kad EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodÄs, jog nepaprastai didelis kameros erdvÄs trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo âžeminanÄiosâ EŽTK 3 straipsnio požiÅ«riu (žr., pvz., 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ KaraleviÄius prieÅ¡ LietuvÄ ; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ). EŽTT ne kartÄ yra nurodÄs, kad tais atvejais, kai pareiÅ¡kÄjams teko mažiau negu trys kvadratiniai metrai grindų ploto, kameros perpildymas turi bÅ«ti laikomas toks didelis, kad savaime pateisina EŽTK 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., 2011 m. sausio 20 d.
EŽTT sprendimÄ Mandic ir Jovic prieÅ¡ SlovÄnijÄ ; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ir juose nurodytÄ teismo praktikÄ ).Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suÄmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinÄmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisÄs aktais.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkanÄios Lietuvos Respublikos higienos normas. Pagal KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakymo Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ1.3.1 punktÄ , iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009â2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009 m. rugsÄjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.Byloje yra atsakovo pateikta 2017 m. gegužÄs 25 d. pažyma Nr. 60/09-19938 âDÄl E. P.â (b. l. 12â15), iÅ¡ kurios matyti, kad pareiÅ¡kÄjas į Å iaulių tardymo izoliatorių buvo etapuotas 2014-01-15 ir laikytas periodiÅ¡kai iki 2014-07-07.
Sprendžiant Å¡ioje byloje, ar atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisÄtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, turi bÅ«ti atsižvelgiama į atsakovo atsiliepime pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ taikyti senaties terminÄ . Pagal CK 1.124 straipsnį, ieÅ¡kinio senatis â tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.
ReikalavimÄ apginti pažeistÄ teisÄ teismas priima nagrinÄti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigÄs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis). TaÄiau ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui galimybÄ priverstinai, valstybÄs prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises iÅ¡nyksta. Viena vertus, ieÅ¡kinio senaties instituto paskirtis â užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrÄžtumÄ .
Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suÄjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinÄs teisÄs teismine tvarka negalÄs bÅ«ti nuginÄytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turÄdamas žinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipÄ Ä¯ teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisÄ arba įstatymo saugomÄ interesÄ , prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikÄtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisÄs, arba nemano, kad jo teisÄ yra pažeista.
Kita vertus, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentÄjusiÄ jÄ Å¡alį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieÅ¡kinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrÄžtumo, atsirandanÄio kilus ginÄui dÄl subjektinÄs teisÄs, neigiamÄ poveikį civilinei apyvartai (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieÅ¡kinio senatį reglamentuojanÄias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga, patvirtinta Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 39).
IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginÄo Å¡alis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). NagrinÄjamu atveju atsakovas praÅ¡Ä taikyti ieÅ¡kinio senatį ir atmesti pareiÅ¡kÄjo skundÄ . CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ .
IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turÄjo sužinoti apie teisÄs pažeidimÄ , paaiÅ¡kintinas įstatymo leidÄjo ketinimu kokiu nors bÅ«du ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ apibrÄžti objektyvesniais kriterijais. Jeigu ji priklausytų vien nuo asmens vidinio suvokimo, ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia taptų per daug nekonkreti ir neapibrÄžta, o ieÅ¡kinio senaties instituto praktinis taikymas neatitiktų pirminio sumanymo â užtikrinti visuomeninių santykių stabilumÄ , skatinti nukentÄjusiuosius asmenis operatyviai kreiptis į teismÄ , garantuoti tinkamÄ ir efektyvų bylos iÅ¡nagrinÄjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ .
TodÄl turÄjimo sužinoti apie teisÄs pažeidimÄ momentas, skirtingai nei realaus sužinojimo momentas, sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybÄmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieÅ¡kovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisÄ turÄjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisÄs pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai su savo teisÄmis besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turÄjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kad jo teisÄ yra pažeista.
IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybÄ faktiÅ¡kai įgyvendinti teisÄ kreiptis į teismÄ . Teismo nuomone, pareiÅ¡kÄjas yra tokį senaties terminÄ praleidÄs iki 2014 m. gegužÄs 15 d., nes tik 2017 m. gegužÄs 15 d. kreipÄsi į teismÄ (spaudas ant voko, b. l. 3). DÄl kamerų, kuriose buvo kalinamas pareiÅ¡kÄjas, plotų Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkanÄios Lietuvos Respublikos higienos normas.
KalÄjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakymo Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ, galiojanÄio nuo 2010-05-14, 1.3.1 punkte nustatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.DÄl pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymo atsižvelgti į kameroje esanÄio inventoriaus užimamÄ plotÄ atkreiptinas dÄmesys į tai, jog, vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkreÄiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turÄtų bÅ«ti atimtas kameroje esanÄio sanitarinio mazgo plotas, taÄiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaiÄiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr. 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-702-756/2017).
Tuo tarpu nacionaliniai teisÄs aktai (Ä®sakymas Nr. V-124) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma â 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esanÄio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymÄjÄs, kad, nustaÄius teisÄs aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninÄs erdvÄs plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, taÄiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turÄtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr.
EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje Pitalev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje Lutokhin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužÄs 31 d. sprendimÄ byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kÄjo patirtos neturtinÄs žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisÄs pažeidimus (žr. 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-379-822/2017).
PareiÅ¡kÄjas dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų skundžia kalinimo laikotarpį nuo 2014-05-15 iki 2014-07-07 (nagrinÄjamu aktualiu laikotarpiu). Kaip matyti iÅ¡ atsakovo pateiktos 2017-05-25 pažymos Nr. 60/09-19938 âDÄl E. P.â (b. l. 12â15), pareiÅ¡kÄjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nagrinÄjamu laikotarpiu buvo kalinamas nuo 2014-05-15 iki 2014-07-07 kamerose Nr. 87, 51, kuriose buvo kalinama nuo 2 iki 11 asmenų. PažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄjas visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį buvo laikomas kamerose, kai vienam kalinamam asmeniui teko nuo 1,71 kv. m iki 9,80 kv. m kameros ploto (iÅ¡ bendro kameros ploto neiÅ¡skaiÄiavus kameroje esanÄio sanitarinio mazgo ploto).
Remiantis atsakovo pateiktais duomenimis apie kamerų plotus be sanitarinio mazgo (b. l. 68â72) pareiÅ¡kÄjui (vienam kalinamam asmeniui) teko nuo 1,62 kv. m iki 8,87 kv. m kameros ploto (iÅ¡ bendro kameros ploto iÅ¡skaiÄiavus kameroje esanÄio sanitarinio mazgo plotÄ ). IÅ¡ Å¡io laikotarpio 54 dienas pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kamerose Nr. 87, 51, pažeidžiant nustatytÄ vienam asmeniui kameros ploto normÄ (vienam asmeniui tenkantis kameros plotas periodiÅ¡kai svyravo nuo 1,62 kv. m iki 3,55 kv. m). Konstatuotina, kad Å¡iuo laikotarpiu, kai pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžianÄiomis teisÄs aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidÄ pareiÅ¡kÄjo subjektinÄ teisÄ bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, t. y. neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalÄjo veikti.
Tai, teismo nuomone, yra akivaizdus aukÅ¡Äiau paminÄtų teisÄs aktų pažeidimas. Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kÄjui Å iaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo užtikrinamas 3,6 kv. m plotas (iÅ¡ bendro kameros ploto iÅ¡skaiÄiavus kameroje esanÄio sanitarinio mazgo plotÄ ) iÅ¡ viso 54 dienas.Teismas įvertina tai, kad nors teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaiÄiuojant kameros plotÄ , toks sanitarinio įrenginio ir baldų buvimas taip pat sukelia, esant minimaliai užtikrintam kameros gyvenamajam plotui, papildomus nepatogumus.PareiÅ¡kÄjas savo skunde nurodo, jog kamerose buvo Å¡alta, drÄgna, prasta ventiliacija, tamsu, blogas apÅ¡vietimas, kamerose tualetas neatitiko standartų ir keliamų reikalavimų, buvo be veidrodžio, spintelÄs, nebuvo atskiros oro Å¡alinimo sistemos.
DÄl sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas             NagrinÄjamu atveju taikytinos higienos normos, galiojusios iki 2015 m. lapkriÄio 1 d. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ 24 punktas nurodo, jog gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus tas patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 76:2010 22 punktas nurodo, jog gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai.
NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 proc. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinÄ apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. HN 76:2010 23 punktas nurodo, jog gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinÄ naktinÄ apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnÄ kaip 10 lx ir ne didesnÄ kaip 20 lx. HN 76:2010 26 punktas numato gyvenamųjų ir bendrosios paskirties patalpų oro temperatÅ«ros, santykinÄs drÄgmÄs ribas, oro judÄjimo greiÄius atskirais metų laikais. KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.
įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: taisyklÄs taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ 2 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikianÄioms laisvÄs atÄmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Taisyklių 14.10 punkte numatyta, kad kameroje turi bÅ«ti natÅ«ralus arba mechaninis vÄdinimas.Å iaulių visuomenÄs sveikatos centras 2014 m. rugsÄjo 25 d. atlikto patikrinimo (2014-10-03 patikrinimo aktas Nr. EP-406) metu nustatÄ, kad gyvenamosios patalpos vÄdinamos per langus. Kamerų paprastasis remontas atliekamas esant galimybÄms, tikrinimo metu buvo remontuojamos atskiros kameros (b. l. 32â35). Atsakovas savo atsiliepime nurodo, kad kitos kameros pareiÅ¡kÄjo kalinimo laikotarpiu tikrintos nebuvo, nes nebuvo gauta jokių skundų dÄl kamerų neatitikimo higienos normos reikalavimams.
Be to, pats pareiÅ¡kÄjas jo kalinimo metu dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų kamerose į įstaigos direktorių nesikreipÄ.Detalias taisykles, susijusias su kalinamų asmenų buitiniu aprÅ«pinimu, nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos AreÅ¡to, terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmes atliekanÄių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esanÄių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normos.
Å is teisÄs aktas, be kita ko, nustato laisvÄs atÄmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas. Gyvenamojoje patalpoje turi bÅ«ti lova, spintelÄ, stalas, taburetÄ arba stalo ilgio suoliukas ir kiti bÅ«tini baldai bei inventorius.Atsakovas atsiliepime taip pat nurodÄ, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso gyvenamosios kameros yra įrengiamos vadovaujantis KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 âDÄl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimoâ, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.
įsakyme Nr. IR-139 âDÄl areÅ¡to, terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmes atliekanÄių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esanÄių pataisos namų kÅ«dikių namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimoâ nustatytais reikalavimais. Gyvenamosiose kamerose yra pritvirtintos prie grindų metalinÄs lovos (vienam asmeniui â 1 vienetas); spintelÄs (vienam asmeniui â 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetÄ (vienam asmeniui â 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, taÄiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esanÄioje tuÅ¡Äioje erdvÄje, dÄl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar tabureÄių gali bÅ«ti mažiau; maisto produktų spintelÄ arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninÄ virÅ¡utinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai);
Å¡iukÅ¡lių dÄÅ¾Ä (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvÄ, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelÄ sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Pagal KalÄjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktÄ , įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnÄs kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.
Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijanÄio plieno klozetas. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio pertvara ir padengta lengvai valoma, drÄgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nÄra. Visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, be to, jie nuo bendros erdvÄs atskirti mÅ«rine sienele, praÄjimas atitveriamas durimis arba erdves skirianÄia užuolaida.
Atsakovas tinkamai įgyvendina minÄtus teisÄs aktų reikalavimus, nes toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojanÄių teisÄs aktų reikalavimus (b. l. 37â43). Teismas su tokia atsakovo iÅ¡vada nesutinka. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad kamerose sanitariniai mazgai iÅ¡ vienos pusÄs yra atitverti sienele, iÅ¡ kitos â užuolaida. IÅ¡ byloje esanÄių įrodymų nematyti, kad sanitarinis mazgas turÄtų atskirÄ oro Å¡alinimo sistemÄ .             Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinÄs bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).
Å i aplinkybÄ taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkriÄio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybÄ, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisÄs aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.Atsižvelgus į kalinimo neatitinkanÄiomis teisÄs aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmÄ, į pareiÅ¡kÄjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kanÄias, į kitus pirmiau minÄtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kÄjo teisių pažeidimo pripažinimu.PareiÅ¡kÄjas savo skunde konkreÄiai dÄl savo sveikatos problemų nepasisako, nurodo, kad dÄl netinkamų laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygų jis patyrÄ neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinius nepatogumus.
LR suÄmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmens sveikatos priežiÅ«ra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka. Suimtiesiems turi bÅ«ti užtikrintas tokios pat kokybÄs ir lygio gydymas kaip ir laisvÄje esantiems asmenims. Ä®vertinus turimus raÅ¡ytinius duomenis ginÄui aktualiu laikotarpiu (nuo 2014-05-15 iki 2014-07-07), pareiÅ¡kÄjo asmens sveikatos istorijos Nr. 52 (b. l. 45â57) įraÅ¡us bei atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kÄjas nenurodo konkreÄių faktų, susijusių su galimu sveikatos sužalojimu, negalima konstatuoti, kad bÅ«tent dÄl aukÅ¡Äiau nustatytų pažeidimų, Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ginÄui aktualiu laikotarpiu buvo sužalota pareiÅ¡kÄjo sveikata.Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v.
Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymÄjÄs, kad teismas neprivalo pasisakyti dÄl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinanÄias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., 2011 m. rugsÄjo 12 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A146-2685/2011).Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisÄtumas dÄl pareiÅ¡kÄjo apgyvendinimo perpildytose kamerose kaip viena iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs bÅ«tinų sÄ lygų.
TaÄiau pažymÄtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovui dÄl neteisÄtų veiksmų atlikimo kyla civilinÄ atsakomybÄ, bÅ«tina įvertinti, ar pareiÅ¡kÄjui dÄl Å¡ių neteisÄtų veiksmų kilo pasekmÄs, t. y. neturtinÄ Å¾ala, taip pat ar tarp paminÄtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys.LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog yra neabejotina, kad dÄl apgyvendinimo perpildytose kalinimo kamerose bei anksÄiau nurodytų Lietuvos higienos normų pažeidimų pareiÅ¡kÄjas galÄjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisÄs aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , kurių nebÅ«tų patyrÄs, jei jis bÅ«tų buvÄs laikomas teisÄs aktų nustatytomis sÄ lygomis.
ApskaiÄiuodamas neturtinÄs žalos dydį, t. y. įvertinÄs pareiÅ¡kÄjo patirtus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus pinigais, įvertinÄs turimų įrodymų visetÄ , remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinÄs žalos vertinimo kriterijais, atsižvelgdamas į pažeidimo trukmÄ (54 dienos), vertybes, kurioms daromas pažeidimas kÄlÄ grÄsmÄ, Lietuvoje egzistuojanÄias ekonomines darbo užmokesÄio bei pragyvenimo sÄ lygas, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinÄs žalos vertinimo kriterijais (pvz., LVAT 2013 m. spalio 30 d. nutartimi administracinÄje byloje Nr. A438-1194/2013 už 723 dienas priteista 2000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimui, LVAT 2013 m. lapkriÄio 25 d. nutartimi administracinÄje byloje Nr. A442-1860/2013 už 169 dienas priteista 550 Lt neturtinÄs žalos atlyginimui, LVAT 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu administracinÄje byloje Nr. A143-2373/2013 už 107 dienas priteista 500 Lt neturtinÄs žalos atlyginimui, LVAT 2014 m. birželio 19 d. nutartyje administracinÄje byloje Nr. A858-275/2014 už 330 dienų priteista 6600 Lt neturtinÄs žalos atlyginimui, LVAT 2014 m. rugpjÅ«Äio 18 d. nutartimi administracinÄje byloje Nr. A575-793/2014, kai 232 dienas laikymo sÄ lygos neatitiko reikalavimų bei 113 dienų tik iÅ¡ dalies atitiko, priteista 5900 Lt neturtinÄs žalos atlyginimui, LVAT 2015 m. vasario 11 d. nutartyje administracinÄje byloje Nr.A-550-575/2015 už 245 dienas priteista 1500 Eur, LVAT 2015 m. kovo 9 d. nutartyje administracinÄje byloje Nr.A-1530-858/2015 už 562 dienas priteista 3850 Eur, LVAT 2016 m. sausio 14 d. nutartyje administracinÄje byloje Nr. A-371-662/2015 už 186 dienas priteista 1500 Eur, LVAT 2016 m. sausio 18 d. nutartyje administracinÄje byloje Nr. A-2588-624/2015 už 11 dienų priteista 100 Eur, LVAT 2016 m. sausio 19 d. nutartyje administracinÄje byloje Nr. A-1805-858/2015 už 432 dienas priteista 3500 Eur), teismas sprendžia, kad už apgyvendinimÄ perpildytose kalinimo kamerose neturtinei žalai atlyginti priteistina 500 Eur suma.SprÄsdamas dÄl priteistinos neturtinÄs žalos dydžio, teismas atkreipia dÄmesį į bylai svarbiÄ aplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo kreipÄsi į teismÄ praÄjus beveik trejiems metams laiko nuo tada, kai jis iÅ¡vyko iÅ¡ Å iaulių TI.
PažymÄtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kanÄių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kanÄias sukeliantys neteisÄti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kanÄias menkina, jos blÄsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A63-1343/2012). TodÄl aplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄjas delsÄ pasinaudoti teismine gynyba pakankamai ilgÄ laikÄ , leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jo patirta dvasinÄ skriauda nÄra tokia didelÄ, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti 5000 Eur suma.
Å iuo aspektu pabrÄžtina, jog byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeminti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judÄjimo laisvÄs apribojimas ir su tuo susijÄ neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmÄ, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Be to, buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu pareiÅ¡kÄjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito, pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas, byloje nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjui ginÄo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininÄ pagalba.
Remdamasis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84â87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kÄjo E. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kÄjui E. P. 500 Eur (penki Å¡imtai Eur) neturtinÄs žalos atlyginimui iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus.Sprendimas apeliacine tvarka per 1 mÄnesį nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
TeisÄjas                                                    Virginijus StankeviÄius