2024-05-30 Nr. BB-2986-1-01-0-00417-2021-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1957/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00417-2021-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Artūro Pažarskio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo L. T. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 4 d. nutarties priėmimo, klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis ir jo gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžio dalį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 4 d. nutarties dalį dėl L. T. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį bei baudžiamąją bylą L. T. nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 228 straipsnio 1 dalį) ir padarė esminius BPK 20 straipsnių pažeidimus. L. T. veika be pagrindo buvo kvalifikuota kaip nusikalstama, nors jokio nusikaltimo jis nepadarė. Teismai netinkamai aiškino Lietuvos BK Bendrosios dalies normas šalinančias baudžiamąją atsakomybę (BK 30 straipsnio 1 dalis), kadangi pripažino nusikalstamais tokius L. T. veiksmus, kurie buvo nulemti tarnybinio būtinumo situacijos bei neišėjo iš leistinų veikimo ribų, apibrėžtų Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo normose.

Apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas prielaidomis, kurių teismai iki galo nepašalino, tačiau prielaidas traktavo L. T. nenaudai, preziumavo subjektyviųjų požymių (tyčios) buvimą jo veikoje; nebuvo tinkamai išskirti bei kaltinamajame akte ir skundžiamuose procesiniuose sprendimuose aprašyti ir nuo kito bendrai nuteisto asmens atriboti L. T. veiksmai. Teismai netinkamai vertino ir taikė specialiąsias žinias, neatsižvelgė į teismo medicinos eksperto Ą. S. paaiškinimus teisme, o apeliacinės instancijos teismas be pagrindo nepaskyrė prašomos ambulatorinės teismo medicinos - teismo psichiatrijos (narkologijos-toksikologijos) ekspertizės, kadangi buvo pakankamai duomenų apie nukentėjusiojo psichines ligas (sutrikimus), priklausomybės ligas, polinkį save žaloti, priešiškumą vidaus tarnybos (Saugumo valdymo skyriaus) pareigūnams.

L. T. veiksmų teisėtumas buvo patikrintas atliekant tarnybinį patikrinimą. Apeliacinės instancijos teisme kaltinimas keičiamas nebuvo, nors nutarties rezoliucinėje dalyje fakto aplinkybės yra pakeistos, lyginant su tomis, kurios buvo inkriminuotos kaltinamajame akte ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Šis BPK 256 straipsnio 1 dalies pažeidimas laikytinas esminiu. Netinkamai išspręstas ir civilinio ieškinio dalies tenkinimo klausimas, nes teisėti veiksmai negalėjo užtraukti ir civilinės atsakomybės; bet kuriuo atveju už pareigūnų veiksmus atsako atitinkamos valstybės institucijos (konkrečiu atveju - Lietuvos kalėjimų tarnyba).

Apeliacinės instancijos teismas neįvykdė apeliacijos paskirties visa apimtimi, t. y. neištyrė, ar ankstesnėse proceso stadijose buvo tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant kaltinamųjų veikas, tiriant ir vertinant įrodymus (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 324 straipsnio 6 dalis).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu bei jų pagrindu padarytomis išvadomis dėl L. T. veikos kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir siekiama, kad kasacinės instancijos teismas, kitaip įvertinęs įrodymus, padarytų kitokias išvadas, nei padarė žemesnės instancijos teismai. Nors kasatoriai teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Kasacinio skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Kasaciniame skunde, nurodant, jog apeliacinės instancijos teismas neįvykdė apeliacijos paskirties visa apimtimi, pateikiamas bylos faktinių aplinkybių vertinimas. Šie kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas teigti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė ne tik esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, bet ir BPK 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies pažeidimus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje į esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus (dėl įrodymų vertinimo, dėl L. T. padarytos veikos kvalifikavimo, dėl civilinio ieškinio ir kt.) atsakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo L. T. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Danutė Jočienė

Artūras Pažarskis